184 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija
Ūkinių pas a ų liaudies e minija
ROBERTAS STUNžINAS
Lie u iųkalbosins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: s a ybos liaudies e minai, ūkinių pas a ų pa adinimai, sinonimai,
daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai
Mokslo e minai pa adina mokslo s i ies są okas kaip am ik os
sis emos na ius. Liaudies e minų a si adimas y a s ichiškas, są-
okas į a dija be sąsajos su są okų sis ema. Tačiau jie suda o
sudė ingas, ne ienalypes i į ai iais seman iniais yšiais susijusių leksinių
iene ų mik osis emas (plačiau apie gy enamojo namo i jo dalių liaudies
e minijos kilmę, sinonimiją, daugia eikšmiškumą, giminės i ūšies san-
ykius bei ki us dalykus ž . S unžinas 2010: 130–143; 2011: 142–153).
Šiame s aipsnyje nag inėjami ūkinius pas a us1 pa adinan ys liaudies e -
minai. Jie analizuojami į a dijamų są okų, kilmės i seman inių yšių
(sinonimiškumo2, daugia eikšmiškumo i giminės bei ūšies san ykio) a -
ž ilgiais. Medžiaga paim a iš gy osios kalbos šal inių: didžiojo Lie u ių
kalbosžodyno (elek oninio leidimo), D uskininkų a mėsžodyno, Kal a-
nėnųšnek osžodyno, KazlųRūdosšnek osžodyno (I .), Kupiškėnųžodyno
(I .), Lazūnų a mėsžodyno, Šiau ės y ųdūnininkųšnek ųžodyno, Zana-
ykųšnek osžodyno (I–III .), Lie u iųkalbosa laso (I .). Iš iso anali-
zuojami 196 ski ingi liaudies e minai3.
1 Te minas pas a as a ojamas „ obesio“ eikšme. Da jis gali bū i a ojamas be kokio s a inio eikšme,
ž . pas a as „s a inys, obesys“ (DŽ6). Ūkiniais pas a ais laikomi sudė ingos kons ukcijos s a iniai, ku-
iuose laikomi ūkio eikmenys, d abužiai, ja ai, paša ai, aip pa jiems p iski iami pas a ai gy uliams lai-
ky i, mais o gaminimo, maudymosi i pagalbiniai pas a ai. P ie ūkinių pas a ų ( obesių) nep iski iami
į ai ios paski ies p iklausomieji i nesudė ingos kons ukcijos s a iniai – pašiū ės, s oginės, iš ie ės. Šios
g upės e miniją ke inama analizuo i a ski ai.
2 S aipsnyje liaudies e minija i iama kaip isos liaudies kalbos e minų inkinys, ku iame eiškiasi si-
nonimija i daugia eikšmiškumas. Da liaudies e minus galima i i i a mės ibose, kaip jos e minų
sis emą (plačiau ž . Клепикова 1974: 31).
3 Ti iamuose šal iniuose galima ap ik i nemažai e minų a ian ų, ku ie šiame s aipsnyje a ski ais e mi-
nais nelaikomi (plačiau apie a ian o samp a ą ž . S unžinas 2008: 111–112).
185Te minologija | 2012 | 19
1. SĄVOKOS, TERMINŲ KILMĖ,
SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI
Lie u ių adiciniai ūkiniai pas a ai kū ėsi iš isus šim mečius, ki o. Tai
galėjo lem i šios s i ies liaudies e minijos gausumą i į ai umą. Pa yzdžiui,
ienas pi mųjų an žeminių pas a ų su a i u židiniu bu o žemaičių namas–
iki XVI a. jame gy en a i laiky i gy uliai. Plė ojan is gy ulininkys ei,
Žemaičiuose o ma osi gy enamojo pas a o a maina su pa alpomis gy u-
liams laiky i. Žemaičiai jį adino numaliu (plačiau ž . LLA 1965: 42–43).
Gy enamasis namas i ūkiniai pas a ai ap ašy i is o ikų, e nog a ų da buo-
se. Vienas pi mųjų adicinį lie u ių gy enamąjį namą, su juo sujung ą
a ą, ūkinius pas a us XIX a. lie u iškai y a ap ašęs š ie ėjas, is o ikas,
au inio a gimimo ideologas Simonas Daukan as. Jo ap ašuose galima ap-
ik i adicinių pas a ų pa adinimų: „Pi masis jų obesys ose gi iose a-
dinos nams, a ba namas, namai is, dėl ko i isa au a nuo p ašaleičių
nomadžiais bu o adinama, beje, žmonės namuose gy enan ys. <...>.
An osios du ys oje pe a inėj sienoj okio pa mažne didumo bu o, kaip
i didžiosios, edė iš namo į a ą, a ba kū ę, aip adinamą nuo žodžio
e i, nuo ko paskui isą gy enimą a u, a ba d a u adino, ku sai p a-
džioj iš i bų nu e as bu o, ienas šalines sienas su pačiu namu u įs,
ku iame a e bu o gy uliai pasieniais p isie i, beje ka ės, jaučiai“ (Dau-
kan as 1976: 429–430). Ilgainiui namo paski is kei ėsi i jis i o asa os
gy enamąja pa alpa, i u e, sandėliu a a u (apie pas a o aidą plačiau
ž . Bu ke ičius 1958: 157).
Gy osios kalbos šal inių duomenys odo, kad e minu namas į a dijamas
be koks ūkio pas a as – „gy enamasis a šiaip koks obesys; a as; ka -
idė; a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai“4 LKŽe. A -
imą eikšmę u i i e minas obesys – „koks no s ūkio pas a as“ LKŽe,
Zana Ž3 481. Šiuos du sinonimus galima laiky i cen iniais nag inėjamos
mik osis emos e minais – su jais hie a chiniais yšiais siejasi ki i e minai.
Su gimininiais e minais namas i obesys hiponiminiu yšiu y a susiję
aš uoniasdešim ke u i ūšiniai e minai. Rūšiniai e minai pagal paski į
į a dija dešim pas a ų: 1) pas a ą ja ams, g ūdams i ki iems eikmenims
laiky i; 2) pas a ą ja ams sudė i, džio in i i kul i; 3) pas a ą ja ams i
linams k au i; 4) pas a ą linams džio in i; 5) pas a ą šienui laiky i; 6) mau-
4 S aipsnyje emiamasi šal inių eikšmėmis.
186 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija
dymosi pas a ą; 7) pas a ą mais ui gamin i; 8) pas a ą gy uliams laiky i;
9) pagalbinius pas a us; 10) mais o apdo ojimo pas a ą. Su iš a dy ų g u-
pelių e minais hiponiminiais yšiais siejasi šim as dešim e minų. Jie
eina ūšiniais e minais i pa adina pas a us pagal į ai ias ypa ybes (pa-
ski į, kokybę, kons ukciją, dydį i k .).
Vienas pag indinių ūkyje y a pas a as ja ams, g ūdams i ki iems
eikmenims laiky i. Toks pas a as adinamas imis sinoniminiais e -
minais – d iem lie u iškais i ienu ge manišku: klė is „ obesys a
obesio dalis ja ams pil i, d abužiams laiky i a šiaip kam pasidė i,
miego i, s i nas“ LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž1 718, s i nas5 LKŽe,
LKA I 47, D skŽ 362, LzŽ 252; ×6špykė ė( ok. Speiche ) LKŽe, LKA
I 47, Zana Ž3 331. T adicinę klė į y a apibūdinęs Daukan as: „T ečia-
sis obesys bu o adinamas klė is, nuo žodžio klės i, nuo žemės pe
uolek į a pusan os pakel as an inkų a didelių akmenų, g įs as i
lubo as len omis dėl sausumo, ku ioje bu o ja ai miegose, a ba a uo-
duose, d abužiai, mėsa, kailiai i šikšnos laikomos, beje, išeigos i lie os
daik ai; u ėjo ji ka ais ieną kamba į, ka ais du, is i ke u is <...>“
(Daukan as 1976: 433). Te minai klė is i s i nas laiky ini daliniais si-
nonimais – is o iškai jie u ėjo ski ingas eikšmes. XVI a. ašy iniai
šal iniai odo, kad klė is bu o ski a miego i i d abužiams laiky i, o
s i nas – ja ams laiky i (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Tad šiame
s aipsnyje sinoniminiais laikomi as pačias i labai a imas są okas į a -
dijan ys e minai7.
Su klė į (s i ną) žyminčiais e minais hiponiminiais yšiais siejasi ke u-
i e minai – ys lie u iški i ienas ge maniškas. Jie eina ūšiniais klė ies
pa adinimais i žymi paski ies, dydžio, kokybės a kons ukcijos
požymius: d apanė „d apanų klė is“ LKŽe, KpŽ 434, s i nas „didesnė
klė is“ LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 236, s i nynas „p as as, menkas s i nas“
5 Sinoniminių e minų eikšmės ne ašomos.
6 K yželiu žymimos s e imybės. Remiamasi Lie u iųkalbosžodyno pažymomis.
7 Pla i sinoniminių e minų samp a a s a bi dėl liaudies e minų eikšmių neapib ėž umo. Te minologijos
eo ijoje sinonimais pap as ai laikomi isiškai eikšme apa ūs e minai – duble ai (Ахманова 1966: 13,
Даниленко 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). Duble ai į a dija uos pačius objek us, jiems būdinga
okia pa i dis ibucija i jie gali pakeis i ienas ki ą, nepakeisdami u inio (Ku yško 1993: 109). Liaudies
e minijai eikšmių i a ojimo g iež umas nebūdingas, odėl iksliai nus a y i, ku ie e minai eikšmė-
mis y a isiškai apa ūs, o ku ie ne – sudė inga.
187Te minologija | 2012 | 19
LKŽe; ךpyke is( ok. Speiche LKŽe) „ obesys, ku io apačioj kamba iai,
i šuj g ūdus laiko“ LKA I 47.
Ki as iš s a biausių adicinių ūkinių s a inių bu o pas a as ja ams
sudė i, džio in i i kul i. Tokį s a inį i jo pa adinimą y a paminėjęs
Daukan as: „Penk asis obesys bu o aip pa pailguo inai ke i ainis,
eja adinamas, ku iame ja us sausus, iš duobos išimdamies, an kluono
pakloję kūlė“ (Daukan as 1976: 436). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i,
kad šis pas a as adinamas sep yniais sinonimais – penkiais lie u iškais,
ienu la išku i ienu ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽ 159,
Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Ž1 731, da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe,
LKA I 53, klojimasLKŽe, Zana Ž1 728, šiaudinė LKŽe; eja(la. ija)
LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53, LKŽe. Re-
ja laikoma la izmu, manoma, kad jis y a suomiškos kilmės (Sabaliauskas
1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755).
Su iš a dy ais e minais hiponiminiais yšiais y a susiję sep yni ūšiniai
e minai, žymin ys pas a ų paski ies (3 e minai), kons ukcijos (2 e mi-
nai), dydžio (1 e minas), kons ukcijos i dydžio (1 e minas) požymius.
T imis sudė iniais lie u iškais e minais adinamas kluonas ja ams su-
k au i: ja inėda žinė LKA I 53; laukinėda žinė LKA I 53, laukoda žinė
LKA I 53. Ge manizmu skūnia į a dijamas kluonas su ienu a ba su d iem
g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) „ja ų k aunamas obesys su
ienu g endymu“ LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) „ja ų k au-
namas obesys su d iem g endymais“ LKA I 53. Vienu lie u išku e mi-
nu adinamas nedidelis kluonas – klojimėlis „nedidelis klojimas“ LzŽ 122,
o ki u – pagal kons ukciją i kokybę a dydį – kloniokas „p as os
medžiagos, menkas8 kluonas“ KzRŽ I 373.
Pas a as šienui laiky i adinamas isdešimčia sinonimų. D idešim
sep yni e minai y a ienažodžiai – šešiolika lie u iškų, šeši sla iški, ie-
nas ge maniškas i ke u i hib idiniai: da žinė LKŽe, LKA I 56, Kl Ž 40,
KpŽ 342, da žinėlė Kl Ž 40, dienda žinė LKA I 57, jaujė LKA I 57, klai-
mas LKA I 57, klojimasLKA I 57, kluonas LKA I 57, kluonelis LKA I 57,
kluoniukas LKA I 57, padanginė LKŽe, LKA I 57, paša inė LKA I 57,
p ida žė LKA I 57, p ieklaimys LKA I 57, p iekluonis LKA I 57, s oginė
8 Būd a dis menkas gali u ė i kelias eikšmes: menkas 1. „nedidelis, nežymaus dydžio, mažos apim ies“;
7. „p as as, ne ikęs, ne koks“ LKŽe.
188 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija
LKŽe, LKA I 57, šieninė LKŽe, LKA I 57, Zana Ž3 271; ×ad yna (b us.
адрына, l. od yna) LKA I 57, ×kaladnykas (b us. холодник, l. chłodnik
„palapinė, lapinė“) LKA I 57, ×padakė (l. poddasze) LKA I 57, ×pa ie is
(b us. павец „malkinė“) LKA I 57, ×salošius (l. szałas „palapinė, būdelė“)
LKA I 57, ךopas (l. szopa < ok. Schuppen LKŽe) LKA I 57; ×skūnia
( id. ok. žem. schūne LKA I 53) LKA I 57, Zana Ž3 96; ×ad ynėlė (hi-
b ., iš sl. ad yna i lie . p iesagos -ėlė) LKA I 57, ×skūnelė (hib ., iš ge m.
skūnia i lie . p iesagos -elė) LKA I 57, ×skūngalis (hib ., iš ge m. skūnia
i lie . galas) LKA I 57, ךieninyčia(hib ., iš lie . šieninė i sl. p iesagos
-yčia) LKA I 57. Apie pas a ą šienui k au i y a ašęs Daukan as, jis okį
pas a ą adino s ogine i da žine: „Sekmasis obesys adinos s ogine, a
da žine, pailgiuo inas ke i ainis, į ku į ja us, šiaudus a šieną k o ė <...>
adinos s ogine, jog s ogą u ėjo, sienos bu o jau ąs ų, jau i bų“ (Dau-
kan as 1976: 437). Pas a as šienui laiky i į a dijamas imis lie u iškais
sudė iniais e minais: paša inėda žinė LKA I 57, šieninėda žinė LKA I 57,
šienoda žinė LKA I 57.
Minė ina, kad kai ku ie e minai gali bū i laikomi daliniais sinonimais,
nes į a dija ne apačias są okas. Lie u iųkalbosa laso inkėjų duomenimis,
a ski i s a iniai šienui k au i e ai pasi aikyda o, dažniausiai šienas bu o
laikomas p ie ki ų pas a ų p is a y uose s a iniuose (LKA 1977: 57). Ka -
ais pas a ai šienui laiky i bu o s a omi pie ose, jie sa o o ma i kons-
ukcija a i iko sodybose esančius (Bu ke ičius 1971: 191). Šie s a iniai
u ėjo sienas i laiky i pas a ais.
D i nedidelės e minų g upelės žymi pas a ą ja ams i linams k au-
i i pas a ą linams džio in i. Pi masis adinamas imis sinonimais –
d iem lie u iškais i ienu la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563, pi is LKŽe,
Zana Ž2 409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. An ojo pas a o pa adinimų
g upelę aip pa suda o ys sinonimai – du lie u iški i ienas hib idinis:
ža dinė LKŽe, ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hib ., iš lie . ža dinė i sl.
p iesagos -inčia) LKŽe.
P ie ūkinių pas a ų p iski iamas i maudymosi pas a as. Pag indinis
maudymosi pas a o pa adinimas y a pi is. Aukš aičiai i dzūkai pi imi
adino maudymosi pa alpą, zana ykai i kapsai – pas a ą linams džio in i,
žemaičiai – ja ų džio inimo pa alpą. Žemaičiai maudymosi pas a ą į a -
dijo pe ene (LEB 1964: 277). E nog a ai eigia, kad pi is y a pi minė
maudymosi pas a o eikšmė. Apie ai ašė Daukan as i pi imi XIX a.

189Te minologija | 2012 | 19
adino žemaičių maudymosi pas a ą: „Ašmasis obesys bu o adinamas
pi čia; pačioj pi y bu o k osnis, pusėj sienų bu o plau ai, nuo žodžio
plau i <...>; į ku ias pi is edė ne ien s ečius i pakelei ingus, be
siun inius s e imų au ų: kaipogi seno ėj isų didžiausia goda bu o s e į
į pi į nu es i i išpe din i <...>“ (Daukan as 1976: 437). Vėliau maudy-
mosi pas a as adin as ki okiais e minais, ačiau, k aš o y ėjų duomeni-
mis, pi ies pi minę eikšmę ge iausiai išlaikę y ų aukš aičiai (Bu ke ičius
1971: 198). Iš nag inėjamų šal inių ma y i, kad iš iso maudymosi pas a o
pa adinimų g upelę suda o šeši sinonimai: ys lie u iški, du sla iški i
ienas ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, D skŽ 267, Kl Ž 216, Zana Ž2
409, jauja LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 58, DūnŽ 254; ×banė ( us., b us.
dial. баня) LKA I 58, ×laznė (l. łaznia, b us. лазня) LKA I 58, LKŽe;
×bades ubė ( ok. Badeni ok. dial. s uba LKŽe) LKA I 58.
Ūkinių pas a ų pa adinimams p iklauso ke u i mais o gaminimo pas-
a us į a dijan ys e minai – ys lie u iški i ienas hib idinis: namas
„a ski ai pas a y as nedidelis obesys su i ykle asa ai“ LKŽe, p a a ėlis
„nedidelis iš len ų sukal as obesys, ku ūkoma mėsa, asa ą e dama,
šu inamos kiaulėms bul ės“ LKŽe, i alinė „a ski as i u ės pas a as a
p ies a as, asa os i u ė“ LKŽe, DūnŽ 443, ubladė (hib ., iš ge m. ubas)
„a ski as obesys, ku y a duonkepė k osnis a ba ku aisomas jo alas
gy uliams“ LKŽe. Ubladė būdinga Žemaičiams, ai y a nedidelis pas a as
su mū o duonkepe k osnimi i kama ėle į ankiams laiky i. T adicinę ubla-
dę ap ašė Daukan as: „Šeš asis obesys adinamas ublade, ku ioje bu o
duonkepis kakalys, nuo o adinamas, jog po juo ne ien duoną i py agus,
<...> žu is bei mėsas kepė jau liepos geldose, jau an šiaudų; engi džio-
ino g ūdus, g ybus i obuolius obuolynei, engi bu o i gi nos sukel os
g ūdams mal i, i kaip pas ymionis, kame g ūdus malė, en pa i duoną
kepė. Tose ubladėse pas ne u ingiuosius lygiai i pi is, kaip sakiau, bu o,
nesgi an mū io kakalio bu o k osnis suk au a“ (Daukan as 1976: 436). Šis
pas a as k aš o y ininkų da buose da adinamas numaliu. Manoma, kad
ubladės pa adinimas a si adęs iš gy enamojo namo pa alpos, ku ioje bu o
k osnis i kaminas, pa adinimo (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Visi pami-
nė i pas a ų pa adinimai laiky ini sinonimais – jie u i okį pa į eikšmės
b anduolį i ski iasi ik šalu iniais požymiais.
Didžiąją nag inėjamos e minijos dalį suda o e minai, pa adinan ys
pas a us gy uliams laiky i. T a ams pa adin i a ojama šim as ie-
190 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija
nuolika e minų. T ylika e minų laiky ini bend aisiais a o pa adinimais,
de yni iš jų y a lie u iški, p z.: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe,
LKA I 49, kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnėLKŽe, LKA I 49, a čiukas
LKA I 49, a as LKŽe, LKA I 49, D skŽ 424, Kl Ž 365, LzŽ 273, Za-
na Ž3 510. T a as da adinamas namuLKŽe. Is o iškai namo e minas
y a a si adęs iš gy enamojo pas a o pa adinimo – senuosiuose namuose
po ienu s ogu gy en a i laiky i gy uliai. Plė ojan is gy ulininkys ei Že-
maičiuose susi o ma o naujas gy enamojo pas a o a ian as (da žemaičių
adinamas numaliu) su pa alpomis gy uliams laiky i (LLA 1965: 42–43).
Tokį pas a ą mini i Daukan as: „An osios du ys <...> edė iš namo į
a ą, a ba kū ę, aip adinamą nuo žodžio e i, nuo ko paskui isą
gy enimą a u, a ba d a u adino, ku sai p adžioj iš i bų nu e as bu-
o, ienas šalines sienas su pačiu namu u įs, ku iame a e bu o gy uliai
pasieniais p isie i, beje ka ės, jaučiai“ (Daukan as 1976: 430). Pagal šalia
esan į ap a ą a as da adinamas lie u išku e minu dienda žis LKŽe.
Taip pa jis į a dijamas maudymosi obesio pa adinimu – jauja LKŽe.
Pas a as gy uliams laiky i adinamas kons ukcijos pa adinimu – dang is
LKŽe, LKA I 49. T a as da adinamas penkiais skoliniais – imis sla-
izmais, ienu la izmu i ienu ge manizmu: ×aba ės(l. obo a LKŽe)
LKA I 50, ×s ainia (b us. cтaйня l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado
F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162,
Zana Ž1 818; ×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163.
T a o pa adinimams būdinga egioninė a osena. Plačiausiai a oja-
mas a o e minas, jis žinomas bend inėje kalboje i dideliame a mių
plo e (pie ų, idu io i y ų Lie u os dalyje). Kū ė a ojama šiau inėje
Lie u os dalyje, gu bas – a ojamas šiau ės y ų kampe, s aldas – pie i-
nėje Žemaičių dalyje, pūnė – y ų aukš aičių a mių plo e, namas, dang is
i aba ės – am ik uose idu io Lie u os plo uose, kūginys – nedideliame
y ų aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 30–49).
Su bend aisiais a o pa adinimais hiponiminiais yšiais y a susiję de-
yniasdešim aš uoni ūšiniai e minai, žymin ys paski ies (92 e minai),
kons ukcijos (2 e minai) i dydžio (4 e minai) ypa ybes. Didžiau-
sia y a a klių a ą į a dijančių e minų g upė. Is o ikai pažymi, kad
šis pas a as adin as ne ienu e minu: a klių a as, a kliųkū ė (Dau-
kan as 1976: 430–431). Iš gy osios kalbos šal inių ma y i, kad a klių
a ą žymin ys e minai suda o d idešim sep ynių sinonimų eilu ę. Vie-
191Te minologija | 2012 | 19
nažodžių e minų y a šešiolika: ke u i lie u iški, ys sla iški, du ge ma-
niški i sep yni hib idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 50, KpŽ 66, LzŽ 23,
Zana Ž1 58, a klia a is LKŽe, LKA I 51, a klinėLKŽe, LKA I 50,
a klinykas LKA I 50; ×aba ai (b us. абора, l. obo a LKA I 50) LKA I 51,
×kaniušnia (b us. канюшня) D skŽ 136, LKA I 51, ×s ainia(b us. cтaйня,
l. s ajnia) LKŽe, LKA I 51, D skŽ 346, Zana Ž3 161; ×s aldė( ok. dial.
s all) LKŽe, ×s aja ( ok. dial. š aie, š ei) LKŽe; ×a klis aldis (hib ., iš
lie . a klys i ge m. s aldas) LKA I 51, ×kaniūkš ė (hib ., iš sla . kaniušnia
i lie . p iesagos - ė) LKA I 51, ×s ainelė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p ie-
sagos -elė) LKA I 51, ×s ainikė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p iesagos -ikė)
LKA I 51, ×s aininė (hib ., iš sla . s ainia i lie . p iesagos -inė) LKŽe,
LKA I 51, ×s ojinė (hib ., iš sla . s oiniai lie . p iesagos -inė) LKŽe,
LKA I 51, מi ginyčia (hib ., iš lie . ži gas i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe.
A. Sabaliauskas y a a k eipęs dėmesį, kad kaniušnė (kaniušnia) eikiausiai
pasiskolin a iš bal a usių kalbos, o o mos su įsp aus iniu -k- y a a si a-
dusios jau lie u ių kalbos di oje (Sabaliauskas 1970: 54). A klių a as
į a dijamas i d ylika sudė inių e minų, dauguma jų u i lie u iškus dė-
menis: a klinėpūnė LKA I 50, a klinisažuda as LKA I 51, a klinisgu bas
LKA I 50, a klinis a as LKA I 50, a kliųdang is LKA I 50, a kliųgu -
bas LKA I 50, a kliųnamas LKA I 50, a kliųpūnė LKA I 50, a klių a -
as LKA I 50. Miš ių e minų g upelę suda o e minai, u in ys lie u iš-
kus p iklausomuosius i skolin us pag indinius dėmenis: a kliųkū ė (la.
ku s) LKA I 50, a klių×s aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a klių×s elin-
gis (la. s elingis „ga das“, ok. dial. s ellinge „ a as“) LKA I 51.
Ka ių a as žymimas d idešim d iem sinoniminiais e minais –
de yniais ienažodžiais i ylika sudė inių. Ke u iolika e minų y a lie-
u iškų – sep yni ienažodžiai i sep yni sudė iniai: bandininkas LKA I 50,
gal idė LKŽe,gal ijinė LKA I 50, gy ulininkas LKA I 50, ka idėLKŽe,
LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50;
gal ijinėpūnė LKA I 50, gal ijų a as LKA I 50, ka idis a as LKA
I 50, ka inėpūnė LKA I 50, ka inisgu bas LKA I 50, ka inis a as
LKA I 50, ka iųpūnė LKA I 50. Taip pa ka ių a as adinamas d iem
sla izmais: ×aba ės (b us. абора, l. obo a) LKA I 50, × alaunios (b us.
валоуня „jaučių a as“) LKA I 50. Šeši sudė iniai e minai y a miš ūs –
isų jų p iklausomieji dėmenys y a lie u iški, o pag indiniai – la iški a
ge maniški: bandoskū ė (la. ku s) LKA I 50, gal ijinėkū ė (la. ku s) LKA
192 Robe as S unžinas | Ūkiniųpas a ųliaudies e minija
I 50, ka idžiųkū ės (la.ku s) LKA I 50; bandos×s aldas ( ok. dial. s all
LKŽe) LKA I 50, gal ijų×s aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, ka -
inis×s aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50. Jaučių a o pa adini-
mų g upelę suda o ke u i sinoniminiai e minai – du lie u iški i du hi-
b idai: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe; ×builinė (hib ., iš ge m.
builis i lie . p iesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis(hib ., iš lie . jau is i ge m.
s aldas) Zana Ž1 567. Minė ina, kad ka ių i jaučių a ą žyminčius
e minus galima e in i d ejopai – bend ųjų a o pa adinimų hiponimais
a ba e mino gal idė hiponimu. Te minas gal idė da eina i bend uoju
gal ijų a o pa adinimu – „gal ijų a as“ LKŽe.
Kiaulių a as adinamas de yniolika sinoniminių e minų. Šeši e -
minai y a ienažodžiai, iš jų ys y a lie u iški, du – hib idiniai: kiau-
lia a is LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe;
×kiaulinčius (hib ., iš lie . kiaulė i sla . p iesagos -inčius) LKŽe, ×kiau-
linyčia (hib ., iš lie . kiaulė i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe. Toks pa
a as da į a dijamas i a klių a o pa adinimu – ×kaniūkšlė (b us.
канюшня, us. конюшняLKA I 51) LKŽe. T ylika e minų y a sudė-
iniai, de yni y a lie u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinėpūnelė
LKA I 51; kiaulinisgu bas LKA I 51, kiaulinisgu beliokas LKA I 51,
kiaulinisgu belis LKA I 51; kiaulinis a as LKA I 51, kiaulinis a čiu-
kas LKA I 51, kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis a ukas LKA I 51.
Miš ių e minų g upelėje y auja e minai su lie u iškais p iklausomai-
siais i hib idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė×kū elė (hib ., iš la.
ku s i lie . p iesagos -elė) LKA I 51, kiaulinis×s aldalis (hib ., iš ge m.
s aldas i lie . p iesagos -alis) LKA I 51, kiaulinis×s aldukas (hib ., iš
ge m. s aldas i lie . p iesagos -ukas) LKA I 51. Vienas e minas u i
lie u išką p iklausomąjį dėmenį i la išką pag indinį – kiaulinėkū ė (la.
ku s) LKA I 51. A ių a as žymimas sep yniais sinoniminiais e mi-
nais: penkiais lie u iškais, ienu ge manišku i ienu hib idiniu: a idė
LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ 25, a ininkasZana Ž1 86,
a i a is LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe; ×a inyčia(hib ., iš
lie . a is i sla . p iesagos -inyčia) LKŽe.
Nedidelės y a paukščių a ų pa adinimų g upelės. Viš ų a as
adinamas penkiais sinoniminiais e minais: imis lie u iškais, ienu sla-
išku i ienu hib idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas
LKŽe; ×ka ukas (b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia