TERMINOLOGIJA IR DABARTIS
Kazimie as GAWENIS
Lie u i 4 kalbos ins i u as
TERMINU PRAGMATIKA
Te minasp agma ika
(Zenklq
ySiai
su a o ojais)
pi miausia
sie-
jamas su e minais seman ika
(Zenklq ySiai
su i5o es
pasauliu) i
sin ak ika
(Zenklq
ySiai
su ki ais Zenklais).
UZsienio
e minologai
5i
e min4 ne ka 4 y a a ojg kalbedami
apie
i ai ius
e minq a ky-
bos klausimus
(Gajda L990: 34, Cab 6 1999:
77422 i k .).
Siame s aipsnelyj e e min4
p agma ika
a osime kalbddami apie
no miniq e minq s a us4,
nes nei Zodis ZodZiui, nei e minas e mi-
nui nelygu.
Pa yzdLiui,liaudies e minijos
negalima apa in i su moks-
line e minija. Moksliniuose eks uose ka ais nu odomos
gana
ilgos
liaudiniq e minq sinonimq eilu ds,
p z.: pap as oji
k aujaioli (Achil-
lea mille olium L.) - baliiedds, baliiedis,
gaju ds,
k aujanose,
k auja-
no
sis,
k au auninkas, k u inis, k u in old, mo klap ilis, nos A
a, nos
-
a os, nos a is,
pel uodegiai, pipiminkas,
siau ano siai,
s auzde, s au-
janosis, s aujanosi, s aujaioli, s auioli, s a ai, s a aioli, s a anosi,
s a anosis, s a enis, s a ini ioli, s a iole, s a oioli, s e as, s e anosis,
s e Zole, s iaunanosiai, s u anosiai, s u aioli, s a ikli, s a iklis,
s a-
yklas, s e hole,
s ujaloli, iiau oli, i ausai (Lie u os
lo a VI 96).
Kam Sie sinonimai moksliniuose leidiniuose
pa eikiami?
Jie dedami
u bu del keliq p ieZasdiq:
1) kaip papildomas
i a dijimo Sal inis
(i5ski dami
naujas augalq uSis a ne gen is,
bo anikai
Siuos sinoni-
mus
panaudoja
e minologizacijos eikalams; 2)kaip e minq is o i-
jos Sal inis
(kai ku iuos
Siq sinonimq
p aei yje y a a ojg Zinomi
bo anikai) i . . Liaudies
e minija y a labai ne ienaly d,
joje y a i
ba ba izmq,
i s ip iai s ilis i5kai kono uo q Lodli 1 Taigi ne isi liau-
dies e minai y a inkami e minologizacijai.
An a e us, liaudiniq
e minq u i ik nedaugelis mokslo
s idiq.
Kai ku ie specialis ai liau-
diniq e minq labai nemdgs a,
laiko
juos ne iksliais. Thi apsk i ai
ne-
p iim inas
poZi is. Kiek ieno
liaudinio
e mino
inkamum4 moks-
linei e minijai
eikia e in i a ski ai, a siZ elgian
i e mino da y-
b4, mo yacij4, seman ik4, sis emi5kum4
i k .
Sa ia
liaudiniq e minq
kai ku iose e minijos s i yse
pladiai
a -
ojami da d ejopi e minai: sis eminiai
i nesis eminiai
( i ialieji).
Pa yzdli i,
chemijos e minijoje
nesis eminiai
pa adinimai
daZniau-
siai
odo Lalia 4,
i5 ku ios
gau as
a i5ski as as
junginys
(p z.,
obuo-
li4 ugi is),
gamybos
b[d4 (p z., pi o ynuogi 4 ugi is),
gamybos
ie 4
(p z.,
Be lyno smdlis),au o iq
(p z.,
Michle io
ke onas) i k . (ChemZ
8). Sie
pa adinimai
y a seniai
a ojami, leng ai
isimenami
i paly-
gin i umpi. Tuo a pu sis eminiai
pa adinimai,
suda y i
pagal
IUPAC
pa i in as aisykles, u i iksliai a spindd i s uk u ing
junginio o -
mulg. Dainaijie es i ilgesni i sudd ingesni. Pa yzdZiui,
nesis eminis
e minas
y a
amoniakns,
o sis eminis
- i andenilio
ni idas, nesis e-
minis
- anduo. o sis eminis
- di andenilio ol<sidas
i . . Da sudd in-
gesni y a sis eminiai
ug5diq
pa adinimai.
,,Sis eminiuose
deguoni-
niq ug5diq
pa adinimuose y a i5ski iamas ka ijonas
( andenilio
a o-
mai) i didesnio elek inio
neigiamumo dalis
( [g5 ies
liekana a ba
anijonas). Anijono pa adinime
pi miausia
nu odomas
deguonies a o-
mq (-oiso-) skaidius
(diol<so-,
iol<so- i . .), paskui
- [g5 ies lieka-
n4 suda an is
elemen as su p iesaga
-a as.
Po pa adinimo
skliaus-
uose aSomas anijono k u is" (ChemZ11). Pa yzdZiui,
nesis emi-
nis pa adinimas
bo o
ugi is, o sis eminis
- i andenilio iol<sobo a-
as
(3-); nesis eminis
pa adinimas
sie os ugi is, o sis eminis
- di an-
denilio e aol<sosul a as
(2-) i . . Nesis eminiq
pa adinimq
negali-
ma laiky i neno miniais.
Neno miniai pa adinimai
e minq Zodynuose
pap as ai pa eikia-
mi su nuo oda
n k. (:ne eik inas).
Thi
gali
b i kieno no s a o as,
be ne aisyklingas
e minas,
pasengs
a pakeis as e minas. Sunku
su ik i su ais specialis ais,
ku ie mano, kad s4 okos
,,klaida"
i ,s L-
d aus as e minas"
y a lygia e es.
Sios
s4 okos
y a susijusios
iei ies
san ykiu:
isi uZd aus i
(pakeis i)
e minai
y a
e minijos
klaidos, be
ne isos e minijos
klaidos
y a uZd aus i
(pakeis i) e minai. Te mi-
nai gali
pasen i
d ejopai: na l aliai i di b inai.
Na i aliai sendami
e minai
ampa is o izmais,
.y. ZodZiais, ku ie
pasi aukia
i pasy iq-
6
j4 a sa g4
oddl, kad i5nyks a os s4 okos, ku ias
jie i a dija.
Pa yz-
dZiui, is o izmais
y a
apg daba nebe a ojamq
bui ies daik q pa a-
dinimai: ki uld, dalgiaki is,
pies a, yios i k . Ilgainiui gali pasen i
ne i e minq mik osis emos.
Pa yzdL ui, daba nebe enka eik5mds
daugelis
giminys ds
san ykius ei5kiandiq e minq, seno i5kq
[ io i
ilgio ma q, ankq pi 5 q pa adinimai
i k . Kas ki a di b inai pasen-
din i, .y. kieno no s uZd aus i
e minai bei jq o mos. Pa yzdLi i,
Vals ybine lie u iq kalbos komisija
y a
paskelbusi ne a o inomis
e -
minq o mas ipo ekn, ekslib is, aip pa e minus a enda, ban as, bli-
cas,
plane is,
salka i k . So ie q
aldZios me ais pasenusiais bu o
paskelb i
e minai apsk i is,
gimnazija,
seimas, i iai is i k . Daba
Sie ZodZiai a gai in i i dl pladiausiai
a ojami.
Te minijos a o ojams
isada upi e minq
pa ikimumas.
Abe-
jodamas
del e minq inkamumo,
a o ojas a ba a oja
iodi adi-
namasis, a ba skliaus eliuose
p i a5o
ien4 a kelis abejo ino
e -
mino sinonimus. Kai kada specialis ai sa o
nuomong
pa ei5kia
i
be
jokiq uZuolankq,
p z.:
.,Vie oj
e minq kse o i ai, mezo i ai,
sap-
o i ai u i bl i l<se o ilai, mezo ilai, sap o o ai"
(U bonas
1986:
53).
Te minq
p agma ika
siejasi i su e minq ikslumu, ku is daZniau-
siai apa inamas su iena eik5mi5kumu
i eik5mds apib dZ umu.
P ak iniame
e minq a kybos da be Sis
dalykas neleng ai
pasiekia-
mas. Te minq iena eik5mi5kumas ugdomas
pe nuola ing nuomo-
niq ko 4. Ne ienodas e minq sup a imas
gali gs is de5i n mediais.
Pa yzdLi i,
geologijos
e minas/acija gywoja daugiau kaip L00 me-
q, be iki Siol ne u i daugmaZ ienodo apib dZimo. Be o, Sis e mi-
nas a ojamas ne ik geologijos,
be i geog a ijos
e minijoje, ku
jo
sup a imas i apib dZimas
jau upu i 6l ki oks. T4 pa igalima pasa-
ky i i apie e min4 disku sas
(Haw ho n 1998: 72-75). Kul l iniq
augalq i naminiq gy uliq
e minijoje i a dy asis
uSinis ski iamasis
poZymis,
k yZminimu i selekcija spa diai
obulinan eisles, ne e ai
i gi nebe enka sa o
pi myK ds p asmds.
Pa yzdLiui, iyd asis
g azdi-
kas
(Dian hus
g a ianpoli anus)
daba Zydi
ne
ik mels ai, be i bal-
ai, aus ai, audonai. Tokiq e minq aip pa negalima laiky i ne-
iksliais.
S anda izuo i
a a i inkamq ins i ucijq (p z.,
Vals ybines lie u iq
kalbos komisijos) ap obuo i e minai daLnai laikomi aukSdiausios
p a-
bos no miniais e minais. Tokiais
juos, Zinoma,
galima
laiky i, be
eikia u d i omenyje du dalykus: 1) e minq s anda ai
y a nep i a-
lomi i 2) mokslininkas isada u i u 6 i e minq pasi inkimo
i nau-
jada q ku imo lais g. Be Sios lais ds neimanoma mokslo
pai,anga.
Li e a a
L. Cab 6 999 - Cab 6 M. Te esa. k minolog . Theo y, me hods and applica-
ion. Ams e dam
/ Philadelphia, 1999.
2.ChemZ- Dauk5as
K., Ba kauskas
J., Dauklas V. i k . Chemijos
e minq
aiikinamasis iodynas. Vilnius, 1997.
3. Gajda 1990
- Gajda S. Wp owadzenie do eoii e minu. Opole, 1990.
4. Haw ho n 1998
- Haw h o n J. Modemiosios li e a u os eoijos iinynas. Y l-
nius.1998.
5. Lie u os
lo a - Lie u os TSR
lo a. Vilnius, 1980. T 6.
6.
U bonas
1986
- U bonas Y. G ybai. Mlnius, 1986.
PRAGMATICS OF TERMS
Summa y
This a icle deals
wi h such Li huanian g oups
o e ms as
olk (and dialec )
e ms, as well as sys emic and non-sys emic
e ms.
The no ms o such
e ms a e
discussed.
Non-s anda d e ms in Li huanian dic iona ies o e ms a e ma ked by
he e e ence n/k. Howe e he concep s
"klaida" (mis ake)
and "uZd aus as
e -
minas" ( o bidden e m) a e no o equal
alue.
The S a e
Language
Commision
decla es
nume ous e ms o be o biden,
e. g. a enda,
blicas,
planeis, salka e c. I
he usage o a Li huanian e m in a ex is ques ionable,
i is usually ma ked by he
wo d adinamasls,
which exp esses
he doub .
Kazimie as GAIVENIS
Lie u iq kalbos ins i u as
An akalnio
9.6
LT-2055. Minius
Gau a
2000 10
31