Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pun as
sob e
apibiidinam-
uosius
posimius)
Sob e
ampli icaci-
ón aho a
mazai ku
eiSgi si.
Ella, puede
deci se, es
ol ie a
p incipalm-
en e
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
y pan.
disciplinain-
y)
skai ymy i
nag inéj-
my sa oka.
Lyg i
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli icaci-
ones como
é mino
con enido,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
es ilis ikos
abajos
en no
hallamos
ella
nag inéja-
mas en e
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis ikoje
ampli ikaci-
ja
abo daja
como
lenguaje
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia ji
(g e a
acumiacio-
nes)
käsi éja-
ma como
uno i
es ilis ino
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio y
S . Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
aiskos
p iemoné
de la men e
oda
jus o i
conside a
el es ilous
igii a.
Tokia Gia
p opo cio-
nada su
como
é mino
p ime ji
eiksmé.
Ampli icac-
ión cia se
llama 1.
S iliaus
igii a, en
la cual
pag ediu
se u ilizan
a ios
elemen os
lingüís ic-
os
jspiidziui
e o za :
Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
p opio (A.
Venclo a)?.
Y la
segunda
cia se
p opo cio-
na os
sa okos
eiksmé 2.
Tex o
pailgéjima-
s, e dian
i§ de una
lengua j
o a (...)
Siom
comen a i-
os
noak uali.
Comp end-
ama,
minimojo
Zodyno
p opo cio-
nado
ejemplo de
ampli icaci-
ón muy
elemen a -
us. P ieS
abo diendo
neelemen -
a ias,
ipiskesne-
s, más
iSplé o as
os
es ilaus
igii os
a mainas,
sin
dudawés,
hay que
a iba a -
se desde
algunas
eces
keliamo
i e an is-
ko,
nekons u-
k y aus
ampli icaci-
ones
pozymio
esq ji
u in i
inal
apibend in-
amajj
na j. Eso
ella esq
di ie e de
acumiación,
quien al
na io no
ene .
Toks
podiii is,
ejemziui,
dés omas
algunas
okiediy
lengua
es ilis ika-
s. An ai W.
Fleische io
y G.
Michelio
Daba inés
okiediy
idiomas
s ilis ikoje
se dice:
G e a
simple
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos es
ampli i1Pik-
éilingis J.
Li uiy
idiomas
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
po la
cual se
llama
i8 a diji-
m,
eniendo
é mino
apibend -
inamajj
na j>.
Análogos
podii is
se
e lejan
y J.
Pikéilingio
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
ik
S ilis ik-
oje),
donde
ejempld-
ziais
ilius mua-
do E.
Riesel
a aigun
que y
d iejy
is a diji-
mo ipy
ski um
esas isai
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?) jo
ne u in -
i*. Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo
iposai. O
más
adelan e
abo dan-
do
ejemzius
ya
mo y uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
acumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
miemb os
<...>
inigiami
sin
apibend -
inimo. I
o ou :
Cia
desc en-
d inamie-
ji Zodiiai
es odo,
odo.
Sakiniai
cons i u-
i án
ampli ica-
ción.
Cuando
se
plan ea
al
o malus
ampli ica-
cijos
poZymis,
nounku y
equi oc i,
nea siZ -
elg i j
esme. Y
ella
di e en -
e. Po
beje, y
pacioje
S ilis ik-
oje
indicado
esmingas
acumula-
ciones y
ampli ica-
ciones
di e enz,
ku j es
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
y él
segdam-
as M.
Meye is.
Acumulia-
ción
o man-
do una
as
o a
einandéiy
de alliy
abundum-
as, a
ampli ica-
cia,
a i kS¢-
iai,
abundum-
as
compa a-
imy,
sud ejin-
y
me a o -
y,
a ijuo-
y
imágenes,
isokiau-
siy
epi e y®.
Es o ya
esmingi
pozymía-
s, aunque
cuán y
no ienisi.
I§y
di ec a-
men e
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de alliy,
las cuales
is ka
aunque
nue a
cuen a,
p idu ia,
apildo
algo
alguna y
pan. Y
ampli ica-
ndo
pleciama-
s,
o alec-
iamas
con eni-
do de
min ia,
incluso
g jZ am-
ai
a ijua-
mada y
pan.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
encon -
ado
Seimos
albumas.
Wedu iné
o o a-
uka. Con
nue oagi-
miu. Pi mi
Zingsniai
/. Tai
mucha
muchai -
és. Kiek
paaugusi
/. Bal a
has a
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
misma
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23
de ma zo.
Es o, puede deci se, ípica ejemplo de acumulación. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
allí pa y
allí
ci ados
au o y
Sal inius.
51
n
asesías,
diskaidi o
sen inio
p idu iamai-
siais
démenimis y
o ookiais
g ama inia-
is bidais ( ai
no esmé)
a dijama
mucho
de alliy,
ku iy
kiek iena
is p ideda
ka no s
no a, lo que
se eoma,
Z elgian j
seng
o aukg. Y
ese
is a dijimo
esiamo en
o os
eilé aScio
pasmuos,
nada
no epi and-
o,
g jZ amai
noijuchand-
o. Da plg.
an ajj
posma:
Ap ymasis
sona in i.
Lecciones
de balle .
Smuikas,p i-
sp us as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isk-
as
su eséjim-
as /.
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Ojos! Siek
an o
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Jun o al
al a , con
alque u.
(Ten pa ).
Tiezdziai
g aiai
mues a
acumulacio-
nes esmg.
Ki okia se á
ampli icaci-
ones esmé.
Sob e jq ya
se ha dicho.
Tepa odo ja
ejemzdziai.
Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde y
ylis, palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli icada
Gia
unaa iémis
o
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
o alinanc-
iomas
min ies
u inj,
a ijuojan-
ciomas ja.
Cia
encon am-
os
pa alelismo
semán ico,
aigi i
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde i
ylis, palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be no di ás
que él no
mo i ado
excediles.
F azeologic-
amen e
compa a í-
m, epi e ais
(beje, y
me a o ís-
icos)
pasakomi
nue ojo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas, la
imagen
nusacomas
cuan o i8
ski ingy
pusiy,
suac i inad-
os de lo que
se
ep esen a,
esas os,
os
b uoéeliai,
signi icmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo y ación.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli icaci-
ones. NemZa
jy Kes ucio
e Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymuc-
he. Da un
pa
ejemplozdz-
iy:
Basimoji
no aka e a
keis ai ami: ya
odo is sola,
nes impo a.
Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nosaukiama ...
O odési
sen ido sklidina,
i jó enes
sulos au é.
Pe o
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
nele iginando a
los dioses
pas es a
gabyjos auka.
Vi o skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nada ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
ejemZiuses
a e í ese a
ampli icación
biidingas
men is
con eninio
plé imas,
in ensi ina ion,
jspidzio
s ip inimas
seman iskai
p imais
elemen ais del
lenguaje,
ku ien
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nada
ne egin i,
nojaucian i
pan.
i
de alles de
ídeo. En
muchos
especialiy
da by
ampli ikacija
se discu e
como habla,
men e
con eninio
plé imo,
sa inismo
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple amien -
o,
inc emen aci-
ón,
mul iplicación; a .
e ue zo;
uzg iozdinami-
en o no
eque idos
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
es ilis ine des inada
i
Zod%io
ampli icación.
Dalyko
ampli icación
ue
elacionado-
su
us
mu
kalbéjiapie
ka
aunque
j ai iu biidu,
sickian , que
bii y pa eiku,
j ikima.
Es o bii a
a si
padidinamojo
e o inés
suges ijos
idlo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen sy,
po los cuales
sickiama
enseña ,
ne
a ec ados.
o
I
s ilis iampli -
ng
icación,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
su
elescopio,
que al
magni ica -
se señala
campos
nemabbio
pe cepéju
(odbio cy)
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
más
impo an e
emociniy.
O
Zodzio
ampli icación
es o sency
—
posakiy
plé imas
pa ieniais
ZodZiais
compuños, que
ap y
a
jy
pa eikesni?.
En muchas
e ó ica
es ilis ikos
da by
ampli icacion-
i
es con
apibend inam-
oyu na iu no
mencionados.
né
Pe o
Siaip ya a
eces
examinéjama
especi iciske-
i
sniy os
s iliaus igi as
a mainy.
Pa yzdziui,
algunos
y éjai
nag inéja
ampli icación,
g indZiama
emas
a dininko
plé ojimu o
eksp esy iu
de inimu'. No
pulsim isy
se iné i.
Tal sob e
emas
a dininko
ampli ika ima
bei hay que
deci .
§j
a
IS
iesy a dionis a
emas ne e ai
es i ex o
ampli icado,
pleciamo,
p opo cionada
pagauli
ca ac e ís ica.
jo
P z. :
bondumas
bondumas
bondumas
—
p ime ap a-
dis nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké inas
como mélyna
gulbé
j a inas
/
como
mediudienio
o pas
mis e ioso
/
como egliy
espa as
<...>JDegPA
24.
Si
emaina
cuán
Pla iau
sob e
es o Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Va so a,
1990. S 74.
* Z . allí
pa . P.
121.
* Placiau
sob e
es o Z .
allí pa .
P. 121 -122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli icacia.
—
P oblemy
exp esi -
noj
es ilis ik-
i. Izd- o
Uni e si-
dad de
Ros o s-
kogo,
1987. S. 84
86.
53
eco da o io
Zodgio
ampli icacijg.
Ampli icación,
emocional
plé imas
i
o alinamien o
Cia
empieza ya
emas
a dininko
ca ojimo.
A
con inua-
ción p opo cionada
ge umo
j ai iapusé
ca ac e ís ica,
donde se
s ebamos an o
ne
nue osy de alliy,
especialybiy
i8 a din i, cuan o
hace
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia es posible
j2 elg i
acumiaciones
i
kokj
elemen oi a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
llgios
homodos
i
minucios
aidés /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dininko
ca ojima.
O
en la
especialalioja
li e a u ai o,
pa ecemos,
del odo
sinmo i ado
a i ma que
ampli icación
no se
elaciona ni
su
ca ojim, ni
elipse, ni
su
in e sija''.'
su
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
ne e a
i
gincy is.
dél del odo
a gu
ka ojim no
a
puede bi i
ampli icacion-
es
sudedamasis
eiemen as.
Juk él iSplecia
lengua
u inj,
aumen a
aiskuma,
emocinguma,
jo
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
como
J.
Ma cinke i-
Giaus
poemas
Homo sum
ig aukéléje
la epe ición
muy bien
ansmi e
es o, cómo
la gale oje
p ikaus i ado
ly inis suje o
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p icous i ad-
o,
/
di ícilmen e
i kluoju,
/
i kluoju,
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
oceanas.
/
Sólo
océano.
/
Sólo el
ho izon e.
/
Sol a
ho izon as,
/
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III El
39.
Cia
ningunau
biudu no
di ás que
Zodziy,
jy
junginiy
ca ojima
no ayuda a
ampli ica ,
plés i,
in ensi ica
gaacko/e os
me á o as,
peskaus
i kla imo,
mono oniscidad
semán ica.
jo
Zmogaus
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis is
mo
o aléja,
po que
ep ojimas:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
océanas.
/
Sólo
océano.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai ni
a éja, ni
ols a.
sulé ina
i kla imo
del ídeo
kad us,
aigi
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
imagenymodq.
Tie
e ojimas
ayuda
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
gue a
nai o
imagenom
u iliza o i
pa- % :8i ina
L.
Ampli icacia
sis ema
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
exp esi noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54
usa como
ondo
aho a ies
laiko
gale os
yksmui.
Todél, sin
dudaoés,
jus iis
aquellos
ilólogos,
quienes
a i man
que, en e
co o a,
ampli ica-
da y
j ai iais
epe icion-
es: Zodziy
ka ojimu,
sinoniminiu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka y
ki kuo.
Toks
podi i is,
ejemziui,
a esbia S.
K ahlio y J.
Ku zo
Mazajame
es ilis ik-
os Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli ica
ayuda y
o as
s iliaus
igi os
(laipsniaci-
ón,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
co ecció-
n), muchos
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
palyginima-
i, sinonimai
y . .). Cia
ne u é a
ikslo
examina e-
i ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman ico-
s,
sanda os y
uncijy
j ai o és.
Sólo
pazymé in-
os didelés
esa
es ilaus
igii as
imaginuoj-
amosas y
p eikumo
iSgalés.
Pa eikios,
ejemziui,
son ales
su
a mainos,
donde
eg esi a-
men e,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p ieS a in-
gi
componen-
es. al
e a daci-
nis
componen-
e Elke
sulaiko
cui y ojo
démesj,
has a po
in
iXaiSkéja y
s ilis inés
isumos
p asmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesiaigian-
i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
donde odo
no en su
luga ,
su e s a y
isblasky a,
nada dejaj
imposible
encon a
en e
18mon uo-
y dieny y
sa aiciy,
sunesio y
a dy y
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepaliauja-
mai
slenkanciy
niku .
VB azAL
39. Cia aún
nada
nesup asi,
cuál
ampli icac-
ion en
sen ido,
has a
a idziai
pe scai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama al
seman i8kai,
s uk i iSkai
y
unc ionciSkai
j ai i y pin iki,
ampli icacia no
puede bi i
conside ada
solo es ilis ico
i a dijimo
a maina. ji8kai
odos
sa a ankiska
es iliaus
igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
aleg niuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A akin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGS -P.
Ta ulis. Vi o
milag o. V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55