156
18831916 m. ca equizmai
y sus eligiones
e minų eikšminės g upės
AUŠRA RIMKUTĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Ca ekismas (g . ka ēchēsis ins ucción, enseñanza) es o glus as 1991: 187; KEŽ 1997:
566; ambién é. RŽ Kazimie o Sk odzkio T umpame Ka ekizme o Vado ėlyje į ge ą
162; LLE 2001: 224) o, como esc oma kun. los undamen os de c is ianismo (VLE IX 2006:
Spa iednę i š . Komuniją (1904), es ins ucción a a és de p egun as y espues as,
lo que p igla desde el homb e: 1) Dios, 2) p ójimo y 3) la elicidad del homb e mismo, y
ap opiadamen e su alma (TK 9)1. Así ca echizme gene almen e p egun as y no
sudė ingų espues as o ma p esen adas e e dadas, sac amen en ai,
c is iónicas e exp esación, más impo an es o aciones, Dešim Dios ímandymų y
o a. Na u almen e, ca echismo con enido depende de eisedición pe iodo y
ad esa o. Puede se des inado a niños, jó enes, adul os, i.e. pasaulieços, ambién a
sace do es, obispos y e c. ( ambién é VLE IX 2006: 566567). Jų bū a de di e sas
ampli ud. Los sace do es an es ensho amien o daban y aúneduoda enjadus segui
ca ekismo iesų.
Ya al comienzo de c is ianismo desde ca ecismo ue enseñada ikybos
asun os. El p ime manuale o bajo el nomb e ca ecismo edi ado XVI a.
e ce io decmecio inales (1529). Es e p o es an e Ma in Lu he io
Ca ecismo (Didysis ca ecismos pa a sace do es y Mažasis ca ecismos
pa apijiečiams). P ime o ca echizmu lie u ių kalba ( ambién y p ime a
imp en ada lie u iška knyga) es conside ado Ma yno Maž ydo Ka echizmas
e angelikams lu e onams (1547). Pa a los ca ólicos el p ime ca ecismo ue
p epa ado Mikalojus Daukša (1595)2, pa a los e angélicos e o ma ams
Me kelis Pe ke ičius (1598). Es o pa icula men e aliosos monumen os de la
lengua y eligiosa idea de la his o ia. En es e a ículo se esumen b e emen e
de un impo an e pe íodo de la his o ia de la lengua li uanas XIX a. dos úl imos y XX a. dos p ime os diez-
1 Ci as No hay nada ne aisy a.
2 Se c ee que el p ime ca ecismo pa a los ca ólicos de lenguas Li uanas, compues o según okiechos jesui o
P. Kanizijaus ca ekizmą, ue edi ado en 1585; sin emba go su ejemplio ių no hay su ido (LLE 2001: 225).
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 157 mečių ca ekizmai. Šal iniai ecop i desde Vaclo o Bi žiškos,
Li uania TSR y Li uania bibliog a ijas, ambién Li uania nacionales Ma yno Maž ydo
llamados palab aju ca echizmas. En es e a ículo se esumen ca equizmas llamados
biblio ekos elek oninio ka alogo. Reikia pasaky i, kad ne isi ka ekizmai
desdeguldymu, mokslu, hand edžiu, ka eche išku pamokymu, ado ėliu, ado u, š en ąja
his o ia, ikybos pi mamoksliu o mokslu, ka alikų ikėjimo aiškinimu y pan. Que es o
ca ecismo, gene almen e se indica de la publicación p a a mėje. Además, u a
publicaciones, cuyo í uloim mencionado la palab a ca ecismo, pe o es o isai no
ca ecismo. Ellos no se abo dan en es e a ículo, po ejemplo, en 1906 Vilniuje edi ado
kun. Juozo Amb aziejaus Elemen o ius con pin u as, po e iais, ka alikiškai ca echizmas
y minis an u u jun o ó capí ulos sin ca echismás, eip pa a los niños pequeños, como y
g andes, anhelshan es ap ende a lee y esc ibi 3. Aunque en la po ada icha esc ibe:
su po e iais, ka alikiškais ka ekizmais i minis an u u, pe o en la publicación es os
cosas no (LB I 2006: 115).
El a ículo iene como cen o de a ención odos los ca equismos según mencionadas
uen es encon a y accesibles. Neap a iami sólo según las uen es desc ibi o muy
de o madas publicaciones y del A qui o de la cul u a li uanas de Es ados Unidos
Pu name almacenamos 1908 m. B ukline emleis o T umpas ca echism: con i mado po
Žemaiczu y Vilniaus yskupysczu y po Mohilo os4 a chi iskupys ės. 3-ias minis imas
con spaudėjimu 8 XIX baiminimu y Visian u os. ellos impo an es en el inal de a. XX a.
inicios de e minología kai . Desde luego, su alo no es uni o me: en uno apenas uno
o o é mino Li u iško, gausu s e imų, y en o os a la in e sa. Además, en algunos se
puede encon a incluso e minos de iniciones, no as po e minos a osenos y pan.
Debido a la mayo ía de e minos e miniškumo dudas no su ge. y es os se ecogen,
pa a mos a , cuál ue la si uación de la e minía de la eligión del pe íodo
conside ado, cómo ella cambió y qué le ca ac e iza. El olumen de ca ecismos ambién
desiguoda desde keliolicos has a a ios cien os de páginas. Más a menudo ellos de
pequeño o ma o.
Además, en es e a ículo se in en a, basado de algunos ca ecismos (ž .
lis as de uen es) ecopilado ma e ial, ci a más impo an es y ecuen es
signi icmines g upos de é minos de eligión y de ini , qué es el é mino de
eligión.
Es e géne o de li e a u a ebanny ina muy impo an e e minijos (y en
gene al kal3 Elemen o ius ue espi i uales y esnessnybas p osc us as (LB I 2006: 115).
4 Aho a Mogilia as (PV 2006: 281).
158
bos) uen e. Besi o muojančiai bend inei lengbai lie u ių XIX a. galeXX a.
inicios ca echizmai ue nepap as ai signi ica i oas asun o. En ellas Li u ias
lengua (no s y no siemp e pu ana) ue on ixosados esmincias nacio de
ikėjimo, cul u a, así como ida ex ai. P ecisamen e de ellos e , cómo
ue on c eadas, implemen adas e incluso a ianzadas las no mas de lengua
e minijai būdingas i pas o umas, i ki imas. I ai, ma y , labai no malus
bend inesa. Ca ekismos de ese pe íodo asun o.
18831916 MET CATEKISMAI
Du an e un pe íodo de ein a y es años desde 1883 m. has a 1916 m. ue
edi ada 86 ca alikos y 11 p o es an os de di e sa olume a ca ecismos y sus
pis asy ų o complemen y ų au o ismos (pa icula epe i inai). La mayo ía de
ca ecismos imp imida en la Pequeña Li uania Ka aliaučiuje, Tilžėje, Bi ėnuose,
ambién en Klaipėda, Seinuose (43 ca ekizmai), po que au o idades del impe io
uso cua en a años p ohibus Li u išką spaudą la yniškais ašmenimis, como
ašo Vy au as Me kys en lib o D audžiamosios 1864 lie u iškos spaudos
kelias1904, Vilniaus lie u iškų knygų leidybos cen as bu o lik iduo as. Es a
publicación se concen oó más allá de los mu os del impe io uso, en la población
li uana de la pa e de P usia (Me kys 1994: 9)5. Ma y , a o anki Li uania
pa gana senos lie u iškų knygų leidimo adicijos i suda ė sąlygas Mažajai
geog a ie padecimien o, así Li uiai con e i se de es os lib os cen o de
publicación. Muchas de ellas allí edi ada y después de 1904 año (ne 15).
En la G an Li uania Vilniuje y Kaune ue on edi ados 26 ca ecismai. Casi odos
ellos apa ecie on le an ados la p ohibición de p ensa. Aunque en algunas de
las capas de con a akcines ca echisms se esc ibe que su luga de
au o ización Vilnius, Ye en ealidad ellos imp imien Majojoje Li uania (Ig . 1).
Nemaža pa e (17 ca echismos) imp eso ue a de la Menzosios y G an
Li uania bo des Rusia (Sank Pe e bu ge (anuen iempo Pe og adas) y
Moscú oje), en Es ados Unidos (Čikago, Filadel ijoje, B ukline y Šenandoa (PV
2008: 399), Vaukegane (Es ado de Illinois)). A k eip ina a ención, que es o
después 1903 m. izėję ca echizmai.
5 Vanda S onienė en lib o Lie u os knyga i isuomenė: nuo spaudos d audimo iki nep iklausomybės a kū imo (18641990)
esc ibo que Vilnius y spaudos d audimo me ais pe liko impo an e cen o de la publicación. Vy iausiosios spaudos
eikalų aldybos da os, m. 1869 Vilniuje salie on 155 publicaciones, 1882 m. 286, 1900 m. 455, la ynų, okiečių, ancūzų
1903 m. – 690. Daugiausia jų išleis a žydų, usų i lenkų kalbomis, kasme po kelis leidinius pasi odyda o
lenguas (S onienė 2006: 21).
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minología | 2008 | 15 159
1 ig. Kon a akcinis ca echism, imp eso en Tilžėje 1901 m. Du an e el pe íodo de
p ohibición P udos publicados ca echismai son kon a akciniai6. En algunos los
au o es o suda y oyas del odo no anudi se, p esun amen e, sume imien os de
sec e o. Se ocul aban y los da os de emisión. An aš iniame lape ue esc i o
idegal o a luga de salida e años. An esan aš a io paglapie a menudo Žemaiczių
ašoma ap oba a, p z.: Spausdin ileis a.Kaunę.Vasa iom.8d.1863m.
Vyskupas (2 pa .) o Iszpaus i daleido. Vilniuje 1863 iemposose Vasa io 8. dienoj
Vyskupas Žemaiczių: Mo iejus Vałancziauskas, o Doszволено цензурою. Вилно 1864 г.
y k . Las gana de Pnygelė a menudo ue on i madas slá i a džiais, po ejemplo,
kunigas Žal a is (kun. P. Legeckas), A. Ku ie is (kun. A. Alekna), Pe as G ažbylys (kun.
P. Januše ičius), dėdė A anazas (kun. K. Pakalniškis), Ranka (kun. P. S a kauskas), a
eces incluso slapy aidžiais, po ejemplo, J. D. (kun. Juozas Danielius), J. K. (kun. Juozas
Ka ilius), J. P. (kun. Julupas P anai y ė), K. K is ė (kun. J. Todos ca echizmai e s iniai.
T a a p incipalmen e de polkų, ambién de usų, okiečių, ancūzų y ingles idiomas. En
es e a ículo ellos se di iden en ca alikos, e angelikos e o ma os y e angelikos
lu e onos ca ekismo.
CATALIK CATEKISMAI
La mayo pa e en e 18831916 se publicó ca ecismos ca ólicos de has a 86. Todos ellos se a an en el a ículo po
luga de au o ización y año y po des ino. Debido a p ohibius Li u išką spaudą la yniškais ašmenimis p incipalmen e 6
Iecon is D. J. Deha bės Rymo ka alikiškas didesnys ka ekizmas dėl lie u iškų mokslainių Ame ikoj, edleis as leidinių
bu o išleis a užsienyje, p incipalmen e ap a ini ne Didžiojoje Lie u oje išspausdi i ka ekizmai.
m. 1904 en Chicago.
160
Más de ečdalis ca ekismos ka alikų išspausdin a Tilžėje impo an e cen e de
publicación y dis ibución de la p ensa lie u iška p ohibiamosios (31 ca echismas).
paklausus y populia us ue kun. Rocho Filocho skio (Roch Fiłochowski, 18381896) el
ca ecismo en discusión del pe íodo publicados a ias de sus aducciones.
Den o de la lengua li u ias del polkų idioma adujo ac i os de ese iempo
lie u iškų knygų edi o kun. Aleksand as Vy a as (18371863?). Tai Szi iesibė
ikejimo o T umpas iszguldimas eque ingiausiu Rimo-ka alikiszko ikejimo daliku
(Tilžė, 1888; es ysk. M. Valančiaus ap oba a, además, en el i aš iniame lape se
indica que edi ada Vilniuje 1860 m.). V. Bi žiška és e ca ecismo o a edición lo
conside a A. Vy a o e s ą R. Filocho skio T umpą ca ekizmą (1889, 1893, 1894,
1895, 1897). Sin emba go en él hay elemen o io, minis an u a y o os p iedú,
además de eso, di e encia ca ecismo ex ai, po lo que es as lib ogelés
apa inas como dis in as. 2 ig. Kon a akcinio ca ecismo ap oba a Así, como ya
se ha mencionado, A. Vy a as adujo y T umpą ca ecismá según kunigo
Piłakauskio iszguldimo con neku eis ú ilesis p idėjimajs (Tilžė, 1889; es ysk. M.
Valančiaus ap oba a, se indica que empies a 1863 m. Vilniuje). El ca ecismo desde
1888 m. edlei o di e encia en que en él es á dada abėcėlė y skiemenación, š .
F anciškaus Saleziečio b e es lección de cómo
eikia š en ą ožančių kalbė i, minis an ū a i ki i p iedai. 1897 m. Tilžėje
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minología | 2008 | 15 161 edi o T umpas ca echism según iszguldymą kunigo
Pilakauskio con neku eis ú ilesis p idėjimais (y a ysk. M. Valančiaus ap oba a, indica
1860 año de pe miso Vilniuje). TSR bibliog a ijoje de Li uania 1893 m. ca ekizmas
nenag inėjamas. El mismo ca ecismo imp eso en Tilžėje 1894 m. (y a ysk. M.
ap ašy as pagal de o muo ą egzemplio ių i šal inius. Jis šiame s aipsnyje
Valančiaus ap oba a, indica 1860 año de emisión). 1895 m. éleis o T umpas ca echism
según kunigo Filochowskio iszguldimo con neku eis ú ilis p idėjimais (Tilžė; ap oba o
ysk. M. Valančius, se indica que éleis a 1860 m. Vilniuje). 18891897 en los ca ecismos
edi ados la minis an u a es á en lengua la ynas. 1905 m. Tilžėje, según da os de la
bibliog a ía de Li uania, salie on dos ca ecismai (di ie e su olumen).
Kun. R. Filocho skio ca ekismó de polkų lengua en aduce y Vaižgan as
(1869–1933). La p ime a edición salió 1897 años. Lie u os TSR biblio-18691933). La p ime a edición salió 1897 años. TSR Li uano biblio-). La p ime a edición salió 1897 años. TSR Li uania bibliog a ía él
desc i o según 1898 m. edición T umpasis Kun. Filochowskio ca ekizmas Vaiszgan o e s as (y a Žemaičių yskupo ap oba a, en el i aš iniame pagina es á indicada que knygelė išleis a Vilniuje)
y uen es. año ca equismo p a a mía Vaižgan as esc ibe que T umpasis kun. Filocho skio ca ecismo se á po o os simila es mejo , lo que con i ma y los o os polkų, y la g an su di usión
en e los li uanos: la p ime a ansmisión, aunque ue e iblemen e compues a, ya dispuso 20.000 1898 (TFK 1898 45). Además, en es a edición ex añashos es án dados algunas de las palab as
co espondimenas polkų kalba. TSR Li uania bibliog a ía es a edición de ca equismo de 1898 años se conside a an u (LTSRB
1985: 365).
1901, 1902, 1905 (és a edición es 1901 m. con a akcinio ca echismo paka ojimas),
1907, 1913 m. salió T umpasis Kun. Filochowskio ca echismas Vaiszgan o e s as.
Es o, como esc ibe an aš iniame lape, an as pa aisi as y suplemen adas edición.
Vaižgan as p a a mėje Lie u iai nosiguki e! ! Szi a kningelė es Ca ekismo, no
Elemen o io! ! esc iso que el ca ecismo es ampa, ácil en endimien o ciencia de la
e (TFK 1901 3). Vaižgan as algo aisé ca ekismo lengua. Es o apa ece de los pasos,
en los que él p opo ciona has a ol po e ios usados co espondien es, po
ejemplo: e mus malonė, ikėjimas, głobėjas, pasaulis, úl ima nochea enė, pe o no
łoska, ie a, apiekūnas, s ie as,
pasku inioji eče ė i pan.
m. expleis as T umpasis Ca ekizmas Kun. Filochowskio, Vaiszgan o e s as.
T eczią ez iszleis as, pa aisy as 1904. Un ca equismo, como esc ibe en i ulación,
imp imiido en Vilniuje (y a Žemaičių yskupo ap oba a; se indica,
kad išleis a 1863 m.), o ki as – Tilžėje (ap oba os nė a). Tačiau abu išleis i
162
Tilžėje. Jüno esnošas p opo cionan algunas palab as co espondimenas
polkų kalba. TSR Li uania bibliog a ía esc ibe que daugumos ejemplio ios
encimaelle en los da os de emisión con a accinio ce cio ada uščia lipdė.
En las sub as ónicas páginas desiguodos inje és y algo di e en es uen es (LTSRB
1985: 366).
Ki ų ka alikų ka ekizmų 18831916 m. pe íodo edleis a ku kas menos. De ese
me o ca ecismos de g an olumen (nou 332 a 440 páginas) se dis ingue Moksłas
Rimo ka aliku (Tilžė, al ededo 1888, 1900 (2 ca ecismai; di e encia sólo 325332
páginas, p ác icamen e es o homodie leidiniai), 1905 m.). Aunque ca ecismo
au o ius nou ody as, sabe, que pa engé Žemaičių ysk. Mo iejus Valančius7,
edaga o kun. A. Vy a as, a ašybą aisė poe a Mai onis (LTSRB 1985: 257).
Au o ius p akalboje esc ibe que él se es o zó idan kiekwienas Lie uwis y
Žemai is galē u lengwei lee i i y en ende wis, qué sólo szioje knįgelēje i a
pa aszi a. Iszmecziau palab as di e sas y la mayo pa e no en endidas, y
asziboje p isiłaikiau cuan o podēdamos conocido man lie uwiszku
kałbamokslu (MRK 1888 5). del año no hay A. Vy a o aisy as 1905
1888 m. libe ación, a más emp ano.
Majojoje Li uania imp esdi i du kunigo, lib os au o iaus y adėjo Pe o Legecko (18441934) Ka akizmai
ka alikiški, isu eikalingiausi dēl aikų i žmonių p aszcziokų, con lemen o iu i minis an u u. Pa aszi i kunigo
Žal a io (1892 m. (2 ka ekizmai); ambos publicados Tilžėje, aunque en la i i ulación icha esc ibe que Vilniuje;
es os ca ecismos di ie en lige amen e la esc i u a, sin emba go, al discu i los é minos de la eligión, se
c ee que es o no es impo an e, ellos se conside an una publicación). m. Bi ėnuose8 salió Ka akizmai ka alikiški.
Visu eikalingiausi po los niños y pe sonas p aszcziokų con Lemen o iu y Minis an u u. Medžiaga ecog a de
1892 m. Tilžėje y 1903 m. Bi ėnuose emi ió 1903 ca echismos, cuyo con enido comple amen e idén ico, pe o
di e encia luga de publicación y algunos emas de esc i u a. Oi o 1892 años ca ecismo isleis o Vilniuje. Él
páginacipium y esc i u a coincide con Bi ėnuas isleis u ca echizmu, po lo que nenag inėjamas. La pa e ex o
en odos los ca ecismos es á la ynų kalba. Tilžėje 1898 m. expleis as kun. Ma yno Sede a ičiaus (18291907)9 7
Vysk. M. Valančius (18011875) uno de los p ime os nelegalios p ados o ganizado es de Majojoje Li uania <...>. Ya
en 1867, de sus p opios ondos cons i uído un ondo especial de lib os imp imiendo (8000 b.), él a a és Tilžės
ka alikų kunigą J. Zabe manną (J. Cabe maną) se puso en con ac o con enykščiai imp us u ininkai y comenzó
sis emá icamen e publica lie u iškas lib os (S onienė 2006: 23). En lib os edybá yskopas incluyó y o os
kunigus, y pasauliečius.
8 Bi ėnuos Publicado sólo un ca ecismo. 9 Kun. M. Sede a ičius, como ha esc i o V. S onienė, ėmėsi M.
Valančiaus p adė o nelegalios lie u iškos spaudos edibles y dis ibuidos o ganiza o iaus da bo (S onienė
2006: 30). Él Su alkijoje a es e abajo incluyuké bajo á
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 163 ca echism Po e ei, Ak ai y o as eque ingiausi cosas ai,
cuales iene conoce k ikszczionis Rymo-Ka alikų ikėjimo. Pa asze kunigas M. S. Dalis
lib ogelės ex o es la ynų kalba. Ex inashones dada e minos sinónimos. Ve que
p io idad se o o ga a los é minos de la eligión li uaniška, ej.: pecadoklausys, ypa a,
kančia, yščius, y no spa iedninkas, asaba, muka, gy a as y e c. 1902 m. Tilžėje isleis o
publicación i ulándose T umpi Rymo-Ka alikų Ka ekizmai. Aiszkei iszguldy i po el
enseñamien o de niños an e la p ime a Spa ėdnės y S. Comunijos (pi ma) pa e10.
An aš iniame ca ekismo lape au o ius nenu ody as. Tai G acijano Ma cino Že uskio
(Rzewuski, 18271897) ca ecismo Mały ka echizm zymsko ka olicki e imas. Kas iz
adució, no u dy a. P ác ica dice que lib ogelé se des ina a niños que se p epa an pa a
i a
pi mosios Komunijos, i jaunimui.
1903 m. Tilžėje salió kunigo, his o iico, eligiosos aídos au o iaus y adució
An ano Aleknos (18721930) Ca ekismo pi mamokslis o T umpas Suglaudimas de odos
los es udios más eikalingos sen o ka alikų Tikėjimo. Pa ašė A. Ku ie is. Knygelė
muy umpa sólo 16 páginas de. No hay p a a mia. P esen adas pode osas y más
impo an es p egun as de e y espues as. Además, no hay ap obación. m. ambién
Tilžėje isleis o kun. Kazimie o Sk odzkio T umpas Ka ekizmas, o Vado ėlis en ge ą
Spa iednę e š . Komuniją 1904. K. Sk odzkis (1798 1874) ue Kulių klebonas. La p ime a
edición ca ecismo ue esc i a 1850 m. Es a segunda edición, p epa ada después de la
mue e del sace do e. Knygelés al p incipio inse ado la palab a Išleis ojų y
au o iaus p a a mė, en la cual esc ibe que umpas lección […]apie p o echosa
e ec uimą de odos eikalingísimo g iešnam homb e a la exalción duchios
sac amen o paku os s . y dig o acogimien o Kuno y Bladio de Jesús C is o
des inado dėl jaunuomenės žemaičių ka alikų (TK 1904 8). Esos mismos años Tilžėje J.
Šenkės imp us u ėje imp esdi o (18661948) T umpas Rank edelis Ka ekėzos y
kalbininko, publicis o, isuomenės eikėjo, kunigo Po ilo Januše ičiaus
Omylijų apsakynė ojams. anelė B oliams Kunįgams y Ka ekė ams. An es i ulación
Pi mojii An ojiD asiškosiosIškalbosDalisKa ekė ikai Omyle ika.Do-
esc i a au o iaus alii a dis Pe as G ažbylys. Knygelės p a a mėje se esc ibe que
se asigna a los clé igos de semina ios, pá apijos sace do es y odos Ka ekėzos y
Omylijų apsakynė ojams (p. 3).
S. Kušeliauską, eigulį J. An ana ičių y apylinkės pa ikimus als iečius. M. G upo Sede a ičiaus leido y
pla ino lib os de con enido eligioso. El mismo sace do e en las oscu as noches ca ua no sólo po su pa apía, sino y
olimas Žemai ijos ie o es, Seinus gabeno spaudą, o jo alkininkai ją skleisda o a p ie os gy en ojų“
(S onienė 2006: 31).
10 Sob e la segunda pa e ca ecismo no hay da os bibliog á ica.
164
1905 m. Tilžėje salió Ca ekizmas, o, Po e iai y ju iszguldimas y ožanczius con
maldomis y me inemis y waka inemis. Su au o y aduc o no indica se.
Bemaž dešim adalis ka alikų ka ekismų edi ado en o o g aname XX a. comienzos
lie u ių kul ū os cen e Seinuose (8 ka ekizmai). 1899 m. p obablemen e Seinuos
imp esdi o An ano Ba anausko (18351902) del la ynų kalbos iz e s as Ka ekyzmas de
dec e o Susi inkimo bažnyčios iden iškio p abaščams, liepiando Pijui penk am,
papiezi, emi ido Rymę me . 1566 exp ius as. Es e ca ecismo ejemplio io se gua da
Anykščiuose A. Ba anausko y A. Vienuolio-Žukausko memo ialiniame muziejuje,
mic o ilmas es á en biblio eca de la Academia de Ciencias de Li uania.
1908 m. Seinuos isleis o ca echism Maža do anėlė Lie u os jaunimui. Jį esc ibió
kun. S. Na ke ičia. Es a es la segunda edición, que el sace do e p epa é conocido
buena clo ia consecuenciasm by, co igęs e o es de p ensa, y la mayo ía muy
ú iles ad e encias añadėjęs (p. 9). A la p ime a edición el ma e ial ue ecogido,
como esc ibe P akalboje a la segunda edición, desde kun. A. Ma cinskio, F.
Bi kauckio, Chaignono, K ulickio, A na o, Osmalauckio y o os abajos (p. 9).
Seinuos 1910 m. edi ados kun. Ju gio Felikso S agio Po e iai, P isakymai y
Ca ekizmas según Rymo Ka alikų mokslo. Ano V. Bi žiškos, publicación lengua a
aisė K. Būga (Bi žiška 1939: 2545). El ca ecismo es á des inado a aquellos que se
p epa an pa a i la p ime a Comunión. En el p ólogo el au o esc ibe: Incapaciendo
de la gen e u ilizada je ga a esc ibi , que noap é culpable de la lengua li uanas y
su bu la, u ei im i muchas ales palab as, de las cuales la gen e no en iende:
pe o, me pa ece, de es o no hab á did malgo lec o ojos, po que, p esas
pag įžos, ápidamen e eco dís la gen e ol idó los p opios espí i us y a las
nue as, a las pe iciones, a las pe iciones, a las cosas áciles, que muchos
acos umb a a los ex años, como ščesly as, p i nis, loska, maclaim, p ijem en
luga de es os. (p. 1). Que odos en as ų ca ekizme usadous palab as, au o io al
inal de la publicación p opo ciona ocynėlį, en el cual explica desen endidos
palab as.
Allí mismo m. imp esdi o kun. Juozo Ši io p epa ado T umpu is ca echism pa a niños: maža do anėlė
kalėdojan , 1911 1912 m. Po ilo S akausko (slapy a dis Ranka) A moki ka echizmą? Maža do anėlė aikams i
kun. Juozo Daniel11 T umpas ca echism: asignado a niños que besi uja 11 Juozas Danielius (18851968)
pedagogas, kunigas, que e mina en la An a Gue a Mundial se pasi auk Wes e nus, más a de asis ido en
Canadá. Rašė Lie u os mokykloje pedagoginiais y ka eche iniais asun os
(LB I 2006: 269).
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 171
EVANGELIK REFORMAT CATEKISMAI
Lie u iškų e angelikų e o ma ų ka ekismų, izleis ų s aipsnyje
abs ac amaoju pe íodo, son sólo dos. Du an e odo el siglo XIX de ellos
edi a es (1803, 1857 y 1861).
A ga us spaudą, 190922 m. Vilniuje, M. Kuk os imp us u ėje, imp imió el
Ca ecismo e angelikos- e o mados pa a niños de la e ( ig. 4). Jį p epa ó el
sace do e Jonas Šepe ys23. Es más amplia edición del ca ecismo de Heidelbe g.
Ano ūno Baublio, ísis ca echismo jun os ue p ime o kompak ialmen e isleido
ikybos ado ėlis y p ime o ca echism, que pa engė als ie iškos kilmės
lie u is kunigas (Baublys 1998: 35). Él esc i o ela i amen e bonja, eglamen iga
y pu a de la lengua Li uania. Ba ba izmos pocos, ej.: kielikas, ge cogienė,
pė nyčia y k .
4 pa . 1909 m. Ca ekismas niños e angelikos- e o mados del e 1916 m. Pe apilyje imp esdi o an as
e angelikos e o ma os ca ekismas Ca ekismas e angelikos- e o mados del e. Tai o icialus gue a me o
leidinys, al cual ap obo la ka inė Pe og ado cenzū a 1916 m. sep iemb e 13 d. decisión. Aunque au o nou iy o,
se c ee que es o es J. Šepečio ca ecismo edición. Es a es uc u a de lib ogelés poca cosa di e encia del 1910
m. isli os. Es e ca ecismo apa ición ue un signi ica i o e en o, que mos ó que y en des a o kias
condiciones, lejos de ė ynės, lie u iai e angelikai e22 An ka ekizmo i šelio nu ody i 1910 m., an aš iniame
lape 1909 m. (ž . 4 ig.). 23 Jonas Šepe ys (18671941) e angelikos e o ma ų kunigas, supe in enden e de Vilniaus
pa apías, auš ininkas, cuidándose de los asun os de la lengua li uanas, edaga ęs y con sus ecu sos edi ęs
p ime e o ma ų eliginį laik aš į Pasiun inys (19071913 m.), ambién e o ma ų žu nalą Mūsų Žodis (K egždė
1978: 165, 177179).
172
o ma ai no ol idó su a ea más impo an e y asignó ondos y iempo a educa a niños y jó enes (Baublys
1998: 43). Se puede menciona que 1936 m. epe i inai edi ado kun. J. Šepečio pa amas (iš auka e .- e . ikybos
aikams). REIKŠMINS CATEKISM RELIGIJOS TERMINGUPES En es e encí culo se discu en los é minos de
šy as ka ekizmas, aip pa 1943 m. A. Še no pa eng as Heidelbe goka ekiz-
eligión u ilizados en ca equismos según el signi icado. Pa yzdžiai colec i de lib oselos: T umpasis Kun.
Filochowskio ca echizmas. Vaiszgan o e s as (1901), Ka akizmai ka alikiszki. Visu eikalingiausi po los niños
y pe sonas niños p aszczioków con Lemen o iu i Minis an u u (1903), kun. Kazimie o Sk odzkio T umpas
Ka ekizmas a ba Vado ėlis į ge ą Spa iednę i š . Komuniją (1904), kun. J. Laukaičio Mažasis Ka ekizmas
aikeliams, p isi uoši į pi mą išpažin įan iems i š en ą Komuniją (1904), ys edys Išguldymui idējām
mokykloms (1905), Š . K. Pal a oko Tikybos mokslas (Š . Is o ija i Ka ekizmas) (1916). Es e a ículo no
p e ende una análisis de allé. Se quie e da sólo bend esnius obse aciones y p incipales signi icmines
g upos de é minos us oyos en ca ecismos. P opo cionada di e sa o igen de una ozodžių y compues os
e minos: y pu nai lie u iškų, y in e nacionales, y s e imų lie u ių kalbai. Skliaus uas se indica nelie u ichas
e minos o igen. An e algunos in e nacionales e minos no denudi a lengua in e pininkė. An e los iejos
p es ados el o igen ambién no u odoma. Nan kilmę bas asi bas e en el dicciona io de la lengua Lie u ių, en el
cual ixuo i casi odos el a ículo minimi nelie u iški eligijos e mininai, excep o algunos palab as
in e nacionales25, y más ecien es dicciona ios de palab as in e nacionales. Del o al dis ingue 13 e minos
de eligión signi icmínicos g upios. Sin duda, cada uno de ellos puede discu i se en de alle. Además, ellas de un
modo u o o es án elacionadas. Fundamen ales e dades de la e c is iana, ej.: e e na ida26 KERTV1 3,
KERTV2 3, TM 6 (plg. ida e e na TFK 8); ecomp a TM 82 (plg. ecomp a de pe sonas TM 81); a islimas de
numi u24 Es o no es el habi ual ca equismo. Como esc ibe P akalboje, es man edis, del cual debe ía
enseña se baikelius en p epa ación pa a la p ime a Comunión (p. 5).
25 Dauguma nelie u iškų eligijos e minų Lie u iųkalbosžodyne žymimi „x“ ženklu i e inami kaip ne a -
o ini en la bend ine a habló.
26 ejemplos se p esen an esc i u a au én ica. Algunos é minos de o igen es animas aho a ya no se usan.
Ellos ienen Li u iškus co espondimenis.
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minología | 85, 2008 | 15 173 si los TM esu ección TFK 8, C is o esuci ado de
los noi íos KERTV1 20, kūnų de los noi íos esuci ado KERTV1 7; Cue po de C is o
KERTV1 26, KERTV2 26 (g . Ch is os), e dade o cue po de Jesuc is o TM 122 (g .
Iēsous < heb . Ješûa Jehôšûa; g . Ch is os), e dade o C is o [sangús] TM 122,
Vieszpa ies Jezuus Ch is us TFK 26, KK Blood o Ch is [K aujas] TM2, 12 6, 124;
Su e de los pecados KERTV1 KERTV2 6, 6 (el pe dón de los pecados) TM 28 (g . K ep.
sal ación de KERTV1 6, iszganismo duszios TFK 11; apa ición TMK KERTV1 6, KERTV2
Dios apa ición TM Dios apa ición KERTV1 4, KERTV2 4, Dios p o aizda TM 76, g acia
de Dios KERTV1 23, KERTV2 Dios 23, palas KERTV1 14, KERTV2 14, [Dios] cas igo k
KERTV1 14, KERTV2 14; e en la e TFK 11, KERTV1 6, KERTV2 6, 8, 71, KERTV1 4,
KERTV2 4 y 71,
Nomb es de pe sonajes eligiosos, ej. :27 Die as KERTV1 3, KERTV2 3, Die as
Tė as TFK 7, TM 5, Die as Tė as Visagalis TM 5 (plg. omnipo en as Die as
Tė as KERTV1 7, KERTV2 7), Viešpa is Die as TM 7, Visagalis Die as TM 12,
Die as Sunus TFK 11, TM 6, Die as T ajybėje 142; T eicė (T ejybė) KERTV1 40,
KERTV2 39 (lenk. ójca); gany ojis KERTV1 3, KERTV2 3, Išgany ojas KERTV1
17, KERTV2 16, Išgany ojis Jezus K is us KERTV1 15, KERTV2 15; pana Ma ija
KERTV1 7, KERTV2 7 y k . También a es e g upo se pueden a ibui y los
nomb es de c eyen es, e di undiendo o no c eyen es y e c. pe sonas, ej.:
após ol TFK 23, KERTV1 TM 27, KERTV2 26, 72 (lenk. apos oł < g . apos ol>),
hijo de Dios KERTV1 3, KERTV2 3, he é ico 22 (lo . 42, hae e icus < g .
hai e ikos), ka dinolas TM 87 (lo . ca dinalis KK), klebonas TFK 24, KK 24 (lenk.
135 pleban < lo . plebanus < KKbs), KKas KK (lo . cle icus KK), klausė 222,
popieši (lenk. papieši TV), p anaji KERTV1 27, 2 26, 26 (lenk. TERTV).
obis, wiskup < g . episkopos) e k .
Sky ium menė ini an gam inių bu ybių denominaciones, ejemplo. : Die as Š en oji D asia TM 6 (plg. Die as d asia KK 11,
Die as D asia Sz en a TFK 11), Š en oji D asia KERTV1 7, KERTV2 7, angelas KERTV1 46, KERTV2 45, TM 12 (sen us. < g .
angelos, ambién aniołas TFK 15 (lenk. 27 Los é minos Dios Pad e, Dios Hijo y Dios Espí i u San o pueden se menė inos y en
el g upo de p incipales e dades de la e c is iana, po que la p ime a e dad más impo an e de la e, que hay que sabe
den o del iszganimo duszios, es: C eo que hay un Dios en íos Asabos: Dios Pad e, Dios Hijo y Dios Espí i u Sz en a
(TFK 11).
174
anioł< lo . < angelus< g . angelos)), angelassa gas TM 77, a kangelas
11 ( ambién a kaniuolas TM KK 10 (lenk. a chanioł < lo . a changelus <
g . a changelos), pik asis KERTV1 45, KERTV2 44, demnias KERTV1 47,
KERTV2 46 y k .
Nomb es de lib os eligiosos y ex os, ej. : KERTV1 5, KERTV2 5 (lo . biblia < g .
biblion), B e io ius KKKB 12 (lo . b e ia ium), E angelija KERTV2 18, TM 83 (lenk.
e angelia < g . euangelion), Biblia del Jesuc is o E angelija KERTV2 8, ca echismo
7 (lo . ca echismus < g . ka ēchismos), Mišiolas KKKB 12 (lenk. ms. Įžal < lo .
missale), lib ojojo 71, Pon i ikalas TMKB LR 12 (lo . pon i icale), Senojo [Įs a as]
KERTV2 5 (plg. S Sz . Con e, elacionados nomb es de acciones y enómenos, po
ejemplo: almužna 29 (lenk. jałmużna), ace ca de la KK 10 (b us. apeca, lenk.
opieka), 133, Dios Sudas TFK 17 (b us. cyd), ei i spa iednės TK 31 (lenk. sp g ieź),
gailēsis za g iekus TFK 29, desnaikinimas pi mkogaimio KK 28, 86 KK 131 (plg.
a gaila TM 10, plg. Pakū aMKV 7 (lenk. poku a), a gailosa likimas TM
pasimasimas in ka on TM 108, ambién spa iednė KK 25), k u inės pa eisimas TF
TM 97, 130 TM 97, meldimasė, nusi p edes ina ion o he commandmen 110, TM TM
TM 110, TM TM TM 133, TM TM TM 61 , TM 35 , TM TM 60 , TM 60 , TM 60 , e c.
Sac amen os denominaciones, ej.: a eilos sak amen a TM 127, di ma onė
sak amen a KK 29 (lenk. bie zmowanie; plg. bi ma onė a ba pad ū inimas
š en am ikėjime MKV 7), K iksz o Sak amen a TFK 28 (lo . sac amen um),
K ikš as MKV 7, Kunįgys ė KK 38, 27, Kuno y K aujo Sak amen a TFK 37,
Mo e ys ė LRKB 99, MKV 7, Paku os Sak amen a KKK 31, Pasku inis Pa epimas KK
Sakma Sak imas Pasku inis Sak imo Sz encziaus 24, KKK KERTV 291 KERTV 292 y
KK 38, sak amen asSpa iednės KK 32, su i inimo sak amen as TM 120,
k TV.
TM 11 (lenk. oł a z<lo . al a < al us, da plg. lo . al aa a,al a ia), š en as
Nuodėmių y ydų nomb amien os, ej.: engaudinėjimas KERTV1 42, KERTV2 41,
apsi ijimas TFK 10, 41, KERTV2 40, gėdiškasis gašlumas KERTV1 34, KERTV2 34,
MKV 8, 12, g iegas pi mgimis KERTV1 41, KERTV2 MK 40, KK 40, neapykan a
KERTV1 41, KERTV2 40, nečys a aV 8 (plg. lenkzys o a cTV), paleis u ys ė
KERTV1 41, KERTV2 40,
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 175 en iduación KERTV1 34, KERTV2 34, MKV 8,
pik ažodžia ymas KERTV1 42, KERTV2 41, pyk is KERTV1 41, KERTV2 40,
puikybė MKV 8, ūs ybė MKV 8, silpnybė KERTV1 14, KERTV2 šykš umas
KERTV1 42, KERTV1 41, KERTV2 42, ingV 8, inginybė KERTV1 42, 14,
KERTV2 13, asesina o KERTV1 41, KERTV2 40, KERTV2 42, asesina o
KERTV1 41, KERTV1 42, KERTV2 41 y k .
Do ybių nomb inimas, ej.: do idad (cna a) TFK 11, sabidu ía TFK 11, e KERTV1 6,
KERTV2 6, espe anza MKV 8, TFK 11, meilė MKV 8, meilė Die o TFK 11, espasios
[kais ybė] TM 117, belleza co po al TM 117, jus icia TFK 11, o aleza TFK 11,
p isi u ismo TFK 11 y k . Los nomb es de los o icios eligiosos, po ejemplo:
apie a de los san os Misiones 24 (lenk. o ie a; lenk. msza < lo . missa),
a naša imas TM 124, ce emonia de la Iglesia (o ce emonias) TFK 40 (lo .
cae imonia), comunija KK 30, KERTV1 33, KERTV2 32 (lo . communio), cue po de
C is o y sang e KK 24, KERTV1 32, KERTV2 32, Mišios KKos TM 7, laido u os KK 41,
KERTV1 24, KERTV1 5, KER2 5, 41 LR p ocessio (lo p ocessio) y e c. Li u ginosos
acceso ios nomb inimas, ej. : KERTV1 19, KERTV2 19, Dios ablas 109, pan TFK 7,
30, KERTV1 31, KERTV 31,2 122, g abas KK 15 (b us. гпоб, 1enk. g ób), kias TMKTV
48, KERTV 31,1 KERTV2 31 (plg. lenk. Kelch, okch), k apyla.KB 48 50 (lenk.
b uspidło, KK 32 KK), [pa ilions s s ] k iželis 137, 13 KK LR 13 KERTV1 19, KERTV2
LR 19, kuopka, KLB 49 (plg. b uskyb, lenk. kubek), mons os ia 49 KTV 49B (plg.
mons os ia <), 30 KTV 30, 30 (Bena), K anka, pa ia, KLM, KLM, e c., e c. KERTV2
KERTV1 KERTV3 KERTV3 KERTV4 KERTV3 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4
KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4
KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4
KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4
KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4
KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERTV4 KERV Š enčių, š enčiamų dienų y o os con concep os de iempo elacionados con la eligión, ej.: ad en as LRKB 105, KERTV1 39, KERTV2
39, 39, 109 (lenk. adwen , lo . ad en us), dangunžengimo diena KERTV1 40, KERTV2
39, KERTV2 39, 40, KERTV2 39 (b us. чaцвepг), didžioji pė nyčia KERTV1 40,
KERTV2 39 (b us. пятнiцa), ga ėnia KERTV1 39, KERTV2 39 (b us. гaвeнннe),
G abny LRKB (TVlenk Nekomnica), Kaldos KERTV1 KERTV2 38, KKwonma 29 (
KKlenk. bie zmowanie), KERTV P asidė TM TM1, numi usi TM, KERTV1 40, KERTV2
39, KERTV1 40, KERTV2 39, KERTV2 39, KERTV2 , KERTV2 , KERTV2 , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
ля) e k .
176
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
ymo) pa adinimai, p z.: a klanė KK 15 (lenk. o chłań), Bazilika LRKB 15
(lo . basilica < g . basilikē), Bažnyčia TFK 25, KK 19, TM 7, čysčius KK 37
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KERTV ,
KERTV , KERTV , KERTV , KERTV , KV , вялiк (дзeнь)), e bų nedėlia KERTV1 3940,
KERTV2 39 (b us. дзeĮ ai ios luga es eligiosos ( aip pa y iglesia
adminis a i o suski s- (lenk. czyściec), dangaus ka alys ė TFK 12, TM 139,
dangus KK 7, KERTV1 7, KERTV2 7, KERTV2 11, Ka ed a LRKB 15 (g . ka hed a),
klausykla 132, koplyčia LRKB 17 (lenk. kap < lo nica. capella), p aga as KERTV 7,1
KERTV2 7, p esbi e ija LRKB 18 (g . p esby e ion), skais ykla KERTV 92,
KERTV1 3, KERTV2 3 (b u al c . TMe) y k . Bažny inių d abujos y sus pa es
denominaciones, po ejemplo: alba LRKB 40 (lo . alba), a no as LRKB 41 (lenk. o na < lo . o na us), dalma ika LRKB 42 (lo . dalma ica ( es is)), hume ola o an pe inė LRKB 40 (lo . hume ale; aho a hume olas), kappa LRKB (lenk. kappa < lo . cappa), komža LRKB 41 (lenk. kamzia < lo . cam), s ula LRKB 41 (lenk. s ela LRKB 41), s ola a LRKB 42 (p ancana su a a; i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i);
unica) e k .
Así, como se e de ejemplos, elig ijos e minai es palab as y palab as
junginiai, į a dijan ys p incipales c is ianos iėjimo iesas, eligijos
eikėjus, así como an gam ines bū ybes, eligines lib os y ex os, con
iėjimo elacionados acciones y eiškinius, sac amen us, nuodėmes, ydas,
do ybes, eligines ce emonies, li u ginius eikmenis, iglesias ( eligines)
š en es, š enčiamas y o os con eligija elacionados concep os de iempo,
di e sos luga es eligiosos, la di isión adminis a i a de iglesias y sus
pa es, e c. Son concep os que ienen elación con la espi i ual
( eligine, ikybos) s e a.
IŠVADOS
1. Ca ecismo pa icula men e impo an e géne o de li e a u a de la Iglesia. Él
enseña a comp ende los undamen os c is ianismo, sus no mas mo ales y
é icas, en las que se basa la misma ida c is iano. Du an e ein a y es años
pe íodo (18831916 m.) edleis a 86 ca alikos y 11 p o es an os (9 e angelikos
lu e onos y 2 e angelikos e o ma os) ca ecismos. Du an e el pe íodo de
p ohibición de p ensa ellos ue on pe mi idos ue a de la G an Li uania.
P incipalmen e ca ecismas des inados niños y jó enes a ap ende . Así pa a
ellos u o impo an e el elemen o iaus Li u iško, na i a de la lengua
ugdy ojo papel. Ano A. Jakš o, bequí cada no able ca eche a cuidaba
pasigamin i su p opio ca ecismo. En ese modo el núme o ca equismos aumen ó cada año; de ellas p endió y dispuel a muchy-
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 177 bė kiek ienas sa o išku me odu, sa o iška
e minologija, sa o išku planu (Jakš as 1923: 239). Además, ob iamen e, que los
edac o es de ca ecismos ma é necesa ia la necesidad de aiškin i e minus
de o igen nelie u iška (especialmen e palab as in e nacionales).
Dažniausiai aiškinda o lie u išku a i ikmeniu – ka ais ykusiu, ka ais – ne.
Muchos e minos a ios.
2. Los é minos de eligión es palab as y conjunciones de palab as, en nomb e de las
p incipales c eencias c is ianas ibunales (amžinasis ida, exsal ación, ikėjimas),
eligiones eikėjus (após ol, he e ica, exsal a ojas, popiežius, obispás), así como
an gam ines bū ., (angeles, Die as, D asia, elnias y lib osines) y lib os (Biblia,
eks ija, Š en as Rainis), con e de e se necesi an acciones y enómenos li ú gicos
(almu, a gaila, Kun a, Kun o ek, po es as), sac amen os (K ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
k ik, k ik, k ik, k ik, k ik, k ik,
ŠALTINIAI
TFK – T umpasisKun.Filochowskioka ekizmas. Vaiszgan o e s as.An ąka ąiszleis as,pa aisy as,
Vilnius, 1863 (į ašas pieš uku – Tilžė, 1901, ečia laida).
KK – Ka akizmaika alikiszki. Visu eikalingiausidėl aikųi žmoniųp aszcziokųsuLemen o iui
Minis an u u, Bi ėnai, 1903.
TK – K. Sk odzkis. T umpasKa ekizmasa baVado ėlisįge ąSpa iednęi š .Komuniją, Tilžė, 1904.
MKV – J. Laukai is. MažasisKa ekizmas aikeliams,p isi uošian iemsįpi mąišpažin įi š en ąKomuniją,
Vilnius, 1904.
LRKB – Rank edysIšguldymuiTikėjimo idu inėsemokyklose. D. 3: Li u gikaa baIšguldymasApeigųRy-
mo-Ka alikųBažnyčios. Sudėjo Mag. Š . Theologijos Kn. D. Bončko skis. Lie u iškai iš e ė
Kn. Julijonas Jasienskis, Vilnius, 1905.
KERTV1 – J. Šepe ys. Ka ekizmase angelikų- e o ma ų ikėjimo aikams:sup iedais, Vilnius, 1909 (an
i šelio –1910).
KERTV2 – J. Šepe ys. Ka ekizmase angelikų- e o ma ų ikėjimo aikams, Pe apilis, 1916.
TM – K. Pal a okas. Tikybosmokslas(Š .Is o ijai Ka ekizmas), Pe apilis, 1916.
LITERATŪRA
Baublys A. 1998: XIX–XX a. Lie u os e angelikų e o ma ų bažnyčios lie u iški ka ekizmai. – Renesansoi
e o mos in lujo Mažajai Lie u ai, Klaipėda, 2445. Bi žiška V. 1929: Lie u ių bibliog a ija: P udos
p ohibición iempo (18651904 m.). D. 3, Kaunas. Bi žiška V. 1935: Lie u ių bibliog a ija. D. 4 19051914 m.).
T. 1 (19051909 m.), Kaunas.
178
Bi žiška V. 1939: Lie u ių bibliog a ija. D. 4 19051914 m.). T. 2 (19101914 m.), 1 sąs. (1910 m. y IIV d.
papildymai), Kaunas.
Jablonskis J. 1933: Jablonskio esc ai 2: Educa i os asun os. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jakš as A. 1923:
Nues o Naujoji p osa li e a u a (19041923). T. 2, Kaunas. Kaunas D. 1996: Mažosios Lie u os knyga:
Lie u iškos knygos aida 15471940, Vilnius. KEŽ 1997: Knygo y a. Enciklopedinis Dic iona y, Vilnius. KIŽ 1997:
K ikščioniškosios ikonog a ijos žodynas, Vilnius. K egždė J. 1978: Lie u os Re o ma ų aš ija: is o inė
apž alga, Chicago. LB I 2006: Lie u os bibliog a ija. Knygos lie u ių kalba. T 3. 1905–1917. Kn. 1. Knygos i
au o iniai smulkieji leidiniai, AL, Vilnius.
LB II 2006: Lie u os bibliog a ija. Knygos lie u ių kalba. T 3. 1905–1917. Kn. 2. Knygos i au o iniai smulkieji
leidiniai, MŽ, Vilnius.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002): elec ónico a ian e www.lkz.l , Vilnius. LLE 2001: Lie u ių
li e a ū os enciklopedija, Vilnius. LTE 1981: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 8, Vilnius. LTSRB 1985:
Lie u os TSR bibliog a ija. Se ija A. Knygos lie u ių kalba. T 2. 1862–1904. Kn. 1, AP. Sud. E. Binky ė y k . Red.
kol. V. Me kys y k . A s. ed. A. Lukošiūnas, Vilnius. LTSRB 1988: Lie u os TSR bibliog a ija. Se ija A. Knygos
lie u ių kalba. T 2. 1862–1904. Kn. 2, RŽ. Sud. E. Binky ė y k . Red. kol. V. Me kys y k . A s. ed. A. Lukošiūnas,
Vilnius. Me kys V. 1994: D audjiamosios lie u iškos paudos kelias 18641904, Vilnius. PV 2006: Pasaulio
luga o a džiai. Eu opa, Vilnius. 2008 PV: Pasaulio luga o a džiai. Amé ica, Vilnius. Rimku ė A. 2006:
Religiiones e minijos a kyba D augijoje. Te minología 13, Vilnius.
RŽ 1991: Religijo y os Dic iona y, Vilnius.
S onienė V. 2006: Lie u os knyga i isuomenė: desde la p ohibición de p ensa has a la es ablecimien o de la independencia (1864)
1990), Vilnius.
TŽ 2001: In e nacionales palab as de dicciona io, Vilnius. Vai kTŽŽ 2003: Vai ke ičiū ė V.
In e nacional de palab as dicciona , Vilnius (e. edición). VLE IX 2006: Visuo inė lie u ių
enciklopedija 9, Vilnius. VLE XI 2007: Visuo inė lie u ių enciklopedija 11, Vilnius. CATECHISMS
FROM 18831916 AND SEMANTIC GROUPS OF TERMS OF RELIGION FOUND IN THEM The ca echism
is a e y impo an li e a y o m o he Chu ch. I eaches he basics o Ch is iani y, i s
mo al and e hic no ms, which make he ounda ion o he li e o a Ch is ian. Du ing he
pe iod o hi y h ee yea s (be ween 1883 and 1916) he e we e 86 Ca holic and 11
P o es an (9 Lu he an and 2 Cal inis ) ca echisms published. lished ou side he bo de s o
Li huania Majo . Ca echisms a e mainly aimed a eaching child en and you h, he e o e
Du ing he pe iod when p in ing in Li huanian was p ohibi ed ca echisms we e pub- was p ohibi ed ca echisms we e pub-
hey had an impo an ole as p ime s in Li huanian and as educa o s o he na i e
language. Acco ding o A. Jakš as, nea ly e e y well-known ca echis ook ca e o p epa e
his own ca echism. Thus he numbe o ca echisms g ew wi h e e y yea ; he e we e a lo
o hem w i en and published each one in i s own pa icula me hod, pa icula
e minology and pa icula plan (Jakš as 1923: 239). Fu he mo e i is ob ious ha compile s
o ca echisms had a need o explain e ms o non Li huanian o igin (mos ly in e na ional
wo ds). Mos equen ly such e ms we e explained using he Li huanian equi alen
some imes mo e, some imes less success ul.
Va ian s o e ms we e abundan .
In his a icle e ms o eligion a e conside ed o be wo ds and combina ions o
wo ds, which name he supe na u al (angelas (angel), Die as (God), D asia (Spi i ),
Auš a Rimku ė | 1883–1916m.ka ekizmaii jų eligijos e minų...
Te minologija | 2008 | 15 elnias (de il), i es (a naša imas (sac i ice), misios (hos ), pamaldos
(pa en), pamoglas (se mon), p ocesija (kupion), ac ions ela ed o eligion (a gaila (penance),
isganimas (sal a ion), izpažin is (con ession)), Chu ch celeb a ions (Sekospel (Whi Sunday),
Velykos (Eas e )), names o objec s (g abas (co in), kielikas (Anochal), osaling (hos ),
E angelena (pa en)), mo al p inciples o he Ch is ian li e, beha iou o be a oided o o be
pe o med (a gailos), humani y (g ea e han humani y), humanism (Spi i ism), e udi ion
(Ma imony), and o he eligious names (Ma imony), Pa is (Ma imony), Pa is (Ma imony),
Pa is (Spi i ism, e c.)
Recibió 2008-12-01
Auš a Rimku ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. poš a: [email p o ec ed]