Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters

94 Linda Kurmiņa | Augalų pavadinimų formavimo metodai | usedintheworksbyJānisIlsters Augalų pavadinimų formavimo metodai, naudojami Jānis Ilsters darbuose LINDA KURMIņA "Botanikos terminologijos formavimo pradiniai etapai buvo aptariami daugelyje darbų (Vīksna 2002; Vimba 2001; Piete 2008) ir jo pirmieji pasiekimai dažniausiai buvo priskiriami botanikui, mokytojui ir poetui Jānis Ilsters (1889-1889), kuris 1883 m. išleido pirmąją botanikos knygą latvių kalba ""Botanika tautas pašam un skolmācībai"" (Botanika liaudies mokykloms ir savarankiškam mokymui) " Šiame darbe buvo tik nedaug plačiausiai paplitusių augalų pavadinimų, kartu su išsamesniais aprašymais. Pagrindinis augalų pavadinimų formavimo metodų tyrinėjimo šaltinis XIX a. pabaigoje buvo didžiausias Jānis Ilsters Latviešu botāniski nosaukumi (Latvijos botanikos pavadinimai; Ilsters I, 1884; Ilsters II, 1885) botanikos terminų rinkinys. Šie rinkiniai buvo paskelbti 1884 ir 1885 metais Rīgas Latviešu biedrības Zinību komisija (Rigos Latvijos mokslo draugijos komisija) žurnaliuose. Šiame straipsnyje aptariami pavadinimų, ištrauktų iš Ilsterio augalų pavadinimų sąrašų, formavimo metodai, taip pat juos lyginant su augalų pavadinimais, dokumentuotais vėlesniuose šaltiniuose, įskaitant šiuolaikinius, daugiausia Pauls Galenieks "Botanikos žodynas" (BV 1950) ir Inese Ēdelmane ir Ārija Ozola Latviešu augu valodas (Latvių kalbos augalų pavadinimai) žodynas (LVAN 2003). XIX a. pabaigoje paskelbtų augalų pavadinimų analizė padeda atskleisti labiausiai būdingus formavimo metodus, naudojamus Latvijos botanikos terminologijos pradiniuose etapuose. Ilsteris paragino žmones aktyviai dalyvauti augalų pavadinimų rinkime. Tai įrodo jo po žodžio į pirmąjį augalų pavadinimų sąrašą Latviešu botāniski nosaukumi išleistas 1884: Vēl ir pulks generu, kuriem gan viņu vispārīgas izplatīšanās dēļ latviski nosaukumi vienā vai otrā vidū. 95Terminologija | 2012 | 19 atrasies. Tādēļ būtų derīgi, kad zinātāji uz priekšu tos ievērotu un galbūt Latviešu biedrības Zinību Komisijai piesūtītu priekš tāļākas izlietāšanas, kas botānikas sarakstītājiem līdzētu pie viņu darba1 (Ilsters I, 1884: 81). "1885 m. jis išleido ne tik savo rinkinio papildymus, bet ir jam His call was also answered – already in the second list of Latviešubotāniski siunčiamą surinktą medžiagą.""" Tai reiškia, kad Ilstersas į abu savo augalų pavadinimų sąrašus įtraukė savo surinktus pavadinimus (juos galima rasti tiek pirmame, tiek antrajame sąraše) ir tuos, kuriuos jam atsiuntė kiti kolekcininkai (daugiausia antrajame sąraše). Ši medžiaga daugiausia apima augalų pavadinimus iš Vidzeme, mažiau atstovaujami yra Kurzeme ir Zemgale. Autoriaus kolekcijos yra iš Stukmaņi, Koknese, Vestiena ir Dundaga. Kita vertus, dauguma kitų kolekcininkų pateiktų vardų kilę iš Vidzeme (Liezere, Valmiera, Cēsis, Trikāta, Sigulda), su mažesniu Kurzeme (Aizpute, Kuldīga) ir Zemgale (Dobele) atstovavimu. Nė vienoje iš dviejų "Ilsters" sudarytų augalų pavadinimų sąrašų nėra Latgale pavadinimų. Ilsters surinkta medžiaga daugiausia apima rūšių pavadinimus, nors yra ir kai kurių genčių pavadinimų. Pirmojo sąrašo įžangoje (Ilsters 1884: 63[…]64) autorius atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis Latvijos augalų pavadinimų dar nebuvo sistemingai suskirstyti […] gana dažnai dėl augalų panašumų ar skirtumų jiems gali būti duoti netikslūs pavadinimai. Kai kuriais atvejais augalams, priklausantiems skirtingoms giminėms, yra tas pats pavadinimas, o tų pačių giminės augalų pavadinimai yra sinonimai. Ilstersas pažymėjo, kad botanikos specialistai ateityje turės ką nors padaryti su šiais vardais. Abu sąrašai išdėstyti pagal abėcėlę. Pirmiausia pateikiami lotynų pavadinimai, o paskui pateikiami vienas ar keli jų latvių ekvivalentai. Daugeliu atvejų prie antraštės pridedamos kompiliatoriaus pastabos arba siūlomas galimas kilmės paaiškinimas. Galiausiai pateikiamas vokiečių ekvivalentas. Pavyzdžiui: Hypericum L., asinszāles, raganukauli, krustenes (strutenes); paskutinis pavadinimas tādēļ tā, ka šī puķe apakš Kristus krusta stāvējusi un uz viņas Kristus asins pilējis. Johannisblut, Hartheu. […]2. 1 vertimas: […]Dar yra daug genčių, kurių latvių pavadinimai gali būti rasti tame ar kitame regione dėl to, kad jie yra taip plačiai paplitę. Todėl būtų naudinga, kad tie, kurie juos žino, ateityje juos užrašytų ir galbūt išsiųstų Latvijos draugijos "Mokslo komisijai" ateityje naudoti, o tai padėtų botanikos įrašytojams jų darbe. 2 vertimas: Hypericum L., asinszāles, raganukauli, krustenes, (strutenes); Paskutinis augalas turi tokį vardą, nes jis augo šalia Kristaus kryžiaus ir Kristaus kraujas lašėjo ant jo. Johannisblut, Hartheu […] 96 Linda Kurmiņa | Augalų pavadinimų formavimo metodai | usedintheworksbyJānisIlsters Kaip rašo Anna Vulāne, kalba nuolat vystosi, ypač aktyviai keičiasi leksikos lygiu. Kadangi dėl socialinio ir ekonominio vystymosi sukuriami ir įvedami nauji objektai ir sąvokos, taip pat kyla poreikis suteikti šiems objektams galbūt tikslesnius pavadinimus. Vienas iš galimybių patenkinti šį poreikį yra sukurti naujus žodžius ir pavadinimus. Nors vieno ar kitų metodų ar priemonių naudojimo intensyvumas, išvestinio tipo produktyvumas ir aktyvumas laikui bėgant keičiasi ir netgi įvedami nauji metodai ir priemonės, į žodį įtraukta informacija išlaikoma (Vulāne 2008: 88). Su flora susiję pavyzdžiai gali būti orientaciniai: 1) augimo vieta (purvenas, zemenas); 2) išvaizdos panašumas (ķepaiņi, lācenes); 3) žydėjimo ar subrendimo laikas (jāņogas, mārtiņpuķes). Analizuojant atitinkamus augalų pavadinimus, buvo padaryta išvada, kad jų sukūrime buvo naudojami skirtingi žodžių formavimo metodai: žodžių išvestis ar pritvirtinimas, pavyzdžiui, kazenāji3 (Rubus caesius), naktenes (Solanum nigrum), rozītes (Bellis perennis); junginių, pavyzdžiui, gaiļugriķes (Convolvulus), sukūrimas; žodžių grupių pavadinimų sukūrimas, pavyzdžiui, dzeltenās kumeles (Anthemis tinctoria), veca vīra bārzdiņa (Thymus serpyllum); […] pavadinimų, pvz., buku-vītols (Salix viminalis), laumas-slota (Apasagus officinalis), sukūrimas. Toliau straipsnyje išsamiau bus aptariamas kiekvienas iš pirmiau minėtų metodų. 1. Išvestis arba pritvirtinimas Ilsterio surinktoje medžiagoje yra daug tokių augalų pavadinimų, kurie buvo sukurti kaip žodžių išvestinės ar pritvirtinimo rezultatas, t. y. į žodžio šaknį ar kamieną pridedamas afiksas […] prefiksas, sufiksas ar išvestinis pabaiga […] pagal kalboje egzistuojančius žodžių formavimo modelius. Tai vienas produktyviausių žodžių formavimo metodų latvių kalboje ir taip pat ir augalų pavadinimų formavimo srityje (VPSV 2007: 57; MLLVG I, 1959: 81; Kalme, Smiltniece 2001: 42). Kai išvestas naujas žodis, paprastai naudojamas vienas priedėlis, pavyzdžiui, pār-cel-t → ne-pār-cel-t, pār-cel-šan-a, pār-cēl-āj-s. Bet taip pat yra daug žodžių su dviem ar daugiau afiksų, ir jų pridėjimo seką sunku nustatyti, pavyzdžiui, būdvardį ie-zilg-an-s ("mėlynas") 3. Čia ir toliau pavyzdžių transkripcija atitinka šiuolaikinės latvių kalbos normas. 97Terminologija | 2012 | 19 gali būti kilęs iš žodžio ie-zilg-s, kuriame naudojamas sufiksas -anarba iš žodžio zilg-an-s su prefiksu ie-. Kai kurie žodžiai vis dar yra išvestos naudojant du afiksus vienu metu […] su prefiksu ir sufiksu, pavyzdžiui, pār-purv-o-t; su prefiksu ir išvestine pabaiga, pavyzdžiui, aiz-skap-e; su dviem sufiksais, pavyzdžiui, ārst-niec-isk-s. Tai patvirtina faktas, kad šiems žodžiams nėra atitinkamo motyvuojančio žodžio su vienu priedėliu (pārpurvs, purvot; aizskapis, skape ir t. t.) (Kalme, Smiltniece) 2001: 42–43). Anksčiau minėtas pavadinimas taip pat gali būti susijęs su augalų pavadinimais, pavyzdžiui, čūsk-en-āj-i (Orchis maculata), zirdz-en-āj-s (Rubus fruticosus). Išvestinio augalo pavadinimo pagrindas gali būti vardas (pvz., blusenes (Polygonum persicaria), ziepene (Saponaria officinalis)), būdvardis (pvz., skābenes (Rumex), zilenes (Vaccinium uliginosum)) ir veiksmažodis (pvz., noartnes (Pimpinella)). Šie augalų pavadinimai gali būti suskirstyti į kelias grupes: […] augalų pavadinimai, išvestos su sufiksu […] analizuotoje medžiagoje buvo nustatyta, kad augalų pavadinimams išvestos šios sufiksai: -āj-, -el-, -en-, -iņ-, - īt-; […] augalų pavadinimai, išvestas naudojant išvestinį pabaigą. A. M. M. L. L. V. G. teigia, kad A. M. L. V. G. (atitinkamai ultima -ājs) vartojamas augalų pavadinimams iš vardinių šaknų išvesti, o šiandien jis retai naudojamas vardų formavimui (M. M. L. V. G. I, 1959: 90). Iš Ilsterų surinktų augalų pavadinimų galima daryti išvadą, kad šis sufiksas buvo gana dažnai naudojamas augalų pavadinimų formavimui. MLLVG paminėja keletą reikšmių, sukurtų formuojant augalų pavadinimus su sufiksu -āj-: a) iš uogų pavadinimų, naudojant sufikso -āj-, susidaro žodžiai, kurie nurodo vieną augalą arba […] dažniau […] tokių augalų grupę; b) iš skirtingų augalų pavadinimų gaunami žodžiai, kurie nurodo didesnę ar mažesnę šių augalų grupę arba vietą, kur šie augalai yra gausu (MLLVG I, 1959: 92). Latvijos botanikos pavadinimų sąrašuose yra tik pirmosios grupės augalų pavadinimai, t. y. tie, kurie nurodo vieną augalą arba tokių augalų grupę. Be to, autorius nurodo, kad paskutiniai -ājs, -āji dažnai naudojami krūmų pavadinimuose (įskaitant lilas): avenāji (Rubus idaeus), bruklenājs (Vaccinium vitisea idaea), 98 Linda Kurmiņa | Augalų pavadinimų formavimo metodai dundurnāji (Geum | usedintheworksbyJānisIlsters rivale), dzervenājs (Vaccinium oxycoccus), ērkšķogāji (Ribes grosularia), irbenājs (Viburnum opulus), kazenāji (Rubus caesius), spradzenājs (Fragaria collina), zemenājs (Fragaria vesca). Augalų pavadinimai, išvestos naudojant sufikso -el, žodžiai, suformuoti naudojant sufikso -el, gali būti senovės išvestinės, o šiandien šis sufiksas yra produktyvus tik mažinančių formų formavime (MLLVG I, 1959: 93, 94). Taip pat Ilsterio augalų pavadinimų sąrašuose yra nedaug žodžių su šiuo sufiksu, o tie, kurie yra, turi mažinančią reikšmę, pavyzdžiui, spīdeles (Bellis perennis). Augalų pavadinimai, išvestos naudojant priedėlį -en, kaip nurodyta MLLVG, priedėlis -en- (atitinkamai ultima -ene) buvo naudojamas, kad būtų suformuota didelė augalų, uogų ir grybų pavadinimų grupė, ir tai yra gana produktyvus priedėlis (LVMLG I, 1959: 95). Ilsters surinktoje medžiagoje galima rasti šiuos pavyzdžius: cirvene (Alisma), elksnene (Agaricus subdulcis), kaulenes (Rubus saxatilis), lipene (Lychnis diurna), naktenes (Solanum nigrum), precenes (Aster salicifolius), rasenes (Drosera), trīsene (Briza media), vilnene (Agaricus subdulcis), vistenes (Empetrum nigrum), zīdenes (Centaurea). Paprastai sufiksas -iņis naudojamas mažinimo formoms išgauti, turint tiek realią mažinimo, tiek emociškai subjektyvų įvertinimą, tačiau mažinimo reikšmė neutralizuojama, kai vardiniai su ultimas -iņš, -iņa pasiekia terminų statusą (MLLVG I, 1959: 112113, 117), pavyzdžiui, šių augalų pavadinimų atveju: aceruniņi (Erigeron), liniņi (Majaria vulgaris), plakstiņi (Alectrolophus), žagatiņi (anthemum bifolium). Augalų pavadinimai, išvestos naudojant sufikso -īt, sufikso -ītis yra tikras mažinimo sufiksas, tačiau, kaip ir sufikso -iņ atveju, žodžiai, suformuoti naudojant šį sufikso, kai jie įgyja termino savybes, praranda tiek meilės, tiek mažinimo reikšmę (MLLVG I, 1959: 130[…]131). Ilsters surinktoje medžiagoje užrašas -ītdažnai naudojamas augalų pavadinimų formavime, pavyzdžiui, daugiskaita ancīši, dadzīši (Agrimonia eupatoria), bārenīte (Viola triclor), cepurītes (Campanula), kumelītes (Matricaria chamomilla), kurpītes (Aconitum lycoc- 99Terminologija | 2012 | 19 (Bidens), tonum), pulkstenītes(Campanula),rozītes(Bellis perennis), plural sunīši trepīte (Potentilla anserina). Augalų pavadinimai, išvestiniai naudojant išvestinį pabaigą Išvestinis pabaiga dažniausiai naudojama vardiniams, veiksmažodžiams ir adverbiams suformuoti. Žodžių formavime naudojami šie išvestiniai pabaigos: -a, -e, -is, -s, -t, -ies, -i, -u (Vulāne 2008: 101). Buvo nustatyta, kad du iš jų, t. y. -e un -is (daugybinis -i), buvo naudojami ištrauktų augalų pavadinimų formavime. Iš augalų pavadinimų rinkinio galima išvardyti šiuos pavyzdžius: ziemele (tikriausiai iš ziemelis […]north[…]) (Chrysanthemum leucanthemum) (žr. ME IV, 1929[…]1932: 742), vizbuļi (Anemone) (žr. Karulis II, 1992: 542). Augalų pavadinimai taip pat gali būti išvestas iš prefikso ir išvestinio pabaigos, pavyzdžiui, egl-e → pa-egl-is (Juniperus communis), arba gali būti sukurtas jungtinis pavadinimas, į kurį pridedamas išvestinis pabaiga, pavyzdžiui, sausa serde […] sausos branduolis […] saus- + serd-is (Lonicera xosteylum), tūtas () lapa […] kornetas (formuotas) lapas […] tūtlap + e (Aquilegia vulgaris). 2. junginių susidarymas Ilsterio surinktoje augalų pavadinimų medžiagoje sudėtiniai pavadinimai yra gana dažni. Susijungimai yra pavadinimai, suformuoti sujungus bent du nepriklausomus žodžius arba jų šaknis, ir jie kalba veikia kaip vienas leksikinis vienetas. Žodžių susivienijimas į junginius tokiu pačiu būdu, kaip ir žodžių išvestis, yra vienas produktyviausių naujų žodžių formavimo metodų šiuolaikinėje latvių kalboje (VPSV 2007: 338; MLLVG I, 1959: 84; Kalme, Smiltniece 2001: 47). Kaip pažymėjo Vilma Kalme, skirtingos kalbos dalys gali tapti pirmuoju junginio komponentu: vardiniai, būdvardžiai, skaičiai, pavardiniai, veiksmažodžiai, priežodžiai (Kalme, Smiltniece 2001: 47 […] 48). Daugeliu atvejų jungtiniuose augalų pavadinimuose pirmoji dalis yra vardas, pavyzdžiui, miroņupuķe […]kūno gėlė[…] (Linaria vulgaris), mežarozīte […]medžio rožė[…] (Geranium) arba būdvardis, pavyzdžiui, baltvēderiņi […]baltos pilvos[…] (Potentilla anserina), mazpurenīte […]mažas pelkės marigoldas[…] (Ranunculus ficaria). Tai yra du produktyviausi sudėtinių augalų pavadinimų formavimo tipai. Nors retai Ilsterio sudarytose augalų pavadinimų sąrašuose taip pat yra junginių, kurių pirmoji dalis yra skaičius, pavyzdžiui, septiņstarīte "septyni spinduliai" (Trientalis europaea), vienlapa "vienas lapas" (Parnassia palustris). Pavadinimai, suformuoti kaip junginiai, gali būti suskirstyti į dviejų komponentų ir trijų komponentų junginių pavadinimus. 100 Linda Kurmiņa | Augalų pavadinimų formavimo metodai Dvi | usedintheworksbyJānisIlsters sudedamoji sudedamoji dalis gali būti toliau suskirstyta į dvi pogrupius: […] junginiai, kurių pirmoji dalis yra genityvinis vardas be pabaigos, ir dauguma Ilsters surinktų medžiagų junginių pavadinimų priklauso šiam tipui, pavyzdžiui, dzelzzāle […] geležinė žolė […] (Echium vulgare), kaķaste […] katės uodega […] (Amarantus secalinus), lāčauzas […] lokio avižos […] (Bromus secalinus), purveglīte […] bog[…]s fir […] (Pedicularis), consolndeguns […] varnos […] (Delphinium consolida), velnābols […] devil […]s appleonium (Datura stramonium); palyginti dažnai Ilsterio sąrašuose taip pat yra junginių, kurių pirmoji dalis yra genityvinis vardas su pabaiga, pavyzdžiui, ceļaāboliņš […]road[…]s clover[…] (Melilotus tournef), dziparukarkls […]worsted sallow[…] (Salise acutifolia), meduspuķe […]honey flower[…] (Galium verum), mežaroz […]wood[…]s rose[…] (Geranium), mirožė […]linse […]s flower[…] (Linaria vulgaris), varugus […]fājas[…]legs, vārnukas […] […]crow […] legs […]. Palyginus su šiuolaikiniais terminų šaltiniais, ypač Galeniekso Botāniskā vārdnīca ir Edelmane ir Ozola Latviešu augu valodas nosaukumi žodyną, buvo pastebėta, kad tokie junginiai arba prarado pirmojo komponento pabaigą, arba tapo žodžių grupių pavadinimais: lat. Alchemilla vulgaris […] la. kroķulapas → kroķu lapas (Ilsters I, 1884: 65) (LVAN 2003: 312) lat. Antennaria dioica […] la. kaķēdiņas → (Ilsters I, 1884: 66) (BV kaķpēdiņas 1950: 29) lat. Berberis vulgaris […] la. aluspuķe → (Ilsters I, 1884: 67) (LVAN alus puķe 2003: 41) lat. Convallaria majalis […] la. zīdalapas → (Ilsters I, 1884: Ilsters II, 70). zīdlapas 67; (LVAN 2003: 159) Epilobiumas […] la. (Ilsters I, 1884: 70) (LVAN kazurozes → kazrozes 2003: 148) lat. Mentha crispa […] la. krumētra → (Ilsters I, 1884: 74) (LVAN 2003: 219) lat. Orchis […] la. Ilsterų pavadinimai: tik du krūzmētra tokie augalų pavadinimai buvo rasti: ceļmallapas (Plantago) ir caurduruzāles (Datura stramonium). Kitas produktyvus augalų pavadinimų formavimo (Ilsters I, 1884: metodas yra žodžių grupių sukūrimas. Dažniausiai tokios grupės susideda iš 74) (BV 1950: 19) 101Terminologija | 2012 | 19 The three component compounds are rare; in the collection of plant dviejų ar trijų komponentų. Taip pat egzistuoja keturios žodžių grupės. Vienas toks pavyzdys yra "Edelmane […] dižā baltā ūdens lēpe" ("didysis baltųjų vandenų purškimo stotis") (Ēdelmane 1978: 101), tačiau tokių pavyzdžių nėra daug. Ilsters sudarytose augalų pavadinimų sąrašuose jų nėra. Žodžių grupės augalų pavadinimai, dokumentai pateikiami Latvijos botanikos pavadinimų sąrašuose, gali būti skirstomi į dviejų ir trijų komponentų pavadinimus. Pasak Edelmano, tarp augalų pavadinimų produktyviausias dviejų sudedamųjų žodžių grupių pavadinimų tipas yra tas, kuriame genityvinėje būsenoje yra vardas kaip pavaldus narys (Edelmane 1978: 100). Taip pat "Ilsters" surinktoje augalų pavadinimų medžiagoje yra nemažai tokių augalų pavadinimų. Buvo pastebėti šie žodžių grupių pavadinimų modeliai: […] vardas vienkartiniame daugybiniame genityve + nepriklausomas komponentas: dzeguzes sietavas […]cuckoo[…]s puttees[…] (Pinguicula vulgaris), mīlestības krūms […]love bush[…] (Myrica gale), zaķu skābenes […]hare[…]s sorrels[…] (Osealis acetosella); […] būdvardis, kurio galutinis pabaiga yra vienkartinis daugybinis skaičius ir nepriklausomas komponentas: dzeltenās kumeles […] geltonas kamilė[…] (Anthemis tictoria), mīkstās nātres […] minkštos žievelės[…] (Lamium), pelēkais zirnis […] pilkasis žirnis […] (Pisum arvense); […] būdvardis su neapibrėžtu pabaiga + nepriklausomas komponentas: skarainas auzas […]panicled oats[…] (Avena sativa); […] pasyvus balsas dabartinis deklinuojamasis dalyvis + nepriklausomas komponentas: gremojama zāle […]ruminating grass[…] (Menyanthes trifoliata), vemjama zāle […]vomiting grass[…](Morchella). Trys žodžių grupės yra retesnės. Buvo stebimi šie trijų sudedamųjų žodžių grupių pavadinimų modeliai: […] būdvardis, kurio galutinis pabaiga yra vienkartinis + vardas vienkartiniame genityviniame atveju + nepriklausomas komponentas: baltā Jāņa zāle […] balta 102 Linda Kurmiņa | Augalų pavadinimų formavimo metodai | usedintheworksbyJānisIlsters Jānis žolė (Galium mollugo), dzeltenā Jāņa zāle geltona Jānis žolė (Galium verum); […] du vardiniai žodžiai genityve + nepriklausomas komponentas: Poļu ķēniņa puķe […]Polijos karaliaus gėlė[…] (Campanula glomerata); […] būdvardis su neapibrėžtu pabaiga […] vardas vienkartiniame genityve […] nepriklausomas komponentas: veca vīra bārzdiņa […] senuko barzdas […] (Thymus serpyllum); […] skaičius + vardas daugybiniame genityve + nepriklausomas komponentas: deviņu vīru spēks […] devynių vyrų jėga[…] (Verodscum thapsus), septiņu vīru spēks […] septynių vyrų jėga[…] (Phyteuma spicatum). 4. Hipfinuotų vardų formavimas Palyginti daugeliu atvejų Ilsters Latvijos botanikos pavadinimų sąrašuose naudoja pavadinimus, kurių sudedamosios dalys yra sujungtos jungikliu, t. y. […] vadinamus jungikliu pavadinimus. Valentīna Skujiņa savo knygoje Latviešu terminoloģijas izstrādes principi (Lietuvos terminologijos vystymosi principai) pabrėžia, kad […]17.[…]19. gs. Latv. rakstu avotos defise, resp., savienojuma zīme (=), lietota, lai parādītu vārdu vai vārda daļu ciešo jēdzienisko saistījumu4 (Skujiņa 2002: 115116), pavyzdžiui, G. Mancelius žodynas Lettus (Rīga, 1638) įvardijo šiuos augalų pavadinimus: Bisscha=krehssliņi, ceļlap=pa, Lahc=auzchi, visi jie dabar pakeisti atitinkamais junginiais, taip pat Zirchates=zeedi, Zirzhenes=sacknis, kurie dabar yra pažymėti žodžių grupe. Pagal Skujiņa terminologijos tyrimuose padarytas išvadas, šiuolaikinės latvių kalbos terminologijoje, palyginti su latvių terminologijos vystymuisi per ankstesnius šimtmečius, mažai naudojamos jungtinės grupės. Daugumoje Ilsterio išvardytų augalų pavadinimų, pavyzdžiui, buku-vītols (Salix viminalis), laukanaglene (Dianthus arenarius), laumas-slota (Asparagus officinalis), slotiņuciesa (Calamagrostis epigeios), zaķa-staipekņi (Lycopodium annotinum), šiuolaikiniai šaltiniai vengia junginių ar žodžių grupių naudojimo. 4 vertimas: […]dokumentų šaltiniuose 17-19 amžiuje jungiklis, resp. ryšio simbolis (=) buvo naudojamas siekiant parodyti glaudų žodžių ar žodžių dalių sąvokinį ryšį.