scieee Open visual document viewer

С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения

Solvita Labanauskienė

Full text

C..{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb. TEPMI4 H OJIO| I4I{EC K}I E ON PEAEN EHLI gI @n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHHo o yH Bepc , Te a Can -lle ep6ypl 2003, 280 c. Russischen Wissenscha - Un e suchungs- ausschusses Mi glied Se giejus Se o as niai und puikiai Se e minologies paZis amas Te minologies specialisq. A sinaujinusiomen jegom usq e minolog ja wissenscha liche pa i ies semiasi i is uZ in e na ionalen, po nich e gindama kojomi sa q e minologijas g undq ku eiq p incipq. Solche Ideen egimes und neues en S. Selo o monog a ijoj e Te minas. Te miniikumas. Tb min4 besch ei- Qs. Wie angegeben Buches { ade,i s iS y imas - es is neue, 199g leis e e ilologinis m. Monog aphie i5 übe wi b e esmes und zwei ange üldy e, Abschni en Ve sion. Siame a bei en au o ius p is a o nauj4pozi i i i e min4 und e miniSkumq. Neuau wich ige F agen an wo e : I was Te min, is Beg i apib eZ is, welche Typen und Te minqapib ezdiq An o de ungen, Te minq s4 okine s uk l a, uZ iksuo a apib eZ imis. Msi Te minologai p i a q S. Selo o mein , dass Te mininai is idomins e und ziemlich b ei e Siuolaikiniq kalbq Leksikos Teil. Te mino lingu is ine p oblema ika, seine his o ie wi d okiq y ejq als A. chaju inas. . Danilenko, . Leidikas, . Niki o o as, A. Supe anskaja und k . Theo e ische F agen unweige lich e bunden mi Te minologieschankunbe und S anda disie ung (D. Lo e, I. olko a). Es da bamaq, denen Te minus, als wissenscha s heo ie-Einhei , un e such wi d wissenscha oly os ode philosophischem (E. Mamdu as, aspek u E. Muldenko, V. Nalimo as). Logine k yp imi geh P. Achins eins, . Ka po idius. Kalbo y os li e ahl oje be end i ai uoja eigc e min sq okos apib ez is. Tadiau Haup o de ung- en ü Te mine, wie besonde ingie ns ZodZiams und ZodZiq Ve bindungen, sind nusis o ejg iele k as q e minologijoje und sind i a d lami: Beg i s4 okine seman ikos Genauigkei , Beg i eina eiks niSkumas, s ilis inis neu ali ä und Exp essionesausnahme, nomina i iSkumas ( a dininki5kumas), Beg i sis emiskumas. Vieni wich igs enq e minq e o de im l lie u iq e minologijos eo ijoje * egelingumas (Gai enis 2002: 36), eina eiksmiSkumas (Keinys 1980: 28). In de linguis in Li e [ ] sp ich b ei um den Beg i sis emiSkum4. G oßele Teil y ine oj l p ipaZis a ji e mino poZymiu I Se giejus Selo as. Te minus. Te miniskumas. Te minq apib eZ ys, Sank pe e bu g- as: Sank Pe e bu g S aa suni e si ä Philologisc- he Fakul ä , 2003,290 p. 160 (A. Chaju inas, B. Go odeckis und V. Raskinas und k .). Abe ano , S. Selo o, dias schwie ig sys 5kumo ap e 3kas zu nennen zu e lässig konk e - es ges ell en. Da oma gana ka ego i5ka iS ada del ke u iq pi mqjq e mino Ge ühlsamkei s und Exp essi i ä s besonde ybiq ( iena eik5mi5kumas, genauumus, ehlwesen, nomina y i5kumas) - sie esunmöglich nenn zu solchen, die nach Beg i en cha ak e isie we den wie allgemeine Sp ache lexikos pab e- specialDs ZodLiai und i5skendi ie en i5 (p. 22). Sys emi5kumas Ziamas schon als wich igs e Beg i poZymis, o mie ende Zod[ ode ZodZiqjungini b l en wie e minq. Ka ego i5kesnes men is ei5kia B. Go odeckis und V. Raskinas: Te minus, einzeln, ge ass is ikcija. E exis ie nu e minq Sys em in. Ki i au o iai pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 edi4 das e m- (R. Budago as), pasak nq isuma, in de Te mini zwischenusa y e bunden g s4 okiniame, leksikos-seman ikos, ZodZiq da ybos und g amma ikos Ebene, ha i i ySi 1su gewiss a wissenscha be eichimi, p oblem, hema, schule und e c. (F. Be ezinas, B. Golo inas). S. Selo as isq zue s pab eZia Beg i sEsajq mi sq oka und sein s4 okines seman ikos ikslumq. De Haup beg i b uoZas, pasak is gali- S. Selo o, mybe i5 eik5 i s4 okq. G undsä zliche F age - wie a ibo i spezi4 s4 ok4 on nich spezialios. Zodiiai Zemd, lubos, e as auch i5 ei5kia sE ok4 o wem sie un e schü? on e minq? Lau Au o eus, 5i apib eZ is, ski umqpa odo die en sp ich Logikos und Linguis iken An o de ungen. Le z e e S. Selo as besp ech gesonde (IV) Kapi el. Be uhmend au i ai iomi Meinungemis, S. Selo as s ell d ejop4 poZil [ i ZodZio eik5mg - leksikologini und e minologini. An uoju Fall Beg i eik5me und is sein sq oka. Au o ius e minq An o de ungen nach kalbinius i5s i ia zwei naß um Ka ego ie Genauigkei und Ungenauigkei . ela ed cha ak e is iken. Das Beg i eina eik5mi5kumas und sein seman inis, s4 okinis g ieZ umas ode genauumas. Sup ie5nde Genauhei s e minologies F age uZeina uZ Genauigkei nes is obliga o isch, dia kann p oble na ikos ibq. Ma ema ikoje nich b[ i,,be eik ikampis" i pana5iq i a dijimq. D. Lo b daLnai besp eia e minq ne ikslum4si uacij4 kai e minas ei5kini. klaidingai o ien uoja i ienq a ki q daik q Monog aphie-Au o gib aikliq seman ischen Te minq inhal lichen Genauigkei und Ungenauigkei s beispilil: Kind, Teenage , Jugend, mi le en amiiaus imogus, pagl enQs imogus, nusenqs imogus; Zemas igis, nedidelis ugis, mi le e ugis, auki as ugis. Ne a gene os nuomonds del Beg i moch imo ode nich imo Ge ühlsmumo momen o. S. Selo as A. Re o ma skio zuzuweisen unbes immenen MeinungE, s ell dass nö ig Feldes Te men (p z., meninis s iliaus ex en), . y. e minus, pa y usius pe kelimq eik5mes ode s ilis inp kono acijq. 161 Nuomones i5siski ia i del e mino G. nomina i i5kumo. Vinoku as, A. Re o ma skis nu daik a a dinius p ipaZ[s a i e minologij4 geneusi Te minus, und V. Danilenko nu b ld a diius, abe und p ie eiksmius, so isileis i nich pa eiksmaZodZius. S. Selo as s imm zu, dass de Te min kann bU i neb[ inai daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius analisie amai medZiagai paschenka nu daik a a dinius e minus ode e minus, ku iq haup s d6muo is daik a a dis. I kapi elus uiys und esmd. S. Selo as nich umsons zi ie R. -Te 4apib eZ ys: Desca es'o lodZl ZodZius: ,,Apib eZki e on Sei en is bl inas suklydimq'. Apib eZ ies eikimes und i5 aduosi e wel [ Bu i ns einigen Ty ine ojams Beg i a paZinimo Zenklas. J. K uopas 1972m. A iknelle Meh demesio e minologijal a5e: uns sind i5kilgs uZda inys ,,Nou zu wechseln on e minq In en o iza ions zu e minq Sys emq Bildung, zu e minq De incijq, be ei ungend pladios Volumen, Sys e ninius, ai5kinamuosius e minq Zodynus" (K uopas 1998: 528). Te mino Inhal s, iksuo o apib eZ imi, y inejimas geschieh wich igs es un e suchend alle Theo ie F agen Te min seman ikq g undlegende e minologies e minq pan. s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq mo y acijq und (p. 32). Apib eZ is b[das eik5mei nd a einzige specialaus Leksinioeine o iksuo i. Reikmes aikinimas und ap aomuoju, galimas b[du. Tadiau apib eZ ies ch ak e is ikos, e glichings und pan. ykdyp i alum is logikos und S. Selo as s imm mi de Ansich ein, dass ai5kinamajame lingu is ikos e o de imq mas. e minq alle5kai Zodyne ixie am dass möglich Dik o-Gesam isski i i5 ki q daikq, und schon sind ande e poZymiai übe 4 encyclopedines bD q poZymiq genug, sie daik 4. Apib eZ ies Zinios uZda inys abe nu nus a i i, apib eZ i ObjekE und ap azii i, ennen sie on kiq (p. sind nich bes äzi i und nich 33) Toliau imasi e minq apib eZdiq au o ius ypologies. SupaZindinama logines p oblema ikos, apib eZ ys ha und ling is iniq (mo ologies, apib eZ ies Funk ion, s uk [ a, apib eZdiq klassi ika ion. Be sin akses, da ybos, seman ikos) cha ak e is ikq. echnikq. su aiping4 nE pa Leksikog a i- S. Selo o Buchgoje o ien iojamasi q i apib eZdiq nomenkla 4 welche is logikoje. |. Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u acu$ q py oune o peAe eH l, Apib eZ yje bezeichne e p. 37). giminine sq oka und ih D5inis poZymis, de leidzia en sp echamE uSing e ö en lich a ibo i sq okqi Beg i eik5me. j4apib eZia no Sio ype apib eZdiq ku iq his o ie beginn on Pla o und A is o eles, inde sich in allen em inqZodynuken. un e eilen ai5kinamußen i Klassi ikacine apib eZ s pa i y ines (nenu odomas gi ninines sq okos klassi ika ionsni eau) und o a luines ( om uoja sE okq i5 uSiniq a pa i[ ini l a s onl nach ein4 a ki 4poim[). 62 2. I i a dij amos ios besch dilys (nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45). Selbe sag , de Name dass Siuo Fall s4 okinis elemen q i5 a dijimu. Pa yLijdui, Beg i sinhal ixie wi d ihm ep waujandiq Haup aussagung -,, ächnys und e zählys". 3.5Allkai andokio pob ldZio sind kon eks ine apib eZ y.s ( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en sie besch[dinamen als ikslus isq kon eks q, indikandiq apib eZiamo Beg i eik5mg, i5 a dijimas, beispielsweise. : S ilis ika i ia as kalbines . o men, die ap aio g ammika und leksikog ia. Tokios apib eZ ies Tex g enzen -p adLia und pabaiga seh apib eZ os: je ilgese Kon ex , e o de dem en sp echenden Apib eZiam-Einhei sq okos Inhal siden i ä , so g öße Eine o e min5kum Sioq b auch o engeleg . Todel solche Wich igen is ein genaues Kon ex inds apib eZ ies G enze und Länge. Neaksiomines kon eks ine apib eZ ys andamas, S. Zodynuchen, pasak Selo o, ci a q ype k. a. P ahos nokyklos Ve e e J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m uH on o e u u (A m e i e i n p. M q ka k i I b o s e m i n o dy n e 4' 4 2 a s, | 9 64) und k . 4.Ope cines Besch eZ ys (onepaq . oHalbu , e onpeAeneHu , p. 621. Sio ype apib eZ ys dass on pamine q un e scheiden dadu ch, jimen ealisie we den und einige nich albine Ope cines p oced i os. apib eZ ys imme e bunden mi einem gewissen I npe a y u, gale q gelei e u I Zmog4, de e s eokia apib eZ ies eks 4 ü , um zu e s ellen, bilden objek q - dada yk ja, s ebek ja! Da in e lek ie ope cine Ak i i ä en, odel apib eZ ys b dingas Physik eg., solche und ma hema ikwissenscha en, ugi inis-basinis Indika o ,,o ganisches Ve bindungsmi el, das keidia Fa be4 an gewissem pH in e ale" ChZ 1991). 5. Monomo ines und polimo ines apib ei ys ( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe o peAeneH .n,p.67). Das is beschend inamasis posky is, in dem isq ipq apib eZ ys un e eilige Monomo iniq apib eZdiq besonde ybe is besch dZiamo I zwei G uppen. g ieZ ai des Beg i s nusaky as Inhal , be a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq, kokybes und Beziehungenq g adniie ungs. Tokio- ypes apib eZ ys nep ipaZls a objekhl nusakandiq meh ode maLiau",,,be äh , beispielsweise.: einana is sä ys -,, ien isinis Sen ynys, e u in is einq g undleging Sachinio dal ' (KTZ 1990). Polhnds apimo Z ys, a i k5diai, e laubLia eiige zu in e p e ie en s4 okos seman ik u asociacya beispielsweise. '. p ocessq -,.sEmones ySiai. kai ienq bilddiniq. sE okq, ode emocijq kili nas ande e panaSius, g e u inius idejq 1993). Regulia us b[das iS ei5kiamas sukelia und kon as inius bilddinius. Zodeliais polimo ismus s4 okas und k . " (PT ,,und so wei e ",,,i pana5iai" - okien apib eZ is kann leich in e p e ie en. Sie sind nich aus eichend genauen, odel, wie und Synonym5kumas ielia eik5mi5kumas, 163 ne ekomenduojama no mine e minog a ije. Tadiau polimo ismus olle is i nega i is okiq e minq eiSkinio nich imme (p. 85), i5b auk i i5 Te minijos sude ies neimanoma. Kapi el II - Te mi ul apib ei ys und sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 klassi ikacines hie a chijas anald. [ üh end neue apib eZdiq Klasse, sogenann en allgemeinen apib eZi imis (p. 128), die keinen Siniens poZymio, und isE apib eZ ies eks 4 bilde Ve wand en agmen , und nespeci inemis de ini~Z imis, de en Un e summa, uSiniens nächs gelegene apib eZiamai sq okai, nich ixie (p. I 3 1). Und e s danach p äsen ie sich galu ine e minq apib eZdiq klassi ika ion (6 Typen). Kapi el III - Apib ei is und le min l mo acija. Da XX a. ke wa ajame de- Sim me yje D. Lo e a5e, eik3me, dass Beg i iksio a sein apib eZ yje, u i b[ i wich ig4 g ilden i kalbing e mino s uk l qi sein apib eZ ikaip abges immin a mi Beg i kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia isum4 a k eipian demesiijqg ama ing, da ybing und ki okiqda nq. Siame a bei synch oni5kai s eb sich pag s i sq ySi zwischen e m s uk u os und jI apib eiiandios aiSkos, auch i5ai5kin, in welchen sqlygem solches RySys is nu akul a y us, und in welchen - b inas. Kapi el IV - k min4apib eiimo logi. {kumas und ling is iikumas. Te miniikums G ad. Siame Kapi elue au o ius analysie loginiq und ling is ini l e o de imq i ykdomum4 e minog a ijoje. Die G ößes e demZesys wi d denen Zodynen zugewiesen, in denen Sie An o de ungen u eq bl i du chge üh we den zue s - no ma i en Te minq Zodynen. I5 a dijami sieben logische Te m de iniZ ies An o de ungen: 1) bD inas apib eZ ies p opo ioncingums (copa: epnoc ) - apib eZiendes und ap b eZiandiojos Um angs Gleichhei ; 2) bu inumas apib eZ yje zu e wenden nächs en4 giming und uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam spec ican); 3) b inas uSinio un e schiedums spezi kumas; 4) apib eZdiq-Sys - em nich zulässig ydingende Rad (ci cul s i iosus); logi 5)Skai p ies a ingq neleis inumas; (6) bu inas apib eZdiq apib eZdiq zulassen nega i e Apib eZ ys. I5 ai5kum und Genauigkei ; 7) nich is l ben aisykliq d ächlich is Se5 asis ai5ku nas und genauumus. Sys em o- - alle ausse zung Wei e hin al e we den P ienen Te minologien Wah hei en; I ) isq leksiniq eine q a oja n iapib eZ yje, eina eikSmiSkumo An o de ungen; 2) sp achinis sis emiSkumas, . y. semmes dalys ha bl i i5 ei5kiamas eina ipemis kalbinemis kons uk ionen. Abschamajame od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a und [4: mo gen e wa en sich, dass Zukuni y i5siples Te minologien ySai nich nu mi adindmis y inejimq k yp imis, sonde n und mi neues en Sp ach s s udijq k yp imis - mi he meneu ika, kogni y ine ling is ika, kompu ine ling is ika und k . 64 Bügos und s4 ok l anlage - enninq apib eZdi l cha ak e is ika Hie a chijas anald., iia i aukie wi d klassi ikaciniq e minq sq a5as, e min und sein apib eZ ies o muluo e, gimininio F agmen o o muluo d, de ini~Z ies yps, auch wich ig Teil - anme kungen, e bunden mi analds p oced[ a und apib eZdiq Sys ems ne ikslumais. S. Selo as - semasiologische Te minologien Rich ung Ve e e . Wie gesehen i5 li e a u i os s4 aSo (oje haup sächlich. aS uoniolika, p o esso iaus posicijq uZima A ikelnii), S. Selo o a Z ilgiu. iel übe e minq apib eZ is loginiu und kalpa ies a5y a biniu Iki Siol emda gsi T. Kandelaki, D. Lo es, A. Supe anskajos und k . Zymiq Zmoniq und i5 de ussischen p o esso iaus lo o Wissenscha A bei enis, e minologies ak ualumas is al , maZai ealizuo as lie u iq e mino ado o. je z le nen S. Segalesime be Sache. Te minq apib eZimo logijoje LITERATURE ChZ 1997: Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius. Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: heo uos und a lq bos me menys, Vilnius Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os e minqiod nas, Kaunas. 1993: PT Pedagogikos enninai, Kaunas. Sol i a LABANAUSKIE- Lie u iq Sp achins i u P. LI-10308 VileiSio 5, E. Vilnius g. pa5 as sol i al @one.l NE Gau a2005-Il-02 165