Apie du tarpukario laikų terminų žodynėlius

Kazimie as GAIVENIS APIE DU TARPUKARIO LAIKY TERMINY ZODYNELIUS 1.8.Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélis Filoso as S.Salkauskis sukii é ne ik o iginalig e minologijos e- o ija, no mino iloso ijos e minus, be doméjosi i pedagogikos e - minija. Jo nebaig as ke u kalbis pedagogikos e miny Zodynélis, pa- adin as “Bend oji pedagogikos e minija” (lie u iy-p anciizy- okie- Ciy- usy kalbomis), isspausdin as “RaS y” an ajame ome (V., 1991). Zodynélio paaikinimuose aSoma: “Su ankio a i8 iso 1600 peda- goginiy e miny. [8 jy 600 paim i is “Bend osios iloso ijos e mini- jos”. Jie pazymé i Zenklu +. 400 e miny y a s e imos kilmés. Jie pazymé i Zenklu -. Jiems s a bu bii y as i lie u iskyjy a i ikmeny. Liekan ieji 600 e miny y a lie u iSkos kilmés i u i speci iskai pe- dagoginj pobiidj. Jie nepaZymeé i jokiu Zenklu. Visus e minus ban- dy a ki éiuo i”(277). Sis Zodynélis bu o s a s y as Lie u iy kalbos d augijos Te minologijos sekcijoje i Siek ick papildy as, be liko ne- baig as. Te minog a ijos p incipais jis maZai kuo ski iasi nuo “Ben- d osios iloso ijos e minijos”. Pas a ajj Zodynélj, kaip Zinoma, y a ki cia gs kalbininkas P. Ska ddius. Vadinasi, galima many i, kad pliusu pazymé ieji e minai y a P. Ska dZiaus ki iuo i. Siame s aipsnelyje nesis engsime S. Salkauskio pedagogikos e minijos j e in i Sios s i- ies sq oky sis eminimo a é ilgiu, o domésimés ik d iem kalbiniais dalykais, bi en : 1) S. Salkauskio e minizuo os leksikos pobiidziu i 2) S. Salkauskio pedagogikos e miny ki ¢ia imu. 1.8. Salkauskis, apibiidindamas e minijos Sal inius, a8é: “Jei pa- imsime be ku j moksla, u éjusj susida y i moksliskaja e minija, ai leng ai pa i sime, jog Si a jo e minija y a pasem a i8 eje o Sal iniy. Bi en ieni jos e minai y a paim i i8 gy osios Zmoniy kalbos i ik y a p i aiky i specialiam mokslo eikalui; ki i e minai y a naujai su- da y i pagal kalbos désnius i Siaip jau pagal analogija su ipingomis jos ap aiskomis; pagaliau ecia e miny g upé iesiog paskolin a i§ ki y kalby i ik maziau a daugiau modi ikuo a pagal one ines bei 89 mo ologines sa ybes kalbos, ku iai Zodziai y a skolin i” (Salkauskis 1991 24). S. Salkauskis naudojosi isais im miné ais e minijos Sal- iniais, aéiau naujada y ki é palygin i nedaug. Many ume, kad S. alkauskio pedagogikos e minijos naujada ai y a Yodziai a kak/a (obs ina ion, en é emen ; Eigensinn, T o z), aumenybé (in elligen- ce; In elligenz), e d émenis (a d’espace; Raumkuns ), im/a ( écep- ion; Rezep ion, Au nahme), A o ings (obje su lequel on examine; P ii ungsgegens and), moks/aamd2is (scola i é, Schulal e ), pe gy ena (su i ance), as/i mas (I’éc i u e e la lec u e), s/elinguimas (ca ac- é e de ce qui es animé, Seelenha igkei ), sauna (b o ou e; B a- ou ) i k . Deja, be eik isi jie bu o blankios da ybes a ba j a dijo di b ines sa okas i odél élesnéje pedagogikos e minijoje nep igi- jo. Kas ki a S. Salkauskio e minizuo i a suda y i ZodZiai, ku ie “Lie- u iy kalbos Zodyne” ( oliau LKZ) pa eikiami ik ne a i8 so ie iniy as y, p z.: g/obd inis (pupille; P legling), paaugiys é (adolescence; Adoleszenz) i k . Jie a ojami i daba inéje misy e minijoje. Nelie u iskus Zodynélio papildymus S. Salkauskis 3yméjo minu- su, be j jy a pa u bi pe apsi ikimg pa eko i kele as lie u isky e miny, p z.: jdémus, jdémy (a en i ; au me ksam), kidikis (pe i en an ; Wickelkind), miégas, miegai (sommeil; Schla ), pa i inis (empé imen als expe imen ell) i k . odynélyje andame e miny, ku ie daba laikomi neno miniais a ba a’omais ne aisyklingai, p z.: p amd ymas (p é oyance; Vo aus- sehen), p ama y i (p é oi ; o aussehen), pusidus y as, -a (équi- pondé an ; das Gleichgewich hal end), pusiaus y i mas (quali é de ce qui es équipondé an ), sa igina, -os (dé ense de soi-méme; Sebs - e eidigung, Selbs schu z). Pi masis e minas daba kei¢iamas Zo- dziu numda ymas, an asis — numa y i, eciasis — pusidus i as, -a, ke - i asis — pus/aus i iimas, penk asis — sa igyna. Daugelis S. Salkauskio j i in y pedagogikos e miny a ojami i daba . Pa yzdziui, L. Jo aisos Zodyne “Pedagogikos e minai” (K., 1993) asime okius, jau i ada a o us, abs ak¢iyjy sq oky pa a- dinimus, p z.: a gaminimas, a kakla, a pazinimas, a sakomybeé, a si- palaida imas, auginimas, aukléjimas, bend a imas, b endimas, da - bingumas, da bs umas, démesys, dés ymas, do o é, d ausmé, d a- 90 singumas, gabumas, ge umas, globa, issiblaskymas, jgiidis, jp asmi- nimas, jp o is, isi ikinimas, jspéjimas, Jau umas, ki yba, la inimas, likes is, pamégdZiojimas, Pa eiga, pasaukimas, pa i is, pa eldéji- mas, pazangumas, pomégis, po aukis, p a ybos, p igim is, s opu- Imas i k . Te minologijos sekcijos posédziuose pada y i Sio Zodynélio papil- dymai daugiausia susije su a p au inés e minijos pa eikimu. Tik ie- nu ki u Salia a p au iniy e miny p i aSomi da i lie u iski sinoni- mai, p z.: ak y umas — eiKlumas, a i me ika — skaiciamokslis, cho- le ikas — s aiguolis, degene acija — issigimimas, di uzija — issklidi- mas, egoizmas — sa imyla, e ika — do omokslis i k . S. Salkauskio e minologijos eo ijoje iSei ies a3kas bu o Zodis, o ne sa oka, odél jo e minijos inkiniuose an ax iniais Zodéiais pa- eikiami ne ik daik a a dZiai, be i bid a dziai, eiksma%odziai, ne daly iai. Taciau apsk i ai jo Zodziy a anka, e minizacijos i e - minog a ijos p incipai bu o pakankamai aukS o mokslinio lygio. 2. Te miny ki éia imas — keblus da bas neli uanis ams. Kaip jau minéjome, dalj S. Salkauskio pedagogikos Zodynélio e miny y a ki - Cia es P. Ska dZius. Ki us e minus ki éia o jis pa s. I8 is neki éiuo y palik a labai nedaug, ik kele as, p z.: enciklopedinis, jausminis*, jus i*, klausumas, k yp is*, Kiino y a, mi é i, Pa iskas, pozi y inis (s . pozi y us), iisis *, Zmoginis* (Z aigzdu émis pazZymé i e minai iloso ijos e minijoje bu o ki éiuojami). Idomiis ie i “Bend osios iloso ijos e minijos” paim i e minai, ku iy ki ia imas nesu ampa su daba inémis akcen ologijos no mo- mis. Tokiy e miny y a keliolika, p z.: j aka, -6,/ akg (={ aka DLKZ, LKT2), j aiga, -0s, { aiga (={ aiga DLKZ, LKTZ), i ykdy i (=j yk- dy i DLKZ), kiekinis (=kiékinis 1 DLKZ, LKTZ), Alia is, -iés (=klid- is DLKZ, LKTZ), kaninis (=kiininis DLKZ), meninis (=méninis DLKZ, LKTZ), moks inis (=mékslinis DLKZ, LKTZ), néigiamas, - 4 (=neigiamas, -A DLKZ), eikimé, -és, eiksme (= eikimé 3 DLKZ, LKTZ), s4Ziningas (=saziningas DLKZ, LKTZ), éigiamas, -a (= el. giamas, -’ DLKZ), isiomeninis (= isuomeninis DLKZ, LKTZ), 2méniskas (= méniskas DLKZ, LKTZ) i k . Kai ku ie $y ki éia i- mo a ian y (p z., j aka, néigiamas i k .) né a jokios klaidos, bu o 91 pa eikiami LKZ i8 M. Niede mann’o, A. Senn’o, F. B ende ’io i A. Salio “Lie u iy asomosios kalbos Zodyno” (Heidelbe g, 1932-1968) i ki y Sal iniy. Be o, esama i apsi ikimy. Pliusu pazyme y Zodziy s4moné i (de éni conscien ; bewuss we den), sg anga, -os, s anga (cons uc ion, s uc u e; Ge iige, Bau, S uk u ), sa eika, -6s, s el- ka (in e ac ion; Wechselwi kung) “Bend ojoje iloso ijos e minijo- je” i8 is né a, o e minai ski umas, -ai (di é ence; Un e schied), s ajOneé ( é e; T aum), amdy i (domp e ; zugeln) miné ame Sal i- nyje ki ciuojami ki aip (ski umas, s aj6né i émdy i). S. Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélyje pasi aiko i pap as y ki ¢ia imo ik y (a ba ko ek i os klaidy), p z.: nacija, -os (na ion; Na ion), pagilinimas (app o ondissemen ; Ve ie ung), pa ija, -os (pa i; Pa ei), sa a ankiskimas (indépendance; Selbs andigkei ), siel a as, -a (a lic ion; Seelenkumme ), iene as, -ai (uni é; Ein- hei ), Zymiumas ( aleu , eminence; He o angendsein) i k . Kas ki a oks e miny ki dia imas, p z.: an i ezé (=an i ézé DLKZ, LKTZ), ené gija (=ené gija DLKZ, LKTZ), idéja, -éjos (=idéja DLKZ, LKTZ), jzanga, -6s, jZanga (=|zanga DLKZ, LKTZ), jau- nys é (=jaun s é DLKZ, LKTZ), konku sas (=konki sas DLKZ, LKTZ), lig is as (=lighis as DLKZ, LKTZ), méginys, méginio (=mé- ginjs 3a DLKZ, LKTZ), neiginys, néiginio (=neiginjs 3b DLKZ, LKTZ), 6 ganas (=d ganas DLKZ, LKTZ), pa osas (=pa dsas DLKZ, LKTZ), p idedamas (=p adedamas), p émoga, -os (=p a- moga DLKZ LKTZ), p éza, -os (=p ozi DLKZ, LKTZ), p ozinin- kas (=p ézininkas DLKZ), sa andudiskas (=sa anaiidiskas DLKZ, LKTZ,), siel6 is (=s elo is DLKZ, LKTZ), sin ézé (=si i ezé DLKZ, LKTZ), skai i as, -al (=skau as DLKZ), ykdy i (= ykdy i DLKZ, LKTZ), 24ismas, -a (= aismas DLKZ, LKTZ) i k . Dauguma siy e miny ki dia imo ne ikslumy y a ipiskos in eligen y da omos klai- dos. Jos biidingos i daba iniams mokslo kalbos eks ams. Ki éiuodamas p iesagos -/nis bid a dzius, daZniausiai einandius sudé iniy e miny pazyminiais, S. Salkauskis bu o aip pa ne isai nuoseklus. Vienu jis ik Siek iek nu olo nuo ki cia imo no my (a), oki u — kii é ne hipe no malizmus (b), p z.: a) Aigieninis, higiénis- kas ( =higiéninis, higiéni’kas DLKZ), kiekinis (=kiékinis DLKZ, 92 LKTZ), kdninis (=k ninis DLKZ), Li u ginis (=li u ginis DLKZ), no minis (=nd minis DLKZ, LKTZ), p o esinis (=p o ésinis DLKZ, LKTZ), isinis (= iisinis DLKZ, LKTZ), a pinis, -é (= 4 pinis DLKZ, LKTZ); b) kolek y inis (=kolek j inis DLKZ, LKTZ), kul a inis (=kul i inis DLKZ, LKTZ), /i e a i inis (=li e a ii inis DLKZ), ma ema inis (=ma emi inis DLKZ), me odinis (=me ddi- nis DLKZ, LKTZ), pedagoginis (=pedagdginis DLKZ, LKTZ), be p iésmokyklinis (=p iesmok¥klinis DLKZ) i k . Apibend inan pasaky as min is, bii y galima pada y i okias um- pas iS adas: 1. S. Salkauskio pedagogikos e miny Zodynélis y a abécélinis, i8iniai e minai jame nepa eikiami. Lie u iy kalbos d augijos Te - minologijos sekcijoje jis aps a s y as maZdaug iki m aidés (pasku i- nis s a s ymo posédis j yko 1940 06 12). Zodynélis e minog a iskai su a ky as panasiai kaip i “Bend oji iloso ijos e minija”. 2. Pedagogikos e miny globé inis, paauglys é negalima laiky iso- ie mediu a si adusiais Zodziais (kaip gali a ody i i8 “Lie u iy kal- bos Zodyno”). Siuos Zod%ius andame jau S. Salkauskio Zodynélyje. Dauguma S. Salkauskio si ily y naujada y (a kakla, ima, k o inys, aslumas i k .) pedagogikos e minijoje nep igijo. 3. Dalj S. Salkauskio pedagogikos Zodynélio e miny y a suki éia- es P. Ska dzius. Ki us e minus ki cia o pa s Zodynélio au o ius. Ki - Gia imo ik y y a palygin i nemadZai. Jie daugiausia susije su ne iksliu ki dio ie os nus a ymu. 2. L. Da gio i A. Salio “P ekybinés ko espondencijos Zodynélis” 1938 m. “Tau os kio” Zu nale ekonomis as L. Da gis ka u su kalbininku A. Saliu bu o paskelbg “P ekybinés ko espondencijos %o- dynélj”. Véliau Sis Zodynelis, papildy as angliskais a i ikmenimis, bu o iSspausdin as A. Salio “RaS uose” (Roma, 1979). Visi lie u i8ki e - minai jame suki ¢iuo i, 0 kai ku ie da i umpai paai’kin i pa yz- diiais. Zodynélio bend aau o ys é A. Salio “RaS uose” aixkinama aip: “L. Da gis su elké anuo me u jo i ki y Lie u oje da%niausiai 93 a ojamus eikalingiausius dkinius e minus, juos iS e é j okiediy, dalj i j angly kalba, o A. Salys padéjo uos e minus sulie u in i, nus a y i jy lie u iskqsias ly is. Dalis y e miny (pa yzdZiai, an spau- das, jmoné, pe laida) bu o ki y jau anks¢iau suda y a, o ki a dalis (kaip a lyginimas, is ankos, pali kanos) jau i8 seno a ojama. Taciau daugumg e miny, daZniausiai nelie u isky, eko naujai apdo o i, su- siku i naujy lydiy, is es y i jau a ojamy Zodziy. A. Salys, L. Da - giui paaiskinus ku io e mino sq oka, daznai pasi ilyda o po kelis lie u iskus e miny a i ikmenis, pagaliau ka u su L. Da giu pasi- inkda o a Zodj bei jo o ma, ku i abiem labiau pa ikda o. Pa s L. Da gis éliau (1975) y a pa eiskes, kad Gia “lie u iskosios dalies naujy e miny pag indinis au o ius bu o p o . A. Salys” (Salys,I,455). odinélyje asime jdomiy lie u isky e miny, ku ie daba da ne- a ojami a ba e ai kieno a ojami, be gale y ik i i Siuolaikinei inkos ekonomikos e minijai. P z.: apmoka ( ok. Begleichungssumme, angl. paymen ). Angliska e - ming paymen o de bi y galima e s i lie u isku a i ikmeniu apmo- kos dokumen as (k i as). bend ask6lis ( ok. Gemeinschulde , angl. ellow debi o ). Daba Si sq oka daZnai adinama ne aisyklingu lie u isku e minu bend as- kolininkis. da bimas ( ok. Leis ungs ihigkei , angl. p oduc i i y). Sis Z0dis inka apibidin i am, kas daug pada o. “Daba inés lie u iy kalbos Zodyne” (V., 1993; oliau - DLKZ) Zodis da bus paai’kin as sinoni- mu da bs us. Taciau e minijoje bii y ge iau sias sq okas isski i: da bs is — kas mégs a di b i; da bis (a ba da bliis)— kas daug pada- 10. pi kliimas ( ok. Kau k a , angl. pu chasing powe ). Pi klus y a as, kas gali, u i kuo pi k i. Ekonomikos sui udiy laikais isuomenés pi klumas sumaZéja. Daba $i sq oka daZniausiai adinama e minu pe kamasis pajégumas. Vienazodis e minas bii y pa ogesnis. aé é ascio aii ininkas ( ok. F ach b ie duplika , angl. bill o la- ding duplica e). Zodis aii ininkas dublika o pakai alo eikSme ei- kiamas i DLKZ. azi s ( ok. anspo abel, ang]. easily anspo able). DLKZ, pa- 94 eikiama ik 8io Zod%io eik’mé “ku is ge ai eZa”. Taciau p ekybi- ninkams eikalinga ki a biid a dzio adzus eik$mé — “ anspo abi- lus”. Tokiq eik’me jis gali u é i. Vadinasi, galima kalbé i i apie p ekiy azuma. Siame Zodynélyje y a i nep iim y e miny, ku iy ie oje daba isigaléjo ki i Zod%iai a ba jy junginiai. Ki ais a ejais jy ie oje da a ojami s e imZodziai. P z.: bidiné p ekyba ( ok. Hoke handel, angl. hawking ade), biid - ninkas ( ok. Héke , angl. hawke , peddle ). Daba inéje e minijoje Siam eikalui a ojami Zodziai kioskas i kioskininkas. Né a jokios il ies, kad juos galé y pakeis i Zodziai bi da i budininkas. gyi, gy ieji pinigai ( ok. Ba geld, ang]. cash). Jau senokai Lie u- oje p igijo e minas g ynieji pinigai. Daba né a eikalo Sio e mino keis i. mékmenys ( ok. Zahlungsmi el, angl. means o paymen ). Te - minas j a dija nelabai ak ualiq sq okq. nuoda bis ( ok. Leis ung des Anges ell en, angl. piece o wo k, pe o mance). Daba y a jsigaléjes e minas isdi bis. Jis i a o i- nas. padalas, pelninys ( ok. Di idende, Ge innan eil, angl. di idend). Siai sa okai pa adin i daba a ojamas a p au inis e minas di i- dendas. Pi masis si ilomyjy lie u isky naujada y ik ai nepaplis, o an asis — a gu bau. paga a ( ok. Blickpunk , Blick angpunk , blick angende Wa e, angl. eyeca ching (in ad e ising o packaging) wa es). Te minijoje daba ne a ojamas i Zodynélyje pa eikiamas biid a dis paga is. Jis daZniausiai kei iamas biid a dziu pa auklis. Vadinasi, i ie oje Z0- dzio paga a e minijai ge iau ik y Zodis pa auk/a. p ado is ( ok. Vo schuss, angl. ad ance money). A i inka daba - inj e ming a ansas. Nyde mano Zodyne Sis e minas y a Zodzio ank- pinigiai sinonimas. pé s o is ( ok. Ube liegen, angl. lying-o e ime, days o demu - age). Daba inis lie u iSkas Sios sa okos pa adinimas y a p as o a. Jis ge iau de inasi su eiksmazZodziu p as o é i. saug6 e ( ok. S ahlkamme , angl. sa e). Kadangi Zodis sei as da- 95 ba inéje e minijoje pa adina ik nedegamajq me aling spin a e - ybems laiky i, o banko pa alpa su okiomis spin omis adinama e - minu saugyk/a, ai naujada as saugo e pasida o ne eikalingas. Zodynélyje an as iniais Zodziais pa eikiami ne ien ik iena%o- déiai i sudé iniai e minai, be jame asime i p ielinksniy, p ie eiks- miy, daly iy, bend aciy, Zodziy o my. P z.: apié ( ok. be e , angl. conce ning, abou ); kéininga ( ok. p eiswe , angl. p icewo hy); /4isku ( ok. b ie lich, angl. by means o a le e ); ndudai ( ok. zu Guns en, angl. o someone’s a o ); padien ui, padaciui ( ok. nach Tagen, nach Da um, ch onologisch, angl. daily, day a e day); panamiui ( ok. om Hause, zum Hause, angl. om house, o hou- se); adlik a ( ok. e ledig , angl. accomplished); paliép i ( ok. ano den, angl. o command, o dec ee); pé kel i ( ok. ibe agen, angl. o ca y o e ). L. Da gio i A. Salio “P ekybinés ko espondencijos Zodynélis” e minog a iniu lygiu nei8siski ia i ki y o me o daugiakalbiy e mi- ny Zodynéliy. P ak ikai, be abejonés, jis bii y bu es naudingas. Ta- Giau Siam Zodynéliui nebu o lem a u é i ySkios j akos lie u iSkai ekonomikos e minijai. Tai a si iko odél, kad jis bu o i8leis as ka o i8 aka ése, o So ie y Sajungai okupa us Lie u a, e minija bu o su- sie a jau nebe su lais osios inkos, be su planine cen alizuo a eko- nomika. Nepaisan o, Sis Zodynélis da i daba né a p a ades ak u- alumo. Su umpinimai DLKZ - Daba inés lie u iy kalbos Zodynas. V., 1993. LKTZ - Lie u iy kalbos a ies Zodynas/ suda é V. Vi kauskas. V., 1985. 96