123Te minologia | 2013 | 20
Lie u ių i la ių kalbų e minų
con šaknimi e minmik osis ema
REGINA KVAŠYTĖ
Šiaulių uni e si e as
ESMINIAI VODŽIAI: e mini della lingua li e ian, la ians language e ms, da iniai,
ien isiniai e minai, sudė iniai e minai, e minų a osena ĮVADINS PASTABOS
Te minologia come ama della scienza, inizia a a plė o is XX a. e zike
i ame decenničiais, i enu ina ela i amen e nuo a, quindi in mol e lingue,
a lo o Li uanee e la is e, semp e espandia o e pe eziona o appa a o
scien i ico. Ogge o dell'a icolo con chicni e minsuda y i e mini dei lingui
Li uani e la ians. Obie i o dello s udio s abili e le e minologie dei due bal
lingue me akalba simili udini e di e enze. A al ine ende e a solle a e i
seguen i compi i: 1) accoglie e la più g ande possibile im di di e si e mini
adice colloquio; 2) isnaglina e e mini sanda à e seman ica; 3) agg endi e
e mini di lingue Li uanee e la is e; 4) secondo le possibili à chia i e
l'eme genza di de e mina i e mini, le lo o di usione e a osenes endenze.
Lo s udio esegui o pasi elk i anali ico desc amma i o e g e inamasse
me odi, e e mini accol i dalle p incipali due lingue lessicog a ia,
e minog a ia e enciclopediche pubblicazioni (Lie u ių kalbos žodynas (LKDLŽ),
Daba inės lie u ių kalbos žodynas (KKŽ), Lie u ių kalbos encopedija (LKE),
Kalbo y os e minų žodynas (KTŽ), Mokomasis e minologijos žodynas (ŽMT);
La iešu li e ā ās alodas ā dnīca (LLVV), La iešu alodas ā dnīca (LVV),
Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (VPSV)), nonché lie u ių i
la ių kalbi ninkų i e minologų (Janinos Ba auskai ės, Vincen o D o ino,
Kazimie o Gai enio, E aldos Jakai ienės, Angelės Kaulakienės, S asio Keinio,
Jono Klima ičiaus, An ano Lybe io, S asio Ska dkio, Šalka P kio;
Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Ju io Baldunčiko (Ju is Baldunčiks), Ma io
Bal inio (Mā is Bal iņš), E nes o D ezeno (E nes s D ezens), Rū dol o
G abio (Rūdol s G abis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valen inos Sku jinios
(Valen īna Skujiņa)) del la o o scien i ico.
124 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi
| e min- mik osis ema
SVOKA TERMINAS E JO KORRELIATAI
LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE
Su šaknimi e min- suda y os mik osis emos pag indas – iš lo ynų kal
bos kilęs e mas [la . e minus iba, siena], come de inieciu a In e nazionali
pa ole di dizodyne (TŽŽ), ha di un o ale 3 signi ica i, di cui l'obie i o di ice ca
co esponde quella p ima. Ques o o odis o combininys di pa ole, p ecisamen e
denichian e qualche a e, scienza, ecnica e k . s i as concep ą (TŽŽ 2013: 811).
Nella lingue li uanee TŽŽ anco a incluse le pa ole adici pa lamosios e minija,
e minologija e e minologizzazione, . i. pa ola del i imas e men (plačiau su
ques o s . ul e io men e). Un simile app occio a ques o p es i o e in linguaggio
la io: in e nazionali di pa ole dizodyne (SV) e mine chiama o e odis o
combininys di pa ole, che esp ima un ce o a e, scienza o ecnica ambi o
conce o [ ā ds ai ā dkopa, kas iz eic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinā nes,
ehnikas noza ē u. c.]1 (SV 2008: 911). Nella SV, ol e alla pa ola p incipale, inclusi
anco a due due signi icmamen e della s essa sca ena daik a a dzii. Ques o
e minog a ija [ e minog a ija] come 1. ling . sis ema izazione dei e mini e
pubblicazione in diziona i, biule eni; 2. ling . e mì dizionì u o e e minologia
[ e mi nologija] 1. ling . un insieme di e mini di una de e mina a lingua; anche
l'insieme di de e mina a singola ma e ia e mini; 2. s ilo y os, s udian e
e minus, anche būd a dis e minologisks [ e minologinis] consięs con
e minologia, le è ca a e is ico (SV 2008: 911).
Ki uose Li uanee e la is e lessicog a ie e e minog a ie on i, anche nella linguis ica e e minologica
le e a u a, o mulazioni del e mine di e isce legge men e. DLKŽ pubblica che la pa ola e mine ha 3
signi ica i, di cui solo il p imo signi ica o co isponde all'ogge o di ice ca: l. ling . p ecisamen e qualche
scienza, ecnica, a e, eligione o al a a ea conce o, il e mine o le pa ole uninys (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840).
Taip de iniè ziama e LKŽ: l. ling . esa amen e qualche scienza, ecnica, a e conce o cosa deno ian e pa ola o
combininys (LKŽe). Išnag inėjus lie u ių leksikog a ijos on i si ede che in DLKŽ, be p eceden emen e
discusso p imo e mine del e mine, inclusi da iniai e minija ling . e mì isuma, e minologia ling . 1. scienza
dei e mini; 2. c . e minija e e minologas, ė e mino logijos specialis (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Gli s essi
daik a a džiai, cui e signi ica i i de inizioni comple amen e coincidono, inclusi in LKŽ. LKŽ o as Da būd a dis
e mininis, a en e 3 signi ica i, dei quali p ime 1 Tu e ci a i da la ių šal inių (dažniausiai ipo a e
lauž iniuose skliaus uose), anche e mini, pu ché non indica a al imen i, in lingua Li uania adu e
dell'a icolo au o ės.
125Te minologija | 2013 | 20 due lega e al mic osis ema pa lan e: 1. dipenden e
dalla e mine; 2. bū dingas e minui (LKŽe) (būd a dis usa o nei e mini
composi i i su ques o c. ul e io men e) e e azionimažodžiai: e minin i
e minologizio i, su e minin i pa e s i e mine, e minologizia i panaudi i
e minijai uni ài nepa enka, pe ché emiamasi adizione e minis conside a i
(LKŽe). Pas a ieji į nag inėjamos mik osis emos im į kaip a ski i leksiniai
daik a a džius. LKE, ol e già se ojo e mini, o a o e mine e minologija
(LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553; conside ando a speci ica dell'enciclopedia i è
pu e anche il nome della pubblicazione Te minologija). Nel diziona io della lingua
le onese LLVV dis in e due del e mine e mins signi icazioni, di cui la p ima
de ini a come pa ola oppu e combinazione di pa ole, che deno a un ce o
conce o (pa yčiausiai, amme kel je scienza, ecniche, a e se o e) e ha
signi ica o specializza o, a ose nos s i į (LLVV 72, 1991: 507). Abcėlės o dine in
LLVV, anche in LVV inse i e anco a e šaknies e mindaik a a džių ediniai
e minologia e a ski ai ipo a e mas iškosios e mo e iškosios giminės ac o ų
pa adinimai e minologs, e minoloģe, anche già mencionado būd a dis
e minoloģisks) (LLVV 72, 1991: 50; LVV 2006: 1091).
Lessikologė E. Jakai ienė so olinea che i e mini appa engono a un s a o di
lessico speciale e […]y a conce i, us ojamų nei colloqui di de e mina a a ea di
a i i à delle pe sone, nomi[…] (Jakai ienė 2010: 182) (plg. ci a a au o e in
p ecedenza esplici a a eginì: Te mininė leksika, o semplicemen e e mini, sono
pa ole che nominano un conce o scien i ico p ecisamen e de ini o e che si
usano in qualsiasi linguaggio scien i ico[…]J (Jakai ien nosė 1980: 70)). Leksiką
s udiinėjusi J. Ba auskai ė sos iene che i e mini sono žodžiai (gali esse e e
junginiai <...>), p ecisamen e pasakan ys mokslo, echnikos, a e conce oą (LK
1995: 48). Come già è s a o cons a a o, nel linguaggio li auo il e bo e minos ha
e signi ica i, di cui solo una appa iene e minologijos s ičiai (an a logikos
są okai, ečia laiko a ka pai pa adin i), e nel linguaggio la ių dalla pa e
mul ia eikšmiškumo aiu a a e i a e il e bo e miņš, cui adi nama laiko a ka pa.
La ians leksikologė A. Laua de inisce e mà come pa ola, denominando in uno
de e mina o conce o scien i ico, che uno e la s essa signi icazione man enga
sia in qualsiasi con es o di pa icola e campo scien i ico, sia be kon es o
[ e mins i ā ds, kas apzīmē s ing i kādas no eik u zinā nes jēdzie nu un kas
un o pašu nozīmi gan jebku ā no eik as zinā nes noza ē gan a ī ā pus
kon eks a] (Laua 138:1913). nelle on i della e minog a ia della lingua Li ua ia,
sop a u o KTŽ, si indica che il e mine ques o žodis o pas o us combininys di
pa ole, al quale inse ijama speciali scienza, ecnica, a e o al e s e e della i a
pubblica
Regina K ašy ė | 126 Te mini di Li uania e la ių lingue con šaknimi są oka a ba daik as (KTŽ 1990: 210; anche
| e min- mik osis ema
ASLKTŽ 2008: 112). Te mi no de ini ici si o a e in al e e miniją isuojanciose on i, pa y example, LKE si
sc i e che e minai ( a ojama plu iskai a) ques o mokslo, echnikos, a e concep ų pa adinimai (LKE
1999: 648; LKE 2008: 552553). Palyginimui si può menziona e che nella so ie ica encyclopedia 1983 m. inclusa S.
Keinio su o mula a de inizione del e mine, pe sp in di a dei suoi a icoli in kinyje: Žodis o pas o us
a ibu inis pa ole combininys, a en e mol o api b ėž ą signi ica o in un ce o campo di a i i à delle
pe sone. Il suo scopo pa a din i qualsiasi campo i conce i come memb i di un ce o sis ema […]... (Keinys
2005: 229). Nelle pubblicazioni scien i iche dedica e alle domande di e minologia è anche o a a non una
de inizione, ad esempio, iloso o e e minologo S. Šal kauskis a e mò che è žod, eiškiąs są oką,
posiadającą speciaali signi ica i якому no semu dalyku znanos i (Šalkauskis 1991: 15). O a in igo e
s anda d della Repubblica Li uana indica che il e mine chiama o žodis o pa ole di combininys, usa o a
conce i innomb a i (LRST 111590: 11), e K. Gai enis en a izza che il e mine ne qualche pa icola e pa ola o
pas o us combininys di pa ole, ma inn a dijamasis uni à linguis ica, il cui con enu o i ela a de inizione
della signi icanza e minica2 (Gai enis 2002 13). Vale anche la pena menziona e, che nei linguaggi li uanici
sinonimicamen e può esse e a o jamas sa akilmis e mis į a das. Menziona o egli nel 1924 nel i olo del
diziona io e minų Į a dai, o e minai, acce a e Te minologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), sebbene il
e mine pa lan e non sia l'ogge o di ques o s udio (nė a egli e di uli ęs nella a uale e minijoje).
Ra amen e e a ojamo e mine au o ys ė a ibui a alla Commissione Te minologica, a i e dal 1921 al
1926 m. (pla čiau z . Aukso iū ė 2011), seg e a io An anui Vi eliūnui, che, come già è s a o menziona o, così
chiamò il 1924 m. cos i ui a o e minų žodynėlį (Klima ičius 2005: 248). Cos a uisce che nella con empo anea
delle lingue li uane <...> quasi p apuolė e buon A. Vi eliūno (?) e minas į a das (: į a dy i) ( is dėl o
a o as užsienio lie u ių e minog a ų B. S undžios, P. Mažeikos; V. Vin a o ne į a do y a) <...>
(Klima ičius 2005: 261). so o il nome Tokio in Canado è usci o e e minų žodynas Jū iniai į a dai: umpas
angliškai lie u iškas žodynas B onys S undžia /. To on as: Jū inės knygos ondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008:
135). Co e, esaminando lessicologia e mini niją, V. D o inas in enzione di in odu e ques o e mine la
alu a come nesuccessą P. Ska 2 O a più p ecisamen e sa ebbe usa e il e mine de ini i, plg. Su legge dei
e mini del Banco della Repubblica Li uana nas J. Ruslie ulie u dic ionas, Kaunas: Spindulys] conosciu a e
non poche a o a (S. Šalkauskio e k .) de ini i (Klima ičius 2005: 248).
(2003 m. g uodžio 23 d. N . IX1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 321 [Ba o
127Te minologija | 2013 | 20 džio en amen o (plg. P anas Ska džius menziona oje lib o3 en i dici due e mini
in e nazionali lexicologiji hanno p esen a o lie u iškus a i ikmenis (Ska džius, 1975, 1998). Jų (ish aniau žinomų
a p op io pa ies suku ų) des ino d ejopas. Vieni Li u iški co ispondmenys sono in e nazionali g e ybės
<...>, al i a osenoje nep igijo, come an ai, senybėa chaizmas, miš ūnas, miš uolis hib idas,
į a das e minas (D o inas 2002: 19 (plg. eminas 3b (lo . 20) e minus iba), p ecisi della quale scienza, ecnica
o a e sono cos segno; į a das (Ska džius 1973: 61)). La ians pa lo y os e minų a si adimen o e di li imą
la ians kalboje y inė jęs J. Baldunčikas s abilì, che pe la p ima ol a la pa ola e mins pa a o as 1871 m.
po e a a e e in luenza in e nazionale di li usio e minus echnikus a osena. O la pa ola e minologia pe
la p ima ol a egis a o 1880 m. esleis a me Gus a o B ažės (Gus a s B aže) okiečiųla ių žodyne. Šiek
an o più a di 1886 m. Jūlijis D a niekas (Jūlijs D a nieks) in e nazionali dic ione di pa ole de inì scien i ica
conce o e minologiaja, che più ampia inizia a a o i no an 'anni a (Baldunčiks 2008: 3233). C'e a a i ban
dymus de ini e e mini, ad esempio, e minologo di o igine le ia E. D ezenas ha a e ma o che sono ques i
nomi che esp imiano un ce o conce o (D ezens 2002: 7), men e R. G abis lo chiama a pa ole, con enen i
igo osamen e limi a a e de ini a con enu o (G abis 2006a: 221). L'opinione che p e ale nell'a uale eo ia
e minolo gija della lingua la ia su o mula a V. Skujinios monog a ijoje: e minos è e minacijos4 uni à
pa ola o e minologico compoinys di pa ole , che in un de e mina o sis ema di e mini dell'a ea scien i ica
esp ime (pa denda e segna) un ce o conce o scien i ico [ e mins i e mini nācijas ienība ā ds
aioloģiska e min zinā kopa , kas a iecīgās noza es e minologic (nosauc un no eik u) jēdzienie iz e nu]
(Skujiņa: 2002 9). Aiškinamaje la ių kalbo y os e minų žodyne VPSV e mine de ini o iene così: speci ica
em ica, speciale s e a conce o e bale desc ū ione pa ola o combininio di pa ole, che es eiškia (pa edeno e
ma chi) una ce a co isponden e s e a conce o come su dė inę s e a conce o pa e del sis ema
[konk ē as jomas, speciālā jēdziena ā disks ā ds apzīmējums eskopa, kas nozic (nosauc un apzīmējums)
jomas (noza es) iz e no eik u jēguenu kā noza jēdzienu a iecīgās sis ēmas sas ā daļu..] (VPSV 2007:
399400). 3 P. Ska džius. Lie u iški a p au inių žodžių a i ikmenys, Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as,
1973 (V. D o ino s aipsnyje 1975) (P. Ska džius. Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 1998, 427507).
4 Toks e minus pa liamo lie u ians non ojamo, in ci a o semplicemen e pe eik s la ians lingua pa ola.

128 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šakniai
| e min- mik osis ema
Isiciškinus del conce o e mas samp a ą e suo ko elia us, ul e io men e šaknies
e min- da inių (i ien isinių, i sudė inių e minų) ieško a lie u ių i
la ių e minų žodynuose i moksliniuose eks uose.
VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ o a e e con la adice
e minsuda y i e mini della lingua li uana: e minas, e minija, e minologija (Ž
1990: 210; anche ASLKT 2008, 62) 11 o de e minazione del e mine e minologico
speciale MTŽ include e e izdēs y i abėcėkai lizdine o uoni ien isiniai e minini
(che di lo o hanno non po po po un ampio e miną un al o capi olo dell'a icolo):
e miniz (75), (75), (57), ide miniza imas, e miniza imas, e minog a ija (77),
e minologija (837) e ans e iza imas. Nell'a uale pa liamo Li uaniano e minus
e minog a ija, e minizzazione, ans e minizzazione, de e minizzazione5, come
sos iene lo s esso au o e, 1970 m. udenį pa si ežęs da Kije o espala ino J.
Klima ičius (2005: 249) (plg. Te minų leksikog a ija e minog a ija (16) im a a o i
neseniai, ma uni e so inai. By he way, e minus e minog a ija, e minizzazione,
ans e minizzazione, de e minizzazione 1970 m. udenį pa ežiau da Kije o
(Ковалик 1970: 14). Un al o signi ica o della e minog a ia e minų a e mino
logijos is o iog a ija (16) nella e minologia li uanea nežinoma, manding, ydinga
(Klima ičius 2005: 249)). Occo e no a e che MTŽ è g azie i e di u i i e mini inclusi
in esso co ispondmen i la iški, u a ia in lo o in ques o a icolo non k epiama
a enzione, pe ché non u i essi hanno a osenes adizioni la ių
e minologijoje, alcuni che solo adu e, ad nebū ų ko ek iška laiky i ių
sa a ankiškais la e minijos iene ais. Nei es i della lingua Li uania be già
incluk i in diziona i anco a iusci o o a e e minus e minologiza imas,
e minoid, e minynas, e mino y a e k azi e minas. dicodyne e mino y os
la ians VPSV abėcėlės o dine da a dieci ien isinių kalbamosios šaknies e minų:
e minelemen s [ e minino elemen o]6 (397), e minēma [ e minema] (397),
e minēšana [ e mininimas] (398), e minog a ija [ e minog a ija] (398),98
e minog a s [ e minog a as] (398), e minologs [ e minologas] (398),
e minologija [ e minologija] (398), si na, e minologizācija [ e minologiza ion]
(398), e mins
nonimiškai a ojami eiksmo i jo ezul a o pa adinimai e minoloģizēša-
5 Te minai su p iesaga -acija sinonimiški į MTŽ į auk iems e minams su p iesaga -a imas.
6 Minė as e minas oliau ci uo oje ecenzijoje e s as kaip sudė inė e mino dalis (Keinys 2005: 264).
129Te minologia | 2013 | 20
[ e minas] (399), e minzinā ne [ e minų mokslas] (401). Dal u o dicodyne VPSV o a o en ise e uno
pa lamosios eminės g upės ien isinis e minas (apie ques a šaknies e minus anche ž . Te minologijoje
pubblica a dizionno ecenzijoje (K ašy ė 2008: 244245)). Da pa e ques o sie ina con la ians lingua sa ybe pa ole
combinini ( e minijoje essi co ispond ebbe o composi i i e mi nus) keis i dū iniais, . y. pa e s i ien isiniais
e mini. Šį la ių kalbos b uožą, p i aiky ą e minijai, sc i endo su V. Skujinios monog a iją, è akcen a ęs e S.
Keinys: Skai an knygą, susida ė įspūdis, che pe quan o igua da la kalbinė sanda os la ių e minija ko ge o
nemažai di e isce dal lie u ių e minija. Dalis la ians e minų appa e benokai complicingo e e es aiškos, i lo o
disco so pa ole dei junginiai (sudė iniai e minai) legg okai cambia i dū iniais. Non un caso ali du ianili nel
linguaggio li uano sa ebbe semplicemen e impossibili, che e, pe esempio, e mini della s essa e minologia
de iskop e mins b ūkš nelinis (con b ūkšneliu sc i o) e minos, hib īd e mins hib idinis e m nas,
inicialsalik enis7 san umpa, saln e mins u inis e mas, s upinajumsalik enis8 s suduk inis e minodis,
umpka inis, žnea ība e minda imas s o, e m e mi e in e minēšana, da e myba, e minelemen s ėėėė
inėė k ė, e mi e e minis Tali p op ie polinkie la ians e minija sa à simileότερη a okiečių, e non a più
p ossima sių giminačių lie u ių e miniją (Keinys 2005: 263264). Alcuni dei ci a i suddu ini e mini sono inclusi e
nella VPSV: de iskop e mins (81), hib īd e mins (140), salik eņ e mins (339), e minelemen s (397),
ā dkop e mins (435), anche qui incluso anco a insu icien emen e di uso (più ecen e) dū inys jaun e mins
[ e minas naujada as] (174). Successi amen e essi engono u ilizza i e nei es i sia o iginalalo lingua sc i u i,
sia e iniuose, ecc.: Piemē am, inizi ikai e minologiskajā leksikā bija sas opami s a l i k eņ e mini9, ku us
da ināja kā ek i alen us k ie u alod de issa ie no.. (G abis 2006b: 258); Salik ie e mini dalāmi salik eņ e minos
(kas i ien ā da e mini) un ā dkop e minos (Skujiņa 2002: 2627); La īņu un daļēji g ieķu aloda eu opei
au ām de usi non solo i kni nome celmu (例如, elek , kombin, ae o), ma anche g ama 7 Tu ė ų bū i
iniciālsalik enis. Tu a ia non è un'uni à del mic osis ema di s udio, in quan o non dispone della sc knies di s udio
(VPSV 2007: 157).
8 Do ebbe esse e s upinājumsalik enis. Ques o anche non è un'uni à del mic osis ema di s udio, in quan o non
dispone del adice sios di s udio, inol e, ques o indica de inizione e no a, che ca a e is ico schnekamaja
linguaggio (VPSV 2007: 377378). 9 Qui e successi amen e, do e non indica o di e samen e, e in a R. K.
130 Regina K ašy ė | Li u ians e la ians linguų e minų su šaknimi ikas
| e min- mik osis ema
e minelemen u (例如, ācija, -i ikācija, -a o [s], -o [s]) (D ezens 2002: 20). Randasi
e nuo i dū inių, in che non inse i ebbe nei diziona i: Tādēļ isd īzākajā laikā
nepieciešams.. izs ādā me odiska aks u a ma e iālus, ku i node ē u
isiem, ku i iesais ī i nella p ak iskajā e m i n a d ē
(Bal iņš 2006: 78).
Di ingų ien isinių e minų su pa lan aia adinni Li uanei on i in u o
o a o qua o dici, e la ių en ise e (iji co ispondmenis e mian is
e minų a osenos adicija lie u ių i la ių kalba ž . 1 abelę; non
alu a o l'a eggiamen o a ogni conc e ų e miną e e minų papele ija
nonché le lo o equenze).
Tabella 1. Vien isinių šaknies e minų mik osis ema
e minog a ija Lie u ių kalba La ių kalba Lie u ių kalba
La ių kalba e minas e mins apakš e mins e minija
blakus e mins e minologija e minoloģija
de iskop e mins e minog a ija e minija hib īd e mins
e minologiaizēšanās jaun e mins e minologiza imas
e minoloģizācija salik eņ e mins e mininimas
e minēšana ā dkop e mins de e miniza imas
de e minoloģizācija i s e mins e e miniza imas
e e minoloģizācija e minācija ans e miniza imas
e minoidas e minoīds
ede e minoloģizācija e mino y a
e minologas e minologs e minynas
e minog ā s e minoloģisms
e minzinā ne e min ade
[ e minų elemen as]10 e minelemen s k azi e minas k azi e mins
e minēma
10 La ians lingua sudu inį e miną co isponden e compos o e mine di lingue li uanee in ien isinių
bend ą im į non calciuojamas (plg. kalbamojo e mino a i ikmuo S. Keinio ecenzijoje (2005: 264) sudė inė
e mino dalis). Al ų la ių e minų a i ikmenys nesu ašy i, pe ché se ali e u ilizza i lie u ių kalboje ques o
non ien isiniai e miniini.
131Te minologia | 2013 | 20
L'assunzione dei e mini ien isini della lingua la ia ge okai maggio e, quindi
daugiau a i ikmenų lie u ių kalboje ne u inčių e minų, o iš lie u iškų
esama e minì solo e minija, e mino y a e e minynas non ha
co ispondmenų la ių kalbos e minų sis emoje. Išnag ina o e dei e mini
della lingua li uana con lingua mąja šaknimi im yje o a o uno dū inys
( e mino y a), u i gli al i p iešdėlių i a p iesagų ediniai (išsky us pi minį
e minas /). Nel linguaggio le onio p e an ja dū inie (dieci di u i gli
ien isinių e minų a e modo sudū imo). SUDTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI
TERMINLie u ių KTŽ compos o di e mini, cos i ui i da dėmenă con šaknimi
e min-, non o a, nondimeno nei es i di lo o esama a i (apiò ques o ž .
ul e io men e), e a 200 MTŽ incluse e mini, di cui uno dei dėmenä sa ebbe
con pa lamąja šak nimi, è cinquan a e. Si a a di di e se composizione
e mini, pe ché ques a spagnie e da lei da inius pada y ų as a sia dei
p incipali, sia dei la e u ini dėmen. Te mini il cui p incipale dememen o è elen e
del mic osis emo pa lamòsio, ad esempio sono singoli e mini o nomi delle
specie e minija: d ižodžiai opisomasis e mas (65), hyb idinis e mas (67),
me a o inis e mas (68), ne eik inis e mas (69), specieinis e mas (69),
compoundis e mas (70), a pmokslinis e mas (72), ien isinis e mas (7),
gimininis e mas (75), liaudies e minija (754), ižodžiai comun asis mokslo
e minas (66), p op io lingua e minas (70). Al e, non e miną specie,
seman ica composi i e mini di esama anche: d ižodžiai e mine o ma (76),
e mine pa ikimumas (77), e mine con enu o (78), ke u žo džiai aiškinamasis
e ziamasis e minų žodynas (81), abėcėlinė e minų žodyno sanda a (82),
lizdinė e minų žodyno sanda a (82). Esis a e più spesso plu iscala us ojamų
delle adici pa lamosios e min: e minų a kyba (80), eks inė e minų
a kyba (80), e minų žodyno lizdas (82), e minų žodyno sanda a (82). Šalu inis
dėmuo, . y. pažyminys può esse e pa lamosios šaknies a) būd a dis, b)
daik a a džio uni àaskai os kelmininkas o c) daik a a džio plu iskai os
kilmininkas. Più spesso sono d iodzodžiai e mini e essi includ i in p incipali
dėmenų (gimininių e minų) lizdus, pu ché ali ocodyne dis ingue e: a)
e mininis an onimas (12), e mininė leksika, e mininis žodynas (39), e mininė
eikšmė (53); b) o ma e mine (76), a icolo e mine (78); c) e mine s anda d
(80), e mine diziona io (80), e mini equisi i (79). Inciden almen e, ai colla e ni
possono anda e sia le pa ole p ima ie, come in p ima di ques o menziona i
esempi, sia da iniai, eg.: e minizia o e bo (90), e minologijas mokykla (77),
e minologinė kompe encija (77). Nei es i as a
138 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi
| e min- mik osis ema
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
ASLKTŽ 2008: Bui ydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis più impo an i della le e a u a e kalbo y os e minų
žodynėlis, Vilnius: Vilniaus kolegija.
Aukso iū ė A. 2011: Te minologijos komisijos (19211926) a i i à sgua do. Te minologia 18, 8091. Baldunčiks J.
2008: La iešu alodniecības e minoloģijas a īs ība 19. gadsim ā. Valodniecības aks i 2, Rīga: La ijas
Zinā ņu akadēmija, 2335.
Bal iņš M. 2006: La iešu e minoloģijas a īs ība: man ojums, p oblēmas un pe spek ī as. Valodniecības
aks i, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 7279. Blinkena A. 1997: A ieksme agains s eš ā diem la iešu
li e ā ās alodas ēs u ē. Sa ai alodai. La ijas Zinā ņu akadēmijas goda loceklim Rūdol am G abim el ī s
piemiņas k ājums, Rīga: La ijas Zinā ņu
Akadēmijas Vēs is, 8396.
DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Šeš as ( e zia io ele onico) edizione, a s. ed. S. Keinys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Sep in a, e i ica a e comple a a edizione, a s. ed. S. Kei
nys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
D ezens E. 2002: Zinā nικές un ehnικές e minoloģijas in e nacionalizācija. Vēs u e, a uale condizione un
pespek ī as. Saīsinā s un ulko s izde ums, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. D o inas V. 2002: A lie u iški
leksikologijos e mininai? L'uomo e la pa ola 1, 1821. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos
me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
G abis R. 2006a: Pa la ino e minologia s iluppo un izs ādi. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s,
221229.
G abis R. 2006b: Zinā nικές e minoloģijas izs āde un e minoloģijas ā dnīcu eidošana. Da bu izlase,
Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 252259.
Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus
uni e si ys publykla. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Daba inė
lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai:
no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas,
Kaunas: Š iesa. K ašy ė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas ādījis au o u
kolek ī s Valen ī nas Skujiņas adībā. Te minologia 15, 242248. Laua A. 1981: La iešu leksikoloģija. O s,
supplemen a o izde ums, Rīga: Z aigzne. Lybe is A. 2009: Ve bi sel ankos p oblema Daba inės lie u ių kalbos žodyne.
Teo ia e p a ica della lessicog a ia, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 5665. LK 1995: Ba auskai ė J. i k . In lingua
Li uania 1. Lessicologia, one ica, accen ologia, diale ologia, sc i yba, Vil nius: Mokslo e encyclopedijų publykla.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 2008: Lie u ių
kalbos enciklopedija. 2esima edizione i is a e comple a a, Vilnius: Mokslo i enciklo pedijų publybos
ins i u as.
LKTŽ 2008: Gai eny ėBu le J., Keinys S., No eikai ė A. Lie u os kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900
2005 m. bibliog a ijas odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX,
19412002), ele onico a ian e, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 www.lki.l .
LLV 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1.8. sēj., Rīga: Zinā ne. LRST 1990: P incipi e me odi di
Te minologia. Li uania RST 111590 (ISO 70487), Vilnius. LVV 2006: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MTŽ
2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Skujiņa V. 2002:
La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi. O ais, labo ais un papildinā ais izde ums, Rīga:
La iešu alodas ins i ū s.
SV 2008: S eš ā du ā dnīca, Rīga: A o s.
Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is.
TŽ 2013: In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. VPSV 2007: Valodniecības pama e minu
skaid ojošā ā dnīca. Sas . au . in. V. Skujiņas ad., Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, Vals s alodas
aģen ū a.

139Te minologia | 2013 | 20
THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMIN-
L'obie i o della ice ca è di s abili e le somiglianze e di e enze di om he main
me alanguage o Li huanian and La ian e minology using analy ic desc ip i e and
compa a i e me hods. The compa ison o e ms c ea ed wi h he oo e min- aken
publica ions o Li huanian and La ian lexicog aphy and e minog aphy as well as
a ious wo ks on e minology science pe me e di conclude e che he oo e minis
de i a ionally p oduc i e and easily usable o he c ea ion o e ms bo h in
Li huanian and La ian.
When compa ing Li huanian and La ian e ms ew aspec s, i s o all e minological
meanings and equi alen names o concep s we e aken in o conside a ion. A pa o
Li huanian and La ian e ms a e simila , some o hem only look simila om he i s
sigh ( o ins ance, e minologija and e minoloģija). I is di icul o es ablish he
au ho ship o pa icula e ms, hough some imes i s possible. The e we e hi een
onewo d e ms wi h he oo e min ound in Li huanian sou ces and wen y se en in
La ian sou ces. Since he sample o La ian e ms is bigge he numbe o La ian e ms
which do no ha e equi alen s in Li huanian is la ge as well and he e a e only h ee
Li huanian e ms e minija, e mino y a and e minynas do no ha e equi alen s in
e minological sys em o he La ian language. The e was one compound ( e mino y a)
wi h he oo e minin he Li huanian sample. O he e ms we e p e ixal and/o su ixal
de i a i es (excep o unde lying e mas ( e m)). In he La ian language, di e en ly om
Li huanian, compounds p e ail ( en e ms in his sample we e compounds). The e we e
i y h ee complex e ms ound in Li huanian dic iona ies and six een in La ian. I is
no iceable ha ce ain e m o ma ion pa e ns p e ail: he e a e complex e ms wi h
subo dina ed componen in geni i e case (in singula o plu al) in bo h La ian and
Li huanian. In La ian, di e en emen e om Li huanian, he e was only one e m made
wi h and adjec i e wi h he oo e min- (i is easie o make an adjec i e om he
de i a i e e minoloģija).
The mic osys em o he oo e minis qui e de eloped in bo h Li huanian and La ian and
can be elabo a ed u he , because he e a e possibili ies o c ea e new e ms.
Pa icola men e p oduc i e way o e m c ea ion is he o ma ion o complex e ms and
in La ian he c ea ion o onewo d e ms is also common because o he
endency o make compounds.
Rice u a 20131111
Regina K ašy ė
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai
E. pos a: k [email p o ec ed]