Methods of plant name formation used in the works by Jānis Ilsters

94 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai | usedin hewo ksbyJānisIls e s Augalų pa adinimų o ma imo me odai, naudojami Jānis Ils e s da buose LINDA KURMIņA "Bo anikos e minologijos o ma imo p adiniai e apai bu o ap a iami daugelyje da bų (Vīksna 2002; Vimba 2001; Pie e 2008) i jo pi mieji pasiekimai dažniausiai bu o p iski iami bo anikui, moky ojui i poe ui Jānis Ils e s (1889-1889), ku is 1883 m. išleido pi mąją bo anikos knygą la ių kalba ""Bo anika au as pašam un skolmācībai"" (Bo anika liaudies mokykloms i sa a ankiškam mokymui) " Šiame da be bu o ik nedaug plačiausiai papli usių augalų pa adinimų, ka u su išsamesniais ap ašymais. Pag indinis augalų pa adinimų o ma imo me odų y inėjimo šal inis XIX a. pabaigoje bu o didžiausias Jānis Ils e s La iešu bo āniski nosaukumi (La ijos bo anikos pa adinimai; Ils e s I, 1884; Ils e s II, 1885) bo anikos e minų inkinys. Šie inkiniai bu o paskelb i 1884 i 1885 me ais Rīgas La iešu bied ības Zinību komisija (Rigos La ijos mokslo d augijos komisija) žu naliuose. Šiame s aipsnyje ap a iami pa adinimų, iš auk ų iš Ils e io augalų pa adinimų są ašų, o ma imo me odai, aip pa juos lyginan su augalų pa adinimais, dokumen uo ais ėlesniuose šal iniuose, įskai an šiuolaikinius, daugiausia Pauls Galenieks "Bo anikos žodynas" (BV 1950) i Inese Ēdelmane i Ā ija Ozola La iešu augu alodas (La ių kalbos augalų pa adinimai) žodynas (LVAN 2003). XIX a. pabaigoje paskelb ų augalų pa adinimų analizė padeda a skleis i labiausiai būdingus o ma imo me odus, naudojamus La ijos bo anikos e minologijos p adiniuose e apuose. Ils e is pa agino žmones ak y iai daly au i augalų pa adinimų inkime. Tai į odo jo po žodžio į pi mąjį augalų pa adinimų są ašą La iešu bo āniski nosaukumi išleis as 1884: Vēl i pulks gene u, ku iem gan iņu ispā īgas izpla īšanās dēļ la iski nosaukumi ienā ai o ā idū. 95Te minologija | 2012 | 19 a asies. Tādēļ bū ų de īgi, kad zinā āji uz p iekšu os ie ē o u un galbū La iešu bied ības Zinību Komisijai piesū ī u p iekš āļākas izlie āšanas, kas bo ānikas sa aks ī ājiem līdzē u pie iņu da ba1 (Ils e s I, 1884: 81). "1885 m. jis išleido ne ik sa o inkinio papildymus, be i jam His call was also answe ed – al eady in he second lis o La iešubo āniski siunčiamą su ink ą medžiagą.""" Tai eiškia, kad Ils e sas į abu sa o augalų pa adinimų są ašus į aukė sa o su ink us pa adinimus (juos galima as i iek pi mame, iek an ajame są aše) i uos, ku iuos jam a siun ė ki i kolekcininkai (daugiausia an ajame są aše). Ši medžiaga daugiausia apima augalų pa adinimus iš Vidzeme, mažiau a s o aujami y a Ku zeme i Zemgale. Au o iaus kolekcijos y a iš S ukmaņi, Koknese, Ves iena i Dundaga. Ki a e us, dauguma ki ų kolekcininkų pa eik ų a dų kilę iš Vidzeme (Lieze e, Valmie a, Cēsis, T ikā a, Sigulda), su mažesniu Ku zeme (Aizpu e, Kuldīga) i Zemgale (Dobele) a s o a imu. Nė ienoje iš d iejų "Ils e s" suda y ų augalų pa adinimų są ašų nė a La gale pa adinimų. Ils e s su ink a medžiaga daugiausia apima ūšių pa adinimus, no s y a i kai ku ių genčių pa adinimų. Pi mojo są ašo įžangoje (Ils e s 1884: 63[…]64) au o ius a k eipia dėmesį į ai, kad daugelis La ijos augalų pa adinimų da nebu o sis emingai suski s y i […] gana dažnai dėl augalų panašumų a ski umų jiems gali bū i duo i ne ikslūs pa adinimai. Kai ku iais a ejais augalams, p iklausan iems ski ingoms giminėms, y a as pa s pa adinimas, o ų pačių giminės augalų pa adinimai y a sinonimai. Ils e sas pažymėjo, kad bo anikos specialis ai a ei yje u ės ką no s pada y i su šiais a dais. Abu są ašai išdės y i pagal abėcėlę. Pi miausia pa eikiami lo ynų pa adinimai, o paskui pa eikiami ienas a keli jų la ių ek i alen ai. Daugeliu a ejų p ie an aš ės p idedamos kompilia o iaus pas abos a ba siūlomas galimas kilmės paaiškinimas. Galiausiai pa eikiamas okiečių ek i alen as. Pa yzdžiui: Hype icum L., asinszāles, aganukauli, k us enes (s u enes); pasku inis pa adinimas ādēļ ā, ka šī puķe apakš K is us k us a s ā ējusi un uz iņas K is us asins pilējis. Johannisblu , Ha heu. […]2. 1 e imas: […]Da y a daug genčių, ku ių la ių pa adinimai gali bū i as i ame a ki ame egione dėl o, kad jie y a aip plačiai papli ę. Todėl bū ų naudinga, kad ie, ku ie juos žino, a ei yje juos už ašy ų i galbū išsiųs ų La ijos d augijos "Mokslo komisijai" a ei yje naudo i, o ai padė ų bo anikos į ašy ojams jų da be. 2 e imas: Hype icum L., asinszāles, aganukauli, k us enes, (s u enes); Pasku inis augalas u i okį a dą, nes jis augo šalia K is aus k yžiaus i K is aus k aujas lašėjo an jo. Johannisblu , Ha heu […] 96 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai | usedin hewo ksbyJānisIls e s Kaip ašo Anna Vulāne, kalba nuola ys osi, ypač ak y iai keičiasi leksikos lygiu. Kadangi dėl socialinio i ekonominio ys ymosi suku iami i į edami nauji objek ai i są okos, aip pa kyla po eikis su eik i šiems objek ams galbū ikslesnius pa adinimus. Vienas iš galimybių pa enkin i šį po eikį y a suku i naujus žodžius i pa adinimus. No s ieno a ki ų me odų a p iemonių naudojimo in ensy umas, iš es inio ipo p oduk y umas i ak y umas laikui bėgan keičiasi i ne gi į edami nauji me odai i p iemonės, į žodį į auk a in o macija išlaikoma (Vulāne 2008: 88). Su lo a susiję pa yzdžiai gali bū i o ien aciniai: 1) augimo ie a (pu enas, zemenas); 2) iš aizdos panašumas (ķepaiņi, lācenes); 3) žydėjimo a sub endimo laikas (jāņogas, mā iņpuķes). Analizuojan a i inkamus augalų pa adinimus, bu o pada y a iš ada, kad jų sukū ime bu o naudojami ski ingi žodžių o ma imo me odai: žodžių iš es is a p i i inimas, pa yzdžiui, kazenāji3 (Rubus caesius), nak enes (Solanum nig um), ozī es (Bellis pe ennis); junginių, pa yzdžiui, gaiļug iķes (Con ol ulus), sukū imas; žodžių g upių pa adinimų sukū imas, pa yzdžiui, dzel enās kumeles (An hemis inc o ia), eca ī a bā zdiņa (Thymus se pyllum); […] pa adinimų, p z., buku- ī ols (Salix iminalis), laumas-slo a (Apasagus o icinalis), sukū imas. Toliau s aipsnyje išsamiau bus ap a iamas kiek ienas iš pi miau minė ų me odų. 1. Iš es is a ba p i i inimas Ils e io su ink oje medžiagoje y a daug okių augalų pa adinimų, ku ie bu o suku i kaip žodžių iš es inės a p i i inimo ezul a as, . y. į žodžio šaknį a kamieną p idedamas a iksas […] p e iksas, su iksas a iš es inis pabaiga […] pagal kalboje egzis uojančius žodžių o ma imo modelius. Tai ienas p oduk y iausių žodžių o ma imo me odų la ių kalboje i aip pa i augalų pa adinimų o ma imo s i yje (VPSV 2007: 57; MLLVG I, 1959: 81; Kalme, Smil niece 2001: 42). Kai iš es as naujas žodis, pap as ai naudojamas ienas p iedėlis, pa yzdžiui, pā -cel- → ne-pā -cel- , pā -cel-šan-a, pā -cēl-āj-s. Be aip pa y a daug žodžių su d iem a daugiau a iksų, i jų p idėjimo seką sunku nus a y i, pa yzdžiui, būd a dį ie-zilg-an-s ("mėlynas") 3. Čia i oliau pa yzdžių ansk ipcija a i inka šiuolaikinės la ių kalbos no mas. 97Te minologija | 2012 | 19 gali bū i kilęs iš žodžio ie-zilg-s, ku iame naudojamas su iksas -an- a ba iš žodžio zilg-an-s su p e iksu ie-. Kai ku ie žodžiai is da y a iš es os naudojan du a iksus ienu me u […] su p e iksu i su iksu, pa yzdžiui, pā -pu -o- ; su p e iksu i iš es ine pabaiga, pa yzdžiui, aiz-skap-e; su d iem su iksais, pa yzdžiui, ā s -niec-isk-s. Tai pa i ina ak as, kad šiems žodžiams nė a a i inkamo mo y uojančio žodžio su ienu p iedėliu (pā pu s, pu o ; aizskapis, skape i . .) (Kalme, Smil niece) 2001: 42–43). Anksčiau minė as pa adinimas aip pa gali bū i susijęs su augalų pa adinimais, pa yzdžiui, čūsk-en-āj-i (O chis macula a), zi dz-en-āj-s (Rubus u icosus). Iš es inio augalo pa adinimo pag indas gali bū i a das (p z., blusenes (Polygonum pe sica ia), ziepene (Sapona ia o icinalis)), būd a dis (p z., skābenes (Rumex), zilenes (Vaccinium uliginosum)) i eiksmažodis (p z., noa nes (Pimpinella)). Šie augalų pa adinimai gali bū i suski s y i į kelias g upes: […] augalų pa adinimai, iš es os su su iksu […] analizuo oje medžiagoje bu o nus a y a, kad augalų pa adinimams iš es os šios su iksai: -āj-, -el-, -en-, -iņ-, - ī -; […] augalų pa adinimai, iš es as naudojan iš es inį pabaigą. A. M. M. L. L. V. G. eigia, kad A. M. L. V. G. (a i inkamai ul ima -ājs) a ojamas augalų pa adinimams iš a dinių šaknų iš es i, o šiandien jis e ai naudojamas a dų o ma imui (M. M. L. V. G. I, 1959: 90). Iš Ils e ų su ink ų augalų pa adinimų galima da y i iš adą, kad šis su iksas bu o gana dažnai naudojamas augalų pa adinimų o ma imui. MLLVG paminėja kele ą eikšmių, suku ų o muojan augalų pa adinimus su su iksu -āj-: a) iš uogų pa adinimų, naudojan su ikso -āj-, susida o žodžiai, ku ie nu odo ieną augalą a ba […] dažniau […] okių augalų g upę; b) iš ski ingų augalų pa adinimų gaunami žodžiai, ku ie nu odo didesnę a mažesnę šių augalų g upę a ba ie ą, ku šie augalai y a gausu (MLLVG I, 1959: 92). La ijos bo anikos pa adinimų są ašuose y a ik pi mosios g upės augalų pa adinimai, . y. ie, ku ie nu odo ieną augalą a ba okių augalų g upę. Be o, au o ius nu odo, kad pasku iniai -ājs, -āji dažnai naudojami k ūmų pa adinimuose (įskai an lilas): a enāji (Rubus idaeus), b uklenājs (Vaccinium i isea idaea), 98 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai dundu nāji (Geum | usedin hewo ksbyJānisIls e s i ale), dze enājs (Vaccinium oxycoccus), ē kšķogāji (Ribes g osula ia), i benājs (Vibu num opulus), kazenāji (Rubus caesius), sp adzenājs (F aga ia collina), zemenājs (F aga ia esca). Augalų pa adinimai, iš es os naudojan su ikso -el, žodžiai, su o muo i naudojan su ikso -el, gali bū i seno ės iš es inės, o šiandien šis su iksas y a p oduk y us ik mažinančių o mų o ma ime (MLLVG I, 1959: 93, 94). Taip pa Ils e io augalų pa adinimų są ašuose y a nedaug žodžių su šiuo su iksu, o ie, ku ie y a, u i mažinančią eikšmę, pa yzdžiui, spīdeles (Bellis pe ennis). Augalų pa adinimai, iš es os naudojan p iedėlį -en, kaip nu ody a MLLVG, p iedėlis -en- (a i inkamai ul ima -ene) bu o naudojamas, kad bū ų su o muo a didelė augalų, uogų i g ybų pa adinimų g upė, i ai y a gana p oduk y us p iedėlis (LVMLG I, 1959: 95). Ils e s su ink oje medžiagoje galima as i šiuos pa yzdžius: ci ene (Alisma), elksnene (Aga icus subdulcis), kaulenes (Rubus saxa ilis), lipene (Lychnis diu na), nak enes (Solanum nig um), p ecenes (As e salici olius), asenes (D ose a), īsene (B iza media), ilnene (Aga icus subdulcis), is enes (Empe um nig um), zīdenes (Cen au ea). Pap as ai su iksas -iņis naudojamas mažinimo o moms išgau i, u in iek ealią mažinimo, iek emociškai subjek y ų į e inimą, ačiau mažinimo eikšmė neu alizuojama, kai a diniai su ul imas -iņš, -iņa pasiekia e minų s a usą (MLLVG I, 1959: 112113, 117), pa yzdžiui, šių augalų pa adinimų a eju: ace uniņi (E ige on), liniņi (Maja ia ulga is), plaks iņi (Alec olophus), žaga iņi (an hemum bi olium). Augalų pa adinimai, iš es os naudojan su ikso -ī , su ikso -ī is y a ik as mažinimo su iksas, ačiau, kaip i su ikso -iņ a eju, žodžiai, su o muo i naudojan šį su ikso, kai jie įgyja e mino sa ybes, p a anda iek meilės, iek mažinimo eikšmę (MLLVG I, 1959: 130[…]131). Ils e s su ink oje medžiagoje už ašas -ī - dažnai naudojamas augalų pa adinimų o ma ime, pa yzdžiui, daugiskai a ancīši, dadzīši (Ag imonia eupa o ia), bā enī e (Viola iclo ), cepu ī es (Campanula), kumelī es (Ma ica ia chamomilla), ku pī es (Aconi um lycoc- 99Te minologija | 2012 | 19 (Bidens), onum), pulks enī es(Campanula), ozī es(Bellis pe ennis), plu al sunīši epī e (Po en illa anse ina). Augalų pa adinimai, iš es iniai naudojan iš es inį pabaigą Iš es inis pabaiga dažniausiai naudojama a diniams, eiksmažodžiams i ad e biams su o muo i. Žodžių o ma ime naudojami šie iš es iniai pabaigos: -a, -e, -is, -s, - , -ies, -i, -u (Vulāne 2008: 101). Bu o nus a y a, kad du iš jų, . y. -e un -is (daugybinis -i), bu o naudojami iš auk ų augalų pa adinimų o ma ime. Iš augalų pa adinimų inkinio galima iš a dy i šiuos pa yzdžius: ziemele ( ik iausiai iš ziemelis […]no h[…]) (Ch ysan hemum leucan hemum) (ž . ME IV, 1929[…]1932: 742), izbuļi (Anemone) (ž . Ka ulis II, 1992: 542). Augalų pa adinimai aip pa gali bū i iš es as iš p e ikso i iš es inio pabaigos, pa yzdžiui, egl-e → pa-egl-is (Junipe us communis), a ba gali bū i suku as jung inis pa adinimas, į ku į p idedamas iš es inis pabaiga, pa yzdžiui, sausa se de […] sausos b anduolis […] saus- + se d-is (Lonice a xos eylum), ū as () lapa […] ko ne as ( o muo as) lapas […] ū - lap + e (Aquilegia ulga is). 2. junginių susida ymas Ils e io su ink oje augalų pa adinimų medžiagoje sudė iniai pa adinimai y a gana dažni. Susijungimai y a pa adinimai, su o muo i sujungus ben du nep iklausomus žodžius a ba jų šaknis, i jie kalba eikia kaip ienas leksikinis iene as. Žodžių susi ienijimas į junginius okiu pačiu būdu, kaip i žodžių iš es is, y a ienas p oduk y iausių naujų žodžių o ma imo me odų šiuolaikinėje la ių kalboje (VPSV 2007: 338; MLLVG I, 1959: 84; Kalme, Smil niece 2001: 47). Kaip pažymėjo Vilma Kalme, ski ingos kalbos dalys gali ap i pi muoju junginio komponen u: a diniai, būd a džiai, skaičiai, pa a diniai, eiksmažodžiai, p iežodžiai (Kalme, Smil niece 2001: 47 […] 48). Daugeliu a ejų jung iniuose augalų pa adinimuose pi moji dalis y a a das, pa yzdžiui, mi oņupuķe […]kūno gėlė[…] (Lina ia ulga is), meža ozī e […]medžio ožė[…] (Ge anium) a ba būd a dis, pa yzdžiui, bal ēde iņi […]bal os pil os[…] (Po en illa anse ina), mazpu enī e […]mažas pelkės ma igoldas[…] (Ranunculus ica ia). Tai y a du p oduk y iausi sudė inių augalų pa adinimų o ma imo ipai. No s e ai Ils e io suda y ose augalų pa adinimų są ašuose aip pa y a junginių, ku ių pi moji dalis y a skaičius, pa yzdžiui, sep iņs a ī e "sep yni spinduliai" (T ien alis eu opaea), ienlapa " ienas lapas" (Pa nassia palus is). Pa adinimai, su o muo i kaip junginiai, gali bū i suski s y i į d iejų komponen ų i ijų komponen ų junginių pa adinimus. 100 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai D i | usedin hewo ksbyJānisIls e s sudedamoji sudedamoji dalis gali bū i oliau suski s y a į d i pog upius: […] junginiai, ku ių pi moji dalis y a geni y inis a das be pabaigos, i dauguma Ils e s su ink ų medžiagų junginių pa adinimų p iklauso šiam ipui, pa yzdžiui, dzelzzāle […] geležinė žolė […] (Echium ulga e), kaķas e […] ka ės uodega […] (Ama an us secalinus), lāčauzas […] lokio a ižos […] (B omus secalinus), pu eglī e […] bog[…]s i […] (Pedicula is), consolndeguns […] a nos […] (Delphinium consolida), elnābols […] de il […]s appleonium (Da u a s amonium); palygin i dažnai Ils e io są ašuose aip pa y a junginių, ku ių pi moji dalis y a geni y inis a das su pabaiga, pa yzdžiui, ceļaāboliņš […] oad[…]s clo e […] (Melilo us ou ne ), dzipa uka kls […]wo s ed sallow[…] (Salise acu i olia), meduspuķe […]honey lowe […] (Galium e um), meža oz […]wood[…]s ose[…] (Ge anium), mi ožė […]linse […]s lowe […] (Lina ia ulga is), a ugus […] ājas[…]legs, ā nukas […] […]c ow […] legs […]. Palyginus su šiuolaikiniais e minų šal iniais, ypač Galeniekso Bo āniskā ā dnīca i Edelmane i Ozola La iešu augu alodas nosaukumi žodyną, bu o pas ebė a, kad okie junginiai a ba p a ado pi mojo komponen o pabaigą, a ba apo žodžių g upių pa adinimais: la . Alchemilla ulga is […] la. k oķulapas → k oķu lapas (Ils e s I, 1884: 65) (LVAN 2003: 312) la . An enna ia dioica […] la. kaķēdiņas → (Ils e s I, 1884: 66) (BV kaķpēdiņas 1950: 29) la . Be be is ulga is […] la. aluspuķe → (Ils e s I, 1884: 67) (LVAN alus puķe 2003: 41) la . Con alla ia majalis […] la. zīdalapas → (Ils e s I, 1884: Ils e s II, 70). zīdlapas 67; (LVAN 2003: 159) Epilobiumas […] la. (Ils e s I, 1884: 70) (LVAN kazu ozes → kaz ozes 2003: 148) la . Men ha c ispa […] la. k umē a → (Ils e s I, 1884: 74) (LVAN 2003: 219) la . O chis […] la. Ils e ų pa adinimai: ik du k ūzmē a okie augalų pa adinimai bu o as i: ceļmallapas (Plan ago) i cau du uzāles (Da u a s amonium). Ki as p oduk y us augalų pa adinimų o ma imo (Ils e s I, 1884: me odas y a žodžių g upių sukū imas. Dažniausiai okios g upės susideda iš 74) (BV 1950: 19) 101Te minologija | 2012 | 19 The h ee componen compounds a e a e; in he collec ion o plan d iejų a ijų komponen ų. Taip pa egzis uoja ke u ios žodžių g upės. Vienas oks pa yzdys y a "Edelmane […] dižā bal ā ūdens lēpe" ("didysis bal ųjų andenų pu škimo s o is") (Ēdelmane 1978: 101), ačiau okių pa yzdžių nė a daug. Ils e s suda y ose augalų pa adinimų są ašuose jų nė a. Žodžių g upės augalų pa adinimai, dokumen ai pa eikiami La ijos bo anikos pa adinimų są ašuose, gali bū i ski s omi į d iejų i ijų komponen ų pa adinimus. Pasak Edelmano, a p augalų pa adinimų p oduk y iausias d iejų sudedamųjų žodžių g upių pa adinimų ipas y a as, ku iame geni y inėje būsenoje y a a das kaip pa aldus na ys (Edelmane 1978: 100). Taip pa "Ils e s" su ink oje augalų pa adinimų medžiagoje y a nemažai okių augalų pa adinimų. Bu o pas ebė i šie žodžių g upių pa adinimų modeliai: […] a das ienka iniame daugybiniame geni y e + nep iklausomas komponen as: dzeguzes sie a as […]cuckoo[…]s pu ees[…] (Pinguicula ulga is), mīles ības k ūms […]lo e bush[…] (My ica gale), zaķu skābenes […]ha e[…]s so els[…] (Osealis ace osella); […] būd a dis, ku io galu inis pabaiga y a ienka inis daugybinis skaičius i nep iklausomas komponen as: dzel enās kumeles […] gel onas kamilė[…] (An hemis ic o ia), mīks ās nā es […] minkš os žie elės[…] (Lamium), pelēkais zi nis […] pilkasis ži nis […] (Pisum a ense); […] būd a dis su neapib ėž u pabaiga + nep iklausomas komponen as: ska ainas auzas […]panicled oa s[…] (A ena sa i a); […] pasy us balsas daba inis deklinuojamasis daly is + nep iklausomas komponen as: g emojama zāle […] umina ing g ass[…] (Menyan hes i olia a), emjama zāle […] omi ing g ass[…](Mo chella). T ys žodžių g upės y a e esnės. Bu o s ebimi šie ijų sudedamųjų žodžių g upių pa adinimų modeliai: […] būd a dis, ku io galu inis pabaiga y a ienka inis + a das ienka iniame geni y iniame a eju + nep iklausomas komponen as: bal ā Jāņa zāle […] bal a 102 Linda Ku miņa | Augalų pa adinimų o ma imo me odai | usedin hewo ksbyJānisIls e s Jānis žolė (Galium mollugo), dzel enā Jāņa zāle gel ona Jānis žolė (Galium e um); […] du a diniai žodžiai geni y e + nep iklausomas komponen as: Poļu ķēniņa puķe […]Polijos ka aliaus gėlė[…] (Campanula glome a a); […] būd a dis su neapib ėž u pabaiga […] a das ienka iniame geni y e […] nep iklausomas komponen as: eca ī a bā zdiņa […] senuko ba zdas […] (Thymus se pyllum); […] skaičius + a das daugybiniame geni y e + nep iklausomas komponen as: de iņu ī u spēks […] de ynių y ų jėga[…] (Ve odscum hapsus), sep iņu ī u spēks […] sep ynių y ų jėga[…] (Phy euma spica um). 4. Hip inuo ų a dų o ma imas Palygin i daugeliu a ejų Ils e s La ijos bo anikos pa adinimų są ašuose naudoja pa adinimus, ku ių sudedamosios dalys y a sujung os jungikliu, . y. […] adinamus jungikliu pa adinimus. Valen īna Skujiņa sa o knygoje La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi (Lie u os e minologijos ys ymosi p incipai) pab ėžia, kad […]17.[…]19. gs. La . aks u a o os de ise, esp., sa ienojuma zīme (=), lie o a, lai pa ādī u ā du ai ā da daļu ciešo jēdzienisko sais ījumu4 (Skujiņa 2002: 115116), pa yzdžiui, G. Mancelius žodynas Le us (Rīga, 1638) į a dijo šiuos augalų pa adinimus: Bisscha=k ehssliņi, ceļlap=pa, Lahc=auzchi, isi jie daba pakeis i a i inkamais junginiais, aip pa Zi cha es=zeedi, Zi zhenes=sacknis, ku ie daba y a pažymė i žodžių g upe. Pagal Skujiņa e minologijos y imuose pada y as iš adas, šiuolaikinės la ių kalbos e minologijoje, palygin i su la ių e minologijos ys ymuisi pe anks esnius šim mečius, mažai naudojamos jung inės g upės. Daugumoje Ils e io iš a dy ų augalų pa adinimų, pa yzdžiui, buku- ī ols (Salix iminalis), laukanaglene (Dian hus a ena ius), laumas-slo a (Aspa agus o icinalis), slo iņuciesa (Calamag os is epigeios), zaķa-s aipekņi (Lycopodium anno inum), šiuolaikiniai šal iniai engia junginių a žodžių g upių naudojimo. 4 e imas: […]dokumen ų šal iniuose 17-19 amžiuje jungiklis, esp. yšio simbolis (=) bu o naudojamas siekian pa ody i glaudų žodžių a žodžių dalių są okinį yšį.