Tarptautinė mokslinė konferencija „Terminologija ir terminografija: raida, aktualijos, perspektyvos“

227Te minologija | 2013 | 20 Ta p au inė mokslinė kon e encija Te minologija i e minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as 2013 m. spalio 10–11 dienomis Lie u ių kalbos ins i u e yko kas an us me us engiama a p au inė mokslinė e minologijos kon e- encija. Šiųme ės kon e encijos pa adinimas – Te minologija i e - minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os. Ją o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as i In o e m (Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as). Kon e encijoje bu o pe skai y a 10 p anešimų an- glų i 14 lie u ių kalba. Te minologijos kon e encija pe 10 me ų apo iš ies a p au inė: užsienio p anešėjai a yko iš Ispanijos, Aus ijos, Veng ijos, Vokie ijos, Danijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, La ijos (palygin- kime 2003 m. a p au inę e minologijos kon e enciją, ku i apsi ibojo Pabal ijo šalimis). Kon e enciją p adėjo k ies inis p anešėjas Se giuszas G ine asG iniewi czius (Bals ogės uni e si e as, Mask os humani a inis pedagoginis ins i- u as), kalbėjęs apie e minologinės eiklos p incipus i pe spek y as. P anešėjas a ski ai ap a ė e minologijos mokslą ( eo inė eikla) i e - minologijos da bą (p ak inė eikla). P ak inis e minologijos da bas, pa- sak p o eso iaus, apima e minijos in en o iza imą, a kybą, a ski ų e minijų sude inimą, e minų sis emų kons a imą, e minog a inę ei- klą, e minologinį edaga imą, ekspe a imą, e imą, e minologijos dokumen acijos i in o macijos paslaugas, suno min os e minijos diegi- mą, e minologinį specialis ų i ne specialis ų engimą, e minologijos adybą i plana imą. P o eso ius eme i as He ibe as Pich as nag inėjo są okas kaip sociali- nių pokyčių a spindį. Jo nuomone, socialinės są okos: 1) dažniausiai y a a pdalykinės, 2) dalis jų gali bū i i in no ma y inės, 3) jų gy a imo ciklą daugiausia lemia socialiniai eiksniai, 4) dauguma jų y a kons uk- ai, 5) jos p iklauso nuo ideologijos a eligijos, 6) dėl jų galima ginčy- is i jas in e p e uo i, 7) jos gali s aigiai a ba pamažu kis i. Ta p au inė 228 As a Mi ke ičienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Te minologija | i e minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os La ijos i Lie u os komanda – Ju is Bo zo as (La ijos uni e si e as), Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) i Ilze I ēna Ilziņa (La i- jos uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) – pa engė p ane- šimą apie in o macinių echnologijų (IT) e miniją La ijoje i Lie u oje. A inkus 220 angliškų IT e minų, bu o analizuo i jų a i ikmenys la ių i lie u ių kalboje – a i inkamai 818 i 276. In o e m a s o ai Blanca S ella Gi aldo Pe ez i Ch is ianas Galinskis kalbėjo apie mik o u inio i s uk ū izuo o u inio ski umus i panašumus. Jie lygino u inio, in o - macijos i duomenų są okas, s uk ū izuo ą u inį su nes uk ū izuo u, mik o u inio iene ą su e minologiniu į ašu, kalbėjo apie skai meninio mokymosi objek us. El i os So okinos (Mask os als ybinis s i inis uni- e si e as) p anešimas bu o ski as isada ak ualiai e minų sinonimijos p oblemai. P o eso ė apž elgė sinoniminių e minų a si adimo p iežas is. Ki a k ies inė p anešėja – Ani a Nuopponen iš Vasos uni e si e o (Suo- mija) – į socialinę žiniasklaidą paž elgė kaip į e minologinės in o maci- jos i eiklos p iemonę. Te minologinei eiklai socialinė žiniasklaida nau- dinga bend a imui (p z., LinkedIn), dalijimuisi (p z., e minologiniai inkla aščiai, Pin e es ), susi ikimams (p z., Webina ), mokymui(si) (Webi- na ), bend ada bia imui (Te mWiki), y imams. Sussanne Le a d (Te mplus ApS i Kopenhagos uni e si e o Teks ilės y imų cen as) p is a ė danų p ojek ą ex ilne .dk. Vienas iš jo ikslų y a is o inės eks ilės i kos iumų e minų duomenų bazės in e ne e (h p:// d ag .dk) sukū imas. Mad ido Ka olio III uni e si e o docen as Rica do Ei oB unas kalbėjo apie ling is inių iš eklių in eg aciją į inžine inius p ocesus, pasiūlė, kaip sude in i XML suku as e minų bazes su inžinie- ių naudojama į anga echniniam u iniui aldy i. Pé e is Gaálas (Pėčo uni e si e as, Veng ija) p is a ė ka u su Ágo a Fó is (Ka olio Gaspa o uni e si e as, Veng ija) pa eng ą p anešimą Leksikog a ija i e minog a ija mokan e minologijos. Veng ijoje bu o p adė a įgy endin i d ejų me ų e minologijos magis an ū os p og ama. E genia Dimi ie a (Bal ijos als ybinė ž ejybos lai yno akademija p ie Kalining ado als ybinio ech- nikos uni e si e o) kalbėjo apie jū ei ys ės anglų kalbą, jos mokymą jū- ei ys ės mokykloje. Lie u iški p anešimai bu o ski i iek e minologijos is o ijos, iek šiuo- laikinės e minologijos p oblemoms. S asys Keinys (Lie u ių kalbos ins- i u as) kalbėjo apie e minų iena eikšmiškumą i ne iena eikšmiškumą. Docen o eigimu, iek i iamajame, iek p ak iniame e minologijos da be 229Te minologija | 2013 | 20 ne isuome inka a o i įsakmios eikšmės žodžius eikala imas, d audi- mas, negalima, u bū ne isuome pa ys žinome, a ku is e minas ik ai y a iena eikšmis a juo labiau, a oks jis bus i po ku io laiko. S a ybi- nes medžiagas į a dijančių liaudies e minų mik osis emą e minų kilmės, hie a chinių yšių, sinonimijos i daugia eikšmiškumo aspek ais analiza o Robe as S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as). Regina K ašy ė (Šiaulių uni e s e as) lygino pas a aisiais me ais išleis us la ių (2011) i lie u ių (2012) ling odidak ikos žodynus. Docen ė ap a ė e minog a inius žody- nų dalykus, analiza o jų e miniją, kons a a o, kad ling odidak ikoje y- auja a p au inė e minija, no s esama i ykusių naujada ų. Egidijus Zaikauskas (Eu opos Komisija) kalbėjo apie anglų kaip o iginalo kalbos i lie u ių kaip e imo kalbos e minų a i ikmenų san ykį. Tas san ykis gali bū i kiekybinis (dėmenų skaičius) i kokybinis (a i ikimas, konk e i- nimas, g ama inis, da ybinis i leksinis išskleidimas a su aukimas, g a- ma inis i leksinis pakei imas, deme a o izacija i k .). Keliuose p anešimuose bu o nag inėjama am ik os dalykinės s i ies e minų is o ija. Diana Šilob i ai ė (Lie u ių kalbos ins i u as) kalbėjo apie ienažodžius S. Skačkausko A i me ikos (1897) ado ėlio e minus – dau- guma jų daba ne a ojami, ačiau s a būs ma ema ikos e minijos is o i- jai. Palmi a Zemle ičiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) ap a ė pi mojo Lie- u os medicinos mokslo žu nalo Medicina i gam a (1913) lie u iškus ienažodžius medicinos e minus, jų a si adimą, da ybą, sąsają su daba - ine medicinos e minija. Daugiau nei pusė ų e minų išliko i ebė a a ojami medicinos moksle. Lie u iškus i la iškus augalų a dus An a- no Juškos La ių-lie u ių-lenkų kalbų žodyne (apie 1875 m., neišspausdin- as) i Mykolo Miežinio Lie u iškai-la iškai-lenkiškai- usiškame žodyne (1894) analiza o Sol i a Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as). Ji kalbėjo apie augalų a dų kilmę, sinonimus i a ian us. Auš os Rimku ės (Vy au o Didžiojo uni e si e as) p anešimo objek as – 1800–1882 m. ka- ekizmai i jų eligijos e minai. As a Mi ke ičienė (Lie u ių kalbos ins- i u as) ap a ė igū ų i opų pa adinimus 1918–1940 m. li e a ū os moks- lo ado ėliuose, daugiausia dėmesio ski dama e minų kilmei, sinonimi- jai i lie u inimui. Ki i lie u iški p anešimai ienaip a ki aip bu o susiję su in o macinėmis echnologijomis. Teks ynų e minologijos klausimai ap a i d iejų p ane- šėjų komandų iš Vy au o Didžiojo uni e si e o. E ika Rimku ė i I ena Ma kie icz p is a ė specializuo o eks yno pag indu 2012 m. pa eng ą 230 As a Mi ke ičienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Te minologija | i e minog a ija: aida, ak ualijos, pe spek y os Š ie imo i mokslo e minų žodyną bei Š ie imo i mokslo e minų on ologi- ją (abu p ieinami in e ne e). Žodyne apib ėžiama apie 300 e minų, pa- eikiama jų a osenos pa yzdžių, kai ieji i dešinieji e minų koloka ai, konko dansas i k . Pagal šio žodyno apib ėž is kons uojami minė os on ologijos klasių yšiai i aisyklės. Agnės Bielinskienės, Loïco Boizou i Jolan os Ko ale skai ės p anešimas bu o ski as š ie imo i mokslo e mi- niniams kon eks ams a pažin i specializuo ame eks yne aikan modelių me odą – naudojan dažniausius modelius gaunamas gana nemažas inka- mų kon eks ų skaičius. Šieme sukanka 10 me ų, kai bu o p iim as Lie u os Respublikos e - minų banko įs a ymas. Al ydas Umb asas (Lie u ių kalbos ins i u as) sa o p anešime ap a ė Te minų banko (h p:// e minai. lkk.l ) sanda ą, u inį, užklausų s a is iką i k . Daba Te minų banke y a daugiau nei 210 000 e minų s aipsnių, pe 9 000 ap obuo ų eisės ak ų e minų, įkel i 36 e minų žodynų duomenys. Šiuo me u ai y a uni e saliausias i pa ikimiausias lais ai p ieinamas lie u iškų e minų šal inis. Egidijus Zai- kauskas (Eu opos Komisija) ap a ė ki ą didelį skai meninį sis emišką e - minų inkinį – ES ins i ucijų e minų bazę IATE. Daba joje y a apie 48 000 lie u ių kalbos e minų (apib ėž ų apie 10 000), iš ku ių apie 3 500 u i į e inimą „labai pa ikima“. P anešėjas lygino ne iešą idinę IATE su iešąja IATE, ku i p ieinama h p://ia e.eu opa.eu. Rena a Špukienė (Tilde IT) į e minologiją i kalbą paž elgė iš e slo pu- sės. P anešėja p is a ė Tilde IT da bus lokaliza imo i au oma inio e imo s i yse, ap a ė p oblema ikos kai ą, naujus iššūkius i pe spek y as. R. Špu- kienė sa o p anešimą baigė e o iniais klausimais: o kas oliau bus su e mi- nija, a ku s e minus p og amos, o e minologai juos ik pe žiū ės? Kon e encijos p anešimų ezes galima as i Lie u ių kalbos ins i u o s e ainėje (h p://www.lki.l /LKI_LT/images/TMA/2013_ ez_s_abs ac s. pd ). Ki a a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija Lie u ių kal- bos ins i u e adiciškai yks po po os me ų. Gau a 20131021 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]