Leono a
BARZDZIUK-
IENE, Vida
LIOLIENE
DESTYTOJY
IR
STUDENTY
ZODINIO
BENDRAVI-
MO
TRUKUMAI
Ne a
kul i os
s i ies, à
qual ala
ne u é y
nenhuma
j akos e na
qual ela
como
alguma
nesi eikS -
y. Em ce o
sen ido a
língua
o ma uma
kul i a, e
kul ii a
ala.
Nim oji
língua é
a y um
po ai,
po quais
odas
didZiosas e
aisingas
idéias
alcança
Zmogaus
siela
(L.Réza).
Assim, inclui
língua isq
kul ii a,
pois ja
i8 equi iam
comunhão
obje i os e
in e esses.
Dés y ojy
kalbininky e
ki y
specialybiy
bend a imo
com os
es udan es
p incipal
obje i o é o
de que o
quan o
mais
gim osios e
pasaulinés
kul ii os
lobiy
alcan y
s uden y
samong
aisyklinga
logiSka
o ma. Bom
mo mósio
da língua
mokéjimas
kul i ingo
Zmogaus
pozymis. De
ele depende
a social e
p o ission-
al
pe sonalyb-
és
a i idade.
Todél é
mui o
impo an e
que miisy
es udan es
bem
moké y
gim ajq
ala.
O ensino de
linguagem
nas escolas
de ensino
médio
i8dés omas
concen ais,
.i.
dés omojo
dalyko
sky iais, que
homogêneo
p incipal
con eúdo,
mas
di e en es
dés ymo
la umu e
iSsamumu.
Is o é o
chamado
ensino
po po á io
(1-o ní el I-IV
k1., 2-o V-IX
k1., 3-i -X-XII
kl).
Koncen ai
p apleciami
auk8 ojoje
escola
dando-lhes
p o esinj
di einguma.
Tai u e y
bi i já
qua e ies
degopa.
Nãoalima i
koncen o
igski i
a ski y
emy. De e
segui -se o
sis ema de
ensino
comum
nag ané e
odos os
emas
p e is os no
p og ama:
ensina os
es udan es
a ie
no mas,
jun amen e
o ma
aybos
jgiidzius;
ki i
ka oção
désnius e
eg as,
a e iando
démesj j
bidingiausios
casos
pazeidimo.
jy
Ne
maziau
impo an-
i
e
lexicico e
azeolo-
gia cu so.
Jj
dés an
p ecisa
chama i
démesj j
j ai ius
do idioma
lexicikos
s a ok-
snius,
azeolo-
gismus.
Ypa¢
sudé inga
mo olog-
iniy
o ma
sis ema,
cuja
undame-
n inés
pa es
da yba e
kai yba.
Tan o
azendo
naujada-
us, ick
usando
j ai ias
Zodziy
o mas
pas eiko
dideliy
no mas
de
linguagem
pazeidim-
y. Kad o
iS eng u-
me, é
p eciso
i mame-
n e
iSmok i
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
désnius,
mo olog-
39
ijas
o mi
eg as de
consumo,
que
ambém
padés
o ma e
egula ig-
as
g ama in-
és
s uk i -
os
sen inius.
E
esul ado
de udo
isso bi y
s ilinga, a
cada caso
de
consumo
adap ada
língua.
Ypaé
malgai
p eng i
specialiy-
jy
idu iniy
mokykly
s uden -
ai. Labai
daznai
eles bem
es udam
p ecisliu-
cios
ciências,
lhes bem
saem
b aizyba,
po que
nas
mené as
escolas
Aes
assun os
é
a ibuída
ypa¢
mui o
démesio.
Li uiy
kalbai
ski y
alandy
skaigius
cons i ui
apenas
me ade
do ge al
la inimo
mokykly
p og am-
as
p e is o-
sy y
alandy.
Dél o
nespéja-
ma
iSdés y i
p og am-
a, maZai
empo
a ibuída
linguagem
jgiidzia-
ms
o madi.
Baigusieji
specialiq-
sias
idu ines
mokyklas
nesu okia
gim osios
kalbos
s uk i -
os,
neimano
suas
no mas,
neimoke
pag indin-
iy lie u iy
kalbos
g ama ik-
os
‘ aisykli-
y. Ypa¢
mui os
baigusiy
especialq-
sias
secunda-
ines
escolas
s oja j
neaki aiz-
dinj
sky iy.
Como os
i8ensina
nãooki ai-
zdzia, só
po
consul a-
s? O
p ecisa
ensina i
no o de
udo:
eg as
a ies,
a8ybos,
sky ybos,
leksikos,
Zodziy
da ybos e
kai ybos,
sin aksé-
s,
s ilingos
equisi -
os de
linguage-
m.
Valandy
lie u iy
linguagem
kul i ai
ensina
maZai
des inad-
a.
A sidu i-
ame a si
uzbu a-
me a e:
mokeme
usa
j ai ias
ZodZiy
o mas, e
es udan-
e daznai
não
di e enc-
ia
pa icipio
do
podili io
ou
pusdili io.
To
pasekmé
labai
ne aisykl-
inga, com
mui as
aybos e
sky ybos
klaidy
s uden y
lingua. Foi
analisada
keliolikos
magis a-
n y eziy
e
diplominiy
da by
kalba.
Mui o
li idna,
que ela
mos a
miisy
s uden y
odos8ka
kalbinj
neiSp us-
ima.
T abalh-
os
mui osy-
bé aybos
klaidy,
exemplo:
san ikis,
sel ika,
s ambiuj-
u,
imanoma,
pi miaus-
ai, gelis,
s uk u-
a,
ne iek,
aipa ,
kubelis,
malunas,
a ijan -
as,
ap imalia,
anksciau
e . . Não
melho e
com o
di ó cio.
Magis a-
n ai não
dis ingue
nem
iena iSiy
sakinio
daliy,
j e piniy,
sepa a
eiksnj
do
na inio,
mui o
daZnai
deda
kablelj
p iS/ be
(gal painioja
bed), i8ski ia
su
neiSplés ines
ci cuns ânci-
as, e
pazyminiy,
einanciy po
pazymimojo
ZodzZio,
neski ia,
например. :' 1.
Con enien e
usa
i is o iaus
model},
cons i uída
diodo
j ampos
is
i
Sal iniy
aldomo
jungiklio.
2.
S o és,
cob o
a zoye,
dependomyn-
bé
uo i is o iy
con ole
impulsy
sekos daznio
oi suda y a
kei-
—
:
Klaidinga
sky yba
pab auk a
b ikSneliais.
40
cian
daznj
in e ale.
Gausu
g ama iniy
o mas
consumo
klaidy. I8
ienaskai -
iniy
daik a a -
dziy
azoma
mul idiska-
i a,
exemplo:
cemen as
cemen ai,
a i umas
ak i umai,
p o eção
apsaugos,
p iklauso-
mybé
p iklauso-
mybés i
. .
Te minolo-
gicamen e
iginéms
daik y ou
sa oky
a ibybé-
ms zymé i
ge almen-
e usadas
j a dZiuo-
inés
o mas.
Magis an-
ams i
da ybos
p iemoné
quase
neZinoma.
Eles em
ge al
j a dZiuo-
iniy
o mas
dazniausiai
nãoca
usa ,
exemplo: 1.
Specialios
(=
Specialiosi-
os)
li e a u a-
os né a.2.
Do
p imei o
(=o
p imei o)
bido di e e
só
maio nha
componen-
y
sumaigimu
(= uo que
os
componen-
es melho
sumaiy i).
Klys ama,
usando
eiksmaZ-
odZiy
sang azin-
es o mas,
exemplo.:
7ai ma osi
(= is o) 1
anexo
p aizdui -
os em
g á icos.
Tokie
misiniai
bem se
susi anki-
na (=
ankéja).
P incipalm-
en e
az-se
aleg niy
consumo
klaidy.
Li uiskasi-
as
cons uç-
ões ia são
subs i uí-
das
es anima-
s, exemplo.
: Dél
ma ema i-
niy
skaicia i-
mo me odi
ne obulu-
my (=
ne obulum-
o)
skaicia i-
me (=
skaiciuoja-
n ) su ge
p oblemos
(=
p oblemy).
To
pasekméje
(= Del o)
gaunaIma
sinusiné
j ampa.
P ielinksn-
iy consumo
klaidy
ambém é
gausu.
Biidinga,
que
lie u iy
linguagem
nep ielink-
sninés
cons uç-
ões
kei¢iamas
p ielinksni-
némis,
exemplo. :
Su sia
sudé imi (=
Sios
sudé ies)
o am
ab icados
á ios
misi-
Mai.
Be aleg niy,
p ielinksniy
ne aisyklin-
go consumo
andame
mui o
ki okiy
sakinio
sin aksinés
s uk i os
paZeidimo
casosjy.
Ne aisyklin-
ga Zodziy
o dem
sakinyje:
daZnai
pazyminys
ai po
pazymimo-
jo Zodzio,
Salu inis
paZyminio
aseys ne
po o
ZodzZio,
ku j jis
aiSkina.
Ypaé¢
nãoisyklica-
men e
u ilizadas
dalely és. I8
g ama icas
Zinome, que
dalely é
s o i p ies
q Zodj, ao
qual ela
o nece
necess8mi-
nj
e lex j;
a i a -se
em ou o
luga , ela
o na-se
pa asi á io
Zodziu.
Padaly is
neZiii in
o na-se
p ijungiam-
ojo sakinio
jung uku,
ele jungiam
Salu inis
aseys,
p z. :
Neziu in j
sunkumus
(= Embo a e
mui o
sunkumy,
que e
di ícil), é
p eciso
ape eiço-
a
p oduyba.
daZnos
e s inés
cons uçõ-
es i§ mui o
usy
linguagem
com
in e up -
uku kad,
exemplo. :
Kad iSei i (=
iSei ume) is
Sios
padé ies,
p ecisa
execu a
41
(=jjung i)
s o e.
Magis an y
abalhosose
mui o lie u iy
linguagem
leksikos
paZeidimy. Vieni
jy é
apa ece ade dél
ne ikslaus
Zodziy esboço,
sinonimy
nãopaisimen o;
ou os-dél
s e imy kalby
j akos, p z. :
Skaicia imo
ezul a a
iSduodami (=
ap esen am) no
g a ical
pa idale (=
g a iskai).
Techninéssa y-
bés dél eilés (=
do plu al)
p iezasciy
nãoisu ilizojam-
as (=
nãousujamas).
Ve éian i§ usy
idiomas,
cons an emen-
e pazeidziamas
lie u iy idiomas
Zodziy da ybos
aisyklés,
apa ece
adinamyjy
hib idy (Zodziy,
suda y y com
es animais
da ybos
elemen ais).
Gausu p eesagy
e iniy. Ypa€
mui os
nãoisyklinga
p ieSdélinés
Zodziy da ybos
casosjy,
exemplo. :
Condensado us
uk aunamas (=
jk aunamas).
Os coe icien es
podem
apascju a (=
apskaicia ).
Uz illy as o u (=
P ipildy as o o).
Magis an y
abalhosose
abs u
j ai iausiy
s iliaus klaidy.
Labai didelé
s iliaus
nege o é
min ies
pseudomoksliS-
kumas e
jman umas.
S ai alguns
bidingesniy
pa yzdziy, ku iy
não só es ilos
badas, mas
neles mui osybé
e ki okio
pobiidzio klaidy:
Quo maio
daleliy dydis,
an o Sis
b anduolys
maio . Kad i8ei i
i8 Sios padé ies,
iSei is é uma.
Isso is
magis -
an y
eziy
e os.
Algumas
aculdad-
es
comunic-
am com
li uanis -
as e
apelaSius
o nec-
em
s uden y
abalh-
os
cien í i-
cos
analisad-
os, só,
in elizmen e, não odos.
M.
p ima e a
de 1993h
o am
su edagua-
dos 2-jy
akul e y-
Mechanika
e Chemijas
echnologi-
jas bea ly
isy
s uden y
diploman y
e isy
akul e y
exempla di-
hi diplomai
p ojec os
(272).
Nesses
p oje os,
os e os de
linguagem,
de es ilo
cien í ico
e de
u ilização
de e minia
ei os
o am
o denados,
esumidos
e, adééquas
as
co espon-
den es
cla i icaçõ-
es
eó icas, a
o ma de
publicação
de
in o mação
ap esen a-
da aos
es udan e-
s:
Kalbininky
pa a imai
echnikos
specialybiy
s uden a-
ms (1994 113
p.). Leidinio
apêndice
j ai iy
echnikos
mokslo
specialybiy
ne a o i-
ny e miny
aisimo
Zodynélis,
que
subdi idido
j pog upius
segundo
especialida-
des. Os
au o es da
publicação
espe am
que Sis
publicação
seja ú il
aos
es udan e-
s, que
c iam
abalhos
cien í ico-
s, e
dés y oja-
ms
s uden y
moksliniy
da by
líde es.
Kad
dés y ojy
aSomoji e
3nekamoji
ala nedaug
ge esné
como
s uden y,
mos a
analisa
moksliniy
eziy
inkiniai,
iSleis i
paskai y
konspek ai,
42
ou os
me odiniai
leidiniai.
Elas
ambém
gausu
aybos,
sky ybos,
leksikos,
zodziy
da ybos,
kai ybos,
sin aksés,
s iliaus,
logikos
klaidy.
Fo nece e-
mos alguns
exemplozd-
ziy:
Rasybos
e os:
g a o-anali-
zinis,
a ijan ,
amonijaks.
Di e ybos
e os:
P ic iname
se sios
s o iy e
j ampy
eiksmés
enkina (=
co espon-
de)
Ki chho o
lygciy
sis em@.
Não pode
pasidziaug-
i e
dés y ojy
ala po
pascai as.
Eles azem
mui os
a ie e
ki ¢iação
e udis.
Ilginam
cu ieji
ki ciuo e
oias i, u:
u- i,
skelbi-mas,
s i:lius,
pu:slapis,
a p au in-
iy Zodziy o:
o-nas i k .
; ki j i$
ZodZio galo
a i aukia
j kamiena,
например.:
apsk i im-
us (=
apsk i imi-
s), né a (=
né a),
as uoni (=
as uoni),
ieses (=
iesés),
ibose
(= ibosé),
ezimus (=
ezimis),
s aciakam-
pius (=
s aciakam-
pius),
Ka isus (=
Kla isis) e
k .
Ne aisyklin-
gai ki ¢i
p o egami
odziai
in e nacio-
nais,
exemplo:
empe am-
en as (=
empe am-
en as),
o namen a-
s,
o namen u
(=
o name i -
as,
o namen -
), Ka alogas
(=
ca alogas),
cla isas (=
cla isas) e
k . Ainda
não8mossa-
ma
egula me-
n e
suki ciuo i
Zodzio
inzinié ius...
Lingbos
kul ii os
e os
Ne aisyklin-
gai
u ilizadas
j ai ios
g ama inés
o mas,
ypa¢
pa icipan-
es,
subpa i i-
ais,
semdili iais,
exemplo. :
Sie
j enginiai
de e
ope a
quan o
galin (=
quan o
possí el)
melho .
Apskaicia -
us (=
Apskaicia -
e)
p imei os-
us (=
p immuosi-
us) dois
askus,
is edame (=
b éziame)
ies¢ pe
eles.
IS
sin aksi-
niy
kons u-
kcijy
p incipal-
men e
linksniy
bei
p ielinks-
niy
ne aisyk-
lingo
consumo
casosjy,
p z. :
Didziausi
sunkumai
(=
DidZiaus-
iy
sunkumy)
iskyla
pa enka-
n
apsaugas
(=
p o eçã-
o) pa a
linhas,
di banci-
ums
Zediniuo-
se
inkluose
(= linijy,
di banciy
Ziediniuo-
se
inkluos-
e,
p o eçã-
o). A
ma a a-
men o
oi
e ec ua-
do a ijy
ski ingy
j ampy
eiksmiy
(= endo
ski ing-
oms
ijy
j ampy
eiksmé-
ms).
Apa eceu
não
discipling-
as Zodziy
o dekos
sakiniy,
p z. : O
coe icie-
n e de
sensibilid-
adeg
aumen -
a pode
(= pode
aumen a-
)
mazando
su e kimo s o e (=s o e, s o e de uncionamen o). Kad aumen a (= aumen in ume, galé ume aumen a ) numi iklj.
43
Comun a as
ganhas (=
pasida o)
mu upusiai
bené ico.
Cada
meioaga
pode es a
em gasjiné,
líquida e no
sólido
biisenoJe (=
gasjiné,
líquys a e
du a). Véliau
cien is as
ajuda oi
de e mina-
da (= Véliau
cien is as
oi
de e minad-
a). Logikos
(s iliaus)
e os Cia,
Zinoki , se
quem
pa asy a,
não di igki
démesio!
Ga osi
ípico
exemplo da
Li uânia (?).
Jiisy g upéia
ganha maio
issiba s y-
mas... Como
ele
jaucia és
seus
esul ados?
Reikia
Zia éu,
Ku ioje
luga jiis
Como
pe sonalybé
anda és.
T abalhando
à en e de
g ande
sob eca ga
compu ado-
es pa am.
Suda um
bloco
u é ume
p agal o i,
que dados
ele a i a á.
Ku sos é
es eu ,
odél nós
sios emas
não
paliesemos,
embo a que
uzsiémimg
passeisem-
os po duas
emas.
Tokie
ques ões
gal bi i
s a omi
en ão,
quando
que emos
p azonduo i
si uac jq.
P imemoje
ileéje
uzsizymeék-
i ...
uZsiduoki
dimensmeni-
s. Ma y ne
ge esné i
ki y
nehumani a-
iniy
auk& yjy
escolasy
dés y ojy
língua. I k.
s uden é V.
Rudai iené
do a igo da
Uni e sida-
de Técnica
de Vilnia A
podemos i§
seu
dés y ojy
ap ende
g azios
idiomas
(Gim oji
kalba, 1990,
N .6)
ap esen a
mui o
imagemdziai
dés y ojy
kalba
audi o ijoj-
e. Au o é
con iina
dés y ojus,
que s a ios
ciência
e dadeos
jgis didesng
e e, se
eles
j ilksime j
g aZy
lie u iSka
apda a,
pa eiksimos
lie u iska
leksika,
lie u iSka
sakiniy
s uk i a....
P anciizy
cien is a A.
Meje
(Meille ) é
pasakes
Kalbos iS
ocê aza o
jomis
kalbandioji
socie é.
Valia y, que
aqueles
idiomas
us a a, as
eikai e
ugdo.
PosédZiu,
pasi a imy
ala Pe
posédiius,
pasi a imus
cien is as
da
uni e sida-
de e
pedagogai
mazZai seka
sua língua e
a sipalaidu-
oja. Eles
azem
mui o
ki éamen o
especial
klaidy okiy
Zodziy, que
isu audimi
pe
ele isija,
pe idiomas
alandéles,
ou al ez e
is s uden y.
Tai: Sena e
(= Sena e),
indinie ius (=
inzinié ius),
pa lamen o
(=
pa lameii a-
s), as iné
44
as iné),
dekanus
(=
dekanis),
biblio ek-
oj (=
biblio ék-
oj),
biudze -
as (=
biudZé
as),
klausimy
(=
kldusimy-
),
concu so
(=
concu s-
o),
expe s
(=
ekspé -
ai),
s uden u
(=s uden-
u),
p oje o
(=
p ojék -
as),
ele one
(=
ele one-
), mé odo
(=
me ddas-
),
komi eas
(= komi é
as), é é
(=),
né a é
(=né a),
apa a ii-
a (=
a gumen-
a i a),
apa as (=
p ocess-
as), bu
(=
buele as
(= S)...
Kai ku iy
cien is as, a
língua
ep esen o y
da
adminis ação
é nesklandi,
ne aisyklinga;
consumama
mui o
e iniy,
seman izmy,
sla isky
kons ukcijy.
Biesnidingés
ais e os:
comisões
sqs a as,
p a es i
anke as,
plenas
en ende ,
aplamai
kalbé i, pa a
ge iausiy
salygy possou
uzcai y i,
balsa o
seKanciai,
duoki e Zino i,
em aps es i
ka ed a,
assim
adinamyjy...,
kazku a ...,
kazkok a ...,
kaZkada...,
caim i
uzg undg; is
edacção j
edacção
ge éjo....
pilnumoye
aisku..., Si oje
luga no éciau
dize ,
cons uído
em caminho
eile
dok o an y;
as passilhas
in ei amen e
não o am
acei as; p ies
começan a
discu i
eika1g,
no éciau...
j es i
Zodz us...
nukel i
s uk i g isq
eile ka ed y...;
po espi i uine
uni e si ia...;
acen uada
conside ação
ques ão...,
n'en o leio...;
co amacjinis
k a is...,
susi is i com
adminis aciJ-
a..., desde
sekancio
ménesio,
uzsiémimus
dalinai
ap op zia
ema, i a ii
bolsa; como
eg asé;
quan o sob e
se ei jus os...,
que lecia;
di e amen e
iSei i {jmone;
onde que o
inclina ; cad
e o ça
uni e se a;
que j e e ...
Que não
epe i ;
Zia isi, ganasi,
epe i ei-me;
coope a i o
s a osi;
p asia es uo-
ja
labo a ó io.
Não deixa eis
nos
e iaus ais...
acul e e;
sa a
bégi ésyje; o
pasékoye,
aplicação
leguje,
ménesyje,
plenumoje
aisku;
p oblema
ame...; ame
skaiciuje;
p imei oques-
ião
conside a .
Taisymy não
subme em, e
só pa aSome
ne aisyklingus
Zodzius ou
iS isus
conjun os. No
u u o el
en a emos
analisa e
compa a
eg asingum
da linguagem.
Kalbininky
agua da um
longo e di ícil
dés y ojy
j ikinimo
abalho, que
eles de em
bem moké i
bend ing
lingua. As
disposições
juk nós odos
nos albam
não podem se
ole adas.
Dés y ojy
ala, como e jy
pe sonaybe,
aos
es udan es
em bi i
sek inas
exemplo. IS a
como Zmonés
a alia sua
gim ajq
língua, como
gina saugo,
como man ém
suas no mas,
pode dispa a
sob e au ing
sa imong,
espei oba
adições,
in eligência,
Socializações
g aunj ou as
o ien ações
alo i as
(K.S oskus).
Tobulinan
s uden y,
dés y ojy
lingua, eike y
ealiza okj
abalho:
45
jq
i
i
i
i
1.
Suda y i
uni e si e e
de língua
p iZiii os
komisija,
ku i
con oluo y
isy
uni e si e e
leid#iamy
moksliniy
eziu,
a iklniy,
me odiniy
da by kalba;
2.
S uden y
ku siniai
i
diplominiai
p ojek ai,
magis an y
ezés,
dak a inés
dise ações
em bi i
pa asi os
eg asinga
lingua.
Be
li uanis o
c í icas
posi i as
eiké y não
acei a
gin i
diplominiy
da by,
dise acijy.
3.
Dado kalbing
ambien e
ypaé
a i amen e
o ma a
cien is as
uni e si á i-
os pedagogai,
isso p ecisa
alcança que
dés y ojy
a es a inuos-
a us bil y
j
j ay as um
impo ânciai-
mo
ausiy
quali icação
exigimy bem
moké i
i
bend ing
lie u iy kalba.
—
46