scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėstytojų ir studentų žodinio bendravimo trūkumai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėstytojų ir studentų žodinio bendravimo trūkumai

Author: Leonora Barzdžiukienė; Vida Liolienė
Year: 1996
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/753/844
Leono a
BARZDZIUK-
IENE, Vida
LIOLIENE
DESTYTOJY
IR
STUDENTY
ZODINIO
BENDRAVI-
MO
TRUKUMAI
Ne a
kul i os
s i ies, a la
cual habla
ne u é y
ninguna
j akos y en
la cual ella
como sea
nesi eikS -
y. Tam a ik
sen ido
habla
o maoja
kul i a, a
kul ii a
habla.
Nim oji
lengua es
a y um
pue a ai,
po los
cuales
odas
didZiosas y
aisingas
idéas
alcanza
Zmogaus
siela
(L.Réza).
Así habla
incluye isq
kul ii a,
po que ja
i8 equiami
obje i os y
in e eses
comunica i-
os.
Dés y ojy
kalbininky i
ki y
specialybiy
bend a imo
con los
es udian -
es el
obje i o
p incipal es
que cuan o
más
gim osios y
pasaulinés
kul ii os
lobiy
alcan y
s uden y
samong
eglainga
logiSka
o ma.
Buas
mo osios
lengua
mokéjimas
kul i ingo
Zmogaus
pozymis. De
él depende
social y
p o esional
pe sonalid-
adybés
ac i idad.
Todél muy
impo an e
que miisy
es udian -
es bien
moké y
gim ajq
habla.
El ensino de
la lengua en
escuelas de
la educación
gene al se
i8dés omas
concen ais,
.i.
dés omojo
dalyko
sky iais, que
homogeni
p incipal
con enido,
pe o
dis in os
dés ymo
la umu y
iSsamumu.
Es o es lo
que se llama
ap endizaje
po meno iz-
ado (1-o ni el
I-IV k1., 2-o
V-IX k1., 3-i
-X-XII g .).
Concen ai
p apleciami
auk8 ojoje
mokykloje
dandoles
p o esinj
di eccioning-
uma. Tai
u e y bi i
ya
cua as ie -
opa. Noalima
i koncen o
igski i
a ski y
emy. Debe
segui se un
sis ema de
enseñanza
común
nag ané i
odos los
emas
p e is os en
el p og ama:
enseña a
es udian es
a ies
no mas,
jun o a
o ma
aybos
jgiidzius;
ki i
ka amien o
dénius y
eglas,
a e iando
démesj j
bidingosos
casos
pazeidimo.
jy
Ne
maziau
impo an-
i
e el
cu so de
lexicicos
y
azeolo-
gía. Jj
dés an
hay que
señala
démesj j
j ai ius
lengua
lexicikos
capoksni-
us,
azeolo-
gismus.
Ypa¢
sudé inga
mo olog-
iniy
o ma
sis ema,
cuya
undame-
n inés
pa ys
da yba e
kai yba.
Tan o
haciendo
naujada-
us, ick
u ilizando
j ai ias
Zodziy
o mas
pasaiiko
dideliy
no mas
de
lenguaje
pazeidim-
y. Kad o
iS eng u-
me, hace
al a
é gidam-
en e
iSmok i
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
désnius,
39
mo olog-
ías
o my
consumo
eglas,
las cuales
ambién
padés
o ma y
egula ig-
as
g ama in-
és
s uk i -
os
sen enci-
as. Y el
esul ado
de odo
eso bi y
s ilinga, a
cada caso
de
consumo
adap ada
lengua.
Ypaé
malgai
p eng i
specialiy-
jy
idu iniy
mokykly
s uden -
ai. Muy
daznai
ellos bien
ap enden
exacliuci-
os
ciencias,
les a
bien el
b aizyba,
po que en
mené as
escuelas
A Esas
ma e ias
asignada
ypa¢
mucho
démesio.
Li uiy
kalbai
ski y
alandy
skaigius
cons i u-
ye sólo
mi ad del
gene al
la inimo
mokykly
p og am-
as
p e is o-
y y
alandy.
Dél o
nespéja-
ma
iSdés y i
p og am-
as, maZai
iempo
asignada
lengua
jgiidzia-
ms
o madi.
Baigusieji
specialiq-
sias
secunda-
ines
mokyklas
nou okia
gimnosios
kalbos
s uk i -
os,
neimano
sus
no mas,
neimoke
pag indin-
iy lie u iy
kalbos
g ama ik-
os
‘ aisykli-
y. Ypa¢
muchos
baigusiy
especialq-
sias
secunda-
ines
escuelas
s oja j
neaki aiz-
dinj
sky iy.
Cómo
i8closa l-
os
nooki aiz-
dzamen -
e, sólo
po
consul a-
s? O hay
que
enseña i
nue o
odoko:
eglamen-
a ias
a ies,
a8ybos,
sky ybos,
leksikos,
Zodziy
da ybos y
kai ybos,
sin aksé-
s,
s ilingos
equisi -
os de
lengua.
Valandy
lie u iy
lengua
kul i ai
enseña
maZai
des inad-
a.
A sidu i-
ame a si
uzbu a-
me a e:
mokeme
usa
j ai ias
ZodZiy
o mas, y
es udien-
as
daznai no
di e enc-
ia
pa í io
del
podaly io
o
pusdaly i-
o. To
pasekmé
labai
ne aisykl-
inga, con
muchas
aybos
así
sky ybos
klaidy
s uden y
lengua.
Fue
analizada
keliolikos
magis a-
n y eziy
e
diplominiy
da by
lengua.
Muy
li idna,
que ella
mues a
miisy
s uden y
odos8ka
kalbinj
neiSp us-
ima.
T abajos
en plu alé
aybos
klaidy, ej.:
san ikis,
sel ika,
s ambiuj-
u,
imanoma,
pi miaus-
ai, gelis,
es uc -
u a,
ne iek,
aipa ,
kubelis,
malunas,
a ijan -
a,
ap imalia,
anksciau
y . . No
mejo y
con
di o cio.
Magis a-
n ai no
sepa a ni
unaa iSiy
sakinio
daliy,
j e piniy,
sepa a
eiksnj
del
na inio,
muy
daZnai
deda
kablelj
p ieS/ be
(galinio paja
bed), i8si ia
su
neiSplés ines
ci cuns anci-
as, a
pazyminiy,
einanciy po
pazymimojo
ZodzZio,
neski ia, ej. :'
1.
Con enien e
usa
i is o iaus
model},
suda y a
diodo
j ampos
is
i
Sal iniy
gobe no-
mo
jungiklio.
2.
S o és,
cob o
a zoye,
dependiomy-
bé
nuo
i is o iy
con ol
impulsy
sekos daznio
ue
—
suda y a
kei-
:
Klaidinga
sky yba
pab auk a
b ikSneliais.
40
cian
daznj
in e ale.
Gausu
g ama iniy
o mas
consumo
klaidy. I8
unaaskai i-
niy
daik a a -
dziy deoma
plu alicai -
a, ej.:
cemen as
cemen ai,
ac i umas
ak i umai,
p o ección
apsaugos,
p iklauso-
mybé
p iklauso-
mybés i
. .
Te minolo-
gía
iginéms
daik y o
sa oky
especialyb-
éms
zymé i
gene alme-
n e
u ilizadas
j a dZiuo-
inés
o mas.
Magis an-
ams i
da ybos
p iemoné
casi
neZinoma.
Ellos en
gene al
j a dZiuo-
iniy
o mas
dazniausiai
noca usa ,
ej.: 1.
Specialios
(=
Specialiosi-
os)
li e a u a-
os né a.2.
Desde
p ime o
(=el
p ime o)
bido
di ie e
sólo
mayo en
componen-
y
sumaigymu
(= uo, que
los
componen-
es mejo
sumaiy i).
Klys ama,
usando
eiksmaZ-
odZiy
sang azin-
es o mas,
ej.: 7ai
ma osi (=
is o) 1
anexo
puajdui os
en los
g á icos.
Tokie
misiniai
bien se
susi anki-
na (=
ankéja).
Mayo men-
e se hace
aleg niy
consumo
klaidy.
Li uiskasi-
as
cons uc-
ciones ia
son
sus i uíd-
as
es anima-
s, p z. : Dél
ma eminiy
skaicia i-
mo me odi
ne obulu-
my (=
ne obulum-
o)
skaicia i-
me (=
skaiciuoja-
n ) su ge
p oblemos
(=
p oblemy).
To
pasekméje
(= Del o)
gaunaIma
sinusiné
j ampa.
P ielinksn-
iy consumo
klaidy
ambién
gausu.
Biidinga,
que
lie u iy
lengua
nep ielink-
sninés
cons uc-
ciones
kei¢iamas
p ielinksni-
némis, ej. :
Su sia
sudé imi (=
Sios
sudé ies)
han sido
p oducidos
a ios
misi-
Mai.
Be aleg niy,
p ielinksniy
ne aisyklin-
go consumo
andame
mucho
ki okiy
sakinio
sin aksinés
s uk i os
paZeidimo
casosjy.
Ne aisyklin-
ga Zodziy
o den
sakinyje:
daZnai
pazyminys
a po
pazymimo-
jo Zodzio,
Salu inis
paZyminio
aseys ne
po o
ZodzZio,
ku j jis
aiSkina.
Ypaé¢
ne aisykla-
men e se
u ilizan
dalely és. I8
g amá icas
Zinome, que
dalely é
s o i p ies
q Zodj, al
cual ella
p opo cio-
na
eque 8mi-
nj
e le al j;
a si ada en
o o luga ,
ella se
con ie e
pa asi inio
Zodziu.
Padaly is
neZiii in
se
con ie e
p ijungiam-
ojo saño
jun uku, él
jungiamas
Salu inis
aseys,
p z. :
Neziu in j
sunkumus
(= Aunque y
mucho
sunkumy,
que y
di ícil), hay
que
pe eccio-
na
p oducyba.
daZnos
e s inés
cons ucc-
iones i§
muy usy
lengua con
swi ch uku
kad, ej. :
Kad iSei i (=
iSei ume) is
Sios
padé ies,
hay que
ejecu a
41
(=jjung i)
s o e.
Magis an y
abajosose
mucho lie u iy
lenguaje lexicos
paZeidimy. Vieni
jy es
apa ece ade dél
ne ikslaus
Zodziy eligimo,
sinonimy
nopaisimo;
o os-dél
s e imy kalby
j akos,
ejemplo. :
Skaicia imo
ezul a a
iSduodami (=
p esen ados)
en el g a
pa idale (=
g a iskai).
Techninéssa y-
bés dél eilés (=
del plu al)
p iezasciy
noisu ilizojam-
as (=
nou ilizojamas).
Ve éian i§ usy
lengua,
cons an emen-
e pazeidziamas
lie u iy lengua
Zodziy da ybos
aisyklés,
apa ece
adinamyjy
hib idy (Zodziy,
suda y y con
xenimais
da ybos
elemen en ais).
Gausu p iesagy
e iniy. Ypa€
muchos
ne aisyklinga
an eSdélinés
Zodziy da ybos
casosy, p z. :
Condensado us
uk aunamas (=
jk aunamas).
Los
coe icien es
pueden
ascacia se (=
apskaicia se).
Uzpildy as o u
(= P ipildy as
ai e).
Magis an y
abajosose
aps u
j ai iausiy
s iliaus klaidy.
Muy didelé
s iliaus
nege o é
min ies
pseudomoksliS-
kumas y
jman umas.
S ai algunos
bidingesniy
pa yzdziy, ku iy
no solo es ilos
blogas, pe o en
ellas muchosybé
y ki okio
pobiidzio klaidy:
Cuo mayo
daleliy dydis,
an o Sis
b anduolys
mayo . Kad
i8ei i i8 Sios
padé ies, iSei is
es una.
Es o is
magis -
an y
eziy
e o es.
Algunos
acul ad-
es
in e ac -
úan con
li uanis -
ais y
pap aSi-
us
p esen -
an
s uden y
abajos
cien í i-
cos
analiza ,
solo,
desa o unadamen e, no odos.
M.
p ima e a
de 1993j
ue on
su edagua-
dos 2-jy
acul e y-
Mechanics
and
Chemical
echnology
be o e ally
s uden y
diploman y
and isy
akul e y
ejempli ic-
ados
diplomaia
p oyec os
(272). En
esos
p oyec os,
los e o es
de
lenguaje,
del es ilo
cien í ico
y del uso de
e miny
ue on
o denados,
esumidos
y, añéjéus
co espon-
dien es
acla acion-
es
eó icas,
p esen ad-
os a los
es udian -
es en
o ma de
publicación
in o ma ic-
a:
Kalbininky
pa a imai
echnikos
specialybiy
s uden a-
ms (1994 113
p.). Publinio
apéndice
j ai iy
écnicaos
mokslo
specialybiy
ne a o i-
ny e miny
aisimo
Zodynélis,
que
desglosis -
ys j
pog upius
según
especialida-
des. Los
au o es de
publicación
espe an
que Sis
publicación
sea ú il a
es udian e-
s, que
c ean
abajos
cien í ico-
s, y
dés y oja-
ms
s uden y
moksliniy
da by
líde es.
Kad
dés y ojy
aSomoji y
3nekamoji
habla
nedaug
ge esné
como
s uden y,
mues a
analiza se
cien í icin-
iy eziy
inkiniai,
iSleis i
paskai y
konspek ai,
42
o os
me odiniai
leidiniai. En
ellas
ambién
gausu
aybos,
sky ybos,
leksikos,
zodziy
da ybos,
kai ybos,
sin aksés,
s iliaus,
logikos
klaidy.
P esen a -
emos
unase a
ejemzdziy:
Rasybos
e o es:
g a o-anali-
zinis,
a ijan ,
amonijaks.
Pé ibas de
Di isiones:
P uebamos
si sios
s o iy i
j ampy
eiksmés
enkina (=
co espon-
de)
Ki chho o
lygciy
sis em@.
Noalima
pasidziaug-
i i
dés y ojy
habla pe
pascai as.
Ellos hacen
muchos
a ie y
ki a o io
e o es.
Ilginami los
co íos
ki ciuo en
ocías i, u:
u- i,
skelbi-mas,
s i:lius,
pu:slapis,
in e p au -
iniy Zodziy
o: o-nas
i k . ; ki j
i$ ZodZio
galo
a i aukia
j kamiena,
ej.:
apsk i im-
us (=
apsk i imi-
s), né a (=
né a),
as uoni (=
as uoni),
ieses (=
iesés),
ibose
(= ibosé),
ezimus (=
ezimis),
s aciakam-
pius (=
s aciakam-
pius),
Ka isus (=
Kla isis) y
k .
Ne aisyklin-
gai ki ¢i
p o egidos
in e nacio-
nalia
odziai, ej.:
empe am-
en as (=
empe am-
en as),
o namen a-
s,
o namen u
(=
o name i -
as,
o namen -
), Ka alogas
(=
ca álogoas-
), cla isas
(= cla isas)
y k .
Toda ía
nei8comp -
ama
co ec am-
en e
suki ciuo i
Zodzio
inzinié ius...
Lbos
kul ii os
e o es
Ne aisyklin-
gai
u ilizadas
j ai ios
g ama inés
o mas,
ypa¢
pa íciai,
subdeli iai,
semdeli iai,
ej. : Sie
j enginiai
debe
ac ua
cuan o
galin (=
cuan o
posible)
mejo .
Apskaicia -
us (=
Apskaicia -
e)
p ime osus
(=
p immuosi-
us) dos
askus,
is edame (=
b éziame)
ies¢ pe
ellos.
IS
sin aksi-
niy
kons u-
kcijy
p incipal-
men e
linksniy
bei
p ielinks-
niy
ne aisyk-
lingo
consumo
casosjy,
ej. :
Didziausi
sunkumai
(=
DidZiaus-
iy
sunkumy)
iskyla
pa enka-
n
apsaugas
(=
p o ecci-
ón) a
líneas,
di banci-
ums
Zediniuo-
se
m ežluo-
se (=
linijy,
di banciy
Ziediniuo-
se
m ežluo-
se,
p o ecci-
ón). La
ma a iz-
ación ue
ealizada
a ijy
ski ingy
j ampy
eiksmiy
(= esan
ski ing-
om ijy
j ampy
eiksmé-
ms). Pasó
ne aisyk-
linga
Zodziy
o denkos
sakiniy,
p z. : El
coe icie-
n e de
sensibilid-
adg
aumen -
a puede
(= se
puede
aumen a-
)
mazando
su e ki-
mo s o e (=s o e, s o e de uncionamien o). Kad aumen a (= aumen in ume, galé ume aumen a ) cui iklj.
43

La
con i encia
ob enasi (=
pasida o)
mu upusiai
bene icioso.
Cada
mi adaga
puede es a
en gasjiné,
líquida y en
íe o
biisenoJe (=
gasjiné,
líquys a y
íe a).
Véliau
cien í ica
ayuda ue
de e mina-
da (= Véliau
cien í ica
ue
de e minad-
a). Logikos
(s iliaus)
e o es Cia,
Zinoki , si
qué
pa asy a,
no di igki
démesio!
Ga osi
ípico
ejemplo de
Li uania (?).
Jiisy
g upéje
ob iene
mayo
issiba s im-
os... Cómo él
jaucia és
sus
esul ados?
Reikia
Zia éu,
Ku ioje
luga jiis
Cómo
pe sonalida-
dybé
anda és.
T abajando
an e una
g an
sob eca ga
compu ado-
as se
de ienen.
Suda un
bloque
u é ume
p agal o i,
qué da os él
endi á.
Ku sos es
es eu ,
odél
noso os
sios emas
no
oca esimo-
s, aunque
qué
uzsiémimg
pasa emos
po dos
emas.
Tokie
p egun as
gal bi i
es omi
en onces,
cuando
que amos
p azonduo i
si uac jq.
P immoje
ilaéje
uzsizymeék-
i ...
uZsiduoki
dimmenis.
Ma y ne
ge esné i
ki y
nehumani a-
iniy
auk& yjy
mokykly
dés y ojy
habla.
Vilniaus
echnikos
uni e si és I
k. s uden é
V.
Rudai iené
en a ículo
A podemos
i§ su
dés y ojy
moky is
g azios
kalbos
(Gim oji
kalba, 1990,
N .6) muy
isudziai
dés y ojy
p opo ciona
lengua
audi o ijoj-
e. Au o é
pa ikina
dés y ojus,
que s a ios
ciencia
e dados
jgis didesng
e e, si las
j ilksime j
g aZy
lie u iSka
apda a,
pa eiksimos
lie u iska
leksika,
lie u iSka
sakiniy
s uk i a....
F anciizy
cien í ic A.
Meje
(Meille ) es
pasakes
Kalbos iS jy
es eso, kq
los ha hecho
jomis
kalbandioji
socie é.
Valia y,
quienes ese
lenguas
us oja, las
eikai y
ugdo.
PosédZiu,
pasi a imy
habla Pe
posédiius,
pasi a imus
cien í icos
uni e si a -
ios y
pedagogai
mazZai seka
su lengua y
a sipalaidu-
oja. Ellos
hacen
mucho
pa icula
ki éamien o
klaidy okiy
Zodziy,
quienes
isu audimi
pe
ele isión,
po idiomas
alandéles, o
al y is
s uden y.
Tai: Sena e
(= Sena e),
indinie ius (=
inzinié ius),
pa lamen o
(=
pa lameii a-
s), as iné
44
as iné),
dekanus
(=
dekanis),
biblio ek-
oj (=
biblio ék-
oj),
biudze -
as (=
biudZé
as),
klausimy
(=
kldusimy-
),
concu so
(=
concu s-
o),
expe os
(=
ekspé -
ai),
s uden u
(=s uden-
u),
p oyec o
(=
p ojék -
as),
elé ono
(=
elé ono-
), mé odo
(=
me ddas-
),
komi eas
(= komi é
as), es
es (=),
né a é
(=né a),
apa a ii-
a (=
a gumen-
a i a),
apa asu-
me i as,
bu (=
p oceso),
bu (=
bu (=
bu elaS)...
Kai ku iy
cien í icos, la
lengua
ep esen o y
de la
adminis aci-
ón es
nesklandi,
ne aisyklinga;
consumama
mucho
e iniy,
seman izmy,
sla isky
kons ukcijy.
Biesnidingés
ales e o es:
comisiones
sqs a as,
p a es i
anke as, lleno
en ende ,
aplamai
kalbé i, an e
ge iausiy
salygy puedou
uzcai y i,
balsa o
seKanciai,
duoki e Zino i,
iene aps es i
ka ed a, así
adinamyjy...,
kazku a ...,
kazkok a
es o...,
kaZkada...,
cau i base
uzg; is
edacciones j
edaccia
ge éjo....
pilnumoye
aisku..., Si oje
luga no éciau
deci ,
cons ui en
el camino eile
dok o an y;
pasi las no se
acep a on en
su o alidad;
p ies
comenzando
discu i
eika1g,
no éciau...
j es i
Zodz us...
nukel i
s uk i g isq
eile ka ed y...;
po uni e sine
espí i uia...;
ue emen e
conside ada
cues ión..., en
a do leí...;
col amocjinis
k a is...,
susi is i con
adminis aciJ-
a..., desde
sekancio
ménesio,
uzsiémimus
dalinai
ap endzia
ema, qui a
beca; como
eglaé; sob e
cuán beño
de echos...,
que lecia;
di ec amen e
iSei i {jmone;
donde quie o
inclina ; kad
e o ii
uni e sidad;
que j e i ...
Que no epi i ;
Zia isi,
ob enasi, me
epe i é;
coope a i o
s a osi;
p asia es uo-
ja en
labo a o io.
No deja éis
nosus ius ais-
... acul e e;
sa a
bégi ésyje; o
pasékoye,
aplicación
ni elie,
ménesyje,
plenumoje
aisku;
p oblema
ame...; ame
skaiciuje;
p ime io
cues iono
conside s y i.
Taisymy no
p esen amos,
sino sólo
pa aSome
ne aisyklingus
Zodzius o
iS isus
compuños. En
el u u o el
in en a emos
analiza y
compa a la
eglainguna
del lenguaje.
Kalbininky
espe a un
la go y di ícil
dés y ojy
j ikinimo
abajo, que
ellos obligan
bien moké i
bend ing
lengua.
Disposiciones
juk noso os
odos
suscalbam no
pueden
ole a se.
Dés y ojy
habla, como y
jy
pe sonaybe, a
los
es udian es
iene bi i
sek inas
ejemplo. IS a
cómo Zmonés
alo a su
gim ajq
lengua, como
gina saugo,
como
man iene sus
no mas, se
puede p ensa
sob e au ing
sa imong,
espe oba
adiciones,
in eligencia,
Socializacion-
es g adonj
o as
o ien aciones
alo i as
(K.S oskus).
Tobulinan
s uden y,
dés y ojy
habla, eike y
ealiza okj
abajo:
45
jq
i
i
i
i
1.
Suda y i
uni e si e e
de lengua
p iZiii os
comisión,
ku i
con oluo y
isy
uni e si e e
leid#iamy
moksliniy
eziu,
a ikniy,
me odiniy
da by kalba;
2.
S uden y
ku siniai
i
diplominiai
p ojek ai,
magis an y
ezés,
dak a inés
dise acion-
es iene bi i
pa asi os
eglamen in-
ga lengua.
Be
li uanis o
posi i as
eseñas
eiké y
nep iim i
gin i
diplominiy
da by,
dise acijy.
3.
Dado kalbing
en o noka
ypaé
ac i amen e
o ma po
cien í icos
uni e si a i-
os pedagogai,
es o hay que
log a que
dés y ojy
a es a inuos-
a us bil y
j
j ay as uno
impo an iau-
mo
siy equisi os
de
cali icacióni-
my bien
i
moké i
bend ing
lie u iy kalba.
—
46