Terminas prie termino. IX

202 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX Te minas p ie e mino. IX Jonas Klima ičius Ilsisi seni laukų pada gai: a klas, dalgis, ankos i akėčios Jus inas Ma cinke ičius Pada gas: sInonImaI I TemInIzacIja Pada gas i jo gausūs sinonimai į ai iomis eikšmėmis plačiai pasklidę gy ojoje kalboje. Jų a ealinę padė į papildo senųjų aš ų (i žodynų) duo- menys. Daugumos jų mo y acija aiški, kai ku ių ne panaši. E imologinio aiškinimo eikia mažai. Ki as jų mo y acijos panašumas – jos nedis ink- y umas, o o lem as i gy ajai kalbai gana būdingas nepakankamas eikš- mių di e encijuo umas. Naujuose aš uose p asidėjusi šiokia okia bend i- nės kalbos leksikos seman inė di e enciacija šioje mik osis emoje i gi yko, be angiai i ūk inai, o ją lydėjusi eikšmių me a o izacija ski - ybes ėl kiek ni elia o. Sinonimų i no minamasis žodynas mažokai čia p isidėjo. Tik gana ėly a e minizacija, no s ne isai pasibaigusi i ne be p ieš a ingumų, eigiamai pa eikė i bend inę a oseną. 1. Nagingasis (įnagus) žmogus – aizdingai, o ne e miniškai (ne homo abe ) a ian – ik paėmė į nagus, į anką (: ink i „im i“; no s seniai y a i ki a e imologija) kokį panagų, pa ankų gam os daik ą (akmenį, kaulą, kiauku ą, medžio šaką a s ypą) – įnagį a į ankį ( inkybos, ž ejybos, medžioklės, ko os, da bo, žaidimo a muzikos). Iš p igim ies juodu u bū isiški, no s kilme gal į ai ialaikiai a i į ai ia iečiai sinonimai. Įnagis 1. (i nag) LKŽ IV 1957 – „daik as, ku iuo kas no s da oma; į ankis, ins umen as; ginklas“. Be jau gy ojoje kalboje iš eikalo – pi - miausia ai, kuo kas da oma, o ne di bama – lazda, ėzdas, b uikš as, b ūklys, ykš ė, bo agas, imbas,… Tačiau: I meis as be įnagio du nas (– k ailas) Ka klėnai. Mano isi įnagiai a šipę Sk iaudžiai. Į ankis 1. (i į ankė) nepasi ūpin a ne apib ėž i – aiškinama isai ydingai, . y. sinonimais „įnagis, p ie aisas, ins umen as, pada gas“. No s i – nuo šunų… 203Te minologija | 2013 | 20 Aiškinimo ydos ne eng a i no miniame DŽ1 1954: įnagis 1. „į ankis, pada gas, ins umen as“ (2. šnek. „bo agas, imbas“), į ankis 1. – kiek ge iau – „įnagis, p ie aisas, su ku iuo kas di bama“, be DŽ2 1972 – da p asčiau: „p ie aisas, su ku iuo di bama (pap as ai ankomis); įnagis“; os ge iau SinŽ 1980 – į ankis 1. „p i e ai s a s, ku iuo kas di bama“ (no s p ie aisas en y a ki os sinonimų eilės dominan ė!..). T ūks a ikslumo i DŽ3 1993: įnagis – 1. „pap as as į ankis“, o į ankis – „da bo p iemonė (pp . imama į ankas)“. No s jau p ieš 40 me ų bū a i specialių no mi- namųjų pas abų (G ina eckienė 1972: 43; Klima ičius 1973: 25–26), i DŽe 2006 įnagis – be pažymos a m. – 1. „pap as as į ankis“ [2. „mušamas daik as (…)“]. Spaudoje, kles in me a o izacijos pas angoms (be eik lenk- ynėms), įnagis ampa i nepap as u į ankiu: Pa ke is i pap as u is peiliukas apo jo s a biausiais k ū yb o s į n a gi a i s MkslL 2006 5 14. O į ankis 2. p k. „p iemonė ku iam no s ikslui pasiek i“ ik ai pe siau ai – pasenu- siai! – sup as a – ai jau i „į ai iausiam da bui, eiksmui, eiklai a lik i“: SNO – a p au inės aikos i saugumo palaikymo į ankis T 1975 217 3; poli ikos į ankiai Vd 2004 19 22, menas su ok as kaip į ankis NŽA 2010 7–8 276, al is – mano da bo į ankis Sa su TV 2012 39 18, balsas – ma- no da bo į ankis Sa su TV 2012 3 21, jo da bo į ankis – kūnas IQ 2011 4 118. A čia iesioginė eikšmė, a me a o a: Kompiu e is nebė a izo- liuo as į an k i s Vd 2005 43 19. 1895 m. Vincas Pie a is a siminimuose mini žaislinius į ankius: Iš žais- linių į ankių Gudeliuose Žiū iuose a ojo kankles, e uką (– ė uką) (būgne- lį – būbnelį), amzdį su agučiu V. Pie RR 1973 417. K. Būga y a bandęs a o i pučiamas muzikos įnagis, o A. Sabaliauskas-Žalia Rū a – muzikos į ankis (liaudies). Tačiau jau K. Si ydo žodyne y a muzikų i giesminykų ins umen as. STŽŽ 1923 ins umen as aiškinamas ( a gu a keičia- mas) – į ankis. TŽŽ 1936 panašiai: ins umen as – į ankis, p iemonė i ins umen inis plienas. Įsigalėjo muzikinis i medicininis (chi u ginis i k .) ins umen as. LKŽ IV 1957 ins umen as 1. „į ankis, pabūklas“ nu odomas i iš M. Daukšos, S. Vaišno o aš ų. DŽ2 1972 ins umen as 1. „da bo į ankis“: chi u ginis, kal ys ės i. PolŽ 1984 инструмент – ik į ankis. DŽ3 1993 ins umen as 1. „da bo į ankis“, be ik chi u ginis, DŽe 2006 – chi- u go. G ožio salonams g ažiau (i saloniškiau) ne į ankiai, o p ašma nūs ins umen ai Sa su TV 2009 11 10. Iš daba inės spaudos a osenos pi miausia eikia nu ody i ne eikiamą i ne eik iną ins umen o a ojimą į ankio eikšme: s aliaus ins umen ai Vd 2007 35 16 (pasi ašęs: būsimasis 204 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX Lie u os p eziden as – Ha a do un- o s uden as Gin a as Ga ėnas!), di- zaine io ins umen ai: ep ukas, pieš ukas, kampainis i pan. Vd 2005 35 47, aikai p a inasi di b i su ins umen ais KV 1988 20 14. S alo į ankių io apibūdinamas muzikiškai – ins umen inis ansamblis Sa su TV 2007 36 20. Reklama pila: medžio apdi bimo i elek os mon a imo ins umen ai. Ta p- au iniai p ašma nuoliai ašo: b u d e l i o da bo ins umen ai LA 1992 56 2, ū ky m o ins umen as Vd 2006 26 23. Ne poe as: Pasibaigė ko os / I baisios, i š en os. / I ki is p ie lo os – / Tik ai ins umen as / A ka s ui sukal i, / A ygei išskob i LA 1992 27 14. Apie skulp o ių – nepap as ai: Ge iausias ins umen as – a nk o s KV 1983 51 7. Poe ui čia – i ankai, i gal ai – da už eko į ankio: Mano a nk a, koks ge as į a n k i s u man esi! / - - - mano didysis į a n k i s, manoji g a l a, <…> J. RainL 1975 178. o ašy ojo ins umen ai – m en a l in i a i Vd 2005 41 56. I mo e s g ožis is labiau pab ėžiamas kaip ins umen as Sa su TV 2006 9 18. Nemaža g upė ins umen ų ypač padažnėjusi: dujų a m z di s – no malus p o li i n i s ins umen as Vd 2006 13 3, e k s e li s y a ypač ge as ins u- men as apy a inėms lėšoms i n an s uo i Vd 2005 39 37, in e ne o y šy s y a nuos abus ins umen as NŽA 2005 9 418; pensijų k au p i m o ins umen ai LTV 2007-08-10, eisiniai bei ins i uciniai ins umen- ai NŽA 2007 8–9 419. Tai – pa i ik iausia p iemonė, plg. ins umen – 3. p k. p iemonė, būdas PONS. ALKŽ 2004. Kodėl užuo sakius pap as ai i aiškiai – e s i p iemone imamasi ins umen alizuo i, no s paskui pe sakoma lie u iškai: Amo concupiscen iae ins umen alizuoja ki ą: ki as am- pa mano dalimi, ki o gė į nusa inu sau, pa e s d a ma s jį p i e mo n e sa o gė iui NŽA 2007 11–12 555. Na ū aliausia ins umen o me a o iza- cija y a muzikinė, p z.: Žmonės, einan ys ado aujamas pa eigas, <…>, gali ealizuo i ien ai, kas glūdi epochos mąs yme. I ns u m e n a s, ku iuo jie u i g o i, y a pagamin as ne jų – jie ik pasodinami p ie jo. Taip pa i kū inį, <…>, pa ašo ne jie – jiems pa eikiamos ik gaidos A. Š eicK i E 1989 81. Labai nena ū ali: Žmogui padė i išlip i iš elgesio sku do nė a ki ų ins u- men ų, <…> Vd 2004 41 24. Visai keis as ins umen o ke gimas su me- chanizmu: Puikus pa yzdys galė ų bū i Eu opos Sąjunga. Tai u ėjo bū i ie- a, į ku ią isi s u ne š a ge iausius sa o in s u m e n u s i s u k u i a obulą m e c h an i z m ą. S. Rou illois nuomone, kol kas u ime ik sunkiai aldomą g iozdišką i n s u me n ų k ū ą, o n e da niai unkcionuojan į mechanizmą Vd 2004 22 19. Tiesiog s ebiesi kalbiniu bukumu, kai edak o ius ba a ik ai nuo okų e ėją, ok. Ins umen a ium iš e usį 205Te minologija | 2013 | 20 p iemonės: „Ve imas p a anda <…> ins umen us, ku iais galima užčiuop- i, ką au o ius da o a ku damas ch ono opą“ NŽA 2013 4 300. Be a p au inio ins umen o y a i s e imybė – muzikos s amen as LKŽ XIII 1984 i š emen as LKŽ XV 1991, s ùmeñ as „į ankis“ LKŽ XIII 1984. Tai iš s e imkalbių d a ų – kaip i ūkio en o is „in en o ius“ LKT 1970 328 (Suginčiai). Sumanusis žmogus ( a si homo habilis) jau pa s apdi bo, pe di bo, . y. (pasi)da ė(si). Tai jo – pada ga(s) (: pada y i Ska džius 1943: 102; Sabaliauskas 1990: 207) 1. „į ankis, p ie aisas, į engimas (pp . a ojamas žemės ūkio da bams a namų ūkyje)“ LKŽ IX 1973. Žinomas jau iš Jono B e kūno, Mikalojaus Daukšos, būdingiausias žemaičiams. Y a i kuopinės eikšmės: Mediga an pada go a ų, žambių, s alų, šlėdžių (– šlajų), kubilų, lo ų, k osnių, šėpų (– spin ų) A. Juškos žodynas. Čia ma omą eikšmės pla umą da didina ki i šal iniai, p z.: Su ki ais pada gais apsiei nemoku, ale (– be ) ki į pap a ęs a o K. Ju kšaičio pasakos. Pada gas 3. „spąs ų di ginamoji len elė“ (Bi žai, Kupiškis), be abejo, y a ne polisemija, o homonimas (: padi g(in) i). Ne e as i žemaičių a ian as pãdá ga, o pa- da gas y a p iesagos -gas ienin elis edinys, no s a p gausesnių -ga edinių pada ga ienin elis g ama inės įnagio eikšmės, ki i – eiksmo pa adinimai (LKG I 1965: § 451; i pada gas, i pada ga Daik a a džių da ybos ap aše aplenk i). Aukš aičiams būdingesnis pada as 4.: Pada ai ūkio: žag ė, akėčios, ki is, sp agilas A. Juškos žodynas. Va ojamas i kuopine eikšme: Menkas gaspado ius (– šeimininkas), kad pada as isas udu a (– uduo) an kiemo lydinas Rodūnia. Jis u ėjo daugel g ažaus ūbo i pada o V. K ė ė. Žemaičių, lie u ininkų, aka inės dalies aukš aičių y a da i pãda ỹnė: Pada ynių medis J. B odo skio žodynas. Ji i kuopinė. I gy ulius, i pa- da ynę – iską a ida iau Ramygala. Čia a siskleidžia jos eikšmės pla umas: Rudenį i žiemą s o kus (– akandus), a ba baldus, i ki ą namų pada ynę, beje: žambius, ekė es <…> laikė s. Daukan as. Da e esnis pada inys 2: Jo jauja pilna isokių pada inių p ig ūs a Šiauliai. Re a i sinkopinė pãda nė (Šedu a, Pane ėžio . Smigiai). Da ybinių sinonimų pe eklius oje pačioje a mėje a ne šnek oje eiš- kiasi jų g e iminiu a ojimu: Visi ūkio pada gai i pada ynė ugny supleškėjo G ūžiai. Kiek iename a siėjime as um sau enai eikalingą p a- da gai i pada ynei medžiagą s. Daukan as. 206 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX A sisky usi ak. dz. eikšmė – pada as 5. i Rad iliškio pada ynė 3. – „pakink ai“, no s žem. 2pada gai „pakink ai“ iš pada go s aipsnio išski i. Pie inių ak. aukš . būd a dis pada inis „ inkamas pada ynei, pada gams da y i“, be ilius acija liudija ik pada inius (p šng. malkiniams) medžius Igliauka (pada giniai medžiai nu ody i ik iš J. A. Pab ėžos aš ų). Tai liu- dija i daik a a džiai: M ed ž i o meis as di ba pada gus: ežimus, ažius A. Juškos žodynas. Gana u ėjusys med ž i o pada goms i šilumai M. Va- lančius. Kaip medžiaga (: medis, medžias) išpli o i audeklams, i geležims, aip i pada go (su a ian ais) eikšmės apim is plė ėsi. Jau senuosiuose ba oko aš uose esama didelių me a o ų: Pada gus jų mi ies nuog akių a ima M. Daukša. Y a e gais i pa d a ga i s (p iemone, a pininkais) elnio S. Vaišno as. Lyg š en ųjų aš ų ąsa: Eina iš namų bū ių bū iai žmonių su isais ba ž n y č i o s p a d a a i s ( ėlia omis, žibin ais i . .) su isa iškilme Žemai ė. Taip i seno ės ka yboje: Ži gai, ginklai, k a ė s p a - d a ga i ežimai – is eko lie u iam į nagą s. Daukan as. Albe as, paėmęs pilės g iaunamosias pada ynes, aukia į pilę s. Daukan as. <…> nežymiai gadino a a n u s, a dė ma š i n as i ik laukė kad jos p iedangoje galė ų iš ež i iš mies o a mo as, gu guoles i sumes i Ne in sugadin us p a - da gus A. VienR III 1986 322 (K yžkelės). Siekia ne pi mykščio žmo- gaus gy enimą: <…> neoli o pe iode <…> žmogus a km e n i ni a i s pa d a - gai s šelpėsi LT II 4 1919 511–512 (J. Basana ičius). Galop pasigaunama i naujo ės p amonei: Ūkio pada iniai is pa b i k ų da y i, p i aiky i p ie ge esnio apdi bimo žemės Va pas (1895). T iebwe k – e wa a oma pada y- nė, mašynė K II. Au oma – pada ynė, iš sa ęs einan i K I. Bend inėje kalboje jau ne įsigalėjus a ian ui pada gas jo eikšmės apim is aiškių ibų nelabai u i. Ka ais upiau a smulkiau nusakomos s i ys: A. Kaminsko poezija sukiojasi a p ž em ė s ū k i o i n a mų a py - okos pada gų L i M 1981 37 4. <…> a imui, sėjai, malimui, k e pi m u i eikalinga daugybė į ai iausių p a d a g ų LP 1981 74 2. Iš ik- ųjų: Gi nos, kaip i ki i pada gai, <…> T 1983 123 4. Be ku is bū ų kepimo pada gas – k osnis, i yklė a kep u ė? Visiško aiškumo s oką odo i p iedu as i ki i: kalė no agus, peilius, kal us, pjau u us, dalgius, ki ius, į ai ius kablius i k i u s b u i i ni u s p a da g u s P. Ta asPab 1972 25. Ra uose ma ei sk ynią, geležinius ilkų i lapių spąs us, ka ilą, o ka ile d i ąžuolines lėkš es, kaušą, sep ynis šaukš us i k i u s i im o m e n o pada gus A. Ki SB 1968 96. A čia iš a dy i į ankiai (išsky us kablius) y a pada gai?! Kodėl čia ski ingiausi daik ai apibūdin i kaip pada gai: 207Te minologija | 2013 | 20 Pa duodu i k u s ą, g a a ž ą, p i a ni n ą, aikišką ež i m ė lį i ki us šeimos pada gus ŠlKal 1975 20.Pasakų seno ės y inė ojas i gi ben kiek s ebina apyčiupa šio žodžio eikšme: Kodėl šis lai as y a an a ų? Žinan ež i m o i l a i o paski į, šie pada gai nede a V. J. BagdKGPas 1992 162. Pada - gas da osi pasimėgęs i padažnėjęs žodis, ne e ai su humo o, i onijos še- šėliu: Taigi – ea as <…> – ienas pasaulio apga ys ės d abužėlių. Ge ai, jeigu ben šalikėlis, ačiau gali bū i i bikini (…) iki pa neiš engiamų h i g i e- nos pada gų L i M 1990 42 6. „Jeigu agis mes baudžiame k a u ė- m i s, plėšikus e ša o u, o e e ikus l a u ž u, ai a ne ge iau bū ų mums su isais ais ba u s m i ų p ad a ga i s užg iū i i ši uos p ažū ies kū ėjus <…>“ (Liu e is) S. Ma k NN 1969 207. <…> a sik a ėme okių a u k l ė j i m o p a da g ų, kaip l a z d a, di ž a s i ž i n i ų sauja, paže a kamba io ke - ėje Šl 1976 5 4. Tačiau y a i im ai, pasigė ė inai me a o izuo a: Indi i- dualiais pada gais įdi bami seman iniai laukai okių žodžių, kaip uduo, du ys, molis, diena L i M 1982 51 5. Taigi pada go eikšmė 1. „žemės da bo a namų ūkio į a n k i s“ ne ik ikslin ina (apib ėž is), be iksuo ina i iš jos pasida iusi pe kel inė. Iš muzikos pada go (Adol o Sabaliausko adin o džiaugsmo pada gu A. Ki SB 1968 56) likęs ik p isiminimas: P ašyda o jų pe a os ogas pasidomė i liaudies muzikos pada gais – aip uome adinda ome liaudies ins umen us GK 1978 41 6. Kadangi žmogus i gi y a, no s gy as, be pada gas, isai ne nuos abu, kad pada gas 2. y a „kūno o ganas“ LKŽ IX 1973. Be sakinio nu ody as i gy osios kalbos šal inis – Šedu a, be ai gal kiek au osakiška, humo- is iška, nes am y a s e imybė šlunkas 1. LKŽ XV 1991 (g eičiausiai išs ūmęs sa ą na į – likęs ik pi š o 1na ys 2. i 3. „kulkšnis, gu nas“ LKŽ VIII 1970). Be kaip ik įž algusis Jonas Jablonskis ėmėsi čia pada gą dieg i: Šikšnospa nio s p a n as y a puikiausias, ge iausias l i e č ia m as i s pada gas LKŽ IX 1973. Kaip e minas ne o gano a i ikmeniu a sino- nimu ne apo, be Jablonskio akeliu eina ne ienas gy os kalbos ašy ojas, e ėjas a žu nalis as: Lygiai kaip a iacijoje, s k i d i m o p a d a ga i u i bū i puikiai pa uoš i: p l u n k s n a s imp egnuoja, išsi epdami iebalais i iš pas u galinės liaukos MG 1975 9 23. <…> g ožį p iiman ys p a da gai y a išo iniai pojūčiai – egėjimas i klausa G ožKon 1980 341. Gal a, akys, nosis, sk uos ai, ausys – e ingiausi ž mo g i š k o s i o s b ū y bė s p a - d a gai – nė a saugomi [kumš ynių] įs a ymų, ku is (=ku ie) už a gina kaklą, k ū inę, isą likusį kūną J. Pa OD 1984 255. „Mano išdidi kančia 208 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX aip ilgai pe sekio a i pe e a, i sukapo a! Ak, kad aip die iška ieno ė, as skausmo a audas, susie ų šiuos sus e imėjusius p a da g u s i na i u s, suda ančius mane“ (Oska as Milašius) I i B 1988 258. Su okimo pada gai L i I 1980 209. T upučiuką su humo u, ačiau be i onijos: <…> p idėjus d ebančią anką p ie poe ų apdainuo o žmogaus kūno s a biausio pada go – ši dies Šl 1978 15 8. Kazimie o Jauniaus 1pada ga 2. i pada ynė 2.: D i y a kalbos pada- y nė s dali: balso s ygos ge klės mazge i a liep u as kalbo y os e minijai bu o lem ingos. Jablonskio nuopelnas, kad jis pi menybę eikė įp as esniam a ian ui i kalbos pada gus į i ino. Nežinia ko ka ais išdygs a kokia naujo ė, p z., liežu is, kaip pag indinė k a l b o s p i e m o n ė J. LipskSomP 1979 15. Žinoma, DŽe 2006 pada gas 2. aiškinamas – „kūno o ganas“ y a nepag įs ai pe pla us. Pabūklas 1. „pada gas, pada ynė, į ankis, p ie aisas“ LKŽ IX 1973 y a žemaičių, aip pa nu ody as iš P. Ruigio žodyno. Daugiau ilius uo as a ian as pabūklė: Pasi aisiau pabūkles: sp agilus, žambius, ki ius, g ąž us, plunksnas [plūgo e s u ės spa nas] A. Juškos žodynas. Nė kokie daik ai dailidei i ama ininkui nė a eip didžiai eikalingi, kaip jo p a b ūk l ė s i į ankiai jo ama o S. Daukan as. Mo y aciją paaiškina ik e imologija: „:bū i; seniau šaknis bū- galėjo u ė i i galiniuo inio eiksmažodžio eikš- mę, plg. ok. bauen, s a. būan „gy en i, a p di b i, sodin i“ iš *bhū-“ (Ska džius 1943: 193). Tik kodėl nep idė a čia s a biausia bauen eikš- mė – „s a y i“? Daugiausia naujesni šal iniai – žodynai i aš ai – odo ki ą eikšmės pusę: Seno ės muzikos pabūklai L. I inskis. Tu ime i gaidas, i pabūklus – pasakyk ik ai, kaip mums a sisės i? J. Bal očius-Ge u is. Pabūklai keliami J. B odo skio žodynas. Pabūklas olimo egėjimo L. I ins- kis. Tuojaus a si ado du lieko iai (– gydy ojai) su sa o pabūklais Tiesos p ie elius (1880). Pabūklės y a gesamosias S. Daukan as, sme čio (– mi - ies) M. Valančius, kankinimo S. Gimžauskas, p abangos S. Gimžauskas. Re as po eikšmis – „sua dy o daik o sudedamoji dalis“: Visus pabūklus gi nų iš inko Ku šėnai. Panašus, be isai e as būklas – isai ski ingas nuo i gi e o 1. „bu- imo, gy enimo ie a, būs inė“ K. Si ydo žodynas, Pane ėžys, Vaižgan- as – 2. (dažnesnis būkla 3., būklė 7.) „į aisas, p ie aisas“ LKŽ I1 1941: Adynykas (– laik odis) jū inis – būklas naudingas an jū ės, ku sai odo lai inykams, kaip eik eldiją aldy i L. I inskis. Apskleis u ė – būklas, ku- iuomi apsidengiame nuog lie aus a ba saulės L. I inskis. 209Te minologija | 2013 | 20 Naujesniuose aš uose pabūklas y a isai a si ik inis, be gana į ai us, p z.: <…> klasės globėjas pasakė, kad nusipi k ume paišybos są s iu in i us, p a iš e l i us i i n u k ų. <…>. Man nusiminimas aip nusmelkė ši dį, kad isi p a b ū k l a i išk i o iš ankų NŽA 2013 5 357 (J. Ais is). Ei, oika (– e je e, ikinke), <…>! <…>? <…>. Rodos, i negud us k e li o n ė s p a - būklas, <…> N. GogR V 1954 288 ( e . M. Miškinis). <…> dažnai į ykda o s u si s i e ki m o p ab ū k l ų ka as o os B. RailKA 1991 405. Taigi DŽe 2006 pabūklas 1. „pada gas, p ie aisas, į ankis“ nė a ik e- nybė – ai y a a m. Ka iniai pabūklai y a s ambūs ginklai S. Šalkauskis. Keis oka, kad Ka Ž 1919 pabūklas da ne ai: pabūklai, pada gai – opyдiя, приспособленiя, инструменты, pabūklas deng ukui pakel i – приборъ для подъема клапана. Be jau RLŽ 1924 opyдie – ne ik pada gas, pabūklas, ykas; įnagis, į an- kis; ai jau i pa anka, a mo a. No s SinŽ 1980 dominan ė į ankis 1. aiškinama „p i e a i s a s, su ku- iuo kas di bama“, be p ie aisas en y a ki os sinonimų eilės dominan ė i aiškinamas isai nei šiaip, nei aip – „specialus p i aisymas“. Ge iau LKŽ X 1976 – 1. „ am ik as sudė ingesnis į ankis, į enginys, apa a as“. P ie aisas i p ie aisa, aip pa p i aisymas 2. daugiausia aukš aičių: Ajagi, koki daba p ie aisai: p ieina ak o iu s in baisų akmenį, kumš e ėja i a o p iekin Kuk iškės. Ku mano ka l u k ai – isos p ie aisos dalgiui kal- i? Veliuona. Tai p ie aisos – pakabina [laik odį], i eina sau Pil iškiai. Pe kelk, be neli, pe Nemunėlį, be i k lo, l u o o, be p ie aisėlės Zapyškis. Ne u iu nė jokių p i aisymų d eš o m s k i mš Ski snemunė. Ta si aiški mo y acija – „p i a i s y i ką p i e ko“ iš pa yzdžių nepasi i ina. Iš ik ųjų ji i y a isai ki okia – plg. p i aisy i 8. „į aisy i, į eng i“: P i aisyk u aikam kokius a elius Sudeikiai. In o a o (– g io io) malūnas bu o p i aisy as Vep iai. Meške io u p isi aisę lazdas su a eliais – i me a Degučiai, aisy i 11. „į i in i, įs a y i“: Dalges aiso umpan ko an Če- dasai i 17. „da y i, gamin i kokį daik ą“: Be žinius šaukš us iš pašaknės be želio aisyda o Bi žai (LKŽ XV 1991). P ie aiso ik oji mo y acija y a lygiai okia kaip mūsų nelem os s e imybės nočyna „į ankis, įnagis“ LKŽ VIII 1970 šal inio – lenk. naczynie: naczynić „pada y i“. Jau gy ojoje kalboje p asideda ansmo y acija – 1. ‖ „ ai, kas p ie ko p i aisy a“: P y aisai d obulėms a ba užgaliai pagal ėms y a be eik as pa s Palanga. Todėl i bu o eikalingas be daba inio d ip asmiškumo mo y uo as į aisas 1. „kas į aisy a; p ie aisas, apa a as“ (i į aisa, aš ų – i į aisis, 210 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX į aisinys) LKŽ IV 1957: Medui koš i į aisų ne u iu Ė iškiai. Ne u im nė į aisų audimui Kai iai. Tai ge as į aisas, kad ašan ne eikia į ašalą ilgy Ma ijampolė. Anks i bandy a e minizuo i: Bėgių kelias i isi jo į aisai VĮ 1924. Ėmusis po pusšimčio me ų plačiau i konk ečiau pasiž algy i ski - ybės apyčiupom gan ne iksliai pagau os: „P ie aisas y a sudė ingesnė už į ankį p iemonė <…>.“ „Nuo p ie aisų eikia ski i į aisus, ki aip sakan , mašinų a p ie aisų de ales“ (Lukšys 1973: 70,71). I užsimojus sis emiškai no min i p ie aiso są okos ibų ne as a (D agūne ičius, Klemen a ičius 1984: 11). Da po 15 me ų p ie aisas – angl. i p anc. ins umen – api- b ėžiamas iksliai, no s są oka sudė inga: „ ien isas į aisas dažniausiai ka - u su ki ais į aisais i ene gijos šal iniu, naudojamas ma a imams a lik i i jų ezul a ams apdo o i“ (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 8). Me Ž 2006 pabaiga pakeis a – ie oj „naudojamas <…>“ – „a liekan is am ik as unkcijas“. I kai ku ie apa a ai (apa a as – „ am ik as echnologines, echnines a ki okias unkcijas a liekan is ien isas kompak iškas į aisas, dažniausiai naudojamas bui yje, namų ūkyje, medicinos a ki oje s i yje“) adinami p ie aisais, p z., bui iniai elek iniai p ie aisai (dulkių siu bliai, kep u ai, o kai ės, lygin u ai i k .) (Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7–8). Toks p ie aisas gana a imas į aisui – angl. de ice, uni , p anc. disposi i , uni é – „užbaig as gaminys (– p iemonė) am ik ai echnologinei, echni- nei a ki okiai unkcijai a lik i“(Valiukėnas, Smilge ičius 1999: 7; Me Ž 2006). Po iso ši o DŽe 2006 aiškinimai – p ie aisas – ech. „į aisymas, eikian is sudė ingų izinių eiškinių pag indu, apa a as“, į aisas – ech. „kas į aisy a; koks į enginys (pp . nesudė ingas)“ – a odo paklydę a p mokslo i aiškumo siekio. P ie aisas 1. ‖ „kūno dalis, o ganas“ Ski snemunė, aip pa p ie aisa 1. ‖ kūno p ie aisos Vydūnas, idu ių p ie aisos J. Bal očius-Ge u is, į aisas 1. / augalų į aisai a ba o ganai: žiedai, aisiai, s iebai, lapai, šaknys LT II 3 1914 431 (K. G inius) į bend inę leksiką, juoba e miniją nepa eko kaip i oks pada gas. Gy ojoje kalboje į eng i pag indinė eikšmė – 1. „į uoš i, į aisy i (namą, obesį, kamba į)“ aš uose plė ėsi, o į engimas jau nuo VĮ 1924 y a i 3. „p ie aisas, mechanizmas“ LKŽ X 1976. Gy ajai kalbai nes e ima p ie- sagos -imas abs ak ų daik inė (kalėjimas, klojimas, audimas, a imas, min- kymas; apsi engimas, apsia imas, algymas, g imas, skýnimas, pýlimas) a ba šiaip konk e aus dalyko, o ne eiksmo (su ažia imas, susi inkimas, susi ikimas, pasima ymas) i aš ų kalbai būdinga eikšmė mokslinei e mi- 217Te minologija | 2013 | 20 a į ieną iene ą, am ik oms unkcijoms a lik i (p z., eduk o iai, mo os, guoliai, pa a os)“, no s ge okai anksčiau a si ado no minamajame žodyne – 1mazgas 4. ech. „iš de alių su enkama mechanizmo dalis“ DŽ3 1993. Pada go 1. apib ėž is u i ieną žinomą ydą – „žemės di bimo i namų ūkio į an k i s, ežimas, ogės“ i , no s ge os in encijos, be neapib ėž ą komp omisinį eiginį: „Pagal adiciją ∆ k a a i s d a a d i n a m os pa- p as os žemės di bimo mašinos, ne u inčios sukamųjų dalių, p z., plūgas, akėčios“ ŽŪE II 2003. Iš ik ųjų šioje enciklopedijoje plūgas – „me alinis a imo p a d a ga s <…>“ ŽŪE III 2007, akėčios – „pada gas <…>“ ŽŪE I 1998. Žemės ūkio mašinų apib ėž is čia iš esmės au ologinė – „ma- šinos, ku iomis a liekami ž. ū. da bai“, ačiau a dijami ažiuoklės ipai – a inė, ikš inė, pusiau ikš inė ŽŪE III 2007 (An anas Sakalauskas) pa- i ina ik plūgo i akėčių išsky imą iš mašinų – jų p ipažinimą pada gais. Tai šis as. I ai jau ne ienin elis a ejis. Gana s a būs y a am ik ą adminis acinę no mos galią u in ys a osenos eikiniai: (žemės ūkio) pada gai – angl. ag icul u al implemen – p anc. ou il ag icole – ok. lan- dwi scha liches Ge ä Eu Ž 2004; ak o inis plūgas – „mašina (pada gas) di ai a i“ Lie RTe mB, no s kul i a o iaus eik ina apib ėž is „žemės ūkio p a da g a s di ai pu en i i lygin i, pik žolėms naikin i i mine alinėms ąšoms į e p i“ pakeis a ap obuo u – „m a š in a di ai pu en i i pik žo- lėms naikin i. Gali u ė i ąšų į e pimo į enginius“ Lie RTe mB. Ski ies p incipas – sukamųjų dalių u ėjimas a ba ne u ėjimas – y a neaiškus, nes pa s e minas sukamosios dalys nieku nė a apib ėž os – jų nepa eikia nei ŽŪMechŽ 1983 i PolŽ 1984 (орган i часть), nei TechEnc IV 2010. I kalbininkas geba ski i, kad a iklis eikalingas a y u ams – a ams, ikš ams i pan. suk i, kad s aig aspa nio a y u ai spa nai sukami a iklio – pe s aig ą, o malūnspa nio sukasi pa ys nuo o o ( aigi pi masis gali bū i apibūdinamas kaip sukamojo, an asis – sukiojo eikimo), kad hid aulinių u binų o o ius y a sukamoji, o elek os mašinų – sukioji da- lis, kad sukamoji k osnis – „apie ho izon aliąją ašį sukama cilind inė k os- nis skys am ke ui <…> pe di b i į plieną i spal o iesiems me alams pe - di b i“ TechEnc IV 2010 sukama, ne kad as pe di bimas yk ų, o ik kad olygiai as cilind as (įk o a jame) kais ų. No s i keis oka, kad no in apib ėž i, kas y a pada gas, eikia sup as i, kas y a mašina, be ai neiš engiama. No s LKŽ pa eik a gy osios kalbos a osena nė a e mininė, ne gi aš ų – ne e ai okia a de e minizuo a, p adė i ge iau nuo jos. Mašinà, 218 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX mã šina, žem. mãšyna, . p. mašnas, mãšinas LKŽ VII 1966 1. „mecha- nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: Kuliama mašina D uskininkai. Pjau- namas mašinas u ėjo Kyba ai. Tu s a i m s uk a m ą ilnų šukuojamą mašiną Ša ės. Su kojine siu amąja mašina leng iau siū i, negu su ankine Alsėdžiai. Ka es melžia su mašinom Pumpėnai. Ilginiams k ės i bu o ma- šinai Da bėnai; 2. „mechanizuo a susisiekimo p iemonė (au omobilis, mo- ociklas i k .)“, 3. „ aukinys“ Eišiškės, Obeliai. Pas alys (plg. mašinis as), ne 4. „ i yklė“ Š ėkšna, Vei i žėnai, Pag aman is, Čekiškė, Ju ba kas, Naumies is, Vilka iškis, Šunskai, Kal a ija, Sasna a, Ūd ija, K okialaukis. Čia da p idė ina mašinėlė – 1. ašomoji, mėsai mal i Raš ai, 2. „ugnies žieb- u ėlis“ Tilžė, Klaipėda (mašinka Daugailiai), 3. „leng oji mašina (– au o- mobilis)“; kai ku ne „už auk ukas“ – mašinka. Labai papli ęs maniežo (a klinio ilk o) i kuliamosios adinimas mašina, iš o mašinbūdė „pašiū ė mašinoms (pp . maniežui) laiky i“ K osna, mašinkūlė 1. „kūlimo mašina“ Raš ai (mašinkūlis T yškiai, Kai iai, Papilė), 2. „kūlimo laikas, kūlė“ Ža- ga ė, G uzdžiai (mašinlaikis Klykoliai); mašinie ius „kas p ižiū i kuliamą- ją mašiną“ Laižu a, Žemaičių Kal a ija; mašinuo i, mašynuo i 1. „kul i su mašina“ Ša ės, K e ingalė, Tau agė, Sin au ai (mašinė i 2. Ša ės, mašina- o i, mašyna o i 1. K ėda na, Salan ai, Židikai), mašinaũ ė, mašynau ė 1. „kūlimas su mašina, kūlė“ Jud ėnai, Vainu as, Skaud ilė, Pag aman is, 2. „kūlimo mašina laikas“ Ka inėnai, Ž iñgiai [mašinuo i 2. „ski i pie- ną sepa a o ium, sepa uo i“ Se edžius, P iekulė (mašina o i 2. Alsėdžiai, Židikai), 3. „mal i mėsą mašinėle“ Ju ba kas, išmašinuo i 2. ‖ „išsuk i (medų)“ Smalininkai]. SNŽŽ 1907 mašinos nė a (gal many a, kad sa aime sup an ama), o me- chanizmas – „ isas mašinos p ie aisas, jos sudėjimas“ (panaši padė is SNŽŽ 1924). TŽŽ 1936 mašina – „kiek ienas mechaniškas p ie aisas, ku iuo ene gija, jėga p i aikoma kiek ienam naudingam da bui a lik i“, panašus čia i mechanizmas – 1. „p iemonės, eikalingos pe duo i jėgai i sukel i eiksmui“, 2. „mašinos į engimas i jos dalių isuma“. Mokslo čia jokio. Mokslinės e minų apib ėž ys gana aiškios: mašina – „į enginys ene - gijai, medžiagoms i in o macijai ans o muo i“ – ene ge ikos, da bo i in o macinės LTE VII 1981 (labai panašiai i VLE XIV 2008, TechEnc III 2006), be LTE IV, VLE VIII 2005, TechEnc II 2003 į enginio nė a, o mašinos is o inėje dalyje minimi sk yčiai, A chimedo s aig as, s e as, suk u as (ne ėjo malūnas) šiuolaikiškai nea odo į enginiai, juoba mašinos. S e as gal y a s i inis mechanizmas (mechanizmas – „kūnų sis ema, ku- ioje ieno a kelių kie ų kūnų judesys pa e čiamas am ik u ki ų kie ų 219Te minologija | 2013 | 20 kūnų judesiu“ LTE VII 1981) – dalbos judesys pa e čiamas akmens a ąs o judesiu. Be ada e o i š k a i isos ap a os echnikos p iemonės y a mechanizmai, o juos su mašinomis subend ina mechanizmų i mašinų eo- ija i jos šaka – mechanizmų i mašinų dinamika LTE VII 1981, TechEnc III 2006. P amonėje bend inasi mašinų i p ie aisų p amonė, ku ios „įmo- nės kons uoja, gamina, pa engia eksploa acijai i emon uoja į . m a ši n a s, į en g i n i u s, p i e a i s u s“ VLE XIV 2008, a p jų – „ž. ū. i ene ge i- kos mašinos“, čia minima i (1912 m.) N. Vilnios d al g i ų gamykla, ne- sudė ingos ž. ū. mašinos i p ad a g a i. Technikos – „žmonijos eiklos medžiaginių p iemonių“ ūšyje gamybos echnika pi miausia minimos ma- šinos i mechanizmai, be oliau ski s omos smulkiau ik mašinos, ienos iš jų – žemės ūkio mašinos LTE XI 1983. Šiame echnikos s aipsnyje eigiama: „Uni e sali ∆ klasi ikacija da nesuku a.“ Pa s s aipsnis odo, kad ai, kas suku a, y a labai ne obula. Kiek paguodžia isai ne naujausio usiško žo- dyno apib ėž is: машина – 1) „м ех а н и зм или сочетания механизмов, осуществляющие определенные целесообразные движения для преоб- разования энергии (м а ши н ы-д в и г а т е л и), изменения формы, свойств, состояния или положения предмета труда (м а ш и н ы-о р у д ия, рабочие машины), сбора, передачи, хранения, обработки и использо- вания информации (напр., вычислительние машины)“ СИС 1979. Tačiau i naujasis TŽŽ 2013 ik ka oja TŽŽ 2001 mašinos 1. apib ėž į – „iš ie- no a kelių mechanizmų suda y as į enginys ene gijai, medžiagoms a ba in o macijai ans o muo i, mech. da bui a lik i“. Taigi mašinos y a ne į enginių, o mechanizmų gimins. Tik iausios ma- šinos y a ene gijos kei imo – a ikliai ( a iklis, mo o as – „m a š i n a, kei- čian i kokios no s ūšies ene giją į mech. da bą“ LTE XII 1984) a ba mechanizmai su a ikliais. Šią min į emia i mašinos an oji eikšmė – „au omobilis“. Nuo sa ęs d įs u p idė i, kad gy osios – žmogaus a gy u- lio – ene gijos kei imo mechanizmai eo iškai nė a p iski ini p ie mašinų, nes izikoje apie okią ene gijos ūšį nekalbama. Ne gana nemenkas me- chanizmas d i a is odėl i ne adinamas mašina, ne a iklinis (mo o- inis) – ai ik mechanizmas su mašina – a ikliu. Машины-орудия y a mechanizmai, a ba pada gai – ne ik a kliniai, be i ak o iniai. Vė ymo a pa i (mašinos) LE n 1982 54, a p a s – pi minio g ūdo alymo mašina TechEnc I 2000 eo iškai ė a pada gas, a ba mechanizmas. Žemės ūkio mechanizacija, o ne mašinizacija. Pa adin i mechanizmą, a ba pada gą, mašina – as pa ką ąžuolą – medžiu: galima, be ibo ai – nepasakysi, kad gilės auga an medžio. 220 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX Lie u ių echnikos mokslininkai – e minologai i e minog a ai, aip pa kalbininkai, edak o iai įž algiai mažino okių „mašinų“ pap as u bū- du – e miniza o lie u iškus žodžius i kū ėsi naujada ų, p z.: šienapjo ė, žoliapjo ė, ja apjo ė, lapapjo ė, šiaudapjo ė,… bul iasodė, daigasodė,… li- na o ė, kelma o ė,… poliakalė, polia aukė,… angliakasė, žemkasė, žemse- mė,… smėliapū ė, š a as au ė, š a as aidė, šei a ynė,… (ne ga ežys, no s ga o mašina); kuliamoji, sėjamoji, sodinamoji, ęšiamoji, siu amoji,… g ūdų alomoji, sėklų alomoji, unkelių kasamoji, linų b ukamoji, kalkių ba s o- moji,…; mes u ai, ka š u ai, el u ai, šiauš u ai,…; e p u as, emp u as, maišy u as, plūk u as, ie u as,… amzdžių klo u as, sniego aly u as, ša- kų genė u as, andens kel u as, akmenų ink u as,…; keden u ė, šukuo u ė, pašy u ė, pluoš in u ė, dulkin u ė,…; ūšiuoklė, k a yklė. Mūsų e miniją isaip eikusioje usų kalboje čia y a машина PolŽ 1984, ŽŪMechTŽ 1983. Daugiau „mašinų“ u i i anglų kalba: machine – 1) – i alking machine – onog a as, 3) d i a is; <…>; lėk u as, 4) siu amoji mašina, ma- chine-gun – kulkos aidis, machine- ool – s aklės [ne i ool – 3) s aklės – 1) į ankis, ins umen as, 2) įnagis, 4) ėž u as], . p. machinis – 1) šal kal- is; k ali ikuo as da bininkas (me alininkas a s aklininkas, 4) siu ąs siu a- mąja mašina; siu ėjas ALKŽ 1975. Reikė ų many i, kad mūsų pe eklinė e minų mašina, mechanizmas a osena sma kiai pa eik a jų me a o inio a ojimo, be abejo, leng ai nusižiū imo iš didžiųjų kon ak inių kalbų. P z.: ele izija – ai p aga o mašina Vd 2008 4 26, als ybės ins i ucijų mašina Vd 2008 4 70; inkos mechanizmai NŽA 2007 8–9 418, e o o mechanizmai NŽA 2007 11–12 566, manipulia imo sąmone mechanizmai Vd 2008 4 57, o ganizacinis me- chanizmas L i M 2005 26 2, galios eikimo, aikymo „mechanizmai“: ei- sinis mechanizmas, disciplina imo mechanizmas, saugumo mechanizmas NŽA 2007 11–12 548, gy ybės ūšies sa isaugos mechanizmas Vd 2008 4 57, mechanizmas, kaip s ip in i šeimos ins i u ą Vd 2004 41 24, alio i u ė – sudė ingas mechanizmas Vd 2005 3 54. Kalbos aiškumo i pap as umo, są okų ikslumo ai neska ina, ne p iešingai. DŽe 2006 apib ėž ys ūk inos, ne ne be ydų: mašina – 1. ech. „mecha- nizmas, a liekan is kokį no s da bą“: ga o m., o ai kaip ik ne da bo, o ene ge ikos mašina; mechanizmas – 1. „p ie aisas judesiams pe duo- i i ans o muo i“, o iš ik ųjų – „ echnikos p iemonė jėgos judesiui pa- e s i da bo judesiu a eiksmu“, 3. p k. „ idinė sanda a, s is e m a“: kal- bos m., als ybės m., o ai – „sis emos eikimo būdas / eiksena“; echnika – 221Te minologija | 2013 | 20 1. „ma e ialinės žmonių eiklos p iemonės (mašinos, į enginiai i k .)“, o k . y a esminės dalys – „gamyb. pas a ai, keliai, il ai, kanalai, anspo o, yšio p iemonės“ LTE XI 1983, odėl jų p aleis i negalima. IŠVADOS Plačios sinonimų g upės – įnagis, į ankis; ins umen as; pada gas (pada- as, pada ynė, pada inys), pabūklas, būklas, p ie aisas, į aisas, į engimas, į enginys, į anga; įkaboklis, įs akalas, kibyklas, pakibyklas; p iemonė, ykas, akandas – daugumas na ių y a iš gy osios kalbos. Mo y acija daugiausia aiški a ba nesunkiai e imologiškai paaiškinama, be y a i ginčijamų aiš- kinimų. Be eik kiek ienas na ys ne be polisemijos, sinonimų eikšmių spek as gana pla us i ne isai apib ėž as. Polisemijos i sinonimijos y a ne oje pačioje a mėje. Daugumas pa eko į bend inę kalbą, ik įkaboklis, įs akalas, (pa)kibyklas likę lyg be eikmės. Va ian ų pe eklius gana leng- ai a k i o. No minamoji leksikog a ija čia nesusido ojo su di e enciacijos eikme. Te minizacija yko angokai, už ukdama – žinoma, pagal ech- nikos pažangą, be i ėluodama, ačiau gal a i galu inio ezul a o ( ik jis p iklauso i nuo šios s i ies są okų mokslinės klasi ikacijos negalu inumo). Seman iškai išsisky ė ins umen as – į muziką i medicinos echniką, pa- būklas – į ka ybą. Ryko i akando, ku ių eikšmėms būdingas nemenkas ma gumas (kon as iškumas), e minizacijos ezul a ai gal ik pusiniai. Va osenoje labai ilgai laikėsi neapib ėž as į engimas (pp . kuop. dgsk. į engimai) – ie oj į enginio (i gi ne pa ies aiškiausio) i į angos. Labai nepa enkinamas, no s ne isų pas ebimas, a osenos dalykas – į ankis ie oj pada go. Iš ki o šono pada gą nepag įs ai s umia mašina, o ši nė a inkamai a ibo a nuo mechanizmo. Čia eikia em is eo ija, o ne dės o- mųjų dalykų (a ka ed ų!..) p agma iniais pa adinimais, aip pa – ne gy- osios kalbos p ak ika, ku i, beje, eik a i ki ų kalbų (bend osios, o ne e mininės a osenos), eo ijos nė a eglamen uojama. Šiaip lie u ių e - minijoje mašina labai sup a ingai pamažin a – konk ečiais lie u iškais aiš- kiai mo y uo ais žodžiais (daugiausia naujada ais). Neišnaudo a pačios bend iausios eikšms p iemonė – kaip leksikog a inių i e minog a inių apib ėžčių, apibūdinimų i apibend inamasis žodis – gal dėl o, kad p ie- monė bu o nepabaigiamo komunis inio auklėjimo, indok ina imo i o - ganiza imo įky usis įnagis, be o, aisomasis „ enginys“, be ai jau seniai p aei yje. De e minizacija i e minų me a o izacija – dažniausiai publi- cis inė, ypač ins umen o, kiek mažiau į ankio, mechanizmo – daugiausia kosmopoli inė i nekū ybiška, š ampinė. 222 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX Šal iniai ALKŽ 1975 – Anglų–lie u ių kalbų žodynas. Suda ė A. Laučka, B. Piesa skas, E. S asiule ičiū ė, Vilnius: Min is. ALŽŪTŽ 1977 – Anglų–lie u ių kalbų žemės ūkio e minų žodynas. Suda ė D. Čeponienė, R. Gelūnie- nė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (a s. ed.), Vilnius: Mokslas. J. V. BagdKGPas 1992 – Bagdana ičius V. J. Kul ū inės gelmės pasakose, Vilnius: Tau a. DŽ1 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas, Vilnius: Min is. DŽ3 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. DŽe 2006 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. VI (III e.) leid., y . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie- u ių kalbos ins i u as. Eu Ž 2004 – Eu opos žodynas. Eu o oc 1 – Abėcėlinė dalis, 2 – Teminė dalis, 3 – Daugiakalbė dalis, Vilnius: Lie u os Respublikos Seimo kancelia ija. GK – Gim asis k aš as (laik aš is). N. GogR V 1954 – Gogolis N. Raš ai 5, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla. G ožKon 1980 – G ožio kon ū ai, Vilnius: Min is. I i B 1988 – Is o ija i bū is, Vilnius: Min is. IQ – IQ (žu nalas). K I 1870 – Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 1, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. K II 1874 – Wö e buch de li auischen Sp ache on F ied ich Ku scha 2, Halle: Ve lag de Buchhandlug des Waisenhauses. Ka Ž 1919 – Ka iškas lie u iškai- usiškas i usiškai-lie u iškas žodynėlis, Kaunas: K aš o apsaugos minis e ija. A. Ki SB 1968 – Ki is A. Sep yni b oliai. Ve . A. Sabaliauskas, ed. D. U bas, Vilnius: Vaga. KV – Kalba Vilnius (laik aš is). LA – Lie u os aidas (laik aš is). LAKŽ2 1991 – Piesa skas B., S ece ičius B. Lie u ių–anglų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LE n 1964 – Lie u ių e nog a ijos b uožai. Red. A. Vyšniauskai ė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LE n 1982 – Dundulienė P. Lie u ių e nog a ija, Vilnius: Mokslas. Lie RTe mB – Lie u os Respublikos e minų bankas. – h p:// e minai. lkk.l . J. LipskSomP 1979 – Lipskienė J. Lie u ių kalbos soma iniai posakiai, Vilnius: Min is. L i I 1980 – Laikas i idėjos, Vilnius: Min is. L i M – Li e a ū a i menas (laik aš is). LKT 1970 – Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, Vilnius: Min is. LKŽ I1 1941 – Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ I2 1968 – Lie u ių kalbos žodynas 1, Vilnius: Min is. LKŽ IV 1957 – Lie u ių kalbos žodynas 4, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ V 1959 – Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKŽ VII 1966 – Lie u ių kalbos žodynas 7, Vilnius: Min is. LKŽ VIII 1970 – Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius: Min is. LKŽ IX 1973 – Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius: Min is. LKŽ X 1976 – Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius: Mokslas. LKŽ XI 1978 – Lie u ių kalbos žodynas 11, Vilnius: Mokslas. LKŽ XII 1984 – Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas. LKŽ XV 1991 – Lie u ių kalbos žodynas 15, Vilnius: Mokslas. LP – Lie u os pionie ius (laik aš is). LRKŽ 1988 – Lybe is A. Lie u ių– usų kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. LT II 3 1914 – Lie u ių au a 2 3, Vilnius. 223Te minologija | 2013 | 20 LT II 4 1919 – Lie u ių au a 2 4, Vilnius. LTE IV 1978 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 4, Vilnius: Mokslas. LTE VII 1981 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 7, Vilnius: Mokslas. LTE XI 1983 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 11, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTE XII 1984 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 12, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. LTV – Lie u os ele izija. S. Ma kNN 1969 – Ma kišas S. Niekam nenusileisiu. Ve . M. Žilionienė, ed. A. Kašinskai ė, Vilnius: Vaga. Me Ž 2006 – Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Penkiakalbis aiškinamasis me ologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MG – Mūsų gam a (žu nalas). M i G – Mokslas i gy enimas (žu nalas). MkslL – Mokslo Lie u a (laik aš is). MLE II 2003 – Mažosios Lie u os enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. MLE III 2006 – Mažosios Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. NKn – Naujos knygos (žu nalas). NŽA – Naujasis židinys–Aidai (žu nalas). J. Pa OD 1984 – Pa ando skis J. Olimpijos diskas. Ve . D. U bas, ed. A. Gailius, Vilnius: Vaga. V. Pie RR 1973 – Pie a is V. Rink iniai aš ai, Vilnius: Vaga. PolŽ 1959 – Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. PolŽ 1984 – Rusų–lie u ių kalbų poli echnikos žodynas. Suda ė G. Daugėla, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. PONS. ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Š iesa. P ekŽ 1996 – P ičinauskas J. Rusų–lie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. B. RailKA 1991 – Raila B. Kodėl an aip?, Vilnius: Vaga. J. RainL 1975 – Rainis J. Ly ika. Ve . K. Ko sakas, Vilnius: Vaga. RLKŽ II 1983 – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 2. Suda ė Ch. Lemchenas, Vilnius: Mokslas. RLŽ 1924 – Ba onas J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: Spindulys. Sa su TV – Sa ai ė (su TV) (žu nalas). SinŽ 1980 – Lybe is A. Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas. SNŽŽ 1907 – S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis. Suda ė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924 – No kus J. S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė. STŽŽ 1923 – M. i S. S e imų i a p au iškų žodžių žodynėlis, Šiauliai: „Vil ies“ d -ja. Šl – Šluo a (žu nalas). ŠlKal 1975 – „Šluo os“ kalendo ius, Vilnius: Lie u os TSR žu nalis ų sąjunga. A. Š eicK i E 1989 – Š eice is A. Kul ū a i e ika, Vilnius: Min is. T – Tiesa (laik aš is). P. Ta asPab 1972 – Ta asenka P. Pabėgimas, Vilnius: Vaga. TechEnc I 2000 – Technikos enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. TechEnc II 2003 – Technikos enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. TechEnc III 2006 – Technikos enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. TechEnc IV 2010 – Technikos enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. TLE III 1987 – Ta ybų Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TLE IV 1988 – Ta ybų Lie u os enciklopedija 4, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽŽ 1936 – Ta p au inių žodžių žodynas, Kaunas: Spaudos ondas. TŽŽ 2001 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. TŽŽ 2013 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. Vd – Veidas (žu nalas). VĮ 1924 – Vi eliūnas A. Į a dai, a ba e minai, p iim i Te minologijos komisijos, Kaunas: Sakalas. A. VienR III 1986 – Vienuolis A. Raš ai 3, Vilnius: Vaga. VLE VIII 2005 – Visuo inė lie u ių enciklopedija 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. 224 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. IX VLE XIV 2008 – Visuo inė lie u ių enciklopedija 14, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE I 1998 – Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE II 2003 – Žemės ūkio enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪE III 2007 – Žemės ūkio enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽŪMechŽ 1983 – Rusų–lie u ių kalbų žemės ūkio mechanizacijos e minų žodynas. Pa engė V. Ge ulai- is, S. Lukėnas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. СИС 1979 – Словарь иностранных слов, Москва: Русский язык. li e a ū a D agūne ičius A., Klemen a ičius A. 1984: Technikos e minų sis eminimo klausimu. – Mūsų kalba 2, 3–12. G ina eckienė E. 1972: Į ankis i įnagis. – Mūsų kalba 9, 43. Klima ičius J. 1973: Ne ik įdomiai. – Mūsų kalba 8, 19–28. LEW 1955–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . LKA I 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Lukšys D. 1973: P ie aisų i į aisų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 25, 70–72. Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. Valiukėnas V., Smilge ičius A. 1999: Dėl echnikos p iemonių pa adinimų. – Gim oji kalba 2, 7–9. Gau a 2013-10-03 Jonas Klima ičius E u o g. 56-14 LT-04107 Vilnius, Lie u a