ROBERTAS
STUNZINAS
Lie uui4
Sp ache
ins i u
PAIIALTT O
J
TAUTV T'ERM
INOLOGT OS I'ROILLEMOS
IROPOS S4IUNGA
Vilnius:
Lie u iq
Sp achins -
172
i u o Ieidykla, 2005, p.
Tai 2006 m. Knygq mugeje o iziell
I-ie u iq sp ach ins i u o p äsen ie
A ikelniq e kinys, zusammengese z
2004 m. yk sio in e na ionalen
Te minologies sen i a o Es lands,
und Li uuuos Te minologijos
Le lands
p oblemos i uldauiniai
Eu opos
Sqjungoje pama u. Leidinys in e na ionale -
p aneSimq
edak o i l kolegiia und a ikni l Li ui l und
meh au o iai und uZ in e na ionalen
san aukomis) san aukomis).
wissenscha niki, angli5kas nei lie u i5kas -
d ei A ikel lie u iq kalba (su angli5komis
und sieben
- anglq sp ich
(su li a iSkomis
E laubnis wi d e geben
,, a bei e en
allen
p ak ini e minologilos da b4, sowohl
e minologien"
in e essie enden
sich
(p. 8)
I{inkinio ema ika
Haup sächlich aSoma
übe o ganizacijq und
in e na ionalenq l ai i.
i ai iq Saliq La ijas,
Te minologi-
(Li auen-
s,
Weng ijos ih e A bei 4,
Es lands, und Rusilos)
g ildenami einige Theo iesachen,
p äsen ie Te minologie s
Neuigkei en.
Nich besonde s kom o abel is des
Sa zes a ik i l i5des ymo budas
- abeceliikai
nach au o ius.
Rinkiny.s beginn em apZ alginiu A.
sp ach ins i u e A ikelin
Auksonep obleminiu i es
Te minologiios A bei
Lie uui4
(p. 11- 20).
Apibend inama,
ins i u e kacl
e minologios
A bei s mas as
Lie u i l
Sp ache
ge okai i5siple e.
Anksdiau Ins i u o e minologi a bei e e meh
p ak ini da b4, abe le a oju Zei meh
wissenscha liche heo ische da pld ojamas bas
A iklnie
(p. 17). Didi.meis ame apZ algen liche Sammlung
- S . Keinio lie u iq e minologios
his o iios und je z ies bukles apZ alga
anglg Sp ache
$. a8-67). Abgesehen
we den alle li au i l
e ninologies his o iios
spa sniai sei XVI a.
( ai
pi mqjq aiy iniq eks q
I meinungen, iq e minologies p adZia dienq
a si an wo ung dass lie u-
lie u i l is XX a.) ikl XX amZiau.. Si,1 I'e minologija
e minq e imo bei skolinimosi (,,eu opie inimo"
nach anglq kalbE), nea sakingo ieliakalbiq e minq
2006 | 13 213 enninologijoje schwe um l en s e del
odyn 1 be ei o. humani iniq. socialini "l n oksl .l
echnikos eks l, is a ym '1, s a da q
e imo, iSpli usios lie u iq-anglg d ikalbys c s
(p. 6I-65).
Le isches
Te minologijos si uacija
is oj s i Eu opas
S4iung4 und
Pe spek i en
apZ elgiama angliXka ne
Valen inos
Skuiinios im A ikel
(p. 154-159,
su
la iSka und
li a iSka
zusammen aukomis).
La ijā e minologijas
da b4 a bei en zwei
Ins i u ionen
- La ijos mokslq
akaciemijos
Te minologijas Kommission
i
Ve imq und
Te minologijas Zen as
(p. i54) Te minologios A bei s schwe umq en s e
del specialis l nesu a imq, schs o iq
heo e ischen und p ak ischen pa engims.
Skuban e minq bo inamasi i3 anglg Sp achen,
e minologios da b4 schwe ina esamq
Zodynq sinonimiia, nich
e neue ba en e ninologischen
A bei s l ankiai
- e min l baz6s.
La ijoje e minologijas da bo laukia essenliche
Ve ände ungen, S aa lichens Sp achekommissions
e ö en lich em e minologiios da bo mode niza imo
p ojek e wa enasi zu su as i sekmingesnl
e minologiios da bo model
(p. 157).
Su
e minq e imo
sl nkumais
B üssel, Luxembu g und Es i oie
s pa-
Zindinama
H. Tam im A ikel
(p. 160-167).
Te minologies A bei s
schwe umq Es g
eises Sp ache
cen e en s e del
nepakanka no inanzi
d eius
(pe Jah da b o oiq
skaidius summaZdjo as
neunmal), ddl ski ingq
padio
Cen o i Teisingumo ninis e ijos
poZiu i l
(p. 164)
Sude inga Veng ijos e minologine Si ua ion
beschnclinama . Pus ajo a iknyie 'le minq leu imas
uidu io Eu opa, a siiuelgian i EU e miniiq
(p 100-107). In
Hung iio
du ch üh de
Eu opäische
S4jungos
Dokumen q e alq
und e minin l
ku imo a be4 nich
(p. 102), niai
e minologische ins i uciios e minologi-
A bei iy a
e gleich
spon anlniiki
mi susiig
haup sächlich und
e in 105).
(p.
A ikelsau o pab eZia
behaup o as Sp ache Poli ik und
e minologini l ins i ucijq
k l imo wich igE
(p. 105).
Rech , nedideliq eines ial iniums
e min "l gn peliq Ve gleiche
(p. 103-105) kilmes
und sanda os
a Z ilgiais da i5
nea spindi
esmes
i ai iq Saliq
Sp ache Poli ik.
Ve schiedenge
Te minologilos
A bei sp oblemen
s anda disia ionsins i u a-
ionen g ildenamen
N. Dudlauskienis und
Ch. Galinskio
s aips iuose. N.
Dudlauskiends im A ikel
Lie uoiih4 echnileos e min4
s anda d izc ciia
(p. 2l- 34)
apZ elgiama
Lie u os s anda izaciios
Depa amen o Ak i i ä en und
i a diiamas opiausios und
ak ualiausios enninologijos
A bei s p oblemos:
,,(...) 2004 m.
men Juli. wu de eine LST Technikos ko nisiios
Nu ung angenommen
Eu opäischen e minq S anda ds pe im i als Lie u os
e minq s auda us bes äini2 4 Robe as S unZinas I
mo p aneiimo b du. Im Nachgang des Tokio Hu es
- iau i5ieis i
44 Lie u os e minq s anda d ai be lie u iSkq e minq, uo budu i
lie u iikq echnikos e minq ond4 i aukian nu uZsienio kalbq
e minus" (p. 28). Ki i des li auischen s anda disa ionsdepa emen s
schwie umai Ak i i ä en
- nich aus eichend
LST TK 37 Ak i i ä en
uZ ike n i Sios
inanzie ung,
nich alejim Ins i u ion
ep äsen l
ISOTC 37 eiklo e (p.29).Tiesa, i konk e us
Be eiligung o geleg
c.samq p oblemq sp enclimo siuly nas/
- alle Te miniiums e a bei ungsins i u ionen
gemeinsam übe lege be ei amq Sp ache
p og amm4 e s ell en mi e minologischen
no n inimo, u e l S aa l'bines nu oiimo,
A bei en e bundenen jäh lichen iichwendoniq
ugdymo und dis aidos p og am4 und nach 3i4
planus 30).
(p.
Übe ISO/TK 37 und seine Subkomi eiiq ak i l4, neu o mulie enden
uZda inius sowie des uni e sellen seman ischen
Ha monisie ungspoli ik4 aoma Ch. Galinskio im A ikel
ISOTC 37 und semon ische Abs immung/
(p. 34). Seman ische Ha monisie ung muss b[ i pag is as ie.ninga
me odologie, e muss bl i du chge üh nich nu wel lichem Maßs ab,
abe und ap epian un e schiedliche Gesellscha es,
Anwendungssys eme
@. aZ).Te minologies und ande e Sp acheii eleien e ledigen
wich ige Rollen und sind nich nu suda ea loh isq hliq
ex inhal lichen Teil, sonde n auch Indexie ungs und bauchkos
Mi el
(p. 45).
Te minologies Theo ien P oblemen analisie uojan- os Russlands und
Le isches e minologq A ikeln. V. Leidiko und S. Selo o A ikelnyie Rusq
e minologija: pade is und pe speh yuos
(p. 68-88) glaus ai i a dijami
ussische e minologies
b uoZai i p oblemos: e mino
s uk u a, e minologiniq
esme, kalbine e eo ijas mino
sis emq e minologies und
aida, e mas und eks as und
e mipobudis, nologiniq sis emq
k . Sp echend übe den Beg i
esmg, au o iai pab eZia. dass 5i
g ildenama a ik p oblema
pi nosiose
D. Lo es und K.
D ezeno
publikaciiose.
Te minologq ma eiginiu, dass de
polemika beschend ina-
Beg i G undlage is sp achbinis,
pass olen iS ein aches Sp achen, und
die wich igs e Beg i besonde ybe -
galejimas Zymd i, namensini apib eZ 4
sE ok4 s4 okq e min sys emoje
(p. 70). Sky iuje Kolbine
sanda a
(p. 72-7a) be on wi d,
dass ling is iniq ein
haup siniq y imq zielq
Rusiioie a ijuojandiq
(dimo iniq) e minq und e minologines a ia ionen
ibq p oblema ika (p. 73).Sky iuje Te minologija lzaip
mokslas
(p. 79-80) sp enclZiamas kla " simas, a e minologija laiky ina ling is ine
Disziplin.
I
Siklausim4 eigeniais: os i ia nu e mia sakoma 1) e minologi
limi q. Apibend ine , dass e- minologi a is sude inge iele s iiiq
wissenscha ne nus, am ikn s leksinius eine us, abe und e minq ku ios ii
wissenscha , zi ie
eskaip sys emen, mes ne a ling is ine ka ego ie; 2) dainia siai e minologi
oie behandel Ziami non e bbin Theo e ische Fäche ; 3) Te minologios
A bei sme hoden ne ienalyciiai und sind ui lingu is ische Kompe encijos
Te minologie
I 2006
| 13 215
R. Kob ins Behaup ung, dass
,,Te minologies wissenscha le b e oja ni
undamen ini l wissenscha l me hoden:
linguis ikos, philosijos, paZinimo
wissenscha ; o malischen, dialek inen
und ma hema ischen Logiken;
klassi ika ions heo ien und semio ik
(p. 79). Am Ende des A ikels
wi d nemaZas wich igs enq
nisq nokslininkq
e minologios da bq
s4 aSas o ges ell .
S. Selo o A ikelnyie
Te mine, Te minikums
und Te mi uT apib eZ ys
(sep yni Iingsniai i e minologiios eo iiQ @. 122-153) klausimq
und an wo ymg o ma beschend inami au o iaus p ak ische
und heo e ische y ine imai. Lie l iq e minologiioje
apib eZciiq p oblema ik4 pladiau nag inejgs is K. Gai enis
(Z .
Gai enis 85-117). S.
apib eZgs e mino,
Selo as, 2004:
e miniSkumo esmg
(p. 123), gib auch
apib eZ ies
(de ini ion)
iSai5kinimo Te min
(exposi ion) Konzep
(p. 12a).
Rusq Wissenscha le behaup e , pladi4ja
i,odLio eik5me e minine apib eZ is is
apib eZiamojo Te min s4 okinin
Inhal supaiigung
(p. 127).
Beides e min l
e minoapie logas s ell
apib eZc=i 1 ip s,
sa 4
4 klassi ikacij4:
klassi ikacines,
iS a dijamosios, ope' acines,
nespeci inds, gene ellen
133).
apib eZ ys kon eks ine, (p.
E hebend apib eZ ies
b " inybes Selo as
manche Beg i e sind
klausim4, S. pab eZia, dass
apib eZ ys Sky iuje übe
allesikai mo i uo i und
ihnen nebu inos
(p. 133).
sE oking e n inijos s uk u q
(p. 138-1aB) g ildenama
klassi ikacines s4 okg
hie a chi os
p oblema ika.
Len elese
(p. 1a3-148) o ges ell we den
Siluminiumbehandlungs und Kommunika ion
e mini l s4 okq lygmenq pa yzdi,iai.
Me a o q Ve b auch p oblema ika
in o macini l und kom - nikacijos
echnologieq e minijoje apZ elgia na
la iq e minolog l D. Reiznieces,. Silio, I.
Ilzinios und . Bo zo o A ikelnie
(p. 108- 121).
Angebend
k ai u inius
poZih ius i me aphas.
au o ei pab eZia zwei Haup unk ionen e minq
o mulie zwei me a o ini -1 e minq a oiim4
me a o ini l - kogni y ing und es e ing. A ikeln
apib eZianiios Regeln:
1. wo möglich, anglq-sp ache me apho en und exp essi ieji ele nen ai
müssen bi i keidia ni i la iikus en sp echmenis; 2) ha bi i i5laiky a la i5kq
e minq kogni y ines und es e ischen unkciiq pl siaus , y a. Sios Regeln
Tadiau ne a ilim ines. muss
b i geholemasi und
gemeinsqiq in o maciniq und
kommunika ions echnologijq
Te minijos da ybos p incipq.
Te nologischen
A bei s L ankio
Lie uui4lealbos e minyno
ku imasis und aida
p äsen ie en S.
Meikauskienes im A ikel
(p. 89-99). 2002 m.
K. ()ai enis is
minejgs, dass
276 Robc as S unZinas
I
lie u iSkas
e minq banka
kele i me ai
be ei amas
Ma ema ikos und
in o ma ikos
ins i u e,,,ku ian e minq
banko g undleging Da enq bazg
pa ame izuojama e minq
g ama ika, seman ika und
p agma ika. paqieika bn q
du chge üh wi d nach
no mini e min4, seinen
synonymen, apib eZimus, ki l
kalb l Übe eb menis
esul a a as uks andiai
e minq, pe kel g ii cl ideSim
ie q i ai i l s idi l (physike ,
ma hema ike , bo anike ,
chemie , socio ogi os,
geologies und k .) Te minq
Zodynq"
- ,,238
(p. g0).
Abibend inend kann man sagen, dass A ikniq Samminyie paba ijo au q
e minologi os p oblemen und Eu opas sqlunga nü zliche In o ma ionen
kann inden nich nu p ak ini, sonde n und heo e ini e minologijs da bq
a behenden Spezialis i.
Rinkinio zwischenaga seh i ai i - l ai iq kalbq
e minologijos p oblemos i poli iniai uZda iniai
is ojus T umpai, abe e gleich i Eu opas
S4iung4.
aiSiai umgedeck
we den und
wesen liche
Te minologie s
heo iiios und e minq
a osenes F agen.
TITERATURA
Clai enis K. 2002: Lic ui y e ninologiju: Theo ien
und ua kyhos nie ncnys. Vilnius.
ciai enis K 200'1: Sud6 iniq c mi q Dankimas und aiikinimas cnninq iocly. osc. Te minologijas his o ijas
i
duba ies p oblemos, Vilnius, p. 85 I 17.
Gau a 2006-12-0'1
Robe
S uniinas
Lie iq
sp achins i u
P. Vileilio g. 5, L'I-10308 Vilnius
E pai as.
[email p o ec ed]
Ie minologie 2006 | 13 2 7 /