С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

C. .{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb. TEPMI4 H OJIO| I4I{EC K}I E ON PEAEN EHLI gI @n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHo o yH Bepc , Te a Can -lle ep6ypl 2003, 280 c. Rusijos mokslo e minologijos y imo komi e o na ys Se giejus Se o as - se- niai i puikiai paZis amas e minologijos specialisq. A sinaujinusiomis jegomis usq e minolog ja mokslines pa i ies semiasi i is uZsienio, nepamindama po kojomis sa q e minologijos pag indq ku eiq p incipq. Tokios idejos egimos i naujausioje S. Selo o monog a ijoj e Te minas. Te miniikumas. Tb min4 api- b eiQs. Kaip nu odoma knygos { ade,i s ilologinis y imas - ai nauja, 199g m. iS- leis os monog a ijos i5 esmes pe di b a i d iem sky iais papildy a, e sija. Siame da be au o ius p is a o nauj4pozi i i i e min4 i e miniSkumq. Naujai a sakoma I s a bius klausimus: kas y a e minas, e mino apib eZ is, kokie e minqapib ezdiq ipai i eikala imai, e minq s4 okine s uk l a, uZ iksuo a apib eZ imis. Msi e minologai p i a q S. Selo o nuomonei, kad e minai y a idomiausia i gana pla i Siuolaikiniq kalbq leksikos dalis. Te mino ling is ine p oblema ika, jo is o ija pa eikiama okiq y ejq kaip A. chaju inas. . Danilenko, . Leidikas, . Niki o o as, A. Supe anskaja i k . Teo iniai klausimai neis engiamai siejasi su e minologijos a kyba i s anda izacija (D. Lo e, I. olko a). Esama da - bq, ku iuose e minas, kaip mokslo eo ijos iene as, i iamas moksloly os a ba iloso iniu aspek u (E. Mamdu as, E. Muldenko, V. Nalimo as). Logine k yp imi eina P. Achins einas, . Ka po idius. Kalbo y os li e ahl oje be galo i ai uoja pa ies e minc sq okos apib ez is. Tadiau pag indiniai eikala imai e minams, kaip ypa ingie ns ZodZiams i ZodZiq junginiams, y a nusis o ejg daugelio k as q e minologijoje i y a i a d lami: e mino s4 okines seman ikos ikslumas, e mino iena eiks niSkumas, s ilis inis neu alumas i eksp esijos engimas, nomina y- iSkumas ( a dininki5kumas), e mino sis emiskumas. Vieni s a biausiq e minq eikala im l lie u iq e minologijos eo ijoje * aisyklingumas (Gai enis 2002: 36), iena eiksmiSkumas (Keinys 1980: 28). Ling is ineje li e a [ oje pladiai kalbama apie e mino sis emiSkum4. Didele dalis y ine oj l p ipaZis a ji e mino poZymiu I Se giejus Selo as. Te minas. Te miniskumas. Te minq apib eZ ys, Sank pe e bu - gas: Sank Pe e bu go als ybinio uni e si e o Filologijos akul e as, 2003,290 p. 160 (A. Chaju inas, B. Go odeckis i V. Raskinas i k .). Be , ano S. Selo o, konk e- dias sis emi5kumo ap ai3kas sunku adin i pa ikimai nus a y omis. Da oma gana ka ego i5ka iS ada del ke u iq pi mqjq e mino ypa ybiq ( iena eik5mi5kumas, ikslumas, jausmingumo i eksp esy umo nebu imas, nomina y i5kumas) - jos es4negali adin is okiomis, pagal ku ias e minai cha ak e izuojami kaip specialDs ZodLiai i i5ski iami i5 bend osios kalbos leksikos (p. 22). Sis emi5kumas pab e- Ziamas jau kaip s a biausias e mino poZymis, o muojan is Zod[ a ZodZiqjungini b l en kaip e minq. Ka ego i5kesnes min is ei5kia B. Go odeckis i V. Raskinas: e minas, paim as a ski ai, y a ikcija. Jis egzis uoja ik e minq sis emoje. Ki i au o iai pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 (R. Budago as), pasak edi4 ai e mi- nq isuma, ku ioje e minai a pusa y susijg s4 okiniame, leksikos-seman ikos, ZodZiq da ybos i g ama ikos lygmenyse, u in i ySi 1su am ik a mokslo s i imi, p oblema, ema, mokykla i pan. (F. Be ezinas, B. Golo inas). S. Selo as isq pi ma pab eZia e mino sEsajq su sq oka i jo s4 okines seman ikos ikslumq. Pag indinis e mino b uoZas, pasak S. Selo o, y a gali- mybe i5 eik5 i s4 okq. P incipinis klausimas - kaip a ibo i speciali4 s4 ok4 nuo nespecialios. Zodiiai Zemd, lubos, e as aip pa i5 ei5kia sE ok4 o kuo jie ski sis nuo e minq? Pasak au o iaus, 5i ski umqpa odo apib eZ is, ku i a i inka logikos i ling is ikos eikala imus. Pas a uosius S. Selo as ap a ia a ski ame (IV) sky iuje. Remdamasis i ai iomis nuomonemis, S. Selo as pa eikia d ejop4 poZil [ i ZodZio eik5mg - leksikologini i e minologini. An uoju a eju e mino eik5me i y a jo sq oka. Au o ius pagal e minq kalbinius eikala imus i5ski ia d i a imai susijusias cha ak e is ikas. Tai e mino iena eik5mi5kumas i jo seman inis, s4 okinis g ieZ umas a ba ikslumas. Sup ie5inamos ka ego ijos ikslumas i ne ikslumas. Tikslumo klausimas uZeina uZ e minologijos p oble na ikos ibq. Ma ema ikoje ikslumas y a p i alomas, nes dia negali b[ i,,be eik ikampis" i pana5iq i a diji- mq. D. Lo b daLnai ap a ia e minq ne ikslum4- si uacij4 kai e minas klaidingai o ien uoja i ienq a ki q daik q ei5kini. Monog a ijos au o ius duoda aikliq seman inio e minq u inio ikslumo i ne ikslumo pa yzdlil: aikas, paauglys, jaunuolis, idu inio amiiaus imogus, pagl enQs imogus, nusenqs imogus; Zemas igis, nedidelis ugis, idu inis ugis, auki as ugis. Ne a bend os nuomonds del e mino galimo a negalimo jausmingumo momen o. S. Selo as pa eikia A. Re o ma skio nuomonE, kad eikia a ibo i ne e mininio lauko e minus (p z., meninio s iliaus eks uose), . y. e minus, pa y usius eik5mes pe kelimq a s ilis inp kono acijq. 161 Nuomones i5siski ia i del e mino nomina y i5kumo. G. Vinoku as, A. Re o - ma skis p ipaZ[s a ik daik a a dinius e minus, o V. Danilenko i e minologij4 linkusi isileis i ne ik b ld a diius, be i p ie eiksmius, aip pa eiksmaZodZius. S. Selo as su inka, kad e minas gali bU i neb[ inai daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius analizuojamai medZiagai pasi enka ik daik a a dinius e minus a ba e minus, ku iq pag indinis d6muo y a daik a a dis. I sky ius - Te min4apib eZ ys: uiys i esmd. S. Selo as ne el ui ci uoja R. Desca es'o ZodZius: ,,Apib eZki e lodZl eikimes i i5 aduosi e pasaul[ nuo puses suklydimq'. Apib eZ ies bu i nas kai ku iems y ine ojams y a bl inas e mino a paZinimo Zenklas. J. K uopas 1972m. s aipsnelyje Daugiau demesio e minologijal a5e: ,,Daba mums y a i5kilgs uZda inys pe ei i nuo e minq in en o izacijos p ie e minq sis emq suda ymo, p ie e minq de inicijq, en- gian pladios apim ies, sis e ninius, ai5kinamuosius e minq Zodynus" (K uopas 1998: 528). Te mino u inio, iksuo o apib eZ imi, y inejimas da osi s a biausias i ian isus pama inius e minologijos eo ijos klausimus e mino seman ikq e minq s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq mo y acijq i pan. (p. 32). Apib eZ is nd a ienin elis b[das specialaus leksinio iene o eik5mei iksuo i. Reik5mes ai5kinimas galimas i ap a5omuoju, ch ak e is ikos, lyginimo i pan. b[du. Tadiau apib eZ ies p i alumas y a logikos i ling is ikos eikala imq ykdy- mas. S. Selo as isi5kai su inka su nuomone, kad ai5kinamajame e minq Zodyne iksuojamos daik o poZymiq isumos pakanka, kad galima bD q ji isski i i5 ki q daikq, o ki i poZymiai jau y a enciklopedines Zinios apie 4 daik 4. Apib eZ ies uZda inys y a ne pa i in i i ne ap a5y i, be ik nus a y i, apib eZ i objek E i a ski i ji nuo kiq (p. 33) Toliau au o ius imasi e minq apib eZdiq ipologijos. SupaZindinama su api- b eZ ies unkcija, s uk [ a, apib eZdiq klasi ikacija. Be logines p oblema ikos, apib eZ ys u i i ling is iniq (mo ologijos, sin akses, da ybos, seman ikos) cha ak e is ikq. aip pa eikaling4 leksikog a inE echnikq. S. Selo o knygoje o ien uojamasi i q apib eZdiq nomenkla 4 ku i y a logikoje. | . Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u acu$ q py oune o peAe- eH l, p. 37). Apib eZ yje ski iama giminine sq oka i jos D5inis poZymis, ku is leidzia a ibo i a i inkamE uSing sq okqi paskelb i j4apib eZia no e mino eik5me. Sio ipo apib eZdiq ku iq is o ija p asideda nuo Pla ono i A is o elio, andama isuose ai5kinamuosiuose em inqZodynuose. Klasi ikacines apib eZ s ski s omos i pa i y ines (nenu odomas gi ninines sq okos klasi ikacijos lygmuo) i o a luines ( om uoja sE okq i5 uSiniq a pa i[ ini l a s onl pagal ien4 a ki 4poim[). 62 2. I i a dij amos ios apib dilys (nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45). Pa s pa adinimas sako, kad Siuo a eju s4 okinis e mino u inys iksuojamas jam a s o aujandiq elemen q i5 a dijimu.Pa yzdLiui, pag indines sakinio dalys - ,, eiksnys i a inys". 3. Visi5kai ki okio pob ldZio y a kon eks ines apib eZ y.s ( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en jos apib[dinamos kaip ikslus isq kon eks q, nu odandiq apib eZiamo e mino eik5mg, i5 a dijimas, p z.: S ilis ika i ia as kalbines . o mas, ku ias ap aio g ama ika i leksikog ia. Tokios apib eZ ies eks o ibos -p adLia i pabaiga labai apib eZ os: kuo ilgesnis kon eks as, ei- kalingas a i inkamo apib eZiamo iene o sq okos u inio apa ybei, uo didesni Sio iene o e mini5kumq eikia a skleis i. Todel okios s a bios y a ikslios kon eks inds apib eZ ies ibos i ilgis. Neaksiomines kon eks ines apib eZ ys andamos, pasak S. Selo o, ci a q ipo Zodynuose, k. a. P ahos nokyklos a s o o J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m e p.M uH on o e u u (A m e i k i e i i q ka I b o 4' n s e m i n 4 2 o dy n a s, | 9 64) i k . 4. Ope acines apib iZ ys (onepaq . oHalbu , e onpeAeneHu , p. 621. Sio ipo apib eZ ys ski iasi nuo pamine q uo, kad jomis ealizuojamos i kai ku ios nekalbines p oced i os. Ope acines apib eZ ys isada susijusios su am ik u i npe a y u, nuk eip u I Zmog4, ku is su okia apib eZ ies eks 4 am, kad gale q suku i, suda y i objek q - pada yk aip, s ebek aip! Joje a sispindi ope acine eikla, odel okios apib eZ ys b dingos izikos i ma ema ikos mokslams, p z., ugi inis-bazinis indika o ius ,,o ganinis junginys, ku is keidia spal 4 am ik ame pH in e ale" ChZ 1991). 5. Monomo ines i polimo ines apib ei ys ( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe o peAeneH .n,p.67). Tai apibend inamasis posky is, ku iame isq ipq apib eZ ys suski s omos I d i g upes. Monomo iniq apib eZdiq ypa ybe y a apib dZiamo e mino g ieZ ai nusaky as u inys, be a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq, kokybes i san ykiq laipsnia imo. Tokio ipo apib eZ ys nep ipaZls a objekhl nusakandiq ,,be eik, daugiau a maLiau", p z.: ienana is sakinys - ,, ien isinis sakinys, e u in is ienq pag inding sakinio dal ' (KTZ 1990). Polimo hnds apib eZ ys, a i k5diai, leidLia lais iau in e p e uo i s4 okos seman ik u p z.'. asociacya - ,.sEmones p ocesq ySiai. kai ienq aizdiniq. sE- okq, idejq a emocijq kili nas sukelia ki us panaSius, g e u inius i kon as inius aizdinius. s4 okas i k ." (PT 1993). Regulia us polimo izmo b[das iS ei5kia- mas Zodeliais ,,i aip oliau", ,,i pana5iai" - okias apib eZ is galima leng ai 163 in e p e uo i. Jos y a nepakankamai ikslios, odel, kaip i sinonimi5kumas i daugia eik5mi5kumas, ne ekomenduojamos no mineje e minog a ijoje. Tadiau polimo izmo eiSkinio aidmuo ne isada y a neigiamas (p. 85), okiq e minq i5b auk i i5 e minijos sude ies neimanoma. II sky ius - Te mi ul apib ei ys i sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 klasi ikacines hie a chijos analizd. [ edamos naujos apib eZdiq klases, adina- mos bend osiomis apib ei imis (p. 128), ku ios ne u i Sinio poZymio, o isE apib eZ ies eks 4 suda o gimininis agmen as, i nespeci inemis apib €Z imis, ku ios uSinio ski umo, a imiausio apib eZiamai sq okai, ne iksuoja (p. I 3 1). I ik paskui p is a oma galu ine e minq apib eZdiq klasi ikacija (6 ipai). III sky ius - Apib ei is i le min l mo acija. Da XX a. ke i ajame de- Sim me yje D. Lo e a5e, kad e mino eik3me, iksuo a jo apib eZ yje, u i b[ i sude in a su e mino kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia s a b4 g ilden i kalbing e mino s uk l qi jo apib eZ ikaip isum4 a k eipian demesiijqg ama- ing, da ybing i ki okiqda nq. Siame da be sinch oni5kai s eng asi pag [s i sq ySi a p e mino s uk u os i jI apib eiiandios aiSkos, aip pa i5ai5kin i, kokiomis sqlygomis oks ySys y a ik akul a y us, o kokiomis - b inas. IV sky ius - k min4apib eiimo logi.{kumas i ling is iikumas. Te miniikumo laipsnis. Siame sky iuje au o ius analizuoja loginiq i ling is ini l eikala imq i ykdomum4 e minog a ijoje. DidZiausias demesys ski iamas iems Zodynams, ku iuose Sie eikala imai u eq bl i ykdomi pi miausia - no miniuose e minq Zodynuose. I5 a dijami sep yni loginiai e mino apib €Z ies eikala imai: 1) bD inas apib eZ ies p opo cingumas (copa: epnoc ) - apib eZiamojo i ap b eZiandiojo apim ies ienodumas; 2) bu inumas apib eZ yje a o i a imiausi4 giming i uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam spec ican); 3) b inas uSinio ski - umo speci i$kumas; 4) apib eZdiq sis emoje neleis inas ydingasis a as (ci cul s i iosus);5) logiSkai p ies a ingq apib eZdiq neleis inumas; 6) bu inas apib eZdiq ai5kumas i ikslumas; 7) neleis inos neigiamos apib eZ ys. I5 is l aisykliq ben- d iausias y a Se5 asis eikala imas - isos sis emos ai5ku nas i ikslumas. Toliau p i nenamos senos e minologijos iesos; I ) isq leksiniq iene q a o- ja n iapib eZ yje, iena eikSmiSkumo eikala imas; 2) kalbinis sis emiSkumas, . y. p asmes dalys u i bl i i5 ei5kiamos iena ipemis kalbinemis kons ukcijomis. Baigiamajame od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a i [ y dien4: ikimasi, kad a ei y i5siples e minologijos ySiai ne ik su adicindmis y inejimq k yp imis, be i su naujausiomis kalbos s udijq k yp imis - su he meneu ika, kogni y ine ling is ika, kompiu e ine ling is ika i k . 64 Knygos p iedas - enninq apib eZdi l cha ak e is ika i klasi ikaciniq s4 ok l hie a chijos analizd,. iia i aukiamas e minq sq a5as, e minas i jo apib eZ ies o muluo e, gimininio agmen o o muluo d, apib €Z ies ipas, aip pa s a bi dalis - pas abos, susijusios su analizds p oced[ a i apib eZdiq sis emos ne- ikslumais. S. Selo as - semasiologines e minologijos k yp ies a s o as. Kaip ma y i i5 li e a i os s4 aSo (oje daugiausia. aS uoniolika, pozicijq uZima p o eso iaus s aipsniai), pa ies S. Selo o daug a5y a apie e minq apib eZ is loginiu i kal- biniu a Z ilgiu. Iki Siol emda gsi T. Kandelaki, D. Lo es, A. Supe anskajos i k . Zymiq Rusijos mokslo Zmoniq da bais, daba galesime moky is i i5 p o eso iaus S. Se- lo o e minologijos ado o. Te minq apib eZimo ak ualumas lie u iq e mino- logijoje y a senas, be maZai ealizuo as dalykas. LITERATURA ChZ 1997 : Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius. Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo uos i a lq bos me menys, Vilnius Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os e minqiod nas, Kaunas. PT 1993: Pedagogikos enninai, Kaunas. Sol i a LABANAUSKIENE Lie u iq kalbos ins i u as P. VileiSio g. 5, LI-10308 Vilnius E. pa5 as sol i al @one.l Gau a2005-Il-02 165