Dėstytojų ir studentų žodinio bendravimo trūkumai

Leono a BARZDZIUKIENE, Vida LIOLIENE DESTYTOJY IR STUDENTY ZODINIO BENDRAVIMO TRUKUMAI Ne a kul i os s i ies, ku iai kalba ne u é y jokios j akos i ku io- je ji kaip no s nesi eikS y. Tam ik a p asme kalba o muoja kul i a, o kul ii a - kalba. “Gim oji kalba y a a y um a ai, p o ku iuos isos didZiosios i aisingos idéjos pasiekia Zmogaus siela” (L.Réza). Taigi kalba apima isq kul ii a, nes ja i8 eikiami bend a imo ikslai i in e esai. Dés y ojy — kalbininky i ki y specialybiy — bend a imo su s uden ais pag indinis ikslas y a as, kad kuo daugiau gim osios i pasaulinés kul ii os lobiy pasiek y s uden y samong aisyklinga logiSka o ma. Ge as gim osios kalbos mokéjimas — kul i ingo Zmogaus pozy- mis. Nuo jo p iklauso isuomeninis i p o esinis asmenybés ak y u- mas. Todél labai s a bu, kad miisy s uden ai ge ai moké y gim ajq kalba. Bend ojo la inimo idu inése mokyklose kalbos mokymas i8dés- omas koncen ais, .y. dés omojo dalyko sky iais, ku ie ienodi pa- g indiniu u iniu, be ski ingi dés ymo pla umu i iSsamumu. Tai a- dinamasis pakopinis mokymas (1-oji pakopa — I-IV k1., 2-oji — V-IX k1., 3-ji - X-XII kl.). Koncen ai p apleciami auk8 ojoje mokykloje su eikian jiems p o esinj k yp inguma. Tai u e y bi i jau ke i oji pakopa. Negalima i koncen o igski i a ski y emy. P i alu laiky is bend os mokymo sis emos — nag iné i isas p og amoje numa y as emas: moky i s uden us a ies no my, ka u o muo i a’ybos jgii- dzius; ka o i ki ¢ia imo désnius i aisykles, a k eipian démesj j bidingiausius jy pazeidimo a ejus. Ne maziau s a bus i leksikos bei azeologijos ku sas. Jj dés an eikia a k eip i démesj j j ai ius kalbos leksikos sluoksnius, azeologizmus. Ypa¢ sudé inga mo o- loginiy o my sis ema, ku ios pag indinés dalys — da yba i kai yba. Tiek da an naujada us, ick a ojan j ai ias Zodziy o mas pasi ai- ko dideliy kalbos no my pazeidimy. Kad o iS eng ume, eikia i - ai iSmok i lie u iy kalbos Zodziy da ybos désnius, mo ologijos o - 39 my a ojimo aisykles, ku ios aip pa padés suda y i i aisyklingos g ama inés s uk i os sakinius. O iso o ezul a as bi y s ilinga, kiek ienam a ojimo a ejui p i aiky a kalba. Ypaé blogai pa eng i specialiyjy idu iniy mokykly s uden ai. La- bai daznai jie ge ai mokosi iksliuosius mokslus, jiems ge ai sekasi b aizyba, nes miné ose mokyklose Siems dalykams ski iama ypa¢ daug démesio. Lie u iy kalbai ski y alandy skaigius suda o ik puse ben- d ojo la inimo mokykly p og amose numa y y alandy. Dél o ne- spéjama iSdés y i p og amos, maZai laiko ski iama kalbos jgiidziams o muo i. Baigusieji specialiqsias idu ines mokyklas nesu okia gim- osios kalbos s uk i os, neimano jos no my, neimoke pag indiniy lie u iy kalbos g ama ikos ‘ aisykliy. Ypa¢ daug baigusiy specialiq- sias idu ines mokyklas s oja j neaki aizdinj sky iy. Kaip juos i8mo- ky i neaki aizdziai, ik pe konsul acijas? O eikia moky i i naujo isko: aisyklingos a ies, a8ybos, sky ybos, leksikos, Zodziy da y- bos bei kai ybos, sin aksés, s ilingos kalbos eikala imy. Valandy lie- u iy kalbos kul i ai moky i maZai ski a. A sidu iame a si uzbu - ame a e: mokome a o i j ai ias ZodZiy o mas, o s uden as daz- nai neski ia daly io nuo padaly io a pusdaly io. To pasekmé — labai ne aisyklinga, su daugybe a’ybos bei sky y- bos klaidy s uden y kalba. Bu o analizuo a keliolikos magis an y eziy i diplominiy da by kalba. Labai li idna, kad ji odo miisy s u- den y isi8ka kalbinj neiSp usima. Da buose daugybé a’ybos klaidy, p z.: san ikis, sa eika, s am- biuju, imanoma, pi miaus ai, gelis, s uk u a, ne iek, aipa , kubelis, malunas, a ijan as, ap imalia, anksciau i . . Ne ge iau i su sky yba. Magis an ai neski ia ne iena iSiy sa- kinio daliy, j e piniy, a ski ia eiksnj nuo a inio, labai daZnai deda kablelj p ieS be/ (gal painioja su bed), i8ski ia neiSplés ines aplinky- bes, o pazyminiy, einanciy po pazymimojo ZodzZio, neski ia, p z.:' 1. Pa ogu naudo i i is o iaus model}, suda y a is diodo i j ampos Sal- iniy aldomo jungiklio. 2. S o és, apk o imo a zoye, p iklausomy- bé nuo i is o iy aldymo impulsy sekos daznio — bu o suda y a kei- : Klaidinga sky yba pab auk a b ikSneliais. 40 cian daznj in e ale. Gausu g ama iniy o my a ojimo klaidy. I8 ienaskai iniy daik- a a dziy da oma daugiskai a, p z.: cemen as — cemen ai, ak y u- mas — ak y umai, apsauga — apsaugos, p iklausomybé — p iklauso- mybés i . . Te minologijoje iginéms daik y a sa oky ypa ybéms zymé i pa- p as ai a ojamos j a dZiuo inés o mos. Magis an ams i da ybos p iemoné be eik neZinoma. Jie apsk i ai j a dZiuo iniy o my daz- niausiai nemoka a o i, p z.: 1. Specialios (= Specialiosios) li e a- u os né a.2. Nuo pi mo (= pi mojo) bido ski iasi ik didesniu kom- ponen y sumaigymu (= uo, kad komponen ai ge iau sumaiy i). Klys ama, a ojan eiksmaZodZiy sang azines o mas, p z.: 7ai ma osi (= ma y i) 1 p iede pa aizduo uose g a ikuose. Tokie misi- niai ge ai susi ankina (= ankéja). Daugiausia da oma linksniy a ojimo klaidy. Lie u iskasias kon- s ukcijas ia y a pakei usios s e imos, p z.: Dél ma ema iniy skai- cia imo me ody ne obulumy (= ne obulumo) skaicia ime (= skaiciuo- jan ) kyla p oblemos (= p oblemy). To pasekméje (= Del o) gauna- Ima sinusiné j ampa. P ielinksniy a ojimo klaidy aip pa gausu. Biidinga, kad lie u- iy kalbos nep ielinksninés kons ukcijos kei¢iamos p ielinksniné- mis, p z.: Su sia sudé imi (= Sios sudé ies) bu o pagamin i keli misi- Mai. Be linksniy, p ielinksniy ne aisyklingo a ojimo andame daug ki okiy sakinio sin aksinés s uk i os paZeidimo a ejy. Ne aisyklin- ga Zodziy a ka sakinyje: daZnai pazyminys eina po pazymimojo Zo- dzio, Salu inis paZyminio sakinys — ne po o ZodzZio, ku j jis aiSkina. Ypaé¢ ne aisyklingai a ojamos dalely és. I8 g ama ikos Zinome, kad dalely é s o i p ies q Zodj, ku iam ji eikia eik8minj a spal j; a si- di usi ki oje ie oje, ji ampa pa azi iniu Zodziu. Padaly is neZiii in ampa p ijungiamojo sakinio jung uku, juo jun- giamas Salu inis sakinys, p z.: Neziu in j sunkumus (= No s i daug sunkumy, kad i sunku), eikia obulin i gamyba. Labai daZnos e s inés kons ukcijos i§ usy kalbos su jung uku kad, p z.: Kad iSei i (= iSei ume) is Sios padé ies, eikia paleis i 41 (=jjung i) s o e. Magis an y da buose daug lie u iy kalbos leksikos paZeidimy. Vieni jy y a a si ade dél ne ikslaus Zodziy pa inkimo, sinonimy nepaisymo; ki i-dél s e imy kalby j akos, p z.: Skaicia imo ezul a- a iSduodami (= pa eikiami) g a iniame pa idale (= g a iskai). Tech- ninéssa ybés dél eilés (= daugelio) p iezasciy neisnaudojamos (= ne- panaudojamos). Ve éian i§ usy kalbos, nuola pazeidziamos lie u iy kalbos Zo- dziy da ybos aisyklés, a si anda adinamyjy hib idy (Zodziy, suda- y y su s e imais da ybos elemen ais). Gausu p iesagy e iniy. Ypa€ daug ne aisyklingos p ieSdélinés Zodziy da ybos a ejy, p z.: Kondensa o ius uk aunamas (= jk aunamas). Koe icien us galima paskai¢juo i (= apskaiciuo i). Uzpildy as o u (= P ipildy as o o). Magis an y da buose aps u j ai iausiy s iliaus klaidy. Labai di- delé s iliaus nege o é — min ies pseudomoksliSkumas i jman umas. S ai kele as bidingesniy pa yzdziy, ku iy ne ik s ilius blogas, be juose daugybé i ki okio pobiidzio klaidy: Kuo didesnis daleliy dy- dis, uo Sis b anduolys didesnis. Kad i8ei i i8 Sios padé ies, iSei is y a iena. Tai is magis an y eziy klaidos. Kai ku ie akul e ai bend auja su li uanis ais i pap aSius pa eikia s uden y mokslinius da bus ana- lizuo i, ik, deja, ne isi. 1993 m. pa asa j bu o su edaguo i 2-jy akul e y— Mechanikos i Chemijos echnologijos — be eik isy s uden y diploman y i isy akul e y pa yzdiniai diplominiai p ojek ai (272). Tuose p ojek uose pada y os kalbos, mokslinio s iliaus i e miny a ojimo klaidos bu- o susis emin os, apibend in os i , p idéjus a i inkamus eo inius ai’- kinimus, in o macinio leidinio o ma pa eik os s uden ams: “Kalbi- ninky pa a imai echnikos specialybiy s uden ams” (1994 — 113 p.). Leidinio p iedas — j ai iy echnikos mokslo specialybiy ne a o iny e miny aisymo Zodynélis, ku is suski s y as j pog upius pagal spe- cialybes. Leidinio au o iai ikisi, kad Sis leidinys bus naudingas s u- den ams, a’an iems mokslinius da bus, i dés y ojams — s uden y moksliniy da by ado ams. Kad dés y ojy aSomoji i 3nekamoji kalba nedaug ge esné kaip 42 s uden y, odo analizuo i moksliniy eziy inkiniai, iSleis i paskai y konspek ai, ki i me odiniai leidiniai. Juose aip pa gausu a’ybos, sky ybos, leksikos, zodziy da ybos, kai ybos, sin aksés, s iliaus, logi- kos klaidy. Pa eiksime kele a pa yzdziy: Rasybos klaidos: g a o-analizinis, a ijan as, amonijakas. Sky ybos klaidos: Pa ik iname - a sios s o iy i j ampy eiksmés enkina (= a i inka) Ki chho o lygciy sis em@. Negalima pasidziaug i i dés y ojy kalba pe paskai as. Jie da o daug a ies i ki ¢ia imo klaidy. Ilginami umpieji ki ciuo i balsiai i, u: u- i, skelbi-mas, s i:lius, pu:slapis, a p au iniy Zodziy o: o-nas i k .; ki j i$ ZodZio galo a i aukia j kamiena, p z.: apsk i imus (= ap- sk i imis), né a (= né a), as uoni (= as uoni), ieses (= iesés), ibo- se (= ibosé), ezimus (= ezimis), s aciakampius (= s aciakampius), Ka isus (= Kla isis) i k . Ne aisyklingai ki ¢iuojami a p au iniai odziai, p z.: empe amen as (= empe amen as), o namen as, o - namen u (= o name i as, o namen ), Ka alogas (= ka alogas), kla- isas (= kla isas) i k . Vis da nei8moks ama aisyklingai suki ciuo i Zodzio inzinié ius... Kalbos kul ii os klaidos Ne aisyklingai a ojamos j ai ios g ama inés o mos, ypa¢ daly- iai, padaly iai, pusdaly iai, p z.: Sie j enginiai u i eik i kiek galin (= kiek galima) ge iau. Apskaicia us (= Apskaicia e) pi mus (= pi - muosius) du askus, is edame (= b éziame) ies¢ pe juos. IS sin aksiniy kons ukcijy daugiausia linksniy bei p ielinksniy ne- aisyklingo a ojimo a ejy, p z.: Didziausi sunkumai (= DidZiausiy sunkumy) iskyla pa enkan apsaugas (= apsauga) linijoms, di ban- cioms Zediniuose inkluose (= linijy, di banciy Ziediniuose inkluo- se, apsaug). Ma a imas bu o a lik as p ie ijy ski ingy j ampy eiks- miy (= esan ski ingoms ijy j ampy eiksméms). Pasi aiko ne aisyklingos Zodziy a kos sakiniy, p z.: Jau umo koe icien g padidin i galima (= galima padidin i) mazinan su e ki- mo s o e (=s o e, eikimo s o e). Kad padidin i (= padidin ume, galé ume padidin i) skai iklj. 43 Bend a imas gaunasi (= pasida o) abipusiai naudingas. Kiek iena medziaga gali bu i dujinéje, skys oje i kie oje biiseno- Je (= dujiné, skys a i kie a). Véliau mokslininky pagalba bu o nus a y a (= Véliau mokslinin- ky bu o nus a y a). Logikos (s iliaus) klaidos Cia, Zinoki , jeigu kas pa asy a, nek eipki démesio! Ga osi ipi- nis Lie u os pa yzdys (?). Jiisy g upéje gaunasi didesnis issiba s y- mas... Kaip jis jaucia és sa o ezul a ais? Reikia Zia éu, Ku ioje ie- oje jiis Kaip asmenybé anda és. Di ban p ie didelio pe k o imo kompiu e iai sus oja. Suda an bloka u é ume p agal o i, kokius duo- menis jis a iduos. Ku sas y a siau as, odél mes sios emos nepaliesi- me, no s kas uzsiémimg p aeisime po d i emas. Tokie klausimai gal bi i s a omi ada, kai no ime p azonduo i si uac jq. Pi moje eiléje uzsizymeéki ... uZsiduoki ma menis. Ma y ne ge esné i ki y nehumani a iniy auk& yjy mokykly dés- y ojy kalba. Vilniaus echnikos uni e si e o I k. s uden é V.Rudai- iené s aipsnyje “A galime i§ sa o dés y ojy moky is g azios kal- bos” (Gim oji kalba, 1990, N .6) labai aizdziai pa eikia dés y ojy kalba audi o ijoje. Au o é pa ikina dés y ojus, kad “s a ios mokslo iesos jgis didesng e e, jeigu jas j ilksime j g aZy lie u iSka apda a, pa eiksime lie u iska leksika, lie u iSka sakiniy s uk i a...”. P anciizy mokslininkas A.Meje (Meille ) y a pasakes “Kalbos y a ai, kq iS jy pada o jomis kalbandioji isuomené. Valia y, ku ie as kalbas a oja, jas eikai i ugdo”. PosédZiu, pasi a imy kalba Pe posédiius, pasi a imus uni e si e o mokslininkai i pedago- gai mazZai seka sa o kalba i “a sipalaiduoja”. Jie da o ypa daug ki éia imo klaidy okiy Zodziy, ku ie isu gi dimi — pe ele izija, pe kalbos alandéles, o gal i is s uden y. Tai: Sena e (= Sena e), indinie ius (= inzinié ius), pa lamen as (= pa lameii as), as iné 44 (= as iné), dekanus (= dekanis), biblio ekoj (= biblio ékoj), biudze- as (= biudZé as), klausimy (= kldusimy), konku sas (= konku sas), ekspe ai (= ekspé ai), s uden u (=s uden u), p ojek as (= p ojék- as), ele onas (= ele onas), me odas (= me ddas), komi e as (= komi é as), y a (= y a), né a (=né a), apa a ii a (= apa a i a), a gumen as (= a gume i as), p ocesas (= p océsas), bu e as (= bu - élaS)... Kai ku iy mokslininky, adminis acijos a s o y kalba y a nesklandi, ne aisyklinga; a ojama daug e iniy, seman izmy, “sla isky” kon- s ukcijy. Biidingesnés okios klaidos: komisijos sqs a as, p a es i an- ke as, pilnai sup as i, aplamai kalbé i, p ie ge iausiy salygy negaliu uzskai y i, balsa o seKanciai, duoki e Zino i, u i aps es i ka ed a, aip adinamyjy ..., kazku a ..., kazkok ai ..., kaZkada a ..., paim- i uz pag indg; is edakcijos j edakcija ge éjo .... pilnumoye aisku..., Si oje ie oje no éciau pasaky i, pas a y i an kelio eile dok o an y; pasi lymai pilnu inai nebu o p iim i; p ies p adedan ap a i eika- 1g, no éciau ... j es i Zodz us ... nukel i s uk i g isq eile ka ed y ...; po uni e si e ine d asia ...; sma kiai s a s omas klausimas ..., ame a pe skai au ...; bend amoksjinis k a is ..., susi is i su adminis aci- Ja ..., nuo sekancio ménesio, uzsiémimus dalinai apsp endzia ema, nuim i s ipendija; kaip aisyklé; an kiek busiu eisus ..., kas liecia; iesiogiai iSei i { jmone; ku no iu palenk i; kad sus ip in i uni e si- e a; kad j e in i ... . Kad nesika o i; Zia isi, gaunasi, pasika osiu; koope a y as s a- osi; p asia es uoja labo a o ijoje. Neliksi e nusk iaus ais ... akul e e; sa ai és bégyje; o pasékoye, aikymo lygyje, ménesyje, pilnumoje aisku; p oblema ame ... ; ame skaiciuje; pi muoju klausimu s a s y i. Taisymy nepa eikiame, o ik pa aSome ne aisyklingus Zodzius a iS isus junginius. A ei yje el bandysime analizuo i i lygin i kalbos aisyklinguma. Kalbininky laukia ilgas i sunkus dés y ojy j ikinimo da bas, kad jie p i alo ge ai moké i bend ing kalba. Nuos a os “juk mes isi susi- kalbam” negalima ole uo i. Dés y ojy kalba, kaip i jy asmenybe, s uden ams u i bi i sek inas pa yzdys. “IS o, kaip Zmonés e ina 45 sa o gim ajq kalba, kaip jq gina i saugo, kaip laikosi jos no my, ga- lima sp es i apie au ing sa imong, paga ba adicijoms, in eligenci- ja, Socializacijos laipsnj i ki as e ybines o ien acijas” (K.S oskus). Tobulinan i s uden y, i dés y ojy kalba, eike y a lik i okj da - ba: 1. Suda y i uni e si e e kalbos p ieZiii os komisija, ku i kon o- liuo y isy uni e si e e leid#iamy moksliniy eziu, s aipsniy, me o- diniy da by kalba; 2. S uden y ku siniai i diplominiai p ojek ai, magis an y ezés, dak a inés dise acijos u i bi i pa asy os aisyklinga kalba. Be li ua- nis o eigiamos ecenzijos eiké y nep iim i gin i diplominiy da by, dise acijy. 3. Kadangi kalbing aplinka ypaé ak y iai o muoja uni e si e o mokslininkai pedagogai, ai eikia pasiek i, kad j dés y ojy a es a i- mo nuos a us bil y j a’y as ienas i s a biausiy k ali ikacijos eika- la imy — ge ai moké i bend ing lie u iy kalba. 46