202 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX
Te minus bei Te min. IX
Jonas Klima ičius
Ilsisi seni elds pada gai: p e d,
dalgis, a men und akėčios
Jus inas Ma cinke ičius
Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja Pada gas und sein gausūs Synonymime
e schiedenen Bedeu ungenem b ei i pasklidę leb ojoje alboje. Jäu
a ealinę padä ü papildo alųjų Raš ų (i Wo ynų) Da en. De meis en on ihnen
mo i acija aiški, einige soga ähnlich. E ymologischen E klä ungs b auch
wenig. Eine ande e ih e Mo i a ions Ähnlichkei ih e nich dis ink i i ä , und
das lem und lebha e Sp ache ziemlich eigena ig mangelkamas
Bedeu ungen di e enjuo um. Neue Sch i en in begonnen habe diese solche
gemeinhe es Sp aches Leksikos seman ische di e enzie ung in diesem
Mik osys em auch gewoko, abe angiai und ehlk inai, a sie lydėjusi
Bedeu nissen me a o isie ung Un e se zungen wiede wie iel le elia o.
Synonimų und no minamasis Wo yns kleinokai hie beigeb ach . Nu ziemlich
späly a e minisie ung, obwohl nich ganz siche ges ü z und nich ohne
gegen a ingumen, posi i em pa eike e und bend inę a oseną. 1. Nagingasis
(įnagus) Mensch bildend, und nich e minisch (ne homo abe ) sagend nu
nahm in nag, in hand (: wählen im i; obwohl lange gib es und ande e E imologie)
kokį panagų, pa ankų na u ens Dich (akmenį, kaulą, kiauku ą, Baumshaaką
ode s ypą) in nagį a musik ankį (e wahl, Fische ei, Jagdläs, Kamp , A bei ,
Spiel ode Musik). Aus Na u ens schodu u bū isiški, obwohl kilme ielleich
e schiedenalaikiai ode und e schiedeni ia iečiai Synonymime. Eingagis 1. (i
nag) LKŽ IV 1957 daik as, du ch den e was ge an wi d; We kzeug, Ins umen ;
ginklas. Abe schon lebendige Sp ach aus eikalo o allem das, womi was
gemach wi d, und nich a bei e ama lazda, ėzdas, b uikš as, b ūklys,
ykš ė, bo agas, imbas,... Alle dings: Und meis as be įnagio du nas ( k ailas)
Ka klėnai. Meine alle eingnagiai a šipę Sk iaudžiai. Ge ä es 1. (i į ankė)
nepasi ūpin a soga de inie en e klä ama ganz ydingai, . y. sinonimais įnagis,
p ie aisas, ins umen as, pada gas. Obwohl und on Hund...
203Te minologie | 2013 | 20
Aiškinimo ydos ne eng a und no ma i e DŽ1 1954: įnagis 1. į ankis, pada gas,
ins umen as (2. schnek. bo agas, imbas), ü anis 1. wie besse įnagis, Ge ä e,
mi dem was gea bei e wi d, abe DŽ2 1972 noch schlech e : Ge ä e, mi dem
gea bei e wi d (no male weise mi den Händen); eingnagis; kaum besse SinŽ
1980 we kzeug 1. p i e ai s a s, mi dem was gea bei e wi d (no s ge ee aisas
do sind ande e Synonymen eilės dominan ė!..). Läng an Genauigkei und DŽ3
1993: einnagis 1. gewöhnas We kzeugis, und We kzeugis wa bo Ge ä (pp . imama
in Hände). Obwohl o schon 40 Jah en geb a und spezie s no minal ige
Anme kungen (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 2526), und DŽe 2006 einnagis
be pažymos a m. – 1. ein aches We kzeug [2. mušamas Gu es (...)]. In de P esse,
kles in Me apho iza ionsbemühungen (be as Rennynhei en), eingagis wi d
und ungewöhnlichem We kzeug: Pa ke is und ein au is Messe wu de zu seinen
wich igs en k ū yb o s in n a gi a i s MkslL 2006 5 14. O We kzeugis 2. p k.
p iemonė jemandem zum Ziel zu e eichen wi klich zu engu ai pasenusiai!
e s eh das schon und įie iele s em A bei , Ak ion, Tä igkei du chge üh :
SNO in e na ionale F iedens und Siche hei sun e s ü zungsins umen T
1975 217 3; Poli ikins umen e Vd 2004 19 22, Kuns wah genommen als We kzeug
NŽA 2010 78 276, Wal is mein A bei sins umen mi TV 2012 39 18, S imme mein
A bei sins umen mi TV 2012 3 21, sein Kö pe A bei sins umen IQ 2011 4 118.
Ob das eine wö liche Bedeu ung ode eine Me aphe is : Kompuu e is nich
meh isoliuo o in o an k i s Vd 2005 43 19.
m. Vincas Pie a is e inne ungen mini jücklinius į ankius: Aus jücklinių į ankių
Gudeliuose Žiū iuose wa ojo kankles, e uką ( ė uką) (būgnelį būbnelį),
amzdį mi agučiu V. Pie RR 1895 1973 417. K. Būga is e such zu e wenden
puchiamas musikos einnagis, und A. Sabaliauskas-Žalia Rū a musikos ein ankis
(liaudies). Alle dings schon K. Si ydos Wodyne is musikische und
giesminyke Ins umen . STŽŽ 1923 ins umen as aškinamas ( a gu ode
e ände ames) ein We kzeugis. TŽ 1936 ähnlich: ins umen as ein We kzeug,
ein Ge ä und ins umen inische S ahl. Eingsigale e musikinis und
medicininis (chi u ginis und k .) ins umen . LKŽ IV 1957 Ins umen 1. į ankis,
pabūklas wi d angegeben und aus M. Daukšos, S. Vaišno o Sch i en. DŽ2 1972
Ins umen 1. da bo ü anis: chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 ins umen nu
ü anis. DŽ3 1993 Ins umen 1. a bei swe kzeug, abe nu chi u gische , DŽe
2006 chi u go. Schönhei ssalons schönžiau (i saloniškiau) nich we kzeuge,
und p ašma nūs ins umen ai Sa mi TV 2009 11 10. Aus de gegenwä igen
D uckwo osenn muss zue s angegeben nich gelegamas und nich
o gesehenes Ins umen e wende we den in ankio bedeu ung: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: zukün imasis
204 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. P äsiden Li huaniens Ha a d
un- o S uden Gin a as Ga ėnas IX! ), Designe is Ins umen i: Tep ukas,
Pens ukas, Kampainis und pan. Vd 2005 35 47, Kinde üben sich mi Ins umen en
zu a bei en KV 1988 20 14. S alo į ankių io besch eib sich musikisch
ins umen inis Ensemble Sa mi TV 2007 36 20. We bung: pila ü
Holzaba bei ung und Elek omon agimoins umen en. In e na ionale
p ašma nuoliai ašo: b u d e l i o a be ins umen ai LA 1992 56 2, ū ky m o
ins umen Vd 2006 26 23. Poe : Passiige e auch den Kamp Und eisios, und
heilige. / Und ki is bei dem be Tik ai ins umen A ka s ui Bes e
sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai:
ins umen a nk o s KV 1983 51 7. / dem Dich e hie und a men, und kopwai
noch genich e į ankio: Mano a nk a, wie gu e in a n k i s du mi bis ! - - - mein
didys in a n k i s, manoji g a l a, <...> J. RainL 1975 178. o Sch i s elle s
ins umen ai m en a l in i a i Vd 2005 41 56. Und mo e s schöniz imme meh
be on wi d als ins umen Sa mi TV 2006 9 18. Nemaža G uppe Ins umen en
besonde s padžnėjusi: Gas a m z di s no malus p o li i n i s ins umen Vd 2006
13 3, e k s e li s is besonde s gu Ins umen ü umgangsmi elige i n an s
uo i Vd 39 37, in e ne y schy s is wunde ba Ins umen NZA 2005 9 418;
Pension k au p i m o i LTV 2005-10, 2007-08 legalie und ins i u ionale Ins umen
NZA 2007 8 9 419. Das selbs ik iaus e Mi el, plg. ins umen 3. p k. Mi el,
Me hode PONS. ALKŽ 2004. wa um s a uo sakius ein ach und deu lich übe s i
mi one imamasi ins umen alizie en, obwohl anschließend pe sakom li auisch:
Amo concupiscen iae ins umen alizuoja ki ą: ande es wi d mein eil, eines
ande en gü į nusa inu sich, pa e s d a ma s ihn p i e mo n e seinem gü i NŽA
2007 1112 555. Na ū usiaus e Ins umen me a o isie ung is muzikinė,
beispielsweise. :, Leu e gehenden gelei e e P lich en, <...>, kann ealisie en nu
das, was glūdi epochos mąs yme. I ns u m e n a s, indem sie haben g o i, is
gebau nich ih e sie nu gep lanami zu ihm. So auch und kū inį, […]...>, pa ašo
ne sie ihnen we den o geleg nu gauden A. Š eicK und E 1989 81. Seh
unna u ali: Dem Mann hel en aus dem Ve hal en auszukommen A mu gib
ande e Ins umen en, <...> Vd 2004 41 24. Vei keis as Ins umen ke gimas mi
mechanizmu: Puikus Beispiel könn e sein Eu opäische Sąjunga. Es soll e ein
O sein, zu dem alle s u ne š a bes en seinen in s u m e n u s i s u k u i a
pe ek ą m e c h an i z m ą. S. Rou illois mein , bis je z haben wi nu
schwe lich gemandą g iozdišką i n s u me n ų k ū ą, o n e da noch
unk ionie end mechanismus Vd 2004 22 19. Tiesiog bebiesi sp achiniu bukumu,
wenn edak o ius ba a wi klich nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium
übe se zusį
205Te minologija | 2013 | 20 Maßnahmen: Ve imas e lie <...> Ins umen e,
mi denen man ein ühlen kann, was de Au o u , indem e Ch ono opą
wiede he s ell NŽA 2013 4 300. Neben in e na ionalem Ins umen is und
emimkei musikos s amen as LKŽ XIII 1984 und š emen as LKŽ XV 1991,
s ùmeñ as į ankis LKŽ XIII 1984. Das aus s e imkalbių d a ů wie und ūkio
en o is in en o ius LKT
1970 328 (Suginčiai).
Sumanusis mensch ( a si homo habilis) schon selbs apdi bo, pe di bo, . y.
(pasi)da ė(si). Das sein pada ga(s) (: machen Ska džius 1943: 102; Sabaliauskas
1990: 207) 1. į akis, Ge ä e, Anlage (pp . e wende ü landwi scha liche
A bei en ode im Haushal sbe ieb) LKŽ IX 1973. Bekann schon aus Jono
B e kūno, Mikalojaus Daukšos, cha ak e ingiausias nied igaißen. Es gib und
kuopige Bedeu ungen: Mediga an pada go a en, žambien, s olen, šlėdžių (
šlajų), kubilų, lo ų, k osnių, šėpų ( spin ų) A. Juškos Wo yns. Hie sich ba e
Bedeu ungsb ei e wi d noch e höh ande e Quellen, z. : Mi ande en
pada gais apsiei nemoku, ale ( be ) ki į pap a ęs a o K. Ju kšaičio
pasakos. Poda gas 3. spąs ų di ginamoji ablelė (Bi žai, Kupiškis), is
zwei ellos nich polisemija, sonde n homonym (: padi g(in) i). Ne e as und
niede aich en Va ian e pãdá ga, und pada g is des Vo gesags -gas einzige
edinys, obwohl zwischen gausesnių -ga edinių pada ga einzige
g amma ische Eingnagio Bedeu ungen, ande e Handlungsbenennungen (LKG I
1965: § 451; und pada g, und pada ga Daik a a džių da ybos ap aše aplenk i).
Aukš aičiams eigingliche Beda 4.: Beda ai wi scha : žag ė, akėčios,
ki is, sp agilas A. Juškos wo ynas. Va ojamas und kuopine Bedeu ungme:
Menkas gaspado ius ( šeimininkas), dass pada as ganze udu a ( uduo) an
kiemo lydinas Rodūnia. E ha e ielel schönes Rúbo und mach V. K ė ė.
Zemaičių, lie u ininkų, aka inöses Teils hochš aičių is noch und pãda ỹnė:
Pada ynių medis J. B odo skio's Wo yns. Ji und kuopinė. Und ie ulius, und
pada ynę alles abgab ich Ramygala. Hie en hüll ih e Bedeu ungsb ei e:
Rudenį und win e ą s o kus ( akandus), ode baldus, und eine ande e Haus
pada ynę, beje: žambius, ekė es <...> laikė s. Daukan as. Noch sel ene e
Beda ins 2: Jo jauja ollna isokies pada inien p ig üs a Šiauliai.
Re a und sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai). Da ybinių
synonymen übe lüssig in de selben a me e ode soga schnek e
eiškiasiem de en g e iminiu e wendung: Alle ūkio pada gai und pada ynė
ugny supleškėjo G ūžiai. Jede in a siėjime as um sich denne benö igende
p ada gai und dada ynei ma e iaal s. Daukan as.
206 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. A sichy usi ak. IX dz. bedeu ung
beka as 5. und Rad iliškio pada ynė 3. pakink ai, obwohl nied ig. 2pada gai
pakink ai aus pada go A ikeln auszuse zen. Pie lichen ak. hoch. Adjek i is
pada inis illegam pada ynei, pada gams machen, abe ilus acija bezeija nu
pada inius (p šng. malkiniams) bäus Igliauka (pada ginie me žiai angegeben nu
aus J. A. Pab ėžos sch i en). Tai bezeija und daik a o džiai: M ed ž i o
meis as a bei e pada gus: ehimus, ažius A. Juškos wo ynas. Gana
u ėjusys med ž i o pada goms und šilumai M. Valančius. Wie Ma e aga (: medis,
Baumas) išpli o und webeklams, und eisenims, so und pada go (mi Va ian enis)
Bedeu ungs um ang is plė ėsi. Be ei s in alysiischen ba oko Sch i s ücken
esama g oßelių me o en: Pada gus ih e Todes naog augen a ima M. Daukša.
gib sklagais und pa d a ga i s (p iemone, zwischenininkais) de nio S.
Vaišno as. Lyg de heiligen ach en ąsa: Eina aus haus bū is bū iai ανθρώπων
mi allen ba ž n y č i o s p a d a a i s ( ėlia omen, leibin ai und . .) mi ganze
auskilme Žemai ė. Taip und ano ės ka ibboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a d a ga
und ežimai is eko lie u iam in nagą s. Daukan as. Albe as, geėmęs pilės
g iaunamosias pada ynes, auki in pilę s. Daukan as. <...> unbekann lich
gadino a a n u s, a dė ma š i n as und nu wa ė dass ih e p iedango in
könn en aus de s ad en üh en a mo as, gu guoles und sumes i Ne in
beschadin us p a da gus A. VienR III 1986 322 (K yžkelės). Sieh soga pi mykščio
menschlichen leben: <...> neoli o pe iode <...> mensch a km e n i ni a i s pa d a gai
s schelpėsi LT II 4 1919 511512 (J. Basana ičius). Galop pasigaunama und
Inno a ionen de Indus ie: Ūkio-E e iien is pa b i k ų un, p i aiky i zu
besse en Ve a bei ung de E de Va pas (1895). T iebwe k e wa a oma
pada ynė, mašynė K II. Au oma pada ynė, aus sich selbs gehenden K I.
Bend inėje kalboje schon soga įsigalėjus a ian ui pada gas seine
Bedeu ungs um ang is aiškių g änų nelabai ha . Manchmal upie ode eine e
besch eib Gebie e: A. Kaminsko poezija sukiojasi zwischen ž em ė s ūk i o i n
a mų a py okos pada gų L und M 1981 37 4. <...> a imui, sėjai, malimui, k e pi m u i
benö ig eine ielhei e schiedi iausių p a d a g ų LP 1981 74 2. Ta sächlich:
Gi nos, wie und ande e Pada gai, […]...> T 1983 123 4. Abe welche wä e de
Backengas k osnis, kochyklė ode kep u ė? Visiško kla hei smangel zu zeig
und p iedu und ande e: kalė no agus, näilius, kal us, pjau u us, dalgius,
ki ius, e schiedenes kablius und k i u s b u i i ni u s p a da g u s P.
Ta asPab 1972 25. Ra uose ma ei sk ynią, eisenlichen wolkų und lapių spąs us,
ka ilą, o ka ile d i ąžuolines lėkš es, kaušą, siebenis schaukš us und k i u s i
im o m e n o pada gus A. B . Ki S 1968 96. Sind hie gelis e e We kzeuge (exkl.
Kabeln) pada gai?! Wa um hie un e schiedlichs e Dinge a besch ieben zu we den als pada gai:
207Te minologie | 2013 | 20
Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį und ande e
pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina
Familien apyčiupa dieses Wo es Bedeu ung im Sinne: Wa um dieses Schi is
au aden? Wissend ež i m o i l a i o paski ü, diese pada gai nede a V. J.
BagdKGPas 1992 162. Pada gas da osi pasimägęs und padažnėjęs Wo ,
o e eine mi humo o, i onijos šešėliu: Taigi ea as <...> ein wel abga ys ės
d abužėlių. Gu en, wenn wenigs ens Schalikėlis, abe kann sein und Bikini (...)
bis e en un e meidba en h i g i enos pada gų L und M 1990 42 6. Wenn Diebis wi
bes a en k a u ėm i s, Räšikus e ša o u, o he e ikus l a u ž u, das ode
nich besse wä e uns mi all den da bau s m i ų p ad a ga i s za iū i und
si uos p ažū ies kū <...> (Lu e is) S. Ma k NN 1969 207. <...> a sik a ėme
solchen a u k l ė j i m o p a da g ų, wie l a z d a, di ž a s und ž i n i ų sauja,
paže a kamba io ke ėje Šl 1976 5 4. jedoch is und e ns lich, pasigė ė inai
me apho izie e: Indi idualiais pada gais įdi bami seman iniai elde solche
Wö e , wie uduo, du ys, molis, diena L und M 1982 51 5. Dahe pada go
Bedeu ung 1. zemės da bo ode Haushal s į a n k i s nich nu zielin ina
(apib ėž is), abe iksuo ina und aus ih pasida iusi pe kel inė. Von musikos
pada go (Adol o Sabaliausko genann es begeugsmo pada gu A. Ki SB 1968 56)
gebließen nu E inne ung: P ašyda o ihnen pe a os pasidogasomė i liaudies
musikos pada gais so nann en wi damals liaudies ins umen us G 1978K 41 6.
Da de Mensch auch is , obwohl lebendig, abe pada g, ganz nich e s aunlich,
dass pada g 2. is kūno o ganan LKŽ IX 1973. Abgesehen Sa zin wi d und lebliche
Sp ache Quelle Šedu a, abe das ielleich wie au osakiška, humo is iška,
denn dem is emimkei šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (g eiß auss ümęs sauen a į
gebęs nu Finge 1na is 2. und 3. kulkšnis, gu nas LKŽ VIII 1970). Abe wie
ge ade inschlagsuche Jonas Jablonskis ėmėsi hie pada gą ieg i:
Šikšnospa nio s p a n as is puikiaus, bes e l i e č ia m as i s pada ga LKŽ IX
1973. Wie de Beg i auch o gan en sp echendmeniu ode synonym nich kam,
abe Jablonskio akeliu geh nich ein einzige lebenssp ache Sch i s elle ,
Übe se ze ode Jou nalis : Lignlich wie a ia ion, s k i d i m o p a d a ga i
muss sein eikiai be eš i: p l u n k s n a s imp egnie , aussi epdami iebalais
und aus pas u galischen liaukos 1975 9 23. MG […]...> g ožį akzep ie enden p a da
gai sind äuße e pojūčiai auge ung und klausa G ožKon 1980 341. Kop , Augen,
Nase, Sch uos ai, Oh en we hiens e ž mo g i š k o s i o s b ū y bė s p a d a gai
nich saugomi [kumš ynių] Gese zes, de ü ku ie) ü a e eck das Hals,
k ū inen, den ganzen Res kö pe ni J. Pa OD 1984 255. Mano ausdidi kančia
208 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX so lange e olg und
pe e ie , und geschap ! Ak, dass so die iška eino ė, das Schme mo
a audas, susie ų diese sus e imėjusius p a da g u s i na i u s, suda ančius
mane (Oska as Milašius) I und B 1988 258. Su okimo pada gai L und I 1980 209.
T upučiuką mi Humo u, abe ohne I onie: <...> p idėjus ebannende Hand zu
poe ų apdainu em Menschenkö pe wich igs em pada go s dce Šl 1978 15 8.
Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. und pada ynė 2.: Dwi sind de Sp ache pada y
nė s dali: S imme s ygos ge klės mazge und a liep u as sp acho y os
e minijai wa lem ingos. Jablonskio nuopelns, dass e Vo zugscha s elle e
üba sesniam Va ian e und de Sp ache pada gus be es ig e. Nezinia ko
manchmal ausdygs welche neue o ė, beispielsweise, ližu is, wie haup sinė k a l
b o s p i e m o n ė J. LipskSomP 1979 15. Na ü lich, DŽe 2006 pada gas 2.
aškinamas kūno o ganan is nep agįs ai pe pla us.
Pabūklas 1. pada gas, pada ynė, ools, příe aisas LKŽ IX 1973 is zemaičių, auch
angegeben aus P. Ruigio Wodyno. Meh ilius io e Va ian pabūklė: Pasi aisiau
pabūkles: sp agilus, žambius, ki ius, g ąž us, plunksnas [plūgo e s u ės
spa nas] A. Juškos Wo yns. Nė kokie Ding ai dailidei und ama ininkui is nich
eip didzlich e o de lich, wie sein p a b ūk l ė s i we kzeuge sein ama o S.
Daukan as. Mo i a ionen e klä nu E imologija: :bū i; he neu schoknis
būgalėjo haben und galiniuo inio wi kmawo ds bedeu ung, plg. ok. bauen, s a.
būan gy en i, a p di b i, sadin i aus *bhū- (Ska džius 1943: 193). Nu wa um
nich gese z hie wich igs es bauen Bedeu ung bau en? Meis neue e Quellen
Wodyne und Sch i en zeigen eine ande e bedeu ungssei e: Seno ės musikos
pabūklai L. I inskis. Wi haben und Gaida, und pabūklus sag nu , wie uns zu
si zen? J. Bal očius-Ge u is. Pabūklai keliami J. B odo skies Wö e yn.
Pabūklas e umo sehen L. I inskis. So o e schienen zwei lieko iai ( ä z e)
mi ih en pabūklais Tiesos p ie elius (1880). Pabūklės is gesamosias S.
Daukan as, sme čio ( Todes) M. Valančius, ma kinimo S. Gimžauskas, p abangos
S. Gimžauskas. Re as po eikšmis sua dy o Daik o sudedamoji Teil: Visus
pabūklus gi nų aus inko Ku šėnai.
Ähnlichen, abe ganz sel ene Zus and ganz ande s on i gi a o 1.
Wah ens, Lebenso , Wohns inė K. Si ydo Wo ynas, Pane ėžys,
Vaižgan as 2. (dažnesnis būkla 3., κατάσταση 7.) į aisas, p ie aisas LKŽ I1
1941: Adynykas ( Uh odis) jū inis būklas nu zlich au jū ės, ku sai zeig
lai inykamen, wie b auchen eldiją wal igen L. I inskis. Apskleis u ė
būklas, ku iuomi abdekengiame naog egnus ode sonnes L. I inskis.
Te minologie | 2013 | 209 20
In neue en Sch i en is pabūklas ganz zu ällige , abe ziemlich
e schiedie , z. ...> klasės globėjas pasakė, dass nuspük ume paišybos sind s
p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad
iu in i us, alle p a b ū k l a i ausk i o aus händen NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei,
oika ( e je e, ikinke), <...>! <…>? <…>. Rodos, und negud us k e li o n ė s p
a būklas, <...> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <...> passie e o s u si s i
e ki m o p ab ū k l ų Ka as ophen B. RailKA 1991 405. Dahe DŽe 2006 pabūklas 1.
pada gas, ge ä eisas, we kis is nich ik enigkei das is a m.
Ka iniai pabūklai sind s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka, dass Ka Ž
1919 pabūklas noch nich das: pabūklai, pada gai opydiia, p способленiia,
ins umen e, pabūklas deng ukui pakel i p abo ъ ü podъема klappen.
Abe schon RLŽ 1924 opydie nich nu pada gas, pabūklas, ykas; einnagis,
einhandis; das schon und pa anka, a mo a.
Obwohl SinŽ 1980 dominan ė ü anis 1. e klä ama p i e a i s a s, mi dem was
a bei e ama, abe ge e aisas do is ande e synonymen eilės dominan ė
und e klä amas ganz wede šiaip, noch so specialus p i aisymas. Besse LKŽ
X 1976 1. am wah e komplizie e We kzeug, Ge ä , Appa a . P ie aisas und
p ie aisa, auch p i aisymas 2. haup sächlich hochš aičių: Ajagi, koki je z
p ie aisai: nähina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja und a o
p iekin Kuk iškės. Wo mein ka l u k ai alle Ge ä eisu delgi zu gu i? Veliuona. Das
ge e aisos pakabina [laik odį], und geh sich Pil iškiai. Pe kelk, be neli, pe
Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis. Ich habe keine keinen
p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški mo y acija p i a i
s y i was p i e ko aus Beispielen nepasi i ina. In Wi klichkei is sie und
ganz ande s is plg. p i aisy i 8. į aisy i, ins al i: P i aisyk du aikam
welcheus a elius Sudeikiai. In o a o ( g io io) malūnas wu de p i aisy as
Vep iai. Meške io u p isi aisese S abs mi Radelien und me a Degučiai,
ko y i 11. in es ig en, gese zi i: Dalges aiso umpan ko an Čedasai und 17.
da y i, gamin i kokį daik ą: Be žinius šaukš us aus pašaknės be želio
aisyda o Bi žai (LKŽ XV 1991). Ge ä es wah e Mo i a ion is gleichlich solche
wie unse e nelem es emimkei s nočyna į ankis, įnagis LKŽ VIII 1970 šal inio
lenk. naczynie: naczynić pada y i. Be ei s in lebende Sp ache beginn
T ansmo i a ion 1. ai, was zu was angewise : P y aisai obulėms ode
zagaliai pad ėms is as das gleiche Palanga. und dahe wa nö ig ohne die
gegenwä ige Zweideu igkei mo i ie e Ein ich ung 1. was einge ich e ;
ge ä eis, appa a us (i į aisa, aš ų und ein ich ungis,
210 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. in aisinys) LKŽ IV IV 1957: Medui
koš i ein aisens keineu iškiai. Ne u im noch Ein ich ungen de Webimui Kai iai.
Das is gu es Ge ä , dass beim Sch eiben b auch in ašalą ilgy
Ma ijampolė. Anks i e such e e minizue en: Bėgių kelias und alle seine
Ein ich ungen VĮ 1924. musis nach halbšims e Jah b ei e e und konk e e e
sichzus algy i un e schiedlichkei en apychiupom gan un ak lich ge as e es:
P ie aisas is komplizie e als ools das Mi el <...>. Von den Ge ä en muss
un e schieden we den, Ge ä e, in ande en Wo en, Maschinen ode Ge ä en
(Lukšys 1973: 70,71). I s zasimojus sys ema isch no min i
Ge ä scho skonzep s g enzen de ne as a (D agūne ičius, Klemen a ičius
1984: 11). Noch nach 15 Jah en ge ä eisas angl. und anc. ins umen de inie
wi d genau, obwohl de Beg i komplex is : ien isas ge ä eas meis
zusammen mi ande en ge ä en und ene giequelle, e wende ü Messungen
du chzu üh en und de en E gebnisse zu behandeln (Valiukėnas, Smilge ičius
1999: 8). Me Ž 2006 pabaiga geände s a in e wende <...> hal ende
gewisse Funk ionen. Und manche Appa a e (Appa a e amme echnologische,
echnische ode ande e Funk ionen aus üh endes ien isas kompak iškas
Ge ä , meis e wende im Haushal e, Haushal swi scha , medizin ode
einem ande en Be eich) we den Ge ä en genann , z. B., Hausliche elek ische
Ge ä e (dulkių Pumpblie, Kep u ai, o kai ės, e glich u ai und k .) (Valiukėnas,
Smilge ičius 1999: 78). So ein Ge ä is ziemlich nahem Ein ich ung angl. de ice,
uni , anc. disposi i , uni é užbaig as P oduk ys ( Ge ä ) eine gewissen
echnologischen, echninen ode ande n Funk ion zu üh en(Valiukėnas,
Smilge ičius 1999: 7; Me Ž 2006). Nach allem dem hiese DŽe 2006 E klä ungen
eine aisas ech. įdiehmnis, de wi k end komplizie en physischen
Phänomeneg undu, Appa a , ein Ge ä es ech. was einge ich e is ; was Ge ä (pp . nesudė ingas) schein paklyde zwischen Wissenscha und Kla hei seho.
Ge ä es 1. kūno Teil, O gan Ski snemunė, auch Ge ä es 1. kö pe ge ä eisos
Vydūnas, mi u iäge ä eisos J. Bal očius-Ge u is, Ge ä es 1. p lanzen
ein ich ungen ode o gane: ziedai, üße, s iebai, blai, schaknys LT II 3 1914 431
(K. G inius) in bend inę leksiką, juoba e miniją nepa eko wie und so
pada gas.
In lebende Sp ache ins allie Haup bedeu ung 1. į uoš i, ein ich en (namą,
obesį, kamba į) Sch i en in plė ėsi, und Ein ich ung schon on VĮ 1924 is
und 3. ge ei aisas, mechanismus LKŽ X 1976. Lebjai kalbai nes e ima
P eisagas -imas abs ac de daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas,
minkymas; ankleidung, e äumung, essen, g imas, skýnimas, pýlimas) ode
ein ach konk e enes Gegens andes, und nich Handlungs (sujažia ing,
e sammlung, e en, pasima imas) und sch eibende Kalbai eigen liche Bedeu ung wissenscha liche Te min-
217Te minologie | 2013 | 20 a in eine Einhei , gewissen Funk ionen zu leis en (p.g.,
Reduk o ien, mo os, guolii, Sch a os), obwohl ge okai ühe e schien im
no minamajem Wö e buch 1mazgas 4. ech. iš de aalių su enkama
mechanizmo Teil DŽ3 1993. Pada go 1. De ini ion ha eines bekann en ydą
zemesa bei ungs und hauswi scha liche in an k i s, wagimas, ogės und,
obwohl gu es Absich en, abe unde inėž ą komp omisinį eiginį: Pagal
adi ioni k a a i s d a a d i n a m os ein ache landa bei ende Maschinen, die
keine sukgas e Teile haben, z. B. plūgas, akėčios ŽŪE II 2003. Ta sächlich in diese
Enzyklopädie plūgas me alinis a imo p a d a ga s <...> ŽŪE III 2007, akėčios
pada gas <...> ŽŪE I 1998. Landwi scha lichen Maschinen De ini ion hie im
Wesen lichen au ologische machinen, mi denen du chge üh we den ž. ū.
a bei, jedoch namenijami ažiuoklės ypen a inė, ikš inė, pusiau ikš inė ŽEŪ
III 2007 (An anas Sakalauskas) bes ä ig nu plūgo und akėčių ausschleie ung
aus maschinen ih e ane kennung un e a gais. Es diese de . Und das is schon
nich de einzige Fall. Ghana wich igūs sind eine gewisse adminis a i e
No mens Mach u in ys a osenes eichnisse: (zemės ūkio) pada gai angl.
ag icul u al implemen p anc. ou il ag icole ok. landwi scha liches Ge ä
Eu Ž 2004; ak o inis plūgas mašina (pada gas) di ai a i Lie RTe mB, obwohl
kul i a o iaus gesag ina De ini ion zemeswi scha p a da g a s di ai
pu en i und e glich i, pik žolėms naikin i und mine alinischen Düschem
einzu e igen e sis a ap obuo u m a š in a di ai pu en i und pik žolėms
naikin i. Kann haben Düßel inse zungsge ä e Lie RTe mB. De
Un e schiedsp inzip Hängende Teile haben ode nich haben is unkla škus, da
de Beg i selbs Hängende Teile ni gends de inie is sie gib wede
ŽŪMechŽ 1983 und PolŽ 1984 (O gan und Teil) noch TechEnc IV 2010 o . I bin is
gebaß , dass de Mo o k a we k e o de lich is D ehy ungen Räde n,
Vikš ams und e c. suk i, dass s aig aspa nio e y y ai la nai d ehami
mo iklio pe s aig e , und malūnspa nio d eh asi selbs on Lu (dahe de
e s e kann besch ieben we den als sukk, de zwei e d ehiyoho IV), dass de
Ro o ius de Hyd aulischen Tu binen d ehamich is , und dass die
Elek osmaschinen d ehamichi sind, dass die D ehamiji k osnis ho izon al die
Achse o ama ke inä k osnis lys am...> übe a bei e in <enk > und um
Me all zu e a bei en Enc Tech 2010 Obwohl es sel sam is , dass um zu
de inie en, was is poda g, muss man e s ehen, was is maschine, abe das
ine i able.
Obwohl LKŽ gegeben a lebosios Sp aches a osena keine e minische,
soga Raš ų ne zai solche ode de e minizuo a, beginnen besse on ih . Mašinà,
218 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX mã shina, nied ig. mãšyna, . p.
mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. mechanamas Maschinen ha en Kyba ai.
nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau-
Tu s a i m s uk a m ą ilnų schukuojamą mašinu Ša ės. Mi Sojine
Nähamąchine leich e siū i, als mi Handine Alsėdžiai. Ka es melžia mi
mašinom Pumpėnai. Ilginiams k ės i wa mašine Da bėnai; 2. mechanisie es
Kommunika ionsmi el (Au omobil, Mo o ad, e c.), 3. aukinys Eišiškės,
Obeliai. Paswalys (plg. maskinis ), soga 4. i yklė Š ėkšna, Vei i žėnai,
Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas, Naumies is, Vilka iškis, Šunskai,
Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis. Hie noch hinzuse zen mašinėlė 1.
sch i omoji, leise mal i Raš ai, 2. ugnies Schieb u ėlis Tilžė, Klaipėda
(mašinka Daugailiai), 3. leich ende Maschine ( au omobilis); kai wo soga
už auk ukas mašinka. Labai e b ei e es maniežo (a klinio ilk o) und
kuliamosios Benennung mašina, on da mašinbūdė pašiū ė mašinom (pp .
maniežui) zu hal en K osna, mašinkūlė 1. kūlimo mašina Raš ai (mašinkūlis
T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. kūlimo Zei , kūlė Žaga ė, G uzdžiai (mašinlaikis
Klykoliai); mašinie ius was übe zieh kuliamąje machina Laižu a, Zemaičių
Kal a ija; machinie en, machinie en 1. kul i mi mašina Ša ės, K e ingalė,
Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina o i, mašyna o i 1. K ėda na,
Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1.
külimas mi mašina, kūlė Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is, 2.
kūlimo mašina Zei Ka inėnai, Ž iñgiai [mašinuo i 2. ski i pieną
sepa a o ium, sepa uo i Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai,
Židikai), 3. mal i mässe mašinėle Ju ba kas, ausmachinuo 2. ischsuk i
(medų) Smalininkai].
SNŽ 1907 Maschinen gib es (gal gehal en, dass selbs e s ändlich), und
Mechanismus ganz das Ge ä de Maschine, ih e Zusammen üh ung (panaši
s ellung SNŽ 1924). TŽ 1936 machina kiek ienes mechaniškas ge ä e, womi
ene gie, k a zu jede nü zlichen a bei du chge üh wi d, anašus hie und
mechanizmas 1. Meinungen, die nö ig übe agen K a eng und e u sachen
de Wi kung, 2. Maschineins alla ion und ih e Teile gesam . Leh lo hie
ga nicho. Wissenscha liche e minende ini ions ziemlich eindeu ig: masina
į enginys ene gijai, ma e iemen und in o ma ioni ans o mou i ene ge ikos,
da bo i in o macinės LTE VII (seh ähnlich und VLE XIV 2008, TechEnc III 2006), bu
LTEEn IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 Ge ä es gib es nich , und masinos
his o ischen Teil minimally sk yig as, A chimedes 1981 s aig as, s e as,
suk u as (ne malūnas) Schwe kann is s i inische mechanism
(mechanism kūnų sys em, in de eines ode meh e e kie e kūnų bewegung
umgewandel wi d einbe u u ande e kie ų
219Te minology | 2013 | 20 kūnų judesiu LTE VII 1981) dalbos judesys paue ie
sich s eines ode ąs o judesiu. Abe dann e o i š k a i alle besp ochenen
Techniken sind mechanizmen, und sie mi Maschinen subend ina mechanischen
und maschinen heo ie und ih e Zweiga mechanischen und maschinen dynamik
LTE VII 1981, TechEnc III 2006. P amonėje gemeinsch e sich maschinen und
ge ä en de indus ie, welche įmonės kons uie , he s ell , be ei e zu
exploi ie ung und emon ie in . m a ši n a s, in en g i n i u s, p i e a i s u s VLE
XIV 2008, un e ihnen ž. ū. und ene ge ikos mašinos, hie e wähn und (1912 m.) N.
Vilnios d al g i ų ab ika, nesudė ingos ž. ū. maschinen und p ad a g a i. Technikos
žmonijas ac i i y ma e ijních p os řed[…] un e P oduk ions echnik e wähn
haup sächlich maschinen und Mechanismen, abe wei e un e eil sich
genaue nu maschinen, eine on ihnen landwi scha liche maschinen LTE XI
1983. In diesem Technikos-A ikel posi ionie : Uni e sali ∆ klassi ika ion noch
nesuku a. De A ikel selbs zeig , dass das, was gescha en wi d, is seh
un ollkommen. Wie be uodžia ganz nich neues en usiško wö e hinweis:
maschine 1) m ech a n und zm ode Kombina ion Mechanismen,
осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб-
разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы,
свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия,
рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо-
ania In o ma ionen (nap ., auschiesli elne Maschinen) СИС 1979. Alle dings
und neue e TŽŽ 2013 nu wiede haja TŽŽ 2001 machinas 1. De in ì isch
eines ode meh e en Mechanischen zusammengese z e Ge ä e ü
Ene gie, Ma e ialien ode In o ma ioni ans o mie en, mech. A bei zu
üh en. Dahe machinos sind nich Anlagen, abe Mechanų gimins.
Tik iausios machinos sind ene giewechslings mo iklie ( a iklis, mo o as m a
š i n a, wechselande i gendeine ūšies ene giją in o mech. da bą LTE XII
1984) ode mechanizmai mi mo iklien. Diesen Gedanken un e s ü ze und die
zwei e Bedeu ung de Maschine au omobilis. Von sich selbs wäge ich
hinzu ügen, dass lebische menschlichen ode ie ischen
ene gieaus auschmechanismen heo e isch nich zugesch ieben we den
zu maschinen, weil in physik übe solche ene giea das nich gesp ochen
wi d. Selbs ziemlich nemenkas mechanizmas d i a is dahe und
nich genanne es mašina, soga a iklinis (mo o inis) es nu mechanizmas
mi mašina mo ikliu. Machinen-A mia sind mechanizmai, ode pada gai nich
nu a klige, abe und ak o ische. Vė ymo a pa i (Masinos) LE n 1982 54, a
p a s u sp ünglichen g ūdo einigen maschine TechEnc I 2000 heo e isch
ė a pada gas, ode mechanizmas. Landwi scha liche Mechanisie ung,
und nich Machinisie ung. Pa adin i mechanizmą, ode pada gą, mašina das selbe was ąžuolą Baumu: möglich, abe beg eno ai nepassehs , dass gilės wächs au dem Baum.
220 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX pa sp achníci, edak eu e
Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip
schä lich e minde ino solche machinen ein ache Weise e miniza o
li awiškus Wö e und scha enėsi neuada , z. e.: šienapjo ė, žoliapjo ė,
ja apjo ė, lapapjo ė, šiaudapjo ė,... bul iasodė, daigasodė,... lina o ė,
kelma o ė,... poliakalė, polia aukė,... angliakasė, zemka, žemsemė,... sand,
š au a as, š ad a as, šei ė, mašynė,... (ne ga , wenn sie gu is ); kuliamoji,
sėjamoji, sadinamoji, ęšiamoji, siu amoji,... g üdenspulamoji,
Samenpulamoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji, kalkių ba s omoji,...;
mes uai, ka š u ai, el u ai, schiauš u ai,...; e p u , emp u , mischy u ,
plūk u , ie u s,... amzdžių klo u as, schnee einig un, shakų genė u ,
Wasse li u , s einenų koll u ,...; keden u ė, šukuo u ė, pašy u ė,
pluoš in u ė, dulkin u ė,...; ūšiuoklė, k a yklė. Unse e Te minie ung ganzip
gelieg e ussische sp ache hie is maschine PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ 1983.
Maschinen Meh ha und englisch sp ich : machine 1) und alking machine
Phonog aph, 3) b i a is; <…>; Flugzeug, 4) Näwemaschine, machine-gun
kulkos aidis, machine- ool s aklės [ne i ool 3) s aklės 1) we kzeug,
ins umen , 2) eingnagis, 4) ėž uwas], . p. machinis 1) šal kal is;
quali izie e A bei nehme (Me allis ode Glasline , 4) sieu ąs näubendem
Maschine; nähe ALKŽ 1975.
Sehen soll e man denken, dass unse übe schklige Te min de Maschine,
mechanizmas a osena s a kig beein luss ih es me apho ischen
Ve b auchs, ohne Abejo, leich nusieh imo aus g oßen kon ak lichen
Sp achen. Vzg.: Fe nsehen es is hölla o mašina Vd 2008 4 26,
s aa ins i u ionen mašina Vd 2008 4 70; Ma k mechanismen NŽA 2007 89 5418,
Te o o mechanizmai NŽA 1112 566, 2007 manipulie ung sammone mechanizmai
Vd 2008 4 o ganisacinis mechanism L 57, und M 26 2005 2, Mach es
unk ionie ens, Anwendung mechanizmai: Rech smechanismus,
Disziplina ionsmechanismus, Siche hei smechanismus NŽA 57, 2007 11128,
Lebens aum selbs isaugos mechanizmai Vd 2008 4 mechanizmai, wie
e s ä k ins i u io 2004 41, 2005 d ė V V i ual 3 Sp achkla hei und
Ein achhei , Beg i s genauigkei es nich ö de , soga gegen eils. DŽe
2006 De ini ys ehlk inen, soga nich be ydü: Masina 1. ech. mechanizm,
du ch üh ende kokį i gend da bą: ga o m., und das is wie nu nich a be,
und ene ge ikos masina; Mechanismus 1. p ie aisas bewegesiem übe o i und
ans o mie en, und in Wi klichkei echnikos Mi el K a es bewegesiem
umwandeln A bei sbewegesiu ode Geschmu, 3. p k. idinė sanda a, s is e m
a: Sp achen m., S aa s m., und das Sys emens Funk ionsweise eiksena; Technik
221Te minologie | 2013 | 20
1. ma e ialines Menschenak i i ä smi el (Maschinen, Ge ä e und k .), und
k . sind esmines Teil gamyb. Gebäude, S aßen, B ücken, Kanäle, Ve keh ,
Ryšio Mi el LTE XI 1983, dahe sie e passen nich .
IŠVADOS
B ei e Synonymg uppe einnagis, we kis; Ins umen ; pada gas (pada as,
pada ynė, pada inys), pabūklas, būklas, ge ä e, ein ich ungen, ins alliimas,
Ge ä , in anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; ins umen , ykas,
akandas meh hei de Mi gliede sind aus lebosios Sp ache. Mo i acija wi d
haup sächlich aiški ode nich schwe e imologisch e klä , abe es gib und
kon ojie en E klä ungen. Behaup jede Mi glied nich ohne polisemie,
Synonymen Bedeu ungen Spek um ziemlich b ei und nich ganz de inie .
Polisemien und Synonymien sind soga in de selben Ta messe. Meh hei kam in
gene inę Sp ache, nu įkaboklis, įs akalas, (pa)kibyklas blieben lyg ohne
eikmės. Va ian ens Übe lüssigkei en ziemlich leich a k i o. No minamoji
Leksikog a ija hie nich gesuside ojo mi di e enzie ungsk a me.
Te minisie ung e olg e angokai, e ückend na ü lich, nach Technikens
Fo sch i ą, abe und e spä e , jedoch ielleich nahe des endgül igen
E gebnisses (nu e häng und on diese Be eichs Beg i en
wissenscha lichen Klassi ika ions nich endlichkei ). Seman isch
ausgeschieden Ins umen s in Musik und medizin Technik, pabūklas in ka ybą.
Ryko und akando, de en Bedeu ungen cha ak e is isch nemenkas ma gums
(kon as iškumas), e miniza ions E gebnisse mag nu halbiniai. Va osenoje
seh langgai gehal en sich unde inėž es Ge ä imas (pp . kuop. dgsk.
Ge ä eimai) s a in Ge ä es (i gi nich selbs kla s es) und Ge ä e. Seh
unbe iedigam, obwohl nich alle beme kib, a osenes Thema ein We kis
s a in pada go. Aus dem ande en Szo pada gą nep įs ai s umia mašina, und
diese is nich ich ig a ibu ie on mechanizmo. Hie b auch sich die
Theo ie, und nich de un e s omischen Dinge (a ka ed ų!..) p agma ischen
Namenin, sowie nich die P axis de lebenden Sp ache, die, üb igens,
du chge üh und ande e Sp achen (gebendlichen, und nich e minischen
a osenen), de Theo ie nich egulie . Šiaip li auischen e minijoje mašina
seh sup a ingai pamažin konk e en li awiškais deu lich mo i ie em
Wö e n (meis iausia naujada ais). Unbenu z selbs gemeins iausios
Bedeu s Mi el als leksikog a ischen und e minog aphischen De ini ions,
beschüddinungs e und beschend inamasse Wo ielleich au g und dessen,
dass Mi el wa unendamen kommunis ischen E legangs, Indokie ungs und
O ganisie ungs įky usisnag in inais, auße dem, ko omasis enginys, abe das schon längs in de Ve gangenhei . De e minisie ung und Te mins Me apho isie ung meis publicis ische, besonde s ins umen , was wenige Ins umen kio, mechanizmo haup sächlich kosmopoli ische und nekū ybiška, š ampinė.
222 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX
Šal iniai
ALKŽ 1975 Englischlie u ies Sp achenwö e ch. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E.
S asiule ičiū ė, Vilnius: Min is.
ALŽŪTŽ 1977 Englischlie u ies Sp achen landwi scha liche Te minen Wö e buch. Suda ė D.
Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas. J. V. BagdKGPas
1992 Bagdana ičius V. J. Kul ū ine es gelmės pasakose, Vilnius: Tau a. DŽ1 1954 Daba lichen
li auischen Sp achen Wö e yn. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: S aa ybliche poli ische und
wissenscha liche Li e a u e ö en lichung.
DŽ2 1972 Daba lichen li auischen Sp achen Wö e yn. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is.
DŽ3 1993 Daba lichen li auischen Sp achen Wö e yn. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo
und encyclopedijų Ve lag.
DŽe 2006 Daba lichen li auischen Sp achwö e n. VI (III e.) leid., y . ed. S. Keinys, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Eu Ž 2004 Eu opäische Wö e buch. Eu o oc 1 Abėcėlinė Teil, 2 Teminė Teil, 3
Daugiakalbė Teil, Vilnius: Republik Lie u os Seimo kancelia ija.
GK Gim asis k aš as (laik aš is).
N.R Gog V 1954 Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: S aa ybliche g ožinės li e a ū as Ve lag.
G ožKon 1980 G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is. I und B 1988 Is o ija i bū is, Vilnius:
Min is.
IQ (Žu nalas).
K I 1870 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
K II 1874 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
Ka Ž 1919 Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos
minis e ie.
A. Ki SB 1968 Ki is A. Sep yni B üde . Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga.
KV Kalba Vilnius (laik aš is).
LA Lie u os aidas (laik aš is).
LAKŽ2 1991 Piesa skas B., S ece ičius B. Lie u iųanglische Sp achen Wo ynas, Vilnius:
Mokslas. LE n 1964 Lie u ių e nog a ijos b uožai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: S aa ybliche
poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung.
LE n 1982 Dundulienė P. Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Lie RTe mB
Lie u os Respublikos e minų bankas. h p:// e minai. lkk.l . J. LipskSomP 1979
Lipskienė J. Lie u ių kalbos soma iniai posakiai, Vilnius: Min is. L und I 1980 Laikas
und idėjos, Vilnius: Min is.
L und M Li e a ū a und kuns as (laik aš is).
LKT 1970 Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, Vilnius: Min is. LKŽ I1 1941 Lie u ių kalbos
žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ I2 1968 Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius:
Min is. LKŽ IV 1957 Lie u ių kalbos žodynas 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
LKŽ V 1959 Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
LKŽ VII 1966 Lie u ių kalbos žodynas 7, Vilnius: Min is. LKŽ
VIII 1970 Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius: Min is. LKŽ IX
1973 Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius: Min is. LKŽ X 1976
Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius: Mokslas. LKŽ XI 1978
Lie u ių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas. LKŽ XII 1984
Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas. LKŽ XV 1991
Lie u ių kalbos žodynas 15, Vilnius: Mokslas.
Lie u os pionie ius (laik aš is LP).
LRKŽ 1988 Lybe is A. Lie u ių usų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas.
LT II 3 1914 Lie u ių au a 2 3, Vilnius.
223Te minologie | 2013 | 20
LT II 4 1919 Lie u ių au a 2 4, Vilnius.
LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas.
LTE 1981 VII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas. LTE XI 1983 Lie u iškoji
a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XI 1983 Lie u iškoji
a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XI 1983 Lie u os a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XII 1984 Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
LTV Lie u os ele izija.
S. Ma kNN 1969 Ma kišas S. Niekam nenusleisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius:
Vaga.
Me Ž 2006 Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u .
MG Unse e na u (žu nalas).
M und G Mokslas und Leben (žu nalas).
MkslL Mokslo Lie u a (laik aš is).
MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
NKn Neues Buch (žu nalas).
NŽA Naujasis Lei inysAidai (žu nalas). J. Pa OD 1984 Pa ando skis J. Olympijos diskas. Ve .
D. U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga. V. Pie RR 1973 Pie a is V. Rink iniai gesch ieben, Vilnius:
Vaga. PolŽ 1959 Rusųlie u ių kalbų poli echninis Wö e yn. Red. kol. p-kas A. No od o skis,
Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung. PolŽ 1984
Rusųlie u ių kalbų poli echnikos Wö e buch. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji
encyclopedijų edakcija.
PONS. ALKŽ 2004 PONS. Englischenlie u ies Sp achenwö e n, Vilnius: Sch iesa. P ekŽ 1996
P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidskola.
B. RailKA 1991 Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga. J. RainL 1975 Rainis J. Ly ika. Ve . K.
Ko sakas, Vilnius: Vaga. RLKŽ II 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. Suda ė Ch. Lemchenas,
Vilnius: Mokslas. RLŽ 1924 Ba onas J. Rusiškai lie u iškas woo denynas, Kaunas: Spindulys.
mi TV Sa ai ė (mi TV) (žu nalas). SinŽ 1980 Lybe is A. Sinonimų woo denynas, Vilnius:
Mokslas. SNŽŽ 1907 S e imų und nich e s ändlichen Wö e n Wo ynėlis. Suda ė J.
Šlapelis, Tilžė. SNŽ 1924 No kus J. S e imų und nich e s ändlichen Wo chen Wo ynėlis,
Kaunas: Vai os b- ė. STŽŽ 1923 M. und S. S e imų und in e p au iische Wo chen
Wo ynėlis, Šiauliai: Vil ies d -ja.
Šl Šluo a (žu nalas).
ŠlKal 1975 Šluo os Kalende , Vilnius: Lie u os TSR Jou nalis en sąjunga. A.
Š eicK und E 1989 Schweice is A. Kul u und e ika, Vilnius: Min is.
T Ge ich (zei aš is).
P. Ta asPab 1972 Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga. TechEnc I 2000 Technikos enzyklopädie 1,
Vilnius: Mokslo und enzyklopedienischen Ve lagsins i u . TechEnc II 2003 Technikos enzyklopädie
2, Vilnius: Mokslo und enzyklopedienischen Ve lagsins i u . TechEnc III 2006 Technikos
enzyklopädie 3, Vilnius: Mokslo und enzyklopedien-Ve lagsins i u . TechEnc IV 2010 Technikos
enzyklopädie 4, Vilnius: Mokslo und enzyklopedienisch Ve lagszen um. TLE III 1987 Ta ybų
Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TLE IV 1988 Ta ybų
Lie u os enciklopedija 4, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽ 1936 In e na ionale
Wo zeugwö e yn, Kaunas: Spaudos Fondas. TŽ 2001 In e na ionale Wo zeugwö e yn,
Vilnius: Alma li e a. TŽ 2013 In e na ionale Wo zeugwö e an, Vilnius: Alma li e a.
Vd Veidas (žu nalas).
VĮ 1924 Vi eliūnas A. Į a dai, ode e minai, akzep i Te minologijas komisijos, Kaunas: Sakalas. A.
VienR III 1986 Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga. VLE VIII 2005 Visuo inė lie u ių enciklopedija 8,
Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u .
224 Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IX VLE XIV 2008 Visuo inė lie u ių enciklopedija
14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽŪE I 1998 Landwi scha liche Enzyklopädie 1, Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų
e ö en lichungsins i u . ŽŪE II 2003 Landwi scha liche Enzyklopädie 2, Vilnius: Mokslo und
enzyklopedijų e ö en lichungsins i u . ŽŪE III 2007 Landwi scha liche Enzyklopädie 3, Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų e ö en lichungsins i u . ŽŪMechŽ 1983 Rusųlie u ių Sp achen
landwi scha liche Mechanisacijos Te minen Wö e buch. Pa engė V. Ge ulai is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык.
Li e a u
D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos e minų sis eminimo F agimu. Unse e Sp ache 2,
3–12.
G ina eckienė E. 1972: Į ankis und įnagis. Unse Sp ache 9, 43. Klima ičius J. 1973: Nich nu in e essan .
Unse Sp ache 8, 1928. LEW19551965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel,
Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LKA I 1977: Lie u ių
kalbos A las 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Lukšys D.
1973: P ie aisens und Einhei sens Namenin. Sp achkul u 25, 7072. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos
leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. Valiukėnas V.,
Smilge ičius A. 1999: Du ch Technikos Mi el Namenungen. Gebu ssp ache 2, 79.
Emp ange 2013-10-03
Jonas Klima ičius
E u s g. 56-14
LT-04107 Vilnius, Li uanien