scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Author: Solvita Labanauskienė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/644/735
C..{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb.
TEPMI4
H
OJIO| I4I{EC
K}I E ON
PEAEN
EHLI
gI
@n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHo o
yH Bepc , Te a
Can -lle ep6ypl 2003,
280 c.
de la Russie -
memb e du
d'enquê e
se e minologie
Se giejus
Se o as niai e puikiai
comi é
paZis amas
e minologies specialisq.
A sinaujinusiomis
jegomi usq
e minolog ja
scien i iques
pa i ies semiasi i is
uZsienio,
po
nepamindan kojomi
sa q e minologijos
pag indq ku eiq
p incipq.
Telle idée
egimes e la
plus écen e
S. Selo o
monog aphijoj e Te minas.
Te miniikumas.
Tb min4
déc eiQ-
s.
Commen
indique l'ou age
{ ade,i s
iS y imas
- ce nou elle, 199g
leis os
ilologinis m.
monog aphie i5
edi b a esmes e
deux chapi es
appldy a, e sion.
Siame a ail
au o ius p is a o
nauj4pozi i i i
e min4 e
e miniSkumq.
De nou eau
éponden des
I
ques ions
impo an es: ce
e me, es e me
e minqapib ezdiq
apib eZ is, quie
ypes e exigences,
e minq s4 okine
s uk l a,
uZ iksuo a
apib eZ imis.
Msi
e minologagi p i a q
S. Selo o es ime, que les
e mes son idomïne e
assez la ge Siuolaikiniq
kalbq pa ie du lexique.
Te mino lingu is ine
p oblema ika, son
his oi e es p ésen ée
okiq y ejq comme
A. chaju inas.
. Danilenko, . Leidikas, .
Niki o o as, A. Supe anskaja e
k . Les ques ions héo iques
iné i ablemen liées à la
e minologie ges ionne e
s anda diza ion (D. Lo e, I.
olko a). Esama da bq, dans
lesquels le e me, comme uni é
de héo ie de science, es
é udié scien i iqueoly os ou
philosophique (E. Mamdu as,
aspek u
E. Muldenko,
V. Nalimo ).
Logine k yp imi a P. Achins eins, . Ka po idius.
Kalbo y os li e ahl oje sans in i ai uoja p op e
e minc sq okos apib ez is.
Tadiau les
p incipales
exigences pou
e mes, comme
pa iculiingie ns
ZodZiams e ZodZiq composi ions,
son nusis o ejg de nomb eux
k as q e minologijoje e son
i a d lami: e me s4 okines
séman ique p écision, e me
una eiks niSkumas, s ylis
neu ali é e exp ession
é i a ion, nomina i iSkumas
( a dininki5kumas),
e me
sys émiskumas.
Vieni plus
impo an sq
e minq exigim l
lie u iq
e minologijos
eo ijoje
* ègingumas (Gai enis
2002:
36),
una eiksmiSkumas (Keinys
1980:
28). Dans la
li é a u e
linguis[ ine] l'on
pa le amplemen du
e me sis emiSkum4.
La ge pa ie y ine oj l
p ipaZis a ji e me poZymiu
I Se giejus
Selo as. Te minus.
Te miniskumas.
Te minq
apib eZ ys,
Sank
pe e bu g-
as:
Sank Pe e bu g
de l'uni e si é
na ionale
Facul é de
Philologie,
2003,290
p.
160
(A. Chaju inas, B.
Go odeckis e V.
Raskinas e k .). Mais ano ,
S. conc -
Selo o, dias di icile sys èmes5kumo appa3cas à appele iable ixés. Da oma
gana ka ego i5ka iS ada del qua eq pi mqjq e me pa iculie ybiq
sen imen nemen e de l'exp essi i é
( iena eik5mi5kumas, p écisumas, absence, nomina y i5kumas) du
- elles es"peu pas ê e appelées elles que,
selon les e mes, ca ac é isées comme
langue lexique pab e-
specialDs ZodLiai e i5dis i ien i5 géné ale
(p. 22). Sys emi5kumas
Ziamas déjà comme le plus impo an e me poZymis,
o man
Zod[ ou ZodZiqjungini b l en comme e minq. Ka ego i5kesnes men is ei5kia B.
Go odeckis e V. Raskinas: e me, sépa émen , p is as es ikcija. Il exis e que
e minq dans le sys ème. Di i au eu s pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 edi4 ce
e me-
(R. Budago as), pasak nq isuma, dans laquelle e mes
a pusa y susijg s4 okiniame, lexique-séman ique, ZodZiq
da ybos e g amma ica ni eaux, a oi i i ySi 1su une
ce aine science domaineimi, p oblème, hème, école e e c.
(F. Be ezinas, B. Golo inas).
S. Selo as isq a an pab eZia e me sEsajq a ec
sq oka e son s4 okines séman iques ikslumq. Le
p incipal e me b uoZas, pasak es gali-
S. Selo o, mybe
i5 eik5 i s4 okq.
Ques ion de p incipe
- commen a ibue spécial4 s4 ok4 con e
nonspéciale. Zodiiai Zemd, lubos, e as aussi
i5 ei5kia sE ok4 o quoi ils sépa e du e minq?
Selon l'au eu , 5i apib eZ is, ski umqpa odo qui
épond logiques e linguis iques exigences. Ces
de nie s
S. Selo as discu e sépa émen
(IV) chapi e. S'appuyan
i ai iomis opinionsemis, S.
Selo as ou ni d ejop4
poZil [ i ZodZio eik5mg
- lexikologini e e minologini. Dans le
second cas e me eik5me e es son
sq oka.
Au o ius e minq exigences selon linguinius i5sé ie deux é oi emen
ca égo ie p écision e non-p écision.
liés ca ac é is iques. C'es e me una eik5mi5kumas e son
séman ique, s4 okinis g ieZ umas ou p écisumas. Sup ie5men ées
La ques ion de p écision e minologie
Ma héma ique pa ce que la p écision es
uZeina uZ p oble na ikos ibq.
obliga oi e, dia ne peu b[ i,,be eik
ikampis" i pana5iq i a dijimq. D. Lo b
daLnai discuia e minq
o ien uoja i ienq o ki q daik q ei5kini.
ne ikslum4si uacij4 kai e minas aidingai
L'au eu de la monog aphie donne aikliq des exemples de e min
e minq séman ique con enu de p écision e d'inexac lil: en an ,
adolescen , jeuneolis, moyen amiiaus imogus, pagl enQs imogus,
nusenqs imogus; Z igemasis, nedidelis ugis, moyennis ugis, auki as
ugis.
Ne a commun os nuomonds del e me
possible ou impossible sen imen ali éumo
momen o.
S. Selo as A. Re o ma skio
a ibue un inde e minum
opinE, ou ni que au
champ e mes
(p.ex., meninio s iliaus
ex es), . y. e minus,
pa y usius pe kelimq
eik5mes ou s ilis inp
kono acijq.
161
Nuomones i5sisci ia i del e me
G.
nomina i i5kumo. Vinoku as, A.
Re o ma skis seulemen
Danilenko p ipaZ[s a i e minologij4
daik a a dinius e minus, e V.
penusi seulemen b ld a diius, mais
e p ie eiksmius, ainsi isileis i pas
même eiksmaZodZius.
S. Selo as es d'acco d que le e me peu bU i neb[ inai
daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius
analysuojamai medZiagai pas choisna que daik a a dinius e minus
ou e minus, ku iq p incipal d6muo es daik a a dis. I chapi us uiys
e esmd. S. Selo as ne en ain ci e R.
-Te 4apib eZ ys:
Desca es'o lodZl
ZodZius:
,,Apib eZki e du cô é es bl inas suklydimq'. Apib eZ ies
nécessimes e i5 aduosi e
monde[
bu i ns à ce ains y ine ojams e me a paZinimo Zenklas.
J. K uopas 1972m. a iclenelle Plus demesio e minologijal
a5e: nous a ons i5kilgs uZda inys
,,Bien passe de e minq in en o iza ion à e minq
sys èmeq o ma ion, à e minq dé ini ioncijq, p épa an
pladios de olume, sis e ninius, ai5kinamuosius e minq
Zodynus"
(K uopas
1998: 528). Te mino con enuino, ixsuo o apib eZ imi,
y inejimas se ai impo an issan ous ques ions de
héo ie e me seman ikq ondamen aux e minologijos
mo y acijq e pan.
e minq s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq
(p. 32).
Apib eZ is b[das
eik5mei nd a seul
spécialalaus leksinio une o
ixsuo i.
Reikmes aikinimas e ap aomuoju,
galimas b[du. Tadiau apib eZ ies
ch ak e is ikos, compa aison e pan.
ykdyp i alums es logikos e
Selo as s'acco de a ec l'opinion
que ai5kinamajame e minq
lingu is ikos exigimq mas. S.
ous5kai
Zodyne ixésés que
possible d'é ique e
poZymiq su isan , elle
dik 4. Apib eZ ies es
issli i i5 ki q daikq, e
déjà encyclopedines
d'ensemble bD q
d'au es poZymia su 4
Zinios uZda inys mais seulemen
nus a y i, apib eZ i obje E e
sépa e elle de kiq (p. 33)
son pas con i mi e pas ap ai i,
Toliau imasi e minq apib eZdiq au o ius ypologies. SupaZindinama
logines p oblema ikos, apib eZ ys a e lingu is iniq (mo ologies,
apib eZ ies onc ion, s uk [ a, apib eZdiq classi ica ion. Be
syn ax, da ybos, séman iques) ca ac é is ikq. echniqueq.
su
aiping4
pa
lexicog a inE
S. Selo o li egoje
o ien iojamasi
q i apib eZdiq
nomenkla 4 qui es logikoje.
| . Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u
acu$ q py oune o peAe eH l, Apib eZ yje désignée
p. 37). giminine sq oka e sa D5inis poZymis, qui leidzia
co espondamE uSing publib i a ibuo i sq okqi e me
eik5me.
j4apib eZia no
Sio ype apib eZdiq ku iq
his oi e commence depuis Pla on
e A is o e, se ou e dans ous
em inqZodynues.
di isen ai5kinamuosiuses i
Classi icacines apib eZ s se
pa i y ines
(nenu odomas gi ninines
sq okos classi ica ion ni eau)
e o a luines
( om uoja sE okq i5 uSiniq a
pa i[ ini l a s onl selon ien4 a
ki 4poim[).
62
2. I i a dij amos ios déc i dilys
(nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45).
Lui-même di , le nom que Siuo cas s4 okinis
ep ésen aujandiq elemen q i5 a dijimu.
con enu du e me ixé es lui
Pa yLiDui, p incipales pa ies de la ph ase
-,,ac ionsni-
ons e his oi es".
3.5Ka ou d'au e pob ldZio son
con ex i es apib eZ y.s
( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en elles déc [dinées comme ikslus
isq con ex eq, indicandiq apib eZiamo e me eik5mg, i5 a dijimas, exemple. :
S ilis ika i ia as kalbines
. o mes, que ap aio g amma ica e leksikog ia. Tokios apib eZ ies
ex es limi es -p adLia e pabaiga ès apib eZ os: le plus ilges
con ex es, equis du co espondan apib eZiame uni é sq okos
con enu iden i ai e, le plus g and uni é e min5kum Sioq au é éle .
Todel elles impo an es son exac es con ex einds apib eZ ie de
limi es e longueu . Neaksiomines con ex uelles apib eZ ys andames,
S. Zodynues, pasak
Selo o, ci a q ype
k. a. P ahosa
nokyklos ep ésen an
J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos
kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m
uH on o e u u (A m e i e i n p. M q ka k i I b o s e m i n o dy n
e
4'
4 2
a s, | 9 64) e k .
4.Ope cines desc ipZ ys
(onepaq . oHalbu , e
onpeAeneHu , p. 621. Sio
ype apib eZ ys
pamine q jimis y son
di è e en ce que de
ealizées e ce aines
nonalbines Ope acines
p oced i os.
apib eZ ys oujou s liés à un ce ain
i npe a y u, gale q di ig u
I Zmog4, qui pe ce oi apib eZ ies eks 4 pou que c ée , o me obje q - a yk
oui, s ebek oui! Elle y e lè e des ac i i és opé cine, odel apib eZ ys b dingas de
physique eg., elles e des sciences ma héma iques, ugi inis-basinis
indica eu ,,o ganic compound, qui keidia couleu 4 à un ce ain pH in e ale" ChZ
1991).
5. Monomo ines e polimo ines apib ei ys
( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe
o peAeneH .n,p.67). C'es un ésend inamasse
posky is, dans lequel isq ipq apib eZ ys
subdi isées Monomo iniq apib eZdiq pa icula ybe
es déc i dZiamo
I deux g oupes.
e me g ieZ ai nusaky as con enu, be
a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq,
kokybes e san ykiq g adniaissemen . Tokio
ype apib eZ ys nep ipaZls a obje hl
nusakandiq plus ou maLiau",,,beau ,
exemple.: ienana is ph aseys
-,, ien isinis ph aseys,
e u in is ienq
ondamen ing sen inio
dal ' (KTZ 1990).
Polhnds apimo Z ys,
a i k5diai, pe mi Lia
plus lib emen
in e p é e s4 ocos
séman ique u
asociacya exemple.
p ocessus '.q
-,.sEmones
ySiai.
kai ienq imagediniq.
sE okq, ou emocijq kili nas au es
panaSius, g e u inius idejq causelia
1993). Regulia us b[das iS ei5kiamas
e con as inius imagdins.
Zodeliais
polimo isme s4 okas e k . " (PT
,,e ainsi loin",,,i pana5iai"
- okies apib eZ is peu en acilemen in e p é e . Elles son
insu isammen p écises, odel, comme e synonymi5kumas
163
beaucoupia eik5mi5kumas, ne ekomenduojamas no mine dans
i
e minog aphie. Tadiau polimo isme ôle es néga i okiq e minq
eiSkinio pas oujou s
(p. 85), i5b auk i i5 e minijos sude ies neimanoma. chapi e II - Te mi ul
apib ei ys e sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 classi ic ikacines
hié a chies analizd. [ledues nou elles apib eZdiq classes, appelées
commun osiimes apib eZi imis (p. 128), qui n'on Sinio poZymio, e isE
apib eZ ies eks 4 cons i ue le pa en agme, e nespeci inemis
de ini~Z imis, don la di é ence, uSinio plus p oche apib eZiamai sq oai, ne
ixe
(p. I 3 1). E ce n'es
qu'ensui e p ésen ée
inu ine e minq
apib eZdiq classi ica ion
(6 ypes).
chapi e III - Apib ei is e le min l mo acija. Da XX a. qua e ajame de-
Sim me ie
D. Lo e a5e, eik3me, que le e me ixée son apib eZ yje, u i b[ i
impo ance4 g ilden i kalbing e me s uk l qi son apib eZ ikaip
ha monisée a ec le e me kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia
isum4 a k eipian demesiijqg ama ing, da ybing e ki okiqda nq.
Siame a ail synch oni5kai s'es e o ci pag s i sq ySi en e e min
s uc u eos e jI apib eiiandios aiScos, aussi i5ai5ini i, quels sqlygms
el ySys es seulemen acul y us, e quels
- b inas.
Chapi e IV
- k min4apib eiimo logi. {kumas e lingu is iikumas. Te miniikume deg é. Siame
chapi ue l'au eu analyse loginiq e ling is ini l exigimq i ykdomum4
e minog aphe.
Le plusZ demesys es acco dé
à ces Zodyns, dans lesquels Sie
exigences u eq bl i
e ec uodim p incipalemen
- dans les no ma i s e minq
Dans Zodyns.
I5 a dijami sep ini
logiques exigences:
e me dé inZ ies
bD inas apib eZ ies
1)
p opo ioncingums
(copa: epnoc )
- apib eZiable e ap b eZiioj de
po ée uni o mi é;
2) bu inumas apib eZ yje u ilise les plus p oches4 giming e
uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam
spec ican); 3) b inas di é Sinum du spéci$kumas;
4) apib eZdiq dans
le sys ème ne
pe me pas oue
ydingise
(ci cul s i iosus); logi 5)Skai
p ies a ingq neleis inumas; 6)
bu ines apib eZdiq apib eZdiq
pe me on néga i es apib eZ ys.
ai5kum e p écision; 7) ne
I5 is l ben aisykliq d iausias es
Se5 asis ai5ku nas e p écisumas.
exigence
- ou es
sys ème
Plus loin ieilles
p i nenées; I
é i és
e minologies
) isq leksiniq unee q
a oja n iapib eZ yje, unea eikSmiSkumo
exigim; 2) lingubinis sis emiSkumas, . y.
sensmes pa ys doi bl i i5 ei5kiamas
una ipemis kalbinemis cons uc ions.
La inamaine
od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a e
[4: demain on a end que a ei y
i5siples e minologies yShai non
seulemen a ec adi ionindmis
y inejimq c yp o imis, mais e a ec
les de niè es langues s udijq
c yp o imis
- a ec he meneu ique,
cogni y ine lingu is ica,
kompu ine lingu is ica e
k .
64

Knygos e
s4 ok l annexe
- enninq apib eZdi l ca ac é is ique
hié a chijos analizd., iia i aquian
classi icciniq
e minq sq a5as, e me e son
apib eZ ies o muluo e, gimininio
agmen o muluo d, dé in€Z ies ype,
ainsi que pa ie impo an e - ema ques,
liées à analysds p oced[ a e apib eZdiq
sys ème ne ikslumais.
S. Selo as
- semasiologines le ep ésen an de la di ec ion e minologie.
Comme oi i5 li é i os s4 aSo (oje p incipalemen .
aS uoniolika, p o esseu iaus pozicijq uZima a icles), S. Selo o
a Z ilgiu.
beaucoup su e minq apib eZ is loginiu e kalpa ies a5y a biniu
Siol a sou engsi T. Kandelaki, D.
Lo es, A. Supe anskajos e k . Zymiq
Zmoniq e i5 de la Russie
Segalesime p o esseu iaus
a aux de science,
lo o e minologijos
apib eZimo logijoje es
ak ualumas lie u iq
main enan app end e S.
ieux, maZai ealizuo as
e mino ado o. Te minq
mais suje .
LITERATURE
ChZ 1997: Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius.
Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: heo uos i
a lq bos me menys, Vilnius
Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius.
K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL
1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os
e minqiod nas, Kaunas. 1993: PT Pedagogikos
enninai, Kaunas.
Sol i a es
LABANAUSKIE-
Li u iq
ins i u de langue
P. LI-10308
VileiSio
5, E.
Vilnius g.
pa5 as
sol i al
@one.l
NE Gau a2005-Il-02
165