227Te minologija | 2013 | 20
Ta p au inė mokslinė kon e encija
Te minologija i e minog a ija:
aida, ak ualijos, pe spek y os
ASTA MITKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
2013 m. spalio 10–11 dienomis Lie u ių kalbos ins i u e yko kas
an us me us engiama a p au inė mokslinė e minologijos kon e-
encija. Šiųme ės kon e encijos pa adinimas – Te minologija i e -
minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os. Ją o ganiza o Lie u ių kalbos
ins i u o Te minologijos cen as i In o e m (Ta p au inis e minologijos
in o macijos cen as). Kon e encijoje bu o pe skai y a 10 p anešimų an-
glų i 14 lie u ių kalba. Te minologijos kon e encija pe 10 me ų apo
iš ies a p au inė: užsienio p anešėjai a yko iš Ispanijos, Aus ijos, Veng
ijos, Vokie ijos, Danijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, La ijos (palygin-
kime 2003 m. a p au inę e minologijos kon e enciją, ku i apsi ibojo
Pabal ijo šalimis).
Kon e enciją p adėjo k ies inis p anešėjas Se giuszas G ine asG iniewi
czius (Bals ogės uni e si e as, Mask os humani a inis pedagoginis ins i-
u as), kalbėjęs apie e minologinės eiklos p incipus i pe spek y as.
P anešėjas a ski ai ap a ė e minologijos mokslą ( eo inė eikla) i e -
minologijos da bą (p ak inė eikla). P ak inis e minologijos da bas, pa-
sak p o eso iaus, apima e minijos in en o iza imą, a kybą, a ski ų
e minijų sude inimą, e minų sis emų kons a imą, e minog a inę ei-
klą, e minologinį edaga imą, ekspe a imą, e imą, e minologijos
dokumen acijos i in o macijos paslaugas, suno min os e minijos diegi-
mą, e minologinį specialis ų i ne specialis ų engimą, e minologijos
adybą i plana imą.
P o eso ius eme i as He ibe as Pich as nag inėjo są okas kaip sociali-
nių pokyčių a spindį. Jo nuomone, socialinės są okos: 1) dažniausiai y a
a pdalykinės, 2) dalis jų gali bū i i in no ma y inės, 3) jų gy a imo
ciklą daugiausia lemia socialiniai eiksniai, 4) dauguma jų y a kons uk-
ai, 5) jos p iklauso nuo ideologijos a eligijos, 6) dėl jų galima ginčy-
is i jas in e p e uo i, 7) jos gali s aigiai a ba pamažu kis i. Ta p au inė
228 As a Mi ke ičienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Te minologija
| i e minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os
La ijos i Lie u os komanda – Ju is Bo zo as (La ijos uni e si e as),
Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) i Ilze I ēna Ilziņa (La i-
jos uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) – pa engė p ane-
šimą apie in o macinių echnologijų (IT) e miniją La ijoje i Lie u oje.
A inkus 220 angliškų IT e minų, bu o analizuo i jų a i ikmenys la ių
i lie u ių kalboje – a i inkamai 818 i 276. In o e m a s o ai Blanca
S ella Gi aldo Pe ez i Ch is ianas Galinskis kalbėjo apie mik o u inio i
s uk ū izuo o u inio ski umus i panašumus. Jie lygino u inio, in o -
macijos i duomenų są okas, s uk ū izuo ą u inį su nes uk ū izuo u,
mik o u inio iene ą su e minologiniu į ašu, kalbėjo apie skai meninio
mokymosi objek us. El i os So okinos (Mask os als ybinis s i inis uni-
e si e as) p anešimas bu o ski as isada ak ualiai e minų sinonimijos
p oblemai. P o eso ė apž elgė sinoniminių e minų a si adimo p iežas is.
Ki a k ies inė p anešėja – Ani a Nuopponen iš Vasos uni e si e o (Suo-
mija) – į socialinę žiniasklaidą paž elgė kaip į e minologinės in o maci-
jos i eiklos p iemonę. Te minologinei eiklai socialinė žiniasklaida nau-
dinga bend a imui (p z., LinkedIn), dalijimuisi (p z., e minologiniai
inkla aščiai, Pin e es ), susi ikimams (p z., Webina ), mokymui(si) (Webi-
na ), bend ada bia imui (Te mWiki), y imams.
Sussanne Le a d (Te mplus ApS i Kopenhagos uni e si e o Teks ilės
y imų cen as) p is a ė danų p ojek ą ex ilne .dk. Vienas iš jo ikslų y a
is o inės eks ilės i kos iumų e minų duomenų bazės in e ne e (h p://
d ag .dk) sukū imas. Mad ido Ka olio III uni e si e o docen as Rica do
Ei oB unas kalbėjo apie ling is inių iš eklių in eg aciją į inžine inius
p ocesus, pasiūlė, kaip sude in i XML suku as e minų bazes su inžinie-
ių naudojama į anga echniniam u iniui aldy i. Pé e is Gaálas (Pėčo
uni e si e as, Veng ija) p is a ė ka u su Ágo a Fó is (Ka olio Gaspa o
uni e si e as, Veng ija) pa eng ą p anešimą Leksikog a ija i e minog a ija
mokan e minologijos. Veng ijoje bu o p adė a įgy endin i d ejų me ų
e minologijos magis an ū os p og ama. E genia Dimi ie a (Bal ijos
als ybinė ž ejybos lai yno akademija p ie Kalining ado als ybinio ech-
nikos uni e si e o) kalbėjo apie jū ei ys ės anglų kalbą, jos mokymą jū-
ei ys ės mokykloje.
Lie u iški p anešimai bu o ski i iek e minologijos is o ijos, iek šiuo-
laikinės e minologijos p oblemoms. S asys Keinys (Lie u ių kalbos ins-
i u as) kalbėjo apie e minų iena eikšmiškumą i ne iena eikšmiškumą.
Docen o eigimu, iek i iamajame, iek p ak iniame e minologijos da be
229Te minologija | 2013 | 20
ne isuome inka a o i įsakmios eikšmės žodžius eikala imas, d audi-
mas, negalima, u bū ne isuome pa ys žinome, a ku is e minas ik ai
y a iena eikšmis a juo labiau, a oks jis bus i po ku io laiko. S a ybi-
nes medžiagas į a dijančių liaudies e minų mik osis emą e minų kilmės,
hie a chinių yšių, sinonimijos i daugia eikšmiškumo aspek ais analiza o
Robe as S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as). Regina K ašy ė (Šiaulių
uni e s e as) lygino pas a aisiais me ais išleis us la ių (2011) i lie u ių
(2012) ling odidak ikos žodynus. Docen ė ap a ė e minog a inius žody-
nų dalykus, analiza o jų e miniją, kons a a o, kad ling odidak ikoje y-
auja a p au inė e minija, no s esama i ykusių naujada ų. Egidijus
Zaikauskas (Eu opos Komisija) kalbėjo apie anglų kaip o iginalo kalbos
i lie u ių kaip e imo kalbos e minų a i ikmenų san ykį. Tas san ykis
gali bū i kiekybinis (dėmenų skaičius) i kokybinis (a i ikimas, konk e i-
nimas, g ama inis, da ybinis i leksinis išskleidimas a su aukimas, g a-
ma inis i leksinis pakei imas, deme a o izacija i k .).
Keliuose p anešimuose bu o nag inėjama am ik os dalykinės s i ies
e minų is o ija. Diana Šilob i ai ė (Lie u ių kalbos ins i u as) kalbėjo apie
ienažodžius S. Skačkausko A i me ikos (1897) ado ėlio e minus – dau-
guma jų daba ne a ojami, ačiau s a būs ma ema ikos e minijos is o i-
jai. Palmi a Zemle ičiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) ap a ė pi mojo Lie-
u os medicinos mokslo žu nalo Medicina i gam a (1913) lie u iškus
ienažodžius medicinos e minus, jų a si adimą, da ybą, sąsają su daba -
ine medicinos e minija. Daugiau nei pusė ų e minų išliko i ebė a
a ojami medicinos moksle. Lie u iškus i la iškus augalų a dus An a-
no Juškos La ių-lie u ių-lenkų kalbų žodyne (apie 1875 m., neišspausdin-
as) i Mykolo Miežinio Lie u iškai-la iškai-lenkiškai- usiškame žodyne
(1894) analiza o Sol i a Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as). Ji
kalbėjo apie augalų a dų kilmę, sinonimus i a ian us. Auš os Rimku ės
(Vy au o Didžiojo uni e si e as) p anešimo objek as – 1800–1882 m. ka-
ekizmai i jų eligijos e minai. As a Mi ke ičienė (Lie u ių kalbos ins-
i u as) ap a ė igū ų i opų pa adinimus 1918–1940 m. li e a ū os moks-
lo ado ėliuose, daugiausia dėmesio ski dama e minų kilmei, sinonimi-
jai i lie u inimui.
Ki i lie u iški p anešimai ienaip a ki aip bu o susiję su in o macinėmis
echnologijomis. Teks ynų e minologijos klausimai ap a i d iejų p ane-
šėjų komandų iš Vy au o Didžiojo uni e si e o. E ika Rimku ė i I ena
Ma kie icz p is a ė specializuo o eks yno pag indu 2012 m. pa eng ą
230 As a Mi ke ičienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Te minologija
| i e minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os
Š ie imo i mokslo e minų žodyną bei Š ie imo i mokslo e minų on ologi-
ją (abu p ieinami in e ne e). Žodyne apib ėžiama apie 300 e minų, pa-
eikiama jų a osenos pa yzdžių, kai ieji i dešinieji e minų koloka ai,
konko dansas i k . Pagal šio žodyno apib ėž is kons uojami minė os
on ologijos klasių yšiai i aisyklės. Agnės Bielinskienės, Loïco Boizou i
Jolan os Ko ale skai ės p anešimas bu o ski as š ie imo i mokslo e mi-
niniams kon eks ams a pažin i specializuo ame eks yne aikan modelių
me odą – naudojan dažniausius modelius gaunamas gana nemažas inka-
mų kon eks ų skaičius.
Šieme sukanka 10 me ų, kai bu o p iim as Lie u os Respublikos e -
minų banko įs a ymas. Al ydas Umb asas (Lie u ių kalbos ins i u as)
sa o p anešime ap a ė Te minų banko (h p:// e minai. lkk.l ) sanda ą,
u inį, užklausų s a is iką i k . Daba Te minų banke y a daugiau nei
210 000 e minų s aipsnių, pe 9 000 ap obuo ų eisės ak ų e minų,
įkel i 36 e minų žodynų duomenys. Šiuo me u ai y a uni e saliausias i
pa ikimiausias lais ai p ieinamas lie u iškų e minų šal inis. Egidijus Zai-
kauskas (Eu opos Komisija) ap a ė ki ą didelį skai meninį sis emišką e -
minų inkinį – ES ins i ucijų e minų bazę IATE. Daba joje y a apie
48 000 lie u ių kalbos e minų (apib ėž ų apie 10 000), iš ku ių apie 3 500
u i į e inimą „labai pa ikima“. P anešėjas lygino ne iešą idinę IATE su
iešąja IATE, ku i p ieinama h p://ia e.eu opa.eu.
Rena a Špukienė (Tilde IT) į e minologiją i kalbą paž elgė iš e slo pu-
sės. P anešėja p is a ė Tilde IT da bus lokaliza imo i au oma inio e imo
s i yse, ap a ė p oblema ikos kai ą, naujus iššūkius i pe spek y as. R. Špu-
kienė sa o p anešimą baigė e o iniais klausimais: o kas oliau bus su e mi-
nija, a ku s e minus p og amos, o e minologai juos ik pe žiū ės?
Kon e encijos p anešimų ezes galima as i Lie u ių kalbos ins i u o
s e ainėje (h p://www.lki.l /LKI_LT/images/TMA/2013_ ez_s_abs ac s.
pd ). Ki a a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija Lie u ių kal-
bos ins i u e adiciškai yks po po os me ų.
Gau a 20131021
As a Mi ke ičienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
