scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Ūkinių pastatų liaudies terminija

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Ūkinių pastatų liaudies terminija

Author: Robertas Stunžinas
Year: 2012
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/460/549
184 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija
Ūkinių pas a ų liaudies e minija
ROBERTAS STUNŽINAS
Ins i u o das línguas Lie u ių
ESMINIAI VOODŽIAI: cons uções liaudies e mininai, úkinių pas a ų pa adinimai,
sinonimai, mul idia eikšmiai e mininai, kinininiai e mininai, ūšiniai e mininai
Mokslo e minai nomeia ciência s i as concepokas como amce os okas į a dija
sis ema. Liaudies e mos de oco ência são s ichiškas, sąsudė ingas, desigualypes
sem sąsaja com concep okų sis ema. No en an o eles cons i uem memb os do
e á ios com ligações seman ís icas elacionados leksinių iene ų mik osis emas
(b čiau sob e i imen o casa e suas pa es liaudies e minijos kelmę, sinonimiją,
mul idia eikšmiškumą, giminės i ūšies san ykius bei ki us dalykus 1303; see
S unžinas 2010:14 2011:14153). Nes e a igo examinam-se úkinius edia us1
in i ulinan es liaudies e mininai. Eles são analisados en e os concei os, o igem e
seman ines (sinonimiškumo2, mul idia eikšmiškumo e giminės bei ūšies san ykio)
dos nomes. Medžiaga omada de on es da língua i a: didžiojo Lie u ių kalbos
žodyno (edi o ele ônico), D uskininkų a mės žodyno, Kal anėnų šnek os žodyno,
Kazlų Rūdos šnek os žodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mės žodyno,
Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno (IIII .), Lie u ių
a laso (I .). No o al, analisam-se 196 di e en es e minais populaes3.
1 O e mo edi ício é u ilizado obesio no signi icado. Ainda ele pode se usado no signi icado de qualque edi ício,
eja edi ício s a inys, obesys (DŽ6). Cons uções ag ícolas conside am-se complexas cons uções s a iniai,
nas quais são man idos u ensílios ag ícolas, oupas, ja ai, o aias, ambém lhes a ibuem-se edi ícios pa a
animais man e , alimen os p epa ados, bañamen os e auxilia es edi ícios. P é úkinių pas a ų ( obesių)
nep asc uem dependomieji de á ias des inação e nesudė ingas cons uções s a iniai pašiū ės, oginės,
из ie ės. Es a e minologia do g upo in enciona analisa se sepa adamen e. 2 A igosnyje liaudies e minija
in es igada como odas liaudies lingua e minų inkinys, no qual eiškiasi sinonimija e mui osa eikšmiškumas. Da
liaudies e minus pode se pesquisado e a mės limi es, como sua sis ema de e mos (plačiau e Klepiko 1974:
31).
3Nas on es in es igadas podem se encon adas conside á eis a ian es de e mos, que nes e a igo em
e mos sepa ados não conside am (le mais sob e a ian o samp a á e S unžinas 2008: 111112).
185Te minologia | 2012 | 19
1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI T adicionais
Li u ians ūkiniai edi ícios kū ėsi ín eus cen osmeios, ou o. Isso pôde
de e mina d a abundância e di e sidade da e minologia liaudies des a s i a.
Po exemplo, um dos p imei os cons uções an e âneos com ab idu chidiniu
oi žemaičių namas a é XVI a. nele i ia e man e animaisuliai. Plê ojando
animaisinkys ei, em Zemaichias o ma osi habi á el edi ício a maina com
ins alações pa a animais man e . Žemaičiai o chama a numaliu (plačiau ž . LLA
1965: 4243). Vi enamis casa e ūkinye edi ícios desc i os his o iado es,
e nog a os abalhos. Um p imei os adicionalínio li uais mo ado em casa,
com ele sujun a a ą, úkinius edia us XIX a. lie u iškai é desc íss
educado , his o iado , nacional egene amen o ideólogo Simonas Daukan as.
Suas desc ições podem se de ec adas de denominações adicionais de
edi ícios: Pi masis seus obesys ose gi iose chaminas nams, ou namas,
namai is, po que e oda a nação de p ašaleičius nomadiais o am chamadas,
po jei o, pessoas esiden es em casa. <...>. A segunda po a naquela
pe a inėj pa ede ão mesmo meno ne g andeza e a, como e g andes, edė
da casa em a ą, ou kū ę, assim chamada o da pala a e i, de o que
depois oda a ida a u, ou d a u chama a, ku sai p incipij de i bų
nu e as e a, uma la e ais pa edes com o mesmo u į namus, no qual a e
e a animais já ieniis p insie i, beje aca, 1976 (Daukan as: 429430). Ilgainiu casa
des inaçãois ali ėsi e ele i ou de e ão habi ação esidencialpa, ki e,
sandêliu ou a u (apie edia o aidą plačiau z . Bu ke ičius 1958: 157).
Dados de on es da língua í ida mos am que o e mo casa se apon en a
qualque edi ício ag ícola esidencial ou po a que obesys; a as;
ka idė; sepa adamen e cons uído semideles obesys com i ykle asa ai4
LKŽe. P imą signi icado em e o e mo obesys koks no s a m edi ício
LKŽe, Zana Ž3 481. Esses dois sinônimos podem se conside ados
cen alizados a ados e mos de mic osis emas com eles hie a chicamen e
elações ligadas ou os e mos. Com pa ininhos e minis namas e obesys
hiponiminiu yšiu es ão elacionados oi o-iasdešim qua o espécies
e mininai. Rūšiniai e minia po des inação į a dija dešim pas a ų: 1)
cons ução pa a ja as, g ūdos e ou os u ensílios a mazena ; 2) Cons uą
ja ams pu ė i, djio in i e cul i; 3) cons ução pa a bens e linas ca egados; 4)
Cons ução pa a linas d ywin i; 5) cons ução pa a gua da heino; 6) mau4 S aipsnyje emiamasi signi icmemas das on es.
186 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija dymosi pas a ą;
7) Cons ução pa a cozinha de alimen os; 8) Cons ução pa a man e
animais; 9) edi ícios auxilia es; 10) edi ício de a amen o de alimen os.
Com lis ados g upos de e minais hiponiminiais elacionamen os ligados
cem as dez e mos. Eles ão em e mos espécies e nomeiam edi ícios
segundo á ias peculia idades (paski į, qualidade, cons ução, amanho e k .).
Um dos p incipais azkyje é edi ício pa a ja as, g ãos e ou os
eque imen os gua da . Tal edi ício é chamado de ês e minos
sinonímicos dois li u iškais e um ge maniška: klė is obesys ou pa e
obesio pa a ja ams pilha , de oupas gua da ou simplesmen e kam
pasidė i, do mi , s i nas LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž118, 7 s i nas5 LKŽe, LKA
I 47, D skŽ 362, LZŽ 252; ×6špykė ė ( ok. Speiche ) LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 331.
A adicional klė į é desc i a po Daukan as: T ečiasis obesys e a
chamado klė is, de a pala a klės i, de e a pe uolek į ou meioan as
pakel ado em inkų ou didelių ped as, g įs as e lubo as em ábuas po
causa da secuma, na qual es a a ja ai do mos, ou a uoduos, oupas, ca ne,
pelis e šikšnos, po beijo, man êm i ens de saída e chu a; ela inha às ezes
um qua o, às ezes dois, ês e qua is […]... (Daukan 1976: 433). Os e mos
klė is e s i nas conside y ini pa iniais sinónimos his o icamen e eles
i e am di e en es signi icados. a. XVI esc i inhas on es indicam que
klė is e a des inado a do mi e a oupas gua da , e s i nas ja ams
gua da (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Assim, nes e a igo conside am-se
sinônimos os mesmos e mui o p óximos concei os in ocando os e mos7.
Com klė į (s i ną) ma cinčiais e minais hiponiminiais elações ligadas qua o e mininai ês lie u iški e um
ge maniškas. Eles ão espécies klė ies denominações e ma ca unção, amanho, qualidade ou cons ução
sinais: d apanė d apanų klė is LKŽe, KpŽ 434, s i nas didesnė klė is LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3i n 236, s ynas
p as as, menkas s i nas 5 Sinonimados e minos signi ica i os ne ašomos. 6 C uželiu ma cados
es animidades. Remiamasi das pala as da língua Li uânica pažymomis. 7 Pla i sinonimá ios e mos de
concepção impo an e de ido à liaudies e mos signi ica i os unde inėž i ude. Na eo ia da e minologia
sinónimos ge almen e são conside ados comple amen e no signi icado apa ūs e mos duble ai
(Akhmano a 1966: 13, Danilenko 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). Os duplice os nomeiam os mesmos obje os,
lhes ca ac e iza a mesma dis ibuição e eles podem subs i ui um ou o sem al e a o con eúdo (Ku yško
1993: 109). Liaudies e miniei signi ica i os e igo de consumo nãouding, po an o de e mina exa amen e,
que e mos signi icmês são comple amen e iden iús, e que não complexa.
187Te minologia | 2012 | 19
LKŽe; ךpyke is ( ok. Speiche LKŽe) obesys, cujo abačioj cama iai,
acimauj g ūdus empo LKA I 47.
Ou o dos mais impo an es adicionais ūkinių s a inių oi edi ício ja ams
sudė i, djio in i e kul i. Tokį edi ício e seu nome é mencionado Daukan as:
Penk asis obesys oi ambém pailguo inai ke i ainis, eja chamado, no
qual ja us sausus, de duobos isimdamies, sob e kluono pakloję kūlė
(Daukan as 1976: 436). De on es da língua i a apa ece que es e edi ício é
chamado de se e sinónimos penkiais lie u iškais, um la išku e um
ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽe 159, Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Že1 731,
da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimas LKŽe, Zana Ž1 728,
LKŽeudinė; eja (la. ija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53,
LKŽe. Reja é conside ada la izmo, ac edi a-se que ele é de suomiškos o igem
(Sabaliauskas 1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755). Com lis edi os
e mos hiponiminiais elações es ão elacionados se e espécieiniai
e mininai, ma cin ys cons uções des inações (3 e mininai), kons ukcijos
(2 e mininai), amanho (1 e minas), kons ukcijos e amanho (1 e minas)
a ibu os. T imis compos os em e mos Li u iškais chama-se kluonas
ja ams suk au i: ja inė da žinė LKA I 53; laukinė da žinė LKA I 53, lauko
da žinė LKA I 53. Ge manismo skūnia in oduzido kluonas com um ou com dois
g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas obesys wi h
one g endymu LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų k aunamas
obesys wi h d iem g endymais LKA I 53. Um e mo Li u išku é chamado
nedidelis kluonas klojimėlis nedidelis klojimas LzŽ 122, e ou o de aco do
cons ução e qualidade ou amanho kloniokas p as as ma é ias, menkas8
kluonas KzRŽ I 373.
Edi ício šienui man e chamado isdešimčia sinonimos. Vin e e se e e mos são monôndgios dezesseis
li u iška, seis sla iški, um ge maniškas e qua o hyb idiniai: da žinė LKŽe, LKA I Kl Ž 40, KpŽ 40, 342,
da žinėlė Kl ŽKA di Lenda žinė I 57, jaujė LKA I 57, klaimas LKA I 57, kloimas Lukas I 57, kluonas LKA I 57, 57,
kluon LKA I 57, kluoni LKA I 57, 56, padanginė LKŽe, LKA I 57, 57, LKA IKA IKA 57, LKA IKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA
IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I pequeno, nãoimaus amanho, de pequeno olume;
7. p as as, nonikęs, não qual LKŽe.
Robe as S unžinas | LK 57, 57, 57, 57, 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 58 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 . cons uí a sheenu k au i é esc i o
po Daukan as, ele al cons uí chamou s ogine e da žine: Sekmasis
obesys chaminas s ogine, ou da žine, pailgiuo inas ke e ainis, ao qual
ja us, šiaudus ou šieną k o ė <...> chaminas s ogine, que o ogo inha, as
pa edes já e am ąs ų, já i bų (Daukan as: 1976 437). O edi ício pa a
man e ao hein se adjudica em ês Li u iška komponiniais e minais:
paša inė da žinė LKA I 57, šieninė da žinė LKA I 57, šieno da žinė LKA I 57.
Menciona-se que alguns e mos podem se conside ados pa ciais sinônimos,
po que in oduzi ia nãoapaciais concei os. Segundo os sele o es do a las das
línguas Li uãs, sepa ados s a iniai heinui k au i a amen e se epi iam,
ge almen e heienas oi man ido à de ou os pas a ų p is a y uose
s a iniuose (LKA 1977: 57). Às ezes edi ícios pa a man e pa a heino e am
cons uídos me ose, eles sua o ma e cons ução co esponde am sodybas
exis en esčius (Bu ke ičius 1971: 191). Esses edi ícios inham mu os e conside a em edi ícios.
Dui nedidelės e minų g upelės ma ca pas a ą ja ams e linams k au i e
pas a ą linams džio in i. O p imei o é chamado de ês sinónimos d iem
Li u iškais e um la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563, pi is LKŽe, Zana Ž2
409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. O segundo edi ício nomes g upelę
ambém o ma ês sinónimas dois lie u iški e um híb ido: ža dinė LKŽe,
ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hebb ., de lie . ža dinė e sl.
p iesagos -inčia) LKŽe.
Às úkinių cons uções a ibui-se e bañamen os edi ício. O p incipal nome
do edi ício de banhei os é pi is. Aukš aičiai e dzūkai pi imi chama am
maudymosi pa alpão, zana ykai e kapsai cons uído linams djio in i,
žemaičiai ja ų djio inimo pa alpão. Zemaičiai bañamen os edi ício
en ou a dijo pe ene (LEB 1964: 277). E nog a as a i mam que pi is é
p imo ê signi icância do edi ício bañamen os. sob e isso esc e eu Daukan as e pi imi XIX a.

189Te minologija | 2012 | 19 chama a e enaiços bañamen os edi ício: Ašmasis
obesys oi chamado pi čia; pačioj pi y e a k osnis, pusėj pa edes e am
plau ai, de a pala a lau i <...>; nas quais pi is le a am não só hóspedes e
pakelei ingus, mas enun inhos es angei os nações: comoogi seno ėj de odos
a maio hon a e a es anho em pi į le a e expe di <...> (Daukan 1976: 437).
Mais a de edi ício bañamen os chamado po ou os e mos, po ém, segundo
pesquisado es k aš o, pi ies pi minę signi icação melho man eikę y ų
aukš aičiai (Bu ke ičius 1971: 198). Das on es analisadas ê-se que do o al de
nomes de edi ício de bañamen os g upelê cons i ui seis sinônimos: ês
lie u iški, dois sla iški e um ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, 58, D skŽ 267, Kl Ž
216, Zana Ž2 409, jauja LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 54, 254 DŽūn; b usbanė ( us., dial.
banja) LKA I 58 × b uslaznė (l łaznia, 58, 58 × lazna) LKA I LŽ LKŽe; ×ba des ubė
( ok. Baden e ok. dial. s uba LKŽe) LKA I 58. Úkinių pas a ų nomeinims
pe encem qua o e mos de cozinha de comida ês Li u iški e um hib idinis:
casa a ski ai cons uído nedidelis obesys su i ykle asa ai LKŽe,
p a a ėlis nedidelis iz len en as suku inų obesys, ku ūkoma mėsa, asa ą
e dama, šamos kiaulėms bul ės LKŽe, i alinė a ski as i u ės pas a as a
ub, asa os i u ė LKŽe, DŽ 443, ubladė (hib ., jūnas) a ski as obes, onde há
dois pėk os ou ku as ais jo alas LKŽe. Ubladė ca ac e ís ica Žemaičiams,
isso é um pequeno edi ício com mū o duonkepe k osnimi e kama ėle į ankiams
man e . T adiicina ubladê desc e eu Daukan as: Šeš asis obesys chamado
ublade, na qual ha ia duonkepis kakalys, daí aque chama-se, que depois dele não
só o pão e o agus, […]...> peixos e meias kepė já julho geldos, já sob e
hays audų; engi djio ino g ūdus, ungus e o oolius obuolynei, engi oi e gi nos
susel as g ūdams mal i, i como pas ymionis, kame g ūdus malė, lá pa e dooną
kepė. Tose ubladesses com os pob eingiuosos mesmoia e pi is, como disse eu,
e a, nesgo na mu io kakalio e a k osnis suk au a (Daukan 1976: 436). Es e
edi ício nos k aš o y ininkų abalhos ainda é chamado numaliu. Ac edi a-se
que o nome ubladê enha su gido da habi ação de uma casa esidencial, na qual
ha ia k osnis e la ei a, do nome (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Todos
mencionados nomes de edi ícios conside á inis sinónimos eles êm al mesmo
núcleo de signi icado e di e em apenas po aços secundá ios. A maio pa e
da e minologia conside ada cons i ui e mos, in i ulinan es edi ícios pa a
animais man e em. T a pa a denomina é usado cem o ie-
Robe as S unžinas | 190 Úkinių pas a ų liaudies e minija nuolika e minų.
T ilika e mos conside y ini comunaisiais a o nomeinimais, no e deles são
lie u iški, например: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49, kūginys
LKŽe, LKA I 49, pūnė LKŽe, LKA I 49, a čiukas LKA I 49, a as LKŽe, LKA I 424,
KlskŽ 364, LzŽ 273, Zana Ž3 49, 510. T a ainda é chamado namu LKŽe.
His o icamen e o e mo casa é su gido de nomeamen o do i i i o elhos
casas sob um e o i a e man e animaisuliai. Plê ojan e animalulininkys ei
Zemaičiuose o mou-se no a a ian e de edi ício esidencial (ainda zemaičių
chamado numaliu) com ins alações pa a man e animais (LLA 1965: 4243). Tokį
pas a ą mini e Daukan as: An osios du ys <...> edė do casa em a ą, ou
kū ę, assim chamadoam da pala a e i, de o que sucessi amen e oda a ida
a u, ou d a u chama a, ku sai p adžioj de i bų nu e e e a, um la e ais
pa edes com namu mesmo u įs, a e no qual e a animais pelasenies p isie i,
beje ka ės, jaučiai (Daukan as 1976: 430). De aco do com xun o es ando
ap a ą a as ainda chamado Li u išku e mo dienda žis LKŽe. Também ele
in oduzi-se pelo nome obesio maudimen os jauja LKŽe. Edi ício pa a
man e os animais chama-se nome da cons ução lid is LKŽe, LKA I 49. T a
ambém é chamado penkiais skoliniais ês sla izmais, um la izmo e um
ge manizmu: ×aba ės (l. obo a LKŽe)
LKA I 50, ×s ainia (b us. c aynya l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado
F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, Zana Ž1 818;
×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163. T a o nomeamen os
ca ac e ís ica egionalinė a osena. Amplamen e u ilizado o e mo
a o, ele é conhecido gene ininha em ala e na g ande a mių plo e (pie ų,
medu io e eas e n pa o Li huania). Kū ė é usada na pa e no e da
Li uânia, gu bas é usado no can o no des e, es aldas na pa e sul das
Žemaičių, pūnė eas e n aukš aičių a mių plo e, namas, dang is e aba ės
em ce as plo as do cen o da Li uânia, kūginys nedideliame eas e n
aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 3049). Com as comunaisiais
nomeinimais a o hiponiminiais elações es ão elacionadas no en a e
oi o espécieiniai e mininai, ma cin ys des inações (92 e mininai),
cons uções (2 e mininai) e amanho (4 e mininai) peculia idades. A maio
é ca lių a ą į a dijančių e minų g upė. Os his o iado es no am que
es e edi ício oi chamado não um e mo: a klių a as, a klių kū ė
(Daukan as 1976: 430431). Da língua i a on es êem que ca lių a ą
ma cin ys e mos cons i uem in ezim se ynių sinonimų eilu ę. Vie-
Te minologia | 2012 | 19 nažodžių e minų y a šešiolika: qua o lie u iški,
ys sla iški, du ge maniški i sep yni hib idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 51, 51,
58, KpŽ 66, LzŽ 23, Zana Ž1 a klia is LKŽe, LKA I 50, a klinykas LKA I 50; LKA I
50; LKA I 51 × 191; LKA I kaniušnia (b uska šjušnia) D sk 136, Lka I s a s a
(b uska c ajaja, l s ajnia) LKŽe, LKA I 51 × 166, 36; Zana žs all (Lkaja) LkŽe,
LkŽe, Lkš aja, Lkš aja, Lkš aja, Lkaja, Lkš a; a klis aldis (hib ., de le .
a klys e ge m. s aldas) LKA I 51, Kūkkaniš ė (hib ., de sla . kaniušnia e lie .
p iesagos - ė) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., de sla . s ainia e lie . p iesagos
- ×) LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., de sla . s ainia e lie . p iesagos -ikė) LKA I
51, × sla s aininė (hib ., de le . p iesinia - LKAE, LKA I 51, × sla . A.
Sabaliauskas é des acado, que kaniušnė (kaniušnia) e e i amen e
passinkolin a de bal a usių linguagem, e o mas com įsp aus iniu -ky a
su gidas já do solo do idioma li uânico (Sabaliauskas 1970: 54). A klių
a as in oduzido e doze e mos compos os de e mos, maio ia deles
em lie u iškus dėmenis: a klinė pūnė LKA I 50, a klinis ažuda as LKA I 51,
a klinis gu bas LKA I 50, a klinis a as LKA I a klių dang is LKA I 50, 50,
a klių gu bas LKA I 50, 50, a klių namas LKA I 50, a klių pūnė LKA I 50, a klių
a as LKA I 50. Miš ių e minų g upelę compõem e minais, u in ys
lie u iškus p iklausomuosius i skolin us p incipais dėmenis: a klių kū ė (la.
ku s) LKA I 50, a kliųs aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a kliųs elingis (la.
s elingis ga das, ok. dial. s ellinge a as) LKA I 51. Ka ių a as
sinalismo in e e dois sinoniminiais e minais no eiais umajodžiais e ylika
sudė inių. Qua o ze e minos são li u iques se e monó odos e se e
compos os: bandininkas LKA I 50, gal idė LKŽe, gal ijinė LKA I 50,
gy ulininkas LKA I 50, ka idė LKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I
50, numas LKA I 50; gal ijinė pūnė LKA I gal ijų a as LKA I 50, 50, LKA I 50,
ka inis LKA 50, ka inis LKA 50, ka inis LKA 50, LKA I 50, LKA I 50 Também
ca ių a as é chamado de d iem sla izmais: ×aba ės (b us. абора, l.
obo a) LKA I 50, × alaunios (b us. валоуня jaučių a as) LKA I 50. Seis
compos os e mos são mis ús odos eles pe encí eis dėmenys é
lie u iški, e p incipais la iški ou ge maniški: bandos kū ė (la. ku s) LKA I 50,
gal ijinė kū ė (la. ku s) LKA
Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija I 50, ka idžių kū ės
(la. ku s) LKA I 50; bandoss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, gal ijųs aldas
( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 50 × 192 ka iniss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA
I Jaučių a o pa adinimų g upelę consis e qua o e mos sinonímicos dois
lie u iški e dois híb idos: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe; ×builinė (hib .,
de ge m. builis e lie . p eesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis (hib ., de lie . jau is e
ge m. s aldas) Zana Ž1 567. Menciona-se que ka ių e jaučių a ą
žyminčius e minus pode se a aliados d ejopai bend ųjų a o pa adinimų
hiponimais ou e mo gal idė hiponimu. O e mo gal idê ainda ai e em comum
gal ijų a o nome […] gal ijų a as LKŽe. Kiaulių a as chama-se
dezeno e sinoniminių e minos. Seis e mos são únicasodžiai, deles ês são
lie u iški, dois hib idiniai: kiaulia a is LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51,
kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hib ., de lie . kiaulė e sla . p eesagos -inčius) LKŽe,
×kiaulinyčia (hib ., de lie . kiaulė e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe. Tal pa
a as ainda en a a ia-se e a klių a o nomeamen o ×kaniūkšlė (b us.
канюшня, us. конюшня LKA I 51) LKŽe. T ilika e minos são compos os, no e
são lie u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinė pūnelė LKA I 51; kiaulinis gu bas
LKA I 51, kiaulinis gu beli LKA I 51, kiaulinis gu belis LKA I 51; kiaulinis a as
LKA I 51, kiaulinis a čiukas LKA I 51, kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis
a ukas LKA I 51. Miš ių e minų g upelėje p edomina e mininai com
lie u iškais p iklausomaisiais i hib idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė
×kū elė (hib ., de la. ku s i lie . p iesagos - 51, LKA I ge m, kiaulinis ×s aldalis
(hib ., de ge m. s aldas e lie . p iesagos - 51, LKA I kiaulinis ×s aldukas (hib .,
iš. s aldas e lie . p iesagos - 51, LKA I 51. Um e mo em Li u išką
p iklausomąjį dėmenį e la išką p incipalinį kiaulinė kū ė (la. ku s) LKA I 51.
A ių a as designa-se com se e e mos sinonímicos: penkiais lie u iškais,
um ge manišku e um hyb idiniu: a idė LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ
25, a ininkas Zana Ž1 86, a i a is LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe;
×a inyčia (hebb ., de lie . a is e sla . p eesagos -inyčia) LKŽe.
Nedidelés são paukščių a ų denominações g upelas. Viš ų á é
chamado de cinco e mos sinonímicos: ês lie u iškais, um sla išku e um
hib idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas LKŽe; ×ka ukas
(b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia