Albina AUKSORIUTE
Lie u i 4 kalbos ins i u as
KELETAS L. TVINSKIO AUGALU PAVADINIMU
Nuo seno Lie u oje augandiq augalq
pa adinimai
mumsy a
ip as i
i Zinomi, bo anikos specialis q
gana
ge ai su a ky i, adiau a ei,a-
mi augalai
gana
daLnai
adinami aplie u in u lo yni5ku
pa adinimu,
kai ne andama,
o ka ais i neie5koma okio augalo a do lie u iSko
pakai o.
Sis s aipsnelis
gsia s aipsniq, i5spausdin q Tb minologijos n . 6
i 8, em4
apie
geliq pa adinimus (Vainauskiene
2000: 98-104;
Gai-
enis 2001:
40-1,42). Daugiausia Sia
ema y a aSgs K. Gai enis
i
si llgs
daZniausiai naujai suda y q
lie u i5kq
augalq a dq
(Gai enis
1997:4648;200I: 40-L42). Ge ai suda y i
i mo y uo i naujada ai
puikiausiai
gale q pakeis i
lo yni5kus skolinius, adiau ne isuome
b l ina ku i naujada us,
galima
bu q p isimin i i pi mqjq lie u i5kq
augalq
pa adinimq
k l djq, okiq kaip J. A. Pab eZa, L. I inskis, siii-
ly us a dus
i kai ku iuos
i5
jq eik i
a o i.
Siame s aipsnelyje ap-
a iami kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno I inskio suku i
augalq, ku iems
pa adin i
daba a ojami aplie u in i lo yni5ki
pa-
adinimai,
a dai.
L. I inskis sa o didZiausio
gam os
mokslq da bo P igim umend
an ojoje
dalyje Zolimina pa eikd
sis ema inig ybq i augalq s4 a54,
ku iame i a dijo daugiau kaip 2520
gendiq
(pladiau
Z .
Janke idius,
Janke idien e 1962: 15 1-1
63
; Aukso iu e 1998a: I02-LI0; I998b:
32-
40).
I5
Sio
ank a5dio s aipsnyje i duodami L. I inskio si ly i auga-
lq a dai.
K. Gai enis s aipsnyje
,,Kele as
pas abq
apie
sis ema ikos e mi-
nij4" kai ku iems
lo yni5kiems skoliniams
pakeis i pasiule
naujada-
q:
pluoi aii€di (Vel heimia ,
papa inas
(P e is),
liediinEli (Exacum)
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims
pa adin i
andame lie u iSkq a dq i L. I inskio ank a5 yj
e,
p z.:
W el heimia
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
+ -isis),P eis -plilnlcsne is - plunl<s-
ne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas
- silblns.
Pas a ojo
L. I ins-
kio pa adinimo
da yba neai5ki: neZinomas
pama inis
Zodis i neai3-
95
kus da ybos
o man as, adiau
pi mqjq
d iejq
da ybq
galima
a sek i,
no s jq mo y acija
ne iksli. Ai5kios da ybos i iksliai mo y uo i
K. Gai enio
pa eik i
pa adinimai gale q
g eidiau
iei i i a osen4
nei
neip as i,
daugiau
kaip p ie5 130 me q L. I inskio
pa eik i augalq
a dai.
Thdiau kai ku ie L. I inskio a o i pa adinimai gale q pa-
keis i
Siandien a ojamus
aplie u in us lo yni5kus a dus. P z.:
Adian as (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis
papa is
u b aip pa adin as
del ka py q lapq. P iesagq
-unis
L.I inskis paeme i5 sa o
gim osios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P igim umendje
jis pa eike gana daug augalq
pa adinimq,
suda y q
su Sia
p iesaga.
Celiozija
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e-
unas
- skiau e unas
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimos
ge-
ld, ku ios Ziedynas
pana5us
i gaidZio
skiau e g, aigi
suda an
pa a-
dinim4
mo y uo ai
pasi ink as
pama inis
Zodis i gana
p oduk y us
da ybos o man as.
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(:
an -
+ kulis,,akmuo"). G6le
auginama alpina iumuose,
ad
mo y-
acija aiSki.
Helio opas
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
- k epeni
(: k epia
+
-eni). A galo Ziedai
k yps a
i saulg,
ad
jam pa adin i
labiau
mo y-
uo as
b[ ] L. I inskio
naujada assaule a,
pa eik as
LBZ1938 (:
sau-
Ie + -i a), ik jis suda y as
su labai e a
p iesaga
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
eikiausiai
pa elde a i5
seno es
(Ska dZius
1996: 301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
+ -ilklis).
Sio pa adinimo pama ini
Zodi L. I inskis
u b l paeme
sekdamas
lenkq kalbos a i ikmeniu
(lenk.
ciec
-,, eke i, la(e i", cie-
k| - ,,skys as,
ekamas,
akus"). P iesagos
-uklis
ediniai, kaip i mi-
nd osios
-unis,
bidingi Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001i
2002 m. ka aloguose
,,Flo exli
pa asa is"
as a
daug
eklamuojamq
augalq
[Siq pa adinimq,
ku iq gen ys
i a dijamos
lo yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
pakai q.
Kai ku iems i5
jq jau L. I inskis bu o da gs
lie u i5kus a dus, ad
e e q
juos
p i-
simin i.
P z.:
Agapan as
(Agapan hus<g .
agape
- ,,meile,
pomegis",
an hos
-
96
,,Liedas"
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos
i5 Pie q
A ikos
kilgs s ambus
i puo5nus
augalas, u in is s adius i i us s iebus,
j l
Ziedynas skedio
pa idalo,
lapai
siau i, ilgi. Ka aloguose ne ienodai
pa eik i
Sio augalo 5iq pa adinimai:
2000
m. ka alogeAgapan hus
a icanus iSis
pa adin a
shi iniu agapan u,
o 2001
m. ka aloge ai
padiai
iSiai
i a dy i
a ojamas e minas a ikinis agapan as
@V2-
ske inis agapan as). L. I inskis
Siam augalui su eike a i4pdkEl is -
pakel is (: pakelia + - is),
galb i
jis ap a iamq augal4 aip pa adino
del auk5diau i 5 lapq
pakel q
Ziedynq.
A onini 4
(A aceae)
Seimos daugiame is
augalas i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq
Zaliq
lapq su k eminds spal-
os
gyslomis
i o iginalaus
Ziedo bei
aisyno. L. I inskis
jo gen i pa-
adino azg as
- azg as
(: azgi + -y as)
(lenk. Ob azki,
a onek).
Sis
pa adinimas
suda y as su
jau mine a p iesaga
- a,
o pama iniu
i,odLil paim as
Zemaidiq a oj amas e iksmalodis azg is,,pin is, pai-
nio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis augalas
kana
(Cannn)
u i ne-
pap as ai g aZius
Ziedus i lapus,
jis zydi is4 asa 4. NuZydejus
uZsi-
mezga
aisius
- dd,L id, su didelemis amsiai
udomis sdklomis. Jos
u1is
indine kana (Cana
indica) daZniausiai auginama
gdlynuose, ga-
lima augin i
i balkonuose.
Si4 kanini 4
(Cannaceae)
Seimai
p iski ia-
m4 gelg
J. A. Pab ei,a adino
pypy e
LBL, o L. I inskis
jai pa adin i
pa eike
e min4 dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ), ik iau-
siai
sekdamas
lenki5kais
a i ikmenimis
(lenk.
zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
Seimos
gelei
kleomei
(Cleome),
kilusiai
i5 Pie q Ame ikos, L. I inskis
da e a d4pdna wis
- ponn is (:
po-
* na as).
Pa adinimo
mo y acija neai5ki. Ka aloguose
eklamuoja-
ma Sio augalo nlis dygioji kleomi (Cleome
spinosa),
ai auK a ge
asa ind
gele,
ku ios Liedai
gali b i i bal i, oZiniai,
y5nios audonu-
mo a ba
iole iniai,
s iebq i 5 inese susi elkg
i daugiaZiedes, auk5-
yn augandias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae)
Seimos sau-
lemege ne eikli pie q
gele,
ypad
inka sausoms
puoK dms
da y i.
Vienme is
plkuo alapis augalas
u i ySkiai
Zalius
lapus i po ien4
a ba kelias bal as, aus as a audonai
iole ines Ziedq bu buoles
97
an s adiq, i q s iebq. Jai pa adin i
P igim ilmendje pa eik as
a -
dassdghma
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZniausiai auginama dobi-
lincgom ena
(Gomph ena
globosa BYL, ikSi
05is
ne isuose leidi-
niuose ienodai adinama,
pa yzdLiui,
a ojamas e s inis [Sinis
ddmuo u ul u c
gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja leidiniuose miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos
augalo [Sies pa adinimo
a5yba: ienu kiauiininis lagu as
(BVZ; TG 1996: L43), ki u kiauiininis lagu as
(2002
m.,,Flo exli
pa asa is"). Sios Zoles
lapai apaugg S elniais
plaukeliais,
plok5 i,
umpas
i ankus
Ziedynas
p imena
ki5kio
uodeg4.
L. I inskis
ap a-
iamai
gendiai (Lagu us<g .lagos
-,,kiSkis",
oy a
-,,uodega" BVZ)
pa adin i a ojo neai5kios da ybos i,odi sziiwis - iie is.
Aga ini4
(Aga aceae)
Seimos
daugiamediam Zoliniam augalui
k a-
piajai ube omi
(Polinn hes
ube osa, loL Polian hes
<g .
polios
- ,,balk5-
as",
an hos
- ,,Liedas"
BVZ), daZniausiai auginamai kamba iuose,
b[dingi maloniai k epian ys Liedai. Pigim umen)je pa eik as pa a-
dinimas
gawu wis - gausu is
(: gausus
+ -u is)
(lenk. Wielo kn).
Pama inis
Zodis
gali
bl i pasi ink as
a ba sekan lenki5k4
pa adini-
m4 (lenk.
wielki,,didelis,
didis"), a ba del
gausiq
jo Ziedq, o da ybos
oman as
:u is
- neip as as
i nebldingas lie u iq kalbai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
y a kilgs i5 Kini-
jos. Jo uSis
Da ido budlija (Buddleja
da idii) auga
g ei ai i be eik
isu , ne sku dZioje
di oje, u i sa i 4
o m4 i pailgus,
ankius Zie-
dynus. Sio
augalo
gendiai pa adin i
L. I inskis
eike e min4 sajs is
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
i ino, kabinejosi" + -n's).
Va do
mo-
y acija
nelabai aiSki.
K ip omeij
a (C yp ome ia
< g .
k yp o s -,,p asldp as, apsaugo as",
c os
-,,dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiace-
ae) Seimos
medis, ku io [SisTaponini kip ome ija (C yp omeia
ja-
poni.ca)
auginama
i pas
mus.
L. I inskis
gen ii a dijo
neaiSkios da-
ybos
i mo y acijos
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej
i augalai
i auk i i B o aniko s a d 4 io dy n4, ku iame
j iems
pa adin i, kaip i ka aloguose,
pa eik i
lo yni5ki
skoliniai.
Da ke u-
iq augal
nd a mind ame
Zodyne,
o ,,Flo exli
pa asa yje"
Sie auga-
lai aip pa adinami
lo yni5kais
skoliniais.
L. I inskis
jiems
i a dy i
higim imenij e pa eke sa o suda y us
p
a ad inimu s.
98
Ka diospe mas
(Ca diospe mum)
- ienme is ijoklinis augalas, ku-
io deko a y ios
p sli5kos Si deles
o mos plenelds
iki 3 cm ske -
smens
i5silaiko nuo liepos mdn. iki Salnq. Jis inka balkonams,
siene-
lems apZeldin i, sausoms
puok5 ems
da y i. Siam augalui
pa adin i
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
+ -okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P iesagos
-oHis
a daiodiniai
ediniai y a e i, bend inei kalbai
jie y a Siek iek paZis ami
ik kaip
augalq
pa adinimai (LKG 1965: 358).
Ka aloguose eklamuojamos d i s og ninds
g6l6s
eul<omio uSys:
d ispal is eukomis (Eucomis bicolo ) i udeninis eukomis (Eucomis
au umnalis), ku ias
galima
augin i da Zeliuose. Knygoje
,,Gdl6s
m[-
sq
namuose" ap a5y a ki a Sio augalo i is-Eucomis comosa
(GMN
2001:
30),
ku ios nu ody as ik lo yniSkas
pa adinimas.
Thi s oguni-
nis
augalas
su mdsingq, bly5kiai Zaliq lapq sk o ele i s adiomis, an-
kiomis Ziedq kekemis, ku ios Zydi asa os
pabaigoje,
o iliem4 5i
gele
ilsisi.
Ap a ojo augalo
gen i
L. I inskis
adino e minup dpldukh
-
p oplaukis (: p o- + plaukas) (lenk. Wa kocznica)
galbl sekdamas
lenkiSku e minu (lenk.
wa kocz
- ,,kasa"),
be p ie5delio p o- mo y-
acija neai5ki.
S e nioji molucela
- ienme 6
gdld,
inkama gdlynuose
augin i i
sausoms
puok5 dms
da y i. Pigim umendje
Siaigendiai
duo as neai5-
kios da ybos a das
ddmie is
- domd is
(Molucelln).
Da ybos
o -
man q
-e ls
bl q galima
i5ski i, adiau neZinomas pama inis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku a du g aiulns galima bu q adin i
kalika pq
(Callica pa
bodinei, plg. g .
knllos
- ,,g oLis",
ka pos
- ,yai-
sius")
- k lm4,
sodinam4 del ankiai augandiq, puo3niq,
g aZios
spal-
os uogq,
liekandiq
an k lmo ne i lapams
nuk i us. Ap a iamo
augalo
pa adinim4 g aiulas - g alulas
(: g ahn + -ulas)
L. I inskis
suda d su
p iesaga
-ulas,ku i,,daugiausia
eiSkia
konk e q eiksmo
ez l a q, i anki a Siaip koki daik 4" (Ska dZius
1996: 184).
Reike q
pamine i
da kelias kamba ines
g6les,
ap a5y as
knygose
Gdlds
mus4 namuose
i Kamba ines
giles, pa adin as
aplie u in ais
lo yni5kais
a dais. L. I inskis Pigim umenije jons i a dy i pa eik€
sa o suda y us ZodZius.
Ac
himene
(GMN 200I : 26, 34; KG 1997
: I30) (Achimenes
< E .
a -
,,ne",cheinon
- ,,Liema"
BVZ) - ai gen is,
ski iamagesze ijinia
(Ges-

ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq oZi-
niais,
pu pu iniais,
gel onais
i bal ais Ziedais. Ziem4jq s iebas
nu-
dZiiis a, o pa asa i el
a Zelia.
L. I inskis
Siai
gelei
su eikd
pa adini-
myiiblonis - iybk nis
(:?
iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls)
(lenk.
Ognipl" i) galbl sekdamas
lenki5ku
pa adinimu (lenk. ogni6 siq -
,,deg i,
liepsno i; blyksd i"), be da yba ne a isai aiSki.
higim i nenije pa e k as
e minas snudlnas
- S elnas
(: i elnus
-as)
Cil c a ia
genLiai
i a dy i. Minimos gen ies
lSis knygoj e Gdlds
m.ils4 nmuose
adinama mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75). Ji Zydi
nuo Ziemos
iki pa asa io,
dideli lapai auga
sk o ele,
i 5
jq i5kyla
ilgai i[silaikan ys
dideli sauludiq ipo i ai iq spal q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis pa eik a
be 5inio
paZ5 minio
- ikga denija.
Zydi dideliais
pilna idu iais
bal ais a ba
k eminiais Ziedais, i5simediusiais ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4
gen i adino LodLiu kilmpo is - kumpo is (:?
kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g . s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-,,ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
augalas,
ku iam pa adin i
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is
loibunda) (GMN
2001:75)
pa asa i
i asa 4
Zydi kekemis
s aigiai
k apiq,
i uaig du-
es pana5iq bal q i aus l Ziedeliq,
jo lapai ap alaini, blizgan ys.
Mine oje knygoje
Knmba inds
geles pa eik as
ik lo yni5kas Sios
gen-
ies pa adinimas
S ephano k
loibunda (KG 1997:236).
Thigi daugiau
kaip p ie5 130 me q Zemai is Lau ynas I inskis kai
ku iems
augalams, ku ie Siandien
i ai ioje
li e a oje
i a dijami
lo-
yni5kais skoliniais,
pa adin i a ojo sa o suku us
lie u i5kus
e -
minus. S aipsnelyje
ap a us
L. I inskio naujada us
galima
suski s-
y i i is g upeles,
ieni jq - neai5kios da ybos i (a ) mo y acijos
(sublas,
seglu ys,
iie is, sais is, ne ys, dome is, s apas), ad kaZin, a
Siandien
gale q pakeis i
jau a ojamus aplie u in us
lo yni5kus
pa-
adinimus.
An osios augalq a dq g upeles
da yba
gana aiSki, ik
ne iksli jg mo y acij a Qals isk,
plunlcsne ys,
an kulis,
l< epeni,
p akel-
is, ponnwis,
p oplaukis,
l b lonis, kump o is),
5
ie p
a adinimai
idomus
indi idualios
L. I inskio da ybos
pa yzdLiai.
Tie i - ai5kios
da ybos
i mo y uo i L. I inskio naujada ai (ska unis,
skiau eninas,
saulA a,
100
lai iklis, ii ddkld,
g alillas) - gale q pakeis i
Siandien
a ojamus
lo-
yni5kus
skolinius. P ie Siq
galima
ski i da du augalq a dus,
ik
pakeis a i p ie bend ines kalbos
p i aiky a
o ma: azg as) aizgi -
as lend dli> Iend dli.
Thd iek specialis ams bo anikams, iek ap a iamos s i ies e d-
jams eike q pa a y i
L. I inskio a J. A. Pab eZos ank a5dius, ku-
iuose
galima
as i
idomiq i e ingq dalykq, o ne ei i leng iausiu
keliu i skolin is lo yni5kus
pa adinimus.
LITERATORA IR SAXTINIAI
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio ank a5diai K oku oje.
- Tb minologi-
ja 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
palikimas.
- Lie u iy
kalbo y os klausimai 40.
BYZ 1998: Bo anikos a du Zod nas. Sud. R. Janke idiene,
Vlnius.
DnnZ D76i
Vi kaus ai V.-i aa is
y 4
duninink4 inek 4 Zodynas,
Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome kelis lie u iSkus
geliq pa adinimus.
- Kalbos kul u a 69.
Gai enis 2001: Kele as
pas abq
apie sis ema ikos e minij4.
-Tb minologija
8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs . Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Kai ku ie
nauji
duomenys apie
L. I inskio da bus lie u iSkos bo anikos e minijos s i yje.
- Bo anikos
klausi-
mai2.
KG 1997:
Pe e
McHoy. Kamba inis
gllis, Vilnius.
LBZ 1%8 Lie u i.ikns
bo anikos 1odynas.
Red.
J. Dagys,
Kaunas.
LKG 1965: Lie u i4 kalbos
g ama ika
L, Vilnius.
LI{Z 1-978:
Lie u i4
kalbos iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Lie u i l
kalbos iodynas
20,
Vilnius.
Ska dZius P.
1996: Rink iniai
ai ai:
Lie u i4 kalbos iodZi4 da yba, Vilnius.
TG 1996: Halina H e ic. Th p
geli4:
balkono
gilis i s ambieji
augalai, Vilnius.
Vainauskiene D.2000: Apie
geliq,
jq spal q
pa adinimus
i ki us dalykus.
-
Tb minologija 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq kai ku ie mo o onemi-
niai dialek izmai.
- Lie u iu kalbo os klausimai 1,7.
A FEW OF LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape
deals wi h a ew
plan s, which in a ious w i ings a e named using
La in bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he men ioned
plan s
using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he names
gi en
by l inskis.
Some o names used by
I inskis ha e unce ain
o ma ion and mo i a ion
(domi is,
ne is,
sais is,
seglu ys,
s apas, sublas,
iie is), o he names ha e clea o ma ion, bu mo i a ion is inexac /
inaccu a e
(an kulis,
k epend, kumpo is, pakel is, plunl<sne ys, ponawis, p oplaukis,
azgl as,
lals isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
ha e bo h o ma ion
and mo i a ion clea (g aiulas,
laiuklis, lend eli, sauli a, skaiinis, skinu e nas,
ii dokli). The names
o he la e g oup
could eplace he La in bo owings used a
he p esen .
Albina AUKSORIUTE
Lie u iq
kalbos ins i u as
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E. paS as
[email p o ec ed]
02
Gau a
2002-09-16