OnaPETRENIBNE
Vi I i c L s pe d ago
gi
i s n i e s i e as
TERMTNU
A sX Xn , AS MOKSLO
POPULIARINAMUOSIUOSE
TEKSTUO
SE
Mokslo
populia inamuosiuose eks uose, ski uose
pladiajai isuo-
menci ,
pap as ai i sup an an ai supaZindinama su ak ualiausia
i
idomiausia
moksline
medZiaga: naujausiomis idejomis, a adimais i
pan.
S a biausia
Siq eks q unkcija
y a ,,pa eik i
dalyking in o maci-
j4,
o kad
Sidi
bl q pa aukli
- ap elkama
aizdo i emclcijos
d abu-
Liu, . y. siekiama
i po eikio,
i aigumo" (Zupe ka 1997: 83)
- g e a
p aneSimo
unkcijos ealizuojama
i eksp esine
bei apeliacine.
S en-
gian is
pa eik i
ad esa 4, sudomin i
ji keliamomis p oblemomis, kal-
bos p iemones
links ama a o i nes anda iSkai, k[ ybiSkai,
pasi el-
kian kasdienines si uacijas. Dalykinis ikslumas, logiSkumas.
ak q
pa ikimumas mokslo
populia inamuosiuose
eks uose
nea siejamas
nuo aizdingumo, emocionalumo, subjek y aus
e inimo.
Ski ingai
negu
mokslinio
s iliaus eks e, ku io ad esan as o ien-
uojasi i oki pa kaip jis k ali ikuo 4 specialis q,
geban i
,,m4s y i
abs akdiomis
ka ego ijomis, sudd ing4
moksling in o macijq sin e-
in i, k i ybiSkai
j4 isimin i" (Bi iniene 1997
: 27),mokslo
populia ina-
mqjq eks q ad esa as
y a
engiamas
inkamai
su ok i
pa eikiamq
in-
' Mokslo
populia izacija Lic u oje
in cnsy iau
emi o muo is XIX a.
pabaigoje
-
XX u.
pi maisiais deiim mei'i: is.
Siuo
laiko a piu m kslo
populi inamqjq s aips-
niq,
ku iuose bu o
,,populia iai
aiSkinamii ai iq mokslq
pag indai. supaZindinama
su
bend ajam iSsila inimui eikalingiausiais c minais"
(Palionis 1995: 268), y a iSspaus-
dinE
J. Adomai is
(Se nas). P.
A iZonis, J. Basana idius,
K. B ga, J. Jablonskis, A.
Janulai is, J. SliUpas, P Vilei5is i daugelis
ki q o me o mokslininkq. Nc maZiau dc-
mcsio
mokslo populia izacijai ski iama i iiandien
- s engian is
pa enkin i
in elek i-
nius
isuomenis
po eikius.
mokslo populia izacija ampa
is
s a besne. A siz elgian
igalimq
ad esa o an Ziq,
iisila inima
i pan.,
mokslo
populia inamieji eks ai
galibl i
ak uojami
ne ienodai.
Siame
s aipsnyjc, siekian apz clg i
daZncsnius e minq aiS-
kinimo b[dus, cmiamasi
eks ais, ski ais
plaiiajai audi o ijai. DidZiqiE nag ini q
eks q dali suda i se ija Mokslo naujienos
isien s.
A)
o macijq.
S engiamasi numa y i isus mokslinio dds ymo
komponen-
us, ku iq ad esa as
gali
nesup as i, ie5koma bldq jiems
paaiikin i.
Mind uose eks uose
engiama
abs ak umo
- kiek ienq eiginj sie-
kiama pag js i
Zinomais
ak ais, ilius uo i konk ediais
pa . zdZiais.
Ypa ingas d€n esys ski iamas
e minams,
ncs
ju gausa a
nelinkama
a osena da o
eks 4
sunkiai
su okiamE
i iboja ad esa o galimybes
dome is
mokslo
naujo dm
is.
Te minai
- s a biausia, in o ma y iausia
mokslo kalbos leksikos
dalis
- a ojami isose mokslinio
s iliaus a mainose2
( ealizuojama
s ilis ind
ypa ybe
- dalykinis
ikslumas),
aiiau kiek ienoje i5
jq unk-
cionuoja ski ingai .
A siZ eigian
i neapib eZ q ad esz 4, mokslo
po-
pulia inamuosiuose eks uose s engiamasi
pa eik i ik uos
e minus,
be ku iq neimanoma i5si e s i. Pi menybd eikiama
kalboje
jau i i -
in iems
am ik q mokslo Sakq
e minams,
engiama naujq, abejo i-
nq, nelinks ania ku i naujada qa. Visus mokslo populia inan uosiuose
ek.s uose
a ojamus e minus galima ski s y i
I papildon o
ai5kini-
mo ne eikalaujandius e minus i e minus, ku iq
be
papildomo
aiS-
kinimo ad esa as
gali
nesup as i
a sup as i klaidingai.
Mokslo populia inamuosiuose eks uose
neai5kinamos isiems
mokslams
ienodai s a bios
bend osios
ka ego ines
s4 okos
(p z.,
: A. Bi inicne, a siZ clgdama
j ,,mokslinio
s iliaus neling is inius
ak o ius, ypad
i
nuola
kin anc*ius
komunikacijos ak o, sup an amo
plaiiqja p asme, ikslus,
daly iq
ySio
sa i uma i caliu
eks u unkciona imq mokslinis eiklos s c ojc" (Bi inieni
1991:27). ski ia is pag indinius
- eo ini
(spccialqii),
mokomqji i me odinl
- moks-
linio s iliaus
p >s ilius
i moksk
populia inam{i
pos ili,
ku is, y djos eigimu.
p i-
klauso
mokslinio
s iliaus
pe i c ijai.
A siZ clgdamas
i c minq
unkciona imq
cks e
, V. Lcidikas
(JIeii. 1990: 82)
pa cikia
okiil eks q klasi ikacija: c minq ku iamicji ( cks ai,
ku iuosc
ap a5omos
naujos eo ijos.
koncepcijos,
nauji ii adimai i a aclimai, k .), c minq a dan icji
(an iniai
in o ii,aciniai dokumcn ai, mokslo
populia inamieji, publicis ikos
eks ai,
k .) i c minL
i i inamicji
( e minu
Zodynai, enciklopcdijos,
k .) eks ai.
I Tc n inolog l eigimu
(Z .
Gai e nis 2002:271.
kiek icnas
abejojan is del icno a
ki o e mino
u i cisc
ku i sa o
naujada il, adiau
ikc ina, kad nauji a
maZai Zinon i
e minai
gali
a i olin i
mokslo
populia inamuosius
cks us n " o sudc ingcsniu moksli-
niu eks q, ku iq pag inda suda o
s anda izuo i
a a i inkamll
ins i ucijq
ap obuo i
e minai.
+
-1
desnis, hipo eze, n e odas, aida, yiys,
sis ema i k .) a konk ediq moks-
lo Sakq e minai, ku ie ad esa ui u e q b[ i Zinomi
i5 bend ojo iSsi-
la inimo.
Thi
pag indines
i ai iq s idiq s4 okos,
l auk os
ibend ojo
ugdymo
p og amas.
Pa yzdLiui, kalbos
mokslo
populia inamuosiuo-
se eks uose papildomo
ai5kinimo ne eikia
e minams, ei5kian iems
ga sq (p z.,
balsis YanagMVP 82,
p iebalsls
VanagMVP 82), kalbos
daliq (p z.,
daik a a dis KeinTA 69) a iodLio daliq (p z., galune
KeinTA 19,p iesaga
VanagMVP 65,iaknis VanagMVP 67) pa adini-
mus; bo anikos mokslo populia inamuosiuose
eks uose ne a ai5ki-
nami ge ai Zinomi augalq (p z.,
no eli Janke RGA 11
,
pakalnu i
Janke RGA 24), medLiagq (p z.,
chlo o ilas
Janke RGA 9) a p o-
ces l
(p z., o osin eze
Janke RGA 9) pa adinimai
i k . I5samiau ne-
ai5kinami i ie e minai, ku iems bldingas
seman inis
ikslumas, mo-
y acijos aiSkumas,
- gana
nesunkiai
galima
su ok i kai ku iuos
sude-
inius a sudu inius
e minus (d[ inius), ku iq eikSmg
a skleidZia
idine pa ies
e mino o ma, p z.:
mai inamoji e pe RimkSBP 7 a
L aigidelapis
S ide skZ ll,ilgaamiiikumas Skliu Kl5 i k . Sup an-
ama,
isada
i5lieka ikimybe, kad mine q
e minq ad esa as
gali
ne-
su ok i. Thdiau ku kas blogiau, kai mokslo populia inamuosiuose
eks uose neaiSkinam i maLai papli g,
ik specialiojoje li e a I oje a -
ojami e minai, ku ie be papildomo
ai5kinimo ad esa ui
lieka nesu-
p an ami.
Te minas
,,jau
paiia sa o sanda a u i eisingai o ien uo i a o o-
jus" (Keinys 1980:
32), adau ka ais idine e mino o ma ad esa 4
gali klaidin i.
Tokiais a ejais
ad esan as ne ik bando iSkel i poZy-
mius, ku ie gali lik i nepas ebe i, be i s engiasi numa y i e mino
su okimo klaidas i ne ikslumus.
P z. : P i i iupi7
- Valkinink4
puiy
nuo
s e
asa q nesunku
ap ik i aus ais Ziedais
iydiniiq g azdikini l ieimos uii
- lie u inq nak iZiedq. Nedaug y a uii4, ku ios pasaulio bo anikams
(juk loQn4 kalba y a a p au ine mokslo kalba i kiek iena augal4 uiis
u i lo yniikq a dq) p imena Lie u q. I nebu inai iios uiys u i bu i
iipli usios ik Lie u oje. Pakako, kad jas pi mqka ap aie bo anikai,
di bg Lie u oje i q a dq pasiulq. Lie u ini nak iiiede auga ik Pie ll
Lie u oje, Bal a usijoje, Lenkijoje, Uk ainoje Janke RGA 29-30. Sa-
kalas kelei is.
Sakalas kelei is isai nekeliauja; jis seslus
pauki is. Da-
lis paukiii l ne lieka iiemo i en, ku pe ejo, o iisk idusieji pap as ai
44
g iZ a
i senq
lizdq Bala5e RK 52. Baiminan is,
kad ad esa as
gali
sa aip in e p e uo i
pa eik us
e minus, aiSkinama
ik oji jq mo y a-
cija, s engiamasi kuo de aliau
a skleis i ik z
q eikimg.
Daugiausia d6mesio
mokslo
populia inamuosiuose eks uose
ski-
iama speci iniams
konk ediq niokslo 5akq e minams.
Siekian ,
kad
pa eikiama in o macija b[ q p ieinama kiek ienam no indiam su
ja
susipa Zin i,
ie5koma budq, kaip pap asdiau i sup an amiau Siuos
e minus
paai5kin is.
Vienas
i5 e minq aiSkinimo budq, daZniausiai
a ojamq
ski ingq k ypdiq
mokslo
populia inamuosiuose
eks uo-
se,
- daik o,
ei5kinio a yksmo,
ku i e minas
4 mi,
apib eZimas.
O ien uojamasi
i dalinl apib eZim4: nesis engiama iS a dy i
isq e -
minu i a dijamo objek o ypa ybiq,
ddmesys su elkiamas
i poZymi,
ku is konk eiiame kon eks e
y a s a biausias6. P z.: Piliakalniai
-
ai i o is, ski os apylinkes
g en oj y
gynybai
Gimbu BPL116. Cho-
les e inas
l a medZiaga, bu inai eikalinga no maliai g l binei
eiklai
palaiky i Skliu Kl 28.
Pa i apib eZimo ai5ka
galima
i ki okia:
jun-
gianiioji iS ai5ka7
gali
bI i ei5kiama ZodZiais adinasi
a adinama,
ols ama nuo g ieZ os apib eZimo s uk l os
(ai5kinimas labiau
p i-
mena
pasakojim4).
P z.: Dainai ka u
sn g ybais ys osi
bak e ijos.
i
a i kiiiai. Tbks
sa i a pio bend a imas adinamas sine gizmu
Lu-
5
Te minq ai5kinimo bldus gana i5samiaiy a ap a g ki q Saliq kalbininkai
- L. Ba-
a5io a
(Ba a ueea
1985), I. K i ko (Knu xo 1976), E. Laza e id
(, lasapenn
1978),
E. Niki inas
(H . n uH
1970) i daugelis
ki q. Lic u oje 5i
s i is
da maZai y inLi a.
6
Palyginkime:. Th p au iniu
iodii y io lyne e minas e/ekl oli as aplb eliamas kaip
,,medZiaga,
ku ios molekulds, iS i pin os
a ba sulydy ol susl yla
ijonus
(d uskq,
ugi-
iiq i baziq i palai, sulydy os d uskos i . .)" (TZZ 1969:
205).
Fizikos
mokslo
populia inamajame
eks e andame
oki
sio
e mino aiikinimE:
,.elek oli ai
- ai ug5-
iiq, baziq
a d uskq
i palai,
ku iuose
y a
jud iq jonq - elck os
s o es pe neSdjq"
(Da ida GJP
20). Siame cks e
kalbama apie
elck ochemines eakcijas
i cigiam4
bei neigiam4
k u i u iniius
jonus,
oddl,
ad esan o
manymu,
isai nes a bu, kaip i
jonus
skyla an. ik a medZiaga
- i pinan a lydan i pan.
Apib €Zime
paliekama
ik
ai, kas
padeda
su ok i
kalbamqlq
si uacijq.
7
Ski iamos ys apib dZimE
suda andios dalys:
,,apib iZiamoji i5 aiika (de inien-
dum), apib iliandioji iS aiSka
(deJ'iniens) i jungiandioji
iS aiSka
( e
iSkiama
iodZiais
a, adinasi, eiikia). Apib dZimas
y a apib dZiamosios
i apib eZianiiosios daliq
lygybe" (VLE 200i: 6a5).
45
gauskB 6. S u q,je
gali bil i numo y' o,
kad nepasi u iiusios als ynbcs
p ie
jos gali p isijung i eliau. Tbks p isijungimas ,adinamas akcesija
a ba adhe encija
LydekPPKS 138.
Apib eZimas,
kaip e mino eikSmis aiSkinimo b[das, a ojamas
isuose niokslinio
s ilia . s
pos iliuose
(labai
daZnai ai
- naujq
e mi-
nq i edimo
p ienione),
adiau mokslo
populia inamuosiuose
eks-
uose
jis
gali
bI i papildomas
dalykinei
kalbai nebldingais e inimo
elemen ais.
P z.: Nikelis
- ai bal as,
in is gels q a spal i
n e alas.
Jis
y a kie as,
ge ai polimojasi. Gan iniai,
padeng i
blizganiiu a ba
mu-
i iu poli uo nikeliu, l bai g aiiai a o lo Da ida GJP 34. Ii oki4
pa cldim4 lig4
gali u pamine i
e ilke onu ijq. Thi
p o inio a silikin o
ligu,
ku i daba sikn ingai g doma a i inkama dic' a SinkGLZ 5. I5sa-
miau apib idinan
ap a5omqji objek 4,
s anda i5kumo i mokslinio
g ieZ umo nebelieka
- o iciali bend a imo si uacij
pe eina
i in y-
mesni
pokalbi.
Gana
daZnai e minai aiSkinami a skleidZian
jq kilmg.
Kilmes
nu-
odymas
padeda
su ok i e mino
a osen4, leidZia paZ elg i
ijo p i-
gim i. A siZ elgian
I e minu l a dijam4
objek 4,
galimi du kilmes
aiSkinimo
b dai:
1)
pa eikiama
e mino a si adimo is o ija,
p z.:XX
.
p adiioje bal us
p ade a
adin i
aisii l a lu. Sis
a das bu 'o paim as
ii o nin4 is o iko
Thci o, kuio eikalc
,.Ge mania" (98 m.) minimi Aes i,
gen es
Acs io-
unu imones, gnenan ys y iniame Bul ijos
ju os pak aiq je (pasak Thci-
o, ,,deiiniajame S eb l
ju os k an e"). Bal l kalbomis kalbaniius 2mo-
nes u bu eisingiau b 1 1
adin i ais iais, negu di b iniu bal 4 a du,
aiiau neaiiku, a Ti ci as
juo adino isus bal us, a pnls s, a ien ik
uos, ku ie g) eno aplink Ais nm es Gimbu BPL 12. Ii p ieiis o ini y
me al4
- ala o i i ino - 1839 m.
pin cg
ka q
pasaulyje
iilydy as an i i'ik-
cinis lydinys babi as (pa adin as
jo a adejo iniinieia s Babi o a du).
Sis
lydinys naudojamas
slydimo guoliams
gamin i JanulMM 11;
2) nu odoma,
i5 ku ios
kalbos
e minas
kilgs i kokia o e mino
mo y acija8.
P z.'.
Daba jau u ime sin e ini l inhibi o i4, adinam l
8
Ling is in6je
li e a u oje oks e minq aiSkinimo
bldas ne e ai
adinamas en'ni-
no e imologija (Z . Ky, nxona, Ca, u aHa 2002: 149).
46

e u d( n eis
(a gl.
,, e u d"
- s li i i, n kdy i). Thi. iziologiikai akn'-
ios me liiagos, i gi eguliuojan{ios
aug ly augimq. Jos le ina s ieb4
augimq, da o i ukq o osin czei,
mcdiiagl apykai ai, augal4 h'dejim d
i ki ien s
augi no
p ocesan SimkKPAA 15.
1911
me uis
gnLpc an c i-
kic i4 mokslinink p
pi n q ka q ii ipina o lap7 iisky i 'i aminq Bo, da
adinun q
oli c ilgi imi (lo . ,, oliun " - lapas). Jis gan inanms ik
a gal4 lapuose
SimkKPAA 19.
Mo y acija a skleisdamas
pi mykS g eik5mg,
ad esan as ne ik pa-
odo
e mino
eikimes
skaid umq, be
i padeda
lsimin i
sude inges-
ni e minal.
Ka u s engiamasipapasako i apie eiSkinj, da usi e ni-
nui gy ybg.
Vis del o oks e minq aiSkinimo budas ne a
ypad sdk-
mingas
- e mino a si adimo is o ija
ne
isada paai5kina pa i
e min4,
be o, nemokan nu ody os kalbos,
gali b i i sunku
jsimin i iZ elgia-
m4
mo y acija.
Galbu
del
Sios
p ieZas ies
e mino
kilme
daZnai e a
papildoma
skliaus eliuose
pa eikiama in o macija Salia ge okai
pla-
esnio
sil okos
aiSkinimo.
Mokslo
populia inamuosiuose
eks uose
abu
e n ino
kilmes
ai5-
kinimo bldai gali bn i a ojami g e a
- iename sakinyje. Ne e ai
oki4 a osenq lemia ad esan o siekis
paai5kin i
sinonimiSkus e mi-
nus. Kaip jau bu o mine a,
ienoki a ki oki e mino kilmes aiSkini-
mag lemia
pa s
i a dijamasis
objek as.
P z.: Ki a analogiika maiak au-
jys es
o ma, ku ia n lia ininose jon ose
se ga leiin ys milijo 1 imo-
ni4, y a K ilio n aiak aujys e
(pa adin a
g - l ojo
pa a de)
a ba
alascmija
(nuo g aikiikq iodii4 ,, halassa"
- ju a, nu oduniio, kad se gama
pa-
k an esc, i ,,hoima"
- k aujas) SinkGLZ 40.
O ien a imasis
i e mino
kilmg
y a
bIdingas i specialiesiems
moks-
liniams
bei
mokomiesiems
eks ams,
adiau mokslo
populia inamuo-
siuose
eks uose, pa eikus
nuo oclq
i kilmes
ial ini, dalykiSko kalbeji-
mo ono nesis engiama iSlaiky i
- ai5kinimas gali b i esiamas
kas-
dieniniq si uacijq
pa yzclZiais.
P z.:
Pl 's c p asn c
is l me al y
i ai iausi
paki imai, sukel i iio i cs apli kos,
adinani n e l l ko ozi-
ja. Pa s
e
minas ,,ko ozija"
a lon,ni(kos
kilmcs i eiikia me al l l di-
nio bei me alinio li binio i imq, ildijin q. Kn oduoju ne ya iniai bci
iah,a iniai laik oi. Jie apsi aukia ne s :on is
ildimi.s,
o ial.s u apna-
iu. Pu uiion is p uion is
J aside yiu
sidub i cs nonc os i sidab iniui
loik ai, cs
sidab as
pap as ai
,- a
l1-domus s
'u iu. Aliuninio, cinko i
A1
i ino di bi iai aip pa ko oduoja. U| enka aliumininiame
puode ui-
aug i agu kus a kelias dienas
palaiky i ugiiius kopus us i i ns in-
das
pamaiu p akiu a. Thigi
me alas u i dideli ukumq - jis ko oduoja
Da ida GJP 5-6. Ad esan o a ad esa o
p ak inis
pa y imas (p z.,
mine asis
agu kq
a kopls q auginimas
aliuminio
puode) gali bu i
i aukiamas
kaip papildoma,
labai
i aigi
medZiaga. Mokslo populia-
inamuosiuose eks uose kasdieninds si uacijos
e minams
ai5kin i pa-
si elkiamos
gana
daZnai.
P z.: XX amiiaus
p adZioje
jaL nas
an c ikie-
iiq mokslininkas
T.
Mo ganas
gene iniams
N imoms
pasi inko aisinq
n uselq
- d ozo ilq. Siq muselq kiek ienas esame ma q: sandeliukuose
i usi ose
apie nuskin us aisius,
. nq, gs aniias
uogienes sklando
maiydi 4 museli y bu iaL Thi i y a ga sioji d ozo ila, ku ios y imams
i s 1
gn'
e nim
q p
a i e n e (
: pasky e
) l ks an
i iai mo
ks li
nink l Sink GLZ
i1. Mokslinio i bui inio s iliq komponen q
de inimas
a skleidZia
mokslo
populia inamqjq
eks q
sa i um4.
Mokslo
populia inamuosiuose
eks uose
galimas
e min l
aiSkini-
mas
pasi elkian sinonimuse, a ojamus
ki q ipq eks uose.
Sinoni-
mai daZniausiai
a ojami
siekian paai5kin i
a p au inius e minus
- Salia
jq pa eikiami
kalboje
plaiiau papli g a ian ai.
P z.:
Sis mc-
diiag4 apykai os
de ek as
daugiau niekuoypa ingu nepasi eiike,
kol 1903
me ais
kaip migdomieji ais ai bu o
p ade i na do i ba bi u a ai: ba bi-
alis,
enoba bi alis (skai . ojams
galbu ge iau
. a
linomi e o nlio,
liuminalio pa adinimais)
i k .
SinkGLZ 42. Vicnin ele
chemini me-
diiaga, galin i eik i ene gijq, iioje sis emoje
y a andenilis. Jo elek o-
')
Pa"yzdingai
su a ll' oje c minijoje sinonimija
y a
maksimaliai
ibojama
- sie-
kiama,
kad
kiek iena s4 oka bu q Zymima
ik ienu
e minu. Thiiau sinonimiSkq
e -
minq
gausu.
Jq
a si adimo p ieZas is
iSsan iausiai
y a
ap a Es
S .
Kcinys
(Keinys
1980).
Jo
eigimu,
sinonimq
a si anda
dil ne
su ienodin os e minologijos, sa i e minai
su-
da inejami
del ki q au o iq
a ojamq
c minq
neZinojimo.
jq ne ikimo
a
nepa ikimo
- isa
ai lemia
i a p au iniq, i g ynai
lie u iSkq
sinoniminiq
e minq a si adimq. Be
o, ,,Siek
iek sinoniminiq e minu susida o,
kai Salia liaudies
a li e a I ines
kalbos
su e minin q ZodZiq
da p ida oma
naujada q a c iniq" a ,,5alia
d iZodliq bei
keliaZodZiq sudd iniq
e minq
a ski ais a ejais suda omi umpesni, nc e ai ienaZo-
dZiai e minai";
,,pasi aiko
i aip.
kad
sinoniminiq e minq a si anda
icSkan aisyk-
lingesnes
i5 ai5kos" (Keinys 1980: 100, 101).
48
nus biologiniai ko aliza c iai, a bu
e
en u i,
pen cia
ideguonies
n ole-
kulq Jasai GE,
9;
aip
pa
- i lie u iSki a i ikmenys,
p z.:
To laik a -
pio s o yklose
an lama iebe kl l, iu '4 kaul y, ieiu y
ke a14,
aga 4
( andens
ieiu Q l ki q, papa iio iakn4, paukiii l kaulq i k . Gim-
bu BPL 28. Tai g ybes
ene gijos i jos a sinauji imo
2enklai,
esmi-
niai n o e iikoje ch onineje
(iemes)
i luna ineje
(menulio ciklo) sim-
boli4
sis e u ye Gimbu BPL 33.
Thip e minai ai5kinami
ypa ingaiju
nepab dZian .
Ki as sinoniminis e minq ai5kinimo bldas, kai Salia
lie u i5ko pa-
eikiamas
a p au inis
e minns 0, labiau
o ien uo as
j nag inejamos
mokslo Sakos specialis 4
- k ali ikuo E ad esa q: daZniausiai
lie u i5-
kas Zodis, kaip e minas,
y a
naujas, odel nu odomas i specialiojoje
li e a l oje a ojamas,
be
pladiau
nepapli gs a p au inis a i ikmuo.
Galima da y i
p ielaid4, kad nespecialis ui oks
aiSkinimas
y a didak-
inio pobIdZio
- ike ina,
kad susipaZings
su e minu ad esa as
leng-
iau j su oks i ki ame n- oksliniame
eks e. P z.: Noin ge iau
su-
p as i, kodil aip lomimasi mu acijus sukelianiiais
ak o iais, enka
uisimi
n i apie ga
m il io (spon a
ninio
) o ga nizmu n u abilumo
p ieZas
-
is i u mpam
pe sikel i
i olimq p aei i Leke EG 14.
Ko ozijos
p oce-
sas sl s ip eja,
jei pa 'i iiuje y s osi
ne ienos,
o kelil nlii4 mik oo ga-
nizma i, pa l-zdiini, ba k eij os i mik os kopiniai g ybai (mik omic e ai
)
LugauskB
6. Pas ebe a,
kad sinonimai
pap as ai pa eikiami p ime-
nan jau Zinom4, anksdiau eks e ai5kin 4 e min4,
a kai e minas
a ojamas
epizodiSkai.
Vaizdingai i l aigiai
e minai ai5kinami me a o omis i palygini-
mais. Me a o os aip
pa gali
b i i
a ojamos kaip sinonimai
-,,iSski-
iama sema,
p ia inan i me a o E
p ie pladiai
a ojamq
sinonimq
0
Kai ku iq mokslq
(p z.,
bo anikos, medicinos
i k .)
kalboje
gana
daZni i lo y-
ni5ki ZodZiai a Lodli l junginiai. Pyz.: An polie ileno auga i ys osi
mik oskopiniai
g ybai, ypai pelejun4 (Penicillium) i gal eni4 (Aspe gillus)
gen4,s
LugauskB 14. Pa-
yzdliui, hen olizi is s ep okokas
(S ep ococc s
haemoly icus) ne u i
iiuieli4, ku i4
kai ku ios bak e ijos gali laikinai nelell l
RimkSBP 12. Lo yni5kas a i ikmuo mokslo
populia inamuosiuose
eks uose
pap as ai
pa eikiamas
sie kian ikslumo. ki4 a -
osenil
lailq i e minq
aiSkinin o
b du pladiajai
isuomenei
ski uose
mokslo populia-
inamuosiuose eks uose nd a ikslu.
49
eilu es"
(Ea au dna 198-5:
142). P z.: Ilgiau
s abidani dang4, ii ,),sile
,,k in anii4 i aigidii l" - me eo Ll,
ie
n be
i en i aigidiiq one skiejan-
ii4 di b ini4 Zen es palydo 4,
o gal i ispildingq
ials ai aus ,uis a spal-
iuis ilnijun iq
iiau <is pai ai.s j's ide skZ
19. Kaip mi y i. e mino
me e o a s sinonimu a oj
am as
me a o inis
jun
ginys,,k in an i
L aigi-
de", u in is ealizuo q
sem4
,, yks eld i"
i ikslinamas pazyminiu
,,k in an i",
y a isi5kai galimas
e mino eik5mes aiSkinimas' .
A ba:
Pas an oju me u iiski a
dougiau kaip 10
gibe clin4
@ upe
augimq ska-
inaniiLl ho mon4; ii j4 ge iausiai
ii i a i eikliausia
) a g,ibe elino
ugi is) - augalo s iebo augimo
,,kon olie i l"
Simk PeA 14.
Saules
gel ncs y a l 'lii iikas b anduoliniu eakcij l ka ilas, ku is
sunaudoja
undcnili
i
gamina
el1
JuSkMZS ll. Mokslo
populia inamuosiuose
eks uose me a o a, kaip
papildomas
ai5kinimo
elemen as,
gali
a lik-
i i ki a unkcijE
- pade i a skleis i e minu
i a dy o
ei5kinio a p o-
ceso eikSmg. Aki aizdi
o ien acija
ibui inio s iliaus
me a o izacijq
-
,,jun ame
a imumq kalbamajam daik ui,
iesiogini kalbe ojo s4ly i
su
juo" (Zupe ka 1997: 62). P z.: Jau iio iim meiio p adiioje moksli-
ninka ns bu o Linon a da iena a gal4
,,megs ama"
mediiaga, nL o
ku ios
ge eja
j4 ,,ape i as
algan " azo q. Sios nediiagos
- i amino 8,,
(pi idoksino) - iiaiikinimui pag indus
padejo ame ikie is A. Mais e is
SimkKPAu{
18-19. Tokia
a osena padeda
suda y i
isp idi,
kad
eks-
as
ne a
sudd ingas, kad
ji gana
leng a
sup as i,
nes in o macija pa-
eikiama iesiogiai i pap as ai.
P ieinamumo
p incipas
gali b[ i ealizuojamas
i palyginimais,
ku ie mokslo
populia inamuosiuose
eks uose daZniausiai emiasi ge-
ai Zinomais
objek ais
i eiSkiniais.
P z.:
Racliacinq mu age czq
gali-
I' Mokslo populia inamuosiuose
cks uose mc a o os a nela o iniai
junginiai
daZnai iiski iami kabu dmis. Kai ku ie au o iai kabu es
a oja
siekdami ii eng i a -
sakomybes uZ
ne iksli4
i s ilis iikai ne
mo y uo 4 me a o izacija ( laxy"n. H
1988: 23;
plg. Aba a i ius 2002:
210-2lI), aiiau daZniausiai mokslo
populia inamuosiuose
e ks uosc
jomis i5ski iamos
,,au o ines
me a o os
- nauji,
nc ike i sil okq
sug c ini-
mai" (Ma cinke idienc
1991: 19). Ne a abejones, kad oks
pe dd as
kabu iu a oji-
mas
y a yciingas
- ,,kahu ds
ics
:iu o ine
me a o a i5dildo daljjos Za esio, asocii ciju
gai umo" (Ma cinke iiicnd
1991:
20). Daugeliu
a ejq mokslo
populia inamuosiuo-
se
eks uosc
kabu cs
eikc q
a o i
saikingiau i apdai iau.
50