scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Author: Solvita Labanauskienė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/644/735
C..{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb.
TEPMI4
H
OJIO| I4I{EC
K}I E ON
PEAEN
EHLI
gI
@n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHHo o
yH Bepc , Te a
Can -lle ep6ypl 2003,
280 c.
Russischen
Wissenscha -
Un e suchungs-
ausschusses
Mi glied
Se giejus
Se o as niai und puikiai
Se e minologies
paZis amas
Te minologies specialisq.
A sinaujinusiomen
jegom usq
e minolog ja
wissenscha liche
pa i ies semiasi i is
uZ in e na ionalen,
po
nich e gindama
kojomi sa q
e minologijas
g undq ku eiq p incipq.
Solche Ideen
egimes und
neues en
S. Selo o monog a ijoj
e Te minas.
Te miniikumas.
Tb min4
besch ei-
Qs.
Wie angegeben
Buches
{ ade,i s
iS y imas
- es is neue, 199g
leis e e
ilologinis m.
Monog aphie i5
übe wi b e esmes
und zwei
ange üldy e,
Abschni en
Ve sion.
Siame a bei en
au o ius p is a o
nauj4pozi i i i
e min4 und
e miniSkumq.
Neuau wich ige
F agen an wo e :
I
was Te min, is
Beg i apib eZ is,
welche
Typen und
Te minqapib ezdiq
An o de ungen,
Te minq s4 okine
s uk l a,
uZ iksuo a
apib eZ imis.
Msi Te minologai
p i a q
S. Selo o mein , dass
Te mininai is idomins e
und ziemlich b ei e
Siuolaikiniq kalbq
Leksikos Teil. Te mino
lingu is ine
p oblema ika, seine
his o ie wi d okiq
y ejq als
A. chaju inas.
. Danilenko, . Leidikas, .
Niki o o as, A. Supe anskaja
und k . Theo e ische F agen
unweige lich e bunden mi
Te minologieschankunbe und
S anda disie ung (D. Lo e, I.
olko a). Es da bamaq, denen
Te minus, als
wissenscha s heo ie-Einhei ,
un e such wi d
wissenscha oly os ode
philosophischem (E. Mamdu as,
aspek u
E. Muldenko,
V. Nalimo as).
Logine k yp imi geh P. Achins eins, . Ka po idius.
Kalbo y os li e ahl oje be end i ai uoja eigc e min
sq okos apib ez is.
Tadiau
Haup o de ung-
en ü Te mine,
wie
besonde ingie ns
ZodZiams und ZodZiq
Ve bindungen, sind nusis o ejg
iele k as q e minologijoje und
sind i a d lami: Beg i s4 okine
seman ikos Genauigkei , Beg i
eina eiks niSkumas, s ilis inis
neu ali ä und
Exp essionesausnahme,
nomina i iSkumas
( a dininki5kumas),
Beg i
sis emiskumas.
Vieni
wich igs enq
e minq
e o de im l
lie u iq
e minologijos eo ijoje
* egelingumas (Gai enis
2002:
36),
eina eiksmiSkumas (Keinys
1980:
28). In de linguis in
Li e [ ] sp ich
b ei um den
Beg i
sis emiSkum4.
G oßele Teil y ine oj l
p ipaZis a ji e mino
poZymiu
I Se giejus
Selo as. Te minus.
Te miniskumas.
Te minq
apib eZ ys,
Sank
pe e bu g-
as:
Sank Pe e bu g
S aa suni e si ä
Philologisc-
he Fakul ä ,
2003,290
p.
160
(A. Chaju inas, B.
Go odeckis und V.
Raskinas und k .). Abe ano ,
S.
Selo o, dias schwie ig sys 5kumo ap e 3kas zu nennen zu e lässig
konk e -
es ges ell en. Da oma gana ka ego i5ka iS ada del ke u iq pi mqjq e mino
Ge ühlsamkei s und Exp essi i ä s
besonde ybiq ( iena eik5mi5kumas, genauumus, ehlwesen, nomina y i5kumas)
- sie esunmöglich nenn zu solchen, die nach
Beg i en cha ak e isie we den wie
allgemeine Sp ache lexikos pab e-
specialDs ZodLiai und i5skendi ie en i5
(p. 22). Sys emi5kumas
Ziamas schon als wich igs e Beg i poZymis,
o mie ende
Zod[ ode ZodZiqjungini b l en wie e minq. Ka ego i5kesnes men is ei5kia B.
Go odeckis und V. Raskinas: Te minus, einzeln, ge ass is ikcija. E exis ie nu
e minq Sys em in. Ki i au o iai pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 edi4 das e m-
(R. Budago as), pasak nq isuma, in de Te mini
zwischenusa y e bunden g s4 okiniame,
leksikos-seman ikos, ZodZiq da ybos und g amma ikos
Ebene, ha i i ySi 1su gewiss a wissenscha be eichimi,
p oblem, hema, schule und e c. (F. Be ezinas, B. Golo inas).
S. Selo as isq zue s pab eZia Beg i sEsajq mi
sq oka und sein s4 okines seman ikos ikslumq. De
Haup beg i b uoZas, pasak is gali-
S. Selo o, mybe
i5 eik5 i s4 okq.
G undsä zliche F age
- wie a ibo i spezi4 s4 ok4 on nich spezialios.
Zodiiai Zemd, lubos, e as auch i5 ei5kia sE ok4 o
wem sie un e schü? on e minq? Lau Au o eus,
5i apib eZ is, ski umqpa odo die en sp ich
Logikos und Linguis iken An o de ungen.
Le z e e
S. Selo as besp ech gesonde
(IV) Kapi el. Be uhmend
au i ai iomi Meinungemis,
S. Selo as s ell d ejop4
poZil [ i ZodZio eik5mg
- leksikologini und e minologini.
An uoju Fall Beg i eik5me und is
sein sq oka.
Au o ius e minq An o de ungen nach kalbinius i5s i ia zwei naß um
Ka ego ie Genauigkei und Ungenauigkei .
ela ed cha ak e is iken. Das Beg i eina eik5mi5kumas und sein
seman inis, s4 okinis g ieZ umas ode genauumas. Sup ie5nde
Genauhei s e minologies F age uZeina uZ
Genauigkei nes is obliga o isch, dia kann
p oble na ikos ibq. Ma ema ikoje
nich b[ i,,be eik ikampis" i pana5iq
i a dijimq. D. Lo b daLnai besp eia
e minq ne ikslum4si uacij4 kai e minas
ei5kini.
klaidingai o ien uoja i ienq a ki q daik q
Monog aphie-Au o gib aikliq seman ischen Te minq inhal lichen
Genauigkei und Ungenauigkei s beispilil: Kind, Teenage , Jugend,
mi le en amiiaus imogus, pagl enQs imogus, nusenqs imogus; Zemas
igis, nedidelis ugis, mi le e ugis, auki as ugis.
Ne a gene os nuomonds del Beg i
moch imo ode nich imo Ge ühlsmumo
momen o.
S. Selo as A. Re o ma skio
zuzuweisen unbes immenen
MeinungE, s ell dass nö ig
Feldes Te men
(p z., meninis s iliaus
ex en), . y. e minus,
pa y usius pe kelimq
eik5mes ode s ilis inp
kono acijq.
161
Nuomones i5siski ia i del e mino
G.
nomina i i5kumo. Vinoku as, A.
Re o ma skis nu daik a a dinius
p ipaZ[s a i e minologij4 geneusi
Te minus, und V. Danilenko
nu b ld a diius, abe und
p ie eiksmius, so isileis i nich pa
eiksmaZodZius.
S. Selo as s imm zu, dass de Te min kann bU i neb[ inai
daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius
analisie amai medZiagai paschenka nu daik a a dinius e minus
ode e minus, ku iq haup s d6muo is daik a a dis. I kapi elus
uiys und esmd. S. Selo as nich umsons zi ie R.
-Te 4apib eZ ys:
Desca es'o lodZl
ZodZius:
,,Apib eZki e on Sei en is bl inas suklydimq'. Apib eZ ies
eikimes und i5 aduosi e
wel [
Bu i ns einigen Ty ine ojams Beg i a paZinimo Zenklas. J.
K uopas 1972m. A iknelle Meh demesio e minologijal a5e:
uns sind i5kilgs uZda inys
,,Nou zu wechseln on e minq In en o iza ions zu
e minq Sys emq Bildung, zu e minq De incijq,
be ei ungend pladios Volumen, Sys e ninius,
ai5kinamuosius e minq Zodynus"
(K uopas
1998: 528). Te mino Inhal s, iksuo o apib eZ imi, y inejimas
geschieh wich igs es un e suchend alle Theo ie F agen
Te min seman ikq g undlegende e minologies e minq
pan.
s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq mo y acijq und
(p. 32).
Apib eZ is b[das
eik5mei nd a einzige
specialaus Leksinioeine o
iksuo i.
Reikmes aikinimas und ap aomuoju,
galimas b[du. Tadiau apib eZ ies
ch ak e is ikos, e glichings und pan.
ykdyp i alum is logikos und
S. Selo as s imm mi de
Ansich ein, dass ai5kinamajame
lingu is ikos e o de imq mas.
e minq alle5kai
Zodyne ixie am dass
möglich Dik o-Gesam
isski i i5 ki q daikq, und
schon sind
ande e poZymiai übe 4
encyclopedines
bD q poZymiq genug, sie
daik 4. Apib eZ ies
Zinios uZda inys abe nu
nus a i i, apib eZ i ObjekE und
ap azii i, ennen sie on kiq (p.
sind nich bes äzi i und nich
33)
Toliau imasi e minq apib eZdiq au o ius ypologies. SupaZindinama
logines p oblema ikos, apib eZ ys ha und ling is iniq (mo ologies,
apib eZ ies Funk ion, s uk [ a, apib eZdiq klassi ika ion. Be
sin akses, da ybos, seman ikos) cha ak e is ikq. echnikq.
su
aiping4
nE pa
Leksikog a i-
S. Selo o Buchgoje
o ien iojamasi
q i apib eZdiq
nomenkla 4 welche is logikoje.
|. Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u
acu$ q py oune o peAe eH l, Apib eZ yje
bezeichne e p. 37). giminine sq oka und ih D5inis poZymis,
de leidzia en sp echamE uSing e ö en lich a ibo i
sq okqi Beg i eik5me.
j4apib eZia no
Sio ype apib eZdiq ku iq
his o ie beginn on Pla o und
A is o eles, inde sich in allen
em inqZodynuken.
un e eilen ai5kinamußen i
Klassi ikacine apib eZ s
pa i y ines
(nenu odomas gi ninines
sq okos klassi ika ionsni eau)
und o a luines
( om uoja sE okq i5 uSiniq a
pa i[ ini l a s onl nach ein4 a
ki 4poim[).
62
2. I i a dij amos ios besch dilys
(nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45).
Selbe sag , de Name dass Siuo Fall s4 okinis
elemen q i5 a dijimu. Pa yLijdui,
Beg i sinhal ixie wi d ihm ep waujandiq
Haup aussagung
-,, ächnys
und e zählys".
3.5Allkai andokio pob ldZio sind kon eks ine
apib eZ y.s
( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en sie besch[dinamen als ikslus
isq kon eks q, indikandiq apib eZiamo Beg i eik5mg, i5 a dijimas,
beispielsweise. : S ilis ika i ia as kalbines
. o men, die ap aio g ammika und leksikog ia. Tokios apib eZ ies
Tex g enzen -p adLia und pabaiga seh apib eZ os: je ilgese Kon ex ,
e o de dem en sp echenden Apib eZiam-Einhei sq okos
Inhal siden i ä , so g öße Eine o e min5kum Sioq b auch
o engeleg . Todel solche Wich igen is ein genaues Kon ex inds
apib eZ ies G enze und Länge. Neaksiomines kon eks ine apib eZ ys
andamas, S. Zodynuchen, pasak
Selo o, ci a q ype
k. a. P ahos
nokyklos Ve e e
J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos
kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m
uH on o e u u (A m e i e i n p. M q ka k i I b o s e m i n o dy n
e
4'
4 2
a s, | 9 64) und k .
4.Ope cines Besch eZ ys
(onepaq . oHalbu , e
onpeAeneHu , p. 621. Sio
ype apib eZ ys
dass on pamine q
un e scheiden dadu ch,
jimen ealisie
we den und einige
nich albine Ope cines
p oced i os.
apib eZ ys imme e bunden mi einem
gewissen I npe a y u, gale q gelei e u
I Zmog4, de e s eokia apib eZ ies eks 4 ü , um zu e s ellen, bilden objek q -
dada yk ja, s ebek ja! Da in e lek ie ope cine Ak i i ä en, odel apib eZ ys
b dingas Physik eg., solche und ma hema ikwissenscha en, ugi inis-basinis
Indika o ,,o ganisches Ve bindungsmi el, das keidia Fa be4 an gewissem pH
in e ale" ChZ 1991).
5. Monomo ines und polimo ines apib ei ys
( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe
o peAeneH .n,p.67). Das is beschend inamasis
posky is, in dem isq ipq apib eZ ys un e eilige
Monomo iniq apib eZdiq besonde ybe is
besch dZiamo
I zwei G uppen.
g ieZ ai des Beg i s nusaky as Inhal , be
a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq,
kokybes und Beziehungenq g adniie ungs.
Tokio- ypes apib eZ ys nep ipaZls a
objekhl nusakandiq meh ode
maLiau",,,be äh , beispielsweise.: einana is
sä ys
-,, ien isinis Sen ynys,
e u in is einq
g undleging Sachinio dal '
(KTZ 1990).
Polhnds apimo Z ys,
a i k5diai, e laubLia
eiige zu
in e p e ie en s4 okos
seman ik u asociacya
beispielsweise. '.
p ocessq
-,.sEmones
ySiai.
kai ienq bilddiniq.
sE okq, ode emocijq kili nas
ande e panaSius, g e u inius idejq
1993). Regulia us b[das iS ei5kiamas
sukelia und kon as inius bilddinius.
Zodeliais
polimo ismus s4 okas und k . " (PT
,,und so wei e ",,,i pana5iai"
- okien apib eZ is kann leich in e p e ie en. Sie sind nich aus eichend
genauen, odel, wie und Synonym5kumas ielia eik5mi5kumas,
163
ne ekomenduojama no mine e minog a ije. Tadiau polimo ismus olle is
i
nega i is okiq e minq eiSkinio nich imme
(p. 85), i5b auk i i5 Te minijos sude ies neimanoma. Kapi el II - Te mi ul
apib ei ys und sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 klassi ikacines
hie a chijas anald. [ üh end neue apib eZdiq Klasse, sogenann en
allgemeinen apib eZi imis (p. 128), die keinen Siniens poZymio, und isE
apib eZ ies eks 4 bilde Ve wand en agmen , und nespeci inemis
de ini~Z imis, de en Un e summa, uSiniens nächs gelegene apib eZiamai
sq okai, nich ixie
(p. I 3 1). Und e s danach
p äsen ie sich galu ine
e minq apib eZdiq
klassi ika ion
(6 Typen).
Kapi el III - Apib ei is und le min l mo acija. Da XX a. ke wa ajame de-
Sim me yje
D. Lo e a5e, eik3me, dass Beg i iksio a sein apib eZ yje, u i b[ i
wich ig4 g ilden i kalbing e mino s uk l qi sein apib eZ ikaip
abges immin a mi Beg i kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia
isum4 a k eipian demesiijqg ama ing, da ybing und ki okiqda nq.
Siame a bei synch oni5kai s eb sich pag s i sq ySi zwischen e m
s uk u os und jI apib eiiandios aiSkos, auch i5ai5kin, in welchen
sqlygem solches RySys is nu akul a y us, und in welchen
- b inas.
Kapi el IV
- k min4apib eiimo logi. {kumas und ling is iikumas. Te miniikums G ad. Siame
Kapi elue au o ius analysie loginiq und ling is ini l e o de imq i ykdomum4
e minog a ijoje.
Die G ößes e demZesys wi d
denen Zodynen zugewiesen, in
denen Sie An o de ungen
u eq bl i du chge üh we den zue s
- no ma i en Te minq
Zodynen.
I5 a dijami sieben
logische
Te m de iniZ ies
An o de ungen:
1)
bD inas apib eZ ies
p opo ioncingums
(copa: epnoc )
- apib eZiendes und
ap b eZiandiojos Um angs Gleichhei ;
2) bu inumas apib eZ yje zu e wenden nächs en4 giming und
uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam
spec ican); 3) b inas uSinio un e schiedums spezi kumas;
4)
apib eZdiq-Sys -
em nich zulässig
ydingende Rad
(ci cul s i iosus); logi 5)Skai
p ies a ingq neleis inumas; (6)
bu inas apib eZdiq apib eZdiq
zulassen nega i e Apib eZ ys. I5
ai5kum und Genauigkei ; 7) nich
is l ben aisykliq d ächlich is
Se5 asis ai5ku nas und genauumus.
Sys em o-
- alle
ausse zung
Wei e hin al e
we den
P ienen
Te minologien
Wah hei en; I
) isq leksiniq eine q
a oja n iapib eZ yje, eina eikSmiSkumo
An o de ungen; 2) sp achinis
sis emiSkumas, . y.
semmes dalys ha bl i i5 ei5kiamas
eina ipemis kalbinemis kons uk ionen.
Abschamajame
od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a und
[4: mo gen e wa en sich, dass
Zukuni y i5siples Te minologien ySai
nich nu mi adindmis y inejimq
k yp imis, sonde n und mi neues en
Sp ach s s udijq k yp imis
- mi he meneu ika,
kogni y ine ling is ika,
kompu ine ling is ika und
k .
64

Bügos und
s4 ok l anlage
- enninq apib eZdi l cha ak e is ika
Hie a chijas anald., iia i aukie wi d
klassi ikaciniq
e minq sq a5as, e min und sein
apib eZ ies o muluo e, gimininio
F agmen o o muluo d, de ini~Z ies
yps, auch wich ig Teil - anme kungen,
e bunden mi analds p oced[ a und
apib eZdiq Sys ems ne ikslumais.
S. Selo as
- semasiologische Te minologien Rich ung Ve e e . Wie
gesehen i5 li e a u i os s4 aSo (oje haup sächlich.
aS uoniolika, p o esso iaus posicijq uZima A ikelnii), S. Selo o
a Z ilgiu.
iel übe e minq apib eZ is loginiu und kalpa ies a5y a biniu
Iki Siol emda gsi T. Kandelaki, D.
Lo es, A. Supe anskajos und k . Zymiq
Zmoniq und i5 de ussischen
p o esso iaus lo o
Wissenscha A bei enis,
e minologies ak ualumas
is al , maZai ealizuo as
lie u iq e mino ado o.
je z le nen S. Segalesime
be Sache.
Te minq apib eZimo logijoje
LITERATURE
ChZ 1997: Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius.
Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: heo uos und
a lq bos me menys, Vilnius
Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius.
K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL
1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os
e minqiod nas, Kaunas. 1993: PT Pedagogikos
enninai, Kaunas.
Sol i a
LABANAUSKIE-
Lie u iq
Sp achins i u
P. LI-10308
VileiSio
5, E.
Vilnius g.
pa5 as
sol i al
@one.l
NE Gau a2005-Il-02
165