184 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija
Ūkinių pas a ų liaudies e minija
ROBERTAS STUNžINAS Il es à no e que
Ins i u des langues Li uanies
ESMINIAI VOODŽIAI: cons uc ions liaudies e minai, ūkinių pas a ų pa adinimai,
sinonimai, daugia eikšmiai e minai, gimininiai e minai, ūšiniai e minai Mokslo
e minai in i ulina le concep de la science s i ies comme un ce ain okas į a dija
sys ème. Liaudies e mes de l'appa i ion es s ichique, sussudè ings, dispa alypes
sans liaison a ec le concep ų sis ema. Cependan ils cons i uen les memb es du
e di e ses ela ions séman iques liées des leksinių uni ų mik osys èmes (p očiau
su le i an maison e ses pa ies liaudies e minijos kilmę, sinonimiją,
plu ia eikšmiškumą, giminės i ūšies san ykius ainsi que au es suje s 1303; oi
S unžinas 2010:14 2011:14153). Dans ce a icle son examinés les e mes populaudies
nomminan s ūkinius bâa us1. Ils son analysés aux concep s, à l'o igine e aux
ela ions séman iques (sinonimiškumo2, plu ia eikšmiškumo e giminės bei ūšies
san ykio) aspec s. Medžiaga p isée de sou ces de langue i ie: g andjo Li u iens
langues dic ion (édi ion élec onique), D uskininkų a mės dic ion, Kal anėnų
šnek os dic ion, Kazlų Rūdos šnek os dic ion (I .), Kupiškėnų dic ion (I .), Lazūnų
a mės dic ion, No d y ų dūnininkų šnek ų šnek os dic ion (IIII .), Zana ykų
šnek os dic ion (I .), a las Li huaniano (I .). Au o al, 196 di é en s e minais
populaes son analysés3.
1 Le e me bâ imen es u ilisé obesio signi ica ion. Da an il peu ê e u ilisé au sens de n'impo e quel
bâ imen , oy. bâ imen s a inys, obesys (DŽ6). Des bâ imen s ag icoles son considé és des cons uc ions
complexes, dans lesquelles son conse és des accessoi es ag icoles, des ê emen s, ja ai, alimen s, aussi bien
leu son a ibués des bâ imen s aux animaux ga de , de la nou i u e p épa e , maudissemen s e auxiliai es
bâ imen s. P ès úkinių pas a ų ( obesių) nep asci ien di e ses des ina ions dépendomieji e nesudė ingos
cons uc ions s a iniai pašiū ės, ooginės, iš ie ės. Ce e e minologie de g oupe es des inée analysée
sépa émen . 2 S aipsnyje liaudies e minija es é udiée comme ou es liaudies langues e minų inkinys, dans
lequel eiškiasi synonymija e mul iia eikšmiškumas. Da liaudies e minus peu ê e é udié e a mes limi es,
comme sa e mines sys ème (plačiau oi Klepiko 1974: 31).
3Dans les sou ces eche chées, il peu ê e e ou é un ce ain nomb e de a ian s de e mes, qui dans ce
a icle en e mes dis inc s ne son pas considé és (plus su le a ian o samp a ą oi S unžinas 2008: 111112).
185Te minologie | 2012 | 19
1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI Les
adi ionnels ag icul eu s Li uiniens bâ imen s c éè en é e nus siècles,
au e. Cela a pu dé e mine ce e s i e liaudies e minies abondance e
di e si é. Pa exemple, l'un des p emie s bâ imen s au sol a ec ou e u
oidiniu é ai zemaičių namas jusqu XVI a. il y i ai e ga de animauxuliai.
Plè ojan animauxulininkys ei, Zemaichiues o ma osi habi able bâ imen
a maina a ec des locaux aux animaux ga de . Zemaičiai le appelai numaliu
(plačiau oi LLA 1965: 4243). L'habi a is maison e e minie bâ imen s déc i s
his o iques, e nog a es dans leu s a aux. L'un p emie s adi ionnel
Li uiniens habi able à la maison, a ec lui join e une a ą, ūkinius buildinga us
XIX a. lie u iquemen es déc i un éclai a eu , his o ien, na ionnel
enaissance idéologues Simonas Daukan as. Ses ap ašues peu en ê e
dé ec és des noms adi ionnels des bâ imen s: Pi masis leu s obesys
oses gi ies appellinos nams, ou namas, namai is, pou quoi e ou e la na ion
de p ašaleičius nomadžiais é aien appelés, pa je, les gens i an chez. <...>.
La deuxième po e dans celui pe a inėj mu aussi pe i ene de g andeu
é ai , comme e g andes, menai de la maison dans a ą, ou kū ę, ainsi
appelée le du mo e i, de quoi pa la sui e ou e la ie a u, ou d a u
appelai , ku sai commençoj de i bų nu e es é ai , un cô és mu s a ec le
même u į namus, dans lequel a e é ai animale les on ié is p isie i, beie
aches, jaučiai (Daukan as: 429 1976430). Ilgainiui maison des ina ion s'es
chu ée e il de in d'é é habi ablep, ki e, sandêliu ou a u (apie bâ iau
aidą plačiau oi Bu ke ičius 1958: 157).
Les données des sou ces de langue i an e mon en que le e me maison
s'appelle ou bâ imen ag icole habi a is ou jus e quelque obesys;
a as; ka idė; sépa émen cons ui un pe i obesys a ec i ykle
asa ai4 LKŽe. P o imą signi ica ion a e le e me obesys koks no s
bâ imen ag icole LKŽe, Zana Ž3 481. Ces deux synonymes peu en ê e
considé és comme cen alisés examinés mic osys ème e mes a ec eux
hié a chiques ela ions se lien d'au es e mes. A ec les pa en s e mines
namas e obesys hiponiminiu yšiu son liés hui -niasdešim qua e espèces
e minines. Rūšiniai e mes pa des ina ion au nomie dix bâ imen s: 1)
bâ imen pou s ocke ja a s, g auds e au es accessoi es; 2) Cons uą
ja ams sadė i, djio in i e cul i; 3) bâ imen pou biens e linams cha e ; 4)
bâ imen à linams d io ni ; 5) bâ imen à eni chenil; 6) mau4 S aipsnyje baséamasi des sou ces signi icmées.
186 Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija dymosi pas a ą;
7) bâ imen pou p épa e la nou i u e; 8) bâ imen à ga de pou
animaux; 9) les bâ imen s auxiliai es; 10) bâ imen de ai emen
alimen ai e. A ec lis ées g oupes de e mes hyponiminés liens se lien cen
d'une dizaine de e mes. Ils on en espèces e minaux e nommen les
bâ imen s selon di e ses ca ac é is iques (paski į, quali és, cons uc ions, ailleį e k .).
L'un des p incipaux e kyje es le bâ imen pou ja es, g auds e au es
accessoi es s ocke . Un el bâ imen es appelé ois synonymes e mes
deux li u iška e un ge manišku: klė is obesys ou pa ie obesio
ja ams pile , des ê emen s ga de ou simplemen kam pasidė i, do mi ,
s i nas LKA I 47, KzRŽ I 368, Zana Ž118, 7 s i nas5 LKŽe, LKA I 47, D skŽ 362,
LZŽ 252; ×6špykė ė ( ok. Speiche ) LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 331. La
adi ionnelle klė į es déc i e pa Daukan as: T ečiasis obesys é ai
appelé klė is, de le mo klės i, de la e e pe uolek į ou demian es
pakel es su inkų ou g andèles pie es, g įs as e lubo as en bandes
pou la sè e é, dans laquelle é ai ja ai do mes, ou a uodues, ê emen s,
iande, oil e shikš conse nosomes, by he way, so iges e pluie des
obje s; elle a ai pa ois une chamb e, pa ois deux, ois e qua e <...>
(Daukan 1976: 433). Les e mes klė is e s i nas considé y ini pa iels
synonymimes his o iquemen ils a aien di é en es signi ica ions. a. XVI
éc i s sou ces indiquen que klė is é ai des iné à do mi e aux
ê emen s de ga de , e s i nas ja ams de ga de (Dundulienė 1982: 114,
1991: 101). Ainsi dans ce a icle, synonymes son considé és les mêmes e
ès p oches no ions é oquan 7.
A ec klė į (s i ną) signi inčiais e minais hiponiminés liens se lien qua e e mes ois Li u iški e un
ge maniškas. Ils on des espèces klė ie nommemen s e ma quen des ina ion, aille, quali é ou
cons uc ion signes: d apanė d apanų klė is LKŽe, KpŽ 434, s i nas didesnė klė is LKŽe, LKA I 47, Zana Ž3 236,
s i nynas p as as, menkas s i nas 5 Les signi ica ions des synonymes de e mes ne son pas éc i es. 6
C oželiu ma qués é angimi és. Remiamasi Li uiniens langue le ocodyno pažymomis. 7 Pla i le concep de
e mes synonymes es impo an en aison de la signi ica ions néob éėž ume des e minais populaes. En
héo ie de e minologie, synonymismes son géné alemen considé és complè emen en signi ica ion
apa ūs e minai duble ai (Akhmano a 1966: 13, Danilenko 1977: 53; Golo in, Kob in 1987: 54). Les double
é oquen les mêmes obje s, ils p ésen en la même dis ibu ion e ils peu en emplace l'un l'au e sans
modi ie le con enu (Ku yško 1993: 109). Liaudies e minie des signi ica ions e consomma ion s ic eu
n'habi uel, donc dé e mine p écisémen , lesquels e mes signi icmées son complè emen iden iques, e
lesquels ne complexe.
187Te minologie | 2012 | 19
LKŽe; […]špyke is ( ok. Speiche LKŽe) obesys, don abačioj chambi es,
supé ieu euj g ūdus emps LKA I 47.
L'au e des plus impo an s adi ionnels ūkinių s a ines é ai le bâ imen
ja ams sadė i, djio in i e kul i. Tokį bâ imen e son nom es men ionné
Daukan as: Penk asis obesys é ai aussi pailguo inai ke i ainis, eja
appelé, dans lequel ja us sausus, de duobos isimdamies, su kluono pakloję
kūlė (Daukan as 1976: 436). Des sou ces de langue i ose appa aî que ce
bâ imen es appelé pa sep synonymes penkiais lie u iškais, un la išku e
un ge manišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, D skŽe 159, Kl Ž 115, LzŽ 123, Zana Že1
731, da žinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimas LKŽe, Zana Ž1 728,
LKŽeudinė; eja (la. ija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) LKA I 53,
LKŽe. Reja es considé ée la izme, on pense qu'il es d'o igine suomiškos
(Sabaliauskas 1990: 273, U bu is 2009: 385; Ka ulis 2001: 755). A ec énumé és
e minis hyponimines ela ions son liés sep espèces e minines, signi ian
bâ imen s des ina ions (3 e mines), cons uc ions (2 e mines), aille (1
e mis), cons uc ions e aille (1 e mis) signes. T imis complexes en
e mes li awiškais appelé kluonas ja ams suk au i: ja inė da žinė LKA I 53;
laukinė da žinė LKA I 53, lauko da žinė LKA I 53. Ge manisme skūnia in a ié
kluons a ec un ou a ec deux g endymais: ×skūnia ( id. ok. žem. schūne) ja ų
k aunamas obesys a ec un g endymu LKA I 53, ×skūnia ( id. ok. žem.
schūne) ja ų k aunamas obesys a ec d iem g endymais LKA I 53. Unu
e me Li u išku appelé nedidelis kluonas klojimėlis nedidelis klojimas LzŽ 122,
e un au e selon la cons uc ion e la quali é ou la aille cloniokas p as os
medžiagos, menkas8 kluonas KzRŽ I 373.
Bâ imen šienui considé e appelé isdešimčia sinonimes. Ving -sep e mes son des monologues seize
li iques, six sla iški, un ge maniškas e qua e hyb idiniai: da žinė LKŽe, LKA I Kl Ž 40, KpŽ 40, 342, da žinėlė
Kl ŽKA di Lenda žinė I 57, jaujė LKA I 57, klaimas LKA I 57, kloimas Lukas I 57, kluonas LKA I 57, 57, kluon LKA I 57,
kluoni LKA I 57, 56, padanginė LKŽe, LKA I 57, 57, 57, LKA IKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA IKA I 57, LKA LKA I 57, LKA
LKA I 57, LKA LKA I 57, LKA I I LKA I 57, LKA I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I pe i , nonymaus de aille, de pe i olume;
7. p as as, nonikięs, pas quel LKŽe.
Robe as S unžinas | LK 57, 57, 57, 57, 57 × 57, 57, 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 ,
57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 89 .
cons ui le chaien au k au i es éc i pa Daukan , il el bâ imen appelai
s ogine e da žine: Sekmasis obesys adinas s ogine, ou da žine,
pailgiuo inas ke e ainis, dans lequel ja us, šiaudus ou šieną k o ė <...>
adinas s ogine, que le oi la a ai , les mu s é aien déjà ąs ų, déjà i bų
(Daukan : 1976 437). Le bâ imen à eni pou chenil es in éné dans ois
Li uaniška sudė iniai e mini: paša inė da žinė LKA I 57, šieninė da žinė LKA I
57, šieno da žinė LKA I 57.
Men ionnez que ce ains e mes peu en ê e considé és pa des synonymes
pa iels, pa ce que į a dija nepačias concep s. selon les sélec ionneu s du
a las des langues Li uanies, isolés s a ines au chaudi chauni se p oduisaien
a emen , le plus sou en le chaînon é ai enu à des au es bâ imen s
p is a y ues s a iniuose (LKA 1977: 57). Pa ois les bâ imen s pou eni au
oin on é é cons ui s meu e, ils de leu o me e cons uc ion
co espondaien sodybes exis čius (Bu ke ičius 1971: 191). Ces bâ imen s a aien des mu s e considé e des bâ imen s.
Dwi nedidelės e minų g upelės ma que cons ui ą ja ams e linams
ca gou i e cons ui ą linams djio in i. Le p emie es appelé ois
synonymismes d'eux Li u iška e un la išku: jauja LKŽe, Zana Ž1 563,
pi is LKŽe, Zana Ž2 409; eja (la. ija) LKŽe, DūnŽ 301. Le second bâ imen
nommés g upelę cons i ue égalemen ois synonymes deux Li u iški e
un hyb idin: ža dinė LKŽe, ža dininkas LKŽe; מa dininčia (hebb ., de lie . ža dinė e sl.
annexes -inčia) LKŽe.
Aux úkinių bâ imen s es a ibué e maudissemen s bâ imen . Le
p incipal nom du bâ imen de bain es pi is. Aukš aičiai e dzūkai pi imi
appelaien maudissemen s chamb al, zana ykai e kapsai cons ui
linams djio in i, žemaičiai ja ų djio inimo chamb al. Zemaičiai
maudissemen s bâ imen au a dijo pe ene (LEB 1964: 277). Les
e hnog aphes p é enden que pi is es p imo ée signi ica ion du bâ imen maudissemen s. cela A éc i Daukan e pi imi XIX a.

189Te minology | 2012 | 19 appelai e esaiques maudissemen s bâ imen :
Ašmasis obesys a é é appelé pi čia; pačioj pi y é ai k osnis, pusėj sienų
é ai plau ai, de le mo la e <...>; dans lesquelles pi is conduisaien non
seulemen des in i és e pakelei ingus, mais des en ois des é ange s na ions:
commeogi ano ėj de ous la plus g ande gloi e é ai é ange s dans pi į
emmene e épe di i <...> (Daukan 1976: 437). Plus a d le bâ imen baignemen
appelé pa d'au es e mes, cependan , selon les che cheu s du pays, pi ies
pi minée signi ica ion le mieux main enu à y ų aukš aičiai (Bu ke ičius 1971:
198). Des sou ces examinées, on oi que du o al les nommés du bâ imen de
bain, g upelę cons i ue six synonymes: ois Li u iški, deux sla iški e un
ge maniškas: pi is LKŽe, LKA I 58, 58, D skŽ 267, Kl Ž 216, Zana Ž2 409, jauja
LKŽe, pe enė LKŽe, LKA I 54, 254 DŽūn; b usbanė ( us., dial. banja) LKA I 58 ×
b uslaznė (l łaznia, 58, 58 × lazna) LKA IŽ LKŽe; ×ba des ubė ( ok. Baden e ok.
dial. s uba LKŽe) LKA I 58. Les noms des bâ imen s ūkiniens appa iennen
qua e e mes in oduisan des bâ imen s de cuisine ois Li u iški e un
hyb idinis: maison a ski ai cons ui nedelis obesys a ec i ykle asa ai
LKŽe, p a a ėlis nedidelis is len ilas suku inų obesys, où ūkoma mėsa,
asa ą e dama, šamos kiaulėms bul ės LKŽe, i alinė a ski as i u ės
pas a as a ub, asa os i u ė LKŽe, DŽ 443, ubladė (hib ., jūnas) a ski as
obes, où il y a deux pė es de k os ou de ces animaux. Ubladė ca ac é is ique
Žemaičiams, c'es es un pe i bâ imen a ec mū o duonkepe k osnimi e
kama ėle į ankiams ga de . T adicinie ubladę déc i Daukan as: Šeš asis
obesys appelé ublade, dans laquelle é ai duonkepis kakalys, de là le nomme,
que ap ès lui ne seulemen le pain e les a agus, <...> poisson e mœu s kepė
déjà juille geldos, déjà su s audų; engi djio ino g auds, chybus e pomolies
obuolynei, engi é ai e gi nos susel es g audsams mal i, i comme pas
ymionis, kame g ūdus malė, là pa e duoną kepė. Tose ubladėse chez les
pau eingiuosius égaliai e pi is, comme je dis, é ai , ca gi su le mu du
kakalio é ai k osnis suk au a (Daukan 1976: 436). Ce bâ imen dans les
k aš o y ininkų a aux enco e appelé numaliu. On pense que le nom ubladée
es appa u p o enan du logemen d'une maison, dans laquelle é ai k osnis e
cheminine, du nom (Gu au as, Kneižys 1992: 347). Tous les men ionnés noms de
bâ imen s considé a sins synonymismes ils on el même noyau de
signi ica ion e di è en seulemen des ai s secondai es. La plus g ande
pa ie de la e minologie examinée cons i ue des e mes, in i ulinan s
bâ imen s aux animaux de eni . T a pou nomme es u ilisé cen ie-
Robe as S unžinas | 190 Ūkinių pas a ų liaudies e minija nuolika e minų.
T ilika e mes de considy ini communiisiais o me nomnimen s, neu d'en e
eux son Li u iški, exemple: gu bas (lie . Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49,
kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnė LKŽe, LKA I 49, a čiukas LKA I 49, a as LKŽe,
LKA I 424, KlskŽ 364, LzŽ 273, Zana Ž3 49, 510. T a d'appelé namu LKŽe.
His o iquemen le e me maison es appa uisé de habi able bâ imen
dénomina ion des ieusses maisons sous un oi i a e eni animauxuliai.
Plė ojan is animauxulininkys ei Zemaičiuose se o mai une nou elle a ian e
du bâ imen habi able (enco e zemaičių appelé numaliu) a ec des locaux pou
ga de les animaux (LLA 1965: 4243). Tokį pas a ą mini e Daukan as: An osios
du ys <...> edė de la maison dans a ą, ou kū ę, ainsi appeléą du mo e i,
de quoi pa la sui e ou e la ie a u, ou d a u appelai , ku sai p adžioj de
i bų nu e es é ai , un cô és mu s a ec namu même u įs, a e où é ai
animalei les on iè es p isie i, beje ka ės, jaučiai (Daukan as 1976: 430).
Con o m à l'à cô é essuissan ap a à o enco e appelé Li u išku e me
dienda žis LKŽe. Aussi il en 'appelai pa le nom de maudissemen s obesio
jauja LKŽe. Le bâ imen pou eni les animaux es appelé le nom de
cons uc ion co e is LKŽe, LKA I 49. T a d'ailleu s appelé penkiais skoliniais
ois sla izmes, un la izmu e un ge manizmu: ×aba ės (l. obo a LKŽe)
LKA I 50, ×s ainia (b us. c aynya l. s ajnia) LKŽe, s odas (b us. s ado
F aenkel 1962: 910) LKŽe; kū ė (la. ku s) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, Zana Ž1 818;
×s aldas ( ok. dial. s all) LKŽe, LKA I 50, Zana Ž3 163. T a o nommines
ca ac é is ique égionale a osena. L'usage le plus la ge du e me a o,
il es connu en commun inée pa lan e dans la g ande a mių plo e (pie
des, midu io e eas e n Li uanie pa ie). Kū ė u ilisée dans la pa ie no d de
la Li uanie, gu bas u ilisé au no d eas e n kampe, s aldas dans la pa ie
mé idionale des Žemaičių, pūnė eas e n aukš aičių a mių plo e, namas,
dang is e aba ės dans ce aines plo es du milieu de la Li uanie, kūginys
nedideliame eas e n aukš aičių a mių plo e (Sabaliauskas 1970: 3049). A ec
les communs dénomina ions de a o hyponiminées liens son liés
qua e- ing -dix-hui espèces e minines, signiin ys des ina ions (92
e minai), cons uc ions (2 e minai) e aille (4 e minai) pa icula i és. La
plus g ande es les che aux a ą en e a dijanches g oupe de e mes.
Les his o iques no en que ce bâ imen a é é appelé plus d'un e me: a klių
a as, a klių kū ė (Daukan as 1976: 430431). De la langue i an e sou ces
on oi que les che aux a ą signi ian e mes cons i uen ing -six sep ynių synonymes ileu é. Vie-
Te minologie | 2012 | 19 nažodžių e minų son seize: qua e li a iški, ois
sla iški, deux ge maniški e sep hyb idiniai: a klidė LKŽe, LKA I 51, 51, 58,
KpŽ 66, LzŽ 23, Zana Ž1 a klia is LKŽe, LKA I 50, a klinykas LKA I 50; LKA I 50;
LKA I 51 × 191; LKA I kaniušnia (b uska šjušnia) D sk 136, Lka I s a s a
(b uska c ajaja, l s ajnia) LKŽe, LKA I 51 × 1616, 34; Zana žs all (K aja)
LKŽe, LKA 51 × 191; LKA s . A klis aldis (hib ., du li . a klys e ge man.
s aldas) LKA I 51, Kūkkaniš ė (hib ., du sla . kaniušnia e le . p iesagos - ė)
LKA I 51, × sla s ainelė (hib ., du sla . s ainia e le . p iesagos - ×) LKA I 51, ×
sla s ainelė (hib ., du sla . s ainia e le . p iesagos -ikė) LKA I 51, ×
sla s aininė (hib ., du le . p iesinia - 51) LKA Že, LKA I 51, A. Sabaliauskas es
a i é a en ion que kaniušnė (kaniušnia) sembleusiai pasillin a du
bal a usių langue, e o mes a ec įsp aus iniu -ky a appa us déjà
Li uiniens langues sol e (Sabaliauskas 1970: 54). A klių a as į a dijamas
i dize composan s e minų, plupa d'en e eux on lie u iškus dėmenis:
a klinė pūnė LKA I 50, a klinis ažuda as LKA I 51, a klinis gu bas LKA I 50,
a klinis a as LKA I a klių dang is LKA I 50, 50, a klių gu bas LKA I 50, 50,
a klių namas LKA I 50, a klių pūnė LKA I 50, a klių a as LKA I 50. Miš ių
e minų g upelę cons i uen des e mines, u in ys lie u iškus
p iklausomuosius e emp in us p incipaux dėmenis: a klių kū ė (la. ku s)
LKA I 50, a kliųs aldas ( ok. dial. s all) LKA I 50, a kliųs elingis (la. s elingis
ga das, ok. dial. s ellinge a as) LKA I 51. Ka ių a as ma quan
ing -dix deux synonymes e minais neu s unežodžiais e ylika sudė inių.
Qua o ze e mes son des li u iques sep singulo es e sep composi es:
bandininkas LKA I 50, gal idė LKŽe, gal ijinė LKA I 50, gy ulininkas LKA I 50,
ka idė LKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, ka inys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50;
gal ijinė pūnė LKA I gal ijų a as LKA I 50, 50, LKA I 50, ka inis LKA 50,
ka inis LKA 50, ka inis LKA 50, ka inis TV 50, LKA I 50, LKA I 50 Égalemen
ka ių a as es appelé d iem sla izmais: ×aba ės (b us. абора, l. obo a)
LKA I 50, × alaunios (b us. валоуня jaučių a as) LKA I 50. Six composés
e mines son mél ūs ous leu s dépendoménis dėmens son lie u iški, e
p incipaux la iški ou ge maniški: bandos kū ė (la. ku s) LKA I 50, gal ijinė
kū ė (la. ku s) LKA
Robe as S unžinas | Ūkinių pas a ų liaudies e minija I 50, ka idžių kū ės
(la. ku s) LKA I 50; bandoss aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 192 ×
gal ijųs aldas ( ok. dial. s all LKŽe) LKA I 50, 50 × ka iniss aldas ( ok. dial.
s all LKŽe) LKA I Jaučių a o nommés g upelę cons i ue qua e synonymes
e mes deux lie u iški e deux hyb ides: jaučia a is LKA I 50, jau idė LKŽe;
×builinė (hib ., de ge m. builis e lie . p éesagos -inė) LKŽe, ×jau s aldis (hib .,
de lie . jau is e ge m. s aldas) Zana Ž1 567. Men ionne- -on que des aches
e jau ies a ą ma inčius e minus peu ê e é alués d ejopai bend ųjų
a o pa adinimų hiponimais ou e me gal idė hiponimu. Le e me gal idė a
enco e e commun au nom de gal ijų a o gal ijų a as LKŽe. Kiaulių
a as appelé dix-neu synonyminių e minų. Six e mes son unei odžiai,
don ois son lie u iški, deux hyb idiniai: kiaulia a is LKŽe, LzŽ 116,
kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hib ., du lie . kiaulė e sla .
p éesagos -inčius) LKŽe, ×kiaulinyčia (hib ., du lie . kiaulė e sla . p éesagos
-inyčia) LKŽe. Un el même a enco e en 'appelai e che aux a o
nommin ×kaniūkšlė (b us. kanyušnia, us. konyušnia LKA I 51) LKŽe. T ilika
e mes de son composés, neu y son Li u iški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinė
pūnelė LKA I 51; kiaulinis gu bas LKA I 51, kiaulinis gu beli Lokas I 51, kiaulinis
gu belis LKA I 51; kiaulinis a as LKA I 51, kiaulinis a čiukas LKA I 51,
kiaulinis a elis LKA I 51, kiaulinis a ukas LKA I 51. Miš ių e minų
g upelėje p édomine les e mes a ec Li u iškais p iklausomaisiais e
hyb idiniais pag indiniais dėmenimis: kiaulinė ×kū elė (hib ., de la. ku s e lie .
p iesagos - 51, LKA I ge m, kiaulinis ×s aldalis (hib ., de ge m. s aldas e lie .
p iesagos - 51, LKA I kiaulinis ×s aldukas (hib ., de lie . s aldas e ge m.
p iesagos - 51, LKA I 51. Un e me a Li uwišką p iklausomąjį dėmenį e
la išką p incipalinį kiaulinė kū ė (la. ku s) LKA I 51. A ių a as désigne sep
synonymes e mes: cinq Li u iškais, un ge manišku e un hyb idiniu: a idė
LKŽe, a ikinė LKŽe, a inykė LKŽe, D skŽ 25, a ininkas Zana Ž1 86, a i a is
LKŽe; ךkūnia ( ok. dial. schūne) LKŽe; ×a inyčia (hebb ., du lie . a is e sla .
p éesagos -inyčia) LKŽe.
Nedidelées son des oixes g oupées de noms de a es. Viš ų a a es
appelé cinq synonymes e mes: ois Li u iškais, un sla išku e un
hyb idiniu: iš idė LKA I 52, LKŽe, iš inė LKŽe, iš inykas LKŽe; ×ka ukas
(b us. кoтyx, l. ko uch) LKŽe, Kl Ž 103; × iš inyčia