Leono a
BARZDZIUK-
IENE, Vida
LIOLIENE
DESTYTOJY
IR
STUDENTY
ZODINIO
BENDRAVI-
MO
TRUKUMAI
Ne a
kul i os
s i ies, a la
cual habla
ne u é y
ninguna
j akos y en
la cual ella
como sea
nesi eikS -
y. Tam a ik
sen ido
habla
o maoja
kul i a, a
kul ii a
habla.
Nim oji
lengua es
a y um
pue a ai,
po los
cuales
odas
didZiosas y
aisingas
idéas
alcanza
Zmogaus
siela
(L.Réza).
Así habla
incluye isq
kul ii a,
po que ja
i8 equiami
obje i os y
in e eses
comunica i-
os.
Dés y ojy
kalbininky i
ki y
specialybiy
bend a imo
con los
es udian -
es el
obje i o
p incipal es
que cuan o
más
gim osios y
pasaulinés
kul ii os
lobiy
alcan y
s uden y
samong
eglainga
logiSka
o ma.
Buas
mo osios
lengua
mokéjimas
kul i ingo
Zmogaus
pozymis. De
él depende
social y
p o esional
pe sonalid-
adybés
ac i idad.
Todél muy
impo an e
que miisy
es udian -
es bien
moké y
gim ajq
habla.
El ensino de
la lengua en
escuelas de
la educación
gene al se
i8dés omas
concen ais,
.i.
dés omojo
dalyko
sky iais, que
homogeni
p incipal
con enido,
pe o
dis in os
dés ymo
la umu y
iSsamumu.
Es o es lo
que se llama
ap endizaje
po meno iz-
ado (1-o ni el
I-IV k1., 2-o
V-IX k1., 3-i
-X-XII g .).
Concen ai
p apleciami
auk8 ojoje
mokykloje
dandoles
p o esinj
di eccioning-
uma. Tai
u e y bi i
ya
cua as ie -
opa. Noalima
i koncen o
igski i
a ski y
emy. Debe
segui se un
sis ema de
enseñanza
común
nag ané i
odos los
emas
p e is os en
el p og ama:
enseña a
es udian es
a ies
no mas,
jun o a
o ma
aybos
jgiidzius;
ki i
ka amien o
dénius y
eglas,
a e iando
démesj j
bidingosos
casos
pazeidimo.
jy
Ne
maziau
impo an-
i
e el
cu so de
lexicicos
y
azeolo-
gía. Jj
dés an
hay que
señala
démesj j
j ai ius
lengua
lexicikos
capoksni-
us,
azeolo-
gismus.
Ypa¢
sudé inga
mo olog-
iniy
o ma
sis ema,
cuya
undame-
n inés
pa ys
da yba e
kai yba.
Tan o
haciendo
naujada-
us, ick
u ilizando
j ai ias
Zodziy
o mas
pasaiiko
dideliy
no mas
de
lenguaje
pazeidim-
y. Kad o
iS eng u-
me, hace
al a
é gidam-
en e
iSmok i
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
désnius,
39
mo olog-
ías
o my
consumo
eglas,
las cuales
ambién
padés
o ma y
egula ig-
as
g ama in-
és
s uk i -
os
sen enci-
as. Y el
esul ado
de odo
eso bi y
s ilinga, a
cada caso
de
consumo
adap ada
lengua.
Ypaé
malgai
p eng i
specialiy-
jy
idu iniy
mokykly
s uden -
ai. Muy
daznai
ellos bien
ap enden
exacliuci-
os
ciencias,
les a
bien el
b aizyba,
po que en
mené as
escuelas
A Esas
ma e ias
asignada
ypa¢
mucho
démesio.
Li uiy
kalbai
ski y
alandy
skaigius
cons i u-
ye sólo
mi ad del
gene al
la inimo
mokykly
p og am-
as
p e is o-
y y
alandy.
Dél o
nespéja-
ma
iSdés y i
p og am-
as, maZai
iempo
asignada
lengua
jgiidzia-
ms
o madi.
Baigusieji
specialiq-
sias
secunda-
ines
mokyklas
nou okia
gimnosios
kalbos
s uk i -
os,
neimano
sus
no mas,
neimoke
pag indin-
iy lie u iy
kalbos
g ama ik-
os
‘ aisykli-
y. Ypa¢
muchos
baigusiy
especialq-
sias
secunda-
ines
escuelas
s oja j
neaki aiz-
dinj
sky iy.
Cómo
i8closa l-
os
nooki aiz-
dzamen -
e, sólo
po
consul a-
s? O hay
que
enseña i
nue o
odoko:
eglamen-
a ias
a ies,
a8ybos,
sky ybos,
leksikos,
Zodziy
da ybos y
kai ybos,
sin aksé-
s,
s ilingos
equisi -
os de
lengua.
Valandy
lie u iy
lengua
kul i ai
enseña
maZai
des inad-
a.
A sidu i-
ame a si
uzbu a-
me a e:
mokeme
usa
j ai ias
ZodZiy
o mas, y
es udien-
as
daznai no
di e enc-
ia
pa í io
del
podaly io
o
pusdaly i-
o. To
pasekmé
labai
ne aisykl-
inga, con
muchas
aybos
así
sky ybos
klaidy
s uden y
lengua.
Fue
analizada
keliolikos
magis a-
n y eziy
e
diplominiy
da by
lengua.
Muy
li idna,
que ella
mues a
miisy
s uden y
odos8ka
kalbinj
neiSp us-
ima.
T abajos
en plu alé
aybos
klaidy, ej.:
san ikis,
sel ika,
s ambiuj-
u,
imanoma,
pi miaus-
ai, gelis,
es uc -
u a,
ne iek,
aipa ,
kubelis,
malunas,
a ijan -
a,
ap imalia,
anksciau
y . . No
mejo y
con
di o cio.
Magis a-
n ai no
sepa a ni
unaa iSiy
sakinio
daliy,
j e piniy,
sepa a
eiksnj
del
na inio,
muy
daZnai
deda
kablelj
p ieS/ be
(galinio paja
bed), i8si ia
su
neiSplés ines
ci cuns anci-
as, a
pazyminiy,
einanciy po
pazymimojo
ZodzZio,
neski ia, ej. :'
1.
Con enien e
usa
i is o iaus
model},
suda y a
diodo
j ampos
is
i
Sal iniy
gobe no-
mo
jungiklio.
2.
S o és,
cob o
a zoye,
dependiomy-
bé
nuo
i is o iy
con ol
impulsy
sekos daznio
ue
—
suda y a
kei-
:
Klaidinga
sky yba
pab auk a
b ikSneliais.
40
cian
daznj
in e ale.
Gausu
g ama iniy
o mas
consumo
klaidy. I8
unaaskai i-
niy
daik a a -
dziy deoma
plu alicai -
a, ej.:
cemen as
cemen ai,
ac i umas
ak i umai,
p o ección
apsaugos,
p iklauso-
mybé
p iklauso-
mybés i
. .
Te minolo-
gía
iginéms
daik y o
sa oky
especialyb-
éms
zymé i
gene alme-
n e
u ilizadas
j a dZiuo-
inés
o mas.
Magis an-
ams i
da ybos
p iemoné
casi
neZinoma.
Ellos en
gene al
j a dZiuo-
iniy
o mas
dazniausiai
noca usa ,
ej.: 1.
Specialios
(=
Specialiosi-
os)
li e a u a-
os né a.2.
Desde
p ime o
(=el
p ime o)
bido
di ie e
sólo
mayo en
componen-
y
sumaigymu
(= uo, que
los
componen-
es mejo
sumaiy i).
Klys ama,
usando
eiksmaZ-
odZiy
sang azin-
es o mas,
ej.: 7ai
ma osi (=
is o) 1
anexo
puajdui os
en los
g á icos.
Tokie
misiniai
bien se
susi anki-
na (=
ankéja).
Mayo men-
e se hace
aleg niy
consumo
klaidy.
Li uiskasi-
as
cons uc-
ciones ia
son
sus i uíd-
as
es anima-
s, p z. : Dél
ma eminiy
skaicia i-
mo me odi
ne obulu-
my (=
ne obulum-
o)
skaicia i-
me (=
skaiciuoja-
n ) su ge
p oblemos
(=
p oblemy).
To
pasekméje
(= Del o)
gaunaIma
sinusiné
j ampa.
P ielinksn-
iy consumo
klaidy
ambién
gausu.
Biidinga,
que
lie u iy
lengua
nep ielink-
sninés
cons uc-
ciones
kei¢iamas
p ielinksni-
némis, ej. :
Su sia
sudé imi (=
Sios
sudé ies)
han sido
p oducidos
a ios
misi-
Mai.
Be aleg niy,
p ielinksniy
ne aisyklin-
go consumo
andame
mucho
ki okiy
sakinio
sin aksinés
s uk i os
paZeidimo
casosjy.
Ne aisyklin-
ga Zodziy
o den
sakinyje:
daZnai
pazyminys
a po
pazymimo-
jo Zodzio,
Salu inis
paZyminio
aseys ne
po o
ZodzZio,
ku j jis
aiSkina.
Ypaé¢
ne aisykla-
men e se
u ilizan
dalely és. I8
g amá icas
Zinome, que
dalely é
s o i p ies
q Zodj, al
cual ella
p opo cio-
na
eque 8mi-
nj
e le al j;
a si ada en
o o luga ,
ella se
con ie e
pa asi inio
Zodziu.
Padaly is
neZiii in
se
con ie e
p ijungiam-
ojo saño
jun uku, él
jungiamas
Salu inis
aseys,
p z. :
Neziu in j
sunkumus
(= Aunque y
mucho
sunkumy,
que y
di ícil), hay
que
pe eccio-
na
p oducyba.
daZnos
e s inés
cons ucc-
iones i§
muy usy
lengua con
swi ch uku
kad, ej. :
Kad iSei i (=
iSei ume) is
Sios
padé ies,
hay que
ejecu a
41
(=jjung i)
s o e.
Magis an y
abajosose
mucho lie u iy
lenguaje lexicos
paZeidimy. Vieni
jy es
apa ece ade dél
ne ikslaus
Zodziy eligimo,
sinonimy
nopaisimo;
o os-dél
s e imy kalby
j akos,
ejemplo. :
Skaicia imo
ezul a a
iSduodami (=
p esen ados)
en el g a
pa idale (=
g a iskai).
Techninéssa y-
bés dél eilés (=
del plu al)
p iezasciy
noisu ilizojam-
as (=
nou ilizojamas).
Ve éian i§ usy
lengua,
cons an emen-
e pazeidziamas
lie u iy lengua
Zodziy da ybos
aisyklés,
apa ece
adinamyjy
hib idy (Zodziy,
suda y y con
xenimais
da ybos
elemen en ais).
Gausu p iesagy
e iniy. Ypa€
muchos
ne aisyklinga
an eSdélinés
Zodziy da ybos
casosy, p z. :
Condensado us
uk aunamas (=
jk aunamas).
Los
coe icien es
pueden
ascacia se (=
apskaicia se).
Uzpildy as o u
(= P ipildy as
ai e).
Magis an y
abajosose
aps u
j ai iausiy
s iliaus klaidy.
Muy didelé
s iliaus
nege o é
min ies
pseudomoksliS-
kumas y
jman umas.
S ai algunos
bidingesniy
pa yzdziy, ku iy
no solo es ilos
blogas, pe o en
ellas muchosybé
y ki okio
pobiidzio klaidy:
Cuo mayo
daleliy dydis,
an o Sis
b anduolys
mayo . Kad
i8ei i i8 Sios
padé ies, iSei is
es una.
Es o is
magis -
an y
eziy
e o es.
Algunos
acul ad-
es
in e ac -
úan con
li uanis -
ais y
pap aSi-
us
p esen -
an
s uden y
abajos
cien í i-
cos
analiza ,
solo,
desa o unadamen e, no odos.
M.
p ima e a
de 1993j
ue on
su edagua-
dos 2-jy
acul e y-
Mechanics
and
Chemical
echnology
be o e ally
s uden y
diploman y
and isy
akul e y
ejempli ic-
ados
diplomaia
p oyec os
(272). En
esos
p oyec os,
los e o es
de
lenguaje,
del es ilo
cien í ico
y del uso de
e miny
ue on
o denados,
esumidos
y, añéjéus
co espon-
dien es
acla acion-
es
eó icas,
p esen ad-
os a los
es udian -
es en
o ma de
publicación
in o ma ic-
a:
Kalbininky
pa a imai
echnikos
specialybiy
s uden a-
ms (1994 113
p.). Publinio
apéndice
j ai iy
écnicaos
mokslo
specialybiy
ne a o i-
ny e miny
aisimo
Zodynélis,
que
desglosis -
ys j
pog upius
según
especialida-
des. Los
au o es de
publicación
espe an
que Sis
publicación
sea ú il a
es udian e-
s, que
c ean
abajos
cien í ico-
s, y
dés y oja-
ms
s uden y
moksliniy
da by
líde es.
Kad
dés y ojy
aSomoji y
3nekamoji
habla
nedaug
ge esné
como
s uden y,
mues a
analiza se
cien í icin-
iy eziy
inkiniai,
iSleis i
paskai y
konspek ai,
42
o os
me odiniai
leidiniai. En
ellas
ambién
gausu
aybos,
sky ybos,
leksikos,
zodziy
da ybos,
kai ybos,
sin aksés,
s iliaus,
logikos
klaidy.
P esen a -
emos
unase a
ejemzdziy:
Rasybos
e o es:
g a o-anali-
zinis,
a ijan ,
amonijaks.
Pé ibas de
Di isiones:
P uebamos
si sios
s o iy i
j ampy
eiksmés
enkina (=
co espon-
de)
Ki chho o
lygciy
sis em@.
Noalima
pasidziaug-
i i
dés y ojy
habla pe
pascai as.
Ellos hacen
muchos
a ie y
ki a o io
e o es.
Ilginami los
co íos
ki ciuo en
ocías i, u:
u- i,
skelbi-mas,
s i:lius,
pu:slapis,
in e p au -
iniy Zodziy
o: o-nas
i k . ; ki j
i$ ZodZio
galo
a i aukia
j kamiena,
ej.:
apsk i im-
us (=
apsk i imi-
s), né a (=
né a),
as uoni (=
as uoni),
ieses (=
iesés),
ibose
(= ibosé),
ezimus (=
ezimis),
s aciakam-
pius (=
s aciakam-
pius),
Ka isus (=
Kla isis) y
k .
Ne aisyklin-
gai ki ¢i
p o egidos
in e nacio-
nalia
odziai, ej.:
empe am-
en as (=
empe am-
en as),
o namen a-
s,
o namen u
(=
o name i -
as,
o namen -
), Ka alogas
(=
ca álogoas-
), cla isas
(= cla isas)
y k .
Toda ía
nei8comp -
ama
co ec am-
en e
suki ciuo i
Zodzio
inzinié ius...
Lbos
kul ii os
e o es
Ne aisyklin-
gai
u ilizadas
j ai ios
g ama inés
o mas,
ypa¢
pa íciai,
subdeli iai,
semdeli iai,
ej. : Sie
j enginiai
debe
ac ua
cuan o
galin (=
cuan o
posible)
mejo .
Apskaicia -
us (=
Apskaicia -
e)
p ime osus
(=
p immuosi-
us) dos
askus,
is edame (=
b éziame)
ies¢ pe
ellos.
IS
sin aksi-
niy
kons u-
kcijy
p incipal-
men e
linksniy
bei
p ielinks-
niy
ne aisyk-
lingo
consumo
casosjy,
ej. :
Didziausi
sunkumai
(=
DidZiaus-
iy
sunkumy)
iskyla
pa enka-
n
apsaugas
(=
p o ecci-
ón) a
líneas,
di banci-
ums
Zediniuo-
se
m ežluo-
se (=
linijy,
di banciy
Ziediniuo-
se
m ežluo-
se,
p o ecci-
ón). La
ma a iz-
ación ue
ealizada
a ijy
ski ingy
j ampy
eiksmiy
(= esan
ski ing-
om ijy
j ampy
eiksmé-
ms). Pasó
ne aisyk-
linga
Zodziy
o denkos
sakiniy,
p z. : El
coe icie-
n e de
sensibilid-
adg
aumen -
a puede
(= se
puede
aumen a-
)
mazando
su e ki-
mo s o e (=s o e, s o e de uncionamien o). Kad aumen a (= aumen in ume, galé ume aumen a ) cui iklj.
43
La
con i encia
ob enasi (=
pasida o)
mu upusiai
bene icioso.
Cada
mi adaga
puede es a
en gasjiné,
líquida y en
íe o
biisenoJe (=
gasjiné,
líquys a y
íe a).
Véliau
cien í ica
ayuda ue
de e mina-
da (= Véliau
cien í ica
ue
de e minad-
a). Logikos
(s iliaus)
e o es Cia,
Zinoki , si
qué
pa asy a,
no di igki
démesio!
Ga osi
ípico
ejemplo de
Li uania (?).
Jiisy
g upéje
ob iene
mayo
issiba s im-
os... Cómo él
jaucia és
sus
esul ados?
Reikia
Zia éu,
Ku ioje
luga jiis
Cómo
pe sonalida-
dybé
anda és.
T abajando
an e una
g an
sob eca ga
compu ado-
as se
de ienen.
Suda un
bloque
u é ume
p agal o i,
qué da os él
endi á.
Ku sos es
es eu ,
odél
noso os
sios emas
no
oca esimo-
s, aunque
qué
uzsiémimg
pasa emos
po dos
emas.
Tokie
p egun as
gal bi i
es omi
en onces,
cuando
que amos
p azonduo i
si uac jq.
P immoje
ilaéje
uzsizymeék-
i ...
uZsiduoki
dimmenis.
Ma y ne
ge esné i
ki y
nehumani a-
iniy
auk& yjy
mokykly
dés y ojy
habla.
Vilniaus
echnikos
uni e si és I
k. s uden é
V.
Rudai iené
en a ículo
A podemos
i§ su
dés y ojy
moky is
g azios
kalbos
(Gim oji
kalba, 1990,
N .6) muy
isudziai
dés y ojy
p opo ciona
lengua
audi o ijoj-
e. Au o é
pa ikina
dés y ojus,
que s a ios
ciencia
e dados
jgis didesng
e e, si las
j ilksime j
g aZy
lie u iSka
apda a,
pa eiksimos
lie u iska
leksika,
lie u iSka
sakiniy
s uk i a....
F anciizy
cien í ic A.
Meje
(Meille ) es
pasakes
Kalbos iS jy
es eso, kq
los ha hecho
jomis
kalbandioji
socie é.
Valia y,
quienes ese
lenguas
us oja, las
eikai y
ugdo.
PosédZiu,
pasi a imy
habla Pe
posédiius,
pasi a imus
cien í icos
uni e si a -
ios y
pedagogai
mazZai seka
su lengua y
a sipalaidu-
oja. Ellos
hacen
mucho
pa icula
ki éamien o
klaidy okiy
Zodziy,
quienes
isu audimi
pe
ele isión,
po idiomas
alandéles, o
al y is
s uden y.
Tai: Sena e
(= Sena e),
indinie ius (=
inzinié ius),
pa lamen o
(=
pa lameii a-
s), as iné
44
as iné),
dekanus
(=
dekanis),
biblio ek-
oj (=
biblio ék-
oj),
biudze -
as (=
biudZé
as),
klausimy
(=
kldusimy-
),
concu so
(=
concu s-
o),
expe os
(=
ekspé -
ai),
s uden u
(=s uden-
u),
p oyec o
(=
p ojék -
as),
elé ono
(=
elé ono-
), mé odo
(=
me ddas-
),
komi eas
(= komi é
as), es
es (=),
né a é
(=né a),
apa a ii-
a (=
a gumen-
a i a),
apa asu-
me i as,
bu (=
p oceso),
bu (=
bu (=
bu elaS)...
Kai ku iy
cien í icos, la
lengua
ep esen o y
de la
adminis aci-
ón es
nesklandi,
ne aisyklinga;
consumama
mucho
e iniy,
seman izmy,
sla isky
kons ukcijy.
Biesnidingés
ales e o es:
comisiones
sqs a as,
p a es i
anke as, lleno
en ende ,
aplamai
kalbé i, an e
ge iausiy
salygy puedou
uzcai y i,
balsa o
seKanciai,
duoki e Zino i,
iene aps es i
ka ed a, así
adinamyjy...,
kazku a ...,
kazkok a
es o...,
kaZkada...,
cau i base
uzg; is
edacciones j
edaccia
ge éjo....
pilnumoye
aisku..., Si oje
luga no éciau
deci ,
cons ui en
el camino eile
dok o an y;
pasi las no se
acep a on en
su o alidad;
p ies
comenzando
discu i
eika1g,
no éciau...
j es i
Zodz us...
nukel i
s uk i g isq
eile ka ed y...;
po uni e sine
espí i uia...;
ue emen e
conside ada
cues ión..., en
a do leí...;
col amocjinis
k a is...,
susi is i con
adminis aciJ-
a..., desde
sekancio
ménesio,
uzsiémimus
dalinai
ap endzia
ema, qui a
beca; como
eglaé; sob e
cuán beño
de echos...,
que lecia;
di ec amen e
iSei i {jmone;
donde quie o
inclina ; kad
e o ii
uni e sidad;
que j e i ...
Que no epi i ;
Zia isi,
ob enasi, me
epe i é;
coope a i o
s a osi;
p asia es uo-
ja en
labo a o io.
No deja éis
nosus ius ais-
... acul e e;
sa a
bégi ésyje; o
pasékoye,
aplicación
ni elie,
ménesyje,
plenumoje
aisku;
p oblema
ame...; ame
skaiciuje;
p ime io
cues iono
conside s y i.
Taisymy no
p esen amos,
sino sólo
pa aSome
ne aisyklingus
Zodzius o
iS isus
compuños. En
el u u o el
in en a emos
analiza y
compa a la
eglainguna
del lenguaje.
Kalbininky
espe a un
la go y di ícil
dés y ojy
j ikinimo
abajo, que
ellos obligan
bien moké i
bend ing
lengua.
Disposiciones
juk noso os
odos
suscalbam no
pueden
ole a se.
Dés y ojy
habla, como y
jy
pe sonaybe, a
los
es udian es
iene bi i
sek inas
ejemplo. IS a
cómo Zmonés
alo a su
gim ajq
lengua, como
gina saugo,
como
man iene sus
no mas, se
puede p ensa
sob e au ing
sa imong,
espe oba
adiciones,
in eligencia,
Socializacion-
es g adonj
o as
o ien aciones
alo i as
(K.S oskus).
Tobulinan
s uden y,
dés y ojy
habla, eike y
ealiza okj
abajo:
45
jq
i
i
i
i
1.
Suda y i
uni e si e e
de lengua
p iZiii os
comisión,
ku i
con oluo y
isy
uni e si e e
leid#iamy
moksliniy
eziu,
a ikniy,
me odiniy
da by kalba;
2.
S uden y
ku siniai
i
diplominiai
p ojek ai,
magis an y
ezés,
dak a inés
dise acion-
es iene bi i
pa asi os
eglamen in-
ga lengua.
Be
li uanis o
posi i as
eseñas
eiké y
nep iim i
gin i
diplominiy
da by,
dise acijy.
3.
Dado kalbing
en o noka
ypaé
ac i amen e
o ma po
cien í icos
uni e si a i-
os pedagogai,
es o hay que
log a que
dés y ojy
a es a inuos-
a us bil y
j
j ay as uno
impo an iau-
mo
siy equisi os
de
cali icacióni-
my bien
i
moké i
bend ing
lie u iy kalba.
—
46