Tarptautinė mokslinė konferencija „Aktuāli valodas prakses jautājumi“

Te minologija | 2008 | 15 255 Ta p au inė mokslinė kon e encija Ak uāli alodasp aksesjau ājumi SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lie u iųkalbosins i u as 2008-ieji me ai La ijoje paskelb i Le onikos me ais, ski ais La i- jos Respublikos paskelbimo 90-mečio sukakčiai i daba inės ašy- bos šim mečiui paminė i. Le onikos p og amos ikslas – ku i naujas moksliškai mo y uo as la ių kalbos, La ijos is o ijos i kul ū os eo ijas. Vienas iš Le onikos p og amos enginių bu o a p au inė mokslinė kon e- encija i apsk i ojo s alo diskusija Ak uāli alodasp aksesjau ājumi(Ak ua- lūskalbosp ak ikosklausimai), ykusi 2008 m. spalio 24 d. Rygoje, La ijos mokslų akademijoje. Į adinį žodį a ę akademikė Valen īna Skujiņa i habili uo as mokslų dak a as Ojā as Bušas, iškėlė pag indinį šio p ojek o klausimą Kaspa o- jingiausiala iųkalbai? Pi moje sekcijoje bu o skai omi p anešimai, ku iuose pa ody a kon ak i- nių kalbų pa i is. Ven spilio aukš osios mokyklos ilologijos dak a as Ju is Baldunčikas p anešime Valodaskul ū aundominējošāskon ak alodas spiediens:angļu alodasie ekmesdesmi izpausmes eidi(Kalboskul ū ai  y aujančioskon ak inėskalbosspaudimas:dešim anglųkalbosį akos eiš- kimosibūdų) kalbėjo apie usų kalbos pe k o imą anglizmų i šio eiškinio žalą la ių kalbos s uk ū ai. Ieska sangļu alodasp aksē(Požiū isįanglųkalbosp ak iką) – aip skam- bėjo Mode niųjų kalbų akul e o G e inamosios kalbo y os i e imų sky- iaus p o eso ės Maijos B ēdės anglų kalbos a osenos naujo ių apž al- ga. Akcen uo i epo, hiphopo kalbinės aiškos a ian ai, aip pa in nīcas (lie . ašalinės) e minų a si adimas – adinamieji ilgi žodžiai, ku iems pa- ašy i eikia daug ašalo. Helsinkio uni e si e o k ies inė lek o ė, La ijos uni e si e o asocijuo oji p o eso ė Laimu ė Balodė p anešime Nosomu alodasp aksespie edzes (Išsuomiųkalbosp ak ikospa i ies) ap a ė suomių kalbos p ak iką. Pasak mokslininkės, Suomijoje s ip i šnekamosios kalbos adicija: šalyje kalbama 256 slengu, populia u umpin i kalbą. Šios šalies als ybinė kalba y a ne ik suomių, be i š edų kalba, odėl suomiai sa e mėgs a adin i š edakalbiais suomiais. Taip pa odoma ole ancija i paga ba ki ai kalbai. Tiesa, okia d ikalbys ė suda o i nemažai nepa ogumų. A s o as iš Rusijos Pa elas Kolubko as p anešime Pa  alodaskul ū as s ā okliK ie ijā(Apiekalboskul ū ospadė įRusijoje) pa eikė in o macijos apie usų kalbos įp očius. Lie u ių kalbos ins i u o a s o ės dok o an ės Sol i os Labanauskie- nės ap a a ema Ak uālais alodasp aksēLie u ā(Apielie u iamsak ua- liuskalbosp ak ikosklausimus). Pab ėž os ne ik esamos kalbos p oblemos (anglizmų į aka, mobiliųjų žinučių i elek oninių laiškų ašyba i k .), be i p e encinės p iemonės, ku ių imasi Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, Lie u ių kalbos ins i u as i ki os ins i ucijos. Temą p a ęsė dak a ė Regina K ašy ė – Šiaulių uni e si e o docen ė – apie šio uni e si e o pa i į (Šauļu uni e si ā espie edze). Pi moji kon e encijos dalis bu o baig a Vi os Kalniņos-Kalna ājos p anešimu Ak uāli isināmip oblēmjau ājumi:lieliesākumbu iES iesību ak u eks os(Ak ualūssp endžiamip obleminiaiklausimai:didžiosios aidės ES eisėsak ų eks uose). Ak ualūs la ių kalbos p ak ikos klausimai (Ak uālaisla iešu alodas p aksē) bu o ap a iami an oje kon e encijos sekcijoje. La ių e minologė dak a ė I e a Pū elė skai ė p anešimą Valodasp akses ē ējumaap aujas ezul ā i(Kalbosp ak ikos e inimoapklausos ezul a ai). Apklausoje da- ly a ę la ių kalbininkai, žu nalis ai, moky ojai, s uden ai i ki os kalbos a o ojų g upės pa eikė a sakymus į s a bius šio me o klausimus, p z.: Remdamiesidaba inekalbosp ak ika,į e inki ekalboskul ū oslygį, – 54,5 p oc. apklaus ųjų e ina pa enkinamai, daugiau negu 40 p oc. nepa enki- namai; Koks,jūsųnuomone,y as a biausiassp ęs inaskalboskul ū osklau- simasa ba Ką u ida y ikalbininkai, – sek i kalboje yks ančius p ocesus, ačiau nebū i didak iškiems; daugiau populia in i ai, ką da o kalbininkai; pag ei in i la ių kalbos e minų kū imą ų s ičių, ku ios spa čiai plė oja- mos, i k .1 1 2008 m. udenį Lie u ių kalbos ins i u e bu o su eng a apklausa dėl daba inės kalbos padė ies i s a biau- sių sp ęs inų kalbos kul ū os klausimų. Apklausoje daly a o kalbininkai, s uden ai li uanis ai. S a biausi, jų nuomone, sp ęs ini kalbos klausimai – ku i lie u iškus e minus i išlaiky i a p au inius žodžius; sp ęs i anglizmų p oblemą; kel i kalbos p es ižą; a sisaky i didžiųjų kalbos klaidų; no malizuo i kalbos specialis ų i kalbos a o ojų san ykius; kalbininkams ūpin is jaunimo kalbos ugdymu, akcen uojan paga bą lie u ių kalbai i k . Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija... Te minologija | 2008 | 15 257 Liepojos pedagogikos akademijos docen ė Dzin a Šulcė kalbėjo ema Valodasp aksespē ījumiLiepājasUni e si ā ē(Kalbosp ak ikos y inėjimai Liepojosuni e si e e). Remian is s uden ų apklausomis, ypa ingą dėmesį eikia ski i iškalbos menui, dėl o u i bū i suda y os sąlygos s uden ams dažniau kalbė i iešumoje. Apie pag indinius e minų da ybos būdus pasakojo La ijos mokslų aka- demijos ga bės dak a ė Ilzė Ilziņa. P anešime ISOs anda uie ekmeuz la iešu alodasp aksi:in o mā ikas e minoloģijasizs ādespie edze(ISO s anda ųį akala iųkalbosp ak ikai:in o ma ikos e minologijos a kybos pa i is) bu o minimi ke u i e minų da ybos būdai – esamų o mų a - osena i naujų o mų kū imas; e minų da yba naudojan su umpin as o mas; e minų da ymas pagal loginį išplė imą; e minų kū imas aikan skolinius. Pasak p anešėjos, naujai suda y i e minai iška u ė ų bū i ke- liami į duomenų bazę i suda y os sąlygos, kad jie bū ų keičiami, jeigu a o ojai pasiūly ų ge esnį a ian ą. Dok o an ė Ani a Ščucka (Ryga) skai ė p anešimą NoTe minoloģijas un alodaskul ū asg upassēžupie edzes:ieska s ēs u ē (IšTe minologijosi  kul ū osg upėsposėdžiųpa i ies:is o inisž ilgsnis), ku iame bu o minimi pag indiniai užda iniai: e minologijos ka o ekos suda ymas; pe iodinių leidinių, ski ų kalbai, sekimas; konsul acijų žodžiu i aš u eikimas; kal- bos p ak ikos dienų i kalbos sa aičių engimas; kalbos p ak ikos posėdžių o ganiza imas ginčijamiems klausimams sp ęs i. Konsul ācijāsbiežākuzdo iejau ājumi(Dažniausikonsul acijųme uužduo- damiklausimai) – Vals ybinės kalbos agen ū os konsul an ės Di ės Liepos ema. A k eip as dėmesys į d iejų ak ualių kalbos p oblemų egzis a imą – la ių kalbos ašybą i ik inių daik a a džių ašybą a ei yje. Pasak p ane- šėjos, pasi aiko i įdomybių, pa yzdžiui, p ašymų iš ieno a ki o poli iko kalbos pašalin i pa azi inį žodelį eiksim(sakykim) i pan. Į a chi ek ės, isuomenės eikėjos Maijos Sinkos e o inį klausimą Quo adis,la iešu aloda? (Ku eini,la iųkalba?) bu o a saky a, kad kalbos padė is y a k i inė, o daba inis laiko a pis gali bū i adinamas sumišimu. Apie kalbos s ilių sąmaišą kalbą ęsė p o eso ė Maija Bal iņa – Valodas p aksekul ū uk uscelēs(Kalbosp ak ikakul ū ųk yžkelėse). Ag is Timuška, Vals ybinės kalbos cen o di ek o ius (p anešimas Vals s alodascen sla iešu alodasp aksei(Vals ybinėskalboscen asla ių kalbosp ak ikai)), apgailes a o, kad kalbos a kymo da bams neski iama lėšų, o opiausia šio laiko a pio p oblema y a į ai ių pa adinimų ašymas didžiosiomis aidėmis. 258 Pabaigoje La ijos uni e si e o agen ū os „La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as“ su eng os a p au inės kon e encijos Ak ualūskalbos p ak ikosklausimaidaly iai pa eikė ezoliuciją, ku ioje pab ėž i šie esmi- niai kalbos p ak ikos dalykai: La ių kalbos ekspe ų komisijos da bo ak- y inimas; in o macijos apie ak ualius kalbos klausimus skleidimas; kalbos kul ū os p opaga imas mokyklose, uni e si e uose, ki ose įs aigose; kalbos ins i ucijų yšių su isuomene, aip pa su la iais, gy enančiais ki ose ša- lyse, i inimas i k . La ių kalbos p ak ikos p oblemos nes e imos i lie u ių kalbai. Tu ime ko ieni iš ki ų pasimoky i. Gau a 2008-12-12 Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as: [email p o ec ed] Sol i a Labanauskienė | Ta p au inėmokslinėkon e encija...