94 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai
| usedin hewo ksbyJānisIls e s
Augalų pa adinimų o ma imo me odai, naudojami Jānis
Ils e s da buose
LINDA KURMIņA
"Bo anikos e minologijos o ma imo p adiniai e apai bu o ap a iami daugelyje
da bų (Vīksna 2002; Vimba 2001; Pie e 2008) i jo pi mieji pasiekimai dažniausiai
bu o p iski iami bo anikui, moky ojui i poe ui Jānis Ils e s (1889-1889), ku is 1883
m. išleido pi mąją bo anikos knygą la ių kalba ""Bo anika au as pašam un
skolmācībai"" (Bo anika liaudies mokykloms i sa a ankiškam mokymui) " Šiame
da be bu o ik nedaug plačiausiai papli usių augalų pa adinimų, ka u su
išsamesniais ap ašymais.
Pag indinis augalų pa adinimų o ma imo me odų y inėjimo šal inis XIX a.
pabaigoje bu o didžiausias Jānis Ils e s La iešu bo āniski nosaukumi (La ijos
bo anikos pa adinimai; Ils e s I, 1884; Ils e s II, 1885) bo anikos e minų inkinys. Šie
inkiniai bu o paskelb i 1884 i 1885 me ais Rīgas La iešu bied ības Zinību
komisija (Rigos La ijos mokslo d augijos komisija) žu naliuose. Šiame
s aipsnyje ap a iami pa adinimų, iš auk ų iš Ils e io augalų pa adinimų są ašų,
o ma imo me odai, aip pa juos lyginan su augalų pa adinimais,
dokumen uo ais ėlesniuose šal iniuose, įskai an šiuolaikinius, daugiausia Pauls
Galenieks "Bo anikos žodynas" (BV 1950) i Inese Ēdelmane i Ā ija Ozola La iešu
augu alodas (La ių kalbos augalų pa adinimai) žodynas (LVAN 2003). XIX a.
pabaigoje paskelb ų augalų pa adinimų analizė padeda a skleis i labiausiai
būdingus o ma imo me odus, naudojamus La ijos bo anikos e minologijos
p adiniuose e apuose. Ils e is pa agino žmones ak y iai daly au i augalų
pa adinimų inkime. Tai į odo jo po žodžio į pi mąjį augalų pa adinimų są ašą
La iešu bo āniski nosaukumi išleis as 1884: Vēl i pulks gene u, ku iem gan iņu
ispā īgas izpla īšanās dēļ la iski nosaukumi ienā ai o ā idū.
95Te minologija | 2012 | 19 a asies. Tādēļ bū ų de īgi, kad zinā āji uz p iekšu
os ie ē o u un galbū La iešu bied ības Zinību Komisijai piesū ī u p iekš
āļākas izlie āšanas, kas bo ānikas sa aks ī ājiem līdzē u pie iņu da ba1
(Ils e s I, 1884: 81). "1885 m. jis išleido ne ik sa o inkinio papildymus, be i jam
His call was also answe ed – al eady in he second lis o La iešubo āniski
siunčiamą su ink ą medžiagą.""" Tai eiškia, kad Ils e sas į abu sa o augalų
pa adinimų są ašus į aukė sa o su ink us pa adinimus (juos galima as i iek
pi mame, iek an ajame są aše) i uos, ku iuos jam a siun ė ki i
kolekcininkai (daugiausia an ajame są aše). Ši medžiaga daugiausia apima
augalų pa adinimus iš Vidzeme, mažiau a s o aujami y a Ku zeme i Zemgale.
Au o iaus kolekcijos y a iš S ukmaņi, Koknese, Ves iena i Dundaga. Ki a
e us, dauguma ki ų kolekcininkų pa eik ų a dų kilę iš Vidzeme (Lieze e,
Valmie a, Cēsis, T ikā a, Sigulda), su mažesniu Ku zeme (Aizpu e, Kuldīga) i
Zemgale (Dobele) a s o a imu. Nė ienoje iš d iejų "Ils e s" suda y ų augalų
pa adinimų są ašų nė a La gale pa adinimų. Ils e s su ink a medžiaga
daugiausia apima ūšių pa adinimus, no s y a i kai ku ių genčių pa adinimų.
Pi mojo są ašo įžangoje (Ils e s 1884: 63[…]64) au o ius a k eipia dėmesį į ai,
kad daugelis La ijos augalų pa adinimų da nebu o sis emingai suski s y i […]
gana dažnai dėl augalų panašumų a ski umų jiems gali bū i duo i ne ikslūs
pa adinimai. Kai ku iais a ejais augalams, p iklausan iems ski ingoms
giminėms, y a as pa s pa adinimas, o ų pačių giminės augalų pa adinimai y a
sinonimai. Ils e sas pažymėjo, kad bo anikos specialis ai a ei yje u ės ką
no s pada y i su šiais a dais.
Abu są ašai išdės y i pagal abėcėlę. Pi miausia pa eikiami lo ynų
pa adinimai, o paskui pa eikiami ienas a keli jų la ių ek i alen ai.
Daugeliu a ejų p ie an aš ės p idedamos kompilia o iaus pas abos
a ba siūlomas galimas kilmės paaiškinimas. Galiausiai pa eikiamas okiečių
ek i alen as. Pa yzdžiui:
Hype icum L., asinszāles, aganukauli, k us enes (s u enes); pasku inis
pa adinimas ādēļ ā, ka šī puķe apakš K is us k us a s ā ējusi un uz iņas
K is us asins pilējis. Johannisblu , Ha heu. […]2.
1 e imas: […]Da y a daug genčių, ku ių la ių pa adinimai gali bū i as i ame a ki ame egione dėl o, kad jie
y a aip plačiai papli ę. Todėl bū ų naudinga, kad ie, ku ie juos žino, a ei yje juos už ašy ų i galbū išsiųs ų
La ijos d augijos "Mokslo komisijai" a ei yje naudo i, o ai padė ų bo anikos į ašy ojams jų da be. 2
e imas: Hype icum L., asinszāles, aganukauli, k us enes, (s u enes); Pasku inis augalas u i okį a dą,
nes jis augo šalia K is aus k yžiaus i K is aus k aujas lašėjo an jo. Johannisblu , Ha heu […]
96 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai
| usedin hewo ksbyJānisIls e s
Kaip ašo Anna Vulāne, kalba nuola ys osi, ypač ak y iai keičiasi leksikos
lygiu. Kadangi dėl socialinio i ekonominio ys ymosi suku iami i į edami nauji
objek ai i są okos, aip pa kyla po eikis su eik i šiems objek ams galbū
ikslesnius pa adinimus. Vienas iš galimybių pa enkin i šį po eikį y a suku i
naujus žodžius i pa adinimus. No s ieno a ki ų me odų a p iemonių
naudojimo in ensy umas, iš es inio ipo p oduk y umas i ak y umas laikui
bėgan keičiasi i ne gi į edami nauji me odai i p iemonės, į žodį į auk a
in o macija išlaikoma (Vulāne 2008: 88). Su lo a susiję pa yzdžiai gali bū i
o ien aciniai: 1) augimo ie a (pu enas, zemenas); 2) iš aizdos panašumas
(ķepaiņi, lācenes); 3) žydėjimo a sub endimo laikas (jāņogas, mā iņpuķes).
Analizuojan a i inkamus augalų pa adinimus, bu o pada y a iš ada, kad jų
sukū ime bu o naudojami ski ingi žodžių o ma imo me odai: žodžių
iš es is a p i i inimas, pa yzdžiui, kazenāji3 (Rubus caesius), nak enes
(Solanum nig um), ozī es (Bellis pe ennis); junginių, pa yzdžiui, gaiļug iķes
(Con ol ulus), sukū imas; žodžių g upių pa adinimų sukū imas, pa yzdžiui,
dzel enās kumeles (An hemis inc o ia), eca ī a bā zdiņa (Thymus
se pyllum); […] pa adinimų, p z., buku- ī ols (Salix iminalis), laumas-slo a
(Apasagus o icinalis), sukū imas. Toliau s aipsnyje išsamiau bus
ap a iamas kiek ienas iš pi miau minė ų me odų.
1. Iš es is a ba p i i inimas
Ils e io su ink oje medžiagoje y a daug okių augalų pa adinimų, ku ie bu o suku i kaip žodžių iš es inės
a p i i inimo ezul a as, . y. į žodžio šaknį a kamieną p idedamas a iksas […] p e iksas, su iksas a
iš es inis pabaiga […] pagal kalboje egzis uojančius žodžių o ma imo modelius. Tai ienas p oduk y iausių
žodžių o ma imo me odų la ių kalboje i aip pa i augalų pa adinimų o ma imo s i yje (VPSV 2007: 57;
MLLVG I, 1959: 81; Kalme, Smil niece 2001: 42). Kai iš es as naujas žodis, pap as ai naudojamas ienas p iedėlis,
pa yzdžiui, pā -cel- → ne-pā -cel- , pā -cel-šan-a, pā -cēl-āj-s. Be aip pa y a daug žodžių su d iem a
daugiau a iksų, i jų p idėjimo seką sunku nus a y i, pa yzdžiui, būd a dį ie-zilg-an-s ("mėlynas") 3. Čia i
oliau pa yzdžių ansk ipcija a i inka šiuolaikinės la ių kalbos no mas.
97Te minologija | 2012 | 19
gali bū i kilęs iš žodžio ie-zilg-s, ku iame naudojamas su iksas -an- a ba iš
žodžio zilg-an-s su p e iksu ie-. Kai ku ie žodžiai is da y a iš es os
naudojan du a iksus ienu me u […] su p e iksu i su iksu, pa yzdžiui,
pā -pu -o- ; su p e iksu i iš es ine pabaiga, pa yzdžiui, aiz-skap-e; su d iem
su iksais, pa yzdžiui, ā s -niec-isk-s. Tai pa i ina ak as, kad šiems
žodžiams nė a a i inkamo mo y uojančio žodžio su ienu p iedėliu (pā pu s,
pu o ; aizskapis, skape i . .) (Kalme, Smil niece)
2001: 42–43).
Anksčiau minė as pa adinimas aip pa gali bū i susijęs su augalų
pa adinimais, pa yzdžiui, čūsk-en-āj-i (O chis macula a), zi dz-en-āj-s
(Rubus u icosus).
Iš es inio augalo pa adinimo pag indas gali bū i a das (p z., blusenes
(Polygonum pe sica ia), ziepene (Sapona ia o icinalis)), būd a dis (p z.,
skābenes (Rumex), zilenes (Vaccinium uliginosum)) i eiksmažodis (p z.,
noa nes (Pimpinella)). Šie augalų pa adinimai gali bū i suski s y i į kelias
g upes:
[…] augalų pa adinimai, iš es os su su iksu […] analizuo oje medžiagoje bu o
nus a y a, kad augalų pa adinimams iš es os šios su iksai: -āj-, -el-, -en-, -iņ-, -
ī -; […] augalų pa adinimai, iš es as naudojan iš es inį pabaigą. A. M. M. L. L.
V. G. eigia, kad A. M. L. V. G. (a i inkamai ul ima -ājs) a ojamas augalų
pa adinimams iš a dinių šaknų iš es i, o šiandien jis e ai naudojamas a dų
o ma imui (M. M. L. V. G. I, 1959: 90). Iš Ils e ų su ink ų augalų pa adinimų
galima da y i iš adą, kad šis su iksas bu o gana dažnai naudojamas augalų
pa adinimų o ma imui. MLLVG paminėja kele ą eikšmių, suku ų
o muojan augalų pa adinimus su su iksu -āj-: a) iš uogų pa adinimų,
naudojan su ikso -āj-, susida o žodžiai, ku ie nu odo ieną augalą a ba […]
dažniau […] okių augalų g upę; b) iš ski ingų augalų pa adinimų gaunami
žodžiai, ku ie nu odo didesnę a mažesnę šių augalų g upę a ba ie ą, ku šie
augalai y a gausu (MLLVG I, 1959: 92). La ijos bo anikos pa adinimų są ašuose
y a ik pi mosios g upės augalų pa adinimai, . y. ie, ku ie nu odo ieną
augalą a ba okių augalų g upę. Be o, au o ius nu odo, kad pasku iniai -ājs,
-āji dažnai naudojami k ūmų pa adinimuose (įskai an lilas): a enāji (Rubus
idaeus), b uklenājs (Vaccinium i isea idaea),
98 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai dundu nāji (Geum
| usedin hewo ksbyJānisIls e s
i ale), dze enājs (Vaccinium oxycoccus), ē kšķogāji (Ribes g osula ia),
i benājs (Vibu num opulus), kazenāji (Rubus caesius), sp adzenājs (F aga ia
collina), zemenājs (F aga ia esca). Augalų pa adinimai, iš es os naudojan
su ikso -el, žodžiai, su o muo i naudojan su ikso -el, gali bū i seno ės
iš es inės, o šiandien šis su iksas y a p oduk y us ik mažinančių o mų
o ma ime (MLLVG I, 1959: 93, 94). Taip pa Ils e io augalų pa adinimų
są ašuose y a nedaug žodžių su šiuo su iksu, o ie, ku ie y a, u i mažinančią
eikšmę, pa yzdžiui, spīdeles (Bellis pe ennis). Augalų pa adinimai, iš es os
naudojan p iedėlį -en, kaip nu ody a MLLVG, p iedėlis -en- (a i inkamai
ul ima -ene) bu o naudojamas, kad bū ų su o muo a didelė augalų, uogų i
g ybų pa adinimų g upė, i ai y a gana p oduk y us p iedėlis (LVMLG I, 1959:
95). Ils e s su ink oje medžiagoje galima as i šiuos pa yzdžius: ci ene
(Alisma), elksnene (Aga icus subdulcis), kaulenes (Rubus saxa ilis), lipene
(Lychnis diu na), nak enes (Solanum nig um), p ecenes (As e salici olius),
asenes (D ose a), īsene (B iza media), ilnene (Aga icus subdulcis),
is enes (Empe um nig um), zīdenes (Cen au ea). Pap as ai su iksas -iņis
naudojamas mažinimo o moms išgau i, u in iek ealią mažinimo, iek
emociškai subjek y ų į e inimą, ačiau mažinimo eikšmė neu alizuojama,
kai a diniai su ul imas -iņš, -iņa pasiekia e minų s a usą (MLLVG I, 1959:
112113, 117), pa yzdžiui, šių augalų pa adinimų a eju: ace uniņi (E ige on),
liniņi (Maja ia ulga is), plaks iņi (Alec olophus), žaga iņi (an hemum
bi olium).
Augalų pa adinimai, iš es os naudojan su ikso -ī , su ikso -ī is y a ik as
mažinimo su iksas, ačiau, kaip i su ikso -iņ a eju, žodžiai, su o muo i
naudojan šį su ikso, kai jie įgyja e mino sa ybes, p a anda iek meilės, iek
mažinimo eikšmę (MLLVG I, 1959: 130[…]131). Ils e s su ink oje medžiagoje už ašas
-ī - dažnai naudojamas augalų pa adinimų o ma ime, pa yzdžiui, daugiskai a
ancīši, dadzīši (Ag imonia eupa o ia), bā enī e (Viola iclo ), cepu ī es
(Campanula), kumelī es (Ma ica ia chamomilla), ku pī es (Aconi um lycoc-

99Te minologija | 2012 | 19 (Bidens),
onum), pulks enī es(Campanula), ozī es(Bellis pe ennis), plu al sunīši
epī e (Po en illa anse ina).
Augalų pa adinimai, iš es iniai naudojan iš es inį pabaigą Iš es inis pabaiga
dažniausiai naudojama a diniams, eiksmažodžiams i ad e biams
su o muo i. Žodžių o ma ime naudojami šie iš es iniai pabaigos: -a, -e, -is, -s,
- , -ies, -i, -u (Vulāne 2008: 101). Bu o nus a y a, kad du iš jų, . y. -e un -is
(daugybinis -i), bu o naudojami iš auk ų augalų pa adinimų o ma ime. Iš
augalų pa adinimų inkinio galima iš a dy i šiuos pa yzdžius: ziemele
( ik iausiai iš ziemelis […]no h[…]) (Ch ysan hemum leucan hemum) (ž . ME IV,
1929[…]1932: 742), izbuļi (Anemone) (ž . Ka ulis II, 1992: 542). Augalų pa adinimai
aip pa gali bū i iš es as iš p e ikso i iš es inio pabaigos, pa yzdžiui, egl-e
→ pa-egl-is (Junipe us communis), a ba gali bū i suku as jung inis
pa adinimas, į ku į p idedamas iš es inis pabaiga, pa yzdžiui, sausa se de […]
sausos b anduolis […] saus- + se d-is (Lonice a xos eylum), ū as () lapa […]
ko ne as ( o muo as) lapas […] ū - lap + e (Aquilegia ulga is).
2. junginių susida ymas
Ils e io su ink oje augalų pa adinimų medžiagoje sudė iniai pa adinimai
y a gana dažni.
Susijungimai y a pa adinimai, su o muo i sujungus ben du nep iklausomus
žodžius a ba jų šaknis, i jie kalba eikia kaip ienas leksikinis iene as. Žodžių
susi ienijimas į junginius okiu pačiu būdu, kaip i žodžių iš es is, y a ienas
p oduk y iausių naujų žodžių o ma imo me odų šiuolaikinėje la ių kalboje
(VPSV 2007: 338; MLLVG I, 1959: 84; Kalme, Smil niece 2001: 47). Kaip pažymėjo Vilma
Kalme, ski ingos kalbos dalys gali ap i pi muoju junginio komponen u: a diniai,
būd a džiai, skaičiai, pa a diniai, eiksmažodžiai, p iežodžiai (Kalme, Smil niece
2001: 47 […] 48). Daugeliu a ejų jung iniuose augalų pa adinimuose pi moji dalis
y a a das, pa yzdžiui, mi oņupuķe […]kūno gėlė[…] (Lina ia ulga is), meža ozī e
[…]medžio ožė[…] (Ge anium) a ba būd a dis, pa yzdžiui, bal ēde iņi […]bal os
pil os[…] (Po en illa anse ina), mazpu enī e […]mažas pelkės ma igoldas[…]
(Ranunculus ica ia). Tai y a du p oduk y iausi sudė inių augalų pa adinimų
o ma imo ipai. No s e ai Ils e io suda y ose augalų pa adinimų są ašuose
aip pa y a junginių, ku ių pi moji dalis y a skaičius, pa yzdžiui, sep iņs a ī e
"sep yni spinduliai" (T ien alis eu opaea), ienlapa " ienas lapas" (Pa nassia
palus is). Pa adinimai, su o muo i kaip junginiai, gali bū i suski s y i į d iejų
komponen ų i ijų komponen ų junginių pa adinimus.
100 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai D i
| usedin hewo ksbyJānisIls e s
sudedamoji sudedamoji dalis gali bū i oliau suski s y a į d i
pog upius:
[…] junginiai, ku ių pi moji dalis y a geni y inis a das be pabaigos, i
dauguma Ils e s su ink ų medžiagų junginių pa adinimų p iklauso šiam
ipui, pa yzdžiui, dzelzzāle […] geležinė žolė […] (Echium ulga e), kaķas e […]
ka ės uodega […] (Ama an us secalinus), lāčauzas […] lokio a ižos […]
(B omus secalinus), pu eglī e […] bog[…]s i […] (Pedicula is),
consolndeguns […] a nos […] (Delphinium consolida), elnābols […] de il […]s
appleonium (Da u a s amonium); palygin i dažnai Ils e io są ašuose aip
pa y a junginių, ku ių pi moji dalis y a geni y inis a das su pabaiga,
pa yzdžiui, ceļaāboliņš […] oad[…]s clo e […] (Melilo us ou ne ),
dzipa uka kls […]wo s ed sallow[…] (Salise acu i olia), meduspuķe […]honey
lowe […] (Galium e um), meža oz […]wood[…]s ose[…] (Ge anium), mi ožė
[…]linse […]s lowe […] (Lina ia ulga is), a ugus […] ājas[…]legs, ā nukas
[…] […]c ow […] legs […].
Palyginus su šiuolaikiniais e minų šal iniais, ypač Galeniekso Bo āniskā
ā dnīca i Edelmane i Ozola La iešu augu alodas nosaukumi žodyną, bu o
pas ebė a, kad okie junginiai a ba p a ado pi mojo komponen o pabaigą,
a ba apo žodžių g upių pa adinimais: la . Alchemilla ulga is […] la. k oķulapas
→ k oķu lapas
(Ils e s I, 1884: 65) (LVAN
2003: 312) la . An enna ia
dioica […] la. kaķēdiņas →
(Ils e s I, 1884: 66) (BV
kaķpēdiņas
1950: 29) la . Be be is
ulga is […] la. aluspuķe →
(Ils e s I, 1884: 67) (LVAN
alus puķe
2003: 41) la . Con alla ia
majalis […] la. zīdalapas →
(Ils e s I, 1884:
Ils e s II, 70).
zīdlapas
67; (LVAN 2003: 159)
Epilobiumas […] la.
(Ils e s I, 1884: 70) (LVAN
kazu ozes → kaz ozes
2003: 148) la . Men ha
c ispa […] la. k umē a →
(Ils e s I, 1884: 74) (LVAN 2003: 219) la . O chis […] la. Ils e ų pa adinimai: ik du
k ūzmē a
okie augalų pa adinimai bu o as i: ceļmallapas (Plan ago) i cau du uzāles
(Da u a s amonium). Ki as p oduk y us augalų pa adinimų o ma imo
(Ils e s I, 1884:
me odas y a žodžių g upių sukū imas. Dažniausiai okios g upės susideda iš
74) (BV 1950: 19)
101Te minologija | 2012 | 19
The h ee componen compounds a e a e; in he collec ion o plan
d iejų a ijų komponen ų. Taip pa egzis uoja ke u ios žodžių g upės.
Vienas oks pa yzdys y a "Edelmane […] dižā bal ā ūdens lēpe" ("didysis
bal ųjų andenų pu škimo s o is") (Ēdelmane 1978: 101), ačiau okių pa yzdžių
nė a daug. Ils e s suda y ose augalų pa adinimų są ašuose jų nė a. Žodžių
g upės augalų pa adinimai, dokumen ai pa eikiami La ijos bo anikos
pa adinimų są ašuose, gali bū i ski s omi į d iejų i ijų komponen ų
pa adinimus.
Pasak Edelmano, a p augalų pa adinimų p oduk y iausias d iejų
sudedamųjų žodžių g upių pa adinimų ipas y a as, ku iame geni y inėje
būsenoje y a a das kaip pa aldus na ys (Edelmane 1978: 100). Taip pa
"Ils e s" su ink oje augalų pa adinimų medžiagoje y a nemažai okių augalų
pa adinimų. Bu o pas ebė i šie žodžių g upių pa adinimų modeliai:
[…] a das ienka iniame daugybiniame geni y e + nep iklausomas
komponen as: dzeguzes sie a as […]cuckoo[…]s pu ees[…] (Pinguicula
ulga is), mīles ības k ūms […]lo e bush[…] (My ica gale), zaķu skābenes
[…]ha e[…]s so els[…] (Osealis ace osella);
[…] būd a dis, ku io galu inis pabaiga y a ienka inis daugybinis skaičius i
nep iklausomas komponen as: dzel enās kumeles […] gel onas kamilė[…]
(An hemis ic o ia), mīks ās nā es […] minkš os žie elės[…] (Lamium),
pelēkais zi nis […] pilkasis ži nis […] (Pisum a ense); […] būd a dis su
neapib ėž u pabaiga + nep iklausomas komponen as: ska ainas auzas
[…]panicled oa s[…] (A ena sa i a); […] pasy us balsas daba inis
deklinuojamasis daly is + nep iklausomas komponen as: g emojama zāle
[…] umina ing g ass[…] (Menyan hes i olia a), emjama zāle […] omi ing
g ass[…](Mo chella). T ys žodžių g upės y a e esnės. Bu o s ebimi šie
ijų sudedamųjų žodžių g upių pa adinimų modeliai: […] būd a dis, ku io
galu inis pabaiga y a ienka inis + a das ienka iniame geni y iniame
a eju + nep iklausomas komponen as: bal ā Jāņa zāle […] bal a
102 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai
| usedin hewo ksbyJānisIls e s
Jānis žolė (Galium mollugo), dzel enā Jāņa zāle gel ona Jānis žolė
(Galium e um);
[…] du a diniai žodžiai geni y e + nep iklausomas komponen as: Poļu
ķēniņa puķe […]Polijos ka aliaus gėlė[…] (Campanula glome a a); […]
būd a dis su neapib ėž u pabaiga […] a das ienka iniame geni y e
[…] nep iklausomas komponen as: eca ī a bā zdiņa […] senuko
ba zdas […] (Thymus se pyllum);
[…] skaičius + a das daugybiniame geni y e + nep iklausomas
komponen as: de iņu ī u spēks […] de ynių y ų jėga[…] (Ve odscum
hapsus), sep iņu ī u spēks […] sep ynių y ų jėga[…] (Phy euma spica um).
4. Hip inuo ų a dų o ma imas
Palygin i daugeliu a ejų Ils e s La ijos bo anikos pa adinimų są ašuose
naudoja pa adinimus, ku ių sudedamosios dalys y a sujung os jungikliu, . y. […]
adinamus jungikliu pa adinimus. Valen īna Skujiņa sa o knygoje La iešu
e minoloģijas izs ādes p incipi (Lie u os e minologijos ys ymosi p incipai)
pab ėžia, kad […]17.[…]19. gs. La . aks u a o os de ise, esp., sa ienojuma zīme
(=), lie o a, lai pa ādī u ā du ai ā da daļu ciešo jēdzienisko sais ījumu4
(Skujiņa 2002: 115116), pa yzdžiui, G. Mancelius žodynas Le us (Rīga, 1638) į a dijo
šiuos augalų pa adinimus: Bisscha=k ehssliņi, ceļlap=pa, Lahc=auzchi, isi jie daba
pakeis i a i inkamais junginiais, aip pa Zi cha es=zeedi, Zi zhenes=sacknis,
ku ie daba y a pažymė i žodžių g upe. Pagal Skujiņa e minologijos y imuose
pada y as iš adas, šiuolaikinės la ių kalbos e minologijoje, palygin i su la ių
e minologijos ys ymuisi pe anks esnius šim mečius, mažai naudojamos
jung inės g upės. Daugumoje Ils e io iš a dy ų augalų pa adinimų, pa yzdžiui,
buku- ī ols (Salix iminalis), laukanaglene (Dian hus a ena ius), laumas-slo a
(Aspa agus o icinalis), slo iņuciesa (Calamag os is epigeios), zaķa-s aipekņi
(Lycopodium anno inum), šiuolaikiniai šal iniai engia junginių a žodžių g upių
naudojimo.
4 e imas: […]dokumen ų šal iniuose 17-19 amžiuje jungiklis, esp. yšio simbolis (=) bu o naudojamas
siekian pa ody i glaudų žodžių a žodžių dalių są okinį yšį.