Amplifikacija kaip stiliaus figūra

Juozas ABARAVICIUS AMPLIFIKACIJA KAIP STILIAUS FIGURA (Pas abos apie apibiidinamuosius pozymius) Apie ampli ikacija daba mazai ku eiSgi si. Ji, gali saky i, y a apusi pi miausia akademiniy ( e o ikos, poe ikos, s ilis ikos i pan. discipliny) skai ymy i nag inéjmy sa oka. Lyg i niekam i8 lie u iy ilology ne dpi ampli ikacijos kaip e mino u inys, apibiidinamieji pozymiai, sis eminé p iklausomybé, angas. Lie u iy y éjy s ilis i- kos da buose ne andame jos nag inéjamos a p sa a ankiSky s iliaus ig i y. An ai J. Pikéilingio “Lie u iy kalbos s ilis ikoje” ampli ikaci- ja ap a iama kaip kalbos j aigumo, em azés ki imo p iemoné. Cia ji (g e a akumuliacijos) nag inéjama kaip ienas i s ilis inio is a diji- mo ipy!. Tik K. Gai enio i S . Keinio “Kalbo y os e miny Zodyne” a min ies aiskos p iemoné isai eisé ai laikoma s iliaus igii a. To- kia Gia eikiama jos kaip e mino pi moji eiksmé. Ampli ikacija cia adinama “1. S iliaus igii a, ku ioje pag ediui a ojami keli kalbos elemen ai jspiidziui sus ip in i: Zmonés idsia, plusa laimei k as o sa o (A. Venclo a)?. O an oji cia eikiama os sa okos eiks- mé “2. Teks o pailgéjimas, e dian i§ ienos kalbos j ki a (...)” Sioms pas aboms neak uali. Sup an ama, minimojo Zodyno eikiamas am- pli ikacijos pa yzdys labai elemen a us. P ieS ap a ian neelemen a ias, ipiskesnes, labiau iSplé o as os s iliaus igii os a mainas, be abejonés, eikia a si ibo i nuo ka ais keliamo ne ele an isko, nekons uk y aus ampli ikacijos pozymio — esq ji u in i pabaigos apibend inamajj na j. Tuo ji esq ski iasi nuo akumuliacijos, ku i okio na io ne u in i. Toks podiii is, pa yzdziui, dés omas kai ku iose okiediy kalbos s ilis ikose. An ai W. Fleische- io i G. Michelio “Daba inés okiediy kalbos s ilis ikoje” sakoma: “G e a pap as o iS a dijimo-akumuliacijos y a ampli i- 1Pikéilingis J. Lie u iy kalbos s ilis ika. V. 1971. T. 1. P. 202-205. ?>Gai enis K,Keinys S. Kalbo y os e miny Zodynas. Kaunas, 1990. 18. 50 kacija, ku ia adinamas i8 a dijimas, u in is pabaigos apibend i- namajj na j”>. Analogikas podii is a sispindi i J. Pikéilingio “Lie- u iy kalbos s ilis ikoje” ( oliau ik S ilis ikoje), ku pa yzdziais ilius - muojamas E. Riesel eiginys, kad y d iejy is a dijimo ipy ski umas “esas isai o malus”: akumuliacija (?) u in i apibend inamajj na j, ampli ikacija (?) jo ne u in i*. Cia S ilis ikoje (p. 202) apsi ik a: su- keis i is a dijimo ipai. O oliau ap a ian pa yzdzius jau mo y uo ai pab ézZiama: “Cia u ésime akumuliacijg - is a dijamieji g andinés na iai <...> baigiami be apibend inimo”. I ki u : “Cia apibend i- namieji Zodiiai y a iskas, isa. Sakiniai suda ys ampli ikacija”’. Kai keliamas oks o malus ampli ikacijos poZymis, nesunku i suklys i, nea siZ elg i j esme. O ji ki okia. Beje, i pacioje S ilis ikoje nu odomas esmingas akumuliacijos i ampli ikacijos ski umas, ku j y a kéles p ancizy s ilis as A. Albala i juo sekdamas M. Meye ’is. Akumuliacija suda an is iena paskui ki a einandéiy de aliy gausumas, o ampli ikacija, a i kS¢iai, gausu- mas palyginimy, sud ejin y me a o y, a ijuo y aizdy, isokiausiy epi e y®. Tai jau esmingi pozymiai, no s kiek i ne ien isi. I§ iesy akumuliuojan su elkiama de aliy, ku ios is ka no s nauja pasako, p idu ia, papildo kuo no s i pan. O ampli ikuojan — pleciamas, s ip- inamas min ies u inys, ne g jZ amai a ijuojama i pan. Akumuliacijg andame M. Ma inaidio eilé aS yje “Sa a yne as- as Seimos albumas”. Ves u iné nuo auka. Su naujagimiu. / Pi mi Zingsniai. Tai bi a me gai és. / Kiek paaugusi. Bal a iki Zemés suknelé. /Su gélém. Kon- i macija, yskupas. Ta pa i — / jau paauglé, neg azi, ilgom kojom. MMa A 23. Tai, galima saky i, ipiskas akumuliacijos pa yzdys. Nomina y i- 3Fleische W, Michel G. S ilis ik de deu schen Gegenwa ssp ache. Leipzig, 1975. S. 126. *Pikéilingis J. Min. eik. P. 202; Riesel E. S ilis ik de deu schen Sp ache. Moskau, 1963. S. 320. *Pikéilingis J. Min. eik., P. 203. ‘Z . en pa i en ci uojamus au o ius i Sal inius. 51 niais sakiniais, suskaidy o sakinio p idu iamaisiais démenimis i ki- okiais g ama iniais bidais ( ai ne esmé) a dijama daug de aliy, ku- iy kiek iena is “p ideda” ka no s nauja, kas ma oma, Z elgian j seng nuo aukg. I as is a dijimas esiamas ki uose eilé aScio pos- muose, nieko neka ojan , g jZ amai ne a ijuojan . Da plg. an ajj posma: Mokymasis skambin i. Bale o pamokos. Smuikas, / p ispaus as smak u (nuo muzikos neissi ysciusios K i ys)./S aigus me gai iskas su eséjimas. S elnus /kaklas. Jdémus z ilgsnis. Akys! Siek iek e u- Suo a. / Vy as, kie a apikaklé. P ie al o iaus, su nuome u. (Ten pa ). Tie pa yzdziai g aziai pa odo akumuliacijos esmg. Ki okia bus ampli ikacijos esmé. Apie jq jau saky a. Tepa odo ja pa yzdziai. Mozii y Jonuso pajauniai siandieng a um basij p a ije — a kak- liai apsi alde i ylis, palaidg plepumg kandZiai apsiciaupe. PO i- nEK 136. Ampli ikuojama Gia iena iémis a sinoniminémis p ie- monénmis, s ip inanciomis min ies u inj, a ijuojanciomis ja. Cia an- dame seman inio pa alelizmo, aigi i aiSkos p iemoniy pe ekliy ( a um basij p a ije; a kakliai apsi alde i ylis, palaidg plepumg kand?jai apsiciaupe). Be nepasakysi, kad jis nemo y uo as pe ek- lius. F azeologiniu palyginimu, epi e ais (beje, i me a o iniais) pa- sakomi jaunojo i§ Mozii y pajauniy elgsenos T aky pilies menéje y- lumo “biidas”, aizdas nusakomas kiek i8 ski ingy pusiy, suak y i- nami o, kas aizduojama, ie “ os, os” b uoéeliai, p asmés a spal- iai. IS o, i didesnés seman inés isumos aiSkéja eikéjy elgsenos mo y acija. Raiy oja P. O in ai é mégs a ampli ikacijas. NemazZa jy Kes ucio i Bi u és duk e s Danu és es u iy ap aSymuose. Da po a pa yz- dziy: Basimoji nuo aka bu o keis ai ami: jau iskas is iena, nes a - bu. Galu inai nusp es a. T em ies Zenklas kak on jb éz as — nusme k a nea saukiama ... O odési jausmo sklidina, i jaunos sulos au é. Be apsi amd@iusi. PO inEK 129; Tik ai Danu é — nelyginan die ams pas es a gabyjos auka. Gy u skobniu aps ingusi, sa in jsigiZusi, nie- ko ne egin i, nejaucian i. PO inEK 130. Tuose pa yzdZiuose a sispindi ampli ikacijai biidingas min ies u- 52 inio plé imas, in ensy inimas, jspidzio s ip inimas seman iskai a - imais kalbos elemen ais, ku ian saikinga aiskos pe ekliy. Plg-: Gy- u skobniu aps ingusi, sa in jsigiZusi, nieko ne egin i, nejaucian i i pan. aizdo de ales. Daugelyje specialiy da by ampli ikacija ap a iama kaip kalbos, min ies u inio plé imo, sod inimo biidas (lo . ampli ica io — isple i- mas, padidinimas, padauginimas; e . sus ip inimas; uzg iozdinimas ne eikalingais Zodéiais). An ikoje ski a dalykiné (dalyko), s ilis ine i Zod%io ampli ikacija. Dalyko ampli ikacija bu o susijus su kalbéji- mu apie ka no s j ai iu biidu, sickian , kad bii y pa eiku, j ikima. Tai bii a a si “padidinamojo e o inés suges ijos s iklo”: su elkiama p ie- laidy, a gumen y, ku iais sickiama ne moky i, o pa eik i’. I s ilis i- ng ampli ikacija, a o a An ikoje, y éjai lygina “su eleskopu, ku is didindamas nu odo su okéjui (odbio cy) nema omus laukus (obsza- Ty) min ies i slypindiy en eik’miy, s a biausia emociniy”’. O Zo- dzio ampli ikacija — ai pap as y posakiy plé imas pa ieniais ZodZiais a jy junginiais, kad ap y pa eikesni?. Daugelyje e o ikos i s ilis ikos da by ampli ikacijos su apiben- d inamuoju na iu né neminimos. Be Siaip jau ka ais nag inéjama i speci iskesniy os s iliaus igi os a mainy. Pa yzdziui, kai ku ie y é- jai nag inéja ampli ikacija, g indZiama emos a dininko plé ojimu a ba eksp esy iu de inimu'’. Nepulsime isy ap a iné i. Gal apie e- mos a dininko ampli ika ima §j bei a eikia pasaky i. IS iesy emos a dininkas ne e ai es i eks e ampli ikuojamas, pleciamas, eikiama pagauli jo cha ak e is ika. P z.: Ge umas ge umas ge umas — pi map adis nebi as i uzmi s as / nej iké inas kaip mélyna gulbé / j a inas kaip idudienio a pas / paslap ingas kaip egliy aka as <...>JDegPA 24. Si a maina kiek ’Pla iau apie ai Z : Ko olko M. Sz uka e o yki. P zewodnik encyklope- dyczny. Wa sawa, 1990. S. 74. * Z . en pa . P. 121. * Placiau apie ai Z . en pa . P. 121 - 122. oem yko a N,Baskako a L. G ama i eskij op i ampli ikacija. — P oblemy eksp essi noj s ilis iki. Izd- o Ros o skogo uni e si e a, 1987. S. 84 — 86. 53 p imena Zodgio ampli ikacijg. Ampli ika imas, emocinis plé imas i s ip inimas Cia p asideda jau emos a dininko ka ojimu. Toliau ei- kiama “ge umo” j ai iapusé cha ak e is ika, ku s engiamasi ne iek naujy de aliy, ypa ybiy i8 a din i, kiek pada y i bend ajj a dijima aiSky, emocingg. No s Gia galima j2 elg i i akumuliacijos kokj ele- men a ki a. Da plg.: Raidés! /P as u és, lygios ienodos i smulkios aidés PTa GS 14. I éia biidingas emos a dininko ka ojimas. O specialiojoje li e a ii oje, egis, isai nemo y uo ai eigiama, kad ampli ikacija nesusijusi nei su ka ojimu, nei su elipse, nei su in e sija"'. Dél pas a yjy d iejy s iliaus igd y gal i ne e a gincy is. Vis dél o a gu a ka ojimas negali bi i ampli ikacijos sudedamasis eiemen as. Juk jis iSplecia kalbos u inj, sus ip ina jo aiskuma, emo- cinguma, ealijy eiskimosi in ensy uma. Ana a kaip J. Ma cinke i- Giaus poemos “Homo sum” ig aukéléje ka ojimas labai ge ai pe - eikia ai, kaip “laiko gale oje p ikaus y as” ly inis subjek as g u- miasi su pik a bi inybe. HOMO SUM! / Laiko gale oj p ikaus y as, / sunkiai i kluoju, / i kluoju, i kluoju.../I p akai as Ziiaugia pe e da, /i nuogg nuga g caizo / pik i BU’ TINYBES bo agai, / Tik ai okeanas. / Tik ai okea- nas. / Tik ai ho izon as. / Tik ai ho izon as, / ku sai nei a éja, nei ols a. / I kluoju, i kluoju / i sukepusiom lipom ka oju: / HOMO SUM... JMa cR III 39. Cia jokiu biidu nepasakysi, kad Zodziy, jy junginiy ka ojimas ne- padeda ampli ikuo i, plés i, in ensy in i /acko ga/e os me a o os, sun- kaus i kla imo, jo mono oniskumo seman ikos. Zmogaus p ikaus y- mo laiko gale oje jspiidis is s ip éja, nes ka ojimai: “sunkiai i kluoju, /i kluoju, i kluoju...”; “ Tik al okeanas. / Tik ai okeanas. /Tik ai ho- izon as. / Tik a ho izon as, ku sai nei a éja, nei ols a.” sulé ina i kla imo aizdo “kad us”, aigi i pik gy BUTINYBES bo agy, éai- 2ymo aizdq. Tie ka ojimai padeda /aiko gale os me a o g suaus i j aliuzy ig isuma - asocia y y yéj su 7 — 18 a. p ikaus y y e gy, nu- sikal éliy, ka iy i kluojamo bu inio ka o lai o aizdu panaudo i pa- % :8i ina L. Ampli ikacija sis eme eksp essi nych s eds . — P oblemy eksp essi noj s ilis iki. 1987. S. 83. 54 naudo i kaip ona daba ies “laiko gale os” yksmui. Todél, be abejonés, eisiis ie ilologai, ku ie eigia, kad, be ko ki a, ampli ikuojama i j ai iais paka ojimais: Zodziy ka ojimu, si- noniminiu ka ojimu, opy ka ojimu, yskiy esminiy poZymiy dés- ymu, a gumen uojamaja min ies seka i ki kuo. Toks podi i is, pa- yzdziui, a sispindi S. K ahl’io i J. Ku z’o “Mazajame s ilis ikos Zo- dyne””’. Zinoma, min j ampli ikuo i padeda i ki os s iliaus igi os (laipsnia imas, an i ezé, iS a dijimas, ko ekcija), daugelis ki y s i- liaus p iemoniy (epi e ai, palyginimai, sinonimai i . .). Cia ne u é a ikslo nag ine i ampli i ikacijos ipy, a mainy, seman- ikos, sanda os i unkcijy j ai o és. Tik pazymé inos didelés os s i- liaus igii os aizduojamosios i pa eikumo iSgalés. Pa eikios, pa- yzdziui, y a okios jos a mainos, ku eg esy iai, e a daciSkai i8- dés omi ne e ai seman iSkai neda niis, p ieS a ingi komponen ai. Kiek ienas oks e a dacinis komponen as sulaiko skai y ojo déme- sj, kol pagaliau iXaiSkéja i s ilis inés isumos p asmé. Plg. da : V. B azi ino “Apmaudo” iS aukél¢: Nesibaigian i naujaku ys é, k aus ymasis j a min j, ku isa ne sa- o ie oj, su e s a i isblasky a, nieko nebejmanoma as i a p 18- mon uo y dieny i sa aiciy, sunesio y a dy i nub ozdin y ménesiy, nepaliaujamai slenkanciy nieku . VB azAL 39. Cia da nieko nesup asi, kokia ampli ika imo p asmé, kol a i- dziai pe skai ysi isq démeny i ing. Bidama okia seman i8kai, s uk i iSkai i unkciSkai j ai i i pa- eiki, ampli ikacija negali bi i laikoma ik s ilis inio i8 a dijimo a - maina. Ji isi8kai sa a ankiska s iliaus igi a. Su umpinimai VB azAL_ -_ V. B aziiinas. Alkanoji linksniuo é. V., 1993. JDegPA - J. Degu y é. Pu pu u a si é usi. V., 1984. JMa cR III - J. Ma cinke i ius. RaS ai. T. 3. V., 1982. MMa A - M. Ma inai is. A akin a. V., 1996. PO inEK - P. O in ai é. E eliy kuo ai. Kaunas, 1992. RTa GS - P. Ta ulis. Gy as s ebuklas. V., 1993. “K ahl S.,Ku z J. Kleines Wo e buch de S ilkunde. Leipzig, 1984. S. 10. 55