ROBERTAS
STUNZINAS
Lie uui4
kalbos
ins i u as
PAIIALTT
J
O TAUTV T'ERM INOLOGT
J
OS I'ROIlLEMOS
IR EUROPOS S4IUNGA
Vilnius: Lie u iq kalbos
ins i u o Ieidykla,
2005,
172
p.
Tai 2006 m. Knygq mugeje o icialiai
I-ie u iq kalbos
ins i u o p is a y as
s aipsniq inkinys, suda y as 2004 m. yk sio
a p au inio e minologijos
sen i a o Es ijos,
La uijos
i Lie uuos e minologijos p oblemos i uldauiniai
Eu opos
Sqjungoje
p aneSimq
pama u. Leidinys a p au inis - edak o i l
kolegiia i s aipsni l
au o iai
Lie u os
i uZsienio
mokslininkai,
i daugiau
angli5kas nei lie u i5kas
- ys s aipsniai lie u iq kalba (su angli5komis
san aukomis)
i sep yni
- anglq kalba
(su lie u iSkomis
san aukomis).
Leidinys ski iamas
,, iek
di ban iems
p ak ini e minologilos da b4, iek
isiems
besidomin iems
e minologiia"
(p. 8)
I{inkinio ema ika
l ai i. Daugiausia aSoma
apie
a p au iniq
o ganizacijq
i i ai iq Saliq
(Lie u os,
La ijos,
Es ijos,
Veng ijos
i Rusilos)
e minologi-
jos da b4,
g ildenami kai ku ie eo ijos
dalykai, p is a omos e minologijos
naujo es.
Ne i in pa ogus
y a inkinio s aips i l i5des ymo budas
- abeceliikai
pagal au o ius.
Rinkiny.s p adedamas
nep obleminiu
apZ alginiu A. Aukso-
i es
s aipsniu Te minologiios da bas
Lie uui4
kalbos ins i u e
(p. 11- 20).
Apibend inama,
kacl
e minologiios
da bo mas as
Lie u i l
kalbos ins i u e
ge okai i5siple e.
Anksdiau Ins i u o e minologai di bo daugiau p ak i-
ni da b4, be pas a oju
me u labiau
pld ojamas
mokslinis eo inis da -
bas (p. 17). Didi.iausiame
apZ alginiame
inkinio s aipsnyie
- S . Keinio
lie u iq e minologiios is o iios
i daba ies bukles apZ alga anglg kalba
$. a8-67). Ap a iami
isi lie u i l e ninologijos is o iios
a psniai nuo
XVI a. pi mqjq aiy iniq eks q
( ai
a si a sakymas
I nuomones,
kad lie u-
iq e minologijos p adZia
y a XX a.) ikl XX amZiau..
Si,1
dienq lie u i l
I'e minologija 2006 | 13 213
enninologijoje
sunkum l kyla del e minq e imo bei skolinimosi
(,,eu-
opie inimo" pagal anglq
kalbE), nea sakingo daugiakalbiq
e minq ody-
n 1 engimo. humani a iniq. socialini "l
n oksl .l
eks l,
is a ym '1,
echnikos
s a da q e imo, iSpli usios
lie u iq-anglg d ikalbys c s
(p. 6I-65).
La ijos e minologijos
si uacija
is oj s
i Eu opos S4iung4
i pe spek y os
apZ elgiama
angliXka ne Valen inos
Skuiinios s aipsnyje
(p. 154-159,
su
la iSka
i lie u iSka
san aukomis).
La ijoje
e minologijos da b4 di ba
d i ins i ucijos
- La ijos
mokslq akaciemijos
Te minologijos komisija
i
Ve imq i e minologijos
cen as
(p. i54). Te minologiios
da bo sunku-
mq kyla del specialis l
nesu a imq, p as o iq eo inio i p ak inio pa en-
gimo. Skuban
e minq skolinamasi
i3 anglg kalbos, e minologiios
da b4
sunkina esamq
Zodynq sinonimiia, nea naujinami
e ninologinio
da bo
l ankiai
- e min l baz6s.
La ijoje e minologijos da bo laukia esminiai
pokyciiai, Vals ybines
kalbos komisijos
paskelb u e minologiios da bo
mo-
de niza imo
p ojek u ikimasi su as i sekmingesnl e minologiios
da bo
modeli
(p. 157).
Su
e minq
e imo sl nkumais
B iuselyje,
Liuksembu ge i Es i oie s pa-
Zindinama
H. Tam s aipsnyje
(p. 160-167). Te minologijos da bo
sunku-
mq Es g
eises
kalbos cen e
kyla del nepakanka no
inansa imo
(pe
d eius
me us da b o oiq
skaidius
sumaZdjo be eik de ynis
ka us), ddl ski ingq
padio
Cen o i Teisingumo ninis e ijos
poZiu i l
(p. 164).
Sude inga Veng ijos e minologine si uacija apibnclinama
. Pus ajo
s aipsnyie 'le minq leu imas
uidu io Eu opoje,
a siiuelgian
i ES e miniiq
(p 100-107). Veng iioje
Eu opos S4jungos
dokumen q
e im4 i e min l
ku imo da b4
a lieka
ne e minologines
ins i uciios
(p. 102),
e minologi-
niai
da baiy a palygin i
spon lniiki
i
daugiausia
susiig
su
e in
(p.
105).
S aipsnio
au o ius pab eZia
apgal o os
kalbos poli ikos i e minologini l
ins i ucijq
k l imo s a bE
(p. 105).
Tiesa, nedideliq ieno ial inio e min "l
gn peliq
lyginimas
(p. 103-105) kilmes
i sanda os
a Z ilgiais
i5 esmes
da
nea spindi
i ai iq Saliq
kalbos
poli ikos.
Ski ingos
e minologilos da bo
p oblemos s anda izacijos
ins i cijose
g ildenamos
N. Dudlauskienis
i Ch. Galinskio
s aips iuose. N. Dudlaus-
kiends s aipsnyje
Lie uoiih4 echnileos e min4
s anda izc ciia
(p. 2l- 34)
apZ elgiama
Lie u os s anda izaciios
depa amen o
eikla i i a diiamos
opiausios
i ak ualiausios enninologijos
da bo p oblemos:
,,(...) 2004 m.
liepos men. bu o p iim as LST Technikos ko nisiios
nu a imas
Eu opos
e minq s anda us
pe im i kaip Lie u os e minq s auda us pa i ini-
2 4 Robe as S unZinas I
mo p aneiimo b du. Tokio nu a imo pasekme
- iau i5ieis i
44 Lie u os
e minq s anda ai be lie u iSkq
e minq, uo budu i lie u iikq echni-
kos e minq ond4 i aukian ik uZsienio kalbq e minus" (p. 28). Ki i
Lie u os s anda izacijos depa amen o
eiklos
sunkumai
- nepakankamas
LST TK 37 eiklos inansa imas,
negalejimas
uZ ik in i Sios
ins i ucijos
a s o l daly a imo
ISO/TC 37 eiklo e (p.29).Tiesa,
pa eikiamas
i kon-
k e us c.samq p oblemq sp enclimo siuly nas
- isos e minijos a kymo
ins i ucijos
u e l
ka u s a s y i engiamq
Vals l'bines
kalbos no n inimo,
a oiimo, ugdymo i sklaidos p og am4 i pagal 3i4
p og am4 suda omus
su e minologiniais da bais
susijusius me inius igy endinimo p iemoniq
planus
(p.
30).
Apie ISO/TK 37 i jo pakomi eiiq eikl4, nauiai o muluojamus
uZda-
inius bei isuo inio seman inio sude inimo poli ik4 a5oma Ch. Galinskio
s aipsnyje
ISO/TC 37 i semon inis sude inimas
(p. 34). Seman inis sude-
inimas u i b[ i pag is as
ie.ninga me odologija,
jis u i bl i ykdomas
ne ik pasauliniu mas u, be i ap epian ski ingas isuomenes, aikymo
p og amas
@. aZ).Te minologijos i ki i kalbos
ii ekliai a lieka s a bq
aidmeni i y a ne ik sudeda loji isq hliq eks inio u inio dalis,
be i
indeksa imo bei paie5kos
p iemone
(p. 45).
Te minologijos eo ijos p oblemos analizuojan- os Rusijos i La ijos
e minologq s aipsniuose. V. Leidiko i S. Selo o s aipsnyie Rusq e -
minologija: pade is i pe speh yuos
(p. 68-88) glaus ai
i a dijami Rusijos
e minologijos
eo ijos
b uoZai i p oblemos: e mino esme, kalbine e -
mino s uk u a, e minologiniq sis emq
pobudis,
e minologijos i e mi-
nologiniq sis emq
aida, e minas i eks as i k . Kalbedami
apie e mino
esmg,
s aipsnio
au o iai pab eZia. kad 5i
p oblema
g ildenama
pi nosiose
D. Lo es
i K. D ezeno
publikaciiose.
Te minologq
polemika apibend ina-
ma eiginiu, kad e mino pama as y a kalbinis,
pasiskolin as iS pap as osios
kalbos,
o s a biausia e mino ypa ybe
- galejimas Zymd i, pa adin i api-
b eZ 4 sE ok4 s4 okq sis emoje
(p. 70). Sky iuje Kolbine
e mino
sanda a
(p. 72-7a) akcen uojama,
kad
ienas pag indiniq
ling is iniq
y imq ikslq
Rusiioie a ijuojandiq
(dimo iniq) e minq i e minologines
a iacijos
ibq p oblema ika (p. 73).Sky iuje Te minologija lzaip
mokslas
(p. 79-80)
sp enclZiamas kla " simas, a e minologija laiky ina ling is ine disciplina.
I
Siklausim4
a sakoma
eiginiais:
1) e minologi
os
mokslas
i ia
ne
ik e mi-
nus,
kaip
am ikn s leksinius iene us, be i e minq
sis emas,
ku ios ii es-
mes ne a ling is ine ka ego ija; 2) dainia siai e minologi oie sp endZiami
Te minologija
I 2006
| 13 215
nekalbiniai
eo iniai dalykai; 3) e minologiios
da bo me odai ne ienalyciiai
i y a ui ling is ines kompe encijos
ibq. Apibend inama, kad e- minologi a
y a sude ingas
daugelio s iiiq mokslas,
ci uojamas
R. Kob ino eiginys, kad
,, e minologijos
moksle ple oja ni
undamen ini l moksl l me odai: ling is-
ikos,
iloso ijos, paZinimo mokslo; o maliosios,
dialek ines i ma ema ines
logikos; klasi ika imo
eo ijos i semio ikos
(p. 79). S aipsnio pabaigoje
pa eikiamas
nemaZas s a biausiq nisq nokslininkq
e minologiios
da bq
s4 aSas.
S. Selo o s aipsnyie
Te minai, e miniikumas
i e mi uT apib eZ ys
(sep-
yni Iingsniai i e minologiios
eo iiQ @. 122-153) klausimq i a sakymg
o ma apibend inami au o iaus p ak iniai i eo iniai y ine
imai. Lie l iq
e minologiioje apib eZciiq p oblema ik4
pladiau
y a
nag inejgs
K. Gai enis
(Z .
Gai enis
2004:
85-117). S. Selo as,
apib eZgs e mino, e miniSkumo
esmg
(p. 123), pa eikia
e mino apib eZ ies
(de ini ion)
i iSai5kinimo
(ex-
posi ion) samp a as
(p. 12a).
Rusq mokslininko eigimu, pladi4ja
i,odLio
eik5me e minine apib eZ is
y a apib eZiamojo e mino s4 okinio u inio
paaiikinimas
(p. 127).
Kalbedamas
apie
e min l apib eZc=i 1 ip s, e mino-
logas pa eikia sa 4
4 klasi ikacij4: klasi ikacines,
iS a dijamosios,
ope' aci-
nes,
kon eks ines,
nespeci inds, bend osios apib eZ ys
(p. 133).
Keldamas
apib eZ ies b " inybes
klausim4, S.
Selo as
pab eZia, kad
kai ku ie e minai
y a
isiikai mo y uo i i jiems
nebu inos
apib eZ ys
(p. 133).
Sky iuje apie
sE oking e n inijos s uk u q
(p. 138-1aB) g ildenama
klasi ikacines
s4 o-
kg hie a chi
os p oblema ika.
Len elese
(p. 1a3-148) pa eikiami Siluminio
apdo ojimo i komunikacijos e mini l s4 okq
lygmenq pa yzdi,iai.
Me a o q a ojimo p oblema ika
in o macini l i kom - nikacijos echno-
logiiq e minijoje apZ elgia na
la iq e minolog l D. Reiznieces,
. Silio,
I. Ilzinios
i . Bo zo o s aipsnyie
(p. 108- 121). Pa eikdami
k ai u inius
poZih ius
i me a o as.
au o iai pab eZia d i pag indines
me a o ini l
e minq
unkcijas - kogni y ing i es e ing. S aipsnyje
su o muluo os d i me a-
o ini -1 e minq a oiim4 apib eZianiios aisykles:
1) ku galima, anglq
kalbos me a o os i eksp esy ieji ele nen ai u i bi i keidia ni i la iikus
a i ikmenis; 2) u i bi i i5laiky a la i5kq e minq kogni y ines i es e ines
unkciiq pl siaus , y a.
Tadiau
Sios aisykles
ne a ilim ines. u i b i laikomasi
i bend qiq in o maciniq
i komunikacijos echnologijq
e minijos da ybos
p incipq.
Te n inologinio da bo
l ankio
Lie uui4lealbos
e minyno ku imasis i aida
p is a omi S.
Meikauskienes s aipsnyje
(p. 89-99). 2002
m. K. ()ai enis
y a
276 Robc as S unZinas
I
minejgs,
kad
lie u iSkas
e minq bankas
kele i
me ai
engiamas
Ma ema ikos
i in o ma ikos
ins i u e,
,,ku ian
e minq banko
pag inding
duomenq bazg
pa ame izuojama
e minq g ama ika,
seman ika
i p agma ika. Te minq
paieika
bn q a liekama
pagal
no mini e min4, jo sinonimus,
apib eZimus,
ki l kalb l a i ikmenis
ezul a as
- ,,238
uks andiai
e minq, pe kel g ii cl ideSim
ke u iq i ai i l
s idi l ( izikos,
ma ema ikos,
bo anikos,
chemijos,
socio ogi os,
geologijos
i k .) e minq Zodynq"
(p. g0).
Apibend inan galima pasaky i,
kad s aipsniq
inkinyie paba ijo
au q
e minologi
os p oblemos
i Eu opos
sqlunga naudingos in o macijos gali as i
ne ik p ak ini, be i eo ini e minologijos da bq di ban ys specialis ai.
Rinkinio medziaga
labai i ai i - l ai iq kalbq e minologijos p oblemos
i poli iniai uZda iniai
is ojus
i Eu opos
S4iung4.
T umpai, be palygin i
aiSkiai
ap a iami
i esminiai
e minologijos
eo iios
i e minq a osenos
klausimai.
TITERATURA
Clai enis K. 2002: Lic ui y e ninologiju: eo ijos
i ua kyhos nie ncnys. Vilnius.
ciai enis K 200'1: Sud6 iniq c mi q pa eikimas i aiikinimas cnninq iocly. osc. Te minologijos is o ijos
i
duba ies
p oblemos,
Vilnius, p. 85 I 17.
Gau a 2006-12-0'1
Robe as
S uniinas
Lie iq kalbos
ins i u as
P. Vileilio g. 5, L'I-10308 Vilnius
E. pai as
[email p o ec ed]
Ie minologija / 2006 | 13 2 7