Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga

ROBERTAS STUNZINAS Lie uui4 kalbos ins i u as PAIIALTT J O TAUTV T'ERM INOLOGT J OS I'ROIlLEMOS IR EUROPOS S4IUNGA Vilnius: Lie u iq kalbos ins i u o Ieidykla, 2005, 172 p. Tai 2006 m. Knygq mugeje o icialiai I-ie u iq kalbos ins i u o p is a y as s aipsniq inkinys, suda y as 2004 m. yk sio a p au inio e minologijos sen i a o Es ijos, La uijos i Lie uuos e minologijos p oblemos i uldauiniai Eu opos Sqjungoje p aneSimq pama u. Leidinys a p au inis - edak o i l kolegiia i s aipsni l au o iai Lie u os i uZsienio mokslininkai, i daugiau angli5kas nei lie u i5kas - ys s aipsniai lie u iq kalba (su angli5komis san aukomis) i sep yni - anglq kalba (su lie u iSkomis san aukomis). Leidinys ski iamas ,, iek di ban iems p ak ini e minologilos da b4, iek isiems besidomin iems e minologiia" (p. 8) I{inkinio ema ika l ai i. Daugiausia aSoma apie a p au iniq o ganizacijq i i ai iq Saliq (Lie u os, La ijos, Es ijos, Veng ijos i Rusilos) e minologi- jos da b4, g ildenami kai ku ie eo ijos dalykai, p is a omos e minologijos naujo es. Ne i in pa ogus y a inkinio s aips i l i5des ymo budas - abeceliikai pagal au o ius. Rinkiny.s p adedamas nep obleminiu apZ alginiu A. Aukso- i es s aipsniu Te minologiios da bas Lie uui4 kalbos ins i u e (p. 11- 20). Apibend inama, kacl e minologiios da bo mas as Lie u i l kalbos ins i u e ge okai i5siple e. Anksdiau Ins i u o e minologai di bo daugiau p ak i- ni da b4, be pas a oju me u labiau pld ojamas mokslinis eo inis da - bas (p. 17). Didi.iausiame apZ alginiame inkinio s aipsnyie - S . Keinio lie u iq e minologiios is o iios i daba ies bukles apZ alga anglg kalba $. a8-67). Ap a iami isi lie u i l e ninologijos is o iios a psniai nuo XVI a. pi mqjq aiy iniq eks q ( ai a si a sakymas I nuomones, kad lie u- iq e minologijos p adZia y a XX a.) ikl XX amZiau.. Si,1 dienq lie u i l I'e minologija 2006 | 13 213 enninologijoje sunkum l kyla del e minq e imo bei skolinimosi (,,eu- opie inimo" pagal anglq kalbE), nea sakingo daugiakalbiq e minq ody- n 1 engimo. humani a iniq. socialini "l n oksl .l eks l, is a ym '1, echnikos s a da q e imo, iSpli usios lie u iq-anglg d ikalbys c s (p. 6I-65). La ijos e minologijos si uacija is oj s i Eu opos S4iung4 i pe spek y os apZ elgiama angliXka ne Valen inos Skuiinios s aipsnyje (p. 154-159, su la iSka i lie u iSka san aukomis). La ijoje e minologijos da b4 di ba d i ins i ucijos - La ijos mokslq akaciemijos Te minologijos komisija i Ve imq i e minologijos cen as (p. i54). Te minologiios da bo sunku- mq kyla del specialis l nesu a imq, p as o iq eo inio i p ak inio pa en- gimo. Skuban e minq skolinamasi i3 anglg kalbos, e minologiios da b4 sunkina esamq Zodynq sinonimiia, nea naujinami e ninologinio da bo l ankiai - e min l baz6s. La ijoje e minologijos da bo laukia esminiai pokyciiai, Vals ybines kalbos komisijos paskelb u e minologiios da bo mo- de niza imo p ojek u ikimasi su as i sekmingesnl e minologiios da bo modeli (p. 157). Su e minq e imo sl nkumais B iuselyje, Liuksembu ge i Es i oie s pa- Zindinama H. Tam s aipsnyje (p. 160-167). Te minologijos da bo sunku- mq Es g eises kalbos cen e kyla del nepakanka no inansa imo (pe d eius me us da b o oiq skaidius sumaZdjo be eik de ynis ka us), ddl ski ingq padio Cen o i Teisingumo ninis e ijos poZiu i l (p. 164). Sude inga Veng ijos e minologine si uacija apibnclinama . Pus ajo s aipsnyie 'le minq leu imas uidu io Eu opoje, a siiuelgian i ES e miniiq (p 100-107). Veng iioje Eu opos S4jungos dokumen q e im4 i e min l ku imo da b4 a lieka ne e minologines ins i uciios (p. 102), e minologi- niai da baiy a palygin i spon lniiki i daugiausia susiig su e in (p. 105). S aipsnio au o ius pab eZia apgal o os kalbos poli ikos i e minologini l ins i ucijq k l imo s a bE (p. 105). Tiesa, nedideliq ieno ial inio e min "l gn peliq lyginimas (p. 103-105) kilmes i sanda os a Z ilgiais i5 esmes da nea spindi i ai iq Saliq kalbos poli ikos. Ski ingos e minologilos da bo p oblemos s anda izacijos ins i cijose g ildenamos N. Dudlauskienis i Ch. Galinskio s aips iuose. N. Dudlaus- kiends s aipsnyje Lie uoiih4 echnileos e min4 s anda izc ciia (p. 2l- 34) apZ elgiama Lie u os s anda izaciios depa amen o eikla i i a diiamos opiausios i ak ualiausios enninologijos da bo p oblemos: ,,(...) 2004 m. liepos men. bu o p iim as LST Technikos ko nisiios nu a imas Eu opos e minq s anda us pe im i kaip Lie u os e minq s auda us pa i ini- 2 4 Robe as S unZinas I mo p aneiimo b du. Tokio nu a imo pasekme - iau i5ieis i 44 Lie u os e minq s anda ai be lie u iSkq e minq, uo budu i lie u iikq echni- kos e minq ond4 i aukian ik uZsienio kalbq e minus" (p. 28). Ki i Lie u os s anda izacijos depa amen o eiklos sunkumai - nepakankamas LST TK 37 eiklos inansa imas, negalejimas uZ ik in i Sios ins i ucijos a s o l daly a imo ISO/TC 37 eiklo e (p.29).Tiesa, pa eikiamas i kon- k e us c.samq p oblemq sp enclimo siuly nas - isos e minijos a kymo ins i ucijos u e l ka u s a s y i engiamq Vals l'bines kalbos no n inimo, a oiimo, ugdymo i sklaidos p og am4 i pagal 3i4 p og am4 suda omus su e minologiniais da bais susijusius me inius igy endinimo p iemoniq planus (p. 30). Apie ISO/TK 37 i jo pakomi eiiq eikl4, nauiai o muluojamus uZda- inius bei isuo inio seman inio sude inimo poli ik4 a5oma Ch. Galinskio s aipsnyje ISO/TC 37 i semon inis sude inimas (p. 34). Seman inis sude- inimas u i b[ i pag is as ie.ninga me odologija, jis u i bl i ykdomas ne ik pasauliniu mas u, be i ap epian ski ingas isuomenes, aikymo p og amas @. aZ).Te minologijos i ki i kalbos ii ekliai a lieka s a bq aidmeni i y a ne ik sudeda loji isq hliq eks inio u inio dalis, be i indeksa imo bei paie5kos p iemone (p. 45). Te minologijos eo ijos p oblemos analizuojan- os Rusijos i La ijos e minologq s aipsniuose. V. Leidiko i S. Selo o s aipsnyie Rusq e - minologija: pade is i pe speh yuos (p. 68-88) glaus ai i a dijami Rusijos e minologijos eo ijos b uoZai i p oblemos: e mino esme, kalbine e - mino s uk u a, e minologiniq sis emq pobudis, e minologijos i e mi- nologiniq sis emq aida, e minas i eks as i k . Kalbedami apie e mino esmg, s aipsnio au o iai pab eZia. kad 5i p oblema g ildenama pi nosiose D. Lo es i K. D ezeno publikaciiose. Te minologq polemika apibend ina- ma eiginiu, kad e mino pama as y a kalbinis, pasiskolin as iS pap as osios kalbos, o s a biausia e mino ypa ybe - galejimas Zymd i, pa adin i api- b eZ 4 sE ok4 s4 okq sis emoje (p. 70). Sky iuje Kolbine e mino sanda a (p. 72-7a) akcen uojama, kad ienas pag indiniq ling is iniq y imq ikslq Rusiioie a ijuojandiq (dimo iniq) e minq i e minologines a iacijos ibq p oblema ika (p. 73).Sky iuje Te minologija lzaip mokslas (p. 79-80) sp enclZiamas kla " simas, a e minologija laiky ina ling is ine disciplina. I Siklausim4 a sakoma eiginiais: 1) e minologi os mokslas i ia ne ik e mi- nus, kaip am ikn s leksinius iene us, be i e minq sis emas, ku ios ii es- mes ne a ling is ine ka ego ija; 2) dainia siai e minologi oie sp endZiami Te minologija I 2006 | 13 215 nekalbiniai eo iniai dalykai; 3) e minologiios da bo me odai ne ienalyciiai i y a ui ling is ines kompe encijos ibq. Apibend inama, kad e- minologi a y a sude ingas daugelio s iiiq mokslas, ci uojamas R. Kob ino eiginys, kad ,, e minologijos moksle ple oja ni undamen ini l moksl l me odai: ling is- ikos, iloso ijos, paZinimo mokslo; o maliosios, dialek ines i ma ema ines logikos; klasi ika imo eo ijos i semio ikos (p. 79). S aipsnio pabaigoje pa eikiamas nemaZas s a biausiq nisq nokslininkq e minologiios da bq s4 aSas. S. Selo o s aipsnyie Te minai, e miniikumas i e mi uT apib eZ ys (sep- yni Iingsniai i e minologiios eo iiQ @. 122-153) klausimq i a sakymg o ma apibend inami au o iaus p ak iniai i eo iniai y ine imai. Lie l iq e minologiioje apib eZciiq p oblema ik4 pladiau y a nag inejgs K. Gai enis (Z . Gai enis 2004: 85-117). S. Selo as, apib eZgs e mino, e miniSkumo esmg (p. 123), pa eikia e mino apib eZ ies (de ini ion) i iSai5kinimo (ex- posi ion) samp a as (p. 12a). Rusq mokslininko eigimu, pladi4ja i,odLio eik5me e minine apib eZ is y a apib eZiamojo e mino s4 okinio u inio paaiikinimas (p. 127). Kalbedamas apie e min l apib eZc=i 1 ip s, e mino- logas pa eikia sa 4 4 klasi ikacij4: klasi ikacines, iS a dijamosios, ope' aci- nes, kon eks ines, nespeci inds, bend osios apib eZ ys (p. 133). Keldamas apib eZ ies b " inybes klausim4, S. Selo as pab eZia, kad kai ku ie e minai y a isiikai mo y uo i i jiems nebu inos apib eZ ys (p. 133). Sky iuje apie sE oking e n inijos s uk u q (p. 138-1aB) g ildenama klasi ikacines s4 o- kg hie a chi os p oblema ika. Len elese (p. 1a3-148) pa eikiami Siluminio apdo ojimo i komunikacijos e mini l s4 okq lygmenq pa yzdi,iai. Me a o q a ojimo p oblema ika in o macini l i kom - nikacijos echno- logiiq e minijoje apZ elgia na la iq e minolog l D. Reiznieces, . Silio, I. Ilzinios i . Bo zo o s aipsnyie (p. 108- 121). Pa eikdami k ai u inius poZih ius i me a o as. au o iai pab eZia d i pag indines me a o ini l e minq unkcijas - kogni y ing i es e ing. S aipsnyje su o muluo os d i me a- o ini -1 e minq a oiim4 apib eZianiios aisykles: 1) ku galima, anglq kalbos me a o os i eksp esy ieji ele nen ai u i bi i keidia ni i la iikus a i ikmenis; 2) u i bi i i5laiky a la i5kq e minq kogni y ines i es e ines unkciiq pl siaus , y a. Tadiau Sios aisykles ne a ilim ines. u i b i laikomasi i bend qiq in o maciniq i komunikacijos echnologijq e minijos da ybos p incipq. Te n inologinio da bo l ankio Lie uui4lealbos e minyno ku imasis i aida p is a omi S. Meikauskienes s aipsnyje (p. 89-99). 2002 m. K. ()ai enis y a 276 Robc as S unZinas I minejgs, kad lie u iSkas e minq bankas kele i me ai engiamas Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u e, ,,ku ian e minq banko pag inding duomenq bazg pa ame izuojama e minq g ama ika, seman ika i p agma ika. Te minq paieika bn q a liekama pagal no mini e min4, jo sinonimus, apib eZimus, ki l kalb l a i ikmenis ezul a as - ,,238 uks andiai e minq, pe kel g ii cl ideSim ke u iq i ai i l s idi l ( izikos, ma ema ikos, bo anikos, chemijos, socio ogi os, geologijos i k .) e minq Zodynq" (p. g0). Apibend inan galima pasaky i, kad s aipsniq inkinyie paba ijo au q e minologi os p oblemos i Eu opos sqlunga naudingos in o macijos gali as i ne ik p ak ini, be i eo ini e minologijos da bq di ban ys specialis ai. Rinkinio medziaga labai i ai i - l ai iq kalbq e minologijos p oblemos i poli iniai uZda iniai is ojus i Eu opos S4iung4. T umpai, be palygin i aiSkiai ap a iami i esminiai e minologijos eo iios i e minq a osenos klausimai. TITERATURA Clai enis K. 2002: Lic ui y e ninologiju: eo ijos i ua kyhos nie ncnys. Vilnius. ciai enis K 200'1: Sud6 iniq c mi q pa eikimas i aiikinimas cnninq iocly. osc. Te minologijos is o ijos i duba ies p oblemos, Vilnius, p. 85 I 17. Gau a 2006-12-0'1 Robe as S uniinas Lie iq kalbos ins i u as P. Vileilio g. 5, L'I-10308 Vilnius E. pai as [email p o ec ed] Ie minologija / 2006 | 13 2 7