S asys
ZAJANKAUSKAS
DEL
KAI
KURIY
BENDRUJY
TECHNIKOS
TERMINU
Pi miausia
u é y
bi i
su a ky a
bend yjy
echnikos
e miny
sis-
ema.
Kalbininkai
siiilo
laiky is
nuos a os,
kad
j
e miny
s anda us
u é y
bi i
j aSomi
ik
daba
a ojami,
jau
p igije,
abejoniy
neke-
lian ys
e minai.
Deja,
ne
iena
e miny
g upé
da
né a
inkamai
suno min a,
susis emin a.
Te minijos
eikalai,
nauji
e minai
u é y
bi i
sklebiami
inkamo-
je
spaudoje,
s a s omi,
k i ikuojami,
laiku
pa aisomi.
Deja,
os
in-
kamos
spaudos
kaip
i
né a.
S ai
engian
elek onikos
e miny
s anda us
isu
aS umu
ikilo
nenusis o ejusiy
bend yjy
echnikos
sa oky
“j aisas”,
“p ie aisas”
i
“elemen as”
san ykiy
neapib éz umai.
Nepakankamai
aiSkis
aip
pa
i
e minai
eiksmé
i
e é,
ezimas
i
eika.
Juos
umpai
i
ap a -
sime.
Kuo
ski iasi
j aisas
nuo
elemen o?
Manyéiau,
kad
no in
apsisp es i,
kaip
ge iau
adin i
am
ik a
objek a
-
j aisu
a
e/emen u,
—
s a bu
eikiamai
su ok i
kai
ku iuos
s a eginius
kalbos
dalykus.
Kas
cia
no ima
pasaky i,
aiSkiau
bus
is
pa yzdzio.
Pa yzdziui,
S a ka
galima
adin i
ap angos
elemen u,
be
aip
a-
din i
e a
ik
ada,
kai
ik ai
no ima
kalbé i
apie
ap angos
sanda q
i
jos
a ski us
sandus.
Visais
ki ais
a ejais
S a kas
u é y
bi i
adi-
namas
d abuziu,
o ne
kazkokiu
e/emen u.
Juk
galima
as i,
kad
i8
esmés
iskas
y a
elemen as
ko
no s
bend esnio,
be
e mina
e/emen-
as,
many¢iau,
eikia
a o i
su
saiku.
Tokie
san ykiai
u é y
bi i
i
a p
e miny
j aisas
i
elemen as.
Manyéiau,
kad
e mina
e/emen as
e é y
a o i
ik
ada,
kai
ik ai
no ime
pab é2 i,
kad
neg inéjame
ku io
no s
da inio,
p ie aiso,
apa-
a o
a
j enginio
sanda q,
jos
a ski us
sandus.
Ki ais
a ejais
eikia
as i
inkamg
e ming
objek o
ski iamajai
iSiai
pa adin i.
65
Pa yzdiiui,
kaip
ik
odél
anzis o ius,
diodas,
i is o ius,
no s
dazniausiai
panaudojami
kaip
g andiniy
elemen ai,
be
apib éziami
kaip
puslaidininkinia
j aisai
(jie
aip
apib éziami
i
daugeliu
ki y
kalby:
angl.
—
semiconduc o
de ice,
p anc.
-—
disposi i
4
semicon-
duc eu s
i
k .
Tik
okiegiams
ai
“puslaidininkiniai
s a ybos
elemen-
ai”).
Kuo
ski iasi
j aisas
nuo
p ie aiso?
Reikia
bend o
pa adinimo
elk iniams
g andynams,
puslaidinin-
kiniams
kei ikliams,
ju ikliams,
diodams,
anzis o iams,
i is o iams
pa adin i.
Dauguma
jy
y a
ik
elemen ai,
de alés,
be y a
i
okiy,
kad
elemen u
adin i
ne inka.
Daug
s a s¢ius
pa adin a
pus/aidinin-
Kiniais
j aisais.
Ne
ienam
ai
nejp as a
a
ne
nep iim ina.
Kas
ki a
—
p ie aisas.
Miné ieji
j aisai
gali
bi i
i
sa a anki8ki
gaminiai,
kaip
a ski i
da-
inio
elemen ai
( ada
jie
adinami
komponen ais).
Jie
gali
bi i
i
sudé ingesnés
monoli inés
sanda os
elemen ai,
ne u in ys
ne
i8 a-
dy,
nema omi
ne
p o
mik oskopa.
Pa yzdziui,
pag indiniai
elk iniy
g andyny
sanda os
elemen ai
i
esmés
y a
anzis o iai,
ku iy
gali
bi i
iks andiai
i
milijonai.
Be
puslaidininkinis
g andynas
a p au-
iniy
s anda y
p iski iamas
bend esnei
i
didesnei
pus/aidininkiniy
i aisy
klasei
(ang).
semiconduc o
de ices),
y.
ai
paciai,
ku iai
p i-
klauso
i
anzis o iai.
Taigi
apib ézian ,
pa yzdziui,
anzis o iy,
jj
eikia
adin i
j aisu.
Be
o,
Si
sa oka
apima
i8
ka o
i
elemen inj,
i
komponen inj
anzis o ius!
Jie
ieny
adinami
/ aisais,
ki y
—
p ie-
aisais.
Rusai,
lenkai
juos
adina
“p ie aisais”,
okieciai
—
“s a ybos
elemen ais”,
o
anglai
i
p anciizai
—
paciu
bend iausiu
e minu,
ma-
no
nuomone,
eiSkian¢iu
j aisg,
be
ne
p ie aisg.
Lie u iams
aip
pa
eikia
okio
bend ojo
pa adinimo.
Tokiam
pa adinimui,
manyéiau,
labiausiai
ik y
Zodis
j aisas,
ku io
leksiné
eik’mé
da
né a
iena-
eikSmiskai
nusis o éjusi
a
sis emi8kai
ap ibo a.
I8
ik yjy
p ie ai-
sas
u é y
eik& i
ik
am
ik a
“galu inés
a o ojiskos
paski ies
j ai-
sq”.
4
J aisas
y a
ienas
i8
pag indiniy
bend yjy
daug
ku
nuosekliai
a -
66
ojamy
echnikos
e miny.
Ta¢iau
Zodynuose
eikiama
ne
isai
aip.
Pa yzdiiui,
“Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno”
2-ojoje
laidoje
(1972
m.)
j aisas
—
ai
“kas
j aisy a,
j enginio
a
p ie aiso
de alé”,
0
3-ojoje
laidoje
(1993 m.)
jau
“kas
j aisy a;
koks
j enginys
(pap as ai
nesude-
ingas)”.
Tuo
a pu
p ie aisas
2-ojoje
laidoje
apibiidinamas
kaip
“spe-
cialus
koks
no s
j ankis,
apa a as”,
0
3-ojoje
—
kaip
“j aisymas
(?
—
S .
Z.),
eikian is
sudé ingy
izikiniy
ei’kiniy
pag indu,
apa a as”.
Manyéiau,
kad
bandymas
aip
a ibo i
sa okas
“j aisas”
i
“p ie ai-
sas”
y a
nepag is as
—
kas
ienam
sudé inga,
as
ki am
a odo
pa-
p as a!
Kas
pas e s?
Be
o,
juk,
pa yzdziui,
mokomyjy
dalyky
pa adinimai
e/ek oni-
nai
i
K an iniai
mik obangy
j aisai,
impulsinia
i
ska meninia
j ai-
sai
apima
i
j aisus,
i
p ie aisus.
Pagaliau
sq oka
“p ie aisy
gamy-
bos
p amoné”
niekada
neap épé
anzis o iy
a
elk iniy
g andyny
gamybos
p amonés!
P ie a sas
(p anc.
appa ei!)
g e in inas
p ie
apa-
a o!
Tad
j aisu
adinkime
be
ku j
medZiaginiy
p iemoniy
iene a
ko-
kiam
no s
ikslui
pasiek i,
0
ypa¢
medzZiaging
j anga,
ne u indig
sa-
a ankiskos
a
galu inés
a ojamosios
unkcijos.
A ba
kai
a
unkci-
ja
a
paski is
nesu okiama,
i
odél
sunku
pa ink i
konk e esnj
sis-
eminj
pa adinimg.
Tuo
a pu
p ie aisas
eikS y
ik
am
ik os
sa a-
ankiskos
a ojamosios
paski ies
medZiaginés
j angos
iene a.
Toks
sqa okos
i
e mino
/ aisas
pa aisymas
nieko
labai
neg iauna,
nes
ko
no s
sanda os
elemen us
i
oliau
iks
adin i
kaip
adin a
—
j aisais.
Ve a
i
j
kaimynus
pasiZ algy i.
Galu inai
susis eminan
miné as
sq okas,
s a bu
Zi i é i
i
a p au inio
bend a imo
dalyky.
Reikia
in-
kamy
lie u isky
a i ikmeny
ki y
kalby
e minams.
Angliskojo
e mino
de ice
a i ikmuo
j aisas
pi miausia
pa adina
“ka inj”,
y.,
kas
suku a,
iS as a
a
sugal o a,
sugud au a
(Z .
Vebs-
e io
Zodynus,
pa yzdziui,
Webs e ’s
New
In e na ional
Dic iona y,
1918
a ba
Webs e 's
New
Wo ld
Dic iona y
(o
Ame ican
English),
1989).
Kai
neabejojama,
kad
am
ik a
j aisq
bii ina
iksliau
pa adin-
i,
jo
pa adinimas
ikslinamas:
ins umen ,
appa a us,
equipmen
i
. .
Ne u in ys
galu inés
a ojamosios
unkcijos
j aisai,
mi8 iy
j aisy
g upé
pa adinama
bend esniu
e minu
—
de ices.
67
P anciiziskasis
/ aiso
a i ikmuo
disposi i
eiskia
i
ko
no s
sanda-
Tos
a ka,
i
bend ajj
j aisq
a ba
nesa a ankiskg
j aisa
(Z .,
pa yz-
dziui,
La ousse
Uni e sel
(en
2
olumes),
Pa is,
1922
i
Le
Robe
Dic ionnai e
d’aujou d’hui,
Mon eal,
1992).
Vadinasi,
ai
y a
be
ku io
mechanizmo,
be
ku io
apa a o
(a
p ie aiso)
suda omyjy
da-
liy
isuma;
aip
pa
be
ku is
as
mechanizmas
a
apa a as
(p ic ai-
sas)
(Z .
Pe i
La ousse
en
couleu s,
La ousse,
1989).
Tam
ik os
su-
ok os
galu inés
a ojamosios
paski ies
j aisai
isada
adinami
kon-
k e iau:
appa eil,
ins umen ,
machine.
Pa yzdziui,
pap asciausias
miliampe me as
jau
adinamas
appa eil,
be
anzis o ius
a
diodas
aip
ne adinamas,
nes
jie
ne u i
galu inés
a ojamosios
unkcijos.
Tada
pa a ojamas
e minas
disposi i .
Reiksme
i
e é
Ma ema ikai
be eik
iSsi e ¢ia
be
e mino
e é.
Jiems
i
unkci-
Jos
eik&mé,
ix
dydZio
eiksmé,
i
idu iné
eiksmeé,
i
. .
“Ma ema i-
kos
e miny
Zodyne”
(1994
m.)
pa eik a
ik
okie
4
e minai
su
e -
és
démeniu:
padalos
e é,
losimo
e é,
apa iné/ i su iné
e é.
Ra-
dioelek onikos
specialis ai
am
i§
esmés
p i a y,
be
as y
i
dau-
giau
e miny,
j a dijanciy
e ¢
( e inguma)
ik aja
Sio
ZodZio
p as-
me.
Tai
pi miausiai
bi y
izikiniy
dydZiy
iene y
(be
ne
paciy
iziki-
niy
dydziy),
izikiniy
dydziy
a ki imo
ma y
a
e alony,
ma a imo
p ie aisy
skaliy
galinés
i
p adinés
padaly
e eés,
be
ku ios
izikinés
kons an os
e é,
am
ik i
j e diai:
e ek inés
a
idu inés
k ad a i-
nés
unkcijy
e és.
Visu
ki u
ge ai
ik y
e/ksmeés
e minas,
ypa¢,
kai
kalbama
apie
bedimensius
dydzius.
“Fizikos
e miny
Zodyne”
(1979
m.)
isai
né a
e mino
eiksmeé.
Tad
izikai,
p ipaZindami
ik
sa o
iesq,
ja
be
a odai os
b uka
ki iems.
Pa yzdziui,
ado elyje
“TamaSauskas,
A.
i
ki i.
Fizika,
3
.,
1992”,
P.
168
y a
sky elis
“Kai
ku iy
in eg aly
e és”.
Redimas
i
eika
Vilniaus
uni e si e o
izikai
Zodj
ezimas
no i
keis i
e minu
ei-
68
ka.
Te miny
lie u iskumas
labai
s a bu.
Jei
ik
j eikiam,
ai
e skim,
be
bikim
a idiis
Zodziui!
Sa oka
“ ezimas”
adioelek onikoje
apima
i
idines
...
iSo ines
j aisy
eikimo
salygas,
eikimo
j emp j
(pa yzdziui,
ibiniai
leis inie-
ji
eZimai),
i
eikimo
biidg
a
a ka,
i
eikimo
bisenas,
i
eikimo
pobid io
ipus
a
klases.
Teisininkai
a oja
e ming
eka,
kiek
su-
p an u,
eiklos
pasekméms
a
ezul a ui
j a dy i.
Taigi
jau
ien
pa-
i Su ini kai
Zi in
e ka
adioelek onikoje
negalé y
eiks i
isai
ki o
dalyko
— eikimo
salyguy:
elek iniy,
Siluminiy,
klima iniy,
adia-
ciniy
i
. .,
aip
pa
eikimo
biseny
i
k .
Va ojome
e mina
si/pno-
jo
signalo
ezimas.
Daba
eiké y
a o i
silpnojo
signalo
eika!
Be
juk
Gia
ne
signalas
eikia!
Galima
bii y
pa adin i
si/pnojo
signalo
salygos.
Vadinasi,
ienu
e minu
eka
Gia
neiSsi e sime.
Kai
am
ik i
j aisai
laikomi
sandélyje,
jiems
bi inas
am
ik as,
adinamasis
sandélia imo
eZimas.
Tai
ne
ien
aplinkos
salygos,
be
i
konse a imas
bei
ki okia
p ieZi i a,
pa yzdZiui,
pe iodigkas
aku-
mulia o iy
pak o imas
i
k .
To
dalyko
sandélia imo
eika
nepa a-
dinsi!
S ai
sakyda om,
kad
koks
no s
j enginys
eikia,
pa yzdziui,
siun imo
ezimu.
Ta kim,
Siuo
laiku
jis
nieko
nesiundia,
nes
né a
ko
siys i.
Pabandykim
pa a o i
naujajj
e mina:
j enginys
eikia
s un i-
mo
eika.
Nepa ogumas
¢ia
da
i
as,
kad
ZodZio
eika
jnagininkas
su ampa
su
a dininku.
Reiké y
i
e mino
e/kimo
eika.
Biseng
e ciama
pe a dy i
j
eika.
Zinoma,
bii y
galima
sq oka
skaidy i
i
a o i
kele a
e miny.
69