С. Д. Шелов. Термин. Терминологичность. Терминологические определения
Full text
C..{. lll enon. TEPMI4H. TEPMI4HOJIO| { IHOCTb.
TEPMI4
H
OJIO| I4I{EC
K}I E ON
PEAEN
EHLI
gI
@n o o l qec n i $axy.n*e cau - e ep6yp c o o ocyAapc BeHHHo o
yH Bepc , Te a
Can -lle ep6ypl 2003,
280 c.
Russischen
Wissenscha -
Un e suchungs-
ausschusses
Mi glied
Se giejus
Se o as niai und puikiai
Se e minologies
paZis amas
Te minologies specialisq.
A sinaujinusiomen
jegom usq
e minolog ja
wissenscha liche
pa i ies semiasi i is
uZ in e na ionalen,
po
nich e gindama
kojomi sa q
e minologijas
g undq ku eiq p incipq.
Solche Ideen
egimes und
neues en
S. Selo o monog a ijoj
e Te minas.
Te miniikumas.
Tb min4
besch ei-
Qs.
Wie angegeben
Buches
{ ade,i s
iS y imas
- es is neue, 199g
leis e e
ilologinis m.
Monog aphie i5
übe wi b e esmes
und zwei
ange üldy e,
Abschni en
Ve sion.
Siame a bei en
au o ius p is a o
nauj4pozi i i i
e min4 und
e miniSkumq.
Neuau wich ige
F agen an wo e :
I
was Te min, is
Beg i apib eZ is,
welche
Typen und
Te minqapib ezdiq
An o de ungen,
Te minq s4 okine
s uk l a,
uZ iksuo a
apib eZ imis.
Msi Te minologai
p i a q
S. Selo o mein , dass
Te mininai is idomins e
und ziemlich b ei e
Siuolaikiniq kalbq
Leksikos Teil. Te mino
lingu is ine
p oblema ika, seine
his o ie wi d okiq
y ejq als
A. chaju inas.
. Danilenko, . Leidikas, .
Niki o o as, A. Supe anskaja
und k . Theo e ische F agen
unweige lich e bunden mi
Te minologieschankunbe und
S anda disie ung (D. Lo e, I.
olko a). Es da bamaq, denen
Te minus, als
wissenscha s heo ie-Einhei ,
un e such wi d
wissenscha oly os ode
philosophischem (E. Mamdu as,
aspek u
E. Muldenko,
V. Nalimo as).
Logine k yp imi geh P. Achins eins, . Ka po idius.
Kalbo y os li e ahl oje be end i ai uoja eigc e min
sq okos apib ez is.
Tadiau
Haup o de ung-
en ü Te mine,
wie
besonde ingie ns
ZodZiams und ZodZiq
Ve bindungen, sind nusis o ejg
iele k as q e minologijoje und
sind i a d lami: Beg i s4 okine
seman ikos Genauigkei , Beg i
eina eiks niSkumas, s ilis inis
neu ali ä und
Exp essionesausnahme,
nomina i iSkumas
( a dininki5kumas),
Beg i
sis emiskumas.
Vieni
wich igs enq
e minq
e o de im l
lie u iq
e minologijos eo ijoje
* egelingumas (Gai enis
2002:
36),
eina eiksmiSkumas (Keinys
1980:
28). In de linguis in
Li e [ ] sp ich
b ei um den
Beg i
sis emiSkum4.
G oßele Teil y ine oj l
p ipaZis a ji e mino
poZymiu
I Se giejus
Selo as. Te minus.
Te miniskumas.
Te minq
apib eZ ys,
Sank
pe e bu g-
as:
Sank Pe e bu g
S aa suni e si ä
Philologisc-
he Fakul ä ,
2003,290
p.
160
(A. Chaju inas, B.
Go odeckis und V.
Raskinas und k .). Abe ano ,
S.
Selo o, dias schwie ig sys 5kumo ap e 3kas zu nennen zu e lässig
konk e -
es ges ell en. Da oma gana ka ego i5ka iS ada del ke u iq pi mqjq e mino
Ge ühlsamkei s und Exp essi i ä s
besonde ybiq ( iena eik5mi5kumas, genauumus, ehlwesen, nomina y i5kumas)
- sie esunmöglich nenn zu solchen, die nach
Beg i en cha ak e isie we den wie
allgemeine Sp ache lexikos pab e-
specialDs ZodLiai und i5skendi ie en i5
(p. 22). Sys emi5kumas
Ziamas schon als wich igs e Beg i poZymis,
o mie ende
Zod[ ode ZodZiqjungini b l en wie e minq. Ka ego i5kesnes men is ei5kia B.
Go odeckis und V. Raskinas: Te minus, einzeln, ge ass is ikcija. E exis ie nu
e minq Sys em in. Ki i au o iai pab eZia da ybin[ sis emiSkum4 edi4 das e m-
(R. Budago as), pasak nq isuma, in de Te mini
zwischenusa y e bunden g s4 okiniame,
leksikos-seman ikos, ZodZiq da ybos und g amma ikos
Ebene, ha i i ySi 1su gewiss a wissenscha be eichimi,
p oblem, hema, schule und e c. (F. Be ezinas, B. Golo inas).
S. Selo as isq zue s pab eZia Beg i sEsajq mi
sq oka und sein s4 okines seman ikos ikslumq. De
Haup beg i b uoZas, pasak is gali-
S. Selo o, mybe
i5 eik5 i s4 okq.
G undsä zliche F age
- wie a ibo i spezi4 s4 ok4 on nich spezialios.
Zodiiai Zemd, lubos, e as auch i5 ei5kia sE ok4 o
wem sie un e schü? on e minq? Lau Au o eus,
5i apib eZ is, ski umqpa odo die en sp ich
Logikos und Linguis iken An o de ungen.
Le z e e
S. Selo as besp ech gesonde
(IV) Kapi el. Be uhmend
au i ai iomi Meinungemis,
S. Selo as s ell d ejop4
poZil [ i ZodZio eik5mg
- leksikologini und e minologini.
An uoju Fall Beg i eik5me und is
sein sq oka.
Au o ius e minq An o de ungen nach kalbinius i5s i ia zwei naß um
Ka ego ie Genauigkei und Ungenauigkei .
ela ed cha ak e is iken. Das Beg i eina eik5mi5kumas und sein
seman inis, s4 okinis g ieZ umas ode genauumas. Sup ie5nde
Genauhei s e minologies F age uZeina uZ
Genauigkei nes is obliga o isch, dia kann
p oble na ikos ibq. Ma ema ikoje
nich b[ i,,be eik ikampis" i pana5iq
i a dijimq. D. Lo b daLnai besp eia
e minq ne ikslum4si uacij4 kai e minas
ei5kini.
klaidingai o ien uoja i ienq a ki q daik q
Monog aphie-Au o gib aikliq seman ischen Te minq inhal lichen
Genauigkei und Ungenauigkei s beispilil: Kind, Teenage , Jugend,
mi le en amiiaus imogus, pagl enQs imogus, nusenqs imogus; Zemas
igis, nedidelis ugis, mi le e ugis, auki as ugis.
Ne a gene os nuomonds del Beg i
moch imo ode nich imo Ge ühlsmumo
momen o.
S. Selo as A. Re o ma skio
zuzuweisen unbes immenen
MeinungE, s ell dass nö ig
Feldes Te men
(p z., meninis s iliaus
ex en), . y. e minus,
pa y usius pe kelimq
eik5mes ode s ilis inp
kono acijq.
161
Nuomones i5siski ia i del e mino
G.
nomina i i5kumo. Vinoku as, A.
Re o ma skis nu daik a a dinius
p ipaZ[s a i e minologij4 geneusi
Te minus, und V. Danilenko
nu b ld a diius, abe und
p ie eiksmius, so isileis i nich pa
eiksmaZodZius.
S. Selo as s imm zu, dass de Te min kann bU i neb[ inai
daik a a dis. Smulkiau i 5i4 e nqnesigilinama, au o ius
analisie amai medZiagai paschenka nu daik a a dinius e minus
ode e minus, ku iq haup s d6muo is daik a a dis. I kapi elus
uiys und esmd. S. Selo as nich umsons zi ie R.
-Te 4apib eZ ys:
Desca es'o lodZl
ZodZius:
,,Apib eZki e on Sei en is bl inas suklydimq'. Apib eZ ies
eikimes und i5 aduosi e
wel [
Bu i ns einigen Ty ine ojams Beg i a paZinimo Zenklas. J.
K uopas 1972m. A iknelle Meh demesio e minologijal a5e:
uns sind i5kilgs uZda inys
,,Nou zu wechseln on e minq In en o iza ions zu
e minq Sys emq Bildung, zu e minq De incijq,
be ei ungend pladios Volumen, Sys e ninius,
ai5kinamuosius e minq Zodynus"
(K uopas
1998: 528). Te mino Inhal s, iksuo o apib eZ imi, y inejimas
geschieh wich igs es un e suchend alle Theo ie F agen
Te min seman ikq g undlegende e minologies e minq
pan.
s4 okq s uk l q e minq sis em4 e minq mo y acijq und
(p. 32).
Apib eZ is b[das
eik5mei nd a einzige
specialaus Leksinioeine o
iksuo i.
Reikmes aikinimas und ap aomuoju,
galimas b[du. Tadiau apib eZ ies
ch ak e is ikos, e glichings und pan.
ykdyp i alum is logikos und
S. Selo as s imm mi de
Ansich ein, dass ai5kinamajame
lingu is ikos e o de imq mas.
e minq alle5kai
Zodyne ixie am dass
möglich Dik o-Gesam
isski i i5 ki q daikq, und
schon sind
ande e poZymiai übe 4
encyclopedines
bD q poZymiq genug, sie
daik 4. Apib eZ ies
Zinios uZda inys abe nu
nus a i i, apib eZ i ObjekE und
ap azii i, ennen sie on kiq (p.
sind nich bes äzi i und nich
33)
Toliau imasi e minq apib eZdiq au o ius ypologies. SupaZindinama
logines p oblema ikos, apib eZ ys ha und ling is iniq (mo ologies,
apib eZ ies Funk ion, s uk [ a, apib eZdiq klassi ika ion. Be
sin akses, da ybos, seman ikos) cha ak e is ikq. echnikq.
su
aiping4
nE pa
Leksikog a i-
S. Selo o Buchgoje
o ien iojamasi
q i apib eZdiq
nomenkla 4 welche is logikoje.
|. Klas ikacinds apib ei ys (pogou4onue u; u
acu$ q py oune o peAe eH l, Apib eZ yje
bezeichne e p. 37). giminine sq oka und ih D5inis poZymis,
de leidzia en sp echamE uSing e ö en lich a ibo i
sq okqi Beg i eik5me.
j4apib eZia no
Sio ype apib eZdiq ku iq
his o ie beginn on Pla o und
A is o eles, inde sich in allen
em inqZodynuken.
un e eilen ai5kinamußen i
Klassi ikacine apib eZ s
pa i y ines
(nenu odomas gi ninines
sq okos klassi ika ionsni eau)
und o a luines
( om uoja sE okq i5 uSiniq a
pa i[ ini l a s onl nach ein4 a
ki 4poim[).
62
2. I i a dij amos ios besch dilys
(nepe ucJu e ,Hb e onpeAeneHuq, p. 45).
Selbe sag , de Name dass Siuo Fall s4 okinis
elemen q i5 a dijimu. Pa yLijdui,
Beg i sinhal ixie wi d ihm ep waujandiq
Haup aussagung
-,, ächnys
und e zählys".
3.5Allkai andokio pob ldZio sind kon eks ine
apib eZ y.s
( on exc ya, uH e onpeAeneH l , p. 5l). B i en sie besch[dinamen als ikslus
isq kon eks q, indikandiq apib eZiamo Beg i eik5mg, i5 a dijimas,
beispielsweise. : S ilis ika i ia as kalbines
. o men, die ap aio g ammika und leksikog ia. Tokios apib eZ ies
Tex g enzen -p adLia und pabaiga seh apib eZ os: je ilgese Kon ex ,
e o de dem en sp echenden Apib eZiam-Einhei sq okos
Inhal siden i ä , so g öße Eine o e min5kum Sioq b auch
o engeleg . Todel solche Wich igen is ein genaues Kon ex inds
apib eZ ies G enze und Länge. Neaksiomines kon eks ine apib eZ ys
andamas, S. Zodynuchen, pasak
Selo o, ci a q ype
k. a. P ahos
nokyklos Ve e e
J. Vacheko J uuzeucmu, ecxuil cnoeapo llpac cc coil anolb (P ahos nokyklos
kalboQ os Zo$ nas, 1964),E. Hampo Cnoeapa co cpuKaHcKoil nuuzeucmu, ecxoil m
uH on o e u u (A m e i e i n p. M q ka k i I b o s e m i n o dy n
e
4'
4 2
a s, | 9 64) und k .
4.Ope cines Besch eZ ys
(onepaq . oHalbu , e
onpeAeneHu , p. 621. Sio
ype apib eZ ys
dass on pamine q
un e scheiden dadu ch,
jimen ealisie
we den und einige
nich albine Ope cines
p oced i os.
apib eZ ys imme e bunden mi einem
gewissen I npe a y u, gale q gelei e u
I Zmog4, de e s eokia apib eZ ies eks 4 ü , um zu e s ellen, bilden objek q -
dada yk ja, s ebek ja! Da in e lek ie ope cine Ak i i ä en, odel apib eZ ys
b dingas Physik eg., solche und ma hema ikwissenscha en, ugi inis-basinis
Indika o ,,o ganisches Ve bindungsmi el, das keidia Fa be4 an gewissem pH
in e ale" ChZ 1991).
5. Monomo ines und polimo ines apib ei ys
( aono op$Hb e 4 o il Mop$nHe
o peAeneH .n,p.67). Das is beschend inamasis
posky is, in dem isq ipq apib eZ ys un e eilige
Monomo iniq apib eZdiq besonde ybe is
besch dZiamo
I zwei G uppen.
g ieZ ai des Beg i s nusaky as Inhal , be
a piniq pe ejimq, be b[dingq b uoZq,
kokybes und Beziehungenq g adniie ungs.
Tokio- ypes apib eZ ys nep ipaZls a
objekhl nusakandiq meh ode
maLiau",,,be äh , beispielsweise.: einana is
sä ys
-,, ien isinis Sen ynys,
e u in is einq
g undleging Sachinio dal '
(KTZ 1990).
Polhnds apimo Z ys,
a i k5diai, e laubLia
eiige zu
in e p e ie en s4 okos
seman ik u asociacya
beispielsweise. '.
p ocessq
-,.sEmones
ySiai.
kai ienq bilddiniq.
sE okq, ode emocijq kili nas
ande e panaSius, g e u inius idejq
1993). Regulia us b[das iS ei5kiamas
sukelia und kon as inius bilddinius.
Zodeliais
polimo ismus s4 okas und k . " (PT
,,und so wei e ",,,i pana5iai"
- okien apib eZ is kann leich in e p e ie en. Sie sind nich aus eichend
genauen, odel, wie und Synonym5kumas ielia eik5mi5kumas,
163
ne ekomenduojama no mine e minog a ije. Tadiau polimo ismus olle is
i
nega i is okiq e minq eiSkinio nich imme
(p. 85), i5b auk i i5 Te minijos sude ies neimanoma. Kapi el II - Te mi ul
apib ei ys und sq okind e minijos s uk u a: sq ok4 klassi ikacines
hie a chijas anald. [ üh end neue apib eZdiq Klasse, sogenann en
allgemeinen apib eZi imis (p. 128), die keinen Siniens poZymio, und isE
apib eZ ies eks 4 bilde Ve wand en agmen , und nespeci inemis
de ini~Z imis, de en Un e summa, uSiniens nächs gelegene apib eZiamai
sq okai, nich ixie
(p. I 3 1). Und e s danach
p äsen ie sich galu ine
e minq apib eZdiq
klassi ika ion
(6 Typen).
Kapi el III - Apib ei is und le min l mo acija. Da XX a. ke wa ajame de-
Sim me yje
D. Lo e a5e, eik3me, dass Beg i iksio a sein apib eZ yje, u i b[ i
wich ig4 g ilden i kalbing e mino s uk l qi sein apib eZ ikaip
abges immin a mi Beg i kalbine s uk i a. V. Danilenko pab lZia
isum4 a k eipian demesiijqg ama ing, da ybing und ki okiqda nq.
Siame a bei synch oni5kai s eb sich pag s i sq ySi zwischen e m
s uk u os und jI apib eiiandios aiSkos, auch i5ai5kin, in welchen
sqlygem solches RySys is nu akul a y us, und in welchen
- b inas.
Kapi el IV
- k min4apib eiimo logi. {kumas und ling is iikumas. Te miniikums G ad. Siame
Kapi elue au o ius analysie loginiq und ling is ini l e o de imq i ykdomum4
e minog a ijoje.
Die G ößes e demZesys wi d
denen Zodynen zugewiesen, in
denen Sie An o de ungen
u eq bl i du chge üh we den zue s
- no ma i en Te minq
Zodynen.
I5 a dijami sieben
logische
Te m de iniZ ies
An o de ungen:
1)
bD inas apib eZ ies
p opo ioncingums
(copa: epnoc )
- apib eZiendes und
ap b eZiandiojos Um angs Gleichhei ;
2) bu inumas apib eZ yje zu e wenden nächs en4 giming und
uSies ski um4(pe genus p oximum e di . e enciam
spec ican); 3) b inas uSinio un e schiedums spezi kumas;
4)
apib eZdiq-Sys -
em nich zulässig
ydingende Rad
(ci cul s i iosus); logi 5)Skai
p ies a ingq neleis inumas; (6)
bu inas apib eZdiq apib eZdiq
zulassen nega i e Apib eZ ys. I5
ai5kum und Genauigkei ; 7) nich
is l ben aisykliq d ächlich is
Se5 asis ai5ku nas und genauumus.
Sys em o-
- alle
ausse zung
Wei e hin al e
we den
P ienen
Te minologien
Wah hei en; I
) isq leksiniq eine q
a oja n iapib eZ yje, eina eikSmiSkumo
An o de ungen; 2) sp achinis
sis emiSkumas, . y.
semmes dalys ha bl i i5 ei5kiamas
eina ipemis kalbinemis kons uk ionen.
Abschamajame
od je S. Selo o Z ilgsnis k yps a und
[4: mo gen e wa en sich, dass
Zukuni y i5siples Te minologien ySai
nich nu mi adindmis y inejimq
k yp imis, sonde n und mi neues en
Sp ach s s udijq k yp imis
- mi he meneu ika,
kogni y ine ling is ika,
kompu ine ling is ika und
k .
64
Bügos und
s4 ok l anlage
- enninq apib eZdi l cha ak e is ika
Hie a chijas anald., iia i aukie wi d
klassi ikaciniq
e minq sq a5as, e min und sein
apib eZ ies o muluo e, gimininio
F agmen o o muluo d, de ini~Z ies
yps, auch wich ig Teil - anme kungen,
e bunden mi analds p oced[ a und
apib eZdiq Sys ems ne ikslumais.
S. Selo as
- semasiologische Te minologien Rich ung Ve e e . Wie
gesehen i5 li e a u i os s4 aSo (oje haup sächlich.
aS uoniolika, p o esso iaus posicijq uZima A ikelnii), S. Selo o
a Z ilgiu.
iel übe e minq apib eZ is loginiu und kalpa ies a5y a biniu
Iki Siol emda gsi T. Kandelaki, D.
Lo es, A. Supe anskajos und k . Zymiq
Zmoniq und i5 de ussischen
p o esso iaus lo o
Wissenscha A bei enis,
e minologies ak ualumas
is al , maZai ealizuo as
lie u iq e mino ado o.
je z le nen S. Segalesime
be Sache.
Te minq apib eZimo logijoje
LITERATURE
ChZ 1997: Chemijos e min4 aiikinamqsis iodynas,Vilnius.
Gai enis K. 2002: Lie u i4 e minologija: heo uos und
a lq bos me menys, Vilnius
Keinys S . 1980: Te minologijos abecdld, Vilnius.
K uopas J. 1998: Rink iniai ai al, Vilnius. KTL
1990: Gai enis K., Keinys S . Kalboh, os
e minqiod nas, Kaunas. 1993: PT Pedagogikos
enninai, Kaunas.
Sol i a
LABANAUSKIE-
Lie u iq
Sp achins i u
P. LI-10308
VileiSio
5, E.
Vilnius g.
pa5 as
sol i al
@one.l
NE Gau a2005-Il-02
165