scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga

Author: Robertas Stunžinas
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/627/718
ROBERTAS
STUNZINAS Il es
Li uui4
des langues
ins i u
PAIIALTT O
J
TAUTV T'ERM
INOLOGT OS I'ROIlLEMOS
IROPOS S4IUNGA
Vilnius:
Lie u iq
ins i u o
172
kalbos Ieidykla, 2005, p.
Ta 2006 m. Knygq mugeje o iciellemen
I-ie u iq ins i u de langue p ésen é
un ecueil d'a icles, composé 2004 m.
yk sio in e na ionalinio
e minologijos sen i a o Es ijos, e
Li uuuos e minologijos p oblemos i
La Le onie
uldauiniai
Eu ope
Sqjungoje pama u. Leidinys in e na ional -
p aneSimq
édi o ii l kolegiia i s aipsni l Li uanie e plus
au eu s e uZsienio mokslininkai, angli5kas ni
lie u i5kas - ois a icles lie u iq kalba (su
angli5komis san aukomis) san aukomis).
e sep
- anglq langue
(su lie u iSkomis
Pe mis es acco dé
,, pou ou le
monde qui
p ak ini e minologilos da b4, an
a aille e qui
e minologie"
s'in é esse
(p. 8)
I{inkinio hémika
P incipalemen aSoma
su o ganizacijq e
in e na ionaleiniq l ai i.
i ai iq Saliq La ijos,
e minologi-
(Li uanie,
Es onie,
Veng ijos ses a aux4,
e Rusilos)
g ildenan ce ains suje s de la
héo ie, p ésen en des
e minologies inno an es.
Pas pa iculiè emen con o able es le
bou d'a icle i l i5des ymo
- abeceliikai
selon l'au eu .
Rinkiny.s commenceomas
i es ins i u e de langue
apZ alginiu A. Auksonep obleminiu
a icle en Te minologiios da bas
Li uui4 (p.
11- 20).
Apibend inama,
kacl Lie u i l
ge okai i5siple e.
a ail mas as
e minologiios
langues ins i u e
Anksdiau les e minologues de l'Ins i u a aillaien
da an age p ak ini da b4, mais la e a oju lo s
da an age scien i ique héo ique da pld ojamas bas
(p. 17). Didi.maisame apZ alga oi e ecueil d'a iclesie
- S . Keinio lie u iq e minologiios
is o iios i daba ies bukles apZ alga
anglg langue
$. a8-67). Ap is son ous
Li uu i l e ninologies
his o iiios in e psniai
depuis XVI a. pi mqjq
( ai
aiy iniq eks q a si
I a isons, iq e minologies p adZia dienq lie u i l
éponse que lie u-
es XX a.) ikl XX amZiau.. Si,1 I'e minology 2006 | 13
imo bei skolinimosi (,,eu opie inimo" selon anglq
kalbE), nea sakingo beaucoupiakalbiq e minq
213 enninologijoje sunkum l kyla del e minq
odyn 1 p épa imo. humani ai einiq. socialini "l
n oksl .l echnikos eks l, is a ym '1,
s a da q imo, iSpli usios lie u iq-anglg
d ikalbys c s
(p. 6I-65).
La si ua ion de
e minologie le onie
is oj s i Eu op S4iung4
e pe spec i es
apZ elgiama angliXka ne
Valen inos
Skuiinios dans l'a icle
(p. 154-159,
su
la iSka e
Li u iSka
san aukomis).
La ijoje e minologijos
da b4 a aillen deux
ins i u ions
- La ijos mokslq
akaciemijos
Commission de Te minologie
i
Ve imq e e minologie
cen as
(p. i54) Te minologieos a ail di icumq p o i del
specialis l nesu a imq, p as o iq héo ique e
p a ique p épa imo. Skuban e minq
emp inamasi i3 anglg langues, e minologies da b4
di icina sommesq
Zodynq synonymiia, non
ac ualisés e ninologinio a ail
l ankiai
- e min l baz6s.
En Le onie e minologie du a ail a endie des
changemen s essen iels, S a ebnes langues
commissies publié u e minologies du a ail
mode nisa ion p oje de aien se ou e s i
sekmingesnl e minologiios modèle du a ail
(p. 157).
Su
e minq aduc ion
sl nkumais
à B uxelles, au Luxembou g e
Es i oie s pa-
Zindinama
H. Tam dans l'a icle
(p. 160-167).
Te minologies de
a ail di icumq Es g
d oi s de langues
cen e p o i del
insu icika no
inancemen d eius
(pe année da b o oiq
skaidius sumaZdjo
p esque neu ois), ddl
ski ingq padio
Cen o i Teisingumo ninis e ijos
poZiu i l
(p. 164).
Sude inga Veng ijos e minologine si ua ion déc nclinama
. Pus ajo a iclesnyie 'le minq leu imas uidu io en Eu ope,
a siiuelgian i EU e mininiiq
(p 100-107). Il es à
no e que En
Hong ie, la
aduc ion
documen q e
e minin l ku imo
a aux de la
S4union eu opéenne
(p. 102), niai
es e ec uée ne e minologines ins i u ionciios e minologi-
a ailiy a compa
spon lniiki
p incipalemen e
e in 105).
a ec susiig
(p.
Au eu de l'a icle pab eZia
p é o as poli iques de langue e
e minologini l ins i ucijq
k l imo impo anceE
(p. 105).
D oi s, nedideliq un ial inium e min "l
gn peliq compa aison
(p. 103-105)
o igmes e
sanda os
esmes
a Z ilgiais plus i5
nea spindi
i ai iq Saliq des
langues
poli iques.
Va ious e minologilos
a ail p oblemas
s anda disia ion
ins i a ions g ildenamas
N. Dudlauskienis e
Ch. Galinskio
s aips iues. N.
Dudlauskiends dans l'a icle
Lie uoiih4 echnileos e min4
s anda d izc ciia
(p. 2l- 34)
apZ elgiama
Ac i i és du dépa emen
Li uanizaciios e i a diiamas
opiausias e ak ualiausios
enninologijos da bo
p oblemos:
,,(...) 2004 m.
men juille . a é é adop ée LST Technikos ko nisiios
n u a ion
Eu opé e minq no mes pe im i comme Li uanie
e minq s auda us con i ini2 4 Robe as S unZinas I
mo p aneiimo b du. Dans la sui e de l'o donnance
Tokyo
- iau i5ieis i
44 Li uq s anda ds sans e minq lie u iSk e minq, ou budu i
lie u iikq echnikos e minq ond4 i aukian ik uZsienio kalbq
e minus" (p. 28). Oi i du dépa emen de no ma iza ion de Li uanie
di icumai ac i i és
- insu isan
LST TK 37 inancemen
uZ ik in i Sios inalejim
des ac i i és,
ins i u ion
ep ésen an l
ISOTC 37 ac i i éslo e (p.29).Tiesa, i conc us
pa icipa ion es p ésen é
c.samq p oblemq sp enclimo siuly nas/
- ou es les ins i u ions de ges ion e minologie
ensemble considé e p épa amqq langue
a ec des a aux e minologiques annuels
no n inimo, u e l S a l'bines us oiimo, ugdymo
iimplemen oniq plans 30).
e dis aidos p og am4 e selon 3i4 p og am4 é ablis
(p.
Su ISO/TK 37 e ses souscomi eiiq ac i i és4, les nou eau o mulés
uZda inius e de l'uni e sel séman ique ha monisa ion poli iques4 aoma
Ch. Galinskio dans a icle
ISOTC 37 e semon ine éconcilia ion/
(p. 34). Seman ique ha monisa ion doi b[ i pag is as ie.ninga
mé hodologie, il doi bl i exécu és non seulemen à l'échelle mondiale, mais
e ap epian di é en s socié és, applica ions
@. aZ).La e minologie e d'au es ii ems linguis iques emplissen
des ôles impo an s e son non seulemen cons i uan pa ie
in ég an e isq hliq du con enu ex uel, mais aussi des moyens
d'indexa ion e de paye5use
(p. 45).
Les héo ies de e minologie p oblém analysuojan- os Russie e Le onie
e minologq a icles. V. Leidiko e S. Selo o a iclesnyie Rusq
e minologija: pade is e pe speh yuos
(p. 68-88) sucus ai i a dijami
usse e minologijos b uoZai i
p oblemos: e me esme, kalbine
e minologiniq sis emq
e eo ijos mino s uk u a,
e minologijos i e mipobudis,
e minas i eks as i k . Pa lan
nologiniq sis emq aida,
de e me esmg, au eu s
pab eZia. que 5i g ildenama
a icle p oblema pi nosiose
D. Lo es e K.
D ezeno
publiciiose.
Te minologq ma a i miniu, que le
polemika déc i end ina-
ondemen du e me es lingubinis,
app enan iS simples langues, e la plus
impo an e pa icula ybe du e me -
galejimas Zymd i, in i uli i apib eZ 4
sE ok4 s4 okq sys ème de e me
(p. 70). Sky iuje Kolbine
sanda a Il es à no e que
(p. 72-7a) souligne que
linguis iniq un
objec i q
p incipaliniq y imq
Rusiioie a ijuojandiq
(dimo iniq) e minq e e minologines a ia ions ibq
p oblema ika (p. 73).Sky iuje Te minologija lzaip
mokslas
(p. 79-80) sp enclZiamas kla " simas, a e minologie laiky ina lingu is ine
discipline.
I
Siklausim4 eigniais: os i ia seulemen e mia sakoma 1) e minologi
Apibend iné que e- minologi a es compose ing de nomb eux s iiiq mokslas,
science ne nus, pou ikn s lexinius une es, mais e e minq ku ios ii eskaip
ci é
sys èmes, mes ne a lingu is ine ca égo ie; 2) dainia siai e minologi oie
ai éZien les non e bines héo iques suje s; 3) e minologie les mé hodes
de a ail ne ienalyciiai e son ui lingu is ines compé ences limi q.
Te minologie
I 2006
| 13 215
R. Kob in l'a i ma ion que
,,Te minologie sciencele ple oja ni
ondamen ini l sciences l mé hodes:
linguis iques, philosophie, paZinimo science;
logiques o males, dialec ines e
ma héma iques; héo ies de classi ica ion
e sémo ique
(p. 79). À la in de l'a icle es
p ésen é nemaZas
impo an sq nisq
nokslininkq e minologiios
da bq s4 aSas.
S. Selo o a iclesnyie
Te mes, e minikum e
e mi uT apib eZ ys
(sep yni Iingsniai i e minologiios eo iiQ @. 122-153) klausimq e
éponsemg o ma apibend inami au o iaus p ak iniai e
héo iiniai y ine imai. Lie l iq e minologiioje apib eZciiq
p oblema ik4 pladiau nag inejgs es K. Gai enis
(Z .
Gai enis 85-117). S.
apib eZgs e me,
Selo as, 2004:
e miniSkumo esmg
(p. 123), ou ni e
apib eZ ies
(de ini ion)
iSai5kinimo e me
(exposi ion) concep
(p. 12a).
Rusq sa ininko eigim, pladi4ja i,odLio eik5me
e minine apib eZ is es apib eZiamojo
e me s4 ocinal con enu deaiika ion
(p. 127).
En pa lan e min l
e meapie logas ou ni
apib eZc=i 1 ip s,
sa 4
4 classi ica ioncij4:
classi ic icacines,
iS a dijamosios, ope' acines,
nespeci inds, géné ales
133).
apib eZ ys con ex ines, (p.
Quellan apib eZ ies
b " inybes Selo as
que ce ains e mes son
ques ionim4, S. pab eZia,
apib eZ ys Sky iuje su
ousikai mo i o a i e
leu nebu inos
(p. 133).
sE oking e n inijos s uc u q
(p. 138-1aB) g ildenama
classi ic icacines
s4 okg hie a chi os
p oblema ika.
Len elese
(p. 1a3-148) son p ésen és Te min Siluminium
ai emen e communica ion l s4 okq
lygmenq pa yzdi,iai.
Me a o q consomma ion p oblema ika
in o ma ioncini l e com - nikacijos
echnologieq e minijoje apZ elgia na
la iq e minolog l D. Reiznieces., Silio, I.
Ilzinios e . Bo zo o a iclesnyes
(p. 108- 121).
P ésen an
k ai u inius
poZih ius i mé apho e.
au eu s pab eZia deux p incipales onc ions e minq
o mulé deux mé a o ini -1 e minq a oiim4
mé a o ini l - kogni y ing e es e ing. L'a icle
apib eZianiios ègles:
1) où possible, anglq langues mé apho es e exp essi ieji ele nen ai doi en
bi i keidia ni i la iikus a i ikmenis; 2) doi bi i i5laiky a la i5kq e minq
kogni y ines e es e ines unciiq pl siaus , y a. Sios ègles
Tadiau ne a ilim ines. doi
b i espec omasi e
bend qiq in o maciniq e
echnologie de communica ion
e minijq p incipes de
da ybos.
Te nologinio du
a ail L ankio
Li uui4lealbos e minyno
ku imasis e aida
p ésen omi S.
Meikauskienes dans l'a icle
(p. 89-99). 2002 m.
K. ()ai enis es
minejgs que
276 Robc as S unZinas
I
lie u iSkas
e minq banque
kele i me ai
p épa é
Ma héma iques e
in o ma iqueos
ins i u e,,,ku ian e minq
banko ondamen ing duomenq
bazg pa amé izuée e minq
g ama ika, séman ique e
p agma ika. paqieika bn q es
e ec uée selon no mini
e min4, ses synonymes,
apib eZimus, ki l kalb l
a i ikmenis ezul a as
uks andiai e minq, pe kel g
ii cl ideSim qua eq i ai i l
s idi l (physique,
ma héma iques, bo anique,
chimie, socio ogi os, géologie
e k .) Te minq Zodynq"
- ,,238
(p. g0).
Apibj inan on peu di e que a iclesniq ecueinyie paba ijo au q
e minologi os p oblemes e Eu ope sqlunga u ile in o ma ion peu
ou e non seulemen p a iques, mais aussi héo iques e minologijas
da bq a aillan s spécialis es.
Rinkinio medziaga ès i ai i - l ai iq kalbq
e minologijos p oblemos i poli iniai uZda iniai
is ojus T umpai, mais compa i Eu opos
S4iung4.
aiSkiai son discu ées
e essen ielles
héo iiies de
e minologie e
e minq a osens
ques ions.
TITERATURA Il es
Clai enis K. 2002: Lic ui y e ninologiju: héo ies
e ua kyhos nie ncnys. Vilnius.
ciai enis K 200'1: Sud6 iniq c mi q eme im e aiikinimas cnninq iocly. osc. Te minologie his o iques
i
duba ies p oblemos, Vilnius, p. 85 I 17.
Ga ai e 2006-12-0'1
Robe as
S uniinas
Lie iq
ins i u de langue
P. Vileilio g. 5, L'I-10308 Vilnius
E pai as.
[email p o ec ed]
Ie minologie 2006 | 13 2 7 /