Page 1Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ
معهد اللغة الليتوانية
الدكتور جوناس باساناڤيتشيوس وMEDEGA MUSU TAUTISZKAI VAISTINYKYSTAI
Kiekvienam lietuviui daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) vardas yra brangus. Šis „didysis ir garbingasis lietuvis, sukūręs ištisą tautinio renesanso epochą“ (Albumas 1937: 57), visą savo gyvenimą ir sveikatą paaukojęs Lietuvai ir jos žmonių gerovei, pelnė tautos atgimimo Tėvo, Patriarcho ir Pranašo vardą. J. Basanavičius buvo ir gydytojas. Ši jo veiklos sritis labiausiai susijusi su Bulgarija, kurioje išgyveno apie 25 metus. Čia J. Basanavičius dirbo ne vien tik praktinį gydytojo darbą. Rusų medicinos laikraščiuose skelbė straipsnius. Dažnai lankėsi kaimuose, užrašinėjo, kaip ligas aiškina burtininkai ir liaudies gydytojai, kreipė dėmesį į bulgarų kalbą, būdą ir papročius (Autobiografija 1936: 33–39; Basanavičius 1994: 28; Nezabitauskis 1990: 110–114; Visockis 1992: 57–59). Lom Palankos (dab. Lomas) apylinkėse ištyrė 2116 vyrų ir 167 moteris ir sudarė jų antropologines charakteristikas. Taigi J. Basanavičius tapo antropologijos pradininku Bulgarijoje (Visockis 1992: 91). 1891 m. buvo išleista jo monografija „Материали за санитарната етнография на България“, kurioje „daug vietos skirta krašto antropologijai, archeologijai, ekonomikai, etnografijai, istorijai, medicinai, švietimui, tautosakai, net ir gamtos problemoms“ (Visockis 1992: 92). Šis J. Basanavičiaus veikalas buvo plačiai pripažintas ir aukštai įvertintas. Be to, Bulgarijos švietimo ministerijos prašymu jis parengė instrukciją antropometrinei medžiagai rinkti, kuria „vėliau naudojosi daugelis bulgarų tyrinėtojų. J. Basanavičiaus surinktą ir apibendrintą antropologinę medžiagą naudojo ne tik bulgarai“ (Visockis 1992: 113), bet ir kiti Europos mokslininkai.
في عام 1898، كتب ي. باساناڤيتشيوس في فارنا معجمًا صغيرًا لمصطلحات الطب الشعبي بعنوان – Medega musu tautiszkai vaistinykystai، وقد نُشر أولًا عام 1898 في صحيفة «Dirva» التي كان أ. ميلوكاس يصدرها في شيناندواه، ثم صدر في العام نفسه في كتيّب من 32 صفحة على نفقة أ. ميلوكاس نفسه. وتوجد أيضًا نسخة أخرى من المعجم الصغير، من 38 صفحة، أضيفت إليها 35 مفردة، وقد صدرت هي الأخرى في العام نفسه.
103
Page 2(Bibliografija 1985: 227–228). استخدمت المقالة كلتا نسختي المعجم الصغير.
استخدم الدكتور ي. باساناڤيتشيوس، في تأليف Medegų musu tautiškai vaistinykystai، المواد التي أرسلها إليه عام 1885 م. داڤاينيس-سيلڤسترايتيس ومساعده ڤ. باكوتيس، وهي «مجموعة من مختلف الأمراض التي سُمعت من الناس، من أبرشية راسينيـاي، من منطقة كالنويو». ويكتب المؤلف في المقدمة: «إن “المجموعة”، التي تضم 159 مرضًا وُصفت بعضُها بتوسع نسبي، وبعضُها الآخر لم يُسمَّ إلا بأسماء خاصة لأعراض مرضية مختلفة، مهمةٌ من حيث إنها تعكس كثيرًا وجهات النظر الليتوانية في مجال المسببات المرضية. ومع أن السيد سيلڤسترايتيس ومساعده ڤ. باكوتيس، لكونهما غير اختصاصيين، لم يتمكنا من استقصاء كل شيء من الناس بدقة ووصف مرض أو آخر بوضوح كما كان يستطيع الطبيب، فإن المواد التي دوّناها ستكون ذات أهمية كبيرة في نظر الأطباء أنفسهم، وربما تثير فيهم الرغبة في تقصي الطب الشعبي الليتواني على نحو أوسع1» (Medega 1898: 1). وأضاف الدكتور ي. باساناڤيتشيوس إلى جميع الأمراض التي دوّنها م. داڤاينيس-سيلڤسترايتيس الأمراضَ التي دوّنها بنفسه عام 1878 في أوژكابالياي، وكذلك الأمراض التي دوّنها الدكتور ف. يانوشيس في منطقة بيرژاي.
في Medegoje سُجّل أبجديًا 277 مصطلحًا طبيًا (بما في ذلك المترادفات والصيغ المتنوعة). وتُذكر بعد الشرطة التسميات اللاتينية؛ وفي بعض الحالات لا تُذكر التسمية اللاتينية، وعندئذٍ يرد تفسير فحسب أو علامة استفهام، مثلًا: gniusas R. – ؟؛ nikstas R. – ؟؛ rožė lekiančioji R. – ؟؛ وأحيانًا تُكتب علامة استفهام حتى بعد التسميات اللاتينية المذكورة، مثلًا: aptaka R. – abscessus؟؛ gervių kapojimas R. – dermatitis؟؛ smurgylys R. – ozaena؟. ويمكن تفسير ذلك بكلمات الدكتور ي. باساناڤيتشيوس نفسه: «<…> لقد حرصتُ على إضافة التسمية العلمية للأمراض [حيثما أمكن]؛ أما الأسماء الليتوانية التي لم أتمكن من تحديد مصطلحات علمية لها، فأرفق بها، كما أفعل مع الأسماء الأخرى، شروح السيد سيلڤسترايتيس كما دوّنها عن الناس» (Medega 1898: 1). طُبعت المصطلحات بخط متباعد، وكُتبت بعد كل منها الأحرف R أو O أو B: «ينبغي أن يُفهم من الحرف O أسماء الأمراض المدونة في أوژكابالياي (محافظة سوفالكي)، ومن R ما كان حول راسينيـاي، ومن
1 وهنا وفي مواضع أخرى، يُقدَّم النص الأصيل للدكتور ي. باساناڤيتشيوس.
104
Page 3B – apie Biržus (Kauno gub.)“ (Medega 1898: 1–2). Daugiausia žodžių užrašyta apie Raseinius ir Ožkabaliuose. Tik keturi žodžiai užrašyti apie Biržus. Prie šešių Medegos žodžių nenurodyta jų užrašymo vieta. Neretai ta pati sąvoka skirtingose vietovėse yra kitaip vadinama, kartais skiriasi ir toje pačioje vietovėje užrašyti terminai, pvz.: burbuliavimas, burbulys O.; dedervinė R., diderinė O.; karsztligė, sziltinė O., karsztinė R.; klejojimas O. bludnastis R.; maras O., pavietrė R.; pagirios O., pagirio jimas R.; raup lės vėjo, vėjaraup lės R. ir kt. Nemažai terminų aiškinimų paremta tuo „aitiologišku įžvilgiu“: „Maras O. pavietrė R. – <…> Maro laike, kaip apie Gižus (Vilkaviškio pav.) pasakoja, vaikščioję po kaimus trys jaunos dailios mergos, gražiai baltai apsirengusios ilgais drabužiais ir, saulei nusileidus, vaikščiodamos išz namų į namus, nežinia ar vandeniu ar kuom, laszinušios viską. Jei tik ant ko užkrito laszelis, jau tas gyvas neizsliko. Užeje į namus jos klausė „ar yra kas namie“, nes visi nuo jų slėpasi. Jei kas atsisza ukdavo, jos sakydavo: „kas gyvas, tas teg’ ir bus gyvas“, o jei kursai ne atsiliepdavo, tai jos vėl sakydavo: „kaip nieks ne atsiszaukia, tegul ir niekad’ ne atsiszauks“ – ir tie išmirė. <…>“; „Slogutis O. – „Slogutis esąs duszia mirusio nekriksztyto kudykio; jis dienomis paėziais po akmenimis lindo jas ir kaip kada pavidale balto katino pasirodąs; naktimis jis va idinąsis ir, pavidale plaukuoto, apžėlusio vyro, sloginąs ypačiai moteris <…>“.
معاني مصطلحات Medegos والمصطلحات العلمية الحالية
كتب الدكتور ي. باسانوفيتش في مقدمة Medegos: «من يقرأ المادة التي جمعناها هنا، آمل أن يقتنع بأن الليتوانيين يعرفون تقريبًا جميع الأمراض، ولديهم مصطلحات خاصة وأصيلة لها» (Medega 1898: 2).
لا تدلّ جميع كلمات المعجم الصغير على الأمراض؛ فهناك مصطلحات تشريحية أيضًا. ويمكن تقسيمها إلى ثلاث مجموعات:
1) مصطلحات تتطابق مع مصطلحات «معجم المصطلحات الطبية»، مثل: pilvas O. – abdomen; plaucziai O. – pulmones; raumuo O. – musculus;
2) مصطلحات لا تتطابق جزئيًا مع مصطلحات «معجم المصطلحات الطبية»، مثل: gimtynė O. – uterus (uterus – PNA الرحم MTŽ); naris
105
Page 4R. – articulatio (articulatio – PNA المفصل: 1. articulatio MTŽ); pažastis O. – fossa axillaris (fossa axillaris – PNA الحفرة الإبطية MTŽ); šonkaulis O. – os costae (os costale – PNA عظم الضلع MTŽ); žandas O. – maxilla (maxilla – PNA الفك العلوي MTŽ);
3) مصطلحات لا تتطابق إطلاقًا مع مصطلحات «معجم المصطلحات الطبية»، مثل: alkūnė R. – antebrachium (antebrachium – PNA الساعد MTŽ); karpa O. – papilla mammae (papilla mammae – PNA حلمة الثدي MTŽ); kasa O. – lien (lien – PNA الطحال MTŽ); kulė O. – scrotum (scrotum – PNA كيس الصفن MTŽ); kirksnis O. – regio inguinalis (regio inguinalis – PNA المنطقة الأربية MTŽ); kurkštena R. – brachium (brachium – PNA 1. العضد MTŽ); nibrė O. – vulva (vulva – انظر pudendum femininum – PNA الأعضاء التناسلية الخارجية للمرأة MTŽ); nugarkaulis O. – columna vertebralis (columna vertebralis – PNA العمود الفقري MTŽ); strėnos O. – regio lumbalis (regio lumbalis – PNA المنطقة القطنية MTŽ); uolektis R. – articulatio cubiti (articulatio cubiti – PNA مفصل المرفق MTŽ); vėdarai O. – intestina, entera (intestina – الأمعاء، السبيل المعوي MTŽ).
تُعرض أسماء الأمراض في Medegos في مجموعات بحسب كثرتها. الأمراض المعدية: aptaka R. – abscessus? (abscessus – خراج، دُمّل MTŽ); drugys R. – febris intermittens (febris intermittens – حمى متقطعة MTŽ); gangrina R. – gangraena (gangraena – الغرغرينا، تنخّر جزء من الجسم MTŽ); karbonka R., karbunkulas O. – carbunculus (carbunculus – الجمرة، دُمّل خبيث MTŽ); karsztligė, šiltinė O., karštinė R. – typhus abdominalis (typhus abdominalis – حمى التيفوئيد المعوية MTŽ); kolera R. – cholera asiatica (cholera asiatica – الكوليرا الآسيوية MTŽ); kraujatriznė O., kruvinoji trizna R. – dysenteria (dysenteria – الزحار MTŽ); likava O. – epidemia, epizootia (epidemia – وباء؛ epizootia – وباء حيواني، انتشار مرض معدٍ بين الحيوانات MTŽ); maras O., pavietrė R. – pestis (pestis – 1. الطاعون MTŽ); pakunės didžiosios R. – furunculus (furunculus – دُمّل MTŽ); pasiutimas, padukimas O., R. – lyssa, hydrophobia (lyssa – انظر rabies – داء الكلب؛ hydrophobia – رهاب الماء: 2. انظر rabies MTŽ); perauga R. – panaritium (panaritium – داحس، التهاب حول الظفر MTŽ); pikutės, pakunės mažosios (pikutė = piktyvotė 1. «دُمّل، قرحة مؤلمة» LKŽ IX); priemetis B. – tetanus (tetanus – الكزاز: 1.
106
Page 5الكزاز MTŽ); p u s l ė b j a u r i o j i O. – pustula maligna, anthra (pustula maligna – دُمَّل الجمرة الخبيثة؛ anthrax – 1. الجمرة الخبيثة MTŽ); r a u p a i O. – lepra (lepra – الجذام، البرص MTŽ); r a u p l ė p e k l o s R. – anthra, pustula maligna (anthrax – 1. الجمرة الخبيثة؛ pustula maligna – دُمَّل الجمرة الخبيثة MTŽ); r a u p l ė s R. – variola vera (variola – الجدري MTŽ); r a u p l ė s v ė j o, v ė j a r a u p l ė s R. – variolois (variolois – انظر varioloidum – جدري خفيف MTŽ); r o ž ė b a l t o j i R. – phlegmone (phlegmone – فلغمون، التهاب قيحي MTŽ); r o ž ė l e k i a n c i o j i R. –? (? erysipelas migrans – الحمرة المهاجرة MTŽ); r o ž ė r a u d o n o j i R. – erysipelas (erysipelas – الحمرة MTŽ); s k a u d u l y s O. – abscessus (abscessus – خُراج، دُمَّل MTŽ); s k a l p d r u g s R. – febris intermittens larvata (febris intermittens – حمى متقطعة؛ larvatus – انظر latens – كامن، خفي MTŽ); t y m a i O., s z k a r l e t i n a R. – scarlatina (scarlatina – الحمى القرمزية MTŽ); s z u n v o t ė O. – furunculus (furunculus – دُمَّل، بثرة كبيرة MTŽ); v a l a s n i k a s R. – filiaria hominis? (Filaria – فيلاريا، دودة خيطية (فصيلة من الديدان الطفيلية في صف النيماتودا)؛ homo, inis – إنسان MTŽ); جدري الماء (varicella – الحماق، جدري الماء MTŽ); vilkas R. – abscessus ani (abscessus – خُراج، دُمَّل؛ anus – الشرج، الفتحة الشرجية MTŽ); ž v a r b ’ s R. – febris? (febris – 1. الحمى، الحرارة MTŽ).
أمراض الجلد: a n g s z t i r a R. – comedo (comedo – زؤان، بثرة سوداء MTŽ); a p g a m a R., a p g a m o s O. – naevus (naevus – شامة MTŽ); d e d e r v i n ė R., d i d e r v i n ė O. – lichen (lichen – 1. طبيًّا: الحزاز، أما dedervinė فهي pityriasis – النخالية MTŽ); g e r v i ų k a p o j i m a s R. – dermatitis? (dermatitis – التهاب الجلد MTŽ); k a l t ū n a s R. – plica polonica (plica polonica – مصطلح قديم: تشابك الشعر MTŽ); k a l t ū n a s k i a u r a s i s R. – favus capillitis (favus capilliti – سعفة فروة الرأس MTŽ); k a r p a s R., k a r p a O. – verruca (verruca – ثؤلول MTŽ); l i s z u n i s R. –? (liežuonis «مرض أصابع القدم، حين تلتهب المسافات بين الأصابع وتظهر فيها تقرحات صغيرة» LKŽ VII); n i e ž a i O., n i ž a i d i d e j i R. – scabies (scabies – الجرب MTŽ); n i e ž ė j i m a s O. – titillatio; pruritus (titillatio – دغدغة؛ pruritus – حكة MTŽ); n u g e d i m a s l u p ų R. – herpes labialis (herpes labialis – الهربس الشفوي MTŽ); n u p u s z k ė j i m a s r u r o s R. (nupuškėti «يُغطّى بالبثور» LKŽ X; rūra (l. rura, brus. pypa < vok. Rohr, Röhre) 2. عاميًّا «المؤخرة، الردف، الشقّ بين الإليتين»
107
Page 6LKŽ XI); piktszasiai R. – eczema scrophulosum (eczema – إكزيما؛ scrophulosus – خنازيريّ MTŽ); pleiskanos O. – seborrhoea capillitis (seborrhoea – التهاب الجلد الدهني، زيادة إفراز الغدد الدهنية؛ capillitium, ii – شعر الرأس (مجموعه)، furfur – 2. قشرة الرأس MTŽ); pleiskutės R. – eczema (eczema – إكزيما MTŽ); puslė O. – 2) pustula (pustula – بثرة قيحية، حويصلة صديدية MTŽ); putmena R. – oedema, anasarca (oedema – وذمة، تورم؛ anasarca – استسقاء شامل، وذمة الجلد، تورم النسيج تحت الجلد MTŽ); suskus, niežai mažieji R. – scabies (scabies – الجرب MTŽ); szasnagis R. – onychia, onyx is, paronychia (onychia – التهاب الأظافر، التهاب سرير الظفر؛ ony xis – انظر onychia؛ paronychia – التهاب حول الظفر، الداحس MTŽ); ugnies prisimetimas O. – inflammatio, dermatitis erysipelosa (inflammatio – التهاب؛ dermatitis – التهاب الجلد؛ erysipelatosus – حمرويّ MTŽ); utėlės O., mandaviaszkos R. – morpiones, pediculi pubis (قارن morpio – انظر phthirius pubis – قملة العانة، pediculus – 1. قملة؛ pubes – PNA العانة، شعر العانة MTŽ).
الجراحة وعلم الرضوح: akstinas O., aksztin’s R. – corpus alienum (corpus alienum – جسم غريب MTŽ); išskritimas R. (apoptosis – استماتة، سقوط؛ defluxio – ديفلوكسيا: 1. سقوط، effluvium – 2. سقوط MTŽ); ku il a O., kula R. – hernia inguinalis (hernia inguinalis – فتق أربي MTŽ); nainvczios R. – luxatio? (luxatio – خلع MTŽ); nikstas R. –? Nikstas O. – distorsio (distorsio – التواء، تمزق أربطة المفصل MTŽ); nudegimas skaudžios ugnies R. – combustio (combustio – حرق MTŽ); paszinas (assula – شظية؛ sarculus – شظية، surculus – شظية MTŽ); patekėjimas panagių R. – congelatio (congelatio – قضمة الصقيع MTŽ); patranka R. – contusio (contusio – رضّ، كدمة MTŽ); subingrobis R. – prolapsus ani (prolapsus ani – تدلّي الشرج MTŽ); sutrenkimas nario R. – contusio articulationis, distorsio (contusio – رضّ، كدمة؛ articulatio, onis – PNA مفصل؛ distorsio – التواء، تمزق أربطة المفصل MTŽ); sutrenkimas szonkaulio R. – contusio thoracis (contusio – رضّ، كدمة؛ thorax, acis – PNA القفص الصدري MTŽ); užplikimas R. – combustio (combustio – حرق MTŽ); الاختناق R.; užtroszki-
108
Page 7mas O. – asphyxia (asphyxia – اختناق MTŽ); الاستسقاء O. – hydrops ascites, anasarca (hydrops – استسقاء؛ ascites – حبن، استسقاء بطني؛ anasarca – استسقاء شامل، وذمة الجلد، تورم النسيج تحت الجلد MTŽ); žiemospėga R. – pernio, congelatio (pernio – لسعة البرد؛ congelatio – قضمة الصقيع MTŽ).
أمراض الجهاز العصبي: burbuliavimas, burbulys O. – pselismus, anarthria literalis, blaesitas (psellismus – انظر balbuties – تلعثم؛ anarthria – عسر التلفظ، العجز عن الكلام بوضوح وبطريقة مفصلية، anarthria literalis – عسر نطق الحروف MTŽ); بحة الحلق R. – aphonia (aphonia – انعدام الصوت MTŽ); الهذيان O., bludnastis R. – delirium (delirium – هذيان، تخليط MTŽ); الصراخ R. – pavor nocturnus (pavor nocturnus – فزع ليلي MTŽ); الدوار O. – vertigo (vertigo – دوخة MTŽ); التشنج R. – crampus, spasmus (crampus – انظر spasmus – تشنج MTŽ); فقدان النطق O. – surdomutitas (surdomutitas – صمم وبكم MTŽ); الشلل O., metimas paralyžo R. – paralysis (paralysis – شلل، فقدان القدرة على الحركة MTŽ); lumbago B. – lumbago (lumbago – ألم قطني MTŽ); ألم الخاصرة R. – lumbago (lumbago – ألم قطني MTŽ); بحة الصوت O. – aphonia (aphonia – انعدام الصوت MTŽ); فقدان الكلام R. – aphasia (aphasia – حبسة، عجز عن الكلام MTŽ); مرض الرجال R. – neuralgia spermatica (neuralgia spermatica – ألم عصبي في الحبل المنوي MTŽ); فقدان النطق O. – aphasia (aphasia – حبسة، عجز عن الكلام MTŽ); الفواق O. – singultus (singultus – فواق MTŽ); الزغطة R. – singultus (singultus – فواق MTŽ).
أمراض الجهاز الهضمي: مرض الحصاة R. – termina ventris (termina – مغص الأمعاء؛ venter, tris – بطن MTŽ); التجشؤ المصحوب بالقيء R. – ructatio (ructatio – انظر eructatio – تجشؤ MTŽ); ألم البطن R. – gastralgia, enteralgia; gastritis (gastralgia – ألم المعدة؛ enteralgia – ألم الأمعاء؛ gastritis – التهاب المعدة MTŽ); تدلّي الأمعاء R. – enteroptosis (morbus Glenardi) (enteroptosis – تدلّي الأمعاء MTŽ); التدلّي O., pasiteriojimas R. – gastroptosis (gastroptosis – تدلّي المعدة MTŽ); الانسداد O., prietvaris R. – ileus, volvulus, kompresis (ileus –
109
Page 8ileusas، انسداد الأمعاء؛ volvulus – التواء الأمعاء؛ compressio – ضغط، انضغاط MTŽ)؛ حرقة الفؤاد R. – pyrosa (pyrosis – حرقة الفؤاد MTŽ)؛ التجشؤ O., R. – ructus, ructitatio (ructus – انظر eructatio – القَلَس، التجشؤ، الارتجاع MTŽ)؛ تشنج المستقيم R. – proctospasmus? (proctospasmus – تشنج المستقيم MTŽ)؛ الإسهال O., الزحار R. – enteritis follicularis (enteritis – التهاب الأمعاء الدقيقة؛ enteritis follicularia – التهاب الأمعاء الجريبي MTŽ)؛ الزحار O. – diarrhoea (diarrhoea – إسهال MTŽ)؛ عسر الهضم R. – dispepsia interalgia? (dyspepsia – عسر الهضم MTŽ)؛ القيء O., R. – vomitus, emesis (vomitus – قيء؛ emesis – قيء MTŽ)؛ الإسهال O. – enteritis catarrhalis, diarrhoea (enteritis – التهاب الأمعاء الدقيقة؛ catarrhalis – نزلي؛ diarrhoea – إسهال MTŽ).
أمراض الأذن والحنجرة والأنف: طنين الأذن، رنينها R. (sonitus aurium – رنين الأذنين MTŽ)؛ الصمم O., صمم الأذنين R. – surditas (surditas – صمم MTŽ)؛ الخراخر R. – rhonchi sibilantes et sonores; stertor (rhonchi sibilantes – خراخر صفيرية؛ rhonchi sonori – خراخر خشنة؛ stertos, oris – شخير؛ قرقرة MTŽ)؛ التهاب الحنجرة R. – laryngitis (قارن laryngitis – التهاب الحنجرة MTŽ)؛ التهاب الأنف O. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (قارن catarrhus – نزلة، التهاب الغشاء المخاطي؛ nasus, i – PNA الأنف؛ rhinitis – التهاب الأنف، زكام؛ catarrhalis – نزلي MTŽ)؛ الزكام R. – febris catarrhalis, influenza? (febris – 1. حمى، حرارة؛ catarrhalis – نزلي؛ influenza – إنفلونزا MTŽ)؛ الزكام B. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (catarrhus – نزلة، التهاب الغشاء المخاطي؛ nasus, i – PNA الأنف؛ rhinitis – التهاب الأنف، زكام؛ catarrhalis – نزلي MTŽ)؛ اختناق الحلق O. – 1) angina diphtherita; 2) angina phlegmonosa (angina diphtherica – ذبحة خناقية؛ phlegmonosus – فلغموني، قيحي MTŽ)؛ مخاط الأنف R. – ozaena? (ozaena – أوزينا، التهاب أنف كريه الرائحة MTŽ؛ أوزينا، التهاب أنف كريه الرائحة ME II).
أمراض النساء والتوليد: الولادة R. – partus, puerperium (partus – ولادة؛ puerperium – فترة ما بعد الولادة MTŽ)؛ الإجهاض O. – abortus (abortus – إجهاض: 1. إسقاط، إخراج الجنين؛ 2. غير مكتمل النمو (مولود قبل أوانه)؛ 3. انقطاع مبكر
110
Page 9(لعملية مرضية أو طبيعية) MTŽ)؛ ما بعد الولادة B. – eclampsia (eclampsia – إكلامبسيا، نوبة تشنجية MTŽ)؛ تصلب أثداء النساء R. – mastitis (mastitis – التهاب الضرع، التهاب الثدي MTŽ)؛ الحيض O. – menstrua, katamenia (menstrua – انظر menstruatio – الحيض، الدورة الشهرية؛ catamenia – انظر menstruatio MTŽ)؛ الحيض الأبيض R. – leucorrhoea (leucorrhoea – انظر fluor albus – الإفرازات البيضاء MTŽ)؛ الحيض الأحمر R. – metrorrhagia (metrorrhagia – نزف رحمي MTŽ)؛ انقطاع الحيض R. – amenorrhoea (amenorrhoea – انقطاع الطمث MTŽ). الأمراض النفسية: التسمم الكحولي R. – alcoholismus acutus (alcoholismus – إدمان الكحول؛ acutus – حاد (للمرض) MTŽ)؛ السُّكر المزمن O. – alcoholismus chronicus (alcoholismus – إدمان الكحول؛ chronicus – مزمن، طويل الأمد MTŽ؛ alcoholismus chronicus – انظر إدمان الكحول المزمن؛ إدمان الكحول المزمن (alcoholismus chronicus) TPTŽ)؛ النهم R. – bulimia, akoria (bulimia – النهام، الجوع الشديد؛ acoria – أكوريا، نهم الطعام MTŽ)؛ الحزن R. – melancholia (melancholia – ميلانخوليا MTŽ)؛ السير أثناء النوم R. – somnambulismus (somnambulismus – المشي أثناء النوم MTŽ)؛ الصرع R., النوبة الصرعية O. – epilepsia (epilepsia – صرع MTŽ)؛ مخلفات السكر O., الصداع الكحولي R. (مخلفات السكر TPTŽ)؛ اختلاط العقل R. أمراض العين: التهاب العين R. – keratitis (keratitis – التهاب القرنية MTŽ)؛ عتامة العين O. – cataracta (cataracta – ساد، عتامة العدسة MTŽ)؛ مرض العين R. – conjunctivitis (conjunctivitis – التهاب الملتحمة MTŽ)؛ التهاب العين R. – conjunctivitis (conjunctivitis – التهاب الملتحمة MTŽ)؛ شَعيرة العين O., شَعيرة R. – hordeolum (hordeolum – شَعيرة، التهاب قيحي في غدة دهنية عند حافة الجفن MTŽ)؛ العشى الليلي O., ضعف الرؤية الليلية R. – hemeralopia (hemeralopia – العشى النهاري، العشى الليلي MTŽ)؛ الحَوَل R. – asthenophia, myopia (asthenopia – وهن البصر؛ myopia – قصر النظر MTŽ). أمراض الجهاز التنفسي: السل الرئوي O. – phthisis pulmonum? (phthisis – قديم. 1. انظر tuberculosis – السل؛ pulmo, onis – PNA الرئة MTŽ)؛ السعال R. – tussis (tussis – سعال MTŽ)؛ التهاب الرئـ
111
Page 10تين R. – pneumonia crouposa (pneumonia crouposa – التهاب رئوي فصي MTŽ)؛ تعفن الرئة R. – gangraena pulmonum? (gangraena – غرغرينا، موت جزء من الجسم؛ pulmo, onis – PNA الرئة MTŽ)؛ الكابوس الليلي O. – asthma nocturnum; succubus etincubus (asthma – ربو؛ nocturnus – ليلي؛ oneirodynia passiva – كابوس، ضيق تنفس أثناء النوم (حالة خوف وصعوبة في التنفس أثناء النوم؛ تحدث غالبًا بعد تناول وجبة كبيرة) MTŽ)؛ السعال المتقطع R. – asthma, dyspnoe (asthma – ربو؛ dyspnoea – ضيق النفس MTŽ).
أمراض الأطفال: القلاع R. – soor, aphthae (soor – انظر candidamycosis – داء المبيضات؛ aphtha – قلاع، قرحة صغيرة MTŽ)؛ الديدان، داء الديدان O., مرض الديدان R. – helminthiasis (helminthosis – داء الديدان الطفيلية MTŽ)؛ السعال الطويل O., السعال الديكي R. – tussis convulsiva (tussis – سعال؛ convulsivus – تشنجي؛ pertussis – سعال ديكي MTŽ)؛ الخناق O., التهاب الحنجرة الخناقي R. – croup, laryngitis crouposa (croup – خناق، التهاب حنجرة خناقي؛ laryngitis crouposa – التهاب الحنجرة الخناقي، الخناق MTŽ).
أمراض الأسنان وتجويف الفم: ألم الأسنان O., وجع الأسنان R. – odontalgia (odontalgia – ألم الأسنان MTŽ)؛ تسوس الأسنان R.؛ مرض اللسان R. – glossitis (glossitis – التهاب اللسان MTŽ).
أمراض القلب والأوعية الدموية: الإغماء R. – collapsus, syncope, shoc (collapsus – انهيار: 1. قصور حاد في وظيفة الأوعية الدموية؛ syncope – إغماء؛ shock – صدمة MTŽ)؛ خفقان القلب R., نبض القلب، دقاته O. – palpit atio cordis, stenocardia? (palpit atio cordis – نبض قلبي قوي وسريع؛ stenocardia – ذبحة صدرية MTŽ؛ الذبحة الصدرية ME I)؛ ألم القلب R. – gastralgia? (cardialgia – ألم قلبي: 1. آلام القلب MTŽ).
الأمراض التناسلية: الزهري R. – syphilis (syphilis – الزهري MTŽ)؛ القرحة اللينة R. – ulcus venericum molle, chancre? (ulcus venereum – انظر ulcus molle – القرحة اللينة، chancre – قرحة زهرية MTŽ)؛ السيلان R. – urethritis blenorrhagica (urethritis – التهاب الإحليل؛ blennorrhagia – انظر blennorrhoea – سيلان إحليلي: 3. انظر gonorrhoea – السيلان، urethritis gonorrhoica – التهاب الإحليل السيلاني MTŽ).
112
Page 11أمراض الاستقلاب والغدد الصماء: السمنة O. – obesitas (obesitas – السمنة MTŽ); الاستسقاء R. – diabetes insipidus, polyuria (diabetes insipidus – السكري الكاذب؛ polyuria – بوال، كثرة التبول MTŽ); الدُّراق O. – struma (struma – الدُّراق، تضخم الغدة الدرقية MTŽ).
أمراض المفاصل: وجع المفاصل R. (sausgėla 1. «ألم العظام والمفاصل، الروماتيزم» LKŽ XII); الروماتيزم O.، ramatiza R. – rheumatismus muscularis (rheumatismus musculorum – روماتيزم المفاصل MTŽ).
علم الأورام: ورم O. (neoplasma – ورم حديث التكوّن؛ atheroma – ورم شحمي، تراكم الدهون [الشحميات]؛ myoma – ورم عضلي MTŽ); السرطان R. – carcinoma (carcinoma – سرطانة، سرطان MTŽ).
أمراض المسالك البولية: الحصاة O. – cysto lithiasis, calculus vesicae, c. urethrae (cystolithiasis – حصاة المثانة؛ calculus – حصاة؛ vesica, ae – مثانة؛ urethra – إحليل MTŽ).
نقص الفيتامينات: الإسقربوط R. – scorbutus (scorbutus – الإسقربوط MTŽ).
إضافة إلى ذلك، ترد أسماء لأعراض الأمراض، مثل: العطاس O. – ptarmus (قارن ptarmus – العطاس MTŽ); الرعاش R. – tremor (tremor – رعاش، ارتجاف، اهتزاز MTŽ); سيلان اللعاب R.، سيلان اللعاب O. – sialorhoea, ptyalismus, salivatio (sialorrhoea – سيلان اللعاب؛ ptyalismus – انظر sialorrhoea، salivatio – 2. انظر sialorrhoea MTŽ); الأنين R. – dolor (dolor – ألم MTŽ); وكذلك مصطلحات التقنية الطبية، مثل: حمّام بخار B. – balneum (balneum – حمّام، حمّام بخار MTŽ); كؤوس الحجامة O. – cucurbitae siccae et cruent es (cucurb itula – كأس حجامة MTŽ); ومصطلحات تسمّي مفاهيم طبية أخرى، مثل: حدبة، سنام O. – gibbus (gibbus – سنام MTŽ); الهيئة O. – physiognomia (physiognomia – علم الفراسة، تعبير الوجه MTŽ); الخرف R. – amnesia? (amnesia – فقدان الذاكرة MTŽ); الموت O. – mors (mors – الموت MTŽ); تقرّح O. – exulcerare (exulcerans – متقرّح؛ exulceratio – تقرّح، تكوّن قرحة MTŽ); هزيل الجسم O. – inanis (inanis – هزيل، منهك MTŽ); الخَدَر R. – anaesthesia (anaesthesia – تخدير: 1. فقدان الإحساس؛ 2. تسكين الألم MTŽ); صلع الجبهة – calvities, phalakrosis (calvities – صلع؛ phalacrosis – انظر
113
Page 12alopecia – ثعلبة: 2. صلع MTŽ); الشيب O. – canities, poliosis (canities – الشيب؛ poliosis – الشيب MTŽ); القيح O. – pus (pus – قيح MTŽ); قشعريرة O. – cutis anserina (cutis ancerina – جلد الإوزة MTŽ).
في كتاب Medega ترد مصطلحات متعددة المعاني، مثل: diegl ys O.، digulis R. – colica, neuralgia (colica – مغص؛ neuralgia – ألم عصبي MTŽ); diminicija R. – mastitis, parotitis (mastitis – التهاب الثدي؛ parotitis – التهاب الغدة النكفية MTŽ); ضيق النفس R. – bronchitis, catarrhalis chron, emphasema pulmonum (bronchitis – التهاب القصبات؛ emphysema pulmonum – نفاخ الرئة MTŽ); ألم R. – arthralgia, chirargia, omodynia, omalgia (arthralgia – ألم المفاصل؛ chiralgia – ألم اليد؛ omodynia – انظر omalgia – ألم الكتف MTŽ); الحيض R. – menstruatio, dysmenorrhoea (menstruatio – حيض؛ dysmenorrhoea – عسر الطمث، اضطراب الحيض MTŽ); بثرة O. – 1) vesica urinaria; 2) pustula (vesica urinaria – المثانة البولية PNA؛ pustula – بثرة MTŽ); smilkul is R. – myalgia? neuralgia? (myalgia – ألم عضلي؛ neuralgia – ألم عصبي MTŽ).
ينبغي التمييز بين مجموعة صغيرة من مصطلحات Medega التي لم تُذكر لها مقابلات لاتينية. ولا يمكن مقارنتها ببيانات «معجم المصطلحات الطبية»، مثل: drigantligė R. – ؟ (? satyriais – سَتيرياز، شهوة جنسية مفرطة لدى الرجل MTŽ); knistelėjimas R. (knystelėjimas → knystelėti 1. «ارتجف من الخوف» LKŽ VI); التسمم بالأبخرة، اختناق الأبخرة (? intoxicatio – تسمم؛ vapor carbonis – أول أكسيد الكربون MTŽ; pagaruoti «يتأثر بالأبخرة» LKŽ III); السحر R.، السحر O. (pakerėjimas → pakerėti «يسحر»، užkerėjimas → užkerėti 1. «يلقي تعويذة على أحد» LKŽ V); صدمة الصاعقة R. (perkūnas 1. «الرعد»، pritrenkimas → pritrenkti 1. «يصعق بضربة»: قتلت الصاعقة شخصًا وأصابت آخر بالصدمة، Žemoji Panemunė LKŽ XVI); الجنب R. – اختصارًا slogutis; نوبة R.، نوبة O. (priepuola انظر priepuolis 2. «مرض عصبي يظهر بشدة على فترات، أو حالة نفسية غير طبيعية؛ وظهور مثل هذه الحالة»: خاف، وقد تنتابه نوبة Daukšiai. كثيرًا ما تصاب بنوبات فزع Aukštadvaris؛ 3. «الصرع» LKŽ X); مرض الجفاف R. (sausli-
114
Page 13gė 2. «السلّ، السلّ الرئوي» LKŽ XII); skurda R. (skurda 2. «اعتلال الصحة، الهزال، النحول» LKŽ XII); sprandak aulis R. (sprandak aulis انظر sprandikaulis «فقرات العنق» LKŽ XIII); sukata R. (²sukata 1. انظر 2 sukatos «السلّ الرئوي، السلّ»؛ 2. «الكساح» LKŽ XIV); susna R. –? (susna 1. «مرض جلدي تسببه فطريات، سعفة، جرب (favus)»؛ 2. «السلّ»، «الألم، العجز» LKŽ XIV); šal tligė ir ražulis R. –? «تأتي هذه الأمراض معًا: تشعر بالبرد وترتجف، وحتى إذا جلست قرب النار تشعر بالبرد. هذا ليس حمى، بل مرض آخر» (šal tligė «الإنفلونزا» LKŽ XIV؛ ržulys «التلوّي، التقلّب» LKŽ XI); szunpis R. –? (šumpis 2. «العمود الفقري» LKŽ XV).
وخلاصة هذا القسم، ينبغي القول إن بعض كلمات Medegos نجدها في معجم المصطلحات الطبية، مثل: الارتعاش، السلّ، الولادة، الصمم، التشنج، دُمَّل الجفن، السمنة، آثار الثمالة، البطن، الرئتان، العضلة، حرقة المعدة، الفواق وغيرها. وإلى جانب ذلك، توجد مصطلحات لها صيغ مختلفة، مثل: mirys – الموت؛ gimtinė – الرحم؛ apgama, apgamos – الوحمة؛ visztakis, visztupis – الحَوَل. لكن يتضح جليًا أن مصطلحات Medegos غير المطابقة لبيانات معجم المصطلحات الطبية كثيرة. وبعضها يشير اليوم إلى مفاهيم تشريحية أخرى، مثل: alkūnė – antibrachium (أما الآن فـantebrachium – الساعد، وalkūnė – cubitus)، kasa – lien (أما الآن فـlien – الطحال، وkasa – pancreas)، وقد ضاق معنى بعض المصطلحات، مثل: tymai, skarlatina – scarlatina (إذ لا يعني scarlatina الآن إلا الحمى القرمزية، بينما تعني tymai – morbilli)، وبعض المصطلحات تشير اليوم إلى أمراض مختلفة تمامًا، مثل: dedervinė – lichen (إذ تعني lichen الآن الحزاز المسطّح، بينما تعني dedervinė النخالية)، raupai – lepra (إذ تعني lepra الآن الجذام، بينما تعني raupai – variola). ويمكن اعتبار عدد كبير من مصطلحات Medegos مكافئًا للمصطلحات الطبية المستخدمة اليوم، بل إن بعضها أفضل في حالات معينة (لأن بعضها ليتواني، ومن ثم حيّ، وبعضها الآخر أقصر وأسهل استعمالًا). وكان من الممكن أن تلائم المصطلحات التالية من Medegos المصطلحات الطبية العلمية المعاصرة، مثل: akstinas, paszinas – (المعاصر: مسمار القدم)؛ aptaka, skaudulys – (المعاصر: خُراج، دُمَّل)؛ klejojimas – (المعاصر: هذيان)؛ klyksmas – (المعاصر: فزع ليلي)؛ nugarkaulis – (المعاصر: العمود الفقري)؛ strėnos – (المعاصر: المنطقة القطنية)؛ pusiaušopa, strėninis digulis – (المعاصر: ألم قطني، وجع أسفل الظهر)؛ putmena – (المعاصر: وذمة، تورّم، انتفاخ)؛ springulis – (المعاصر: التهاب الحنجرة)؛ szasznagis – (المعاصر: التهاب الظفر، التهاب سرير الظفر)؛
115
Page 14sziurpułys – (جلد الإوزة حاليًا)؛ szlapdrugys – (الحمى المتقطعة حاليًا)؛ žado nustojimas – (الحبسة، العجز عن الكلام حاليًا) وغيرها. وتجدر الإشارة إلى أن Medegoje تضم كثيرًا من الكلمات الليتوانية الطيبة والجميلة الأخرى، التي حلّت محلها في معجم المصطلحات الطبية اليوم مصطلحات دولية (أو هجينة)، مثل: užtroszkimas – (المعاصر: الاختناق)؛ likava – (المعاصر: وباء، وباء حيواني)؛ gimys – (المعاصر: سحنة الوجه، تعبير الوجه)؛ pleiskutės – (المعاصر: الأكزيما)؛ nikstas – (المعاصر: التواء، تمزق أربطة المفصل)؛ liudnumas – (المعاصر: كآبة)؛ krokulys – (المعاصر: الخانوق، التهاب الحنجرة الخانوقي)؛ vandeninė liga – (المعاصر: السكري الكاذب) وغيرها.
وعليه، فإن مقارنة Medegą بـمعجم المصطلحات الطبية تتيح استنتاج أن مصطلحات معجم الدكتور J. Basanavičius أكثر ليتوانية وشعبية، ومن ثم أكثر حيوية، بلا شك، من المصطلحات الطبية العلمية المعاصرة المفرطة في التوحيد الاصطلاحي. ويعبر الدكتور J. Basanavičius عن الحث على الإصغاء إلى اللغة الشعبية الحية في خاتمة مقدمة معجمه أيضًا: «إذ أترك هذا العمل لأطبائنا في المستقبل، فإنني لا أريد إلا أن أعبّر هنا عن أمنيتي، وهي أن يصغي معالجونا، وهم يعيشون بين الناس، بمزيد من الانتباه إلى آرائهم في الأمراض والعلاجات، وأن يدونوا كل ما يرونه جديرًا بالتسجيل في هذا الشأن» (Medega 1898: 2–3). ومن المؤكد أنه، حين وضع هذا المعجم، كان يحرص أيضًا على نقاء المصطلحات الطبية العلمية.
وبهذه المناسبة، يجدر ذكر الأستاذ الدكتور المؤهل Gintautas Česnys، الذي كتب، احتفاءً بالذكرى المئة والخمسين للدكتور J. Basanavičius، مقالًا عن عملين من أعمال البطريرك: Medegą، التي وصفها بأنها «بداية معجمنا الطبي» (Česnys 2001: 16)، ومخطوطة «معجم التشريح والطب». ويلاحظ المؤلف أن أعمال الدكتور J. Basanavičius المنجزة في المجال الطبي «طواها النسيان ظلمًا، أو أنها مجهولة تمامًا» (المصدر نفسه). والحقيقة أن الدكتور Basanavičius كان أحد المستنيرين الذين وقفوا في أواخر القرن التاسع عشر ومطلع القرن العشرين «عند مهد المعجم الطبي الليتواني» (Česnys 2001: 16). ولذلك فإن لدى واضعي المصطلحات الطبية ما يدعوهم حقًا إلى التأمل.
Medega ومعجم اللغة الليتوانية
تُظهر مقارنة كلمات Medegos ببيانات معجم اللغة الليتوانية أن معظمها وارد في المعجم المذكور.
116
Page 15تشيع الغالبية العظمى من كلمات Medegos على نطاق واسع، مثل: الأربية، العمود الفقري، آثار الثمالة، pašinas، البطن، المثانة، العضلة، الجدري، الجرب، حرقة المعدة، الألم، الوجع، القفا، المنطقة القطنية، التيفوس، القشعريرة، الضلع، الدُمَّل، الحصبة، الإسهال، القيء، السرطان، الإسهال.
لكن ثمة كلمات في Medegos لا تُستعمل إلا في نطاق ضيق جدًا، مثل: kerpės R. – soor, aphthae (kerpė 12. «طبقة تظهر في الفم بسبب المرض (الحمى)»: امتلأ الفم باللويحات Sasnava LKŽ V); likava O. – وباء، وباء حيواني (lykava, likava 1. «طاعون؛ وباء» Eržvilkas LKŽ VII); patranka R. – contusio (patranka 3. «كدمة مؤلمة» Rudamina LKŽ IX); pažandės R. – adenitis submaxillaris, diphteritis faucium (pažandė 4. تشريح. «غدة تقع أسفل الفك السفلي» (glandula submaxillaris) Daukšiai, Karsakiškis LKŽ IX); sausligė R. (sausligė 2. «السلّ، السلّ الرئوي» Antanas Tatarė LKŽ XII); szlapdrugys R. – febris intermittens larvata (šlapdrugys 1. «حمى مع قشعريرة وتعرّق، حمى» Šatės LKŽ XIV); szaltligė R. –? (šaltligė «الإنفلونزا» Marijampolė LKŽ XIV).
يمكن تعقّب مواضع استعمال بعض كلمات Medegos التي ذكرها الدكتور J. Basanavičius بدقة بالرجوع إلى LKŽ، مثل: nikstas R. –? (nikstas 1. «التواء طفيف في المفصل» Raseiniai LKŽ VIII); pirdukulis O. – os coccygis (pirdukulis Bartninkai LKŽ IX); plautis O. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (²plautis 1. «زكام» Bartninkai LKŽ X); riaugulis R. – ructus, ructitatio (riaugulys Raseiniai LKŽ XI); slunktas B. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (slanktas «التهاب الغشاء المخاطي للأنف، زكام» Biržai LKŽ XII); smil kulis R. – myalgia? neuralgia? (smilk uly[s] «ألم نابض» Raseiniai LKŽ XIII); suskus R. – scabies (suskis Raseiniai LKŽ XIV). ومن المناطق الأبعد قليلًا تُعرف أيضًا بعض التراكيب المميزة في Medegos، مثل: kaltūnas kiaurasis (قارن الكَلْتُون المثقوب: إذا انفتح، فلا يبرأ طويلًا Sasnava LKŽ V); rožė lekiančioji (قارن الحمرة السارية تنتشر في أنحاء الجسم Girdiškė. الحمرة السارية انتقلت من اليد إلى الكتف Kuliai LKŽ XI)؛ و«نقر الرافعات» (قارن «الخُراج، ظفر الإوزة، النابتة، يختفي نقر الرافعات أيضًا بعلاج مماثل Raštai LKŽ XIV).
تَرِد كلمات كثيرة من Medegos غير موجودة في معجم اللغة الليتوانية بصيغ أخرى فيه، مثل: angsz t ira R. – comedo (قارن ankšta-
117
Page 16ra, ankštaras, ankštera, ankšteras, ankštiras LKŽ I)؛ besotis R. – bulimia, akoria (قارن besotė, besotybė, besotystė, besotiškumas, besotumas LKŽ I)؛ digulis R. (قارن diegulys, dyğulys LKŽ II)؛ kraujatriznė O. – dysenteria (قارن kraujatryda LKŽ VI)؛ nuomirys O. – epilepsia (قارن nuomaris, nuomirinis, nuomirilis, nuomirnis LKŽ VIII) وغيرها.
ينبغي التمييز بين عدة كلمات لا تحمل في Lietuvių kalbos žodyne المعاني نفسها للكلمات الواردة في Medegoje، مثلًا: gružas R. – arthralgia, chirargia, omodynia, omalgia (قارن 1gružas 1. «قشرة مقروضة، شيء يقرض»، 2. «موضع متآكل»، 3. انظر gružė 1 علم الحيوان: «سمكة صغيرة من فصيلة الشبوطيات»، 4. «تربة صلبة، طبقة صلبة»، لكن الأقرب هو 1grizas 1. «ألم في مفصل أُصيب بصدمة أو أُجهد إفراطًا، مصحوب بطقطقة؛ قرقعة، صرير» LKŽ III)؛ kvailastis R. – amnesia? (قارن kvailastis «حماقة» LKŽ VI)؛ nibrė O. – vulva (قارن 1nibrė 1. «خطم (غالبًا للخنزير)»؛ 2. «مقدمة الحذاء المصنوع من لحاء الشجر، الأنف»؛ 3. «تجاوز، تخطّي فرع مع تمرير الحبل» LKŽ VIII)؛ smurglys R. – ozaena? (قارن smurglys انظر smurgas؛ smurgas 1. «مخاط الأنف» LKŽ XIII)؛ uolektis R. – articulatio cubiti (قارن 1uolektis 1. «مقياس للطول…»؛ 2. «أداة لقياس الطول»؛ 3. «مقاييس قديمة لرأس الإنسان»؛ 4. «مقبض المحراث» LKŽ XVII).
توجد في Medegoje كلمات غير مسجلة في Lietuvių kalbos žodyne، مثلًا: traukpirdė R. – proctospasmus?; kurksz tena R. – brachium (أي 1. العضد) (قارن kukštera 1. «الجزء العلوي من الظهر عند مؤخرة العنق، بين لوحي الكتف؛ الظهر، الحدبة» LKŽ VI)؛ drigantligė R. –?؛ padmotai R. – tylosis callositas; skurmun’t’s R. – scorbutus. وثمة أيضًا كلمات وتراكيب كثيرة غير مسجلة، مثلًا: akių užvilkimas R., akių užvietrijimas R., dantų užrožijimas R., gerklės užkimimas R., liežuvio liga R., plaučių užsidegimas R., ugnies prisimetimas O., vyriška liga R. وغيرها.
التعبير عن المصطلحات في Medegos
معظم مصطلحات المعجم مفردة الكلمة، بنسبة 78,3%. وغالبيتها ليتوانية. وكثير من المصطلحات الليتوانية كلمات بسيطة، مثلًا: alkunė, karpa, kasa, kerpės, kirmėlės, kupra, miežis, plaučiai, raumuo, sprandas, vėžys, žandas وغيرها. وعدد غير قليل من المصطلحات الليتوانية ذات الكلمة الواحدة مشتقات، وغالبيتها مشتقة باللواحق: -imas (أسماء الأفعال
118
Page 17pavadinimai), pvz.: apalpimas, burbuliavimas, klejojimas, nutirpimas, pagaravimas, pasiutimas, užtroszkimas, viduriavimas ir kt.; -ulys / -ulis (veiksmo rezultato pavadinimai), pvz.: cžiaudulys, įgulis, drebulys, kosulys, kvaitulys, nuomirulis, ražulis, skaudulys, žiogulis ir kt.; priesagos -inė yra penki vediniai, pvz.: žiltinė, vandeninė, gimtynė, o -umas, -utė, -lys turi po du vedinius, pvz.: liudnumas, pikutės, dieglys ir kt.; kai kurių priesagų rasta tik po vieną vedinį, pvz.: kvailastis, girtuoklysta, klyksmas, susna, putmena, rauplės ir kt. Žodynėlyje yra keliolika galūnių darybos daiktavardžių, pvz.: mirys, priemetis, prietvaris, žlibis; džiova, aptaka, patranka, priepuola ir kt., ir tik trys priešdėlių be- ir pa- vediniai, pvz.: besotis, pažastis, pažandės. Be to, pateikta keliasdešimt dūrinių, pvz.: akmenligė, geltligė, karstligė, nugarkaulis, szonkaulis, plikkaktis, dantagėla, seilėtakis, sausgėla.
إلى جانب المصطلحات الليتوانية، تضم Medegoje ألفاظًا دخيلة، مثلًا: gangrina, gniusas, kolera, paralyžius, szankerįs, szkarletina, triperus, macica, mandaviaszkos, prancai, valasnikas, žyvatas وغيرها، وألفاظًا هجينة، مثلًا: drigantligė, krupīgė, naktinyczios, narinyczios, smauginýczia وغيرها.
لا تتجاوز المصطلحات المركبة، ومعظمها من كلمتين، 21% في Medegoje. وأكثر من نصفها تراكيب ذات نعت غير مطابق، مثلًا: akių apvilkimas, garų užbraukimas, širdies skaudėjimas, ugnies prisimetimas, liežuvio liga, žiemos speiga, rauplė peklos, užmuszimas kalbos وغيرها. أما تراكيب النعت المطابق فهي أقل شيوعًا بكثير. وتُعبَّر النعوت بصفات ذات صيغة تعريفية، مثلًا: kosulys ilgasis, niežai mažieji, rožė baltoji, puslė bjaurioji وغيرها؛ غير أن ثمة بعض النعوت المعبَّر عنها بصفات ذات اللاحقتين -inis و-iškas، مثلًا: strėninis digulis, vandeninė liga, vyriszka liga وغيرها. ولم يُعثر إلا على مصطلحين من ثلاث كلمات، مثلًا: nudegimas skaudžios ugnies, sukietėjimas krūtų moterų.
الاستنتاجات الختامية
من حيث الدلالة، فإن مصطلحات Medegos واسعة إلى حدّ كبير ومتنوعة للغاية. وكثيرًا ما يُقدَّم اسمان أو ثلاثة مترادفات للدلالة على مرض واحد. وبحسب كلمات الدكتور J. Basanavičius نفسه، فإن الليتوانيين يعرفون جميع الأمراض تقريبًا ولديهم كلماتهم الخاصة الليتوانية لتسميتها. وهكذا، فإن مصطلحات Medegos أكثر ليتوانية وشعبية وحيوية من المصطلحات الطبية العلمية الحالية.
119
Page 18بمقارنة Medegą ببيانات Lietuvių kalbos žodyno، يتضح أن الغالبية العظمى من الكلمات شائعة الاستخدام، إلا أن هناك أيضًا كلمات محدودة الانتشار، فضلًا عن كلمات (أو معانٍ لها) وتراكيب لغوية غير مسجلة في Lietuvių kalbos žodyne.
معظم Medegos كلمات بسيطة. وتتوافق الكلمات المشتقة والمركبة مع أساليب تكوين الكلمات في الليتوانية المعاصرة، وبالتالي مع أساليب تكوين المصطلحات أيضًا.
على الرغم من أن Medega mūsų tautiškai vaistininkystai نُشر في أواخر القرن التاسع عشر، فإنه ذو أهمية لتاريخ المصطلحات الطبية الليتوانية، وله بلا شك قيمة باقية، ولا سيما اليوم، حين كثيرًا ما تطغى الكلمات الدخيلة على المصطلحات الليتوانية. وتتمثل السمة المميزة للكتيب في ليتوانية مصطلحاته. أفلا يجدر بأطبائنا أيضًا أن يلتفتوا إلى ذلك؟
ŠALTINIAI
LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, Vilnius, 1941–2000.
ME – Medicinos enciklopedija 1–2, Vilnius, 1991, 1993.
MTŽ – Medicinos terminų žodynas, Vilnius, 1980.
TPTŽ – Trumpas psichiatrijos terminų žodynas, Vilnius, 1996.
LITERATŪRA
Albumas 1937: Lietuvos atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavičiaus vaizdų albumas su biografija, Kaunas.
Autobiografija 1936: D-ro Jono Basanavičiaus autobiografija, Vilnius.
Basanavičius 1994: Jonas Basanavičius gydytojas ir mokslininkas, Vilnius.
Bibliografija 1985: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862–1940] 2 (1), Vilnius.
Česnys G. 2001: Jonas Basanavičius prie lietuviškojo medicinos vardyno ištakų. – Mokslas ir gyvenimas 11, 16–17.
Medega 1898: Medega musu tautiškai vaistininkystai, Shenandoah, PA.
Nezabitauskis A. 1990: Jonas Basanavičius, Vilnius.
Visockis A. 1992: Bulgarija. Basanavičius. Lietuva, Vilnius.
120
Page 19DOCTOR JONAS BASANAVIČIUS AND HIS MEDEGA MUSU TAUTIŠKAI VAISTININKYSTAI (MATERIAL FOR OUR NATIONAL MEDICINE)
Summary
The article discusses the dictionary of folk medicine Medega musu tautiškai vaistininkystai (Material for our national medicine) written in Varna (Bulgaria) in 1898 by the patriarch of Lithuanian national rebirth doctor Jonas Basanavičius (1851–1927). The terms in this dictionary are discussed according to their meaning and expression and compared to contemporary dictionaries Medicinos terminų žodynas (Dictionary of medical terms) and Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Lithuanian language). An abundance of terms is the characteristic feature of names of infectious, skin, nervous and alimentary canal diseases and also surgery and traumatology. Basanavičius’ terminology is more Lithuanian and popular than contemporary scientific terminology of medicine, which is too internationalised. In respect of expression, the majority of terms are one-word terms. Many Lithuanian terms are common words, for instance, drugys, plautis, vilkas. Quite a large part of Lithuanian one-word terms are derivates. There are some borrowings and hybrids. The number of complex terms is significantly smaller. After comparing terms from Medega with terms in Lietuvių kalbos žodynas the conclusion is drawn that the majority of words from Medega are widely used, though there are some words (or their meanings) and some word-combinations, which are narrowly spread and not fixed. Therefore, Medega is important for the history of Lithuanian medical terminology and it undoubtedly still has value today, because its exceptional and main feature is the Lithuanian origin of most of its terms.
Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ
Gauta 2002-10-07
Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected]
121