Terminų pragmatika

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS Kazimie as GAWENIS Lie u i 4 kalbos ins i u as TERMINU PRAGMATIKA Te minasp agma ika (Zenklq ySiai su a o ojais) pi miausia sie- jamas su e minais seman ika (Zenklq ySiai su i5o es pasauliu) i sin ak ika (Zenklq ySiai su ki ais Zenklais). UZsienio e minologai 5i e min4 ne ka 4 y a a ojg kalbedami apie i ai ius e minq a ky- bos klausimus (Gajda L990: 34, Cab 6 1999: 77422 i k .). Siame s aipsnelyj e e min4 p agma ika a osime kalbddami apie no miniq e minq s a us4, nes nei Zodis ZodZiui, nei e minas e mi- nui nelygu. Pa yzdLiui,liaudies e minijos negalima apa in i su moks- line e minija. Moksliniuose eks uose ka ais nu odomos gana ilgos liaudiniq e minq sinonimq eilu ds, p z.: pap as oji k aujaioli (Achil- lea mille olium L.) - baliiedds, baliiedis, gaju ds, k aujanose, k auja- no sis, k au auninkas, k u inis, k u in old, mo klap ilis, nos A a, nos - a os, nos a is, pel uodegiai, pipiminkas, siau ano siai, s auzde, s au- janosis, s aujanosi, s aujaioli, s auioli, s a ai, s a aioli, s a anosi, s a anosis, s a enis, s a ini ioli, s a iole, s a oioli, s e as, s e anosis, s e Zole, s iaunanosiai, s u anosiai, s u aioli, s a ikli, s a iklis, s a- yklas, s e hole, s ujaloli, iiau oli, i ausai (Lie u os lo a VI 96). Kam Sie sinonimai moksliniuose leidiniuose pa eikiami? Jie dedami u bu del keliq p ieZasdiq: 1) kaip papildomas i a dijimo Sal inis (i5ski dami naujas augalq uSis a ne gen is, bo anikai Siuos sinoni- mus panaudoja e minologizacijos eikalams; 2)kaip e minq is o i- jos Sal inis (kai ku iuos Siq sinonimq p aei yje y a a ojg Zinomi bo anikai) i . . Liaudies e minija y a labai ne ienaly d, joje y a i ba ba izmq, i s ip iai s ilis i5kai kono uo q Lodli 1 Taigi ne isi liau- dies e minai y a inkami e minologizacijai. An a e us, liaudiniq e minq u i ik nedaugelis mokslo s idiq. Kai ku ie specialis ai liau- diniq e minq labai nemdgs a, laiko juos ne iksliais. Thi apsk i ai ne- p iim inas poZi is. Kiek ieno liaudinio e mino inkamum4 moks- linei e minijai eikia e in i a ski ai, a siZ elgian i e mino da y- b4, mo yacij4, seman ik4, sis emi5kum4 i k . Sa ia liaudiniq e minq kai ku iose e minijos s i yse pladiai a - ojami da d ejopi e minai: sis eminiai i nesis eminiai ( i ialieji). Pa yzdli i, chemijos e minijoje nesis eminiai pa adinimai daZniau- siai odo Lalia 4, i5 ku ios gau as a i5ski as as junginys (p z., obuo- li4 ugi is), gamybos b[d4 (p z., pi o ynuogi 4 ugi is), gamybos ie 4 (p z., Be lyno smdlis),au o iq (p z., Michle io ke onas) i k . (ChemZ 8). Sie pa adinimai y a seniai a ojami, leng ai isimenami i paly- gin i umpi. Tuo a pu sis eminiai pa adinimai, suda y i pagal IUPAC pa i in as aisykles, u i iksliai a spindd i s uk u ing junginio o - mulg. Dainaijie es i ilgesni i sudd ingesni. Pa yzdZiui, nesis eminis e minas y a amoniakns, o sis eminis - i andenilio ni idas, nesis e- minis - anduo. o sis eminis - di andenilio ol<sidas i . . Da sudd in- gesni y a sis eminiai ug5diq pa adinimai. ,,Sis eminiuose deguoni- niq ug5diq pa adinimuose y a i5ski iamas ka ijonas ( andenilio a o- mai) i didesnio elek inio neigiamumo dalis ( [g5 ies liekana a ba anijonas). Anijono pa adinime pi miausia nu odomas deguonies a o- mq (-oiso-) skaidius (diol<so-, iol<so- i . .), paskui - [g5 ies lieka- n4 suda an is elemen as su p iesaga -a as. Po pa adinimo skliaus- uose aSomas anijono k u is" (ChemZ11). Pa yzdZiui, nesis emi- nis pa adinimas bo o ugi is, o sis eminis - i andenilio iol<sobo a- as (3-); nesis eminis pa adinimas sie os ugi is, o sis eminis - di an- denilio e aol<sosul a as (2-) i . . Nesis eminiq pa adinimq negali- ma laiky i neno miniais. Neno miniai pa adinimai e minq Zodynuose pap as ai pa eikia- mi su nuo oda n k. (:ne eik inas). Thi gali b i kieno no s a o as, be ne aisyklingas e minas, pasengs a pakeis as e minas. Sunku su ik i su ais specialis ais, ku ie mano, kad s4 okos ,,klaida" i ,s L- d aus as e minas" y a lygia e es. Sios s4 okos y a susijusios iei ies san ykiu: isi uZd aus i (pakeis i) e minai y a e minijos klaidos, be ne isos e minijos klaidos y a uZd aus i (pakeis i) e minai. Te mi- nai gali pasen i d ejopai: na l aliai i di b inai. Na i aliai sendami e minai ampa is o izmais, .y. ZodZiais, ku ie pasi aukia i pasy iq- 6 j4 a sa g4 oddl, kad i5nyks a os s4 okos, ku ias jie i a dija. Pa yz- dZiui, is o izmais y a apg daba nebe a ojamq bui ies daik q pa a- dinimai: ki uld, dalgiaki is, pies a, yios i k . Ilgainiui gali pasen i ne i e minq mik osis emos. Pa yzdL ui, daba nebe enka eik5mds daugelis giminys ds san ykius ei5kiandiq e minq, seno i5kq [ io i ilgio ma q, ankq pi 5 q pa adinimai i k . Kas ki a di b inai pasen- din i, .y. kieno no s uZd aus i e minai bei jq o mos. Pa yzdLi i, Vals ybine lie u iq kalbos komisija y a paskelbusi ne a o inomis e - minq o mas ipo ekn, ekslib is, aip pa e minus a enda, ban as, bli- cas, plane is, salka i k . So ie q aldZios me ais pasenusiais bu o paskelb i e minai apsk i is, gimnazija, seimas, i iai is i k . Daba Sie ZodZiai a gai in i i dl pladiausiai a ojami. Te minijos a o ojams isada upi e minq pa ikimumas. Abe- jodamas del e minq inkamumo, a o ojas a ba a oja iodi adi- namasis, a ba skliaus eliuose p i a5o ien4 a kelis abejo ino e - mino sinonimus. Kai kada specialis ai sa o nuomong pa ei5kia i be jokiq uZuolankq, p z.: .,Vie oj e minq kse o i ai, mezo i ai, sap- o i ai u i bl i l<se o ilai, mezo ilai, sap o o ai" (U bonas 1986: 53). Te minq p agma ika siejasi i su e minq ikslumu, ku is daZniau- siai apa inamas su iena eik5mi5kumu i eik5mds apib dZ umu. P ak iniame e minq a kybos da be Sis dalykas neleng ai pasiekia- mas. Te minq iena eik5mi5kumas ugdomas pe nuola ing nuomo- niq ko 4. Ne ienodas e minq sup a imas gali gs is de5i n mediais. Pa yzdLi i, geologijos e minas/acija gywoja daugiau kaip L00 me- q, be iki Siol ne u i daugmaZ ienodo apib dZimo. Be o, Sis e mi- nas a ojamas ne ik geologijos, be i geog a ijos e minijoje, ku jo sup a imas i apib dZimas jau upu i 6l ki oks. T4 pa igalima pasa- ky i i apie e min4 disku sas (Haw ho n 1998: 72-75). Kul l iniq augalq i naminiq gy uliq e minijoje i a dy asis uSinis ski iamasis poZymis, k yZminimu i selekcija spa diai obulinan eisles, ne e ai i gi nebe enka sa o pi myK ds p asmds. Pa yzdLiui, iyd asis g azdi- kas (Dian hus g a ianpoli anus) daba Zydi ne ik mels ai, be i bal- ai, aus ai, audonai. Tokiq e minq aip pa negalima laiky i ne- iksliais. S anda izuo i a a i inkamq ins i ucijq (p z., Vals ybines lie u iq kalbos komisijos) ap obuo i e minai daLnai laikomi aukSdiausios p a- bos no miniais e minais. Tokiais juos, Zinoma, galima laiky i, be eikia u d i omenyje du dalykus: 1) e minq s anda ai y a nep i a- lomi i 2) mokslininkas isada u i u 6 i e minq pasi inkimo i nau- jada q ku imo lais g. Be Sios lais ds neimanoma mokslo pai,anga. Li e a a L. Cab 6 999 - Cab 6 M. Te esa. k minolog . Theo y, me hods and applica- ion. Ams e dam / Philadelphia, 1999. 2.ChemZ- Dauk5as K., Ba kauskas J., Dauklas V. i k . Chemijos e minq aiikinamasis iodynas. Vilnius, 1997. 3. Gajda 1990 - Gajda S. Wp owadzenie do eoii e minu. Opole, 1990. 4. Haw ho n 1998 - Haw h o n J. Modemiosios li e a u os eoijos iinynas. Y l- nius.1998. 5. Lie u os lo a - Lie u os TSR lo a. Vilnius, 1980. T 6. 6. U bonas 1986 - U bonas Y. G ybai. Mlnius, 1986. PRAGMATICS OF TERMS Summa y This a icle deals wi h such Li huanian g oups o e ms as olk (and dialec ) e ms, as well as sys emic and non-sys emic e ms. The no ms o such e ms a e discussed. Non-s anda d e ms in Li huanian dic iona ies o e ms a e ma ked by he e e ence n/k. Howe e he concep s "klaida" (mis ake) and "uZd aus as e - minas" ( o bidden e m) a e no o equal alue. The S a e Language Commision decla es nume ous e ms o be o biden, e. g. a enda, blicas, planeis, salka e c. I he usage o a Li huanian e m in a ex is ques ionable, i is usually ma ked by he wo d adinamasls, which exp esses he doub . Kazimie as GAIVENIS Lie u iq kalbos ins i u as An akalnio 9.6 LT-2055. Minius Gau a 2000 10 31