Te minologija | 2008 | 15 1 7
Kai ku ie e minologijos i
e minog a ijos leksikologiniai aspek ai
VALENTĪNA SKUJIŅA
La ijos kalbos ins i u as, Riga 2006 m. La ijos mokslų akademijoje bu o
su eng as susi ikimas, ski as šim mečiui. La ijos e minologas Rudol as
daly a o a p au inėje kon e encijoje, ski a Lie u os leksikog a o i
G abis (Rudol as G abius) i jo kolegos iš Lie u os, La ijos i ki ų šalių
žinomo e minologo Jonas K uopas (Jonas K uopas) šim mečiui. Nuo 1950 m.
iki 1970 m. abu mokslininkai bu o Te minologijos komisijų ado ai: Jonas
K uopas […] Lie u oje, Rudol s G abis […] La ijoje. 1960-ųjų idu yje
Lie u a, Es ija i La ija p adėjo plė o i glaudesnius yšius dėl kalbos
kul ū os i e minologijos. 1969 m. Mask os inicia y a Rigoje bu o su eng a
egioninė e minologijos kū imo i e minų žodynų engimo kon e encija.
Nuo o laiko Vilniuje, Taline i Rigoje egulia iai engiamos kon e encijos,
ku iose ap a iami iek eo iniai, iek p ak iniai e minologijos aspek ai.
Jonas K uopas daly a o šiose kon e encijose. Jis bu o kon e encijos
medžiagų knygos, išleis os 1973 m., edakcijos aldybos na ys.
(BPHTT 1973).
Jonas K uopas i jo kolega Kazimie as Gai enis (K uopas, Gai enis 1973)
pa ašy as s aipsnis apie e minologijos da bą i e minų žodynų
suda ymą Lie u oje pa odo mums kele ą panašių p oblemų nacionalinės
e minologijos ys ymesi iek Lie u oje, iek La ijoje:
• apie pi muosius ašy inius šal inius XVI amžiuje […] eliginius eks us;
• apie paskolų e imus (calques) kaip p oduk y ų e minų o ma imo
modelį (li uaniškai […] ypač iš lo ynų, lenkų, okiečių i usų kilmės,
la iškai […] ypač iš lo ynų, okiečių i usų kilmės);
1 Valen īna Skujiņa | Kai ku ie
• apie leksikinių iene ų "kelia imą"
• iš LGP (bend osios paski ies kalba) į LSP (žodžių kalba) iš LGP (bend osios paski ies kalba) į LSP (specialios paski ies kalba) i a i kščiai;
• iš ak y aus žodynų į pasy ų žodynus i a i kščiai;
• ieško i pusiaus y os a p sąlygų iš ie inių šal inių i skolinimosi;
• i . .
Šio s aipsnio pa adinimas "Kai ku ie e minologijos i e minog a ijos
leksikologiniai aspek ai" bu o pasi ink as ne ik a siž elgian į pag indinę šios
a minimo kon e encijos emą, be i siekian iksliau apib ėž i (i a naujin i)
kai ku iuos e minologijos da bo La ijos mokslų akademijos e minologijos
komisijoje p incipus. Iš ling is inio požiū io, isų pi ma e minologija
adiciškai bu o laikoma leksikologijos dalimi. P ieš šešiasdešim ajame
dešim me yje La ijos als ybiniame uni e si e e leksikologijos ku se
e minologijai kaip la ių žodžių sluoksniui bu o ski iama ik apie 15 minučių
(Laua 1981: 138 […] 141). Nuo 1960 m. La ijos mokslų akademijos La ijos kalbos i
li e a ū os ins i u e, ado aujan Rudol ui G abisui, bu o p adė i moksliniai
y imai eo inės e minologijos klausimais. P ieš ai galima kalbė i apie
e minų a ankos i o ma imo mokslinį požiū į, p adedan nuo XIX a. an os
pusės, kai La ijoje bu o išleis i į ai ūs mokslo i echnologijų s ičių ado ai i
ado ėliai, aip pa e minologiniai žodynai, o esminės e minologijos
o ma imo p oblemos ( ie inių iš es inių i pasiskolin ų žodžių aidmuo,
e mino umpumas i . .) bu o ap a iamos a ski uose s aipsniuose, ku iuos
pa ašė J. Alunāns, K. Valdemā s i ki i.
P adedan nuo šešiasdešim ojo dešim mečio pabaigos e minologija bu o
paskelb a sa a ankiška, a pdisciplininė mokslo šaka su e minu kaip
konk ečiu mokslo y imo objek u, o e minologija šioje p asme ga o
pageidaujamą sinonimą e minologijos mokslas (lo ynų kalba e minzinā ne,
usų kalba терминоведение).
Nuo o laiko į ai iose šalyse bu o su eng os daugybė e minologijos
kon e encijų, semina ų i semina ų, aip pa bu o išleis os šim ai knygų
i s aipsnių, ski ų bū en e minologinėms p oblemoms. Te minologija
apo daugialypės apim ies, didelio mas o mokslo šaka su ulkošana a.
e minologijos leksikologiniai aspek ai...
Te minologija | 2008 | 15 1 9 a pkalbinė eikšmė. Te minai enkami ne ik
žodynuose, be i duomenų bazėse, įskai an daugiakalbias kolekcijas (p z., ETB
duomenų bazę). No s šiandien e minologija p ipažįs ama kaip nep iklausoma
( a pdisciplininė) mokslo šaka, jos glaudūs yšiai su ling is ika lemia eikšmingą
ling is inių (in e ling is inių) p incipų aidmenį e minų o ma ime. Linguis inių
p incipų leksinis aspek as eiškia e minologinio sluoksnio speci inį pobūdį
bend oje kalbos leksikos sis emoje, e minų i ne e minų a pusa io yšius,
e minologinį i bend ą žodyną, e minologijos i p o esiniu, socialiniu,
e i o iniu, is o iniu i s iliumi ibo ų leksikos sluoksnių yšius i . . Kalbos
leksikinis są ašas enkamas žodynuose. Leksikog a ija y a ling is ikos
padalinys, ku iame plė ojama e minų žodynų pa engimo eo ija i p ak ika, aip
pa žodžių inkimo, sis ema iza imo, analizės i ap ašymo p incipai i me odai.
Pabandykime a saky i į klausimą: a y a koks no s ski umas a p bend osios
kalbos žodynų i e minų žodynų? Šiuo ikslu palyginkime kai ku iuos "p ocesinio"
i "a ibucinio" u inio į ašus iš d iejų aiškinamųjų žodynų: La ijos kalbos
žodynas (LVV 2006) i Pag indinių ling is inių e minų žodynas (VPTSV 2007).
I. ulko (anglų kalba: o ansla e) -oju, -o, -o, pag. -oju, pā ej. 1. Iz eik (ko) ci ā
LVV (common language dic iona y):
alodā (anglų kalba: iš eikš i (kažką) ki a kalba). T. nė a o iģināla. Tulko ā li e a ū a.
T. g āma u k ie iski. T. Runu. la isko (angl. o La ianize) -oju, -o, -o, pag. -oju,
pā ej. 1. Pā eido a bils oši la iešu alodai, ās īpa nībām; (pa)da ī la isku
(anglų kalba: ans o muo i pagal la ių kalbą, jos ypa umus; pada y i
La ų kalba). L. uz ā du.
VPTSV ( e m dic iona y):
e imas . e imas , Übe se zung , Übe agung k . Ve imas
Vienā alodā (o iģināl alodā ai a o alodā) aks ī ā ai unā ā ā da,
2 0 Valen īna Skujiņa | Kai ku ie e minologijos leksikologiniai aspek ai... eks a
alodasmē ķ alodas jeb ulkojum alodas) līdzekļi (anglų kalba: iš eikš i (žodį,
eks ą, idėją i . .) iš šal inio kalbos į ikslinę kalbą). b ī ā ulkošana; bu iskā
ulkošana. Sk. a ī o iģināl aloda; a o aloda; mē ķ aloda.
la iskošana a. La ianiza ion, Le oniza ion . Einle ischung k .
la šiizacija, летонизация
Pielāgošana, pada o a bils ošu la iešu alodai, ās īpa nībām, s uk ū ai. (angl.
ans o ma ion acco ding o he La ian language, in con o -con o mi y wi h he
La ian language) ENTRIES FOR EXPRESSING THE ‘PROCESSUAL CONTENT (II) deklinē
(sumažin i) -ēju, -ē, -ē, pag. -ēju, pā ej. 1. Valodniecībā locī (nomenus) (anglų kalba: In
LVV (common language dic iona y):
linguis ics o in lec nomina). D. īpašības ā du a no eik o galo ni. Šis žodis nė a
deklinuojamas. konjugē (sujung i) -ēju, -ē, -ē, pag. -ēju, pā ej. Vie o ė (da bas ā dus)
(anglų kalba: in lec eiksmažodžius).
locī (išk eip i) loku, loki, loka, pag. locīju, pā ej... 4. G ama ikā mainī ā du
o masījumos loc ai pe sonās (anglų kalba: In g amma o change he o ms o
wo ds in cases, pe sons). L. lie ā du. L. da bības ā du.
VPTSV ( e m dic iona y):
deklina imas a.
deklina imas,
deklina imas .
Deklinie en k . склоinimas
Nomenu (lie ā du, īpašības ā du, skai ļa ā du) un o nozīmē lie o u ā du
( ie niek ā du, lokāmo di dabju) locīšana, . i., g ama isko o mu mainīšana
dzim ē, skai lī un locījumā. (angl. changing o he g amma o ms o nomina in
gende , numbe , case) konjugēšana a. konjuga ion . Konjugie en k . спряжение
sa u a, jēgas, domas (ieskai o zem eks us u. c.) iz eikšana a ci as (
Te minologija | 2008 | 15 2 1
Sk. a ī konjugēšana.
Da bības ā da locīšana, . i., g ama isko o mu maiņa pe sonās,
skai -skai ļos, laikos, kā ās un iz eiksmēs. (anglų kalba: g ama inių
eiksmažodžių o mų kei imas asmenimis, laikais, balsu, nuo aika)
Sk. a ī deklinēšana.
Locīšanask. deklina imas; konjuga imas ENTRIES FOR EXPRESSING THE
‘ATTRIBUTIVE CONTENT ienkā šs(simple) īp. […] ienkā ši[…] (pap asčiausiai)
LVV (common language dic iona y):
aps . 1. Tāds, kas sas ā no iena elemen a, ienas daļas... (angl. such, ku is
susideda iš ieno elemen o, ienos dalies...) V. eikums. 2. Tāds, kas na g ū s, na
sa ežģī s... (angl. Anglų kalba: oks, ku is nė a sudė ingas...) V. uzde ums... 3.
Pa as s, pie icīgs... (anglų kalba: pap as as, kuklus...) V. ēdiens... 4. Tāds, kam na
īpašu p i ilēģiju... (angl. such which has no p i ileges...) V. da ba cil ēks.
VPTSV ( e m dic iona y):
ienkā šāpagā ne,impe ek s a.
p aei is neapib ėž as .
Impe ek n k . pap as as
p aėjęs
Da bības ā da laika o ma, kas izsaka da bību, kas i no ikusi p ieš unas
momen a, pa yzdžiui, Es ikko a nācu mājās no skolas... (angl. he ense o m o a
e b exp essing an ac ion ha ook place be o e he momen o speaking)
ienkā šs eikums a. simple sen ence . ein ache Sa z n k . p oposal простое

2 Valen īna Skujiņa | Kai ku ie e minologijos leksikologiniai aspek ai...
wi h only one syn ac ic cen e) paplašinā s ienkā šs eikums. Sk. aip
eikums; salik s eikums; g ama iskais cen s. Kaip ma ome iš į ašų
palyginimo, pag indiniai ski umai y a šie: LVV (bend osios kalbos žodynas)
y a: 1) ik ieni žodžiai kaip an aš ės; 2) g ama inės o mos, nuo odos į
kalbos dalį; 3) leng i, išsamūs paaiškinimai;
4) isos eikšmės iename į aše;
5) sinonimų nebu imas į ašų an aš ėse; 6) g ama inė p ocesinė eikšmė, ku ią
a s o auja eiksmažodis. (Nė a e minų ek i alen ų ki ose kalbose.) VPTSV
( e minų žodynas) y a: 1) iek a ski i žodžiai, iek žodžių de iniai kaip
an aš ės; 2) g ama ikos in o macijos nebu imas; 3) apib ėž ys (aiškinimai) su
a i inkamomis są okos sa ybėmis; 4) ik iena są oka, paaiškin a iename
į aše; 5) sinonimai į ašų an aš ėse; 6) g ama ikos p ocesinė eikšmė, ku ią
a s o auja a das. A siž elgian į pi miau minė us bend osios kalbos i
e minų žodynų ypa umus, galime da y i iš adą, kad eo iniu požiū iu y a
didelis mo y as nag inė i e minog a iją kaip speci inį a pdisciplininį dalyką,
suda y ą iš leksikologijos, leksikog a ijos i e minologijos pama ų.
Šiuo a eju, išsky us ki us ypa umus, a k eipkime papildomą dėmesį į ski ingų
kalbos dalių aidmenį e minologijoje apsk i ai i e minų žodynuose, ypač. Ge ai
žinoma, kad e minai nė a speci iniai žodžiai. Te minai y a žodžiai, u in ys am
ik ą unkciją: žodžiu a žodžių de iniu nu ody i a i inkamos mokslo šakos a
a i inkamos eiklos s e os są okų sis emos iene ą. Ki aip a ian , mes
pap as ai sakome, kad e minai y a ne esminiai, o unkciniai dalykai.
Teikums, ku ā i ikai iens g ama iskais cen s... (angl. The sen-sen ence
Te minologija | 2008 | 15 2 3
Ši speci inė e mino unkcija y a d iguba: nominuo i i paski i są oką. Kalbų
iene ai pap as ai y a a diniai (p z., ling is ikos, a diniai ga sas, mo ema, žodis,
sakinys, ansi i umas y a naudojami kalbinių e minų unkcijoje) a ba žodžių
de iniai su a diniu kaip pag indiniu šių žodžių de inių komponen u (p z., a dinis
kalba y a pag indinis žodžių de inių komponen as na ū ali kalba, di b inė kalba,
ges ų kalba, ku ios naudojamos e minų unkcijoje). Pa adinimai y a žodžių klasė,
u in i galimybę [de]nominuo i isas ski ingas ealijos ūšis […] objek us,
p ocesus, sa ybes, kiekius, sąlygas i . . Todėl iksliai a diniai ge ai inka
e minų unkcijai. Dominuojan is a dinių a dų, kaip a i inkamų są okų, iksuo ų
e minų žodynuose, aidmuo y a neabejo inas i jį pab ėžia nemažai ling is ų i
e minologų. Apie ki as kalbos dalis, ypač […] eiksmažodžius, iš eiškiami ski ingi
požiū iai. Kai ku iais a ejais i a dinius, i eiksmažodžius galima as i kaip
pag indinius žodžius ISO s anda uose (p z., ISO/IEC 2382). Palyginkime kai ku iuos
šių ISO s anda ų a dinių i eiksmažodžių apib ėžimų pa yzdžius i a k eipkime
dėmesį į šių apib ėžimų są okų skaičių i esminius b uožus: Pa ody i Pa ody i
duomenis izualiai. Duomenų saugojimas saugojimo į enginyje.
saugo i Saugo i duomenis saugojimo į enginyje.
p og ama imas P og amų p ojek a imas, ašymas,
modi ika imas i bandymas.
p og amuo i P ojek uo i, ašy i, modi ikuo i i išbandy i p og amas. Jei pagal
seman inį (i e minologinį) ikampį są oka y a objek ų psichinis
p is a ymas, o e minas y a koncepcijos ling is inis p is a ymas, ai kiek
są okų pa eikiama šiuose pa yzdžiuose? T ys, a šeši? Jei lyginame šių
apib ėžimų są okų "kalbinį pa eikimą" su " izualiniu pa eikimu" i " izualiniu
pa eikimu" a ba "saugojimu... saugojimo į enginyje" i "saugojimu...
saugojimo į enginyje" a ba:
2 Valen īna Skujiņa | Kai ku ie e minologijos leksikologiniai aspek ai...
iš adą, kad są okos iš eiškiamos ais pačiais są okų u iniais, ik ski ingais
g ama inėmis o momis pagal a i inkamą kalbos dalį. Todėl a odo, kad labiau
į ikinan is y a ų ling is ų i e minologų požiū is, ku ie į a dinius žodžius žiū i
kaip į pag indinius a i inkamų są okų a s o us kalboje, o į eiksmažodžius žiū i
kaip į e minologinius iene us, ku ie iš ik ųjų iš eiškia ą pačią są oką, ski iasi
g ama ikos (mo ologinės a sin ak inės) a iacija a modi ikacija i
naudojami kon eks o po eikiams, disku sui. Žinoma, ski ingose s i yse y a am
ik ų ypa umų, pa yzdžiui, ma ema ikos, echninės e minologijos a spo o
s i yse. Te minų esminis pobūdis g indžiamas są okos adek a umu. Tokios
e minologinės daik os kaip e minema (Skujiņa, 1996) koncepcija su eikia
žodžiams iš ski ingų kalbos dalių (i (a ba) žodžių o mų) galimybę paski i am
ik ą ie ą e minologiniame žodynas: e minas ( a das) kaip są okos a s o as
y a e minemos cen inis na ys (p z. e minas e imas), o eiksmažodis i ki i
žodžiai a žodžių o mos (pa icipai, ad e bai, būd a džiai) iš ik ųjų iš eiškia
ą pačią są oką, y a an iniai na iai (p z. e imas, e imas, e imas).
Kiek iena mokslinė eikla g indžiama p incipais. La ijoje kele ą dešim mečių
pag indinės e minologijos užduo ys bu o a liekamos i p incipai bu o p iim i
pagal E. Wüs e (Wüs e 1979) nuomones i Aus ijos e minologijos
nology school, in con o mi y wi h sys emic app oach in he amewo k o
adinamąją " adicinę eo iją" (Cab é Cas ell í 2000: 35). Šių užduočių pakako
am ik iems nacionalinės e minologijos plė os ikslams pasiek i pagal
mokslinius eikala imus i p incipus, iš ys y us klasikinėje a pkalbinės
e minologijos eo ijoje. Šios užduo ys bu o ykdomos ne ik e minologijos
s anda izacijai, be i ypač nacionalinės leksikos sis emos p a u inimui.
Galiausiai no ėčiau pab ėž i, kad pe kele ą dešim mečių ema bu o
(since abou he 1960s) e minology science has become a mul idisciplina y
ling is ikos pag indai i jos padaliniai - leksikologija, leksikog a ija,
de i a ologija i . ., aip pa pag indiniai logikos, iloso ijos,
kogni i is ikos, on ologijos, komunikacijos mokslo i . . elemen ai.
Be o (kaip pab ėžiama e minologijos li e a ū oje (Cab é Cas ell í 2000):
55) e minologija y a a pdisciplininė, ačiau ji aip pa y a ansdisciplininė,
[…]p ojek uo i, ašy i...[…] i […]p ojek uo i, ašy i...[…], […] u ė ume da y i
Te minologija | 2008 | 15 2 5 nes nė a s uk ū izuo os disciplinos be e minologijos
i nė a būdo iš eikš i i pe duo i mokslines žinias be e minologijos. No s
e minologijai būdinga, kad iki šiol pag indinį aidmenį aidina pag indinių e minų
o ma imo mokslinių p incipų aikomųjų s ičių į ai o ė. Daba e minologijos
moksle galime nu ody i naujų me odų paiešką, ku ie padė ų a siž elg i į
e minologinių iene ų sudė ingumą iek bend ojo, iek specializuo o bend a imo
sis emoje, a siž elgian į e minų sin ak inį i komunikacinį pobūdį eks uose.
Tačiau ai ne eiškia, kad eikia paneig i adicinį požiū į. Tai eiškia, kad naujos
e minologijos eo ijos pag indas bū ų susijęs iek su e minologijos
ep ezen acine, iek su komunikacine unkcija (Cab é Cas ell í 2000: 36, 46).
Naujasis požiū is eiškia, pi miausia, i in i pa aiškas.
main scien i ic p inciples, and, second, o ocus on he di e si y o e m
"Naujoji eo ija" u ė ų bū i ne ik "ling is inė e minologijos eo ija", be
i " e minologijos e minologijos eo ija", ku i "įsi aizduo ų e minus kaip
na ū aliai kalbai p iklausančių pa adinimų i koncep ualių iene ų inkinius" i
" ep ezen uoja specialias žinias am ik oje s i yje i a nauja
p o esionaliam bend a imui" (Cab é Cas ell í 2000: 53).
Iš ados
Nuo pi mųjų ašy inių šal inių maždaug pe penkis šim mečius lie u ių kalba
and La ian e minology s ep by s ep has become mul idisciplina y and
gana u inga a lik i isas bū inas als ybinės kalbos unkcijas, ku ios apo
ak ualios XX a. pabaigoje i y a ak ualios iki šiol. A čiau yšiai a p la ių i
lie u ių e minologų p asidėjo nuo XX a. 60-ojų idu io, kai Vilniuje, Rigoje i
Taline egulia iai yko e minologijos i kalbos kul ū os kon e encijos. Tai bu o
laikas, kai e minologija bu o paskelb a kaip sa a ankiška a pdisciplininė
s i is, suda y a iš ling is ikos pag indų, aip pa iš pag indinių logikos,
iloso ijos, kogni i is ikos, on ologijos, komunikacijos mokslo i k . elemen ų.
2. Iš ling is inio požiū io e minologija pi miausia adiciškai bu o laikoma
leksikologijos dalimi. Te minologijos leksikologinis aspek as eiškia
e minologinio sluoksnio speci inį pobūdį bend oje kalbos leksikos sis emoje,
e minų i ne e minų a pusa io yšius, e minologinį i bend ą žodyną, yšius
a p e minologijos i e minologijos.