Amplifikacija kaip stiliaus figūra
Full text
Juozas
ABARAVICI-
US
AMPLIFIKA-
CIJA KAIP
STILIAUS
FIGURA
(Pas abos
übe
apibiidinam-
uosius
pozymius)
Übe
ampli ika i-
on je z
mazai wo
eiSgi si.
Sie, kann
man sagen,
is
gewo den-
usi
zunächs
akademiniy
( e o ikos,
poe ikos,
s ilis ikos
und pan.
discipliny)
eadymy
und
nag inéj-
my sa oka.
Lyg und
niekam i8
lie u iy
ilology
ne dpi
ampli ika i-
onen als
Te mininh-
al ,
apibiidinam-
ieji
pozymiai,
sis eminé
p iklauso-
mybé,
angas.
Li uiy
y éjy
s ilis ikos
A bei en
inden wi
sie nich
un e séja-
mas
zwischen
sa a anki-
Sky s iliaus
ig i y.
An ai J.
Pikéilingio
Lie u iy
Sp achen
s ilis ikoje
ampli ika i-
on
umgesp o-
chen wi d
als
Sp achen
j aigumo,
em azés
ki imo
p iemoné.
Cia sie
(g e a
akumuliaci-
jos)
behandel é
wi d als
eine i
s ilis isch-
en
is a dijimo
ipy!. K.
Gai enio
und S .
Keinio
Kalbo y os
e miny
Zodyne a
min ies
aiskos
p iemoné
ganz
ech é ai
be ach -
e s iliaus
igii a.
Tokia Gia
be ei e
ih als
Beg i
e s e ji
eiksmé.
Ampli ika -
ion cia
heiß 1.
S iliaus
igii a, in
de
pag ediu
e wende
we den
meh e e
sp achele-
men e
jspiidziui
e s ä ke-
n: Zmonés
idsia,
plusa laimei
k as o
Sa o (A.
Venclo a)?.
Und die
zwei e cia
wi d
gegeben
os
sa okos
eiksmé 2.
Texs o
pailgéjima-
s, e dian
i§ eine
Sp ache j
ki a (...)
Siomen
Anme kun-
gen
unak uali.
Ve s anda-
ma,
minimijo
Zodyno
gewäh e
Ampli ika -
ions
Beispiel
seh
elemen a -
us. P ieS
absp ai e-
nd
neelemen -
a ias,
ypiskesn-
es, ehe
iSplé o as
os s iliaus
igii os
a mains,
ohne
Zwei elés,
b auch
sich
abzubauen
on
manchmal
keliam
i ele an i-
sko,
nekons u-
k y aus
ampli ika i-
ons
pozymio
esq ji
u in i
Abschluss
apibend in-
amajj
na j.
Dami sie
esq
un e sche-
ide on
akumulia i-
on, die
solchen
na io nich
haben.
Toks
podiii is,
beispiziui,
dés omas
in einigen
okiediy
sp ach
s ilis iken.
An ai W.
Fleische io
und G.
Michelio
Daba inés
okiediy
Sp achen
s ilis ikoje
heiß :
G e a
pap as o
iS a dijim-
o-akumulia-
cijos is
ampli i1Pik-
éilingis J.
Lie u iy
Sp achen
s ilis ika.
V. 1971. T 1.
P. 202-205.
?>Gai enis
K,Keinys S.
Kalbo y os
e miny
Zodynas.
Kaunas,
1990.
18.
50
kacija,
du ch die
genann
wi d
i8 a diji-
ms,
ha inig
Abschlu-
ss
apibend -
inamajj
na j>.
Analogiks
podii is
abspiege-
l und J.
Pikéilingis
Lie u iy
kalbos
s ilis iko-
je ( oliau
nu
S ilis ik-
oje), wo
beispiels-
weise
ilius mue-
wi d E.
Riesel
Sa zung,
dass y
d iejy
is a diji-
mo ipy
un e sc-
hiedum
esas
ganz
o malus:
akumulia-
cija (?)
u in i
apibend -
inamajj
na j,
ampli ika-
cija (?)
ihn
nich *.
Cia
S ilis ik-
oje (p.
202)
apsi ik a:
sukeis i
is a diji-
mo ypai.
O wei e
disku ie-
end
beispizius
schon
mo i uo-
ai
pab ézZi-
ama: Cia
u ésime
akumulia-
cijg
is a dij-
amieji
g andin-
és
Mi glied-
e <...>
beigiami
be
apibend -
inimo. Und
ki u : Cia
apibend -
inamieji
Zodiiai
sind alles,
alles.
Sakiniai
bilden
wi d
ampli ika-
ion.
Wenn
e hoben
so
o malus
ampli ika-
ions
poZymis,
nich
schwe
und
sukzel i,
nich siZ-
elg i j
esme.
Und sie
is
andoch i-
ge. Beje,
und
pacioje
S ilis ik-
oje
angegeb-
en
esmingas
akumulia-
cijos und
ampli ika-
cijos
un e sc-
hiedung,
ku j is
kéles
p ancizy
s ilis as
A. Albala
und ihm
sekdam-
as M.
Meye is.
Akumulia-
cija
bildende
eine nach
dem
ande en
einandéiy
de aliy
eichhei ,
a
ampli ika-
cija,
a i kS¢-
iai,
eichhei
e gleic-
himy,
sud ejin-
y
me apho-
y,
a ijuo-
y
bilde dy,
isokiau-
siy
epi e y®.
Das
schon
esmingi
pozymiai,
obwohl
wie iel
und
ne ienisi.
I§
s aigh-
y
akumuliu-
ojan
su elkia-
ma
de aliy,
welche
is ka
no s
neue
e zähl ,
p idu ia,
papildo
jemand-
em und
pan. Und
ampli izi-
e end
plecie ,
e s ä -
k sich
Denk inh-
al , soga
g jZ am-
ai
a iie
und so.
Akumulia-
cijg
andame
M.
Ma inai-
dio
eilé aS -
yje
Sa a y-
ne
ge unde-
nas
Seimos
albumas.
Wedu iné
Fo o a-
uka. Mi
neuagimi-
u. Pi mi
Zingsniai
/. Tai bi a
Mädchen-
i és. Kiek
paaugusi
/. Bal a
bis
Zemés
suknelé.
Su gélém
/.
Kon i m-
acija,
yskupa-
s. Ta
gleiche
/jau
paauglé,
neg azi,
ilgom
kojom.
MMA 23.
Mä z
Das, kann
man sagen, ypisches Akkumuliacijos Beispiel. Nomina y i3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache.
Leipzig,
1975. S.
126.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik. P.
202; Riesel
E.
S ilis ik
de
deu sch-
en
Sp ache.
Moskau,
1963. S.
320.
*Pikéilin-
gis J. Min.
eik., P.
203. ‘Z .
do pa
und do
zi ie a-
mus
Au o ius
und
Sal inius.
51
n Ph asen,
geskaidi e
Sa zins
p idu iamai-
siais
démenimis
und
andokien
g ama isch-
en bidais ( ai
ne esmé)
a dijama
iel de ailiy,
ku iy jede
is p ideda
ka no s
neue, was
sioma,
Z elgian j
seng
o aukg.
Und das
is a dijm
esiam in
ande en
eilé aScio
s u en,
nich s
neka ejan-
,
g jZ amai
nich ijue e-
nd. Da plg.
an ajj
posma:
Mokymasis
klambin i.
Balle eun -
e ich .
Smuikas,p i-
spaus as
smak u (nuo
muzikos
neissi ysci-
usios
K i ys)./S -
aigus
me gai isc-
he
su eséjim-
as /
S elnuskakl-
as /. Jdémus
z ilgsnis.
Augen! Siek
so iel
e uSuo a.
Vy as, kie a
apikaklé /.
Bei dem
Al a , mi
mie e . (Ten
pa ).
Tiezdziai
beispiiai
g audo
akumulia io-
ns esmg.
Ki okia wi d
ampli ika i-
ons esmé.
Übe jq
schon
gesag .
Tepa odo ja
beispizdziai.
Mozii y
Jonuso
pajauniai
siandieng
a um
basij
p a ije
a kakliai
apsi alde
und ylis,
palaidg
plepumg
kandZiai
apsiciaupe.
PO inEK 136.
Ampli ikuoj-
ama Gia
eina iémis
ode
sinoniminé-
mis
p iemonén-
mis,
s ä inancio-
men Min ies
u inj,
a ijuojan-
ciom ja. Cia
inden wi
seman isch-
en
pa allelism-
us, aigi und
aiSkos
p iemoniy
pe ekliy
( a um
basij
p a ije;
a kakliai
apsi alde
und ylis,
palaidg
plepumg
kand?jai
apsiciaupe).
Be sags
nich , dass
e nich
mo i ie
übe lüsse.
F azeologis-
chem
Ve gleichim,
epi e ais
(beje, und
me a o isc-
hen)
pasakomi
jungejo i§
Mozii y
pajauniy
elgsenos
T aky pilies
menéje
ylumo
biidas, Bild
was
unsagomas
wie i8
ski ingy
pusiy,
suak i i i -
ami dessen,
was
da ges ell
wi d, die
os, os
b uoéeliai,
p asmés
a spal iai.
IS o, i
didesnés
seman inés
isumos
aiSkéja
eikéjy
egsenos
mo y acija.
Raiy oja P.
O in ai é
mégs a
ampli ika i-
onen. NemZa
jy Kes ucio
und Bi u és
duk e s
Danu és
es u iy
ap aSymuc-
hen. Da
paa
beispizdziy:
Basimoji
b úaka wa
keis ai ami:
schon alles
imme eine, nes
egal. Galu inai
nusp es a.
T em ies
Zenklas kak on
jb éz as
nusme k a
nich saukiama-
... O odési
Ge ühlmo
sklidina, i
jungenos sulos
au é. Abe
apsi amd@ius-
i. POEK in 129;
Tik ai Danu é
neligginan
Go e n
pas es a
gabyjos auka.
Gy u skobniu
aps ingusi,
sa in jsigiZusi,
nich s
ne egin i,
nejaucian i.
PO inEK 130.
Tuose
BeisZiuchen
a spiegeln
ampli ika ion
biidingas
Min ies Inhal s
plé imas,
in ensi ie ung,
jspidzio
s ip inimas
seman iskai
nahimis
Sp ache
Elemen en ais,
ku ian
saikinga
aiskos
pe ekliy.
52
Plg-:
Gyskobniu
u
aps ingusi,
sa in
jsigiZusi,
nich s
ne egin i,
nejaucian i
pan.
i
ideo
de ales.
Vieleele
specialiy
da by
ampli ika ion
besp ochen
wi d als
sp ach,
gedankens
inhin imins
plé imo,
sä inungs
biidas
(lo .
ampli ica io
—
isple im,
e g öße un-
g,
e meh ung;
a .
Ve s ä kung;
uzg iozdinung
nich
e o de lichen
Zodéiais).
An ikoje
dalykiné
(dalyko),
s ilis ine gedach
i
Zod%io
ampli ika ion.
Dalyko
ampli ika ion
wa
e bundenus
su
kalbéjiapie
mu
obwohl
ka
j ai iu biidu,
sickian ,
dass bii y
pa eiku,
j ikima.
Das bii a a si
padidinamojo
e o inés
suges ijos
s iklo:
su elkiama
p elaidy,
a gumen y,
denen
sickiama
leh en,
beein luss en.
ne
o
I
s ilis iampli -
ng
ika ion,
a o a
An ikoje,
y éjai lygina
mi
Teleskop,
das bei
Ve g öße -
ung zeig
weis au
Wah nehm-
éju
(odbio cy) unsich ume Felde
(obsza-
Ty) min ies
slypindiy
i
en eikmiy,
wich igs e
emociniy.
O
Zodzio
ampli ika ion
es ein ay
—
posakiy
plé imas
pawieniais
ZodZiais
e bindungen,
dass ap y
a
jy
pa eikesni?.
Vielen
Ri o ikos
s ilis ikos
da by
ampli ika ion-
i
en mi
beschend ina-
muoju na iu
nich namen.
né
Abe
Siaip schon
manchmal
behandéjama
spezi iskesniy
i
os s iliaus
igi os
a mainy.
Pa yzdziui,
einige y éjai
nag inéja
ampli ika ion,
g indZiama
hem
a dininko
plé ojimu
ode
eksp esy iu
de inimu'. Wi
pulsen nich
isy bediiné i.
Gal übe
Themen
a dne n
ampli ika ima
bei b auch
sagen.
§j
a
IS
iesy hem
a dinie ne e ai
es i ex e
ampli ikue ,
pleciamas,
gewäh ama
pagauli
cha ak e is ika.
jo
P z. :
Gu umas
gu umas
gu ums
—
e s e p ad-
is nebi as
i
uzmi s as
/
nej iké in
wie ie na
gulbé
j a in wie
/
mi udienio
a pas
geheimnisig
wie egliy
/
aka as
<...>JDegPA
24.
Si
e maina
wie iel
Pla iau
übe das
Z :
Ko olko
M.
Sz uka
e o yki.
P zewod-
nik
encyklop-
edyczny.
Wa saw-
a, 1990. S
74.
* Z .
do pa .
P. 121.
* Placiau
übe das
Z . do
pa . P. 121
-122.
oem
yko a
N,Baskako a
L.
G ama i eskij
op
i
ampli ikacija.
—
P oblemy
eksp es-
si noj
s ilis iki.
Izd- o
Ros o s-
kogo
Uni e si-
ä e a,
1987. S. 84
86.
53
E inne ung
Zodgio
ampli ikacijg.
Ampli izie ung,
emo ionalis
plé imas
i
Ve s ä kung
Cia beginn
schon
emas
a dne ni-
ke
Ka ojim.
Fün
wei e
zu Ve ügung
ge umo
j ai iapusé
cha ak e is ika,
wo s ebamas
sowohl neue y
ne
de aliy,
besonde ybiy
i8 a din i, wie zu
machen
bend ajjijima
a d aiSky,
emocingg.
No s
Gia möglich
j2 elg i
Akkumuliacij-
i
os kokj
Elemen en a
ki a.
Da plg. :
Raidés!
P as u és,
glage s
einodes
i
eulkies
Sch i és /
PTa GS éia
14.
I
biidingas
emas
a dne n
Ka ojim.
O
in de
spezialiosie
Li e a ii e,
schein es,
ganz
unmo i ie
zu behaup en,
dass
Ve s ä kung
nich zu
su
beziehen is
wede
su
Ka ojim,
noch Elixe,
su
noch in e sie''.'
Dél
pas a yjy
d iejy
s iliaus
igd y gal
we a
i
gincy is.
del des Vis o
ba gu
Ka ojim kann
a
nich bi i
ampli ika ions
sudedamasis
eiemen as.
Juk e
iSplecia
Sp ache
u inj,
e s ä k
aiskuma,
jo
emocinguma,
ealijy
eiskimosi
in ensi uma.
Ana a
wie
J.
Ma cinke i-
Giaus
Poemen
Homo sum
ig aukéléje
Wiede holu-
ng seh gu
übe äg
das, wie
zei ego
gale oje
p ikaus y as
ly inis Subjek
g umiasi pik a
bi inybe.
su
HOMO
SUM!
/
Laiko gale oj
p ikaus y as,
schwe lich
/
i kluoju,
i kluoju,
/
i kluoju...I /p-
akai as
Ziiaugia pe
e da,i
nuogg nuga g
caizo pik i /
/
BU
TINYBES
bo agai,
/
Tik ai
okeanas.
/
Nu so
de
Ozean.
/
Nu so de
Ho izon .
/
Nu ai
ho izon ,
/
ku sai
wede
a éja,
noch
ols a.
/
I kluoju,
i kluoju
/
i
sukepusiom
lipom
ka oju:
/
HOMO
SUM...
JMa cR
III
39.
Hieu kein
Biudu sags
nich , dass
Zodziy,
jy
junginiy
Ka ojim
hel nich
ampli izie e-
n, plés i,
in ensi ie -
en
gaacko/e os
me apho en,
schwe kaus
i kla imo,
mono oniskhei
seman iken. Z
jo
eines
p ikaus ylaiko
gale oje
jspiidis imme
mo
s ä éja, denn
wiede ojime:
sunkiai i kluoju,
i i kluoju,
i kluoju.../ ;
“
Tik al
okeans.
/
Nu so
de Ozean.
Tik ai
ho izon -
as /.
/
Tik a
ho izon as,
ku sai
wede
a éja,
noch
ols a.
sulé ina
i kla imo
ideos
kad us,
also
i
pik gy
BUTINYBES
bo agy,
éai-
2
bildymodq.
Die
Rei e ime
hil
aiko
gale os
me a o g
suaus i
j
aliuzy ig
isuma
-
asocia i i
yéj /
su
7
—
18
a.
p ikaus y y
e gy,
nusikal éliy,
ka iy
i kluojamo
bu inio
k abo sei o
bildum
genu z o i
pa- % :8i ina
L.
Ampli ikaci-
ja sis eme
eksp essi -
nych
s eds .
P oblemy
eksp essi -
noj
s ilis iki.
1987. S. 83.
54
e wenden
als Fona
gegenwä -
ies laiko
gale os
geweksmu-
i. Todél,
ohne
Zwei el,
jus iis die
Philologen,
die
behaup en,
dass,
un e ko
ki a,
ampli ikuo-
jama und
j ai iais
wiede hol-
ungen:
Zodziy
ka ojimu,
synonymin-
iu
ka ojimu,
opy
ka ojimu,
yskiy
esminiy
poZymiy
dés ymu,
a gumen -
uojamaja
min ies
seka und
ki kuo.
Toks
podi i is,
beispiziui,
a spiegel
S. K ahlio
und J.
Ku zo
Mazajame
s ilis ikos
Zodyne.
Zinoma,
min j
ampli izie-
en hil
und ande e
s iliaus ig-
i os
(laipsnia u-
ng,
an i ezé,
iS a dijim-
as,
ko ek io-
n), iele
ki y
s iliaus
p iemoniy
(epi e ai,
e gleichi-
mai,
sinonimai
und . .).
Cia
ne u é a
ikslo
behande i
ampli i
ikacijos
ipy,
a mainy,
seman iko-
s,
sanda os
und
unkcijy
j ai o és.
Nu
pazymé in-
os didelés
os
s iliaus
igui os
da s elloj-
amosios
und
pa eikums
iSgalés.
Paweikios,
beispiziui,
sind solche
ih e
a mainen,
wo
eg esi ,
e a daci-
Skai
i8dés omi
ne e ai
seman iS-
kai
neda niis,
p iS a ingi
komponen-
en. jede
solch
e a daci-
nis
Kompone-
n sulaiko
skai y ojo
démesj,
bis endlich
iXaiSkéja
und
s ilis inés
isumos
sinnmé.
Plg. da : V.
B azi ino
Apmaudo
iS aukél¢:
Nesigaigia-
n i
naujaku -
ys é,
k aus ym-
asis j
a min j,
wo alles
nich
seines
s a es,
su e s a
und
isblasky a,
nich s
nebej
möglich
zwischen
18mon uo-
y dieny
und
sa aiciy,
sunesio y
a dy und
nub ozdin-
y
ménesiy,
nepalia
slenkanciy
nieku zu
inden.
VB azAL
39. Cia noch
nich s
nesup asi,
welche
ampli ika -
ions
sinnme, bis
a idziai
pe skai y-
si isq
démeny
i ing.
Bidama solche
seman i8kai,
s uk i iSkai
und unkciSkai
j ai i und
bilde iki,
ampli ikacija
kann nich bi i
be ach e
nu
s ilis ischen
i8 a dijimos
a maina. ji8kai
alle
sa a ankiska
s iliaus igi a.
Su umpinimai
VB azAL_ -_ V.
B aziiinas.
Alkanoji
gladniuo é. V.,
1993. JDegPA
-J. Degu y é.
Pu pu u
a s é usi. V.,
1984. JMa cR III
-J.
Ma cinke i iu-
s. RaS ai. T 3.
V., 1982.
MMa A -M.
Ma inai is.
A akin a. V.,
1996. PO inEK
-P. O in ai é.
E eliy kuo ai.
Kaunas, 1992.
RTGSa -P.
Ta ulis.
Lebend
Wunde . V.,
1993. K ahl
S.,Ku z J.
Kleines
Wo e buch
de S ilkunde.
Leipzig, 1984. S
10.
55