scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Author: Juozas Abaravičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/755/846
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pun as
sob e
apibiidinam-
uosius
posimius)
Sob e
ampli icaci-
ón aho a
mazai ku
eiSgi si.
Ella, puede
deci se, es
ol ie a
p incipalm-
en e
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
y pan.
disciplinain-
y)
skai ymy i
nag inéj-
my sa oka.
Lyg i
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli icaci-
ones como
é mino
con enido,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
es ilis ikos
abajos
en no
hallamos
ella
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ikaci-
ja
abo daja
como
lenguaje
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia ji
(g e a
acumiacio-
nes)
käsi éja-
ma como
uno i
es ilis ino
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio y
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
aiskos
p iemoné
de la men e
oda
jus o i
conside a
el es ilous
igii a.
Tokia Gia
p opo cio-
nada su
como
é mino
p ime ji
eiksmé.
Ampli icac-
ión cia se
llama 1.
S iliaus
igii a, en
la cual
pag ediu
se u ilizan
a ios
elemen os
lingüís ic-
os
jspiidziui
e o za :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
p opio (A.
Venclo a)?.
Y la
segunda
cia se
p opo cio-
na os
sa okos
eiksmé 2.
Tex o
pailgéjima-
s, e dian
i§ de una
lengua j
o a (...)
Siom
comen a i-
os
noak uali.
Comp end-
ama,
minimojo
Zodyno
p opo cio-
nado
ejemplo de
ampli icaci-
ón muy
elemen a -
us. P ieS
abo diendo
neelemen -
a ias,
ipiskesne-
s, más
iSplé o as
os
es ilaus
igii os
a mainas,
sin
dudawés,
hay que
a iba a -
se desde
algunas
eces
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli icaci-
ones
pozymio
esq ji
u in i
inal
apibend in-
amajj
na j. Eso
ella esq
di ie e de
acumiación,
quien al
na io no
ene .
Toks
podiii is,
ejemziui,
dés omas
algunas
okiediy
lengua
es ilis ika-
s. An ai W.
Fleische io
y G.
Michelio
Daba inés
okiediy
idiomas
s ilis ikoje
se dice:
G e a
simple
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos es
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
idiomas
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
po la
cual se
llama
i8 a diji-
m,
eniendo
é mino
apibend -
inamajj
na j>.
Análogos
podii is
se
e lejan
y J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje),
donde
ejempld-
ziais
ilius mua-
do E.
Riesel
a aigun
que y
d iejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?) jo
ne u in -
i*. Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo
iposai. O
más
adelan e
abo dan-
do
ejemzius
ya
mo y uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
acumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
miemb os
<...>
inigiami
sin
apibend -
inimo. I
o ou :
Cia
desc en-
d inamie-
ji Zodiiai
es odo,
odo.
Sakiniai
cons i u-
i án
ampli ica-
ción.
Cuando
se
plan ea
al
o malus
ampli ica-
cijos
poZymis,
nounku y
equi oc i,
nea siZ -
elg i j
esme. Y
ella
di e en -
e. Po
beje, y
pacioje
S ilis ik-
oje
indicado
esmingas
acumula-
ciones y
ampli ica-
ciones
di e enz,
ku j es
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
y él
segdam-
as M.
Meye is.
Acumulia-
ción
o man-
do una
as
o a
einandéiy
de alliy
abundum-
as, a
ampli ica-
cia,
a i kS¢-
iai,
abundum-
as
compa a-
imy,
sud ejin-
y
me a o -
y,
a ijuo-
y
imágenes,
isokiau-
siy
epi e y®.
Es o ya
esmingi
pozymía-
s, aunque
cuán y
no ienisi.
I§y
di ec a-
men e
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de alliy,
las cuales
is ka
aunque
nue a
cuen a,
p idu ia,
apildo
algo
alguna y
pan. Y
ampli ica-
ndo
pleciama-
s,
o alec-
iamas
con eni-
do de
min ia,
incluso
g jZ am-
ai
a ijua-
mada y
pan.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
encon -
ado
Seimos
albumas.
Wedu iné
o o a-
uka. Con
nue oagi-
miu. Pi mi
Zingsniai
/. Tai
mucha
muchai -
és. Kiek
paaugusi
/. Bal a
has a
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
misma
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23
de ma zo.
Es o, puede deci se, ípica ejemplo de acumulación. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
allí pa y
allí
ci ados
au o y
Sal inius.
51
n
asesías,
diskaidi o
sen inio
p idu iamai-
siais
démenimis y
o ookiais
g ama inia-
is bidais ( ai
no esmé)
a dijama
mucho
de alliy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, lo que
se eoma,
Z elgian j
seng
o aukg. Y
ese
is a dijimo
esiamo en
o os
eilé aScio
pasmuos,
nada
no epi and-
o,
g jZ amai
noijuchand-
o. Da plg.
an ajj
posma:
Ap ymasis
sona in i.
Lecciones
de balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjim-
as /.
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Ojos! Siek
an o
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Jun o al
al a , con
alque u.
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mues a
acumulacio-
nes esmg.
Ki okia se á
ampli icaci-
ones esmé.
Sob e jq ya
se ha dicho.
Tepa odo ja
ejemzdziai.
Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde y
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli icada
Gia
unaa iémis
o
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
o alinanc-
iomas
min ies
u inj,
a ijuojan-
ciomas ja.
Cia
encon am-
os
pa alelismo
semán ico,
aigi i
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde i
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be no di ás
que él no
mo i ado
excediles.
F azeologic-
amen e
compa a í-
m, epi e ais
(beje, y
me a o ís-
icos)
pasakomi
nue ojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas, la
imagen
nusacomas
cuan o i8
ski ingy
pusiy,
suac i inad-
os de lo que
se
ep esen a,
esas os,
os
b uoéeliai,
signi icmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo y ación.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli icaci-
ones. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymuc-
he. Da un
pa
ejemplozdz-
iy:
Basimoji
no aka e a
keis ai ami: ya
odo is sola,
nes impo a.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nosaukiama ...
O odési
sen ido sklidina,
i jó enes
sulos au é.
Pe o
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
nele iginando a
los dioses
pas es a
gabyjos auka.
Vi o skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nada ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
ejemZiuses
a e í ese a
ampli icación
biidingas
men is
con eninio
plé imas,
in ensi ina ion,
jspidzio
s ip inimas
seman iskai
p imais
elemen ais del
lenguaje,
ku ien
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nada
ne egin i,
nojaucian i
pan.
i
de alles de
ídeo. En
muchos
especialiy
da by
ampli ikacija
se discu e
como habla,
men e
con eninio
plé imo,
sa inismo
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple amien -
o,
inc emen aci-
ón,
mul iplicación; a .
e ue zo;
uzg iozdinami-
en o no
eque idos
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
es ilis ine des inada
i
Zod%io
ampli icación.
Dalyko
ampli icación
ue
elacionado-
su
us
mu
kalbéjiapie
ka
aunque
j ai iu biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Es o bii a
a si
padidinamojo
e o inés
suges ijos
idlo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
po los cuales
sickiama
enseña ,
ne
a ec ados.
o
I
s ilis iampli -
ng
icación,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescopio,
que al
magni ica -
se señala
campos
nemabbio
pe cepéju
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
más
impo an e
emociniy.
O
Zodzio
ampli icación
es o sency
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
compuños, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
En muchas
e ó ica
es ilis ikos
da by
ampli icacion-
i
es con
apibend inam-
oyu na iu no
mencionados.
né
Pe o
Siaip ya a
eces
examinéjama
especi iciske-
i
sniy os
s iliaus igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
algunos
y éjai
nag inéja
ampli icación,
g indZiama
emas
a dininko
plé ojimu o
eksp esy iu
de inimu'. No
pulsim isy
se iné i.
Tal sob e
emas
a dininko
ampli ika ima
bei hay que
deci .
§j
a
IS
iesy a dionis a
emas ne e ai
es i ex o
ampli icado,
pleciamo,
p opo cionada
pagauli
ca ac e ís ica.
jo
P z. :
bondumas
bondumas
bondumas
—
p ime ap a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké inas
como mélyna
gulbé
j a inas
/
como
mediudienio
o pas
mis e ioso
/
como egliy
espa as
<...>JDegPA
24.
Si
emaina
cuán
Pla iau
sob e
es o Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Va so a,
1990. S 74.
* Z . allí
pa . P.
121.
* Placiau
sob e
es o Z .
allí pa .
P. 121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli icacia.
—
P oblemy
exp esi -
noj
es ilis ik-
i. Izd- o
Uni e si-
dad de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
eco da o io
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli icación,
emocional
plé imas
i
o alinamien o
Cia
empieza ya
emas
a dininko
ca ojimo.
A
con inua-
ción p opo cionada
ge umo
j ai iapusé
ca ac e ís ica,
donde se
s ebamos an o
ne
nue osy de alliy,
especialybiy
i8 a din i, cuan o
hace
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia es posible
j2 elg i
acumiaciones
i
kokj
elemen oi a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
llgios
homodos
i
minucios
aidés /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dininko
ca ojima.
O
en la
especialalioja
li e a u ai o,
pa ecemos,
del odo
sinmo i ado
a i ma que
ampli icación
no se
elaciona ni
su
ca ojim, ni
elipse, ni
su
in e sija''.'
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
ne e a
i
gincy is.
dél del odo
a gu
ka ojim no
a
puede bi i
ampli icacion-
es
sudedamasis
eiemen as.
Juk él iSplecia
lengua
u inj,
aumen a
aiskuma,
emocinguma,
jo
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
como
J.
Ma cinke i-
Giaus
poemas
Homo sum
ig aukéléje
la epe ición
muy bien
ansmi e
es o, cómo
la gale oje
p ikaus i ado
ly inis suje o
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous i ad-
o,
/
di ícilmen e
i kluoju,
/
i kluoju,
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Sólo
océano.
/
Sólo el
ho izon e.
/
Sol a
ho izon as,
/
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III El
39.
Cia
ningunau
biudu no
di ás que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojima
no ayuda a
ampli ica ,
plés i,
in ensi ica
gaacko/e os
me á o as,
peskaus
i kla imo,
mono oniscidad
semán ica.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis is
mo
o aléja,
po que
ep ojimas:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
océanas.
/
Sólo
océano.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
sulé ina
i kla imo
del ídeo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imagenymodq.
Tie
e ojimas
ayuda
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue a
nai o
imagenom
u iliza o i
pa- % :8i ina
L.
Ampli icacia
sis ema
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
exp esi noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54

usa como
ondo
aho a ies
laiko
gale os
yksmui.
Todél, sin
dudaoés,
jus iis
aquellos
ilólogos,
quienes
a i man
que, en e
co o a,
ampli ica-
da y
j ai iais
epe icion-
es: Zodziy
ka ojimu,
sinoniminiu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka y
ki kuo.
Toks
podi i is,
ejemziui,
a esbia S.
K ahlio y J.
Ku zo
Mazajame
es ilis ik-
os Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ica
ayuda y
o as
s iliaus
igi os
(laipsniaci-
ón,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
co ecció-
n), muchos
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
y . .). Cia
ne u é a
ikslo
examina e-
i ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman ico-
s,
sanda os y
uncijy
j ai o és.
Sólo
pazymé in-
os didelés
esa
es ilaus
igii as
imaginuoj-
amosas y
p eikumo
iSgalés.
Pa eikios,
ejemziui,
son ales
su
a mainos,
donde
eg esi a-
men e,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
componen-
es. al
e a daci-
nis
componen-
e Elke
sulaiko
cui y ojo
démesj,
has a po
in
iXaiSkéja y
s ilis inés
isumos
p asmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
donde odo
no en su
luga ,
su e s a y
isblasky a,
nada dejaj
imposible
encon a
en e
18mon uo-
y dieny y
sa aiciy,
sunesio y
a dy y
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
niku .
VB azAL
39. Cia aún
nada
nesup asi,
cuál
ampli icac-
ion en
sen ido,
has a
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama al
seman i8kai,
s uk i iSkai
y
unc ionciSkai
j ai i y pin iki,
ampli icacia no
puede bi i
conside ada
solo es ilis ico
i a dijimo
a maina. ji8kai
odos
sa a ankiska
es iliaus
igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
aleg niuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A akin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGS -P.
Ta ulis. Vi o
milag o. V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55