Ta p au ine
e minologii
os
kon e encii a
Tau ini7 k
alb y e minologij
a i glob aliz
acii a
ATBTNA AUKson 0
Li e uu i l kalbos
ins i u
c s
006 m. spalio
1 1- 13 d. Lie u iq kalbos ins i u e yko a p au ine e -
minolo gi
j
os kon
e enc
ija Tau iniq kalb7 e minologij
a i globalizac
ii a,
ku i4 o ganiza o Lie u iq kalbos ins i o Te minologiios cen as.
Kon e encij4
eme Lie u os uks an medio
mineiimo di ekciia p ie LR P e-
ziden o kancelia ijos
i Lie u os als ybinis
mokslo i s udiiq ondas.
Kon e encijoje
p aneiimus
skai e
11 mokslinink l
i5 Lie u os
i 20 s ediq
i5 uZsienio
- La ijos, Lenkijos,
Rusiios, S ediios.
Uk ainos
i Veng ijos.
P anelimai skai y i lie u iq, anglq i usq kalbomis.
Kon e enciia yko
d i dienas,
o edi4j4
- suo ganizuo a
eksku siia
i Lie u os liaudies bui ies
muziejq
Rumiilkese.
Kon e enci
4 a ida e
Lie u iq kalbos
ins i u o di ek o iaus
pa ad , o ojas,
humani a iniq moksl 4
dak a as
A u as |udZen is.
Plena iniame
posedyie
apibend inamojo
pobndZio
eo inius p aneKimus
skai e s ediai
- Se giuszas
G iniewiczius, Vladimi as Leidikas, Ago a F6 is, Valen ina No od ano a,
Se gejus
Selo as.
Bialys oko uni e si e o p o eso ius
habili uo as
moksl "l dak a as
S. G i-
niewiczius
p aneiime,,Te minologiia globalizaciios
e oie" pab eZe,
kad
p amones,
ekonomikos, kul u os, ne kasdieninio gy enimo globalizac 'ia
lemia naujas au iniq kalbq egzis a imo
i s4 eikos
s4lygas. Viena i5
jg y a
ak y iai a ojamq kalbq skaidiaus
maZdiimas,
ad iSliksiandiq kalbq unk-
cine s i is
i e i o ija p asiples.
Taigi bu ina pa eng i pa ikimas
i neialiSkas
ekomendacijas,
pag is as
na h aliq e oliuciios p ocesq
analize
i isq pi ma
a p au ine
kalbq sE eika.
Pasak au o iaus,
kele as e minologiios
moksliniq
k ypdiq a odo gana pe spek y ios,
ad p aneiime pladiau bu o ap a iami
ipologiniai
i lyginamieji
e minologiios
y imai.
Vals ybinio A. Puikino usg kalbos ins i u o
Bend osios
i usq kalbo y os
ka ed os p o eso ius
habili uo as
ilologiios mokslq dak a as V. Leidikas
pe skai e
p anelim4
,,Globalizacija
i e miniios
p oblemos",
ku iame
i5sa-
218 Albina A - kso ih e I Ta p au ini e minologiios
hon e enciia.
miai apZ elge i palygino is poZiu ius
i Siuolaiking globalizacij4.
Pi mojo
poZiu io iaiininkai globalizacij4
p ipaZis a
kaip nei5 engiamE
Siuolaikinio
pasaulio
endencij4. Tai leiclZia
paaiikin i a p au inius nainus
d asines
kul u os s i yje i na e ialig bei d asiniq
ku ini l ku im4, ku is y a pasau-
linio lyg nens sa o u iniu i a inio sa o o ma,
o iksliau
- sa o kalba.
An asis
poZiu is
- an iglobalis q, u indiq iksl4 panaikin i jAV i kai k -
iq ki g i5si ysdiusiq als ybiq ieipa a im4 i paskelb i nacionaliz no
(ne
asizn o
i So inizmo)
i 5enybg.
V. Leidiko nuomone, ediasis
poZi is
p adejo o muo is ik pas a aisiais
me ais
- ai eakcija
i pi muosius du po-
Ziu ius.
o Salininkai eigia, kad na u alios globalizacijos
ple os
i bend os
a p au ines ma e ialiosios bei d asines kul u os galima
pasick i puoselejan
kul h 4
au iniu a ben egioniniu lygmeniu.
Vie5nia
i5
Veng iios
Pedo uni e si e o n okslq dak a e
A. F5.i p aneli-
me ,,Te miniia
i socialine-ekonomine globalizacija" nag inejo
e. minijos
p oblemas, siedama
jas
su socialine i ekonomine
globalizacija.
i pab eZe,
kad baigian is XX a. adikaliai
pasikei e socialinis i ekonomines
s4lygos:
a si ado daug
naujq s4 okq i jas
pa adinandiq e minq, o naujas
s4 okas
klasi ikuo i i e minus pa ink i eikia labai g ei ai. Neisigilinus i s4 okq
esmg
i apib eZ is, e minai pa enkami
a si ik inai
- ai s - kelia iek naudo-
limosi sE okq
sis ema, iek e minq a ojimo p oble.mq. Tik naudojan is
iSsamesnemis
specialiosiomis i kalbos Ziniomis, galima suku i inkamas
s4 ok l i e minq sis emas.
Mask os als ybinio medicinos
i odon ologijos
ni e si e o p o eso e
habili uo a mokslq dak a e
V. No od ano a
aiSkino,
kaip ku iamos kogni-
y iosios
mokslo schemos.
Pasak
jos,
e ninas i jo sa , ybds gali bu i a sklei-
dZiami
ik d iem pag indiniais aspek ais
- kogni y iuoju i komunikaciniu.
Kogni y usis aspek as eiSkia, kad e minijos iene ais
a skleidZiama e -
ninologijos
sis em l, ku ias galima koncep ualiai
apib eZ i
kaip
an ik as
paZinimo sis emas
(specialiq
q Ziniq
sis emas), esme.
S edio
i5
Mask os, Kalbq i k l u q ins i u o p o ek o iaus,
habili uo o
ilologijos mokslq
dak a o S. Selo o p aneiime
.,Nomenkla u a
i e ninija
(T ys
pag indiniai
poZiu iai
i nomenkla u E)"
nag ine as nomenkla u os i
e n inijos
san ykis, apZ elg os daZniausios nomenkia u os
apib eZ ys,
jos
lygin os s -
e minijos
apib eiZ imis,
nes
e minija i nomenkla u a
laiko-
mos didZi4ja
specialiosios kalbos
(LSP)
iodyno dalimi. S.
Selo as
apib eZe
is no nenkla u os sq okas: 1) augalq i gy nq noksliniq i liaudiikg
pa adinimq inkinys; 2) Zemesniojo
na u alaus iene o Zyminiq i - kinys:
1'e n. inologija
| 200( | 13 219
3) su a iniq Zenklq inkinys, ski as konk edioms s4 okoms i objek ams
Zyme i. P anelejas
pab eZe, kad ski ingos nomenkla u os apib eZ ys ne a
isi5kai nesusiiusios
i nep iklausomos,
jos u i labai
daug bend a. No s
a ski i jas
ienq nuo ki os y a gana sunku, adiau galima
pas ebe i
jq ski -
ing4 kilmg.
Pi m4il kon e encijos
posedi p adejo
p o eso ius habili uo as
dak a as
)6nos
Pusz ay, Be zsenyi
D6nielio koledZo
U alo
kalbq
ilologijos ka ed os
edejas. P ane5ime
,,Te miniia
- kalbos i5likimo
ga an as"
jis
pab eZe, kad
kalba iSlieka
ik ada, kai ji y a a ojama isose
gy enimo s i yse. Tik
als ybini s a us4 u indios kalbos
gali bn i i ai iapusi5kai
a ojamos. Tu-
indioms als ybini s a us4
( adiau
nedaug
a o ojq) kalboms
g esia
5ie pa-
ojai:
globalizacijos s ip ejimas,
anglq kalbos y a imas
poli ikos
i mokslo
gy enime i p ak inis au ines kalbos iSs mimas.
Kad
bu q iSsaugo a
au i-
ne kalba, eikia s ip in i sa imong, ska in i paga b4 gim ajai kalbai.
Pi m4 4 kon e encijos
dien4 pe skai y i keli apZ alginio
p is a omoio
pobndZio
p aneSimai.
S ediios e minologijos
cen o gene aline
di ek o-
e Anna Lena Buche
p is a e S edijos
e minologi
os da bo pa i i,
!gy 4
daugiau nei pe 60 me q. Kaip p aneleja in o ma o,
pi masis
S ediios ech-
nikos e minijos cen o e apas p asidejo 1936
m., kai InZine ijos
mokslq
akademijoie
bu o is eig as
nomenkla u os
komi e as,
o po penke iq me q
ie oj jo iku as
nuola inis
echnikos
e minijos cen as
- S edijos
echni-
kos e minologiios
cen as
(TNC), ku io is a us
nus a e
y iausybe.
Nuo o
laiko, kai TNC bu o is eig as,
pasaulis labai
pasikei e, adiau
cen o ikslai i
pag indiniai
p incipai i5liko
ie pa ys. P aneiejos nuomone,
e minologijos
da bas
i e minija eikalingi lygiai
del q padiq p ieZasdiq i Siandien:
ge in i
yiius, o iksliau - sp gs i komunikacijos
p oblemas, kylandias konk edioms
a o oiq
g upems,
paleng in i bend a im4.
P aneiim4
,,No ma
i jos
kodi ikaci a
Siuolaikineje
uk ainiedig
e mino-
logijoie" skai e ieinia ii Cha ko o nacionalinio
V. Ka azino
uni e si e-
o - Uk ainiediq
kalbos
ka ed os
p o eso e Liudmila Boja o a.
i paZymejo,
kad kalbiniu e minijos no mos pag ind . laikoma
bend ines
kalbos no ma,
a siZ elgian
i uos i,odi,iq
da ybos i a osenos
ypa umus, ku ie bndingi
e minams i ku ie gali bn i laikomi p o esiniais uk ainiedi l kalbos no -
mos a ian ais. Nuo XX a. pasku inio
deiim medio
uk ainiediq kalbo y oje
pag indinis be ku io kalbos
iene o no mos e inimo k i e ijus y a jo
su ikimas su p od - k y iais gim osios kalbos
i,odi q da ybos, mo ologijos,
sin akses i k . modeliais. Remdamiesi
(i o sis eminiu k i e iiumi. uk ai-
220 Albina Aukso i e Ta p au ine , minok gijos
kon 'e encija...
niediq e minologai ne ekomenduoja
a o i e ini l, pa ekusi l
i au ing
e minijos sis em4
i5 usq kalbos, ku ie dubliuoja nuo seno a ojamus
sa o
kalbos iene us.
I5
pas a qj l
me q Uk ainoje iSleis q Zodynq
na y i
nemaZa pokydiq, susijusiq su
eo iniu e minq da ybos
i a osenos
no mll
e inimu uk ainiediq
kalbole.
Veng ijos
e minologijos
a ybos pi mininkas, E eSo Lo ando
uni e si-
e o p o eso ius
habili uo as dak a as,
Veng ijos
moksl l akademijos
nokslq
dak a as
Vihnos Voig as
in o ma o apie 2005 m. ge'guZes
nen.
Somba -
hejuje ku 4
Veng ijos e minologiios a yb4, p is a 6
ios ikslus i da bo
p og amq.
is pab eZe, kacl pi miausia
suda y as
eng q enniniios a ky-
bos planas, a siZ elgian
i ai, kad eng q kalba, ku ios apa ybei claugiau
nei uks an is
me l,
a oiama ne ik Veng iio
e, be ji y a gim oji kalba
milijon l Zmoniq, gy enandiq ne Veng ijo e. Ki a s a bi a ybos p oble-
ma - p isi aiky i
p ie globalizacijos, ypad Eu opos B 'nd ijoje.
Kolegos la iai - p o eso ius habili uo as dak a as
u is Bo zo s i kom-
piu e ijos mokslq dak a e
Ilze I ena Ilzi4ia ii Rygos i o macini l
echno-
logiiq ins i u o, p o eso e habili uo a dak a e Valen ina Skujinia ii La iq
kalbos ins i - o
i La ijos ni e si e o dok o an as, Tilde a ybos na ys
And ejs
Vasilje s
kalbejo
apie a p au ines e minq duomenq bazes de ini-
mo p oblemas.
|ie p is a e
EUROTERMBANK p ojek 4, iskele
p oblemas.
su ku iomis susidu iama ku ian a p au ini e minq bank4, i , emdamiesi
La ijos pa i imi,
pa eike
kele 4 1 p oblemq sp endi no
buclq.
Eu opos Komisijos e imo gene alinio di ek o a o
Lie u iq kalbos de-
pa amen o
Vilniaus biu o e eja , humani a iniq mokslq dak a e
Vi aliia
Spokiene supaZindi o
su
bend 4ja
daugiakalbe
Eu opos S4jungos
ins i ucij l
i is aigq
e minq baze
IATE ( angl. In e ec iue
Te minology
o Eu ope),
jos
k imo
ikslais, o ganiza imo e apais,
lie u i l
kalbos a i ikmenq kaupimo,
pa eikimo i a kymo da bu, ap a 6 Eu opos Komisijos e imo gene alinio
di ek o a o Lie u i l kalbos depa anen o e minologq,
ekspe l i e el l
p ak ini IATE e minq a kybos da b4.
S ediai
i5 La ijos sa o
p aneiin uose
nag inejo
e
minq e imo p oble-
mas.
Ve imo i e minologijos
ccn o cla buo ojas,
izikos
nokslq
dak a-
as
Vale ijs Kmgle skis analiza o
kai ku iq e minijos a kybos e.iksniq
au oma iza i nE e dian clokumen us,
ap a e
p iemones,
paleng inandias
e minq
pe kelim4
i3 eks o
i duomeng
bazg.
La iios
uni e si e o asocijuo-
a p o eso e nokslq dak a 6 Gun a Luodmele
ap a e e miniios p oblemas,
kylan ias
e ejui, di bandiam
i Eu opos
S4jungoje,
i La ijoje.
I-a ijos
T'c minologiia
| 2006 | 13 221
uni e si e o p o eso ius
habili uo as ilologijos mokslq dak a as And ejs
Veisbe gs
p aneiime ,,Te minija
i e imas
i.odLiu
bei a5 u"
pab eZe,
kad
s a biausia
kalbine p oblema, su ku ia susidu ia La ijos e ejai, y a e -
minija i jos s anda iza imas.
Kadangi Eu opos S4jungos e imo i.odLiu
i aS u
paslaugos
i La ijos e minologijos ins i ucijq da bas nekoo dinuo-
jamas,
e minijos s i yje ielpa auja
ne a ka. P aneiejo nuomone, eikia
suku i La ijos e minijos cen ing bend 4j4 duomenq bazg i as i gali-
mybiq nuola
4
edaguo i.
Va lu os uni e si e o
specialiq q kalbq sky iaus dok o an e Ma a Mala-
chowicz
kalbejo
apie ezau 4
kaip apie
am ik q s idiq Ziniq a kymo p ie-
mong i eo ines ezau o sanda os s4 okas
ilius a o
angliSkais
i lenkiSkais
ekonomikos e minais.
Kon e encijos pi mos dienos da b4 p anelimu,,S anda izuo os e mini-
jos ku imas i ios s a ba a p au iniams
yiiams" uZbaige Nijole Dudlaus-
kiene, Lie u os s anda izacijos depa amen o
Me odinio sky iaus edeja.
ji
pasakojo,
kaip engiami Lie u os e minq s anda ai, kiek jq pa eng a, kaip
a liekama Lie u os s anda q
lie u iSkq
e minq ekspe iz6.
An 4 kon e encijos dien4 is p aneiimus skai e ie5nios i5 uZsienio
-
I e a Pu ele, Ani a Sc=ucka
i Elena Pachomo a. La ijos
uni e si e o
La -
iq kalbos ins i u o asis en e I. Pu ele p anelime ,,Kalbq
kon ak ai i jq
ap aiikos la i l e minijoje" pab dZ6,
kad kalbq kon ak ai lemia kiek ienos
kalbos i e minijos ple E
- jie
eikia
4
iek eigiamai, iek neigiamai. Vie-
nas
ii labia siai
papli usig
i daZniausiai pas ebimg
okio po eikio pada iniq
y a skoliniai,
i.odi,i l da yboje
- a p au ines p iemones
i modeliai. Kalbq
kon ak ai lemia
paZodini ;
e imq i e alq a si adim4, del iq po eikio ima
as is kalbai nebudingq ypa umq.
La ijos uni e si e o
La iq kalbos ins i u o asis en e A. Siucka sa o
p aneiime nag inejo
Eu opos S4jungos eises ak q e minus sin aksiniu
aspek u, o Kalining ado als ybinio echnikos uni e si e o anglq kalbos
des y oja E,. Pachomo a
- e minij4, a ojam4
in e ne o
ekonomikos o-
umuose.
An 4 kon e enci os dien4 daugiausia
iSklausy a lie u iq kalbininkq i
specialis q p aneiim l. Vilniaus pedagoginio uni e si e o
p o eso ius Vin-
cen as
l) o inas p aneiime ,,I5
kalbos mokslo e ming is o ijos" p is a e
Adomo S uob io ( ik oji pa a de
- Adomas Ske e is) p ak iniam lie u iq
kalbos mokymui(si) ski 4 ado eli Kalbamokslis
lie uuiikos kelbos
(1906).
P aneiejas analiza o ado elio e minus, jq da yb4, Sal inius, kilmg, i e -
222 Albina Aukso ih e I Ta p au ine e minologijos kon e encija.

ino au o iaus pas angas
ku i sa o e minus,
apZ elge, kiek A. S uob io
a o q e minq iSliko daba ineje kalbo y os e minijoje.
Lie u iq kalbos
ins i u o Te minologijos cen o dok o an es
Palmi os
Zemle idiu es
p anelimas aip pa bu o ski as is o iniams lie u i l e mini-
jos
y ine ima ns,
ii apZ elge XIX a. pabaigos
lie u iq medicinos enninijos
Sal inius.
P ane(eja pab eZe',
kad XIX a. pabaigole iiauggs
i sus ip elgs
au-
inio a gimimo s4iudis labai p isidejo p ie lie u i5kos
spaudos
gausejin o.
Nepaisan
spaudos d audimo, bu o iSleis a
pe 20 ski ingq populia inam lj l
medicinos
knygeiiq, o me o kalendo iuose g e a
i ai i ;
mokslo iiniq bu o
skleidZiamos i medicinos
Zinios, o ieliolikoje anuome leis q laik aidiq
paskelb a
ne oli 100 publikacij g
i ai iais
medicinos i higienos klausimais.
Taigi XIX a. pabaigos
medicinos spaudiniai
y a e inga p adinio
lie u ig
n edicinos
e mini os laiko a pio medZiaga.
Lie u iq kalbos ins i u o Kalbos
is o ijos i dialek ologi
os sky iaus l y-
esnioii mokslo da buo oja
hu nani a iniq nokslq dak a e Niiole Cepiene
nag in6io senqj l
i elesniq lie u iikq a5 q, daugiausia
Ry l P usijos lie u-
iq- okieiiq i okiediq-lie u iq
kalbq Zodynq, skolinius i jq a ian us.
Vy au o DidZioio uni e si e o
lek o e humani a iniq mokslq dak a e
I na
Zelle skai e p aneiimq
,,Sq okos
apib elZ is
p ak ini e minologijos
aspek-
u". Ii paZymejo,
kad
e minologijoje
s4 okos u inys
nus a omas i ap aSo-
mas
siejan
j4
su ki omis o pa ies inkinio s4 okomis,
o sq okos apib eZ is
i ikslus
jos
i a diji nas
lemia dalykines
nokslo i echnikos
kalbos kokybg.
A siZ elgian
i o m4 i u ini, iiski iama
nemaZai apib eZ ies
hiiq. adiau
s a biausiomis
laikomos adinamosios
u inio,
apim ies
i kiekio apib eZ ys,
ku ias p aneSeja
nag inejo
iSsamiau.
Kompiu e ijos e ninijos
aid4
sa o p ane'5ime
analiza o Lie iq kalbos
ins i u o Te minologijos
cen o y esnioii mokslo da b - o oia
humaui a i-
ni l mokshl dak a e
Angele Kaulakiencl.
i pab eZe,
kad Siuo me u u imq
deiim ies
kompiu e ijos e minq Zodynq e minija
odo, kad 35-e iq
me q
kompiu e ijos a psnis
y a jos ku imosi e apas, ku io pag indines
ypa y-
bes
- pag is oii
sinonimija i a ian iiku nas.
TokiE
daba ing
ko npi e ijos
pade i
lemia
kele as iek kalbiniq, iek socioling is iniq. iek in e' ling is-
iniq eiksni l.
Kompiu e ijos e minijos e nE
olia gse Ma e na ikos i in o na ikos
ins i u o docen as n a e na ikos
moksl l dak a as Gin au as
G igas.
|is kalbe-
jo apie
kompiu e iios
e minU san umpas,
ie5kojo sp endimq, k4 da i
su
anglq
kalbos e minijoje a ojamomis
san umpomis: pe im i jas
i5 anglq
'I'c minologija | 2006 | 13 223
kalbos,
e s i, ie oj jq a o i nesu umpin us
s4 okq
pa adinimus
a ku i
sa as
san umpas.
l)a is p aneiimus
pe skai e ki q s idiq specialis ai.
Vilniaus uni e si e o
Komunikacijos akul e o Knygo y os i dokumen o y os ins i u o dok o-
an e Nijole BlindZiu iene
apZ elge biblio ekininkys es
i bibliog a ijos
e miniios aid4 i kai 4.
i paZymejo, kad Sios s i ies daba ines
e minijos
aid4 i5
dalies lemia naujq
echnologi
q naudojimas
biblio ekininkys e
e i
padios
biblio ekos samp a os kai a.
Du p aneiimai bu o ski i konk edioms
s4 okoms i e minams nag ine i:
Kauno echnologijos uni e si e o Telekomunikacijq
i elek onikos akul e-
o Signalq apdo ojimo ka ed os lek o ius
S asys Zajandkauskas
kalbejo
apie
klys kelius ei5kian
poliikumq i susijusias
s4 okas, o Vilniaus uni e si e-
o Fizikos akul e o Radio izikos ka ed os
y esnysis mokslo da buo ojas
gam os mokslq dak a as Vale ijonas Zalkauskas
ap a e e minq ueiksena,
ualdysena, uaizduosena a osen?.
Kon e encijos
da b4 apibend ino i i e ino Lie u iq kalbos ins i u o Te -
minologijos
cen o y esnysis mokslo da buo ojas humani a iniq
mokslq
dak a as
jonas Klima idius i habili uo as ilologijos mokslq dak a as Se -
geius Selo as.
Kon e enciios
ema, p aneiimuose nag ine i
dalykai i kel i klausimai
gana ak ualus ne
ik Lie u oje
di ban iems e minologijos
da b4,
be
i ki q
5aliL1 kalbininkams,
e minologams, e ejams.
l)aug diskusijq
yko ne ik
a p p aneiejq, be i a p
susi inkusiq klausy ojq.
Sioje, p ak iSkai
jau ediojoje, Lie u i l kalbos
ins i u o Te minologijos
cen o o ganizuo oje a p au ineic
e minologijos kon e encijoje
daly a o
ne ik La ijos,
Veng ijos, Rusijos mokslininkai
i e minologai,
su ku iais
jau ne ieni me ai bend ada biaujama,
be i s ediai i5
5aliq, su ku iomis da
nebu o
glaudZiq
y5iLl.
- S edijos.
Uk ainos,
Lenkijos.
Taigi
susipaZinimas
su g Saliq e minologijos da bo ypa umais
i en di bandiais
e minologais
bu o labai s a bus
i naudinqas.
Gau a
2006-l 1-30
Albina Aukso iu e
Lic u i l kalbos ins i u as
I'. Vileiiio g. 5, LI-10308 Vilnius
E. pai as [email p o ec ed]
224 Albina A kso iu e ll-a p au ine e n inologijc s kon 'e enc
i
ja..