Te minologija | 2008 | 15 255
Ta p au inė mokslinė kon e encija
Ak uāli alodasp aksesjau ājumi
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u iųkalbosins i u as
2008-ieji me ai La ijoje paskelb i Le onikos me ais, ski ais La i-
jos Respublikos paskelbimo 90-mečio sukakčiai i daba inės ašy-
bos šim mečiui paminė i. Le onikos p og amos ikslas – ku i naujas
moksliškai mo y uo as la ių kalbos, La ijos is o ijos i kul ū os eo ijas.
Vienas iš Le onikos p og amos enginių bu o a p au inė mokslinė kon e-
encija i apsk i ojo s alo diskusija Ak uāli alodasp aksesjau ājumi(Ak ua-
lūskalbosp ak ikosklausimai), ykusi 2008 m. spalio 24 d. Rygoje, La ijos
mokslų akademijoje.
Į adinį žodį a ę akademikė Valen īna Skujiņa i habili uo as mokslų
dak a as Ojā as Bušas, iškėlė pag indinį šio p ojek o klausimą Kaspa o-
jingiausiala iųkalbai?
Pi moje sekcijoje bu o skai omi p anešimai, ku iuose pa ody a kon ak i-
nių kalbų pa i is. Ven spilio aukš osios mokyklos ilologijos dak a as Ju is
Baldunčikas p anešime Valodaskul ū aundominējošāskon ak alodas
spiediens:angļu alodasie ekmesdesmi izpausmes eidi(Kalboskul ū ai 
y aujančioskon ak inėskalbosspaudimas:dešim anglųkalbosį akos eiš-
kimosibūdų) kalbėjo apie usų kalbos pe k o imą anglizmų i šio eiškinio
žalą la ių kalbos s uk ū ai.
Ieska sangļu alodasp aksē(Požiū isįanglųkalbosp ak iką) – aip skam-
bėjo Mode niųjų kalbų akul e o G e inamosios kalbo y os i e imų sky-
iaus p o eso ės Maijos B ēdės anglų kalbos a osenos naujo ių apž al-
ga. Akcen uo i epo, hiphopo kalbinės aiškos a ian ai, aip pa in nīcas
(lie . ašalinės) e minų a si adimas – adinamieji ilgi žodžiai, ku iems pa-
ašy i eikia daug ašalo.
Helsinkio uni e si e o k ies inė lek o ė, La ijos uni e si e o asocijuo oji
p o eso ė Laimu ė Balodė p anešime Nosomu alodasp aksespie edzes
(Išsuomiųkalbosp ak ikospa i ies) ap a ė suomių kalbos p ak iką. Pasak
mokslininkės, Suomijoje s ip i šnekamosios kalbos adicija: šalyje kalbama
256
slengu, populia u umpin i kalbą. Šios šalies als ybinė kalba y a ne ik
suomių, be i š edų kalba, odėl suomiai sa e mėgs a adin i š edakalbiais
suomiais. Taip pa odoma ole ancija i paga ba ki ai kalbai. Tiesa, okia
d ikalbys ė suda o i nemažai nepa ogumų.
A s o as iš Rusijos Pa elas Kolubko as p anešime Pa  alodaskul ū as
s ā okliK ie ijā(Apiekalboskul ū ospadė įRusijoje) pa eikė in o macijos
apie usų kalbos įp očius.
Lie u ių kalbos ins i u o a s o ės dok o an ės Sol i os Labanauskie-
nės ap a a ema Ak uālais alodasp aksēLie u ā(Apielie u iamsak ua-
liuskalbosp ak ikosklausimus). Pab ėž os ne ik esamos kalbos p oblemos
(anglizmų į aka, mobiliųjų žinučių i elek oninių laiškų ašyba i k .), be
i p e encinės p iemonės, ku ių imasi Vals ybinė lie u ių kalbos komisija,
Lie u ių kalbos ins i u as i ki os ins i ucijos. Temą p a ęsė dak a ė Regina
K ašy ė – Šiaulių uni e si e o docen ė – apie šio uni e si e o pa i į (Šauļu
uni e si ā espie edze).
Pi moji kon e encijos dalis bu o baig a Vi os Kalniņos-Kalna ājos
p anešimu Ak uāli isināmip oblēmjau ājumi:lieliesākumbu iES iesību
ak u eks os(Ak ualūssp endžiamip obleminiaiklausimai:didžiosios aidės
ES eisėsak ų eks uose).
Ak ualūs la ių kalbos p ak ikos klausimai (Ak uālaisla iešu alodas
p aksē) bu o ap a iami an oje kon e encijos sekcijoje. La ių e minologė
dak a ė I e a Pū elė skai ė p anešimą Valodasp akses ē ējumaap aujas
ezul ā i(Kalbosp ak ikos e inimoapklausos ezul a ai). Apklausoje da-
ly a ę la ių kalbininkai, žu nalis ai, moky ojai, s uden ai i ki os kalbos
a o ojų g upės pa eikė a sakymus į s a bius šio me o klausimus, p z.:
Remdamiesidaba inekalbosp ak ika,į e inki ekalboskul ū oslygį, – 54,5
p oc. apklaus ųjų e ina pa enkinamai, daugiau negu 40 p oc. nepa enki-
namai; Koks,jūsųnuomone,y as a biausiassp ęs inaskalboskul ū osklau-
simasa ba Ką u ida y ikalbininkai, – sek i kalboje yks ančius p ocesus,
ačiau nebū i didak iškiems; daugiau populia in i ai, ką da o kalbininkai;
pag ei in i la ių kalbos e minų kū imą ų s ičių, ku ios spa čiai plė oja-
mos, i k .1
1 2008 m. udenį Lie u ių kalbos ins i u e bu o su eng a apklausa dėl daba inės kalbos padė ies i s a biau-
sių sp ęs inų kalbos kul ū os klausimų. Apklausoje daly a o kalbininkai, s uden ai li uanis ai. S a biausi,
jų nuomone, sp ęs ini kalbos klausimai – ku i lie u iškus e minus i išlaiky i a p au inius žodžius; sp ęs i
anglizmų p oblemą; kel i kalbos p es ižą; a sisaky i didžiųjų kalbos klaidų; no malizuo i kalbos specialis ų
i kalbos a o ojų san ykius; kalbininkams ūpin is jaunimo kalbos ugdymu, akcen uojan paga bą lie u ių
kalbai i k .
Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija...
Te minologija | 2008 | 15 257
Liepojos pedagogikos akademijos docen ė Dzin a Šulcė kalbėjo ema
Valodasp aksespē ījumiLiepājasUni e si ā ē(Kalbosp ak ikos y inėjimai
Liepojosuni e si e e). Remian is s uden ų apklausomis, ypa ingą dėmesį
eikia ski i iškalbos menui, dėl o u i bū i suda y os sąlygos s uden ams
dažniau kalbė i iešumoje.
Apie pag indinius e minų da ybos būdus pasakojo La ijos mokslų aka-
demijos ga bės dak a ė Ilzė Ilziņa. P anešime ISOs anda uie ekmeuz
la iešu alodasp aksi:in o mā ikas e minoloģijasizs ādespie edze(ISO
s anda ųį akala iųkalbosp ak ikai:in o ma ikos e minologijos a kybos
pa i is) bu o minimi ke u i e minų da ybos būdai – esamų o mų a -
osena i naujų o mų kū imas; e minų da yba naudojan su umpin as
o mas; e minų da ymas pagal loginį išplė imą; e minų kū imas aikan
skolinius. Pasak p anešėjos, naujai suda y i e minai iška u ė ų bū i ke-
liami į duomenų bazę i suda y os sąlygos, kad jie bū ų keičiami, jeigu
a o ojai pasiūly ų ge esnį a ian ą.
Dok o an ė Ani a Ščucka (Ryga) skai ė p anešimą NoTe minoloģijas
un alodaskul ū asg upassēžupie edzes:ieska s ēs u ē (IšTe minologijosi 
kul ū osg upėsposėdžiųpa i ies:is o inisž ilgsnis), ku iame bu o minimi
pag indiniai užda iniai: e minologijos ka o ekos suda ymas; pe iodinių
leidinių, ski ų kalbai, sekimas; konsul acijų žodžiu i aš u eikimas; kal-
bos p ak ikos dienų i kalbos sa aičių engimas; kalbos p ak ikos posėdžių
o ganiza imas ginčijamiems klausimams sp ęs i.
Konsul ācijāsbiežākuzdo iejau ājumi(Dažniausikonsul acijųme uužduo-
damiklausimai) – Vals ybinės kalbos agen ū os konsul an ės Di ės Liepos
ema. A k eip as dėmesys į d iejų ak ualių kalbos p oblemų egzis a imą –
la ių kalbos ašybą i ik inių daik a a džių ašybą a ei yje. Pasak p ane-
šėjos, pasi aiko i įdomybių, pa yzdžiui, p ašymų iš ieno a ki o poli iko
kalbos pašalin i pa azi inį žodelį eiksim(sakykim) i pan.
Į a chi ek ės, isuomenės eikėjos Maijos Sinkos e o inį klausimą Quo
adis,la iešu aloda? (Ku eini,la iųkalba?) bu o a saky a, kad kalbos
padė is y a k i inė, o daba inis laiko a pis gali bū i adinamas sumišimu.
Apie kalbos s ilių sąmaišą kalbą ęsė p o eso ė Maija Bal iņa – Valodas
p aksekul ū uk uscelēs(Kalbosp ak ikakul ū ųk yžkelėse).
Ag is Timuška, Vals ybinės kalbos cen o di ek o ius (p anešimas
Vals s alodascen sla iešu alodasp aksei(Vals ybinėskalboscen asla ių
kalbosp ak ikai)), apgailes a o, kad kalbos a kymo da bams neski iama
lėšų, o opiausia šio laiko a pio p oblema y a į ai ių pa adinimų ašymas
didžiosiomis aidėmis.
258
Pabaigoje La ijos uni e si e o agen ū os „La ijos uni e si e o La ių
kalbos ins i u as“ su eng os a p au inės kon e encijos Ak ualūskalbos
p ak ikosklausimaidaly iai pa eikė ezoliuciją, ku ioje pab ėž i šie esmi-
niai kalbos p ak ikos dalykai: La ių kalbos ekspe ų komisijos da bo ak-
y inimas; in o macijos apie ak ualius kalbos klausimus skleidimas; kalbos
kul ū os p opaga imas mokyklose, uni e si e uose, ki ose įs aigose; kalbos
ins i ucijų yšių su isuomene, aip pa su la iais, gy enančiais ki ose ša-
lyse, i inimas i k .
La ių kalbos p ak ikos p oblemos nes e imos i lie u ių kalbai. Tu ime
ko ieni iš ki ų pasimoky i.
Gau a 2008-12-12
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as: [email p o ec ed]
Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija...