scieee Open visual document viewer

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Solvita Labanauskienė

Full text

C..{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb. TEPMI4 H OJIO| I4I{EC K}I E ON PEAEN EHLI gI @n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHo o yH Bepc , Te a Can -lle ep6ypl 2003, 280 c. de la Russie - memb e du d'enquê e se e minologie Se giejus Se o as niai e puikiai comi é paZis amas e minologies specialisq. A sinaujinusiomis jegomi usq e minolog ja scien i iques pa i ies semiasi i is uZsienio, po nepamindan kojomi sa q e minologijos pag indq ku eiq p incipq. Telle idée egimes e la plus écen e S. Selo o monog aphijoj e Te minas. Te miniikumas. Tb min4 déc eiQ- s. Commen indique l'ou age { ade,i s iS y imas - ce nou elle, 199g leis os ilologinis m. monog aphie i5 edi b a esmes e deux chapi es appldy a, e sion. Siame a ail au o ius p is a o nauj4pozi i i i e min4 e e miniSkumq. De nou eau éponden des I ques ions impo an es: ce e me, es e me e minqapib ezdiq apib eZ is, quie ypes e exigences, e minq s4 okine s uk l a, uZ iksuo a apib eZ imis. Msi e minologagi p i a q S. Selo o es ime, que les e mes son idomïne e assez la ge Siuolaikiniq kalbq pa ie du lexique. Te mino lingu is ine p oblema ika, son his oi e es p ésen ée okiq y ejq comme A. chaju inas. . Danilenko, . Leidikas, . Niki o o as, A. Supe anskaja e k . Les ques ions héo iques iné i ablemen liées à la e minologie ges ionne e s anda diza ion (D. Lo e, I. olko a). Esama da bq, dans lesquels le e me, comme uni é de héo ie de science, es é udié scien i iqueoly os ou philosophique (E. Mamdu as, aspek u E. Muldenko, V. Nalimo ). Logine k yp imi a P. Achins eins, . Ka po idius. Kalbo y os li e ahl oje sans in i ai uoja p op e e minc sq okos apib ez is. Tadiau les p incipales exigences pou e mes, comme pa iculiingie ns ZodZiams e ZodZiq composi ions, son nusis o ejg de nomb eux k as q e minologijoje e son i a d lami: e me s4 okines séman ique p écision, e me una eiks niSkumas, s ylis neu ali é e exp ession é i a ion, nomina i iSkumas ( a dininki5kumas), e me sys émiskumas. Vieni plus impo an sq e minq exigim l lie u iq e minologijos eo ijoje * ègingumas (Gai enis 2002: 36), una eiksmiSkumas (Keinys 1980: 28). Dans la li é a u e linguis[ ine] l'on pa le amplemen du e me sis emiSkum4. La ge pa ie y ine oj l p ipaZis a ji e me poZymiu I Se giejus Selo as. Te minus. Te miniskumas. Te minq apib eZ ys, Sank pe e bu g- as: Sank Pe e bu g de l'uni e si é na ionale Facul é de Philologie, 2003,290 p. 160 (A. Chaju inas, B. Go odeckis e V. Raskinas e k .). Mais ano , S. conc - Selo o, dias di icile sys èmes5kumo appa3cas à appele iable ixés. Da oma gana ka ego i5ka iS ada del qua eq pi mqjq e me pa iculie ybiq sen imen nemen e de l'exp essi i é ( iena eik5mi5kumas, p écisumas, absence, nomina y i5kumas) du - elles es"peu pas ê e appelées elles que, selon les e mes, ca ac é isées comme langue lexique pab e- specialDs ZodLiai e i5dis i ien i5 géné ale (p. 22). Sys emi5kumas Ziamas déjà comme le plus impo an e me poZymis, o man Zod[ ou ZodZiqjungini b l en comme e minq. Ka ego i5kesnes men is ei5kia B. Go odeckis e V. Raskinas: e me, sépa émen , p is as es ikcija. Il exis e que e minq dans le sys ème. Di i au eu s pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 edi4 ce e me- (R. Budago as), pasak nq isuma, dans laquelle e mes a pusa y susijg s4 okiniame, lexique-séman ique, ZodZiq da ybos e g amma ica ni eaux, a oi i i ySi 1su une ce aine science domaineimi, p oblème, hème, école e e c. (F. Be ezinas, B. Golo inas). S. Selo as isq a an pab eZia e me sEsajq a ec sq oka e son s4 okines séman iques ikslumq. Le p incipal e me b uoZas, pasak es gali- S. Selo o, mybe i5 eik5 i s4 okq. Ques ion de p incipe - commen a ibue spécial4 s4 ok4 con e nonspéciale. Zodiiai Zemd, lubos, e as aussi i5 ei5kia sE ok4 o quoi ils sépa e du e minq? Selon l'au eu , 5i apib eZ is, ski umqpa odo qui épond logiques e linguis iques exigences. Ces de nie s S. Selo as discu e sépa émen (IV) chapi e. S'appuyan i ai iomis opinionsemis, S. Selo as ou ni d ejop4 poZil [ i ZodZio eik5mg - lexikologini e e minologini. Dans le second cas e me eik5me e es son sq oka. Au o ius e minq exigences selon linguinius i5sé ie deux é oi emen ca égo ie p écision e non-p écision. liés ca ac é is iques. C'es e me una eik5mi5kumas e son séman ique, s4 okinis g ieZ umas ou p écisumas. Sup ie5men ées La ques ion de p écision e minologie Ma héma ique pa ce que la p écision es uZeina uZ p oble na ikos ibq. obliga oi e, dia ne peu b[ i,,be eik ikampis" i pana5iq i a dijimq. D. Lo b daLnai discuia e minq o ien uoja i ienq o ki q daik q ei5kini. ne ikslum4si uacij4 kai e minas aidingai L'au eu de la monog aphie donne aikliq des exemples de e min e minq séman ique con enu de p écision e d'inexac lil: en an , adolescen , jeuneolis, moyen amiiaus imogus, pagl enQs imogus, nusenqs imogus; Z igemasis, nedidelis ugis, moyennis ugis, auki as ugis. Ne a commun os nuomonds del e me possible ou impossible sen imen ali éumo momen o. S. Selo as A. Re o ma skio a ibue un inde e minum opinE, ou ni que au champ e mes (p.ex., meninio s iliaus ex es), . y. e minus, pa y usius pe kelimq eik5mes ou s ilis inp kono acijq. 161 Nuomones i5sisci ia i del e me G. nomina i i5kumo. Vinoku as, A. Re o ma skis seulemen Danilenko p ipaZ[s a i e minologij4 daik a a dinius e minus, e V. penusi seulemen b ld a diius, mais e p ie eiksmius, ainsi isileis i pas même eiksmaZodZius. S. Selo as es d'acco d que le e me peu bU i neb[ inai daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius analysuojamai medZiagai pas choisna que daik a a dinius e minus ou e minus, ku iq p incipal d6muo es daik a a dis. I chapi us uiys e esmd. S. Selo as ne en ain ci e R. -Te 4apib eZ ys: Desca es'o lodZl ZodZius: ,,Apib eZki e du cô é es bl inas suklydimq'. Apib eZ ies nécessimes e i5 aduosi e monde[ bu i ns à ce ains y ine ojams e me a paZinimo Zenklas. J. K uopas 1972m. a iclenelle Plus demesio e minologijal a5e: nous a ons i5kilgs uZda inys ,,Bien passe de e minq in en o iza ion à e minq sys èmeq o ma ion, à e minq dé ini ioncijq, p épa an pladios de olume, sis e ninius, ai5kinamuosius e minq Zodynus" (K uopas 1998: 528). Te mino con enuino, ixsuo o apib eZ imi, y inejimas se ai impo an issan ous ques ions de héo ie e me seman ikq ondamen aux e minologijos mo y acijq e pan. e minq s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq (p. 32). Apib eZ is b[das eik5mei nd a seul spécialalaus leksinio une o ixsuo i. Reikmes aikinimas e ap aomuoju, galimas b[du. Tadiau apib eZ ies ch ak e is ikos, compa aison e pan. ykdyp i alums es logikos e Selo as s'acco de a ec l'opinion que ai5kinamajame e minq lingu is ikos exigimq mas. S. ous5kai Zodyne ixésés que possible d'é ique e poZymiq su isan , elle dik 4. Apib eZ ies es issli i i5 ki q daikq, e déjà encyclopedines d'ensemble bD q d'au es poZymia su 4 Zinios uZda inys mais seulemen nus a y i, apib eZ i obje E e sépa e elle de kiq (p. 33) son pas con i mi e pas ap ai i, Toliau imasi e minq apib eZdiq au o ius ypologies. SupaZindinama logines p oblema ikos, apib eZ ys a e lingu is iniq (mo ologies, apib eZ ies onc ion, s uk [ a, apib eZdiq classi ica ion. Be syn ax, da ybos, séman iques) ca ac é is ikq. echniqueq. su aiping4 pa lexicog a inE S. Selo o li egoje o ien iojamasi q i apib eZdiq nomenkla 4 qui es logikoje. | . Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u acu$ q py oune o peAe eH l, Apib eZ yje désignée p. 37). giminine sq oka e sa D5inis poZymis, qui leidzia co espondamE uSing publib i a ibuo i sq okqi e me eik5me. j4apib eZia no Sio ype apib eZdiq ku iq his oi e commence depuis Pla on e A is o e, se ou e dans ous em inqZodynues. di isen ai5kinamuosiuses i Classi icacines apib eZ s se pa i y ines (nenu odomas gi ninines sq okos classi ica ion ni eau) e o a luines ( om uoja sE okq i5 uSiniq a pa i[ ini l a s onl selon ien4 a ki 4poim[). 62 2. I i a dij amos ios déc i dilys (nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45). Lui-même di , le nom que Siuo cas s4 okinis ep ésen aujandiq elemen q i5 a dijimu. con enu du e me ixé es lui Pa yLiDui, p incipales pa ies de la ph ase -,,ac ionsni- ons e his oi es". 3.5Ka ou d'au e pob ldZio son con ex i es apib eZ y.s ( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en elles déc [dinées comme ikslus isq con ex eq, indicandiq apib eZiamo e me eik5mg, i5 a dijimas, exemple. : S ilis ika i ia as kalbines . o mes, que ap aio g amma ica e leksikog ia. Tokios apib eZ ies ex es limi es -p adLia e pabaiga ès apib eZ os: le plus ilges con ex es, equis du co espondan apib eZiame uni é sq okos con enu iden i ai e, le plus g and uni é e min5kum Sioq au é éle . Todel elles impo an es son exac es con ex einds apib eZ ie de limi es e longueu . Neaksiomines con ex uelles apib eZ ys andames, S. Zodynues, pasak Selo o, ci a q ype k. a. P ahosa nokyklos ep ésen an J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m uH on o e u u (A m e i e i n p. M q ka k i I b o s e m i n o dy n e 4' 4 2 a s, | 9 64) e k . 4.Ope cines desc ipZ ys (onepaq . oHalbu , e onpeAeneHu , p. 621. Sio ype apib eZ ys pamine q jimis y son di è e en ce que de ealizées e ce aines nonalbines Ope acines p oced i os. apib eZ ys oujou s liés à un ce ain i npe a y u, gale q di ig u I Zmog4, qui pe ce oi apib eZ ies eks 4 pou que c ée , o me obje q - a yk oui, s ebek oui! Elle y e lè e des ac i i és opé cine, odel apib eZ ys b dingas de physique eg., elles e des sciences ma héma iques, ugi inis-basinis indica eu ,,o ganic compound, qui keidia couleu 4 à un ce ain pH in e ale" ChZ 1991). 5. Monomo ines e polimo ines apib ei ys ( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe o peAeneH .n,p.67). C'es un ésend inamasse posky is, dans lequel isq ipq apib eZ ys subdi isées Monomo iniq apib eZdiq pa icula ybe es déc i dZiamo I deux g oupes. e me g ieZ ai nusaky as con enu, be a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq, kokybes e san ykiq g adniaissemen . Tokio ype apib eZ ys nep ipaZls a obje hl nusakandiq plus ou maLiau",,,beau , exemple.: ienana is ph aseys -,, ien isinis ph aseys, e u in is ienq ondamen ing sen inio dal ' (KTZ 1990). Polhnds apimo Z ys, a i k5diai, pe mi Lia plus lib emen in e p é e s4 ocos séman ique u asociacya exemple. p ocessus '.q -,.sEmones ySiai. kai ienq imagediniq. sE okq, ou emocijq kili nas au es panaSius, g e u inius idejq causelia 1993). Regulia us b[das iS ei5kiamas e con as inius imagdins. Zodeliais polimo isme s4 okas e k . " (PT ,,e ainsi loin",,,i pana5iai" - okies apib eZ is peu en acilemen in e p é e . Elles son insu isammen p écises, odel, comme e synonymi5kumas 163 beaucoupia eik5mi5kumas, ne ekomenduojamas no mine dans i e minog aphie. Tadiau polimo isme ôle es néga i okiq e minq eiSkinio pas oujou s (p. 85), i5b auk i i5 e minijos sude ies neimanoma. chapi e II - Te mi ul apib ei ys e sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 classi ic ikacines hié a chies analizd. [ledues nou elles apib eZdiq classes, appelées commun osiimes apib eZi imis (p. 128), qui n'on Sinio poZymio, e isE apib eZ ies eks 4 cons i ue le pa en agme, e nespeci inemis de ini~Z imis, don la di é ence, uSinio plus p oche apib eZiamai sq oai, ne ixe (p. I 3 1). E ce n'es qu'ensui e p ésen ée inu ine e minq apib eZdiq classi ica ion (6 ypes). chapi e III - Apib ei is e le min l mo acija. Da XX a. qua e ajame de- Sim me ie D. Lo e a5e, eik3me, que le e me ixée son apib eZ yje, u i b[ i impo ance4 g ilden i kalbing e me s uk l qi son apib eZ ikaip ha monisée a ec le e me kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia isum4 a k eipian demesiijqg ama ing, da ybing e ki okiqda nq. Siame a ail synch oni5kai s'es e o ci pag s i sq ySi en e e min s uc u eos e jI apib eiiandios aiScos, aussi i5ai5ini i, quels sqlygms el ySys es seulemen acul y us, e quels - b inas. Chapi e IV - k min4apib eiimo logi. {kumas e lingu is iikumas. Te miniikume deg é. Siame chapi ue l'au eu analyse loginiq e ling is ini l exigimq i ykdomum4 e minog aphe. Le plusZ demesys es acco dé à ces Zodyns, dans lesquels Sie exigences u eq bl i e ec uodim p incipalemen - dans les no ma i s e minq Dans Zodyns. I5 a dijami sep ini logiques exigences: e me dé inZ ies bD inas apib eZ ies 1) p opo ioncingums (copa: epnoc ) - apib eZiable e ap b eZiioj de po ée uni o mi é; 2) bu inumas apib eZ yje u ilise les plus p oches4 giming e uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam spec ican); 3) b inas di é Sinum du spéci$kumas; 4) apib eZdiq dans le sys ème ne pe me pas oue ydingise (ci cul s i iosus); logi 5)Skai p ies a ingq neleis inumas; 6) bu ines apib eZdiq apib eZdiq pe me on néga i es apib eZ ys. ai5kum e p écision; 7) ne I5 is l ben aisykliq d iausias es Se5 asis ai5ku nas e p écisumas. exigence - ou es sys ème Plus loin ieilles p i nenées; I é i és e minologies ) isq leksiniq unee q a oja n iapib eZ yje, unea eikSmiSkumo exigim; 2) lingubinis sis emiSkumas, . y. sensmes pa ys doi bl i i5 ei5kiamas una ipemis kalbinemis cons uc ions. La inamaine od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a e [4: demain on a end que a ei y i5siples e minologies yShai non seulemen a ec adi ionindmis y inejimq c yp o imis, mais e a ec les de niè es langues s udijq c yp o imis - a ec he meneu ique, cogni y ine lingu is ica, kompu ine lingu is ica e k . 64 Knygos e s4 ok l annexe - enninq apib eZdi l ca ac é is ique hié a chijos analizd., iia i aquian classi icciniq e minq sq a5as, e me e son apib eZ ies o muluo e, gimininio agmen o muluo d, dé in€Z ies ype, ainsi que pa ie impo an e - ema ques, liées à analysds p oced[ a e apib eZdiq sys ème ne ikslumais. S. Selo as - semasiologines le ep ésen an de la di ec ion e minologie. Comme oi i5 li é i os s4 aSo (oje p incipalemen . aS uoniolika, p o esseu iaus pozicijq uZima a icles), S. Selo o a Z ilgiu. beaucoup su e minq apib eZ is loginiu e kalpa ies a5y a biniu Siol a sou engsi T. Kandelaki, D. Lo es, A. Supe anskajos e k . Zymiq Zmoniq e i5 de la Russie Segalesime p o esseu iaus a aux de science, lo o e minologijos apib eZimo logijoje es ak ualumas lie u iq main enan app end e S. ieux, maZai ealizuo as e mino ado o. Te minq mais suje . LITERATURE ChZ 1997: Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius. Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: heo uos i a lq bos me menys, Vilnius Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os e minqiod nas, Kaunas. 1993: PT Pedagogikos enninai, Kaunas. Sol i a es LABANAUSKIE- Li u iq ins i u de langue P. LI-10308 VileiSio 5, E. Vilnius g. pa5 as sol i al @one.l NE Gau a2005-Il-02 165