Leono a
BARZDZIUKIENE,
Vida
LIOLIENE
DESTYTOJY
IR
STUDENTY
ZODINIO
BENDRAVIMO
TRUKUMAI
Ne a
kul i os
s i ies,
ku iai
kalba
ne u é y
jokios j akos
i
ku io-
je
ji
kaip
no s
nesi eikS y.
Tam
ik a
p asme
kalba
o muoja
kul i a,
o
kul ii a
-
kalba.
“Gim oji
kalba
y a
a y um
a ai,
p o
ku iuos
isos
didZiosios
i
aisingos
idéjos
pasiekia
Zmogaus
siela”
(L.Réza).
Taigi
kalba
apima
isq
kul ii a,
nes
ja
i8 eikiami
bend a imo
ikslai
i
in e esai.
Dés y ojy
—
kalbininky
i
ki y
specialybiy
—
bend a imo
su
s uden ais
pag indinis
ikslas
y a
as,
kad
kuo
daugiau
gim osios
i
pasaulinés
kul ii os
lobiy
pasiek y
s uden y
samong
aisyklinga
logiSka
o ma.
Ge as
gim osios
kalbos
mokéjimas
—
kul i ingo
Zmogaus
pozy-
mis.
Nuo
jo
p iklauso
isuomeninis
i
p o esinis
asmenybés
ak y u-
mas.
Todél
labai
s a bu,
kad
miisy
s uden ai
ge ai
moké y
gim ajq
kalba.
Bend ojo
la inimo
idu inése
mokyklose
kalbos
mokymas
i8dés-
omas
koncen ais,
.y.
dés omojo
dalyko
sky iais,
ku ie
ienodi
pa-
g indiniu
u iniu,
be
ski ingi
dés ymo
pla umu
i
iSsamumu.
Tai
a-
dinamasis
pakopinis
mokymas
(1-oji
pakopa
— I-IV
k1.,
2-oji
—
V-IX
k1.,
3-ji
-
X-XII
kl.).
Koncen ai
p apleciami
auk8 ojoje
mokykloje
su eikian
jiems
p o esinj
k yp inguma.
Tai u e y
bi i
jau
ke i oji
pakopa.
Negalima
i
koncen o
igski i
a ski y
emy.
P i alu
laiky is
bend os
mokymo
sis emos
—
nag iné i
isas
p og amoje
numa y as
emas:
moky i
s uden us
a ies
no my,
ka u
o muo i
a’ybos
jgii-
dzius;
ka o i
ki ¢ia imo
désnius
i
aisykles,
a k eipian
démesj
j
bidingiausius
jy
pazeidimo
a ejus.
Ne
maziau
s a bus
i
leksikos
bei
azeologijos
ku sas.
Jj
dés an
eikia
a k eip i
démesj
j
j ai ius
kalbos
leksikos
sluoksnius,
azeologizmus.
Ypa¢
sudé inga
mo o-
loginiy
o my
sis ema,
ku ios
pag indinés
dalys
—
da yba
i
kai yba.
Tiek
da an
naujada us,
ick
a ojan
j ai ias
Zodziy
o mas
pasi ai-
ko
dideliy
kalbos
no my
pazeidimy.
Kad
o
iS eng ume,
eikia
i -
ai
iSmok i
lie u iy
kalbos
Zodziy da ybos
désnius,
mo ologijos
o -
39
my
a ojimo
aisykles,
ku ios
aip
pa
padés
suda y i
i
aisyklingos
g ama inés
s uk i os
sakinius.
O
iso
o
ezul a as
bi y
s ilinga,
kiek ienam
a ojimo
a ejui
p i aiky a
kalba.
Ypaé
blogai
pa eng i
specialiyjy
idu iniy
mokykly
s uden ai.
La-
bai
daznai
jie
ge ai
mokosi
iksliuosius
mokslus,
jiems
ge ai
sekasi
b aizyba,
nes
miné ose
mokyklose
Siems
dalykams
ski iama
ypa¢
daug
démesio.
Lie u iy
kalbai
ski y
alandy
skaigius
suda o
ik
puse
ben-
d ojo
la inimo
mokykly
p og amose
numa y y
alandy.
Dél
o
ne-
spéjama
iSdés y i
p og amos,
maZai
laiko
ski iama
kalbos
jgiidziams
o muo i.
Baigusieji
specialiqsias
idu ines
mokyklas
nesu okia
gim-
osios
kalbos
s uk i os,
neimano
jos
no my,
neimoke
pag indiniy
lie u iy
kalbos
g ama ikos
‘ aisykliy.
Ypa¢
daug
baigusiy
specialiq-
sias
idu ines
mokyklas
s oja
j
neaki aizdinj
sky iy.
Kaip
juos
i8mo-
ky i
neaki aizdziai,
ik
pe
konsul acijas?
O
eikia
moky i
i
naujo
isko:
aisyklingos
a ies,
a8ybos,
sky ybos,
leksikos,
Zodziy
da y-
bos
bei
kai ybos,
sin aksés,
s ilingos
kalbos
eikala imy.
Valandy
lie-
u iy
kalbos
kul i ai
moky i
maZai
ski a.
A sidu iame
a si
uzbu -
ame
a e:
mokome
a o i
j ai ias
ZodZiy
o mas,
o
s uden as
daz-
nai
neski ia
daly io
nuo
padaly io
a
pusdaly io.
To
pasekmé
—
labai
ne aisyklinga,
su
daugybe
a’ybos
bei
sky y-
bos
klaidy
s uden y
kalba.
Bu o
analizuo a
keliolikos
magis an y
eziy
i
diplominiy
da by
kalba.
Labai
li idna,
kad
ji
odo
miisy
s u-
den y
isi8ka
kalbinj
neiSp usima.
Da buose
daugybé
a’ybos
klaidy,
p z.:
san ikis,
sa eika,
s am-
biuju,
imanoma,
pi miaus ai,
gelis,
s uk u a,
ne iek,
aipa ,
kubelis,
malunas,
a ijan as,
ap imalia,
anksciau
i
. .
Ne
ge iau
i
su
sky yba.
Magis an ai
neski ia
ne
iena iSiy
sa-
kinio
daliy,
j e piniy,
a ski ia
eiksnj
nuo
a inio,
labai
daZnai
deda
kablelj
p ieS
be/
(gal
painioja
su
bed),
i8ski ia
neiSplés ines
aplinky-
bes,
o
pazyminiy,
einanciy
po
pazymimojo
ZodzZio,
neski ia,
p z.:'
1.
Pa ogu
naudo i
i is o iaus
model},
suda y a
is
diodo
i
j ampos
Sal-
iniy
aldomo
jungiklio.
2.
S o és,
apk o imo
a zoye,
p iklausomy-
bé
nuo
i is o iy
aldymo
impulsy
sekos
daznio
—
bu o
suda y a
kei-
:
Klaidinga
sky yba
pab auk a
b ikSneliais.
40
cian
daznj
in e ale.
Gausu
g ama iniy
o my
a ojimo
klaidy.
I8
ienaskai iniy
daik-
a a dziy
da oma
daugiskai a,
p z.:
cemen as
—
cemen ai,
ak y u-
mas
—
ak y umai,
apsauga
—
apsaugos,
p iklausomybé
—
p iklauso-
mybés
i
. .
Te minologijoje
iginéms
daik y
a
sa oky
ypa ybéms
zymé i
pa-
p as ai
a ojamos
j a dZiuo inés
o mos.
Magis an ams
i
da ybos
p iemoné
be eik
neZinoma.
Jie
apsk i ai
j a dZiuo iniy
o my
daz-
niausiai
nemoka
a o i,
p z.:
1.
Specialios
(=
Specialiosios)
li e a-
u os
né a.2.
Nuo
pi mo
(=
pi mojo)
bido
ski iasi
ik
didesniu
kom-
ponen y
sumaigymu
(= uo,
kad
komponen ai
ge iau
sumaiy i).
Klys ama,
a ojan
eiksmaZodZiy
sang azines
o mas,
p z.:
7ai
ma osi
(=
ma y i)
1
p iede
pa aizduo uose
g a ikuose.
Tokie
misi-
niai
ge ai
susi ankina
(=
ankéja).
Daugiausia
da oma
linksniy
a ojimo
klaidy.
Lie u iskasias
kon-
s ukcijas
ia
y a
pakei usios
s e imos,
p z.:
Dél
ma ema iniy
skai-
cia imo
me ody
ne obulumy
(=
ne obulumo)
skaicia ime
(=
skaiciuo-
jan )
kyla
p oblemos
(=
p oblemy).
To
pasekméje
(=
Del
o)
gauna-
Ima
sinusiné
j ampa.
P ielinksniy
a ojimo
klaidy
aip
pa
gausu.
Biidinga,
kad
lie u-
iy
kalbos
nep ielinksninés
kons ukcijos
kei¢iamos
p ielinksniné-
mis,
p z.:
Su
sia
sudé imi
(=
Sios
sudé ies)
bu o
pagamin i
keli
misi-
Mai.
Be
linksniy,
p ielinksniy
ne aisyklingo
a ojimo
andame
daug
ki okiy sakinio
sin aksinés
s uk i os
paZeidimo
a ejy.
Ne aisyklin-
ga
Zodziy
a ka
sakinyje:
daZnai
pazyminys
eina
po
pazymimojo
Zo-
dzio,
Salu inis
paZyminio
sakinys
—
ne
po
o
ZodzZio,
ku j
jis
aiSkina.
Ypaé¢
ne aisyklingai
a ojamos
dalely és.
I8
g ama ikos
Zinome,
kad
dalely é
s o i
p ies
q
Zodj,
ku iam
ji
eikia
eik8minj
a spal j;
a si-
di usi
ki oje
ie oje,
ji
ampa
pa azi iniu
Zodziu.
Padaly is
neZiii in
ampa
p ijungiamojo
sakinio
jung uku,
juo
jun-
giamas
Salu inis
sakinys,
p z.:
Neziu in
j
sunkumus
(=
No s
i
daug
sunkumy,
kad
i
sunku),
eikia obulin i
gamyba.
Labai
daZnos
e s inés
kons ukcijos
i§
usy
kalbos
su
jung uku
kad,
p z.:
Kad
iSei i
(=
iSei ume)
is
Sios
padé ies,
eikia
paleis i
41
(=jjung i)
s o e.
Magis an y
da buose
daug
lie u iy
kalbos
leksikos
paZeidimy.
Vieni
jy
y a
a si ade
dél
ne ikslaus
Zodziy
pa inkimo,
sinonimy
nepaisymo;
ki i-dél
s e imy
kalby
j akos,
p z.:
Skaicia imo
ezul a-
a
iSduodami
(=
pa eikiami)
g a iniame
pa idale
(=
g a iskai).
Tech-
ninéssa ybés
dél
eilés
(=
daugelio)
p iezasciy
neisnaudojamos
(=
ne-
panaudojamos).
Ve éian
i§
usy
kalbos,
nuola
pazeidziamos
lie u iy
kalbos
Zo-
dziy
da ybos
aisyklés,
a si anda
adinamyjy
hib idy
(Zodziy,
suda-
y y
su
s e imais
da ybos
elemen ais).
Gausu
p iesagy
e iniy.
Ypa€
daug
ne aisyklingos
p ieSdélinés
Zodziy
da ybos
a ejy,
p z.:
Kondensa o ius
uk aunamas
(=
jk aunamas).
Koe icien us
galima
paskai¢juo i
(=
apskaiciuo i).
Uzpildy as
o u
(=
P ipildy as
o o).
Magis an y
da buose
aps u
j ai iausiy
s iliaus
klaidy.
Labai
di-
delé
s iliaus
nege o é
—
min ies
pseudomoksliSkumas
i
jman umas.
S ai
kele as
bidingesniy
pa yzdziy,
ku iy
ne
ik
s ilius
blogas,
be
juose
daugybé
i
ki okio
pobiidzio
klaidy:
Kuo
didesnis
daleliy
dy-
dis,
uo
Sis
b anduolys
didesnis.
Kad
i8ei i
i8
Sios
padé ies,
iSei is
y a
iena.
Tai
is
magis an y
eziy
klaidos.
Kai
ku ie
akul e ai
bend auja
su
li uanis ais
i
pap aSius
pa eikia
s uden y
mokslinius
da bus
ana-
lizuo i,
ik,
deja,
ne
isi.
1993
m.
pa asa j
bu o
su edaguo i
2-jy
akul e y—
Mechanikos
i
Chemijos
echnologijos
—
be eik
isy
s uden y
diploman y
i
isy
akul e y
pa yzdiniai
diplominiai
p ojek ai
(272).
Tuose
p ojek uose
pada y os
kalbos,
mokslinio
s iliaus
i
e miny
a ojimo
klaidos
bu-
o
susis emin os,
apibend in os
i ,
p idéjus
a i inkamus
eo inius
ai’-
kinimus,
in o macinio
leidinio
o ma
pa eik os
s uden ams:
“Kalbi-
ninky
pa a imai
echnikos
specialybiy
s uden ams”
(1994
—
113
p.).
Leidinio
p iedas
—
j ai iy
echnikos
mokslo
specialybiy
ne a o iny
e miny
aisymo
Zodynélis,
ku is
suski s y as
j
pog upius
pagal
spe-
cialybes.
Leidinio
au o iai
ikisi,
kad
Sis
leidinys
bus
naudingas
s u-
den ams,
a’an iems
mokslinius
da bus,
i
dés y ojams
—
s uden y
moksliniy
da by
ado ams.
Kad
dés y ojy
aSomoji
i
3nekamoji
kalba
nedaug
ge esné
kaip
42
s uden y,
odo
analizuo i
moksliniy
eziy
inkiniai,
iSleis i
paskai y
konspek ai,
ki i
me odiniai
leidiniai.
Juose
aip
pa
gausu
a’ybos,
sky ybos,
leksikos,
zodziy
da ybos,
kai ybos,
sin aksés,
s iliaus,
logi-
kos
klaidy.
Pa eiksime
kele a
pa yzdziy:
Rasybos
klaidos:
g a o-analizinis,
a ijan as,
amonijakas.
Sky ybos
klaidos:
Pa ik iname
-
a
sios
s o iy
i
j ampy
eiksmés
enkina
(=
a i inka)
Ki chho o
lygciy
sis em@.
Negalima
pasidziaug i
i
dés y ojy
kalba
pe
paskai as.
Jie
da o
daug
a ies
i
ki ¢ia imo
klaidy.
Ilginami
umpieji
ki ciuo i
balsiai
i,
u:
u- i,
skelbi-mas,
s i:lius,
pu:slapis,
a p au iniy
Zodziy
o:
o-nas
i k .;
ki j
i$
ZodZio
galo
a i aukia
j
kamiena,
p z.:
apsk i imus
(=
ap-
sk i imis),
né a
(=
né a),
as uoni
(=
as uoni),
ieses
(=
iesés),
ibo-
se
(= ibosé),
ezimus
(=
ezimis),
s aciakampius
(=
s aciakampius),
Ka isus
(=
Kla isis)
i
k .
Ne aisyklingai
ki ¢iuojami
a p au iniai
odziai,
p z.:
empe amen as
(=
empe amen as),
o namen as,
o -
namen u
(=
o name i as,
o namen ),
Ka alogas
(=
ka alogas),
kla-
isas
(=
kla isas)
i
k .
Vis
da
nei8moks ama
aisyklingai
suki ciuo i
Zodzio
inzinié ius...
Kalbos
kul ii os
klaidos
Ne aisyklingai
a ojamos
j ai ios
g ama inés
o mos,
ypa¢
daly-
iai,
padaly iai,
pusdaly iai,
p z.:
Sie
j enginiai
u i
eik i
kiek
galin
(=
kiek
galima)
ge iau.
Apskaicia us
(=
Apskaicia e)
pi mus
(=
pi -
muosius)
du
askus,
is edame
(=
b éziame)
ies¢
pe
juos.
IS
sin aksiniy
kons ukcijy
daugiausia
linksniy
bei
p ielinksniy
ne-
aisyklingo
a ojimo
a ejy,
p z.:
Didziausi
sunkumai
(=
DidZiausiy
sunkumy)
iskyla
pa enkan
apsaugas
(=
apsauga)
linijoms,
di ban-
cioms
Zediniuose
inkluose
(=
linijy,
di banciy
Ziediniuose
inkluo-
se,
apsaug).
Ma a imas
bu o
a lik as
p ie
ijy
ski ingy
j ampy
eiks-
miy
(=
esan
ski ingoms
ijy
j ampy
eiksméms).
Pasi aiko
ne aisyklingos
Zodziy
a kos
sakiniy,
p z.:
Jau umo
koe icien g
padidin i
galima
(=
galima
padidin i)
mazinan
su e ki-
mo
s o e
(=s o e,
eikimo
s o e).
Kad
padidin i
(=
padidin ume,
galé ume
padidin i)
skai iklj.
43

Bend a imas
gaunasi
(=
pasida o)
abipusiai
naudingas.
Kiek iena
medziaga
gali bu i
dujinéje,
skys oje
i
kie oje
biiseno-
Je
(=
dujiné,
skys a
i
kie a).
Véliau
mokslininky
pagalba
bu o
nus a y a
(=
Véliau
mokslinin-
ky
bu o
nus a y a).
Logikos
(s iliaus)
klaidos
Cia,
Zinoki ,
jeigu
kas
pa asy a,
nek eipki
démesio!
Ga osi
ipi-
nis
Lie u os
pa yzdys
(?).
Jiisy
g upéje
gaunasi
didesnis
issiba s y-
mas...
Kaip
jis
jaucia és
sa o
ezul a ais?
Reikia
Zia éu,
Ku ioje
ie-
oje
jiis
Kaip
asmenybé
anda és.
Di ban
p ie
didelio
pe k o imo
kompiu e iai
sus oja.
Suda an
bloka
u é ume
p agal o i,
kokius
duo-
menis
jis
a iduos.
Ku sas
y a
siau as,
odél
mes
sios
emos
nepaliesi-
me,
no s
kas
uzsiémimg
p aeisime
po
d i emas.
Tokie
klausimai
gal
bi i
s a omi
ada,
kai
no ime
p azonduo i
si uac jq.
Pi moje
eiléje
uzsizymeéki ...
uZsiduoki
ma menis.
Ma y
ne
ge esné
i
ki y
nehumani a iniy
auk& yjy
mokykly
dés-
y ojy
kalba.
Vilniaus
echnikos
uni e si e o
I
k.
s uden é
V.Rudai-
iené
s aipsnyje
“A
galime
i§
sa o
dés y ojy
moky is
g azios
kal-
bos”
(Gim oji
kalba,
1990,
N .6)
labai
aizdziai
pa eikia
dés y ojy
kalba
audi o ijoje.
Au o é
pa ikina
dés y ojus,
kad
“s a ios
mokslo
iesos
jgis
didesng
e e,
jeigu
jas
j ilksime
j
g aZy
lie u iSka
apda a,
pa eiksime
lie u iska
leksika,
lie u iSka
sakiniy
s uk i a...”.
P anciizy
mokslininkas
A.Meje
(Meille )
y a
pasakes
“Kalbos
y a
ai,
kq
iS
jy
pada o
jomis
kalbandioji
isuomené.
Valia
y,
ku ie
as
kalbas
a oja,
jas
eikai
i
ugdo”.
PosédZiu,
pasi a imy
kalba
Pe
posédiius,
pasi a imus
uni e si e o
mokslininkai
i
pedago-
gai
mazZai
seka
sa o
kalba
i
“a sipalaiduoja”.
Jie
da o
ypa
daug
ki éia imo
klaidy
okiy
Zodziy,
ku ie
isu
gi dimi
—
pe
ele izija,
pe
kalbos
alandéles,
o
gal
i
is
s uden y.
Tai:
Sena e
(=
Sena e),
indinie ius
(=
inzinié ius),
pa lamen as
(=
pa lameii as),
as iné
44
(=
as iné),
dekanus (=
dekanis),
biblio ekoj
(=
biblio ékoj),
biudze-
as
(=
biudZé
as),
klausimy
(=
kldusimy),
konku sas
(=
konku sas),
ekspe ai
(=
ekspé ai),
s uden u
(=s uden u),
p ojek as
(=
p ojék-
as),
ele onas
(=
ele onas),
me odas
(=
me ddas),
komi e as
(=
komi é
as),
y a
(=
y a),
né a
(=né a),
apa a ii a
(=
apa a i a),
a gumen as
(=
a gume i as),
p ocesas
(=
p océsas),
bu e as
(=
bu -
élaS)...
Kai
ku iy
mokslininky,
adminis acijos
a s o y
kalba
y a
nesklandi,
ne aisyklinga;
a ojama
daug
e iniy,
seman izmy,
“sla isky”
kon-
s ukcijy.
Biidingesnés
okios
klaidos:
komisijos
sqs a as,
p a es i
an-
ke as,
pilnai
sup as i,
aplamai
kalbé i,
p ie
ge iausiy
salygy
negaliu
uzskai y i,
balsa o
seKanciai,
duoki e
Zino i,
u i
aps es i
ka ed a,
aip
adinamyjy
...,
kazku
a
...,
kazkok
ai
...,
kaZkada
a ...,
paim-
i
uz
pag indg;
is
edakcijos
j
edakcija
ge éjo
....
pilnumoye
aisku...,
Si oje
ie oje
no éciau
pasaky i,
pas a y i
an
kelio
eile
dok o an y;
pasi lymai
pilnu inai
nebu o
p iim i;
p ies
p adedan
ap a i
eika-
1g,
no éciau
...
j es i
Zodz us
...
nukel i
s uk i g
isq eile
ka ed y
...;
po
uni e si e ine
d asia
...;
sma kiai
s a s omas
klausimas
...,
ame
a pe
skai au
...;
bend amoksjinis
k a is
...,
susi is i
su
adminis aci-
Ja
...,
nuo
sekancio
ménesio,
uzsiémimus
dalinai
apsp endzia
ema,
nuim i
s ipendija;
kaip
aisyklé;
an
kiek
busiu
eisus
...,
kas
liecia;
iesiogiai
iSei i
{
jmone;
ku
no iu
palenk i;
kad
sus ip in i
uni e si-
e a;
kad
j e in i
...
.
Kad
nesika o i;
Zia isi,
gaunasi,
pasika osiu;
koope a y as
s a-
osi;
p asia es uoja
labo a o ijoje.
Neliksi e
nusk iaus ais
...
akul e e;
sa ai és
bégyje;
o
pasékoye,
aikymo
lygyje,
ménesyje,
pilnumoje
aisku;
p oblema
ame
...
;
ame
skaiciuje;
pi muoju
klausimu
s a s y i.
Taisymy
nepa eikiame,
o
ik
pa aSome
ne aisyklingus
Zodzius
a
iS isus
junginius.
A ei yje
el
bandysime
analizuo i
i
lygin i
kalbos
aisyklinguma.
Kalbininky
laukia
ilgas
i
sunkus
dés y ojy
j ikinimo
da bas,
kad
jie
p i alo
ge ai
moké i
bend ing
kalba.
Nuos a os
“juk
mes
isi
susi-
kalbam”
negalima
ole uo i.
Dés y ojy
kalba,
kaip
i
jy
asmenybe,
s uden ams
u i
bi i
sek inas
pa yzdys.
“IS
o,
kaip
Zmonés
e ina
45
sa o
gim ajq
kalba,
kaip
jq
gina
i
saugo,
kaip
laikosi
jos
no my,
ga-
lima
sp es i
apie
au ing
sa imong,
paga ba
adicijoms,
in eligenci-
ja,
Socializacijos
laipsnj
i
ki as
e ybines
o ien acijas”
(K.S oskus).
Tobulinan
i
s uden y,
i
dés y ojy
kalba,
eike y
a lik i
okj
da -
ba:
1.
Suda y i
uni e si e e
kalbos
p ieZiii os
komisija,
ku i
kon o-
liuo y
isy
uni e si e e
leid#iamy
moksliniy
eziu,
s aipsniy,
me o-
diniy
da by
kalba;
2.
S uden y
ku siniai
i
diplominiai
p ojek ai,
magis an y
ezés,
dak a inés
dise acijos
u i
bi i
pa asy os
aisyklinga
kalba.
Be
li ua-
nis o
eigiamos
ecenzijos
eiké y
nep iim i
gin i
diplominiy
da by,
dise acijy.
3.
Kadangi
kalbing
aplinka
ypaé
ak y iai
o muoja
uni e si e o
mokslininkai
pedagogai,
ai
eikia
pasiek i,
kad
j
dés y ojy
a es a i-
mo
nuos a us
bil y
j a’y as
ienas
i
s a biausiy
k ali ikacijos
eika-
la imy
—
ge ai
moké i
bend ing
lie u iy
kalba.
46