Keletas L. Ivinskio augalų pavadinimų

Albina AUKSORIUTE Lie u i 4 kalbos ins i u as KELETAS L. TVINSKIO AUGALU PAVADINIMU Nuo seno Lie u oje augandiq augalq pa adinimai mumsy a ip as i i Zinomi, bo anikos specialis q gana ge ai su a ky i, adiau a ei,a- mi augalai gana daLnai adinami aplie u in u lo yni5ku pa adinimu, kai ne andama, o ka ais i neie5koma okio augalo a do lie u iSko pakai o. Sis s aipsnelis gsia s aipsniq, i5spausdin q Tb minologijos n . 6 i 8, em4 apie geliq pa adinimus (Vainauskiene 2000: 98-104; Gai- enis 2001: 40-1,42). Daugiausia Sia ema y a aSgs K. Gai enis i si llgs daZniausiai naujai suda y q lie u i5kq augalq a dq (Gai enis 1997:4648;200I: 40-L42). Ge ai suda y i i mo y uo i naujada ai puikiausiai gale q pakeis i lo yni5kus skolinius, adiau ne isuome b l ina ku i naujada us, galima bu q p isimin i i pi mqjq lie u i5kq augalq pa adinimq k l djq, okiq kaip J. A. Pab eZa, L. I inskis, siii- ly us a dus i kai ku iuos i5 jq eik i a o i. Siame s aipsnelyje ap- a iami kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno I inskio suku i augalq, ku iems pa adin i daba a ojami aplie u in i lo yni5ki pa- adinimai, a dai. L. I inskis sa o didZiausio gam os mokslq da bo P igim umend an ojoje dalyje Zolimina pa eikd sis ema inig ybq i augalq s4 a54, ku iame i a dijo daugiau kaip 2520 gendiq (pladiau Z . Janke idius, Janke idien e 1962: 15 1-1 63 ; Aukso iu e 1998a: I02-LI0; I998b: 32- 40). I5 Sio ank a5dio s aipsnyje i duodami L. I inskio si ly i auga- lq a dai. K. Gai enis s aipsnyje ,,Kele as pas abq apie sis ema ikos e mi- nij4" kai ku iems lo yni5kiems skoliniams pakeis i pasiule naujada- q: pluoi aii€di (Vel heimia , papa inas (P e is), liediinEli (Exacum) (Gai enis 2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims pa adin i andame lie u iSkq a dq i L. I inskio ank a5 yj e, p z.: W el heimia -ialswidsis - ials dsis (:ials as + -isis),P eis -plilnlcsne is - plunl<s- ne ys (:plunl<sna -e ys),Exacum-sublas - silblns. Pas a ojo L. I ins- kio pa adinimo da yba neai5ki: neZinomas pama inis Zodis i neai3- 95 kus da ybos o man as, adiau pi mqjq d iejq da ybq galima a sek i, no s jq mo y acija ne iksli. Ai5kios da ybos i iksliai mo y uo i K. Gai enio pa eik i pa adinimai gale q g eidiau iei i i a osen4 nei neip as i, daugiau kaip p ie5 130 me q L. I inskio pa eik i augalq a dai. Thdiau kai ku ie L. I inskio a o i pa adinimai gale q pa- keis i Siandien a ojamus aplie u in us lo yni5kus a dus. P z.: Adian as (Adian um) - skd unis - ska unis (: ska i + - i u . ). Sis papa is u b aip pa adin as del ka py q lapq. P iesagq -unis L.I inskis paeme i5 sa o gim osios Zemaidiq dlnininkq pa a mds. P igim umendje jis pa eike gana daug augalq pa adinimq, suda y q su Sia p iesaga. Celiozija (Celosia) - (lenk. Gaebiona ka, ku zy Syzebi : i), skiau e- unas - skiau e unas (: skiau e e - -unas). Thi bu no iniq Seimos ge- ld, ku ios Ziedynas pana5us i gaidZio skiau e g, aigi suda an pa a- dinim4 mo y uo ai pasi ink as pama inis Zodis i gana p oduk y us da ybos o man as. E ionema (Ae hionema) - ( ok. S eink esse), dn kuolis - an kulis (: an - + kulis,,akmuo"). G6le auginama alpina iumuose, ad mo y- acija aiSki. Helio opas Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia , slonecz- nica, b odawnik, ok. Sonnenwende),lauepend - k epeni (: k epia + -eni). A galo Ziedai k yps a i saulg, ad jam pa adin i labiau mo y- uo as b[ ] L. I inskio naujada assaule a, pa eik as LBZ1938 (: sau- Ie + -i a), ik jis suda y as su labai e a p iesaga - a,no sji, pasak P. Ska dZiaus, eikiausiai pa elde a i5 seno es (Ska dZius 1996: 301). Tia eld (Tia ella) - (lenk. CieHawka),laszuklis - laiuklis (: laias + -ilklis). Sio pa adinimo pama ini Zodi L. I inskis u b l paeme sekdamas lenkq kalbos a i ikmeniu (lenk. ciec -,, eke i, la(e i", cie- k| - ,,skys as, ekamas, akus"). P iesagos -uklis ediniai, kaip i mi- nd osios -unis, bidingi Zemaidiams (Vi kauskas 1977: 102-104). 2000,2001i 2002 m. ka aloguose ,,Flo exli pa asa is" as a daug eklamuojamq augalq [Siq pa adinimq, ku iq gen ys i a dijamos lo yni5kais skoliniais, neie5koma lie u i5kq pakai q. Kai ku iems i5 jq jau L. I inskis bu o da gs lie u i5kus a dus, ad e e q juos p i- simin i. P z.: Agapan as (Agapan hus<g . agape - ,,meile, pomegis", an hos - 96 ,,Liedas" BVZ 1998) - iesnakini 4 (Al iaceae) Seimos i5 Pie q A ikos kilgs s ambus i puo5nus augalas, u in is s adius i i us s iebus, j l Ziedynas skedio pa idalo, lapai siau i, ilgi. Ka aloguose ne ienodai pa eik i Sio augalo 5iq pa adinimai: 2000 m. ka alogeAgapan hus a icanus iSis pa adin a shi iniu agapan u, o 2001 m. ka aloge ai padiai iSiai i a dy i a ojamas e minas a ikinis agapan as @V2- ske inis agapan as). L. I inskis Siam augalui su eike a i4pdkEl is - pakel is (: pakelia + - is), galb i jis ap a iamq augal4 aip pa adino del auk5diau i 5 lapq pakel q Ziedynq. A onini 4 (A aceae) Seimos daugiame is augalas i alinis a onas (A um i alicum) mdgs amas del g aZiq Zaliq lapq su k eminds spal- os gyslomis i o iginalaus Ziedo bei aisyno. L. I inskis jo gen i pa- adino azg as - azg as (: azgi + -y as) (lenk. Ob azki, a onek). Sis pa adinimas suda y as su jau mine a p iesaga - a, o pama iniu i,odLil paim as Zemaidiq a oj amas e iksmalodis azg is,,pin is, pai- nio is" (LI<Z XI 1978). Daugiame is Zolinis Saknias iebinis augalas kana (Cannn) u i ne- pap as ai g aZius Ziedus i lapus, jis zydi is4 asa 4. NuZydejus uZsi- mezga aisius - dd,L id, su didelemis amsiai udomis sdklomis. Jos u1is indine kana (Cana indica) daZniausiai auginama gdlynuose, ga- lima augin i i balkonuose. Si4 kanini 4 (Cannaceae) Seimai p iski ia- m4 gelg J. A. Pab ei,a adino pypy e LBL, o L. I inskis jai pa adin i pa eike e min4 dnd ielie - lend dle (: Iend i,,nend e" (DunL1916: 172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ), ik iau- siai sekdamas lenki5kais a i ikmenimis (lenk. zcina,,nend e"). Kapaini 4 (Cappa aceae) Seimos gelei kleomei (Cleome), kilusiai i5 Pie q Ame ikos, L. I inskis da e a d4pdna wis - ponn is (: po- * na as). Pa adinimo mo y acija neai5ki. Ka aloguose eklamuoja- ma Sio augalo nlis dygioji kleomi (Cleome spinosa), ai auK a ge asa ind gele, ku ios Liedai gali b i i bal i, oZiniai, y5nios audonu- mo a ba iole iniai, s iebq i 5 inese susi elkg i daugiaZiedes, auk5- yn augandias kekes. Gom ena (Gomph ena) - bumo ini 4 (Amn an hnceae) Seimos sau- lemege ne eikli pie q gele, ypad inka sausoms puoK dms da y i. Vienme is plkuo alapis augalas u i ySkiai Zalius lapus i po ien4 a ba kelias bal as, aus as a audonai iole ines Ziedq bu buoles 97 an s adiq, i q s iebq. Jai pa adin i P igim ilmendje pa eik as a - dassdghma - seglu ys. Da yba neai5ki. DaZniausiai auginama dobi- lincgom ena (Gomph ena globosa BYL, ikSi 05is ne isuose leidi- niuose ienodai adinama, pa yzdLiui, a ojamas e s inis [Sinis ddmuo u ul u c gom ena (TG 1996: II2). { ai uoja leidiniuose miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae)) Seimos augalo [Sies pa adinimo a5yba: ienu kiauiininis lagu as (BVZ; TG 1996: L43), ki u kiauiininis lagu as (2002 m.,,Flo exli pa asa is"). Sios Zoles lapai apaugg S elniais plaukeliais, plok5 i, umpas i ankus Ziedynas p imena ki5kio uodeg4. L. I inskis ap a- iamai gendiai (Lagu us<g .lagos -,,kiSkis", oy a -,,uodega" BVZ) pa adin i a ojo neai5kios da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 (Aga aceae) Seimos daugiamediam Zoliniam augalui k a- piajai ube omi (Polinn hes ube osa, loL Polian hes <g . polios - ,,balk5- as", an hos - ,,Liedas" BVZ), daZniausiai auginamai kamba iuose, b[dingi maloniai k epian ys Liedai. Pigim umen)je pa eik as pa a- dinimas gawu wis - gausu is (: gausus + -u is) (lenk. Wielo kn). Pama inis Zodis gali bl i pasi ink as a ba sekan lenki5k4 pa adini- m4 (lenk. wielki,,didelis, didis"), a ba del gausiq jo Ziedq, o da ybos oman as :u is - neip as as i nebldingas lie u iq kalbai. Budlijini4 (Bud.dlejaceae) Seimos k mas budldja y a kilgs i5 Kini- jos. Jo uSis Da ido budlija (Buddleja da idii) auga g ei ai i be eik isu , ne sku dZioje di oje, u i sa i 4 o m4 i pailgus, ankius Zie- dynus. Sio augalo gendiai pa adin i L. I inskis eike e min4 sajs is - sais is (:? sais i,, ai5iojo, i ino, kabinejosi" + -n's). Va do mo- y acija nelabai aiSki. K ip omeij a (C yp ome ia < g . k yp o s -,,p asldp as, apsaugo as", c os -,,dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs al<sodini 4 (Taxodiace- ae) Seimos medis, ku io [SisTaponini kip ome ija (C yp omeia ja- poni.ca) auginama i pas mus. L. I inskis gen ii a dijo neaiSkios da- ybos i mo y acijos Lodlin nd s - ne ys (:? ne i * - ys). Ap a iej i augalai i auk i i B o aniko s a d 4 io dy n4, ku iame j iems pa adin i, kaip i ka aloguose, pa eik i lo yni5ki skoliniai. Da ke u- iq augal nd a mind ame Zodyne, o ,,Flo exli pa asa yje" Sie auga- lai aip pa adinami lo yni5kais skoliniais. L. I inskis jiems i a dy i higim imenij e pa eke sa o suda y us p a ad inimu s. 98 Ka diospe mas (Ca diospe mum) - ienme is ijoklinis augalas, ku- io deko a y ios p sli5kos Si deles o mos plenelds iki 3 cm ske - smens i5silaiko nuo liepos mdn. iki Salnq. Jis inka balkonams, siene- lems apZeldin i, sausoms puok5 ems da y i. Siam augalui pa adin i L. I inskis da e g ah4lie u i5k4 a dq - szi doHi - ii doHi (: i udis + -okle) (lenk. S e dusznilg se duszek). P iesagos -oHis a daiodiniai ediniai y a e i, bend inei kalbai jie y a Siek iek paZis ami ik kaip augalq pa adinimai (LKG 1965: 358). Ka aloguose eklamuojamos d i s og ninds g6l6s eul<omio uSys: d ispal is eukomis (Eucomis bicolo ) i udeninis eukomis (Eucomis au umnalis), ku ias galima augin i da Zeliuose. Knygoje ,,Gdl6s m[- sq namuose" ap a5y a ki a Sio augalo i is-Eucomis comosa (GMN 2001: 30), ku ios nu ody as ik lo yniSkas pa adinimas. Thi s oguni- nis augalas su mdsingq, bly5kiai Zaliq lapq sk o ele i s adiomis, an- kiomis Ziedq kekemis, ku ios Zydi asa os pabaigoje, o iliem4 5i gele ilsisi. Ap a ojo augalo gen i L. I inskis adino e minup dpldukh - p oplaukis (: p o- + plaukas) (lenk. Wa kocznica) galbl sekdamas lenkiSku e minu (lenk. wa kocz - ,,kasa"), be p ie5delio p o- mo y- acija neai5ki. S e nioji molucela - ienme 6 gdld, inkama gdlynuose augin i i sausoms puok5 dms da y i. Pigim umendje Siaigendiai duo as neai5- kios da ybos a das ddmie is - domd is (Molucelln). Da ybos o - man q -e ls bl q galima i5ski i, adiau neZinomas pama inis Zodis. L. I inskio siuly u lie u i5ku a du g aiulns galima bu q adin i kalika pq (Callica pa bodinei, plg. g . knllos - ,,g oLis", ka pos - ,yai- sius") - k lm4, sodinam4 del ankiai augandiq, puo3niq, g aZios spal- os uogq, liekandiq an k lmo ne i lapams nuk i us. Ap a iamo augalo pa adinim4 g aiulas - g alulas (: g ahn + -ulas) L. I inskis suda d su p iesaga -ulas,ku i,,daugiausia eiSkia konk e q eiksmo ez l a q, i anki a Siaip koki daik 4" (Ska dZius 1996: 184). Reike q pamine i da kelias kamba ines g6les, ap a5y as knygose Gdlds mus4 namuose i Kamba ines giles, pa adin as aplie u in ais lo yni5kais a dais. L. I inskis Pigim umenije jons i a dy i pa eik€ sa o suda y us ZodZius. Ac himene (GMN 200I : 26, 34; KG 1997 : I30) (Achimenes < E . a - ,,ne",cheinon - ,,Liema" BVZ) - ai gen is, ski iamagesze ijinia (Ges- ne iaceae) Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq oZi- niais, pu pu iniais, gel onais i bal ais Ziedais. Ziem4jq s iebas nu- dZiiis a, o pa asa i el a Zelia. L. I inskis Siai gelei su eikd pa adini- myiiblonis - iybk nis (:? iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls) (lenk. Ognipl" i) galbl sekdamas lenki5ku pa adinimu (lenk. ogni6 siq - ,,deg i, liepsno i; blyksd i"), be da yba ne a isai aiSki. higim i nenije pa e k as e minas snudlnas - S elnas (: i elnus -as) Cil c a ia genLiai i a dy i. Minimos gen ies lSis knygoj e Gdlds m.ils4 nmuose adinama mi.i iqja cine a ija (GMN 200I:75). Ji Zydi nuo Ziemos iki pa asa io, dideli lapai auga sk o ele, i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan ys dideli sauludiq ipo i ai iq spal q Liedai. Ga denin jasminoides ({G 1997: 183) lSis pa eik a be 5inio paZ5 minio - ikga denija. Zydi dideliais pilna idu iais bal ais a ba k eminiais Ziedais, i5simediusiais ankiame isZaliame k imelyje. L. I inskis 5i4 gen i adino LodLiu kilmpo is - kumpo is (:? kumpas ,,lenk as, k ei as" + o is), S e ono is (S ephano is<g . s ephanos -,, ainikas, ka lna", oyq o os -,,ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae) Seimos ijoklinis augalas, ku iam pa adin i L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas - s ap s. Jo uiis gausiaiiedis s e ano is (S ephano is loibunda) (GMN 2001:75) pa asa i i asa 4 Zydi kekemis s aigiai k apiq, i uaig du- es pana5iq bal q i aus l Ziedeliq, jo lapai ap alaini, blizgan ys. Mine oje knygoje Knmba inds geles pa eik as ik lo yni5kas Sios gen- ies pa adinimas S ephano k loibunda (KG 1997:236). Thigi daugiau kaip p ie5 130 me q Zemai is Lau ynas I inskis kai ku iems augalams, ku ie Siandien i ai ioje li e a oje i a dijami lo- yni5kais skoliniais, pa adin i a ojo sa o suku us lie u i5kus e - minus. S aipsnelyje ap a us L. I inskio naujada us galima suski s- y i i is g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos i (a ) mo y acijos (sublas, seglu ys, iie is, sais is, ne ys, dome is, s apas), ad kaZin, a Siandien gale q pakeis i jau a ojamus aplie u in us lo yni5kus pa- adinimus. An osios augalq a dq g upeles da yba gana aiSki, ik ne iksli jg mo y acij a Qals isk, plunlcsne ys, an kulis, l< epeni, p akel- is, ponnwis, p oplaukis, l b lonis, kump o is), 5 ie p a adinimai idomus indi idualios L. I inskio da ybos pa yzdLiai. Tie i - ai5kios da ybos i mo y uo i L. I inskio naujada ai (ska unis, skiau eninas, saulA a, 100 lai iklis, ii ddkld, g alillas) - gale q pakeis i Siandien a ojamus lo- yni5kus skolinius. P ie Siq galima ski i da du augalq a dus, ik pakeis a i p ie bend ines kalbos p i aiky a o ma: azg as) aizgi - as lend dli> Iend dli. Thd iek specialis ams bo anikams, iek ap a iamos s i ies e d- jams eike q pa a y i L. I inskio a J. A. Pab eZos ank a5dius, ku- iuose galima as i idomiq i e ingq dalykq, o ne ei i leng iausiu keliu i skolin is lo yni5kus pa adinimus. LITERATORA IR SAXTINIAI Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio ank a5diai K oku oje. - Tb minologi- ja 5. Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio palikimas. - Lie u iy kalbo y os klausimai 40. BYZ 1998: Bo anikos a du Zod nas. Sud. R. Janke idiene, Vlnius. DnnZ D76i Vi kaus ai V.-i aa is y 4 duninink4 inek 4 Zodynas, Vilnius. G a i e n i s 1997: Sillome kelis lie u iSkus geliq pa adinimus. - Kalbos kul u a 69. Gai enis 2001: Kele as pas abq apie sis ema ikos e minij4. -Tb minologija 8. GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs . Giles mus4namuose, Vilnius. Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Kai ku ie nauji duomenys apie L. I inskio da bus lie u iSkos bo anikos e minijos s i yje. - Bo anikos klausi- mai2. KG 1997: Pe e McHoy. Kamba inis gllis, Vilnius. LBZ 1%8 Lie u i.ikns bo anikos 1odynas. Red. J. Dagys, Kaunas. LKG 1965: Lie u i4 kalbos g ama ika L, Vilnius. LI{Z 1-978: Lie u i4 kalbos iodyna.s 11, Vilnius. Ll(Z 2002: Lie u i l kalbos iodynas 20, Vilnius. Ska dZius P. 1996: Rink iniai ai ai: Lie u i4 kalbos iodZi4 da yba, Vilnius. TG 1996: Halina H e ic. Th p geli4: balkono gilis i s ambieji augalai, Vilnius. Vainauskiene D.2000: Apie geliq, jq spal q pa adinimus i ki us dalykus. - Tb minologija 6. Vi kauska s Y. 1977: Siau ds y q Zemaidiq d0nininkq kai ku ie mo o onemi- niai dialek izmai. - Lie u iu kalbo os klausimai 1,7. A FEW OF LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS Summa y The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu- 101 sc ip P igim umene had named he men ioned plan s using Li huanian neologisms. This a icle also discusses he names gi en by l inskis. Some o names used by I inskis ha e unce ain o ma ion and mo i a ion (domi is, ne is, sais is, seglu ys, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e (an kulis, k epend, kumpo is, pakel is, plunl<sne ys, ponawis, p oplaukis, azgl as, lals isis, iyblonis), and he hi d g oup o names ha e bo h o ma ion and mo i a ion clea (g aiulas, laiuklis, lend eli, sauli a, skaiinis, skinu e nas, ii dokli). The names o he la e g oup could eplace he La in bo owings used a he p esen . Albina AUKSORIUTE Lie u iq kalbos ins i u as P. Vlei5io g. 5,lJ -2055 Vilnius E. paS as [email p o ec ed] 02 Gau a 2002-09-16