Dėl kai kurių bendrųjų technikos terminų

S asys ZAJANKAUSKAS DEL KAI KURIY BENDRUJY TECHNIKOS TERMINU Pi miausia u é y bi i su a ky a bend yjy echnikos e miny sis- ema. Kalbininkai siiilo laiky is nuos a os, kad j e miny s anda us u é y bi i j aSomi ik daba a ojami, jau p igije, abejoniy neke- lian ys e minai. Deja, ne iena e miny g upé da né a inkamai suno min a, susis emin a. Te minijos eikalai, nauji e minai u é y bi i sklebiami inkamo- je spaudoje, s a s omi, k i ikuojami, laiku pa aisomi. Deja, os in- kamos spaudos kaip i né a. S ai engian elek onikos e miny s anda us isu aS umu ikilo nenusis o ejusiy bend yjy echnikos sa oky “j aisas”, “p ie aisas” i “elemen as” san ykiy neapib éz umai. Nepakankamai aiSkis aip pa i e minai eiksmé i e é, ezimas i eika. Juos umpai i ap a - sime. Kuo ski iasi j aisas nuo elemen o? Manyéiau, kad no in apsisp es i, kaip ge iau adin i am ik a objek a - j aisu a e/emen u, — s a bu eikiamai su ok i kai ku iuos s a eginius kalbos dalykus. Kas cia no ima pasaky i, aiSkiau bus is pa yzdzio. Pa yzdziui, S a ka galima adin i ap angos elemen u, be aip a- din i e a ik ada, kai ik ai no ima kalbé i apie ap angos sanda q i jos a ski us sandus. Visais ki ais a ejais S a kas u é y bi i adi- namas d abuziu, o ne kazkokiu e/emen u. Juk galima as i, kad i8 esmés iskas y a elemen as ko no s bend esnio, be e mina e/emen- as, many¢iau, eikia a o i su saiku. Tokie san ykiai u é y bi i i a p e miny j aisas i elemen as. Manyéiau, kad e mina e/emen as e é y a o i ik ada, kai ik ai no ime pab é2 i, kad neg inéjame ku io no s da inio, p ie aiso, apa- a o a j enginio sanda q, jos a ski us sandus. Ki ais a ejais eikia as i inkamg e ming objek o ski iamajai iSiai pa adin i. 65 Pa yzdiiui, kaip ik odél anzis o ius, diodas, i is o ius, no s dazniausiai panaudojami kaip g andiniy elemen ai, be apib éziami kaip puslaidininkinia j aisai (jie aip apib éziami i daugeliu ki y kalby: angl. — semiconduc o de ice, p anc. -— disposi i 4 semicon- duc eu s i k . Tik okiegiams ai “puslaidininkiniai s a ybos elemen- ai”). Kuo ski iasi j aisas nuo p ie aiso? Reikia bend o pa adinimo elk iniams g andynams, puslaidinin- kiniams kei ikliams, ju ikliams, diodams, anzis o iams, i is o iams pa adin i. Dauguma jy y a ik elemen ai, de alés, be y a i okiy, kad elemen u adin i ne inka. Daug s a s¢ius pa adin a pus/aidinin- Kiniais j aisais. Ne ienam ai nejp as a a ne nep iim ina. Kas ki a — p ie aisas. Miné ieji j aisai gali bi i i sa a anki8ki gaminiai, kaip a ski i da- inio elemen ai ( ada jie adinami komponen ais). Jie gali bi i i sudé ingesnés monoli inés sanda os elemen ai, ne u in ys ne i8 a- dy, nema omi ne p o mik oskopa. Pa yzdziui, pag indiniai elk iniy g andyny sanda os elemen ai i esmés y a anzis o iai, ku iy gali bi i iks andiai i milijonai. Be puslaidininkinis g andynas a p au- iniy s anda y p iski iamas bend esnei i didesnei pus/aidininkiniy i aisy klasei (ang). semiconduc o de ices), y. ai paciai, ku iai p i- klauso i anzis o iai. Taigi apib ézian , pa yzdziui, anzis o iy, jj eikia adin i j aisu. Be o, Si sa oka apima i8 ka o i elemen inj, i komponen inj anzis o ius! Jie ieny adinami / aisais, ki y — p ie- aisais. Rusai, lenkai juos adina “p ie aisais”, okieciai — “s a ybos elemen ais”, o anglai i p anciizai — paciu bend iausiu e minu, ma- no nuomone, eiSkian¢iu j aisg, be ne p ie aisg. Lie u iams aip pa eikia okio bend ojo pa adinimo. Tokiam pa adinimui, manyéiau, labiausiai ik y Zodis j aisas, ku io leksiné eik’mé da né a iena- eikSmiskai nusis o éjusi a sis emi8kai ap ibo a. I8 ik yjy p ie ai- sas u é y eik& i ik am ik a “galu inés a o ojiskos paski ies j ai- sq”. 4 J aisas y a ienas i8 pag indiniy bend yjy daug ku nuosekliai a - 66 ojamy echnikos e miny. Ta¢iau Zodynuose eikiama ne isai aip. Pa yzdiiui, “Daba inés lie u iy kalbos Zodyno” 2-ojoje laidoje (1972 m.) j aisas — ai “kas j aisy a, j enginio a p ie aiso de alé”, 0 3-ojoje laidoje (1993 m.) jau “kas j aisy a; koks j enginys (pap as ai nesude- ingas)”. Tuo a pu p ie aisas 2-ojoje laidoje apibiidinamas kaip “spe- cialus koks no s j ankis, apa a as”, 0 3-ojoje — kaip “j aisymas (? — S . Z.), eikian is sudé ingy izikiniy ei’kiniy pag indu, apa a as”. Manyéiau, kad bandymas aip a ibo i sa okas “j aisas” i “p ie ai- sas” y a nepag is as — kas ienam sudé inga, as ki am a odo pa- p as a! Kas pas e s? Be o, juk, pa yzdziui, mokomyjy dalyky pa adinimai e/ek oni- nai i K an iniai mik obangy j aisai, impulsinia i ska meninia j ai- sai apima i j aisus, i p ie aisus. Pagaliau sq oka “p ie aisy gamy- bos p amoné” niekada neap épé anzis o iy a elk iniy g andyny gamybos p amonés! P ie a sas (p anc. appa ei!) g e in inas p ie apa- a o! Tad j aisu adinkime be ku j medZiaginiy p iemoniy iene a ko- kiam no s ikslui pasiek i, 0 ypa¢ medzZiaging j anga, ne u indig sa- a ankiskos a galu inés a ojamosios unkcijos. A ba kai a unkci- ja a paski is nesu okiama, i odél sunku pa ink i konk e esnj sis- eminj pa adinimg. Tuo a pu p ie aisas eikS y ik am ik os sa a- ankiskos a ojamosios paski ies medZiaginés j angos iene a. Toks sqa okos i e mino / aisas pa aisymas nieko labai neg iauna, nes ko no s sanda os elemen us i oliau iks adin i kaip adin a — j aisais. Ve a i j kaimynus pasiZ algy i. Galu inai susis eminan miné as sq okas, s a bu Zi i é i i a p au inio bend a imo dalyky. Reikia in- kamy lie u isky a i ikmeny ki y kalby e minams. Angliskojo e mino de ice a i ikmuo j aisas pi miausia pa adina “ka inj”, y., kas suku a, iS as a a sugal o a, sugud au a (Z . Vebs- e io Zodynus, pa yzdziui, Webs e ’s New In e na ional Dic iona y, 1918 a ba Webs e 's New Wo ld Dic iona y (o Ame ican English), 1989). Kai neabejojama, kad am ik a j aisq bii ina iksliau pa adin- i, jo pa adinimas ikslinamas: ins umen , appa a us, equipmen i . . Ne u in ys galu inés a ojamosios unkcijos j aisai, mi8 iy j aisy g upé pa adinama bend esniu e minu — de ices. 67 P anciiziskasis / aiso a i ikmuo disposi i eiskia i ko no s sanda- Tos a ka, i bend ajj j aisq a ba nesa a ankiskg j aisa (Z ., pa yz- dziui, La ousse Uni e sel (en 2 olumes), Pa is, 1922 i Le Robe Dic ionnai e d’aujou d’hui, Mon eal, 1992). Vadinasi, ai y a be ku io mechanizmo, be ku io apa a o (a p ie aiso) suda omyjy da- liy isuma; aip pa be ku is as mechanizmas a apa a as (p ic ai- sas) (Z . Pe i La ousse en couleu s, La ousse, 1989). Tam ik os su- ok os galu inés a ojamosios paski ies j aisai isada adinami kon- k e iau: appa eil, ins umen , machine. Pa yzdziui, pap asciausias miliampe me as jau adinamas appa eil, be anzis o ius a diodas aip ne adinamas, nes jie ne u i galu inés a ojamosios unkcijos. Tada pa a ojamas e minas disposi i . Reiksme i e é Ma ema ikai be eik iSsi e ¢ia be e mino e é. Jiems i unkci- Jos eik&mé, ix dydZio eiksmé, i idu iné eiksmeé, i . . “Ma ema i- kos e miny Zodyne” (1994 m.) pa eik a ik okie 4 e minai su e - és démeniu: padalos e é, losimo e é, apa iné/ i su iné e é. Ra- dioelek onikos specialis ai am i§ esmés p i a y, be as y i dau- giau e miny, j a dijanciy e ¢ ( e inguma) ik aja Sio ZodZio p as- me. Tai pi miausiai bi y izikiniy dydZiy iene y (be ne paciy iziki- niy dydziy), izikiniy dydziy a ki imo ma y a e alony, ma a imo p ie aisy skaliy galinés i p adinés padaly e eés, be ku ios izikinés kons an os e é, am ik i j e diai: e ek inés a idu inés k ad a i- nés unkcijy e és. Visu ki u ge ai ik y e/ksmeés e minas, ypa¢, kai kalbama apie bedimensius dydzius. “Fizikos e miny Zodyne” (1979 m.) isai né a e mino eiksmeé. Tad izikai, p ipaZindami ik sa o iesq, ja be a odai os b uka ki iems. Pa yzdziui, ado elyje “TamaSauskas, A. i ki i. Fizika, 3 ., 1992”, P. 168 y a sky elis “Kai ku iy in eg aly e és”. Redimas i eika Vilniaus uni e si e o izikai Zodj ezimas no i keis i e minu ei- 68 ka. Te miny lie u iskumas labai s a bu. Jei ik j eikiam, ai e skim, be bikim a idiis Zodziui! Sa oka “ ezimas” adioelek onikoje apima i idines ... iSo ines j aisy eikimo salygas, eikimo j emp j (pa yzdziui, ibiniai leis inie- ji eZimai), i eikimo biidg a a ka, i eikimo bisenas, i eikimo pobid io ipus a klases. Teisininkai a oja e ming eka, kiek su- p an u, eiklos pasekméms a ezul a ui j a dy i. Taigi jau ien pa- i Su ini kai Zi in e ka adioelek onikoje negalé y eiks i isai ki o dalyko — eikimo salyguy: elek iniy, Siluminiy, klima iniy, adia- ciniy i . ., aip pa eikimo biseny i k . Va ojome e mina si/pno- jo signalo ezimas. Daba eiké y a o i silpnojo signalo eika! Be juk Gia ne signalas eikia! Galima bii y pa adin i si/pnojo signalo salygos. Vadinasi, ienu e minu eka Gia neiSsi e sime. Kai am ik i j aisai laikomi sandélyje, jiems bi inas am ik as, adinamasis sandélia imo eZimas. Tai ne ien aplinkos salygos, be i konse a imas bei ki okia p ieZi i a, pa yzdZiui, pe iodigkas aku- mulia o iy pak o imas i k . To dalyko sandélia imo eika nepa a- dinsi! S ai sakyda om, kad koks no s j enginys eikia, pa yzdziui, siun imo ezimu. Ta kim, Siuo laiku jis nieko nesiundia, nes né a ko siys i. Pabandykim pa a o i naujajj e mina: j enginys eikia s un i- mo eika. Nepa ogumas ¢ia da i as, kad ZodZio eika jnagininkas su ampa su a dininku. Reiké y i e mino e/kimo eika. Biseng e ciama pe a dy i j eika. Zinoma, bii y galima sq oka skaidy i i a o i kele a e miny. 69