scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Author: Juozas Abaravičius
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/755/846
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abos
übe
apibiidinam-
uosius
pozymius)
Übe
ampli ika i-
on je z
mazai wo
eiSgi si.
Sie, kann
man sagen,
is
gewo den-
usi
zunächs
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
und pan.
discipliny)
eadymy
und
nag inéj-
my sa oka.
Lyg und
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli ika i-
onen als
Te mininh-
al ,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
s ilis ikos
A bei en
inden wi
sie nich
un e séja-
mas
zwischen
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
Sp achen
s ilis ikoje
ampli ika i-
on
umgesp o-
chen wi d
als
Sp achen
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia sie
(g e a
akumuliaci-
jos)
behandel é
wi d als
eine i
s ilis isch-
en
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio
und S .
Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
min ies
aiskos
p iemoné
ganz
ech é ai
be ach -
e s iliaus
igii a.
Tokia Gia
be ei e
ih als
Beg i
e s e ji
eiksmé.
Ampli ika -
ion cia
heiß 1.
S iliaus
igii a, in
de
pag ediu
e wende
we den
meh e e
sp achele-
men e
jspiidziui
e s ä ke-
n: Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
Sa o (A.
Venclo a)?.
Und die
zwei e cia
wi d
gegeben
os
sa okos
eiksmé 2.
Texs o
pailgéjima-
s, e dian
i§ eine
Sp ache j
ki a (...)
Siomen
Anme kun-
gen
unak uali.
Ve s anda-
ma,
minimijo
Zodyno
gewäh e
Ampli ika -
ions
Beispiel
seh
elemen a -
us. P ieS
absp ai e-
nd
neelemen -
a ias,
ypiskesn-
es, ehe
iSplé o as
os s iliaus
igii os
a mains,
ohne
Zwei elés,
b auch
sich
abzubauen
on
manchmal
keliam
i ele an i-
sko,
nekons u-
k y aus
ampli ika i-
ons
pozymio
esq ji
u in i
Abschluss
apibend in-
amajj
na j.
Dami sie
esq
un e sche-
ide on
akumulia i-
on, die
solchen
na io nich
haben.
Toks
podiii is,
beispiziui,
dés omas
in einigen
okiediy
sp ach
s ilis iken.
An ai W.
Fleische io
und G.
Michelio
Daba inés
okiediy
Sp achen
s ilis ikoje
heiß :
G e a
pap as o
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos is
ampli i1Pik-
éilingis J.
Lie u iy
Sp achen
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
du ch die
genann
wi d
i8 a diji-
ms,
ha inig
Abschlu-
ss
apibend -
inamajj
na j>.
Analogiks
podii is
abspiege-
l und J.
Pikéilingis
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
nu
S ilis ik-
oje), wo
beispiels-
weise
ilius mue-
wi d E.
Riesel
Sa zung,
dass y
d iejy
is a diji-
mo ipy
un e sc-
hiedum
esas
ganz
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?)
ihn
nich *.
Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo ypai.
O wei e
disku ie-
end
beispizius
schon
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
Mi glied-
e <...>
beigiami
be
apibend -
inimo. Und
ki u : Cia
apibend -
inamieji
Zodiiai
sind alles,
alles.
Sakiniai
bilden
wi d
ampli ika-
ion.
Wenn
e hoben
so
o malus
ampli ika-
ions
poZymis,
nich
schwe
und
sukzel i,
nich siZ-
elg i j
esme.
Und sie
is
andoch i-
ge. Beje,
und
pacioje
S ilis ik-
oje
angegeb-
en
esmingas
akumulia-
cijos und
ampli ika-
cijos
un e sc-
hiedung,
ku j is
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
und ihm
sekdam-
as M.
Meye is.
Akumulia-
cija
bildende
eine nach
dem
ande en
einandéiy
de aliy
eichhei ,
a
ampli ika-
cija,
a i kS¢-
iai,
eichhei
e gleic-
himy,
sud ejin-
y
me apho-
y,
a ijuo-
y
bilde dy,
isokiau-
siy
epi e y®.
Das
schon
esmingi
pozymiai,
obwohl
wie iel
und
ne ienisi.
I§
s aigh-
y
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de aliy,
welche
is ka
no s
neue
e zähl ,
p idu ia,
papildo
jemand-
em und
pan. Und
ampli izi-
e end
plecie ,
e s ä -
k sich
Denk inh-
al , soga
g jZ am-
ai
a iie
und so.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
ge unde-
nas
Seimos
albumas.
Wedu iné
Fo o a-
uka. Mi
neuagimi-
u. Pi mi
Zingsniai
/. Tai bi a
Mädchen-
i és. Kiek
paaugusi
/. Bal a
bis
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
gleiche
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23.
Mä z
Das, kann
man sagen, ypisches Akkumuliacijos Beispiel. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
do pa
und do
zi ie a-
mus
Au o ius
und
Sal inius.
51
n Ph asen,
geskaidi e
Sa zins
p idu iamai-
siais
démenimis
und
andokien
g ama isch-
en bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
iel de ailiy,
ku iy jede
is p ideda
ka no s
neue, was
sioma,
Z elgian j
seng
o aukg.
Und das
is a dijm
esiam in
ande en
eilé aScio
s u en,
nich s
neka ejan-
,
g jZ amai
nich ijue e-
nd. Da plg.
an ajj
posma:
Mokymasis
klambin i.
Balle eun -
e ich .
Smuikas,p i-
spaus as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isc-
he
su eséjim-
as /
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Augen! Siek
so iel
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Bei dem
Al a , mi
mie e . (Ten
pa ).
Tiezdziai
beispiiai
g audo
akumulia io-
ns esmg.
Ki okia wi d
ampli ika i-
ons esmé.
Übe jq
schon
gesag .
Tepa odo ja
beispizdziai.
Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde
und ylis,
palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli ikuoj-
ama Gia
eina iémis
ode
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
s ä inancio-
men Min ies
u inj,
a ijuojan-
ciom ja. Cia
inden wi
seman isch-
en
pa allelism-
us, aigi und
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde
und ylis,
palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be sags
nich , dass
e nich
mo i ie
übe lüsse.
F azeologis-
chem
Ve gleichim,
epi e ais
(beje, und
me a o isc-
hen)
pasakomi
jungejo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas, Bild
was
unsagomas
wie i8
ski ingy
pusiy,
suak i i i -
ami dessen,
was
da ges ell
wi d, die
os, os
b uoéeliai,
p asmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo y acija.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli ika i-
onen. NemZa
jy Kes ucio
und Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymuc-
hen. Da
paa
beispizdziy:
Basimoji
b úaka wa
keis ai ami:
schon alles
imme eine, nes
egal. Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nich saukiama-
... O odési
Ge ühlmo
sklidina, i
jungenos sulos
au é. Abe
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
neligginan
Go e n
pas es a
gabyjos auka.
Gy u skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nich s
ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
BeisZiuchen
a spiegeln
ampli ika ion
biidingas
Min ies Inhal s
plé imas,
in ensi ie ung,
jspidzio
s ip inimas
seman iskai
nahimis
Sp ache
Elemen en ais,
ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nich s
ne egin i,
nejaucian i
pan.
i
ideo
de ales.
Vieleele
specialiy
da by
ampli ika ion
besp ochen
wi d als
sp ach,
gedankens
inhin imins
plé imo,
sä inungs
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple im,
e g öße un-
g,
e meh ung;
a .
Ve s ä kung;
uzg iozdinung
nich
e o de lichen
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
s ilis ine gedach
i
Zod%io
ampli ika ion.
Dalyko
ampli ika ion
wa
e bundenus
su
kalbéjiapie
mu
obwohl
ka
j ai iu biidu,
sickian ,
dass bii y
pa eiku,
j ikima.
Das bii a a si
padidinamojo
e o inés
suges ijos
s iklo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen y,
denen
sickiama
leh en,
beein luss en.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
ika ion,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
mi
Teleskop,
das bei
Ve g öße -
ung zeig
weis au
Wah nehm-
éju
(odbio cy) unsich ume Felde
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
wich igs e
emociniy.
O
Zodzio
ampli ika ion
es ein ay
—
posakiy
plé imas
pawieniais
ZodZiais
e bindungen,
dass ap y
a
jy
pa eikesni?.
Vielen
Ri o ikos
s ilis ikos
da by
ampli ika ion-
i
en mi
beschend ina-
muoju na iu
nich namen.
né
Abe
Siaip schon
manchmal
behandéjama
spezi iskesniy
i
os s iliaus
igi os
a mainy.
Pa yzdziui,
einige y éjai
nag inéja
ampli ika ion,
g indZiama
hem
a dininko
plé ojimu
ode
eksp esy iu
de inimu'. Wi
pulsen nich
isy bediiné i.
Gal übe
Themen
a dne n
ampli ika ima
bei b auch
sagen.
§j
a
IS
iesy hem
a dinie ne e ai
es i ex e
ampli ikue ,
pleciamas,
gewäh ama
pagauli
cha ak e is ika.
jo
P z. :
Gu umas
gu umas
gu ums
—
e s e p ad-
is nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké in
wie ie na
gulbé
j a in wie
/
mi udienio
a pas
geheimnisig
wie egliy
/
aka as
<...>JDegPA
24.
Si
e maina
wie iel
Pla iau
übe das
Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S
74.
* Z .
do pa .
P. 121.
* Placiau
übe das
Z . do
pa . P. 121
-122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli ikacija.
—
P oblemy
eksp es-
si noj
s ilis iki.
Izd- o
Ros o s-
kogo
Uni e si-
ä e a,
1987. S. 84
86.
53
E inne ung
Zodgio
ampli ikacijg.
Ampli izie ung,
emo ionalis
plé imas
i
Ve s ä kung
Cia beginn
schon
emas
a dne ni-
ke
Ka ojim.
Fün
wei e
zu Ve ügung
ge umo
j ai iapusé
cha ak e is ika,
wo s ebamas
sowohl neue y
ne
de aliy,
besonde ybiy
i8 a din i, wie zu
machen
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia möglich
j2 elg i
Akkumuliacij-
i
os kokj
Elemen en a
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
glage s
einodes
i
eulkies
Sch i és /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dne n
Ka ojim.
O
in de
spezialiosie
Li e a ii e,
schein es,
ganz
unmo i ie
zu behaup en,
dass
Ve s ä kung
nich zu
su
beziehen is
wede
su
Ka ojim,
noch Elixe,
su
noch in e sie''.'
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
we a
i
gincy is.
del des Vis o
ba gu
Ka ojim kann
a
nich bi i
ampli ika ions
sudedamasis
eiemen as.
Juk e
iSplecia
Sp ache
u inj,
e s ä k
aiskuma,
jo
emocinguma,
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
wie
J.
Ma cinke i-
Giaus
Poemen
Homo sum
ig aukéléje
Wiede holu-
ng seh gu
übe äg
das, wie
zei ego
gale oje
p ikaus y as
ly inis Subjek
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p ikaus y as,
schwe lich
/
i kluoju,
i kluoju,
/
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
okeanas.
/
Nu so
de
Ozean.
/
Nu so de
Ho izon .
/
Nu ai
ho izon ,
/
ku sai
wede
a éja,
noch
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Hieu kein
Biudu sags
nich , dass
Zodziy,
jy
junginiy
Ka ojim
hel nich
ampli izie e-
n, plés i,
in ensi ie -
en
gaacko/e os
me apho en,
schwe kaus
i kla imo,
mono oniskhei
seman iken. Z
jo
eines
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis imme
mo
s ä éja, denn
wiede ojime:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
okeans.
/
Nu so
de Ozean.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai
wede
a éja,
noch
ols a.
sulé ina
i kla imo
ideos
kad us,
also
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
bildymodq.
Die
Rei e ime
hil
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
k abo sei o
bildum
genu z o i
pa- % :8i ina
L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54

e wenden
als Fona
gegenwä -
ies laiko
gale os
geweksmu-
i. Todél,
ohne
Zwei el,
jus iis die
Philologen,
die
behaup en,
dass,
un e ko
ki a,
ampli ikuo-
jama und
j ai iais
wiede hol-
ungen:
Zodziy
ka ojimu,
synonymin-
iu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka und
ki kuo.
Toks
podi i is,
beispiziui,
a spiegel
S. K ahlio
und J.
Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli izie-
en hil
und ande e
s iliaus ig-
i os
(laipsnia u-
ng,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
ko ek io-
n), iele
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
e gleichi-
mai,
sinonimai
und . .).
Cia
ne u é a
ikslo
behande i
ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman iko-
s,
sanda os
und
unkcijy
j ai o és.
Nu
pazymé in-
os didelés
os
s iliaus
igui os
da s elloj-
amosios
und
pa eikums
iSgalés.
Paweikios,
beispiziui,
sind solche
ih e
a mainen,
wo
eg esi ,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p iS a ingi
komponen-
en. jede
solch
e a daci-
nis
Kompone-
n sulaiko
skai y ojo
démesj,
bis endlich
iXaiSkéja
und
s ilis inés
isumos
sinnmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesigaigia-
n i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
wo alles
nich
seines
s a es,
su e s a
und
isblasky a,
nich s
nebej
möglich
zwischen
18mon uo-
y dieny
und
sa aiciy,
sunesio y
a dy und
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepalia
slenkanciy
nieku zu
inden.
VB azAL
39. Cia noch
nich s
nesup asi,
welche
ampli ika -
ions
sinnme, bis
a idziai
pe skai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama solche
seman i8kai,
s uk i iSkai
und unkciSkai
j ai i und
bilde iki,
ampli ikacija
kann nich bi i
be ach e
nu
s ilis ischen
i8 a dijimos
a maina. ji8kai
alle
sa a ankiska
s iliaus igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
gladniuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A akin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGSa -P.
Ta ulis.
Lebend
Wunde . V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55