scieee Open visual document viewer

Dėstytojų ir studentų žodinio bendravimo trūkumai

Leonora Barzdžiukienė; Vida Liolienė

Full text

Leono a BARZDZIUK- IENE, Vida LIOLIENE DESTYTOJY IR STUDENTY ZODINIO BENDRAVI- MO TRUKUMAI Ne a kul i os s i ies, a la cual habla ne u é y ninguna j akos y en la cual ella como sea nesi eikS - y. Tam a ik sen ido habla o maoja kul i a, a kul ii a habla. Nim oji lengua es a y um pue a ai, po los cuales odas didZiosas y aisingas idéas alcanza Zmogaus siela (L.Réza). Así habla incluye isq kul ii a, po que ja i8 equiami obje i os y in e eses comunica i- os. Dés y ojy kalbininky i ki y specialybiy bend a imo con los es udian - es el obje i o p incipal es que cuan o más gim osios y pasaulinés kul ii os lobiy alcan y s uden y samong eglainga logiSka o ma. Buas mo osios lengua mokéjimas kul i ingo Zmogaus pozymis. De él depende social y p o esional pe sonalid- adybés ac i idad. Todél muy impo an e que miisy es udian - es bien moké y gim ajq habla. El ensino de la lengua en escuelas de la educación gene al se i8dés omas concen ais, .i. dés omojo dalyko sky iais, que homogeni p incipal con enido, pe o dis in os dés ymo la umu y iSsamumu. Es o es lo que se llama ap endizaje po meno iz- ado (1-o ni el I-IV k1., 2-o V-IX k1., 3-i -X-XII g .). Concen ai p apleciami auk8 ojoje mokykloje dandoles p o esinj di eccioning- uma. Tai u e y bi i ya cua as ie - opa. Noalima i koncen o igski i a ski y emy. Debe segui se un sis ema de enseñanza común nag ané i odos los emas p e is os en el p og ama: enseña a es udian es a ies no mas, jun o a o ma aybos jgiidzius; ki i ka amien o dénius y eglas, a e iando démesj j bidingosos casos pazeidimo. jy Ne maziau impo an- i e el cu so de lexicicos y azeolo- gía. Jj dés an hay que señala démesj j j ai ius lengua lexicikos capoksni- us, azeolo- gismus. Ypa¢ sudé inga mo olog- iniy o ma sis ema, cuya undame- n inés pa ys da yba e kai yba. Tan o haciendo naujada- us, ick u ilizando j ai ias Zodziy o mas pasaiiko dideliy no mas de lenguaje pazeidim- y. Kad o iS eng u- me, hace al a é gidam- en e iSmok i lie u iy kalbos Zodziy da ybos désnius, 39 mo olog- ías o my consumo eglas, las cuales ambién padés o ma y egula ig- as g ama in- és s uk i - os sen enci- as. Y el esul ado de odo eso bi y s ilinga, a cada caso de consumo adap ada lengua. Ypaé malgai p eng i specialiy- jy idu iniy mokykly s uden - ai. Muy daznai ellos bien ap enden exacliuci- os ciencias, les a bien el b aizyba, po que en mené as escuelas A Esas ma e ias asignada ypa¢ mucho démesio. Li uiy kalbai ski y alandy skaigius cons i u- ye sólo mi ad del gene al la inimo mokykly p og am- as p e is o- y y alandy. Dél o nespéja- ma iSdés y i p og am- as, maZai iempo asignada lengua jgiidzia- ms o madi. Baigusieji specialiq- sias secunda- ines mokyklas nou okia gimnosios kalbos s uk i - os, neimano sus no mas, neimoke pag indin- iy lie u iy kalbos g ama ik- os ‘ aisykli- y. Ypa¢ muchos baigusiy especialq- sias secunda- ines escuelas s oja j neaki aiz- dinj sky iy. Cómo i8closa l- os nooki aiz- dzamen - e, sólo po consul a- s? O hay que enseña i nue o odoko: eglamen- a ias a ies, a8ybos, sky ybos, leksikos, Zodziy da ybos y kai ybos, sin aksé- s, s ilingos equisi - os de lengua. Valandy lie u iy lengua kul i ai enseña maZai des inad- a. A sidu i- ame a si uzbu a- me a e: mokeme usa j ai ias ZodZiy o mas, y es udien- as daznai no di e enc- ia pa í io del podaly io o pusdaly i- o. To pasekmé labai ne aisykl- inga, con muchas aybos así sky ybos klaidy s uden y lengua. Fue analizada keliolikos magis a- n y eziy e diplominiy da by lengua. Muy li idna, que ella mues a miisy s uden y odos8ka kalbinj neiSp us- ima. T abajos en plu alé aybos klaidy, ej.: san ikis, sel ika, s ambiuj- u, imanoma, pi miaus- ai, gelis, es uc - u a, ne iek, aipa , kubelis, malunas, a ijan - a, ap imalia, anksciau y . . No mejo y con di o cio. Magis a- n ai no sepa a ni unaa iSiy sakinio daliy, j e piniy, sepa a eiksnj del na inio, muy daZnai deda kablelj p ieS/ be (galinio paja bed), i8si ia su neiSplés ines ci cuns anci- as, a pazyminiy, einanciy po pazymimojo ZodzZio, neski ia, ej. :' 1. Con enien e usa i is o iaus model}, suda y a diodo j ampos is i Sal iniy gobe no- mo jungiklio. 2. S o és, cob o a zoye, dependiomy- bé nuo i is o iy con ol impulsy sekos daznio ue — suda y a kei- : Klaidinga sky yba pab auk a b ikSneliais. 40 cian daznj in e ale. Gausu g ama iniy o mas consumo klaidy. I8 unaaskai i- niy daik a a - dziy deoma plu alicai - a, ej.: cemen as cemen ai, ac i umas ak i umai, p o ección apsaugos, p iklauso- mybé p iklauso- mybés i . . Te minolo- gía iginéms daik y o sa oky especialyb- éms zymé i gene alme- n e u ilizadas j a dZiuo- inés o mas. Magis an- ams i da ybos p iemoné casi neZinoma. Ellos en gene al j a dZiuo- iniy o mas dazniausiai noca usa , ej.: 1. Specialios (= Specialiosi- os) li e a u a- os né a.2. Desde p ime o (=el p ime o) bido di ie e sólo mayo en componen- y sumaigymu (= uo, que los componen- es mejo sumaiy i). Klys ama, usando eiksmaZ- odZiy sang azin- es o mas, ej.: 7ai ma osi (= is o) 1 anexo puajdui os en los g á icos. Tokie misiniai bien se susi anki- na (= ankéja). Mayo men- e se hace aleg niy consumo klaidy. Li uiskasi- as cons uc- ciones ia son sus i uíd- as es anima- s, p z. : Dél ma eminiy skaicia i- mo me odi ne obulu- my (= ne obulum- o) skaicia i- me (= skaiciuoja- n ) su ge p oblemos (= p oblemy). To pasekméje (= Del o) gaunaIma sinusiné j ampa. P ielinksn- iy consumo klaidy ambién gausu. Biidinga, que lie u iy lengua nep ielink- sninés cons uc- ciones kei¢iamas p ielinksni- némis, ej. : Su sia sudé imi (= Sios sudé ies) han sido p oducidos a ios misi- Mai. Be aleg niy, p ielinksniy ne aisyklin- go consumo andame mucho ki okiy sakinio sin aksinés s uk i os paZeidimo casosjy. Ne aisyklin- ga Zodziy o den sakinyje: daZnai pazyminys a po pazymimo- jo Zodzio, Salu inis paZyminio aseys ne po o ZodzZio, ku j jis aiSkina. Ypaé¢ ne aisykla- men e se u ilizan dalely és. I8 g amá icas Zinome, que dalely é s o i p ies q Zodj, al cual ella p opo cio- na eque 8mi- nj e le al j; a si ada en o o luga , ella se con ie e pa asi inio Zodziu. Padaly is neZiii in se con ie e p ijungiam- ojo saño jun uku, él jungiamas Salu inis aseys, p z. : Neziu in j sunkumus (= Aunque y mucho sunkumy, que y di ícil), hay que pe eccio- na p oducyba. daZnos e s inés cons ucc- iones i§ muy usy lengua con swi ch uku kad, ej. : Kad iSei i (= iSei ume) is Sios padé ies, hay que ejecu a 41 (=jjung i) s o e. Magis an y abajosose mucho lie u iy lenguaje lexicos paZeidimy. Vieni jy es apa ece ade dél ne ikslaus Zodziy eligimo, sinonimy nopaisimo; o os-dél s e imy kalby j akos, ejemplo. : Skaicia imo ezul a a iSduodami (= p esen ados) en el g a pa idale (= g a iskai). Techninéssa y- bés dél eilés (= del plu al) p iezasciy noisu ilizojam- as (= nou ilizojamas). Ve éian i§ usy lengua, cons an emen- e pazeidziamas lie u iy lengua Zodziy da ybos aisyklés, apa ece adinamyjy hib idy (Zodziy, suda y y con xenimais da ybos elemen en ais). Gausu p iesagy e iniy. Ypa€ muchos ne aisyklinga an eSdélinés Zodziy da ybos casosy, p z. : Condensado us uk aunamas (= jk aunamas). Los coe icien es pueden ascacia se (= apskaicia se). Uzpildy as o u (= P ipildy as ai e). Magis an y abajosose aps u j ai iausiy s iliaus klaidy. Muy didelé s iliaus nege o é min ies pseudomoksliS- kumas y jman umas. S ai algunos bidingesniy pa yzdziy, ku iy no solo es ilos blogas, pe o en ellas muchosybé y ki okio pobiidzio klaidy: Cuo mayo daleliy dydis, an o Sis b anduolys mayo . Kad i8ei i i8 Sios padé ies, iSei is es una. Es o is magis - an y eziy e o es. Algunos acul ad- es in e ac - úan con li uanis - ais y pap aSi- us p esen - an s uden y abajos cien í i- cos analiza , solo, desa o unadamen e, no odos. M. p ima e a de 1993j ue on su edagua- dos 2-jy acul e y- Mechanics and Chemical echnology be o e ally s uden y diploman y and isy akul e y ejempli ic- ados diplomaia p oyec os (272). En esos p oyec os, los e o es de lenguaje, del es ilo cien í ico y del uso de e miny ue on o denados, esumidos y, añéjéus co espon- dien es acla acion- es eó icas, p esen ad- os a los es udian - es en o ma de publicación in o ma ic- a: Kalbininky pa a imai echnikos specialybiy s uden a- ms (1994 113 p.). Publinio apéndice j ai iy écnicaos mokslo specialybiy ne a o i- ny e miny aisimo Zodynélis, que desglosis - ys j pog upius según especialida- des. Los au o es de publicación espe an que Sis publicación sea ú il a es udian e- s, que c ean abajos cien í ico- s, y dés y oja- ms s uden y moksliniy da by líde es. Kad dés y ojy aSomoji y 3nekamoji habla nedaug ge esné como s uden y, mues a analiza se cien í icin- iy eziy inkiniai, iSleis i paskai y konspek ai, 42 o os me odiniai leidiniai. En ellas ambién gausu aybos, sky ybos, leksikos, zodziy da ybos, kai ybos, sin aksés, s iliaus, logikos klaidy. P esen a - emos unase a ejemzdziy: Rasybos e o es: g a o-anali- zinis, a ijan , amonijaks. Pé ibas de Di isiones: P uebamos si sios s o iy i j ampy eiksmés enkina (= co espon- de) Ki chho o lygciy sis em@. Noalima pasidziaug- i i dés y ojy habla pe pascai as. Ellos hacen muchos a ie y ki a o io e o es. Ilginami los co íos ki ciuo en ocías i, u: u- i, skelbi-mas, s i:lius, pu:slapis, in e p au - iniy Zodziy o: o-nas i k . ; ki j i$ ZodZio galo a i aukia j kamiena, ej.: apsk i im- us (= apsk i imi- s), né a (= né a), as uoni (= as uoni), ieses (= iesés), ibose (= ibosé), ezimus (= ezimis), s aciakam- pius (= s aciakam- pius), Ka isus (= Kla isis) y k . Ne aisyklin- gai ki ¢i p o egidos in e nacio- nalia odziai, ej.: empe am- en as (= empe am- en as), o namen a- s, o namen u (= o name i - as, o namen - ), Ka alogas (= ca álogoas- ), cla isas (= cla isas) y k . Toda ía nei8comp - ama co ec am- en e suki ciuo i Zodzio inzinié ius... Lbos kul ii os e o es Ne aisyklin- gai u ilizadas j ai ios g ama inés o mas, ypa¢ pa íciai, subdeli iai, semdeli iai, ej. : Sie j enginiai debe ac ua cuan o galin (= cuan o posible) mejo . Apskaicia - us (= Apskaicia - e) p ime osus (= p immuosi- us) dos askus, is edame (= b éziame) ies¢ pe ellos. IS sin aksi- niy kons u- kcijy p incipal- men e linksniy bei p ielinks- niy ne aisyk- lingo consumo casosjy, ej. : Didziausi sunkumai (= DidZiaus- iy sunkumy) iskyla pa enka- n apsaugas (= p o ecci- ón) a líneas, di banci- ums Zediniuo- se m ežluo- se (= linijy, di banciy Ziediniuo- se m ežluo- se, p o ecci- ón). La ma a iz- ación ue ealizada a ijy ski ingy j ampy eiksmiy (= esan ski ing- om ijy j ampy eiksmé- ms). Pasó ne aisyk- linga Zodziy o denkos sakiniy, p z. : El coe icie- n e de sensibilid- adg aumen - a puede (= se puede aumen a- ) mazando su e ki- mo s o e (=s o e, s o e de uncionamien o). Kad aumen a (= aumen in ume, galé ume aumen a ) cui iklj. 43 La con i encia ob enasi (= pasida o) mu upusiai bene icioso. Cada mi adaga puede es a en gasjiné, líquida y en íe o biisenoJe (= gasjiné, líquys a y íe a). Véliau cien í ica ayuda ue de e mina- da (= Véliau cien í ica ue de e minad- a). Logikos (s iliaus) e o es Cia, Zinoki , si qué pa asy a, no di igki démesio! Ga osi ípico ejemplo de Li uania (?). Jiisy g upéje ob iene mayo issiba s im- os... Cómo él jaucia és sus esul ados? Reikia Zia éu, Ku ioje luga jiis Cómo pe sonalida- dybé anda és. T abajando an e una g an sob eca ga compu ado- as se de ienen. Suda un bloque u é ume p agal o i, qué da os él endi á. Ku sos es es eu , odél noso os sios emas no oca esimo- s, aunque qué uzsiémimg pasa emos po dos emas. Tokie p egun as gal bi i es omi en onces, cuando que amos p azonduo i si uac jq. P immoje ilaéje uzsizymeék- i ... uZsiduoki dimmenis. Ma y ne ge esné i ki y nehumani a- iniy auk& yjy mokykly dés y ojy habla. Vilniaus echnikos uni e si és I k. s uden é V. Rudai iené en a ículo A podemos i§ su dés y ojy moky is g azios kalbos (Gim oji kalba, 1990, N .6) muy isudziai dés y ojy p opo ciona lengua audi o ijoj- e. Au o é pa ikina dés y ojus, que s a ios ciencia e dados jgis didesng e e, si las j ilksime j g aZy lie u iSka apda a, pa eiksimos lie u iska leksika, lie u iSka sakiniy s uk i a.... F anciizy cien í ic A. Meje (Meille ) es pasakes Kalbos iS jy es eso, kq los ha hecho jomis kalbandioji socie é. Valia y, quienes ese lenguas us oja, las eikai y ugdo. PosédZiu, pasi a imy habla Pe posédiius, pasi a imus cien í icos uni e si a - ios y pedagogai mazZai seka su lengua y a sipalaidu- oja. Ellos hacen mucho pa icula ki éamien o klaidy okiy Zodziy, quienes isu audimi pe ele isión, po idiomas alandéles, o al y is s uden y. Tai: Sena e (= Sena e), indinie ius (= inzinié ius), pa lamen o (= pa lameii a- s), as iné 44 as iné), dekanus (= dekanis), biblio ek- oj (= biblio ék- oj), biudze - as (= biudZé as), klausimy (= kldusimy- ), concu so (= concu s- o), expe os (= ekspé - ai), s uden u (=s uden- u), p oyec o (= p ojék - as), elé ono (= elé ono- ), mé odo (= me ddas- ), komi eas (= komi é as), es es (=), né a é (=né a), apa a ii- a (= a gumen- a i a), apa asu- me i as, bu (= p oceso), bu (= bu (= bu elaS)... Kai ku iy cien í icos, la lengua ep esen o y de la adminis aci- ón es nesklandi, ne aisyklinga; consumama mucho e iniy, seman izmy, sla isky kons ukcijy. Biesnidingés ales e o es: comisiones sqs a as, p a es i anke as, lleno en ende , aplamai kalbé i, an e ge iausiy salygy puedou uzcai y i, balsa o seKanciai, duoki e Zino i, iene aps es i ka ed a, así adinamyjy..., kazku a ..., kazkok a es o..., kaZkada..., cau i base uzg; is edacciones j edaccia ge éjo.... pilnumoye aisku..., Si oje luga no éciau deci , cons ui en el camino eile dok o an y; pasi las no se acep a on en su o alidad; p ies comenzando discu i eika1g, no éciau... j es i Zodz us... nukel i s uk i g isq eile ka ed y...; po uni e sine espí i uia...; ue emen e conside ada cues ión..., en a do leí...; col amocjinis k a is..., susi is i con adminis aciJ- a..., desde sekancio ménesio, uzsiémimus dalinai ap endzia ema, qui a beca; como eglaé; sob e cuán beño de echos..., que lecia; di ec amen e iSei i {jmone; donde quie o inclina ; kad e o ii uni e sidad; que j e i ... Que no epi i ; Zia isi, ob enasi, me epe i é; coope a i o s a osi; p asia es uo- ja en labo a o io. No deja éis nosus ius ais- ... acul e e; sa a bégi ésyje; o pasékoye, aplicación ni elie, ménesyje, plenumoje aisku; p oblema ame...; ame skaiciuje; p ime io cues iono conside s y i. Taisymy no p esen amos, sino sólo pa aSome ne aisyklingus Zodzius o iS isus compuños. En el u u o el in en a emos analiza y compa a la eglainguna del lenguaje. Kalbininky espe a un la go y di ícil dés y ojy j ikinimo abajo, que ellos obligan bien moké i bend ing lengua. Disposiciones juk noso os odos suscalbam no pueden ole a se. Dés y ojy habla, como y jy pe sonaybe, a los es udian es iene bi i sek inas ejemplo. IS a cómo Zmonés alo a su gim ajq lengua, como gina saugo, como man iene sus no mas, se puede p ensa sob e au ing sa imong, espe oba adiciones, in eligencia, Socializacion- es g adonj o as o ien aciones alo i as (K.S oskus). Tobulinan s uden y, dés y ojy habla, eike y ealiza okj abajo: 45 jq i i i i 1. Suda y i uni e si e e de lengua p iZiii os comisión, ku i con oluo y isy uni e si e e leid#iamy moksliniy eziu, a ikniy, me odiniy da by kalba; 2. S uden y ku siniai i diplominiai p ojek ai, magis an y ezés, dak a inés dise acion- es iene bi i pa asi os eglamen in- ga lengua. Be li uanis o posi i as eseñas eiké y nep iim i gin i diplominiy da by, dise acijy. 3. Dado kalbing en o noka ypaé ac i amen e o ma po cien í icos uni e si a i- os pedagogai, es o hay que log a que dés y ojy a es a inuos- a us bil y j j ay as uno impo an iau- mo siy equisi os de cali icacióni- my bien i moké i bend ing lie u iy kalba. — 46