202 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
Te minas p ie e mino. IX
Jonas Klima ičius
Ilsisi seni laukų pada gai:
a klas, dalgis, ankos i akėčios
Jus inas Ma cinke ičius
Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja
Pada gas i jo gausūs sinonimai į ai iomis eikšmėmis plačiai pasklidę
gy ojoje kalboje. Jų a ealinę padė į papildo senųjų aš ų (i žodynų) duo-
menys. Daugumos jų mo y acija aiški, kai ku ių ne panaši. E imologinio
aiškinimo eikia mažai. Ki as jų mo y acijos panašumas – jos nedis ink-
y umas, o o lem as i gy ajai kalbai gana būdingas nepakankamas eikš-
mių di e encijuo umas. Naujuose aš uose p asidėjusi šiokia okia bend i-
nės kalbos leksikos seman inė di e enciacija šioje mik osis emoje i gi
yko, be angiai i ūk inai, o ją lydėjusi eikšmių me a o izacija ski -
ybes ėl kiek ni elia o. Sinonimų i no minamasis žodynas mažokai čia
p isidėjo. Tik gana ėly a e minizacija, no s ne isai pasibaigusi i ne be
p ieš a ingumų, eigiamai pa eikė i bend inę a oseną.
1. Nagingasis (įnagus) žmogus – aizdingai, o ne e miniškai (ne homo
abe ) a ian – ik paėmė į nagus, į anką (: ink i „im i“; no s seniai y a
i ki a e imologija) kokį panagų, pa ankų gam os daik ą (akmenį, kaulą,
kiauku ą, medžio šaką a s ypą) – įnagį a į ankį ( inkybos, ž ejybos,
medžioklės, ko os, da bo, žaidimo a muzikos). Iš p igim ies juodu u bū
isiški, no s kilme gal į ai ialaikiai a i į ai ia iečiai sinonimai.
Įnagis 1. (i nag) LKŽ IV 1957 – „daik as, ku iuo kas no s da oma;
į ankis, ins umen as; ginklas“. Be jau gy ojoje kalboje iš eikalo – pi -
miausia ai, kuo kas da oma, o ne di bama – lazda, ėzdas, b uikš as,
b ūklys, ykš ė, bo agas, imbas,… Tačiau: I meis as be įnagio du nas
(– k ailas) Ka klėnai. Mano isi įnagiai a šipę Sk iaudžiai.
Į ankis 1. (i į ankė) nepasi ūpin a ne apib ėž i – aiškinama isai
ydingai, . y. sinonimais „įnagis, p ie aisas, ins umen as, pada gas“. No s
i – nuo šunų…
203Te minologija | 2013 | 20
Aiškinimo ydos ne eng a i no miniame DŽ1 1954: įnagis 1. „į ankis,
pada gas, ins umen as“ (2. šnek. „bo agas, imbas“), į ankis 1. – kiek
ge iau – „įnagis, p ie aisas, su ku iuo kas di bama“, be DŽ2 1972 – da
p asčiau: „p ie aisas, su ku iuo di bama (pap as ai ankomis); įnagis“; os
ge iau SinŽ 1980 – į ankis 1. „p i e ai s a s, ku iuo kas di bama“ (no s
p ie aisas en y a ki os sinonimų eilės dominan ė!..). T ūks a ikslumo i
DŽ3 1993: įnagis – 1. „pap as as į ankis“, o į ankis – „da bo p iemonė
(pp . imama į ankas)“. No s jau p ieš 40 me ų bū a i specialių no mi-
namųjų pas abų (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 25–26), i
DŽe 2006 įnagis – be pažymos a m. – 1. „pap as as į ankis“ [2. „mušamas
daik as (…)“]. Spaudoje, kles in me a o izacijos pas angoms (be eik lenk-
ynėms), įnagis ampa i nepap as u į ankiu: Pa ke is i pap as u is peiliukas
apo jo s a biausiais k ū yb o s į n a gi a i s MkslL 2006 5 14. O į ankis 2.
p k. „p iemonė ku iam no s ikslui pasiek i“ ik ai pe siau ai – pasenu-
siai! – sup as a – ai jau i „į ai iausiam da bui, eiksmui, eiklai a lik i“:
SNO – a p au inės aikos i saugumo palaikymo į ankis T 1975 217 3;
poli ikos į ankiai Vd 2004 19 22, menas su ok as kaip į ankis NŽA 2010
7–8 276, al is – mano da bo į ankis Sa su TV 2012 39 18, balsas – ma-
no da bo į ankis Sa su TV 2012 3 21, jo da bo į ankis – kūnas IQ 2011
4 118. A čia iesioginė eikšmė, a me a o a: Kompiu e is nebė a izo-
liuo as į an k i s Vd 2005 43 19.
1895 m. Vincas Pie a is a siminimuose mini žaislinius į ankius: Iš žais-
linių į ankių Gudeliuose Žiū iuose a ojo kankles, e uką (– ė uką) (būgne-
lį – būbnelį), amzdį su agučiu V. Pie RR 1973 417. K. Būga y a bandęs
a o i pučiamas muzikos įnagis, o A. Sabaliauskas-Žalia Rū a – muzikos
į ankis (liaudies). Tačiau jau K. Si ydo žodyne y a muzikų i giesminykų
ins umen as. STŽŽ 1923 ins umen as aiškinamas ( a gu a keičia-
mas) – į ankis. TŽŽ 1936 panašiai: ins umen as – į ankis, p iemonė i
ins umen inis plienas. Įsigalėjo muzikinis i medicininis (chi u ginis i k .)
ins umen as. LKŽ IV 1957 ins umen as 1. „į ankis, pabūklas“ nu odomas
i iš M. Daukšos, S. Vaišno o aš ų. DŽ2 1972 ins umen as 1. „da bo
į ankis“: chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 инструмент – ik į ankis. DŽ3
1993 ins umen as 1. „da bo į ankis“, be ik chi u ginis, DŽe 2006 – chi-
u go. G ožio salonams g ažiau (i saloniškiau) ne į ankiai, o p ašma nūs
ins umen ai Sa su TV 2009 11 10. Iš daba inės spaudos a osenos
pi miausia eikia nu ody i ne eikiamą i ne eik iną ins umen o a ojimą
į ankio eikšme: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: būsimasis
204 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
Lie u os p eziden as – Ha a do un- o s uden as Gin a as Ga ėnas!), di-
zaine io ins umen ai: ep ukas, pieš ukas, kampainis i pan. Vd 2005 35 47,
aikai p a inasi di b i su ins umen ais KV 1988 20 14. S alo į ankių io
apibūdinamas muzikiškai – ins umen inis ansamblis Sa su TV 2007 36
20. Reklama pila: medžio apdi bimo i elek os mon a imo ins umen ai. Ta p-
au iniai p ašma nuoliai ašo: b u d e l i o da bo ins umen ai LA 1992 56 2,
ū ky m o ins umen as Vd 2006 26 23. Ne poe as: Pasibaigė ko os / I
baisios, i š en os. / I ki is p ie lo os – / Tik ai ins umen as / A ka s ui
sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai:
Ge iausias ins umen as – a nk o s KV 1983 51 7. Poe ui čia – i ankai,
i gal ai – da už eko į ankio: Mano a nk a, koks ge as į a n k i s u man
esi! / - - - mano didysis į a n k i s, manoji g a l a, <…> J. RainL 1975 178.
o ašy ojo ins umen ai – m en a l in i a i Vd 2005 41 56. I mo e s g ožis
is labiau pab ėžiamas kaip ins umen as Sa su TV 2006 9 18.
Nemaža g upė ins umen ų ypač padažnėjusi: dujų a m z di s – no malus
p o li i n i s ins umen as Vd 2006 13 3, e k s e li s y a ypač ge as ins u-
men as apy a inėms lėšoms i n an s uo i Vd 2005 39 37, in e ne o
y šy s y a nuos abus ins umen as NŽA 2005 9 418; pensijų k au p i m o
ins umen ai LTV 2007-08-10, eisiniai bei ins i uciniai ins umen-
ai NŽA 2007 8–9 419. Tai – pa i ik iausia p iemonė, plg. ins umen – 3.
p k. p iemonė, būdas PONS. ALKŽ 2004. Kodėl užuo sakius pap as ai i
aiškiai – e s i p iemone imamasi ins umen alizuo i, no s paskui pe sakoma
lie u iškai: Amo concupiscen iae ins umen alizuoja ki ą: ki as am-
pa mano dalimi, ki o gė į nusa inu sau, pa e s d a ma s jį p i e mo n e
sa o gė iui NŽA 2007 11–12 555. Na ū aliausia ins umen o me a o iza-
cija y a muzikinė, p z.: Žmonės, einan ys ado aujamas pa eigas, <…>,
gali ealizuo i ien ai, kas glūdi epochos mąs yme. I ns u m e n a s, ku iuo
jie u i g o i, y a pagamin as ne jų – jie ik pasodinami p ie jo. Taip pa i
kū inį, <…>, pa ašo ne jie – jiems pa eikiamos ik gaidos A. Š eicK i E 1989
81. Labai nena ū ali: Žmogui padė i išlip i iš elgesio sku do nė a ki ų ins u-
men ų, <…> Vd 2004 41 24. Visai keis as ins umen o ke gimas su me-
chanizmu: Puikus pa yzdys galė ų bū i Eu opos Sąjunga. Tai u ėjo bū i ie-
a, į ku ią isi s u ne š a ge iausius sa o in s u m e n u s i s u k u i a
obulą m e c h an i z m ą. S. Rou illois nuomone, kol kas u ime ik sunkiai
aldomą g iozdišką i n s u me n ų k ū ą, o n e da niai unkcionuojan į
mechanizmą Vd 2004 22 19. Tiesiog s ebiesi kalbiniu bukumu, kai
edak o ius ba a ik ai nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium iš e usį
205Te minologija | 2013 | 20
p iemonės: „Ve imas p a anda <…> ins umen us, ku iais galima užčiuop-
i, ką au o ius da o a ku damas ch ono opą“ NŽA 2013 4 300.
Be a p au inio ins umen o y a i s e imybė – muzikos s amen as LKŽ
XIII 1984 i š emen as LKŽ XV 1991, s ùmeñ as „į ankis“ LKŽ XIII
1984. Tai iš s e imkalbių d a ų – kaip i ūkio en o is „in en o ius“ LKT
1970 328 (Suginčiai).
Sumanusis žmogus ( a si homo habilis) jau pa s apdi bo, pe di bo, . y.
(pasi)da ė(si). Tai jo – pada ga(s) (: pada y i Ska džius 1943: 102;
Sabaliauskas 1990: 207) 1. „į ankis, p ie aisas, į engimas (pp . a ojamas
žemės ūkio da bams a namų ūkyje)“ LKŽ IX 1973. Žinomas jau iš Jono
B e kūno, Mikalojaus Daukšos, būdingiausias žemaičiams. Y a i kuopinės
eikšmės: Mediga an pada go a ų, žambių, s alų, šlėdžių (– šlajų), kubilų,
lo ų, k osnių, šėpų (– spin ų) A. Juškos žodynas. Čia ma omą eikšmės
pla umą da didina ki i šal iniai, p z.: Su ki ais pada gais apsiei nemoku,
ale (– be ) ki į pap a ęs a o K. Ju kšaičio pasakos. Pada gas 3. „spąs ų
di ginamoji len elė“ (Bi žai, Kupiškis), be abejo, y a ne polisemija, o
homonimas (: padi g(in) i). Ne e as i žemaičių a ian as pãdá ga, o pa-
da gas y a p iesagos -gas ienin elis edinys, no s a p gausesnių -ga
edinių pada ga ienin elis g ama inės įnagio eikšmės, ki i – eiksmo
pa adinimai (LKG I 1965: § 451; i pada gas, i pada ga Daik a a džių
da ybos ap aše aplenk i).
Aukš aičiams būdingesnis pada as 4.: Pada ai ūkio: žag ė, akėčios,
ki is, sp agilas A. Juškos žodynas. Va ojamas i kuopine eikšme: Menkas
gaspado ius (– šeimininkas), kad pada as isas udu a (– uduo) an kiemo
lydinas Rodūnia. Jis u ėjo daugel g ažaus ūbo i pada o V. K ė ė.
Žemaičių, lie u ininkų, aka inės dalies aukš aičių y a da i pãda ỹnė:
Pada ynių medis J. B odo skio žodynas. Ji i kuopinė. I gy ulius, i pa-
da ynę – iską a ida iau Ramygala. Čia a siskleidžia jos eikšmės pla umas:
Rudenį i žiemą s o kus (– akandus), a ba baldus, i ki ą namų pada ynę,
beje: žambius, ekė es <…> laikė s. Daukan as.
Da e esnis pada inys 2: Jo jauja pilna isokių pada inių p ig ūs a
Šiauliai.
Re a i sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai).
Da ybinių sinonimų pe eklius oje pačioje a mėje a ne šnek oje eiš-
kiasi jų g e iminiu a ojimu: Visi ūkio pada gai i pada ynė ugny
supleškėjo G ūžiai. Kiek iename a siėjime as um sau enai eikalingą p a-
da gai i pada ynei medžiagą s. Daukan as.
206 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
A sisky usi ak. dz. eikšmė – pada as 5. i Rad iliškio pada ynė 3. –
„pakink ai“, no s žem. 2pada gai „pakink ai“ iš pada go s aipsnio išski i.
Pie inių ak. aukš . būd a dis pada inis „ inkamas pada ynei, pada gams
da y i“, be ilius acija liudija ik pada inius (p šng. malkiniams) medžius
Igliauka (pada giniai medžiai nu ody i ik iš J. A. Pab ėžos aš ų). Tai liu-
dija i daik a a džiai: M ed ž i o meis as di ba pada gus: ežimus, ažius
A. Juškos žodynas. Gana u ėjusys med ž i o pada goms i šilumai M. Va-
lančius. Kaip medžiaga (: medis, medžias) išpli o i audeklams, i geležims,
aip i pada go (su a ian ais) eikšmės apim is plė ėsi. Jau senuosiuose
ba oko aš uose esama didelių me a o ų: Pada gus jų mi ies nuog
akių a ima M. Daukša. Y a e gais i pa d a ga i s (p iemone, a pininkais)
elnio S. Vaišno as. Lyg š en ųjų aš ų ąsa: Eina iš namų bū ių bū iai
žmonių su isais ba ž n y č i o s p a d a a i s ( ėlia omis, žibin ais i . .) su
isa iškilme Žemai ė. Taip i seno ės ka yboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a -
d a ga i ežimai – is eko lie u iam į nagą s. Daukan as. Albe as, paėmęs
pilės g iaunamosias pada ynes, aukia į pilę s. Daukan as. <…>
nežymiai gadino a a n u s, a dė ma š i n as i ik laukė kad jos p iedangoje
galė ų iš ež i iš mies o a mo as, gu guoles i sumes i Ne in sugadin us p a -
da gus A. VienR III 1986 322 (K yžkelės). Siekia ne pi mykščio žmo-
gaus gy enimą: <…> neoli o pe iode <…> žmogus a km e n i ni a i s pa d a -
gai s šelpėsi LT II 4 1919 511–512 (J. Basana ičius). Galop pasigaunama
i naujo ės p amonei: Ūkio pada iniai is pa b i k ų da y i, p i aiky i p ie
ge esnio apdi bimo žemės Va pas (1895). T iebwe k – e wa a oma pada y-
nė, mašynė K II. Au oma – pada ynė, iš sa ęs einan i K I.
Bend inėje kalboje jau ne įsigalėjus a ian ui pada gas jo eikšmės
apim is aiškių ibų nelabai u i. Ka ais upiau a smulkiau nusakomos
s i ys: A. Kaminsko poezija sukiojasi a p ž em ė s ū k i o i n a mų a py -
okos pada gų L i M 1981 37 4. <…> a imui, sėjai, malimui,
k e pi m u i eikalinga daugybė į ai iausių p a d a g ų LP 1981 74 2. Iš ik-
ųjų: Gi nos, kaip i ki i pada gai, <…> T 1983 123 4. Be ku is bū ų
kepimo pada gas – k osnis, i yklė a kep u ė? Visiško aiškumo s oką
odo i p iedu as i ki i: kalė no agus, peilius, kal us, pjau u us, dalgius,
ki ius, į ai ius kablius i k i u s b u i i ni u s p a da g u s P. Ta asPab 1972
25. Ra uose ma ei sk ynią, geležinius ilkų i lapių spąs us, ka ilą, o ka ile
d i ąžuolines lėkš es, kaušą, sep ynis šaukš us i k i u s i im o m e n o
pada gus A. Ki SB 1968 96. A čia iš a dy i į ankiai (išsky us kablius)
y a pada gai?! Kodėl čia ski ingiausi daik ai apibūdin i kaip pada gai:

207Te minologija | 2013 | 20
Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį i ki us šeimos
pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina
apyčiupa šio žodžio eikšme: Kodėl šis lai as y a an a ų? Žinan ež i m o
i l a i o paski į, šie pada gai nede a V. J. BagdKGPas 1992 162. Pada -
gas da osi pasimėgęs i padažnėjęs žodis, ne e ai su humo o, i onijos še-
šėliu: Taigi – ea as <…> – ienas pasaulio apga ys ės d abužėlių. Ge ai,
jeigu ben šalikėlis, ačiau gali bū i i bikini (…) iki pa neiš engiamų h i g i e-
nos pada gų L i M 1990 42 6. „Jeigu agis mes baudžiame k a u ė-
m i s, plėšikus e ša o u, o e e ikus l a u ž u, ai a ne ge iau bū ų mums su
isais ais ba u s m i ų p ad a ga i s užg iū i i ši uos p ažū ies kū ėjus <…>“
(Liu e is) S. Ma k NN 1969 207. <…> a sik a ėme okių a u k l ė j i m o
p a da g ų, kaip l a z d a, di ž a s i ž i n i ų sauja, paže a kamba io ke -
ėje Šl 1976 5 4. Tačiau y a i im ai, pasigė ė inai me a o izuo a: Indi i-
dualiais pada gais įdi bami seman iniai laukai okių žodžių,
kaip uduo, du ys, molis, diena L i M 1982 51 5.
Taigi pada go eikšmė 1. „žemės da bo a namų ūkio į a n k i s“ ne ik
ikslin ina (apib ėž is), be iksuo ina i iš jos pasida iusi pe kel inė.
Iš muzikos pada go (Adol o Sabaliausko adin o džiaugsmo pada gu
A. Ki SB 1968 56) likęs ik p isiminimas: P ašyda o jų pe a os ogas
pasidomė i liaudies muzikos pada gais – aip uome adinda ome liaudies
ins umen us GK 1978 41 6.
Kadangi žmogus i gi y a, no s gy as, be pada gas, isai ne nuos abu,
kad pada gas 2. y a „kūno o ganas“ LKŽ IX 1973. Be sakinio nu ody as
i gy osios kalbos šal inis – Šedu a, be ai gal kiek au osakiška, humo-
is iška, nes am y a s e imybė šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (g eičiausiai
išs ūmęs sa ą na į – likęs ik pi š o 1na ys 2. i 3. „kulkšnis, gu nas“ LKŽ
VIII 1970). Be kaip ik įž algusis Jonas Jablonskis ėmėsi čia pada gą
dieg i: Šikšnospa nio s p a n as y a puikiausias, ge iausias l i e č ia m as i s
pada gas LKŽ IX 1973. Kaip e minas ne o gano a i ikmeniu a sino-
nimu ne apo, be Jablonskio akeliu eina ne ienas gy os kalbos ašy ojas,
e ėjas a žu nalis as: Lygiai kaip a iacijoje, s k i d i m o p a d a ga i u i
bū i puikiai pa uoš i: p l u n k s n a s imp egnuoja, išsi epdami iebalais i iš
pas u galinės liaukos MG 1975 9 23. <…> g ožį p iiman ys p a da gai y a
išo iniai pojūčiai – egėjimas i klausa G ožKon 1980 341. Gal a,
akys, nosis, sk uos ai, ausys – e ingiausi ž mo g i š k o s i o s b ū y bė s p a -
d a gai – nė a saugomi [kumš ynių] įs a ymų, ku is (=ku ie) už a gina
kaklą, k ū inę, isą likusį kūną J. Pa OD 1984 255. „Mano išdidi kančia
208 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
aip ilgai pe sekio a i pe e a, i sukapo a! Ak, kad aip die iška ieno ė,
as skausmo a audas, susie ų šiuos sus e imėjusius p a da g u s i na i u s,
suda ančius mane“ (Oska as Milašius) I i B 1988 258. Su okimo
pada gai L i I 1980 209. T upučiuką su humo u, ačiau be i onijos: <…>
p idėjus d ebančią anką p ie poe ų apdainuo o žmogaus kūno s a biausio
pada go – ši dies Šl 1978 15 8.
Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. i pada ynė 2.: D i y a kalbos pada-
y nė s dali: balso s ygos ge klės mazge i a liep u as kalbo y os e minijai
bu o lem ingos. Jablonskio nuopelnas, kad jis pi menybę eikė įp as esniam
a ian ui i kalbos pada gus į i ino. Nežinia ko ka ais išdygs a kokia
naujo ė, p z., liežu is, kaip pag indinė k a l b o s p i e m o n ė J. LipskSomP
1979 15. Žinoma, DŽe 2006 pada gas 2. aiškinamas – „kūno o ganas“
y a nepag įs ai pe pla us.
Pabūklas 1. „pada gas, pada ynė, į ankis, p ie aisas“ LKŽ IX 1973
y a žemaičių, aip pa nu ody as iš P. Ruigio žodyno. Daugiau ilius uo as
a ian as pabūklė: Pasi aisiau pabūkles: sp agilus, žambius, ki ius, g ąž us,
plunksnas [plūgo e s u ės spa nas] A. Juškos žodynas. Nė kokie daik ai
dailidei i ama ininkui nė a eip didžiai eikalingi, kaip jo p a b ūk l ė s i
į ankiai jo ama o S. Daukan as. Mo y aciją paaiškina ik e imologija:
„:bū i; seniau šaknis bū- galėjo u ė i i galiniuo inio eiksmažodžio eikš-
mę, plg. ok. bauen, s a. būan „gy en i, a p di b i, sodin i“ iš *bhū-“
(Ska džius 1943: 193). Tik kodėl nep idė a čia s a biausia bauen eikš-
mė – „s a y i“? Daugiausia naujesni šal iniai – žodynai i aš ai – odo
ki ą eikšmės pusę: Seno ės muzikos pabūklai L. I inskis. Tu ime i gaidas,
i pabūklus – pasakyk ik ai, kaip mums a sisės i? J. Bal očius-Ge u is.
Pabūklai keliami J. B odo skio žodynas. Pabūklas olimo egėjimo L. I ins-
kis. Tuojaus a si ado du lieko iai (– gydy ojai) su sa o pabūklais Tiesos
p ie elius (1880). Pabūklės y a gesamosias S. Daukan as, sme čio (– mi -
ies) M. Valančius, kankinimo S. Gimžauskas, p abangos S. Gimžauskas.
Re as po eikšmis – „sua dy o daik o sudedamoji dalis“: Visus pabūklus
gi nų iš inko Ku šėnai.
Panašus, be isai e as būklas – isai ski ingas nuo i gi e o 1. „bu-
imo, gy enimo ie a, būs inė“ K. Si ydo žodynas, Pane ėžys, Vaižgan-
as – 2. (dažnesnis būkla 3., būklė 7.) „į aisas, p ie aisas“ LKŽ I1 1941:
Adynykas (– laik odis) jū inis – būklas naudingas an jū ės, ku sai odo
lai inykams, kaip eik eldiją aldy i L. I inskis. Apskleis u ė – būklas, ku-
iuomi apsidengiame nuog lie aus a ba saulės L. I inskis.
209Te minologija | 2013 | 20
Naujesniuose aš uose pabūklas y a isai a si ik inis, be gana į ai us,
p z.: <…> klasės globėjas pasakė, kad nusipi k ume paišybos są s iu in i us,
p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad
isi p a b ū k l a i išk i o iš ankų NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei, oika
(– e je e, ikinke), <…>! <…>? <…>. Rodos, i negud us k e li o n ė s p a -
būklas, <…> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <…> dažnai
į ykda o s u si s i e ki m o p ab ū k l ų ka as o os B. RailKA 1991 405.
Taigi DŽe 2006 pabūklas 1. „pada gas, p ie aisas, į ankis“ nė a ik e-
nybė – ai y a a m.
Ka iniai pabūklai y a s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka, kad Ka Ž
1919 pabūklas da ne ai: pabūklai, pada gai – opyдiя, приспособленiя,
инструменты, pabūklas deng ukui pakel i – приборъ для подъема клапана.
Be jau RLŽ 1924 opyдie – ne ik pada gas, pabūklas, ykas; įnagis, į an-
kis; ai jau i pa anka, a mo a.
No s SinŽ 1980 dominan ė į ankis 1. aiškinama „p i e a i s a s, su ku-
iuo kas di bama“, be p ie aisas en y a ki os sinonimų eilės dominan ė
i aiškinamas isai nei šiaip, nei aip – „specialus p i aisymas“. Ge iau
LKŽ X 1976 – 1. „ am ik as sudė ingesnis į ankis, į enginys, apa a as“.
P ie aisas i p ie aisa, aip pa p i aisymas 2. daugiausia aukš aičių: Ajagi,
koki daba p ie aisai: p ieina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja i
a o p iekin Kuk iškės. Ku mano ka l u k ai – isos p ie aisos dalgiui kal-
i? Veliuona. Tai p ie aisos – pakabina [laik odį], i eina sau Pil iškiai.
Pe kelk, be neli, pe Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis.
Ne u iu nė jokių p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški
mo y acija – „p i a i s y i ką p i e ko“ iš pa yzdžių nepasi i ina. Iš
ik ųjų ji i y a isai ki okia – plg. p i aisy i 8. „į aisy i, į eng i“: P i aisyk
u aikam kokius a elius Sudeikiai. In o a o (– g io io) malūnas bu o
p i aisy as Vep iai. Meške io u p isi aisę lazdas su a eliais – i me a
Degučiai, aisy i 11. „į i in i, įs a y i“: Dalges aiso umpan ko an Če-
dasai i 17. „da y i, gamin i kokį daik ą“: Be žinius šaukš us iš pašaknės
be želio aisyda o Bi žai (LKŽ XV 1991). P ie aiso ik oji mo y acija y a
lygiai okia kaip mūsų nelem os s e imybės nočyna „į ankis, įnagis“ LKŽ
VIII 1970 šal inio – lenk. naczynie: naczynić „pada y i“. Jau gy ojoje
kalboje p asideda ansmo y acija – 1. ‖ „ ai, kas p ie ko p i aisy a“:
P y aisai d obulėms a ba užgaliai pagal ėms y a be eik as pa s Palanga.
Todėl i bu o eikalingas be daba inio d ip asmiškumo mo y uo as
į aisas 1. „kas į aisy a; p ie aisas, apa a as“ (i į aisa, aš ų – i į aisis,
210 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
į aisinys) LKŽ IV 1957: Medui koš i į aisų ne u iu Ė iškiai. Ne u im nė
į aisų audimui Kai iai. Tai ge as į aisas, kad ašan ne eikia į ašalą ilgy
Ma ijampolė. Anks i bandy a e minizuo i: Bėgių kelias i isi jo į aisai VĮ
1924. Ėmusis po pusšimčio me ų plačiau i konk ečiau pasiž algy i ski -
ybės apyčiupom gan ne iksliai pagau os: „P ie aisas y a sudė ingesnė už
į ankį p iemonė <…>.“ „Nuo p ie aisų eikia ski i į aisus, ki aip sakan ,
mašinų a p ie aisų de ales“ (Lukšys 1973: 70,71). I užsimojus sis emiškai
no min i p ie aiso są okos ibų ne as a (D agūne ičius, Klemen a ičius
1984: 11). Da po 15 me ų p ie aisas – angl. i p anc. ins umen – api-
b ėžiamas iksliai, no s są oka sudė inga: „ ien isas į aisas dažniausiai ka -
u su ki ais į aisais i ene gijos šal iniu, naudojamas ma a imams a lik i i
jų ezul a ams apdo o i“ (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 8). Me Ž 2006
pabaiga pakeis a – ie oj „naudojamas <…>“ – „a liekan is am ik as
unkcijas“. I kai ku ie apa a ai (apa a as – „ am ik as echnologines,
echnines a ki okias unkcijas a liekan is ien isas kompak iškas į aisas,
dažniausiai naudojamas bui yje, namų ūkyje, medicinos a ki oje s i yje“)
adinami p ie aisais, p z., bui iniai elek iniai p ie aisai (dulkių siu bliai,
kep u ai, o kai ės, lygin u ai i k .) (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7–8).
Toks p ie aisas gana a imas į aisui – angl. de ice, uni , p anc. disposi i ,
uni é – „užbaig as gaminys (– p iemonė) am ik ai echnologinei, echni-
nei a ki okiai unkcijai a lik i“(Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7; Me Ž
2006). Po iso ši o DŽe 2006 aiškinimai – p ie aisas – ech. „į aisymas,
eikian is sudė ingų izinių eiškinių pag indu, apa a as“, į aisas – ech.
„kas į aisy a; koks į enginys (pp . nesudė ingas)“ – a odo paklydę a p
mokslo i aiškumo siekio.
P ie aisas 1. ‖ „kūno dalis, o ganas“ Ski snemunė, aip pa p ie aisa 1. ‖
kūno p ie aisos Vydūnas, idu ių p ie aisos J. Bal očius-Ge u is, į aisas 1. /
augalų į aisai a ba o ganai: žiedai, aisiai, s iebai, lapai, šaknys LT II 3 1914
431 (K. G inius) į bend inę leksiką, juoba e miniją nepa eko kaip i oks
pada gas.
Gy ojoje kalboje į eng i pag indinė eikšmė – 1. „į uoš i, į aisy i (namą,
obesį, kamba į)“ aš uose plė ėsi, o į engimas jau nuo VĮ 1924 y a i
3. „p ie aisas, mechanizmas“ LKŽ X 1976. Gy ajai kalbai nes e ima p ie-
sagos -imas abs ak ų daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas, min-
kymas; apsi engimas, apsia imas, algymas, g imas, skýnimas, pýlimas)
a ba šiaip konk e aus dalyko, o ne eiksmo (su ažia imas, susi inkimas,
susi ikimas, pasima ymas) i aš ų kalbai būdinga eikšmė mokslinei e mi-
217Te minologija | 2013 | 20
a į ieną iene ą, am ik oms unkcijoms a lik i (p z., eduk o iai, mo os,
guoliai, pa a os)“, no s ge okai anksčiau a si ado no minamajame žodyne –
1mazgas 4. ech. „iš de alių su enkama mechanizmo dalis“ DŽ3 1993.
Pada go 1. apib ėž is u i ieną žinomą ydą – „žemės di bimo i namų
ūkio į an k i s, ežimas, ogės“ i , no s ge os in encijos, be neapib ėž ą
komp omisinį eiginį: „Pagal adiciją ∆ k a a i s d a a d i n a m os pa-
p as os žemės di bimo mašinos, ne u inčios sukamųjų dalių, p z., plūgas,
akėčios“ ŽŪE II 2003. Iš ik ųjų šioje enciklopedijoje plūgas – „me alinis
a imo p a d a ga s <…>“ ŽŪE III 2007, akėčios – „pada gas <…>“
ŽŪE I 1998. Žemės ūkio mašinų apib ėž is čia iš esmės au ologinė – „ma-
šinos, ku iomis a liekami ž. ū. da bai“, ačiau a dijami ažiuoklės ipai –
a inė, ikš inė, pusiau ikš inė ŽŪE III 2007 (An anas Sakalauskas) pa-
i ina ik plūgo i akėčių išsky imą iš mašinų – jų p ipažinimą pada gais.
Tai šis as. I ai jau ne ienin elis a ejis. Gana s a būs y a am ik ą
adminis acinę no mos galią u in ys a osenos eikiniai: (žemės ūkio)
pada gai – angl. ag icul u al implemen – p anc. ou il ag icole – ok. lan-
dwi scha liches Ge ä Eu Ž 2004; ak o inis plūgas – „mašina (pada gas)
di ai a i“ Lie RTe mB, no s kul i a o iaus eik ina apib ėž is „žemės ūkio
p a da g a s di ai pu en i i lygin i, pik žolėms naikin i i mine alinėms
ąšoms į e p i“ pakeis a ap obuo u – „m a š in a di ai pu en i i pik žo-
lėms naikin i. Gali u ė i ąšų į e pimo į enginius“ Lie RTe mB.
Ski ies p incipas – sukamųjų dalių u ėjimas a ba ne u ėjimas – y a
neaiškus, nes pa s e minas sukamosios dalys nieku nė a apib ėž os – jų
nepa eikia nei ŽŪMechŽ 1983 i PolŽ 1984 (орган i часть), nei TechEnc
IV 2010. I kalbininkas geba ski i, kad a iklis eikalingas a y u ams –
a ams, ikš ams i pan. suk i, kad s aig aspa nio a y u ai spa nai sukami
a iklio – pe s aig ą, o malūnspa nio sukasi pa ys nuo o o ( aigi pi masis
gali bū i apibūdinamas kaip sukamojo, an asis – sukiojo eikimo), kad
hid aulinių u binų o o ius y a sukamoji, o elek os mašinų – sukioji da-
lis, kad sukamoji k osnis – „apie ho izon aliąją ašį sukama cilind inė k os-
nis skys am ke ui <…> pe di b i į plieną i spal o iesiems me alams pe -
di b i“ TechEnc IV 2010 sukama, ne kad as pe di bimas yk ų, o ik kad
olygiai as cilind as (įk o a jame) kais ų.
No s i keis oka, kad no in apib ėž i, kas y a pada gas, eikia sup as i,
kas y a mašina, be ai neiš engiama.
No s LKŽ pa eik a gy osios kalbos a osena nė a e mininė, ne gi
aš ų – ne e ai okia a de e minizuo a, p adė i ge iau nuo jos. Mašinà,

218 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
mã šina, žem. mãšyna, . p. mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. „mecha-
nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau-
namas mašinas u ėjo Kyba ai. Tu s a i m s uk a m ą ilnų šukuojamą
mašiną Ša ės. Su kojine siu amąja mašina leng iau siū i, negu su ankine
Alsėdžiai. Ka es melžia su mašinom Pumpėnai. Ilginiams k ės i bu o ma-
šinai Da bėnai; 2. „mechanizuo a susisiekimo p iemonė (au omobilis, mo-
ociklas i k .)“, 3. „ aukinys“ Eišiškės, Obeliai. Pas alys (plg. mašinis as),
ne 4. „ i yklė“ Š ėkšna, Vei i žėnai, Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas,
Naumies is, Vilka iškis, Šunskai, Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis.
Čia da p idė ina mašinėlė – 1. ašomoji, mėsai mal i Raš ai, 2. „ugnies žieb-
u ėlis“ Tilžė, Klaipėda (mašinka Daugailiai), 3. „leng oji mašina (– au o-
mobilis)“; kai ku ne „už auk ukas“ – mašinka. Labai papli ęs maniežo
(a klinio ilk o) i kuliamosios adinimas mašina, iš o mašinbūdė „pašiū ė
mašinoms (pp . maniežui) laiky i“ K osna, mašinkūlė 1. „kūlimo mašina“
Raš ai (mašinkūlis T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. „kūlimo laikas, kūlė“ Ža-
ga ė, G uzdžiai (mašinlaikis Klykoliai); mašinie ius „kas p ižiū i kuliamą-
ją mašiną“ Laižu a, Žemaičių Kal a ija; mašinuo i, mašynuo i 1. „kul i su
mašina“ Ša ės, K e ingalė, Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina-
o i, mašyna o i 1. K ėda na, Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1.
„kūlimas su mašina, kūlė“ Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is,
2. „kūlimo mašina laikas“ Ka inėnai, Ž iñgiai [mašinuo i 2. „ski i pie-
ną sepa a o ium, sepa uo i“ Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai,
Židikai), 3. „mal i mėsą mašinėle“ Ju ba kas, išmašinuo i 2. ‖ „išsuk i
(medų)“ Smalininkai].
SNŽŽ 1907 mašinos nė a (gal many a, kad sa aime sup an ama), o me-
chanizmas – „ isas mašinos p ie aisas, jos sudėjimas“ (panaši padė is SNŽŽ
1924). TŽŽ 1936 mašina – „kiek ienas mechaniškas p ie aisas, ku iuo
ene gija, jėga p i aikoma kiek ienam naudingam da bui a lik i“, panašus
čia i mechanizmas – 1. „p iemonės, eikalingos pe duo i jėgai i sukel i
eiksmui“, 2. „mašinos į engimas i jos dalių isuma“. Mokslo čia jokio.
Mokslinės e minų apib ėž ys gana aiškios: mašina – „į enginys ene -
gijai, medžiagoms i in o macijai ans o muo i“ – ene ge ikos, da bo i
in o macinės LTE VII 1981 (labai panašiai i VLE XIV 2008, TechEnc III
2006), be LTE IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 į enginio nė a, o
mašinos is o inėje dalyje minimi sk yčiai, A chimedo s aig as, s e as,
suk u as (ne ėjo malūnas) šiuolaikiškai nea odo į enginiai, juoba mašinos.
S e as gal y a s i inis mechanizmas (mechanizmas – „kūnų sis ema, ku-
ioje ieno a kelių kie ų kūnų judesys pa e čiamas am ik u ki ų kie ų
219Te minologija | 2013 | 20
kūnų judesiu“ LTE VII 1981) – dalbos judesys pa e čiamas akmens a
ąs o judesiu. Be ada e o i š k a i isos ap a os echnikos p iemonės y a
mechanizmai, o juos su mašinomis subend ina mechanizmų i mašinų eo-
ija i jos šaka – mechanizmų i mašinų dinamika LTE VII 1981, TechEnc
III 2006. P amonėje bend inasi mašinų i p ie aisų p amonė, ku ios „įmo-
nės kons uoja, gamina, pa engia eksploa acijai i emon uoja į . m a ši n a s,
į en g i n i u s, p i e a i s u s“ VLE XIV 2008, a p jų – „ž. ū. i ene ge i-
kos mašinos“, čia minima i (1912 m.) N. Vilnios d al g i ų gamykla, ne-
sudė ingos ž. ū. mašinos i p ad a g a i. Technikos – „žmonijos eiklos
medžiaginių p iemonių“ ūšyje gamybos echnika pi miausia minimos ma-
šinos i mechanizmai, be oliau ski s omos smulkiau ik mašinos, ienos iš
jų – žemės ūkio mašinos LTE XI 1983. Šiame echnikos s aipsnyje eigiama:
„Uni e sali ∆ klasi ikacija da nesuku a.“ Pa s s aipsnis odo, kad ai, kas
suku a, y a labai ne obula. Kiek paguodžia isai ne naujausio usiško žo-
dyno apib ėž is: машина – 1) „м ех а н и зм или сочетания механизмов,
осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб-
разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы,
свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия,
рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо-
вания информации (напр., вычислительние машины)“ СИС 1979. Tačiau
i naujasis TŽŽ 2013 ik ka oja TŽŽ 2001 mašinos 1. apib ėž į – „iš ie-
no a kelių mechanizmų suda y as į enginys ene gijai, medžiagoms a ba
in o macijai ans o muo i, mech. da bui a lik i“.
Taigi mašinos y a ne į enginių, o mechanizmų gimins. Tik iausios ma-
šinos y a ene gijos kei imo – a ikliai ( a iklis, mo o as – „m a š i n a, kei-
čian i kokios no s ūšies ene giją į mech. da bą“ LTE XII 1984) a ba
mechanizmai su a ikliais. Šią min į emia i mašinos an oji eikšmė –
„au omobilis“. Nuo sa ęs d įs u p idė i, kad gy osios – žmogaus a gy u-
lio – ene gijos kei imo mechanizmai eo iškai nė a p iski ini p ie mašinų,
nes izikoje apie okią ene gijos ūšį nekalbama. Ne gana nemenkas me-
chanizmas d i a is odėl i ne adinamas mašina, ne a iklinis (mo o-
inis) – ai ik mechanizmas su mašina – a ikliu. Машины-орудия y a
mechanizmai, a ba pada gai – ne ik a kliniai, be i ak o iniai. Vė ymo
a pa i (mašinos) LE n 1982 54, a p a s – pi minio g ūdo alymo mašina
TechEnc I 2000 eo iškai ė a pada gas, a ba mechanizmas. Žemės ūkio
mechanizacija, o ne mašinizacija. Pa adin i mechanizmą, a ba pada gą,
mašina – as pa ką ąžuolą – medžiu: galima, be ibo ai – nepasakysi, kad
gilės auga an medžio.
220 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip
pa kalbininkai, edak o iai įž algiai mažino okių „mašinų“ pap as u bū-
du – e miniza o lie u iškus žodžius i kū ėsi naujada ų, p z.: šienapjo ė,
žoliapjo ė, ja apjo ė, lapapjo ė, šiaudapjo ė,… bul iasodė, daigasodė,… li-
na o ė, kelma o ė,… poliakalė, polia aukė,… angliakasė, žemkasė, žemse-
mė,… smėliapū ė, š a as au ė, š a as aidė, šei a ynė,… (ne ga ežys, no s
ga o mašina); kuliamoji, sėjamoji, sodinamoji, ęšiamoji, siu amoji,… g ūdų
alomoji, sėklų alomoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji, kalkių ba s o-
moji,…; mes u ai, ka š u ai, el u ai, šiauš u ai,…; e p u as, emp u as,
maišy u as, plūk u as, ie u as,… amzdžių klo u as, sniego aly u as, ša-
kų genė u as, andens kel u as, akmenų ink u as,…; keden u ė, šukuo u ė,
pašy u ė, pluoš in u ė, dulkin u ė,…; ūšiuoklė, k a yklė. Mūsų e miniją
isaip eikusioje usų kalboje čia y a машина PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ
1983. Daugiau „mašinų“ u i i anglų kalba: machine – 1) – i alking
machine – onog a as, 3) d i a is; <…>; lėk u as, 4) siu amoji mašina, ma-
chine-gun – kulkos aidis, machine- ool – s aklės [ne i ool – 3) s aklės –
1) į ankis, ins umen as, 2) įnagis, 4) ėž u as], . p. machinis – 1) šal kal-
is; k ali ikuo as da bininkas (me alininkas a s aklininkas, 4) siu ąs siu a-
mąja mašina; siu ėjas ALKŽ 1975.
Reikė ų many i, kad mūsų pe eklinė e minų mašina, mechanizmas
a osena sma kiai pa eik a jų me a o inio a ojimo, be abejo, leng ai
nusižiū imo iš didžiųjų kon ak inių kalbų. P z.: ele izija – ai p aga o
mašina Vd 2008 4 26, als ybės ins i ucijų mašina Vd 2008 4 70; inkos
mechanizmai NŽA 2007 8–9 418, e o o mechanizmai NŽA 2007 11–12
566, manipulia imo sąmone mechanizmai Vd 2008 4 57, o ganizacinis me-
chanizmas L i M 2005 26 2, galios eikimo, aikymo „mechanizmai“: ei-
sinis mechanizmas, disciplina imo mechanizmas, saugumo mechanizmas NŽA
2007 11–12 548, gy ybės ūšies sa isaugos mechanizmas Vd 2008 4 57,
mechanizmas, kaip s ip in i šeimos ins i u ą Vd 2004 41 24, alio i u ė –
sudė ingas mechanizmas Vd 2005 3 54. Kalbos aiškumo i pap as umo,
są okų ikslumo ai neska ina, ne p iešingai.
DŽe 2006 apib ėž ys ūk inos, ne ne be ydų: mašina – 1. ech. „mecha-
nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: ga o m., o ai kaip ik ne da bo, o
ene ge ikos mašina; mechanizmas – 1. „p ie aisas judesiams pe duo-
i i ans o muo i“, o iš ik ųjų – „ echnikos p iemonė jėgos judesiui pa-
e s i da bo judesiu a eiksmu“, 3. p k. „ idinė sanda a, s is e m a“: kal-
bos m., als ybės m., o ai – „sis emos eikimo būdas / eiksena“; echnika –
221Te minologija | 2013 | 20
1. „ma e ialinės žmonių eiklos p iemonės (mašinos, į enginiai i k .)“, o
k . y a esminės dalys – „gamyb. pas a ai, keliai, il ai, kanalai, anspo o,
yšio p iemonės“ LTE XI 1983, odėl jų p aleis i negalima.
IŠVADOS
Plačios sinonimų g upės – įnagis, į ankis; ins umen as; pada gas (pada-
as, pada ynė, pada inys), pabūklas, būklas, p ie aisas, į aisas, į engimas,
į enginys, į anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; p iemonė, ykas,
akandas – daugumas na ių y a iš gy osios kalbos. Mo y acija daugiausia
aiški a ba nesunkiai e imologiškai paaiškinama, be y a i ginčijamų aiš-
kinimų. Be eik kiek ienas na ys ne be polisemijos, sinonimų eikšmių
spek as gana pla us i ne isai apib ėž as. Polisemijos i sinonimijos y a
ne oje pačioje a mėje. Daugumas pa eko į bend inę kalbą, ik įkaboklis,
įs akalas, (pa)kibyklas likę lyg be eikmės. Va ian ų pe eklius gana leng-
ai a k i o. No minamoji leksikog a ija čia nesusido ojo su di e enciacijos
eikme. Te minizacija yko angokai, už ukdama – žinoma, pagal ech-
nikos pažangą, be i ėluodama, ačiau gal a i galu inio ezul a o ( ik jis
p iklauso i nuo šios s i ies są okų mokslinės klasi ikacijos negalu inumo).
Seman iškai išsisky ė ins umen as – į muziką i medicinos echniką, pa-
būklas – į ka ybą. Ryko i akando, ku ių eikšmėms būdingas nemenkas
ma gumas (kon as iškumas), e minizacijos ezul a ai gal ik pusiniai.
Va osenoje labai ilgai laikėsi neapib ėž as į engimas (pp . kuop. dgsk.
į engimai) – ie oj į enginio (i gi ne pa ies aiškiausio) i į angos. Labai
nepa enkinamas, no s ne isų pas ebimas, a osenos dalykas – į ankis
ie oj pada go. Iš ki o šono pada gą nepag įs ai s umia mašina, o ši nė a
inkamai a ibo a nuo mechanizmo. Čia eikia em is eo ija, o ne dės o-
mųjų dalykų (a ka ed ų!..) p agma iniais pa adinimais, aip pa – ne gy-
osios kalbos p ak ika, ku i, beje, eik a i ki ų kalbų (bend osios, o ne
e mininės a osenos), eo ijos nė a eglamen uojama. Šiaip lie u ių e -
minijoje mašina labai sup a ingai pamažin a – konk ečiais lie u iškais aiš-
kiai mo y uo ais žodžiais (daugiausia naujada ais). Neišnaudo a pačios
bend iausios eikšms p iemonė – kaip leksikog a inių i e minog a inių
apib ėžčių, apibūdinimų i apibend inamasis žodis – gal dėl o, kad p ie-
monė bu o nepabaigiamo komunis inio auklėjimo, indok ina imo i o -
ganiza imo įky usis įnagis, be o, aisomasis „ enginys“, be ai jau seniai
p aei yje. De e minizacija i e minų me a o izacija – dažniausiai publi-
cis inė, ypač ins umen o, kiek mažiau į ankio, mechanizmo – daugiausia
kosmopoli inė i nekū ybiška, š ampinė.
222 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
Šal iniai
ALKŽ 1975 – Anglų–lie u ių kalbų žodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū ė,
Vilnius: Min is.
ALŽŪTŽ 1977 – Anglų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnie-
nė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas.
J. V. BagdKGPas 1992 – Bagdana ičius V. J. Kul ū inės gelmės pasakose, Vilnius: Tau a.
DŽ1 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės
i mokslinės li e a ū os leidykla.
DŽ2 1972 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is.
DŽ3 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
DŽe 2006 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. VI (III e.) leid., y . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u as.
Eu Ž 2004 – Eu opos žodynas. Eu o oc 1 – Abėcėlinė dalis, 2 – Teminė dalis, 3 – Daugiakalbė
dalis, Vilnius: Lie u os Respublikos Seimo kancelia ija.
GK – Gim asis k aš as (laik aš is).
N. GogR V 1954 – Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla.
G ožKon 1980 – G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is.
I i B 1988 – Is o ija i bū is, Vilnius: Min is.
IQ – IQ (žu nalas).
K I 1870 – Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
K II 1874 – Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de
Buchhandlug des Waisenhauses.
Ka Ž 1919 – Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos
minis e ija.
A. Ki SB 1968 – Ki is A. Sep yni b oliai. Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga.
KV – Kalba Vilnius (laik aš is).
LA – Lie u os aidas (laik aš is).
LAKŽ2 1991 – Piesa skas B., S ece ičius B. Lie u ių–anglų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas.
LE n 1964 – Lie u ių e nog a ijos b uožai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
LE n 1982 – Dundulienė P. Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas.
Lie RTe mB – Lie u os Respublikos e minų bankas. – h p:// e minai. lkk.l .
J. LipskSomP 1979 – Lipskienė J. Lie u ių kalbos soma iniai posakiai, Vilnius: Min is.
L i I 1980 – Laikas i idėjos, Vilnius: Min is.
L i M – Li e a ū a i menas (laik aš is).
LKT 1970 – Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, Vilnius: Min is.
LKŽ I1 1941 – Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LKŽ I2 1968 – Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius: Min is.
LKŽ IV 1957 – Lie u ių kalbos žodynas 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
LKŽ V 1959 – Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
LKŽ VII 1966 – Lie u ių kalbos žodynas 7, Vilnius: Min is.
LKŽ VIII 1970 – Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius: Min is.
LKŽ IX 1973 – Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius: Min is.
LKŽ X 1976 – Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius: Mokslas.
LKŽ XI 1978 – Lie u ių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas.
LKŽ XII 1984 – Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas.
LKŽ XV 1991 – Lie u ių kalbos žodynas 15, Vilnius: Mokslas.
LP – Lie u os pionie ius (laik aš is).
LRKŽ 1988 – Lybe is A. Lie u ių– usų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas.
LT II 3 1914 – Lie u ių au a 2 3, Vilnius.

223Te minologija | 2013 | 20
LT II 4 1919 – Lie u ių au a 2 4, Vilnius.
LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas.
LTE VII 1981 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas.
LTE XI 1983 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
LTE XII 1984 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
LTV – Lie u os ele izija.
S. Ma kNN 1969 – Ma kišas S. Niekam nenusileisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius:
Vaga.
Me Ž 2006 – Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
MG – Mūsų gam a (žu nalas).
M i G – Mokslas i gy enimas (žu nalas).
MkslL – Mokslo Lie u a (laik aš is).
MLE II 2003 – Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
MLE III 2006 – Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
NKn – Naujos knygos (žu nalas).
NŽA – Naujasis židinys–Aidai (žu nalas).
J. Pa OD 1984 – Pa ando skis J. Olimpijos diskas. Ve . D. U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga.
V. Pie RR 1973 – Pie a is V. Rink iniai aš ai, Vilnius: Vaga.
PolŽ 1959 – Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
PolŽ 1984 – Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji
enciklopedijų edakcija.
PONS. ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Š iesa.
P ekŽ 1996 – P ičinauskas J. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
B. RailKA 1991 – Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga.
J. RainL 1975 – Rainis J. Ly ika. Ve . K. Ko sakas, Vilnius: Vaga.
RLKŽ II 1983 – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2. Suda ė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas.
RLŽ 1924 – Ba onas J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: Spindulys.
Sa su TV – Sa ai ė (su TV) (žu nalas).
SinŽ 1980 – Lybe is A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas.
SNŽŽ 1907 – S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė.
SNŽŽ 1924 – No kus J. S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė.
STŽŽ 1923 – M. i S. S e imų i a p au iškų žodžių žodynėlis, Šiauliai: „Vil ies“ d -ja.
Šl – Šluo a (žu nalas).
ŠlKal 1975 – „Šluo os“ kalendo ius, Vilnius: Lie u os TSR žu nalis ų sąjunga.
A. Š eicK i E 1989 – Š eice is A. Kul ū a i e ika, Vilnius: Min is.
T – Tiesa (laik aš is).
P. Ta asPab 1972 – Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga.
TechEnc I 2000 – Technikos enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
TechEnc II 2003 – Technikos enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
TechEnc III 2006 – Technikos enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
TechEnc IV 2010 – Technikos enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
TLE III 1987 – Ta ybų Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
TLE IV 1988 – Ta ybų Lie u os enciklopedija 4, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas, Kaunas: Spaudos ondas.
TŽŽ 2001 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2013 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
Vd – Veidas (žu nalas).
VĮ 1924 – Vi eliūnas A. Į a dai, a ba e minai, p iim i Te minologijos komisijos, Kaunas: Sakalas.
A. VienR III 1986 – Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga.
VLE VIII 2005 – Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
224 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX
VLE XIV 2008 – Visuo inė lie u ių enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
ŽŪE I 1998 – Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽŪE II 2003 – Žemės ūkio enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽŪE III 2007 – Žemės ūkio enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŽŪMechŽ 1983 – Rusų–lie u ių kalbų žemės ūkio mechanizacijos e minų žodynas. Pa engė V. Ge ulai-
is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык.
li e a ū a
D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos e minų sis eminimo klausimu. – Mūsų kalba 2,
3–12.
G ina eckienė E. 1972: Į ankis i įnagis. – Mūsų kalba 9, 43.
Klima ičius J. 1973: Ne ik įdomiai. – Mūsų kalba 8, 19–28.
LEW 1955–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e .
Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
LKA I 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas.
LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is.
Lukšys D. 1973: P ie aisų i į aisų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 25, 70–72.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
Valiukėnas V., Smilge ičius A. 1999: Dėl echnikos p iemonių pa adinimų. – Gim oji kalba 2, 7–9.
Gau a 2013-10-03
Jonas Klima ičius
E u o g. 56-14
LT-04107 Vilnius, Lie u a