202 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX
Te minus p esso e mine. IX
Jonas Klima ičius
Ilsisi seni campi dei pada gai:
ca klas, dalgis, mani e akėčios
Jus inas Ma cinke ičius
Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja Pada gas e il suo gausūs sinonimi a iom
signi ica emi ampiamen e pascolidę i oje pa boje. Jų a ealinę padė į papildo
ecųjų aš ų (i žodynų) da i. La maggio pa e di lo o mo i azione aiški, di
alcune pe sino simile. L'esplicazione e imologica se e poco. Un'al a lo o
mo i azione simili udine la sua nondis ink i i à, e ques o de e min e i ja
lingua piu os o ca a e is ica insu icie ole di e enjuo um signi ica i i.
Nei Nuo i sc i i inizia a šiokia ale comun inè lingua lexicica seman is ica
di e enziazione in ques a mic osis emo anche ico, ma angiai e
mancac inai, a lei accompagna a me a o izzazione signi ica i i di e enzie
anco a quan o ni elia o. Sinonimų e no minamasis ocynas mažokai qui
con ibuì. Solo abbas anza a di a e minizzazione, sebbene non del u o si
sia ini a e non senza con o a ingumà, posi i amen e pa eikè e bend inée
a oseną. 1. Nagingasis (įnagus) uomo a igu a i amen e, e non e miniškai
(ne homo abe ) dicendo solo ha p esa in nag, in mano (: acc i im i; anche se da
empo c'è e al a e imologia) kokį panagų, pa ankų la na u a d'ogge o
(akmenį, kaulą, kiauku ą, legno di legno o s ypą) į įnagį a ankį (elezione,
pesca, cacciaclè, comba imen o, la o o, gioco o musica). Isc i i di na u a
buodu u bū isiški, sebbene kilme o se di e sialaikiai o e a iai ia iečiai
sinonimi. Įnagis 1. (i nag) LKŽ IV 1957 daik as, cui qualcosa si a; a ezzo,
s umen o; ginklas. Ma già in linguaggio i o da eikalo sop a u o quello,
con cui cos' iene a o, e non la o ama lazda, ėzdas, b uikš as, b ūklys,
ykš ė, bo agas, imbas,... Tu a ia: I meis as be įnagio du nas ( k ailas)
Ka klėnai. Tu i i mio ingnagiai a šipę Sk iaudžiai. Appa a o 1. (i į ankė)
nepasi ūpin a ne de ini i si spiega u a ydingai, . y. sinonimais įnagis,
p ie aisas, ins umen as, pada gas. Anche e da cani...
203Te minologia | 2013 | 20
Aiškinimo ydos ne eng a e no ma i o DŽ1 1954: įnagis 1. į ankis, pada gas,
ins umen as (2 šnek. bo agas, imbas), í ankis 1. quan o meglio įnagis,
s umen o con cui cos si la o a, ma DŽ2 1972 anco a peggio: s umen o con cui si
la o a (gene almen e a mano); įnagis; appena meglio SinŽ 1980 s umen o 1. p i e
ai s a s, con cui cos la o a o (no s p ie aisas he e sono al e sinonimi ile
dominan è!..). Manca di p ecisione e DŽ3 1993: įnagis 1. semplice s umen o, e
s umen o da bo s umen o (pp . imama in mani). Anche p ima già di 40 anni bu a
e speciali dei no mina i i no abà (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 2526), e
DŽe 2006 įnagis be pažymos a m. – 1. o dina io a ezzo [2. mušamo obiec (...)].
Nella s ampa, ples in agli s o zi me a o izazione (beques co k ynėms),
ingnagis di en a e di s ao dina io a ezzi: Pa ke is e semplicu is col ello
di enne i suoi più impo an i k ū yb o s nella n a gi a s MkslL 2006 5 14. O
s umen ois 2. p k. p iemonė pe qualche scopo aggiunge e da e o oppo
s u ai pasenusiai! capisce ques o già e įio a iosi pe la o o, azione, a i i à
esegui o: SNO in e nazionale di pace e sicu ezza suppo ing ool T 1975 217 3;
poli iche u ensili Vd 2004 19 22, a e pe cepi o come s umen o NŽA 2010 78 276,
al is mio s umen o di la o o con TV 2012 39 18, oce mio s umen o di la o o
con TV 2012 3 21, suo s umen o di la o o Sa nas IQ 2011 4 118. Se ques o è
signi ica o le e ale o me a o a: Kompuu e is non è più isoliuo o į an k i s Vd
2005 43 19.
m. Vincas Pie a is a minimen i mini giuoclinii in ankius: Da giuoclinii in ankius
Gudeliuose Žiū iuose a ojo kankles, e uką ( ė uką) (būgnelį būbnelį),
amzdį su agučiu V. Pie RR 1895 1973 417. K. Būga è p o a o a usa e
puchiamas muzikos įnagis, e A. Sabaliauskas-Žalia Rū a muzikos į ankis
(liaudies). Tu a ia già K. Si ydo dicodyne è muzikų i giesminykų
ins umen as. STŽŽ 1923 ins umen as aiškinamas ( a gu o cambia o)
į ankis. TŽ 1936 similmen e: ins umen as a ezzanis, s umen o e
ins umen inis acciaien. En alò musikinis e medicininis (chi u ginis e k .)
s umen o. LKŽ IV 1957 s umen o 1. į ankis, pabūklas indica o e da M.
Daukšos, S. Vaišno o aš ų. DŽ2 1972 s umen o 1. da bo a ezzis:
chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 s umen o solo a ezzanis. DŽ3 1993
s umen o 1. s umen o di la o o, ma solo chi u gico, DŽe 2006 chi u go. Deio
saloni più g aziiau (i saloniškiau) non u ensili, e p ašma nūs ins umen ai
Sa con TV 2009 11 10. Dalla a uale ususene di s ampa bisogna sop a u o
indica e non applicabile e non des ina a s umen o consumim in ankio
signi ica o: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: būsimasis
204 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. P esiden e della Li uania
Ha a d un- o s uden e Gin a as Ga ėnas IX! ), designe io s umen ii:
ep ukas, penš ukas, kampainis e pan. Vd 2005 35 47, i bambini p a icano a
la o a e con s umen i KV 1988 20 14. S alo į ankių io desc i ono muzikškai
ins umen inis ansamblis Sa su TV 2007 36 20. pubblici à: pila pe s umen i di
la o azione del legno e ele mon aggio. In e nazionali p asma nuolii ašo: b u
d e l i o la o o s umen i LA 1992 56 2, ū ky m o s umen o Vd 2006 26 23. Poe a:
Passiogè la lo a Anche E paisios, e san a. / E ki is p esso il le o Tik ai
s umen o A ka s ui Miglio s umen o a nk o s KV 1983 51 7. / / Al poe a qui e
sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai:
manchi, e es a ai anco a bas eko į ankio: Mano a nk a, quan o buon in a n k i
s u man esi! - - - mio g andissimo in a n k i s, manoji g a l a, <...> J. RainL 1975
178. o sc i a o e di s umen i m en a l in i a i Vd 2005 41 56. E mo e s bellezza
semp e più accen ua o come s umen o Sa con TV 2006 9 18. Nemaža g upa
ins umen ů pa icola men e padažnėjusi: gass a m z di s no malus p o li i n
i s ins umen Vd 2006 13 3, e k s e li s è pa icola men e buon s umen o pe
le iso se ci colan i i n an s uo i Vd 39 37, in e ne y šy s è me a iglioso
s umen o NZA 2005 9 418; s umen i k au p i m oi LTV 2005-10, 2007-08 2005 e
s umen i legali ed is i uzionali NZA 2007 89 419. Ques o la più e a s umen o,
plg. ins umen 3. p k. mezzo, me odo PONS. ALKŽ 2004. pe ché in eceo sakius
semplicemen e e chia amen e adu e p iemone imamasi
ins umen alizza e, sebbene pasquale si pe segua lie u iškai: Amo
concupiscen iae ins umen alizuoja ki ą: al o di en a mia pa e, al o
bene ì nusa inu a sé, pa e s d a ma s lo p i e mo n e p op io bene io NŽA 2007
1112 555. Na ū usia me a o izzazione dello s umen o è muzikinė, ecc. :,
pe sone andan i guida i do e i, <...>, può ealizza e solo quello, cosa glūdi
epochos mąs yme. I ns u m e n a s, cui essi hanno g o i, è p odo o non
lo o essi solo pian a i a lui. Anch'io e kū inį, […]...>, pa ašo non jie lo o engono
p esen a e solo gaude A. Š eicK e E 1989 81. mol o nonna u ali: All'Uomo aiu a e
a usci dal compo amen o po e o non esis e al i s umen i, <...> Vd 2004 41
24. Deliziosamen e s iscia o s umen o ke gimo con mechanizmu: Puikus
esempio po ebbe esse e l'Unione Eu opea. Ques o do e a esse e il luogo al
quale u i s u ne š a i miglio i p op i in s u m e n u s i s u k u i a
pe ezioną m e c h an i z m ą. S. Rou illois opinione, pe o a abbiamo solo
di icilmen e mandomà g iozdišką i n s u me n ų k ū ą, o n e da niai
meccanismo unzionan i Vd 2004 22 19. Ti sol an o osbiesi linguiniu bukumu,
quando eda o eus ba a da e o nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium
p onunciusį
205Te minologia | 2013 | 20 s umen i: Ve imas pe de <...> s umen i con cui
si può chiude ecipe , cosa l'au o e a icos uendo ch ono opą NŽA 2013 4
300. Ol e allo s umen o in e nazionale è e s animezza s amen os
muzikos LKŽ XIII 1984 e š emen as LKŽ XV 1991, s ùmeñ as į ankis LKŽ XIII
1984. Ques o da s e imkalbių d a ų come e ūkio en o is in en o ius LKT
1970 328 (Suginčiai).
Sumanusis uomo ( a si homo habilis) già s esso apdi bo, pe di bo, . y.
(pasi)da ė(si). Ques o suo pada ga(s) (: a e Ska džius 1943: 102; Sabaliauskas
1990: 207) 1. chi ico, appa ecchi, ins allazione (pp . u ilizza o pe la o i ag icoli
o domes ici) LKŽ IX 1973. Conosciu o già da Jono B e kūno, Mikalojaus
Daukšos, ca a e ingiausias žemaičiams. È e kuopine signi icazioni: Mediga
an pada go a ų, žambių, s alų, šlėdžių ( šlajų), kubilų, lo ų, k osnių, šėpų (
spin ų) A. Juškos žodynas. Qui la la ghezza di signi ica o isibile anco a
aumen a al e on i, ecc. : Con al i pada gais apsiei nemoku, ale ( be ) ki į
pap a ęs a o K. Ju kšaičio pasakos. Padagno 3. spąs ų di ginamoji ablelė
(Bi žai, Kupiškis), senza dubbio, è non polisemija, ma omonimo (: padi g(in) i).
Ne e as e žemaičių a ian e pãdá ga, e pada ga è il p ecessaggio -gas unico
edinys, anche se a gausesnių -ga edinių pada ga unico g amma ica innagio
signi icazioni, al i i olo dell'azione (LKG I 1965: § 451; e pada ga, e pada ga
Daik a a džių da ybos ap aše aplenk i).
Aukš aičiams būdingesnis pada 4.: Pada ai ūkio: žag ė, akėčios, ki is,
sp agilas A. Juškos žodynas. Va ojamas i kuopine signi ica o: Menkas
gaspado ius ( šeimininkas), che pada as u a udu a ( uduo) an kiemo
lydinas Rodūnia. Egli a e a mol iel bellos ūbo e a V. K ė ė. Žemaičių,
lie u ininkų, aka inės dalies aukš aičių y a da i pãda ỹnė: Pada ynių medis
J. B odo skio ā dynas. Ji e kuopinė. E bes iulius, e pada ynę u o addaiai
Ramygala. Qui si i ela la sua po a a signi ica i a: Rudenį e in e no s o kus (
akandus), o baldus, e al a casa pada ynę, beje: žambius, ekė es <...> laikė s.
Daukan as. Anco a a e a a inso 2: Jo jauja piena isokių pada inių
p ig ūs a Šiauliai.
Re a e sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai). Da ybinių sinonimi
eccessi i nella s essa a mezza o anche schnek oje eiškiasi il lo o
age iminio uso: Tu i ūkio pada gai e pada ynė ugny supleškėjo G ūžiai. In
ogni a siėjime odum a sé enui necessa ia p ada gai e pada ynei ma e iale
s. Daukan as.
206 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. A sicu usi ak. IX dz.
signi ica o c ea u a 5. e Rad iliškio pada ynė 3. pakink ai, no s žem. 2pada gai
pakink ai da pada go a icolo dis ingue e. Pie akinių. al o. agg edi o
pada inis inkomas pada ynei, pada gams da y i, ma ilus acija es imonija
solo pada inius (p šng. malkiniams) albus Igliauka (pada ginie medžiai indica e
solo da J. A. Pab ėžos aš i). Tai es imonija e daik a a džiai: M ed ž i o
meis as la o a pada gus: ežimus, ažius A. Juškos ā dynas. Gana
u ėjusys med ž i o pada goms e šilumai M. Valančius. Come ma e ia (: albe o,
legno) es endi o e audeklams, e e oim, così e pada go (con a ian ais) la
po a a dei signi ica i plė ėsi. Già nei ecchiosi sc i i ba oco esama di g ossi
me a o u: Pada gus la lo o mo e nuog occhi degli a ima M. Daukša. È se gai e
pa d a ga i s (p iemone, in e mediininkais) delnio S. Vaišno as. Lyg dei sac i
sc i i ąsa: Eina da casa bū ių bū iai žmonių su u ei ba ž n y č i o s p a d a a
i s ( ėlia omi, lampin ai e . .) con u a izkilme Žemai ė. Così e ano ės
ka ibboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a d a ga e ežimai is eko lie u iam į nagą
s. Daukan as. Albe as, p eėmęs pilės g iaunamosias pada ynes, aukia in pilę
s. Daukan as. <...> sconosciamen e gadino a a n u s, a dė ma š i n as e solo
aspe ė che la sua p iedangoja po esse o espo a e dalla ci à a mo as,
gu guoles e sumes i Ne in spoadin us p a da gus A. VienR III 1986 322
(K yžkelės). Segue pe ino pi mykščio uomo i a: <...> neoli o pe iodo <...>
uomo a km e n i ni a i s pa d a gai s šelpėsi LT II 4 1919 511512 (J. Basana ičius).
Galop apigaunama e inno azioni all'indus ia: Ūkio ipe cussioni is pa b i k ų
a e, ada alizza i al miglio e la o amen o e a Va pas (1895). T iebwe k
e wa a oma pada ynė, mašynė K II. Au oma pada ynė, da sé s esso enan i
K I. Bend inėje kalboje già anche acquis alėjus a ian e pada gas il suo
signi ica o amb is aiškių ibų nelabai ha. A ol e uppiamen e o più in de aglio
desc i ono a ee: A. Kaminsko poesia sciiojasi a ž em ė s ūk i o i n a mų a py
okos pada gų L e M 1981 37 4. <...> a imui, sėjai, malimui, k e pi m u i necessa ia
mol i udine di e sai ia dei p a d a g ų LP 1981 74 2. In e e i: Gi nos, come e
al i pada gai, […]...> T 1983 123 4. Ma quale sa ebbe il o no di co u a k osnis,
cuyklė o kep u ė? Visisco mancanza di chia ezza indica e p iedu a e al i: kalė
no agus, colilius, kal us, pjau u us, dalgius, ki ius, a ius cablius e k i u s b u
i i ni u s p a da g u s P. Ta asPab 1972 25. Ra uose ma ei sk ynią, e oini
olkų e lapių spąs us, ka ilą, o ka ile d i ąžuolines lėkš es, kaušą, se einis
šaukš us e k i u s i im o m e n o pada gus AB . Ki S 1968 96. Gli a ezzi qui
elenca i (ecce o cables) sono pada gai?! Pe ché qui di e sissimi ogge i si
desc i ano come pada gai:

207Te minologia | 2013 | 20
Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį e al i amiglie
pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina
apyčiupa del signi ica o di ques a pa ola: Pe ché ques a na e è su uo?
Sapendo ež i m o i l a i o des ina o, ques i pada gai nede a V. J. BagdKGPas
1992 162. Pada gas da osi pasimeggięs e padažnėjęs pa ola, non a i con
humo o, i onijos šešėliu: Taigi ea as <...> uno mondo apga ys ės d abužėlių.
Bello, pu ché almeno scalikėlis, pe ò può esse e e bikini (...) ino pa ine i abili h
i g i enos pada ghi L e M 1990 42 6. Se ladis noi penalizzi k a u ėm i s, ladšikus
e ša o u, o e e ikus l a u ž u, ques o o non meglio sa ebbe noi con u i a
bau s m i ų p ad a ga i s za iu i e si uos p ažū ies kū <...> (Lu e is) S. Ma k
NN 1969 207. <...> a sik a íme ali a u k l ė j i m o p a da g ų, come l a z d a, di ž
a s e ž i n i ų sauja, paže a kamba io ke ėje Šl 1976 5 4. Tu a ia è e
se iamen e, pasigė ė inai me a o izza a: Indi idualiais pada gais įdi bami
seman iniai campi di ali pa ole, come uduo, du ys, molis, diena L e M 1982 51 5.
Quindi pada go signi ica o 1. žemės da bo o domes iche į a n k i s non solo
ikslin ina (apib ėž is), ma issuo ina e da lei pasida iusi pe kel inė. Dal
muzikos pada go (Adol o Sabaliausko de ini o giougsmo pada gu A. Ki SB 1968
56) es és solo ico do: P ašyda o lo o pe a os pasidogasomė i liaudies
muzikos pada gais così allo a chiama amo liaudies ins umen us G 1978K 41 6.
Poiché l'uomo anche è, sebbene i o, ma pada ga, a a o non so p ende che
pada ga 2. sia kūno o gana LKŽ IX 1973. Senza ase indica a e on e della lingua
i a Šedu a, ma ques o o se quan o au osakiška, humo is iška, pe ché am
è s e imybė šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (g eičiausiai iš ūmęs sa ą na į imęs solo il
di o 1na ys 2. e 3. kulkšnis, gu nas LKŽ VIII 1970). Ma come appena s'ispi a o
Jonas Jablonskis ėme si qui pada gą dieg i: Šikšnospa nio s p a n as è
splendidoissimo, miglio l i e č ia m as i s pada ga LKŽ IX 1973. Come e mine
neppu e o gano co ispondmeniu o sinonimo non è na o, ma Jablonskio akeliu
a non un solo sc i o e, adu o e o gio nalis a i io: Liguamen e come
a iazione, s k i d i m o p a d a ga i de e esse e pe e amen e p epa a i: p l u
n k s n a s imp egna, essi epdami iebalais e da pas u galine liaukos 1975 9 23.
[…]...> g ožį ice an i p a da gai sono es e ni pojūčiai isazione e klausa
G ožKon 1980 341. Tes a, occhi, naso, sc uos ai, o ecchie aligiausi ž mo g i š k
o s i o s b ū y bė s p a d a gai non sono sal aguomi [kumš ynių] leggi, cheku ie
(=) pe a u ela collo, c ū inę, u a il es o co po J. Pa OD 1984 255. Mano
izdidi kančia
208 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX così a lungo pe segui a a e
pe e i a, e scoppa a! Ak, che così die iška ieno ė, as dolo emo a audas,
susie ų ques i sus e imėjusius p a da g u s i na i u s, suda ančius mani
(Oska as Milašius) I e B 1988 258. Su okimo pada gai L e I 1980 209. T upučiuką con
umo o, pe ò senza i onia: <...> addėjus ebancia a mano a poe ų apdainua o
co po umano pada go più impo an e se ca Šl 1978 15 8.
Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. e pada ynė 2.: D i sono delle pa ole pada y nė s
dali: oce s ygos ge klės mazge e a liep u as e miniei della kalbo y os e a
lem ingos. Jablonskio nuopelnas, che lui p e e meni à o nì abi uesniam
a ian e e lingu pada gus consolidino. Nezinia ko a ol e es dygs a qualche
inno o è, ecc., ližu is, come p incipale k a l b o s p i e m o n ė J. LipskSomP 1979
15. Na u almen e, DŽe 2006 pada ga 2. aiškinamas kūno o ganas è
nep egus adai pe pla us.
Pabūklas 1. pada gas, pada ynė, į ankis, p ie aisas LKŽ IX 1973 è žemaičių,
anche indica o da P. Ruigio o dinyno. Più ilius a a a ian e pabūklė:
Pasi aisiau pabūkles: sp agilus, žambius, ki ius, g ąž us, plunksnas [plūgo
e s u ės spa nas] A. Juškos ā dynas. Nè cosie cose daik aiidei e ama ininkui
non sono eip di mol o necessa i, come il suo p a b ūk l ė s i s umen i del suo
ama o S. Daukan as. Mo i azione spiega solo e imologia: :bū i; an icamen e
šaknis būgalėjo a e e e galiniuo inio eiksmažodžio signi ica o, plg. ok. bauen,
s a. būan i en i, a p di b i, plan in i da *bhū- (Ska džius 1943: 193). Solo
pe ché non aggiun a qui il più impo an e bauen signi ica o cons ui e?
Sop a u o più ecen i on i dicodyni e sc i i indica al a pa e
signi ica i a: Ano ės muzikos pabūklai L. I inskis. Abbiamo e guida, e pabūklus
dici solo, come ci siesiamo? J. Bal očius-Ge u is. Pabūklai keliami J. B odo skio
dizionynas. Pabūklas lon omo edimen o L. I inskis. Subi o appa e o due
lieko iai ( medici) con i lo o pabūklais Tiesos p ie elius (1880). Pabūklės è
gesamosias S. Daukan as, sme čio ( mo e) M. Valančius, ma kinimo S.
Gimžauskas, lusinghi S. Gimžauskas. Re as po eikšmis sua di o daik o
sudedamoji pa e: Visus pabūklus gi nų iš inko Ku šėnai.
Simili, ma mol o a o s a ocle mol o di e so da i gi a o 1. s a o, luogo di
i a, sede K. Si ydo diziona io, Pane ėžys, Vaižgan as 2. (dažnesnis
būkla 3., būklė 7.) į aisas, p ie aisas LKŽ I1 1941: Adynykas ( laik odis)
no ninis būklas naudingas an jū ės, ku sai indica lai inykams, как нужно
eldiją управлять L. I inskis. Apskleis u ė būklas, cuiuomi appendiengiame
nuog piuus oppu e solees L. I inskis.
Te minologia | 2013 | 209 20
Nei più ecen i sc i i il pabūklas è del u o casuale, ma abbas anza
a iu us, ecc.: <...> classės globėjas pasakė, che nuspipp ume paišybos są s
p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad
iu in i us, u i p a b ū k l a i uscc i o da mani NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei,
oika ( e je e, ikinke), <...>! <…>? <…>. Rodos, e negud us k e li o n ė s p a
būklas, <...> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <...> spesso a eni a s u si s i
e ki m o p ab ū k l ų ca as o i B. RailKA 1991 405. Quindi DŽe 2006 pabūklas 1.
pada gas, appa ee aisas, a ez ankis non è ik enybė ques o è a m.
Ka iniai pabūklai sono s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka che Ka Ž 1919
pabūklas anco a non ques o: pabūklai, pada gai opydiia, приспособленiя,
s umen i, pabūklas deng ukui pakel i приборъ для подъема клапана. Ma
già RLŽ 1924 opydie non solo pada gas, pabūklas, ykas; įnagis, į ankis; è già
e pa anka, a mo a.
Anche SinŽ 1980 dominan è u ensil 1. si spegniama p i e a i s a s, con cui kas
la o ama, ma appa ee aisas lì è al e sinonimi eilè dominan è e spegniama
a a o né casualmen e, né così specialus p i aisymas. Meglio LKŽ X 1976 1.
am e o più complesso u ensile, appa ecchi, appa ecchio. P ie aisas e
p ie aisa, anche p i aisymas 2. p incipalmen e alš aičių: Ajagi, quali o a
p ie aisai: p ieina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja i a o p iekin
Kuk iškės. Do e mio ka l u k ai u e le appa ecchiisos delgi del col i? Veliuona.
Ques o appa e aisos pakabina [laik odį], e a sé Pil iškiai. Pe kelk, be neli,
pe Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis. Non ho nessuna
nessuna p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški mo y acija
p i a i s y i cosa p i e ko da esempi non nepasi i ina. In eal à essa ed è
del u o di e sa plg. p i aisi i 8. į aisy i, ins all i: P i aisyk u aikam kokius
a elius Sudeikiai. In o a o ( g io io) molūnas è s a o p i aisi a o Vep iai.
Meške io u p isi aisesa s azdas con a eliai e me a Degučiai, co ei i 11.
issai i, s a u i i: Dalges aiso umpan ko an Čedasai e 17. da y i, gamin i
kokį daik ą: Be žinius šaukš us da pašaknės be želio aisyda o Bi žai (LKŽ
XV 1991). Disposizio e a mo i a i a è egualmen e ale come la nos a
nonem a s animi à nočyna į ankis, įnagis LKŽ VIII 1970 šal inio lenk. naczynie:
naczynić pada y i. Già nella lingua i en e inizia la ansmo i azione 1. ai,
che a ko ada isi a: P y aisai obulėms o zaggaliai cus ėms è quasi lo
s esso Palanga. e pe an o e a necessa io il disposi i o senza l'a uale
ambigui à mo i a o 1. che è muni o; a ezza, appa a o (i į aisa, aš ų e
į aisis,
210 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. in aisinys) LKŽ IV IV 1957:
Medui koš i į aisų ne u iu iškiai. Nonu im nemmeno a ezzi del essimui
Kai iai. Ques o è un buon disposi i o, che sc i endo bisogno in ašalą ilgy
Ma ijampolė. Anch'i en a o e minizua e: Bėgių kelias e u i i suoi disposi i i
VĮ 1924. musis dopo mezzo semes e più ampiamen e e più conc e amen e
pasiž algy i le di e enza apyupopom gan nonesa amen e capi os:
P ie aisas è complica a più che a ez ankì s umen o <...>. Da Nue
appa ecchiì bisogna dis ingue e gli appa ecchi, in al e pa ole, macchine o
pa i degli appa ecchi (Lukšys 1973: 70,71). I simojus sis ema icamen e
no min i disposi i o del conce o bo ų ne as a (D agūne ičius,
Klemen a ičius 1984: 11). Anco a dopo 15 anni appa e aisas angl. e anc.
ins umen de inìziona o p ecisamen e, anche se il conce o è complesso:
ien isas de ice più spesso insieme con al i appa ecchi e on e di ene gia,
usa o pe e e ua e misu azioni e i lo o isul a i a a e (Valiukėnas,
Smilge ičius 1999: 8). Me Ž 2006 alla ine cambia a in ece u ilizza o <...> a le e
di ce e unzioni. E alcuni appa ecchi (appa ecchio ammo ecnologiche,
ecniche o al e unzioni eseguen e ien isas kompak iškas appa ecchio, più
spesso u ilizza o nell'abi azione, nell'economia domes ica, medica o in al o
campo) sono chiama i appa ecchia i, eg., appa ecchi ele ici domes ici (dulkių
pompbliai, kep u ai, o kai ės, pa agni ai, e c.) (Valiukėnas, Smilge ičius 1999:
k .78). Tale appa a o è abbas anza icino a un disposi i o angl. de ice, uni ,
anc. disposi i , uni é užbaig as gaminys ( p iemonė) pe s olge e una ce a
ecnologica, ecnica o un'al a unzione(Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7; Me Ž
2006). Dopo u o ciò DŽe 2006 spiegazioni disposi i iis ech. į i ismo, che agisce
agendo complessi enomeni isici pag indu, appa a o, disposi i ois ech. cas
equipaggia o; quale disposi i o (pp . nesudė ingas) semb a pakliddę a scienza e chia ezza aspi ao.
S umen azione 1. cūno pa e, o gano Ski snemunė, anche appa ecchio 1.
co po appa e aisos Vydūnas, idu ių appa e aisos J. Bal očius-Ge u is,
appa ecchio 1. disposi i i di pian e o o gani: žiedai, u i, s iebai, oghi,
schicnys LT II 3 1914 431 (K. G inius) in bend inę leksiką, juoba e miniją
nepa eko come e ale pada gas.
Nella lingua i en e ins alla o signi ica o p incipale 1. į uoš i, appa ecchia e
(namą, obesį, kamba į) negli sc i i pė ėsi, e ins allazione già dal VĮ 1924 è e
3. p ie aisas, meccanismo LKŽ X 1976. Vi jai kalbai nes enima p eesagga
-imas abs ac ų daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas, minkymas;
appendigima, i adiamen o, mangiamas, g imas, skýnimas, pýlimas) o
semplicemen e del conc e o ogge o, e non dell'azione (su ažiazione,
iunione, incon o, pasima imas) e sc i i kalbai signi icanza ca a e is ica scien i ica-
217Te minologia | 2013 | 20 a in una uni à, pe ce e unzioni esegui e (p.g.,
idu o i, mo os, guòli, pa a os), anche se benokai p ima appa so nel
no minama dicciona io 1mazgas 4. ech. iš de aalių su enkama mechanizmo
pa e DŽ3 1993. Pada go 1. de inizione ha una conosciu a ydà zemessa
la o azione e domes ica in an k i s, ca iimas, ogės e, sebbene buone
in enzioni, ma unde inėž ą komp omisinį eiginį: Pagal adizione ∆ k a a i s d
a a d i n a m osos semplios macchine di la o azione della e a, non con enen i
pa i succgas, eg. plū, akė ŽŪE II 2003. In eal à nella enciclopedia ques a plūgas
me alinis a imo p a d a ga s […]> ŽŪE III 2007, akėčios pada gas […]> ŽŪE I 1998. La
de inizione delle macchine ag icole qui in sos anza au ologica machina, dalle
quali engono esegui e ž. ū. la o ii, pe ò chiamijami ažiuoklės ipi a inė,
ikš inė, poliau ikš inė ŽEŪ III 2007 (An anas Sakalauskas) con e ma solo plūgo
e akėčių esclusione da macchine il lo o iconoscimen o pada gai. È ques o
quello. E ques o già non l'unico caso. Ghana impo an i sono una ce a
amminis a i a no ma po e e u in ys a osenes eikiniai: (zemės ūkio)
pada gai angl. ag icul u al implemen p anc. ou il ag icole ok. Ge ä
landwi scha liches Eu Ž 2004; ak o inis plūgas mašina (pada gas) di ai
a i Lie RTe mB, sebbene kul i a o iaus de oina de inizione zemes ūkio p a da
g a s di ai pu en i e pa agon i, pik žolėms naikin i e mine alinėms ąšom
inse i cambiis a ap obuo u m a š in a di ai pu en i e pik žolėms naikin i. Può
a e e impian i di inse imen o di e ilizzan i Lie RTe mB. Il p incipio di
dis inzione possesso o assenza di pa i o an i è non chia iškus, poiché lo
s esso e mine pa i o an i non è da nessuna pa e de ini o non ne a pa e
né ŽŪMechŽ 1983 e PolŽ 1984 (o gan e pa e), né TechEnc IV 2010. I binnik gaba
dedica i, che il mo o e è necessa io a e i u […] uo e, ikš ams e e c. o i,
che s aig aspa nio e y u ai spa nai uo ano e iklio […] pe s aig ą, a
malūnspa nio uo ano s essi dall'a ia (quindi il p imo può esse e desc i o
come suk, il secondo […] o iojo IV), che o o io delle u bine id auliche è
o amoji, e che o o i di macchine ele iche […] o ioji, che o amoji k osnis
[…] ape o izzon ali aš o ama ke inė k osnis liis am...> pe di in […]enk am pe
me al pe enk am TechC 2010>, non solo che quel cilind o, ma che quel cilind o (in
cui il ke a) o ano. E sebbene s ano, che pe de ini e che cosa è pada ga,
bisogna capi e che cosa è macchina, ma ques o ine i abile.
Anche LKŽ da a i a della lingua a osena non è e mininė, pe sino
sc i u a ne e ai ale o de e minizua a, inizia e meglio da lei. Mašinà,

218 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX mã shina, žem. mãšyna, .
p. mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. mechanamas macina a e a Kyba ai. Tu s
nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau-
a i m s uk a m ą ilnai šukuojamą mašinu Ša ės. Con sojine cuo amąia
macchina acce e più acile siū i, che con manuine Alsėdžiai. Ka es melžia
con mašino Pumpėnai. Ilginiams k ės i e ano macchine Da bėnai; 2.
meccanizza o mezzo di comunicazione (au omobile, mo ociclo ed e c.), 3.
aukinys Eišiškės, Obeliai. Pascolys (plg. mašinis a), pe sino 4. i yklė
Š ėkšna, Vei i žėnai, Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas, Naumies is,
Vilka iškis, Šunskai, Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis. Qui anco a si
aggiunge mašinėlė 1. sc i omoji, ca ne mal i Raš ai, 2. ugnies ieb u ėlis
Tilžė, Klaipėda (mašinka Daugailiai), 3. leggo ani macchina ( au omobilis); kai
do e pe sino už auk ukas mašinka. Labai di uso manižo (a klinio ilk o) e
kuliamosios denominazione mašina, da o mašinbūdė pašiū ė mašinom (pp .
maniežui) conside a i K osna, mašinkūlė 1. kūlimo mašina Raš ai (mašinkūlis
T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. kūlimo empo, kūlė Žaga ė, G uzdžiai (mašinlaikis
Klykoliai); mašinie ius cas so eglia la kuliamąja mašina Laižu a, Žemaičių
Kal a ija; macchina e, macchina e 1. kul i su macchina Ša ės, K e ingalė,
Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina o i, mašyna o i 1. K ėda na,
Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1.
kūlimas con macchina, kūlė Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is, 2.
kūlimo mašina empo Ka inėnai, Ž iñgiai [mašinuo i 2. ski i pieną
sepa a o ium, sepa a i Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai,
Židikai), 3. mal i mėsą mašinėle Ju ba kas, ismachinuo i 2. išsuk i
(medų) Smalininkai].
SNŽ 1907 macchina non esis e (gal i enu a che di pe sé comp ensibile), e
meccanismo u o l'appa ecchia u a della macchina, la sua composizione
(panaši posizione SNŽ 1924). TŽ 1936 mašina kiek ienas mechaniškas p ie aisas,
median e cui ene gia, o za si applica a ogni u ilico la o o esegui o, anašus čia
e mechanizmas 1. misu e, necessa ie asme e e o ze e p o oca e l'azione,
2. ins allazione della macchina e il suo insieme di pa i. La scienza qua noncino.
Le de inizioni dei e mini scien i ici sono abbas anza chia i: macchina
į enginys ene gijai, medžiagams i in o mai ans o muo i ene ge ikos,
da bo i in o macinės LTE VII (mol o similamen e e VLE XIV 2008, TechEnc III
2006), bu LTEEn IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 appa ecchi non esis e, e nella
pa e s o ica delle macchine minimamen e sk yig asčiai, A chimedo, s e as,
suk u as (ne malūnas) ne 1981 nea odo disposi i i, juoba mašinos. L'eso a
o se è s i ino mechanizma (mechanizma kūnų sis ema, nella quale uno o più
che ų kūnų mo imen i con e i o in un ce o u al i che ų
219Te minologia | 2013 | 20 kūnų judesiu LTE VII 1981) dalbos judesys pa u a o di
pie es o ąs o judesiu. Ma allo a e o i š k a i u i i mezzi ecnici discussi
sono meccanismi, e ques i con le macchine subend ina meccanismo e macchine
eo ia e la sua b anca meccanismo e macchine dinamica LTE VII 1981, TechEnc III
2006. P amonėje comunica si indus ia di macchine e appa ecchi dindus ia, cui
įmonės cos uisce, p oduce, p epa a all'u ilizzo e emon a in . m a ši n a s, į en
g i n i u s, p i e a i s u s VLE XIV 2008, a lo o ž. ū. e ene ge ikos mašinos, qui
menziona e (1912 m.) N. Vilnios d al g i ų abb ica, nesudė ingos ž. ū. macchine e p
ad a g a i. Technikos mezzi ma e iali di a i i à zmonija nella ca ego ia ecnica
di p oduzione menzionano p incipalmen e macchine e meccanismi, ma
ul e io men e si suddi idono più in de aglio solo macchine, di una di ques e
macchine ag icole LTE XI 1983. In ques o a icolo ecnico a e ma: Uni e sali ∆
classi icazione anco a non ku a. L'a icolo s esso indica che ciò che è c ea o,
è mol o impe e o. Quan o consuodžia u a non ecen e usiško dizionio
de inizione: macchina 1) m eh a n e зм или сочетание механизмов,
осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб-
разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы,
свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия,
рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо-
annia in o mazioni (nap ., вычислительние машины) СИС 1979. Tu a ia e
nuo o TŽŽ 2013 solo ipe ia TŽŽ 2001 macine 1. de in ì isch di uno o più
meccanì cos i ui o appa ecchiamen o pe ene gia, ma e iali oppu e
in o mai as o ma e, mech. la o o esegu. Quindi mašinos sono non
impian i, ma meccanų gimins. Tik iausios mašinos sono mo o e di cambio di
ene gia a iklis, mo o as m a š i n a, cambian e di qualche ipo di ene giją in
mech. la o o LTE XII 1984) oppu e mechanizmai con mo o i. Ques a ideaì
suppo a e macchina il secondo signi ica o au omobilis. Da se s esso osò
aggiunge e, che i io umano o animale meccanismi di cambio di ene gia
eo icamen e non a ibuibili alle macchine, pe ché in isica su ale specie
di ene gia non si pa la. Anche abbas anza nemenkas mechanism d i a is
pe ciò e nonchiama a mašina, ne a iklinis (mo o inis) ques o solo
mechanizmas con mašina a ikliu. Machine-o udia sono mechanizmai, o
pada gai non solo a kliniai, ma e ak o iniai. Vė ymo a pa i (macinos) LE n
1982 54, a p a s p ima io g ūdo pulimen o mašina TechEnc I 2000
eo icamen e ė a pada gas, o mechanizmas. Meccanizzazione ag icola, e
non macchinizzazione. Pallau i meccanà, o pada gà, macchina quello s esso
cosa ąžuolą albe o: possibile, ma limi a ai non di es i che gilės c esce su un
albe o.
220 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX pa linguis ici, eda o i
Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip
acu amen e diminuino ali macchine in modo semplice e miniza o li e iškus
pa ole e c ea ei nuo iada , eg.: šienapjo ė, žoliapjo ė, ja apjo ė, lapapjo ė,
šiaudapjo ė,... bul iasodė, daigasodė,... lina o ė, kelma o ė,... poliakalė, polia a
ga oukė,... angliakasė, zemka, žemsemė..., smėlū ė, š au a as, š ad a as,
šei ė... (ne la ga upina), kuliamoji, sėjamoji, plan inamoji, ęšiamoji,
siu amoji,... g ūdų alomoji, seminolojoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji,
kalkių ba s omoji,...; mes u ai, ka š u ai, el u ai, šiauš u ai,...; e p u o,
en u o, mischy u o, plūk u o, ie u as,... amzdžių klo u as, snie i u o,
šakų genė u o, acqua ele u o, pie eų ink u o,...; keden u ė, šukuo u ė,
pašy u ė, pluoš in u ė, dulkin u ė,...; ūšiuoklė, k a yklė. Te miniją nos o in
u oip ope an e in lingua ussa qui è macchina PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ 1983. Più
macchine ha e in inglese: machine 1) i alking machine onog a o, 3) b i a is;
<…>; ae oplano , 4) cu amoji mašina, machine-gun kulkos aidis, machine- ool
s aklės [ne i ool 3) s aklės 1) į ankis, ins umen , 2) įnagis, 4) ėž u as], . p.
machinis 1) šal kal is; ope aio quali ica o (me allis a o s aklinis a, 4) cuo ąs la
macchinia da cuci e; sa u a o e ALKŽ 1975.
Bisogne ebbe i ene e che la nos a eccessklinė e mini della macchina,
mechanizma a osena o emen e a e osa lo o me a o ico consumo,
senza abejo, acilmen e nusi gua da eimo da g andi dei con ac ini lingu. Egg.:
ele isione ques o in e no macchina Vd 2008 4 26, macchina delle is i uzioni
s a ali Vd 2008 4 70; meccanismi di me ca o NŽA 2007 89 5418, meccanismi di
e o o NŽA 2009 1112 566, meccanismi di manipolazione coscienza Vd 2008 4
meccanismi o ganizza i i L 57, e M 2005 26 2, meccanismo di po e e,
applicazione mechanism: meccanismo giu idico, meccanismo di disciplina,
meccanismo di sicu ezza NŽA 2007 57 1112 548, meccanismo di i a domes ica
Vd 2008 4 meccanismo, come a o za e l'is i u o i uale 2004 24, 41 Vd ė
meccanismo Vd 2005 3 La chia ezza e semplici à del linguaggio, la p ecisione dei
conce i ques o non a o isce, pe sino con a iamen e. DŽe 2006 de ini ys
mancac ini, anche non be ydų: mašina 1. ech. mechanizma, eseguen e kokį
no s da bą: ga o m., e ques o come solo non la o o, e ene ge ikos mašina;
meccanismo 1. p ie aisas mo esiam as e o i e as o ma e, e in eal à
echnikos s umen o o za mo esi a pe e i la o o mo esiu o eiksmu, 3.
p k. idinė sanda a, s is e m a: delle m., dello s a o m., e ques o modali à di
unzionamen o del sis ema eiksena; ecnica
221Te minologia | 2013 | 20
1. ma e ialinese pe sone s umen i di a i i à (machine, ins allazioni e k .),
e k . sono pa i esmines gamyb. edi ici, s ade, pon i, canali, aspo o,
yšio mezzi LTE XI 1983, quindi di lo o passa e non si può.
IŠVADOS
Ampie g uppi sinonimi įnagis, į ankis; s umen o; pada gas (pada as, pada ynė,
pada inys), pabūklas, būklas, appa ecchi, a ezzias, ins allazione, iekā inys,
į anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; s umen o, ykas, akandas
la maggio pa e dei memb i sono dal i osios lingua. Mo i azione
p incipalmen e aiški o nonsulciai e imologicamen e spiega a, ma ci sono e
con es ijabili in e p e azioni. Be ole ogni memb o non senza polisemia,
sinonimi signi ica o spe o piu os o ampio e non del u o de ini o.
Polisemiji e sinonimie sono pe sino nella s essa a me a. Mol i sono en a i
in comun inée lingua, solo įkaboklis, įs akalas, (pa)kibyklas imasę lyg be
eikmės. Va ian ì su plus abbas anza acilmen e a c i o. No minamoji
lessicog a ija qui non nesusido ojo con necessi à della di e enziazione.
Te minizzazione ieko angokai, a uando na u almen e, secondo il
p og esso della ecnica, ma e i a da a, pe ò maga i icino al isul a o inale
(solo egli dipende e dalla de ini i i à della classi icazione scien i ica dei
conce i di ques o campo). Seman icamen e sepa ò s umen o in musica e
medicina ecnica, pabūklas in ca ybą. Ryko e akando, i cui signi ica iie
ca a e is ico nemenkas ma gumas (kon as iškumas), i isul a i
e minizazione o se solo pusiniai. Va osenoje mol o a lunghi ene si
unde inėž as ins allazione (pp . kuop. dgsk. ins allazioni) in ece di
ins allazione (i gi non p op io più chia o) e a ezza u a. Mol o
insoddis acen e, sebbene non di u i no e ole, a osenos cosa у ankis
ie oj pada go. Dal al o sogo pada gą nong įs ai s umia macchina, e ques a
non è adegua amen e a ibui a dall mechanismo. Qui bisogna i e i si a
eo ia, e non a insegnamen i (a ka ed ų!..) p agma is ici denomininimen i,
così come non alla p a ica della i a lingua, che, comunque, è s a a e di al e
lingue (gene alizza e, e non e minali a osenes), la eo ia non è
egolamen a a. Šiaip lie u ių e minijoje mašina labai sup a ingai pamažin a
conc e ais lie u iškais chia amen e mo i a e pa oleja (daugiausia
naujada ais). Non s u a o la s essa comun ia signi ics s umen o come
lessicog a iche e e minog a iche de inizioni, desc ūdinimen i e
desc end inamassi pa ola o se a causa del a o che s umen o e a
incy usnagis in od inais di incessan e educazione, indocamen o e
o ganizzazione comunis a, ol e a ciò, aisomasis enginys, ma ques o già a lungo in passa o. De e minazione e e mini me a o izzazione p incipalmen e publicis inė, pa icola men e ins umen o, quan o meno į ankio, mechanizmo p incipalmen e kosmopoli inė e nekū ybiška, š ampinė.
222 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine.
IX Sal ini
ALKŽ 1975 Anglųlie u ių kalbų žodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū ė,
Vilnius: Min is.
ALŽŪTŽ 1977 Anglųlie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J.
Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas. J. V. BagdKGPas 1992 Bagdana ičius V. J.
Kul ū inės gelmės pasakose, Vilnius: Tau a. DŽ1 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s.
ed. J. K uopas, Vilnius: S a ybna poli yczna i naukna li e a u y publika.
DŽ2 1972 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DŽ3 1993
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
pubblicykla.
DŽe 2006 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. (VI e.) ed., y . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Eu Ž 2004 Dic ionnai e eu opéen. Eu o oc 1 Abėcėlinė pa e, 2 Teminė pa e, 3
Daugiakalbė pa e, Vilnius: Repubblica Li uano Seimo kancelia ija.
GK Gim asis k aš as (laik aš is).
N.R Gog V 1954 Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla.
G ožKon 1980 G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is. I e B 1988 Is o ija i bū is, Vilnius:
Min is.
IQ (žu nas).
K I 1870 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
K II 1874 Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
Ka Ž 1919 Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos
minis e ija.
A. Ki SB 1968 Ki is A. Sep yni a elli. Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga.
KV Kalba Vilnius (laik aš is).
LA Lie u os aidas (laik aš is).
LAKŽ2 1991 Piesa skas B., S ece ičius B. Lie u iųanglų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LE n 1964
Li u ians e nog a ijos b uožai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
LE n 1982 Dundulienė P. Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Lie RTe mB
Lie u os Respublikos e minų bankas. h p:// e minai. lkk.l . J. LipskSomP 1979
Lipskienė J. Soma inie posakii dei Li u ians, Vilnius: Min is. L i I 1980 Laikas i
idėjos, Vilnius: Min is.
L e M Li e a u a e a e (laik aš is).
LKT 1970 Ta mee della lingua Li uania. Ch es oma ija, Vilnius: Min is. LKŽ I1 1941 Lie u ių
kalbos žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ I2 1968 Li u ians kalbos žodynas 1,
Vilnius: Min is. LKŽ IV 1957 Li u ians kalbos žodynas 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
LKŽ V 1959 Lie u os kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
LKŽ VII 1966 Lie u ių kalbos žodynas 7, Vilnius: Min is. LKŽ
VIII 1970 Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius: Min is. LKŽ IX
1973 Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius: Min is. LKŽ X 1976
Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius: Mokslas. LKŽ XI 1978
Lie u ių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas. LKŽ XII 1984
Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas. LKŽ XV 1991
Lie u os kalbos žodynas 15, Vilnius: Mokslas.
Li uani LP pionie e (laik aš is).
LRKŽ 1988 Lybe is A. Lie u ių usų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas.
LT II 3 1914 Lie u ių au a 2 3, Vilnius.

223Te minologia | 2013 | 20
LT II 4 1919 Lie u ių au a 2 4, Vilnius.
LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas.
LTE 1981 VII Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas. LTE XI 1983 Lie u iškoji
a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XII 1984 Lie u iškoji
a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
LTV Li uania ele isija.
S. Ma kNN 1969 Ma kišas S. Niekam nonusileisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius:
Vaga.
Me Ž 2006 Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
MG nos a na u a (žu nalas).
M e G Mokslas i li e (žu nalas).
MkslL Mokslo Lie u a (laik aš is).
MLE II 2003 Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
MLE III 2006 Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
NKn Nuo i lib i (žu nalas).
NŽA Naujasis židinysAidai (žu nalas). J. Pa OD 1984 Pa ando skis J. Olimpijos discas. Ve . D.
U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga. V. Pie RR 1973 Pie a is V. Rink iniai sc i i, Vilnius: Vaga.
PolŽ 1959 Rusųlie u ių kalbų poli echninis diziona io. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. PolŽ 1984 Rusųlie u ių kalbų
poli echnikos diziona io. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
PONS. ALKŽ 2004 PONS. Anglųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Š iesa. P ekŽ 1996 P ičinauskas J.
Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
B. RailKA 1991 Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga. J. RainL 1975 Rainis J. Ly ika. Ve . K.
Ko sakas, Vilnius: Vaga. RLKŽ II 1983 Rusųlie u ių kalbų žodynas 2. Suda ė Ch. Lemchenas,
Vilnius: Mokslas. RLŽ 1924 Ba onas J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: Spindulys. con
TV Sa ai ė (su TV) (žu nalas). SinŽ 1980 Lybe is A. Sinonimų ā dynas, Vilnius: Mokslas.
SNŽŽ 1907 S e imų e non comp ensibili pa ole dicynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽ 1924
No kus J. S e imų i nesp an amų žodžių žodynėlis, Kaunas: Vai os b- ė. STŽ 1923 M. e S.
S e imų e in e p au iche pa ole di ocynėlis, Šiauliai: Vil ies d -ja.
Šl Šluo a (žu nalas).
ŠlKal 1975 Šluo os calenda io, Vilnius: Lie u os TSR žu nalis ų sąjunga. A.
Š eicK e E 1989 Š eice is A. Kul ū a i e ika, Vilnius: Min is.
T gius izia (laik aš is).
P. Ta asPab 1972 Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga. TechEnc I 2000 Technikos encyclopedia 1,
Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc II 2003 Technikos encyclopedia 2,
Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc III 2006 Technikos encyclopedia 3,
Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. TechEnc IV 2010 Technikos enciklopedija 4,
Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos cen as. TLE III 1987 Ta ybų Lie u os enciklopedija 3,
Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TLE IV 1988 Ta ybų Lie u os enciklopedija 4, Vilnius:
Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽ 1936 In e nazionali pa ole di diziona io, Kaunas: Spaudos
ondas. TŽ 2001 In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. TŽ 2013 In e nazionali
pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a.
Vd Veidas (žu nalas).
VĮ 1924 Vi eliūnas A. Į a dai, o e minai, acce a e Te minologijos komisijos, Kaunas: Sakalas. A.
VienR III 1986 Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga. VLE VIII 2005 Visuo inė lie u ių enciklopedija 8,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
224 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mine. IX VLE XIV 2008 Visuo inė lie u ių
enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽŪE I 1998 Ag icul u al encyclopedia 1, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE II 2003
Ag icul u al encyclopedia 2, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE III 2007 Ag icul u al
encyclopedia 3, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. ŽŪMechŽ 1983 Rusųlie u ių linguų
žemės ūkio mechanizacijos e minų žodynas. Pa engė V. Ge ulai is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji
enciklopedijų edakcija.
СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык.
le e a u a
D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos e mų sis eminimo in e ogimu. nos a lingua 2,
3–12.
G ina eckienė E. 1972: Į ankis i įnagis. Nella nos a lingua 9, 43. Klima ičius J. 1973: Non solo
in igan emen e. La nos a lingua 8, 1928. LEW 19551965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on
E ns F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LKA
I 1977: A las della Li uania lingua 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1,
Vilnius: Min is. Lukšys D. 1973: P ie aisų i į aisų pa adinimai. Cul u a di lingua 25, 7072. Sabaliauskas A.
1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
Valiukėnas V., Smilge ičius A. 1999: A causa delle ecniche s umen i denomininamen i. Na ali à lingua 2,
79.
Rice u a 2013-10-03
Jonas Klima ičius
E u g. 56-14
LT-04107 Vilnius, Li uania