202
K ali ikacijos ku sai
Ak ualūsšiuolaikinės
e minologijosklausimai
JoLAN A gAi ENY Ė-BU LER
Lie u iųkalbosins i u as
2007 m. spalio 16–17 dienomis Lie u ių kalbos ins i u e pagal p o-
jek ą Lie u osmokslininkųgebėjimųugdymasLie u aiin eg uojan isį
Eu oposSąjungosin as uk ū ą yko Te minologijos cen o su eng i
k ali ikacijos ku sai Ak ualūsšiuolaikinės e minologijosklausimai, ski i kal-
bininkams, e minologams i e ėjams, ku iuose paskai as skai ė lek o iai
iš Lie u os i Lenkijos.
P o eso ius habili uo as dak a as Se giejus G inio as-G iniewiczius iš
Bals ogės Finansų i adybos uni e si e o pi mąją paskai ą Teo inėi p ak inė
e minog a ija p adėjo nuo leksikog a ijos is o ijos. P o eso ius pažymėjo,
kad isą kalbą galima ap ašy i žodyno o ma – jame pa eikiama i one inė,
i mo ologinė, i g ama inė in o macija. Jis a k eipė dėmesį, kad leksi-
kologijos i bend osios kalbo y os ado ėliuose leksikog a ijos p incipai
be eik neap a iami, juose dažniausiai aiškinami žodynų ipai. Kalbėdamas
apie leksikog a ijos i e minog a ijos p incipus S. G inio as-G iniewiczius
ėmėsi ilgame e e minologijos da bo pa i imi, pa eikė pa yzdžių iš usiškų
i angliškų žodynų. Didžiąją paskai os dalį jis sky ė leksikog a iniams pa a-
me ams ap a i. y a ski iama iki 200 pa ame ų, odėl, lek o iaus manymu,
bū ų naudinga juos kaup i duomenų bazėje. S. G inio as-G iniewiczius
pab ėžė, kad ieni leksikog a iniai pa ame ai gana aiškiai nulemia ki us,
odėl be ku io žodyno suda ymas u ė ų p asidė i nuo leksikog a inių pa-
ame ų pasi inkimo. P o eso ius išsky ė is pa ame ų g upes – au o iaus
ikslus (žodyno s i į i apim į, paski į, numa omus žodyno naudo ojus,
desk ip y iąją a p esk ip y iąją unkciją, eikalingų leksinių iene ų in-
kimo k i e ijus), mak okompozicijos pa ame us (žodyno s aipsnių pa ei-
kimo būdą, pag indines žodyno dalis, žodžių junginių i homonimų pa-
eikimą) i mik okompozicijos pa ame us (sudedamąsias s aipsnio dalis).
Žodyno modelia imo p ocesas u ė ų em is nuosekliu p adinių pa ame ų
pasi inkimu, lemiančiu op imalų ki ų pa ame ų ealiza imą. Galima nu-
Jolan a Gai eny ė-Bu le | K ali ikacijosku saiAk ualūs šiuolaikinės...
Te minologija | 2007 | 14 203
s a y i i įgy endin i op imalų leksinės in o macijos pa eikimą į ai ių ipų
žodynuose. S. G inio as-G iniewiczius pas ebėjo, kad e minų žodynų bu-
imas dažnai paspa ina mokslo šakų plė ą, o kai ku ios s i ys apmi š a dėl
inkamos e minijos ūkumo.
An oji p o . S. G inio o-G iniewicziaus paskai a – Eu opos e minologijos
mokyklos. Te minologijos mokyklų a si adimui u ėjo į akos pozi y izmo
k yp is, XX a. p adžioje pe augusi į neopozi y izmą. P o eso ius išsky ė
is e minologijos mokyklas: aus ų (pe augusią į aus ų– okiečių), čekų i
usų ( a ybinę), ap a ė jų ypa ybes, paminėjo žymiausius a s o us. Daugiau
dėmesio sa o paskai oje lek o ius sky ė aus ų, a ba Vienos, mokyklos p a-
dininko Eugeno wüs e io pažiū oms i da bams. Vienos mokyklos idėjas
oliau plė ojo h. Felbe is, G. Budinas, ch. Galinskis, K.-D. Schmi zas,
I. Dahlbe g, h. Pich as i ki i. Paminė ina h. Felbe io knyga Te minology
manual (1984). P o eso iaus nuomone, ge iausias anglų kalba išleis as e -
minologijos ado ėlis – h. Pich o i J. D askau Te minology:Anin oduc-
ion (1986). Ryškiausias Vienos mokyklos b uožas – dėmesys są okoms,
e minologijos da bo k eipimas į e minų i są okų s anda iza imą. Tokia
k yp imi di ba dauguma Vaka ų i Šiau ės Eu opos šalių. Čekų e mino-
logijos mokykla išaugo iš P ahos unkcinės ling is ikos mokyklos. Jos a -
s o ai daugiausia dėmesio sky ė p ak iniam e minų kodi ika imo da bui.
Žymiausi šios mokyklos a s o ai – L. D ozdas i J. ho eckis. Pasku iniu
šios mokyklos a s o u S. G inio as-G iniewiczius laiko R. Kocou eką, e -
minologijos da bą jis ęsė Kanadoje. Kalbėdamas apie usų e minologijos
mokyklą p o eso ius išsky ė is jos aidos e apus, apibūdino kele ą e mino-
logijos cen ų – Mask os, Lening ado, Go kio, Vo onežo mokyklas, minėjo
žymiausius usų e minologus i jų da bus. Kalbė a apie usų e minologijos
p adininko D. Lo ės, aip pa E. D ezeno, A. Re o ma skio, B. Golo ino,
R. Kob ino, V. Leičiko i ki ų da bus.
P o eso ė habili uo a dak a ė Valen ina Dagienė paskai oje Kompiu e ių
p og amųlie u inimas supažindino su kompiu e ių p og amų lokaliza imo
p admenimis, apž elgė Lie u oje a liekamus kompiu e ių p og amų lie u-
inimo da bus, pa odė i ap a ė kele ą sulie u in ų kompiu e ių p og amų,
ski ų aikams moky is ma ema ikos, a k eipė dėmesį į lokaliza imo ypa-
umus. P o eso ė paaiškino lokaliza imo, lie u inimo, in e nacionaliza imo,
a i osiosp og amos, lokalės e minus i a k eipė klausy ojų dėmesį į ai,
kad lokaliza imas nė a pap as as e imas. Ge ai lokalizuo a p og ama sa o
o ma i u iniu u i na ū aliai įsilie i į lie u išką aplinką. Lek o ė ap a ė
204
lokalizuojamas kompiu e ių p og amų dalis (diegimo p og amą, p og amos
sąsają, p og amos žinyną) i pas ebėjo, kad daugelis p og amų u i Lie u os
no mų nea i inkančių lokalės elemen ų, odėl lokalizuojan eikia ko eguo i
pi minius p og amų eks us. Bu o pa ody i Lie u os lokalės elemen ai, a -
k eip as dėmesys į lokalizuo ų p og amų es a imą. V. Dagienė pas ebėjo,
kad es a imo sąnaudos būna ge okai didesnės už pa į e imą, ačiau es a-
imas – bū inas lokaliza imo e apas. P isimin i s a biausi p og amų lie u-
inimo da bai i paminė os juos a liekančios įs aigos – UAB Tildėsbiu as i
Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o In o ma ikos me odologijos sky ius.
Baigdama paskai ą p o eso ė siūlė laiky is okių p og amų lie u inimo nuos-
a ų: eikia lie u in i dažniau naudojamas i ypač mokyklose naudojamas
kompiu e ių p og amas; lie u inamas p og amas eikia edaguo i i es uo i,
jas u ė ų pe žiū ė i kalbininkai; in o ma ikos specialis ams i kalbininkams
eikia moky is di b i d auge; eikia nuola obulin i gim osios kalbos ech-
nologijų žodyną, ku i naujų pasaulyje a si andančių e minų a i ikmenis.
Šias nuos a as padė ų įgy endin i aiški kompiu e ių p og amų lie u inimo
s a egija, aip pa y a s a bi i mokslinė eikla kompiu e ių p og amų lo-
kaliza imo i in e nacionaliza imo s i yse. A sakydama į klausimą, a eikia
e s i p og amas aikams, a jos negali bū i ku iamos Lie u oje, V. Dagienė
paminėjo kele ą Š iesos leidyklos pa eng ų lie u iškų p og amų aikams,
be apgailes a o, kad šiam da bui ūks a da buo ojų i idėjų. P o eso ės
nuomone, galima bū ų p adė i nuo lokalizuo ų p og amų.
Kompiu e ijos i e minologijos emą ęsė docen o dak a o Gin au o G i-
go paskai a Kompiu e ijos e minijai leksika. Apibūdindamas kompiu e inę
leksiką, G. G igas pab ėžė, kad kompiu e ijos e minijoje y auja anglų
kalba, ačiau angliška e minija nesuno min a, į ai uojan i, jai ūks a sis-
emiškumo. Kiek ge iau a odo didelių bend o ių, pa yzdžiui, Mic oso ,
ku iamos p og amos, o a i osiose p og amose gausu ža gono. Lie u iškos
e minijos kū ėjams iškyla į ai ių sunkumų dėl angliškos sinonimijos (login,
sc eenname,use name,Skypename– egis a imosi a das), dėl uo pačiu
žodžiu į a dijamų ski ingų a giminingų są okų ( ab – abulia imoženklas,
ski ukas, ko elė; accoun – sąskai a, pasky a; accen edle e – ki čiuo a aidė,
diak i inisženklas). P anešėjo nuomone, kai ku ie lie u iški kompiu e ijos
e minai y a in o ma y esni negu jų angliški a i ikmenys (li leendian –
didėjan ysbai ai, bigendian – mažėjan ysbai ai, eco dablecompac disk,
CD-R – ienka inio ašymodiskas, blog – inkla aš is, spam – b ukalas). Jis
a k eipė dėmesį į ai, kad ieni lie u iški e minai, kaip i angliški, u i san-
Jolan a Gai eny ė-Bu le | K ali ikacijosku saiAk ualūs šiuolaikinės...
Te minologija | 2007 | 14 205
umpas (ope a ingsys em, OS – ope acinėsis ema, OS), ki i lie u iški e mi-
nai san umpų gali ne u ė i ( loppydisk, FD – diskelis), ka ais a ojama ik
san umpa (POP (Pos O iceP o ocol) – POPp o okolas(paš osky iausp o-
okolas)). Docen as p iminė, kad san umpos u i bū i skai omos pa aidžiui
iš eilės a dijan lie u iškus aidžių pa adinimus, pa yzdžiui, san umpa DB
skai oma [dė-bė], san umpa DBVS – [dė-bė- ė-es], kai ku ios san umpos
skai omos skiemenimis (MIMEp o okolas – mimep o okolas). Paminė i
žodynai, ku iais dažniausiai emiasi p og amų lokalizuo ojai: R. Vala kai ės
i Z. Kudi kos edaguo as Lie u ių–anglų– usų– okiečiųkalbų e minųžo-
dynas.In o ma ika (1995), V. Žalkausko Šiuolaikiniųkompiu e iųp og amų
i  inklųžodynas (2003), V. Dagienės, G. G igo, T. Je siko os Enciklope-
diniskompiu e ijosžodynas (2005) (www.liki .l ), i ins i ucijos, ski iančios
daugiausia dėmesio lie u iškai kompiu e ijos e minijai – In o ma ikos i
in o macinių echnologijų e minų komisija (ims.mii.l / e minai/) i Vals-
ybinė lie u ių kalbos komisija (www. lkk.l ).
Paskai a Lie u iški ašmenyselek oniniopaš olaiškuose ku sų p og amą
užbaigė Vik o as Dagys iš Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o. Pi miausia
lek o ius p is a ė Lie u os kompiu e ininkų sąjungos inklalapį, žaismingai
kėlė im ą klausimą kodels eplai? i bandė a saky i, kas išk aipo lie u iškas
aides, kaip enkamės i kaip u ė ume ink is paš o p og amas. Jis a k ei-
pė dėmesį į ai, kad kompiu e iu lie u iškai ašoma a kingai, in e ne o
s e ainėse i gi ma y i isos lie u ių kalbos abėcėlės aidės, ačiau el. laiškai
su enkami keis a naujakalbe. Lek o iaus nuomone, okio išk aipymo p ie-
žas ys y a d ejopos – echninės i psichologinės. No in inkamai naudo is,
kiek ieną p og amą, aip pa i el. paš o p og amą, eikia su a ky i – sude-
in i konk ečiai šaliai, kalbai, p i aiky i asmeniniams po eikiams. V. Dagys
pasiūlė labai aiškią i konk ečią išei į – pasi ink i inkamą lie u ių kalbai
p og amą i ją įdiegus p i aiky i da bui, . y. inkamai sude in i. Lek o ius
apž elgė k i e ijus, ku iais ado audamiesi a o ojai dažniausiai enkasi
el. paš o p og amas, i pasiūlė okius, ku ie padė ų išsi ink i p og amą,
inkančią lie u ių kalbai. Bu o pasiūly a i lie u ių kalbai inkamiausių el.
paš o p og amų i žinia inklio paš o a nybų. Kalbininkams i moky ojams
enka pag indinis aidmuo žadinan no ą i po eikį ne ik aisyklingai kal-
bė i, be i lie u iškai ašy i. Pa eik os iš ados i labai konk e ūs pasiūlymai.
V. Dagio nuomone, nė a echninių kliūčių lie u iškiems aš o ženklams
a o i elek oniniame paš e. Nelie u iškas ašymas – labiau psichologinė
nei echninė p oblema. Jis siūlė nenaudo i i nepla in i paš o p og amų,
206
ski ų ik Vaka ų Eu opos kalboms, įdieg ą p og amą p i aiky i da bui –
nus a y i inkamas kalbos (koduo ės) bei š i ų pa ink is i gaunamiems,
i siunčiamiems laiškams. Pa a ina pasi ink i p og amą, ku ios ne eikia
de in i. Visas populia iausių el. paš o p og amų sude inimo ins ukcijas
galima as i ad esu h p://www.liks.l /elpalie /.
Gau a 2007-12-12
Jolan a Gai eny ė-Bu le
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
Jolan a Gai eny ė-Bu le | K ali ikacijosku saiAk ualūs šiuolaikinės...