Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi „termin-“ mikrosistema

123Te minologia | 2013 | 20 Lie u ių i la ių kalbų e minų con šaknimi e minmik osis ema REGINA KVAŠYTĖ Šiaulių uni e si e as ESMINIAI VODŽIAI: e mini della lingua li e ian, la ians language e ms, da iniai, ien isiniai e minai, sudė iniai e minai, e minų a osena ĮVADINS PASTABOS Te minologia come ama della scienza, inizia a a plė o is XX a. e zike i ame decenničiais, i enu ina ela i amen e nuo a, quindi in mol e lingue, a lo o Li uanee e la is e, semp e espandia o e pe eziona o appa a o scien i ico. Ogge o dell'a icolo con chicni e minsuda y i e mini dei lingui Li uani e la ians. Obie i o dello s udio s abili e le e minologie dei due bal lingue me akalba simili udini e di e enze. A al ine ende e a solle a e i seguen i compi i: 1) accoglie e la più g ande possibile im di di e si e mini adice colloquio; 2) isnaglina e e mini sanda à e seman ica; 3) agg endi e e mini di lingue Li uanee e la is e; 4) secondo le possibili à chia i e l'eme genza di de e mina i e mini, le lo o di usione e a osenes endenze. Lo s udio esegui o pasi elk i anali ico desc amma i o e g e inamasse me odi, e e mini accol i dalle p incipali due lingue lessicog a ia, e minog a ia e enciclopediche pubblicazioni (Lie u ių kalbos žodynas (LKDLŽ), Daba inės lie u ių kalbos žodynas (KKŽ), Lie u ių kalbos encopedija (LKE), Kalbo y os e minų žodynas (KTŽ), Mokomasis e minologijos žodynas (ŽMT); La iešu li e ā ās alodas ā dnīca (LLVV), La iešu alodas ā dnīca (LVV), Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca (VPSV)), nonché lie u ių i la ių kalbi ninkų i e minologų (Janinos Ba auskai ės, Vincen o D o ino, Kazimie o Gai enio, E aldos Jakai ienės, Angelės Kaulakienės, S asio Keinio, Jono Klima ičiaus, An ano Lybe io, S asio Ska dkio, Šalka P kio; Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Ju io Baldunčiko (Ju is Baldunčiks), Ma io Bal inio (Mā is Bal iņš), E nes o D ezeno (E nes s D ezens), Rū dol o G abio (Rūdol s G abis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valen inos Sku jinios (Valen īna Skujiņa)) del la o o scien i ico. 124 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema SVOKA TERMINAS E JO KORRELIATAI LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Su šaknimi e min- suda y os mik osis emos pag indas – iš lo ynų kal bos kilęs e mas [la . e minus iba, siena], come de inieciu a In e nazionali pa ole di dizodyne (TŽŽ), ha di un o ale 3 signi ica i, di cui l'obie i o di ice ca co esponde quella p ima. Ques o o odis o combininys di pa ole, p ecisamen e denichian e qualche a e, scienza, ecnica e k . s i as concep ą (TŽŽ 2013: 811). Nella lingue li uanee TŽŽ anco a incluse le pa ole adici pa lamosios e minija, e minologija e e minologizzazione, . i. pa ola del i imas e men (plačiau su ques o s . ul e io men e). Un simile app occio a ques o p es i o e in linguaggio la io: in e nazionali di pa ole dizodyne (SV) e mine chiama o e odis o combininys di pa ole, che esp ima un ce o a e, scienza o ecnica ambi o conce o [ ā ds ai ā dkopa, kas iz eic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinā nes, ehnikas noza ē u. c.]1 (SV 2008: 911). Nella SV, ol e alla pa ola p incipale, inclusi anco a due due signi icmamen e della s essa sca ena daik a a dzii. Ques o e minog a ija [ e minog a ija] come 1. ling . sis ema izazione dei e mini e pubblicazione in diziona i, biule eni; 2. ling . e mì dizionì u o e e minologia [ e mi nologija] 1. ling . un insieme di e mini di una de e mina a lingua; anche l'insieme di de e mina a singola ma e ia e mini; 2. s ilo y os, s udian e e minus, anche būd a dis e minologisks [ e minologinis] consięs con e minologia, le è ca a e is ico (SV 2008: 911). Ki uose Li uanee e la is e lessicog a ie e e minog a ie on i, anche nella linguis ica e e minologica le e a u a, o mulazioni del e mine di e isce legge men e. DLKŽ pubblica che la pa ola e mine ha 3 signi ica i, di cui solo il p imo signi ica o co isponde all'ogge o di ice ca: l. ling . p ecisamen e qualche scienza, ecnica, a e, eligione o al a a ea conce o, il e mine o le pa ole uninys (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Taip de iniè ziama e LKŽ: l. ling . esa amen e qualche scienza, ecnica, a e conce o cosa deno ian e pa ola o combininys (LKŽe). Išnag inėjus lie u ių leksikog a ijos on i si ede che in DLKŽ, be p eceden emen e discusso p imo e mine del e mine, inclusi da iniai e minija ling . e mì isuma, e minologia ling . 1. scienza dei e mini; 2. c . e minija e e minologas, ė e mino logijos specialis (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Gli s essi daik a a džiai, cui e signi ica i i de inizioni comple amen e coincidono, inclusi in LKŽ. LKŽ o as Da būd a dis e mininis, a en e 3 signi ica i, dei quali p ime 1 Tu e ci a i da la ių šal inių (dažniausiai ipo a e lauž iniuose skliaus uose), anche e mini, pu ché non indica a al imen i, in lingua Li uania adu e dell'a icolo au o ės. 125Te minologija | 2013 | 20 due lega e al mic osis ema pa lan e: 1. dipenden e dalla e mine; 2. bū dingas e minui (LKŽe) (būd a dis usa o nei e mini composi i i su ques o c. ul e io men e) e e azionimažodžiai: e minin i e minologizio i, su e minin i pa e s i e mine, e minologizia i panaudi i e minijai uni ài nepa enka, pe ché emiamasi adizione e minis conside a i (LKŽe). Pas a ieji į nag inėjamos mik osis emos im į kaip a ski i leksiniai daik a a džius. LKE, ol e già se ojo e mini, o a o e mine e minologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553; conside ando a speci ica dell'enciclopedia i è pu e anche il nome della pubblicazione Te minologija). Nel diziona io della lingua le onese LLVV dis in e due del e mine e mins signi icazioni, di cui la p ima de ini a come pa ola oppu e combinazione di pa ole, che deno a un ce o conce o (pa yčiausiai, amme kel je scienza, ecniche, a e se o e) e ha signi ica o specializza o, a ose nos s i į (LLVV 72, 1991: 507). Abcėlės o dine in LLVV, anche in LVV inse i e anco a e šaknies e mindaik a a džių ediniai e minologia e a ski ai ipo a e mas iškosios e mo e iškosios giminės ac o ų pa adinimai e minologs, e minoloģe, anche già mencionado būd a dis e minoloģisks) (LLVV 72, 1991: 50; LVV 2006: 1091). Lessikologė E. Jakai ienė so olinea che i e mini appa engono a un s a o di lessico speciale e […]y a conce i, us ojamų nei colloqui di de e mina a a ea di a i i à delle pe sone, nomi[…] (Jakai ienė 2010: 182) (plg. ci a a au o e in p ecedenza esplici a a eginì: Te mininė leksika, o semplicemen e e mini, sono pa ole che nominano un conce o scien i ico p ecisamen e de ini o e che si usano in qualsiasi linguaggio scien i ico[…]J (Jakai ien nosė 1980: 70)). Leksiką s udiinėjusi J. Ba auskai ė sos iene che i e mini sono žodžiai (gali esse e e junginiai <...>), p ecisamen e pasakan ys mokslo, echnikos, a e conce oą (LK 1995: 48). Come già è s a o cons a a o, nel linguaggio li auo il e bo e minos ha e signi ica i, di cui solo una appa iene e minologijos s ičiai (an a logikos są okai, ečia laiko a ka pai pa adin i), e nel linguaggio la ių dalla pa e mul ia eikšmiškumo aiu a a e i a e il e bo e miņš, cui adi nama laiko a ka pa. La ians leksikologė A. Laua de inisce e mà come pa ola, denominando in uno de e mina o conce o scien i ico, che uno e la s essa signi icazione man enga sia in qualsiasi con es o di pa icola e campo scien i ico, sia be kon es o [ e mins i ā ds, kas apzīmē s ing i kādas no eik u zinā nes jēdzie nu un kas un o pašu nozīmi gan jebku ā no eik as zinā nes noza ē gan a ī ā pus kon eks a] (Laua 138:1913). nelle on i della e minog a ia della lingua Li ua ia, sop a u o KTŽ, si indica che il e mine ques o žodis o pas o us combininys di pa ole, al quale inse ijama speciali scienza, ecnica, a e o al e s e e della i a pubblica Regina K ašy ė | 126 Te mini di Li uania e la ių lingue con šaknimi są oka a ba daik as (KTŽ 1990: 210; anche | e min- mik osis ema ASLKTŽ 2008: 112). Te mi no de ini ici si o a e in al e e miniją isuojanciose on i, pa y example, LKE si sc i e che e minai ( a ojama plu iskai a) ques o mokslo, echnikos, a e concep ų pa adinimai (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553). Palyginimui si può menziona e che nella so ie ica encyclopedia 1983 m. inclusa S. Keinio su o mula a de inizione del e mine, pe sp in di a dei suoi a icoli in kinyje: Žodis o pas o us a ibu inis pa ole combininys, a en e mol o api b ėž ą signi ica o in un ce o campo di a i i à delle pe sone. Il suo scopo pa a din i qualsiasi campo i conce i come memb i di un ce o sis ema […]... (Keinys 2005: 229). Nelle pubblicazioni scien i iche dedica e alle domande di e minologia è anche o a a non una de inizione, ad esempio, iloso o e e minologo S. Šal kauskis a e mò che è žod, eiškiąs są oką, posiadającą speciaali signi ica i якому no semu dalyku znanos i (Šalkauskis 1991: 15). O a in igo e s anda d della Repubblica Li uana indica che il e mine chiama o žodis o pa ole di combininys, usa o a conce i innomb a i (LRST 111590: 11), e K. Gai enis en a izza che il e mine ne qualche pa icola e pa ola o pas o us combininys di pa ole, ma inn a dijamasis uni à linguis ica, il cui con enu o i ela a de inizione della signi icanza e minica2 (Gai enis 2002 13). Vale anche la pena menziona e, che nei linguaggi li uanici sinonimicamen e può esse e a o jamas sa akilmis e mis į a das. Menziona o egli nel 1924 nel i olo del diziona io e minų Į a dai, o e minai, acce a e Te minologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), sebbene il e mine pa lan e non sia l'ogge o di ques o s udio (nė a egli e di uli ęs nella a uale e minijoje). Ra amen e e a ojamo e mine au o ys ė a ibui a alla Commissione Te minologica, a i e dal 1921 al 1926 m. (pla čiau z . Aukso iū ė 2011), seg e a io An anui Vi eliūnui, che, come già è s a o menziona o, così chiamò il 1924 m. cos i ui a o e minų žodynėlį (Klima ičius 2005: 248). Cos a uisce che nella con empo anea delle lingue li uane <...> quasi p apuolė e buon A. Vi eliūno (?) e minas į a das (: į a dy i) ( is dėl o a o as užsienio lie u ių e minog a ų B. S undžios, P. Mažeikos; V. Vin a o ne į a do y a) <...> (Klima ičius 2005: 261). so o il nome Tokio in Canado è usci o e e minų žodynas Jū iniai į a dai: umpas angliškai lie u iškas žodynas B onys S undžia /. To on as: Jū inės knygos ondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Co e, esaminando lessicologia e mini niją, V. D o inas in enzione di in odu e ques o e mine la alu a come nesuccessą P. Ska 2 O a più p ecisamen e sa ebbe usa e il e mine de ini i, plg. Su legge dei e mini del Banco della Repubblica Li uana nas J. Ruslie ulie u dic ionas, Kaunas: Spindulys] conosciu a e non poche a o a (S. Šalkauskio e k .) de ini i (Klima ičius 2005: 248). (2003 m. g uodžio 23 d. N . IX1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 321 [Ba o 127Te minologija | 2013 | 20 džio en amen o (plg. P anas Ska džius menziona oje lib o3 en i dici due e mini in e nazionali lexicologiji hanno p esen a o lie u iškus a i ikmenis (Ska džius, 1975, 1998). Jų (ish aniau žinomų a p op io pa ies suku ų) des ino d ejopas. Vieni Li u iški co ispondmenys sono in e nazionali g e ybės <...>, al i a osenoje nep igijo, come an ai, senybėa chaizmas, miš ūnas, miš uolis hib idas, į a das e minas (D o inas 2002: 19 (plg. eminas 3b (lo . 20) e minus iba), p ecisi della quale scienza, ecnica o a e sono cos segno; į a das (Ska džius 1973: 61)). La ians pa lo y os e minų a si adimen o e di li imą la ians kalboje y inė jęs J. Baldunčikas s abilì, che pe la p ima ol a la pa ola e mins pa a o as 1871 m. po e a a e e in luenza in e nazionale di li usio e minus echnikus a osena. O la pa ola e minologia pe la p ima ol a egis a o 1880 m. esleis a me Gus a o B ažės (Gus a s B aže) okiečiųla ių žodyne. Šiek an o più a di 1886 m. Jūlijis D a niekas (Jūlijs D a nieks) in e nazionali dic ione di pa ole de inì scien i ica conce o e minologiaja, che più ampia inizia a a o i no an 'anni a (Baldunčiks 2008: 3233). C'e a a i ban dymus de ini e e mini, ad esempio, e minologo di o igine le ia E. D ezenas ha a e ma o che sono ques i nomi che esp imiano un ce o conce o (D ezens 2002: 7), men e R. G abis lo chiama a pa ole, con enen i igo osamen e limi a a e de ini a con enu o (G abis 2006a: 221). L'opinione che p e ale nell'a uale eo ia e minolo gija della lingua la ia su o mula a V. Skujinios monog a ijoje: e minos è e minacijos4 uni à pa ola o e minologico compoinys di pa ole , che in un de e mina o sis ema di e mini dell'a ea scien i ica esp ime (pa denda e segna) un ce o conce o scien i ico [ e mins i e mini nācijas ienība ā ds aioloģiska e min zinā kopa , kas a iecīgās noza es e minologic (nosauc un no eik u) jēdzienie iz e nu] (Skujiņa: 2002 9). Aiškinamaje la ių kalbo y os e minų žodyne VPSV e mine de ini o iene così: speci ica em ica, speciale s e a conce o e bale desc ū ione pa ola o combininio di pa ole, che es eiškia (pa edeno e ma chi) una ce a co isponden e s e a conce o come su dė inę s e a conce o pa e del sis ema [konk ē as jomas, speciālā jēdziena ā disks ā ds apzīmējums eskopa, kas nozic (nosauc un apzīmējums) jomas (noza es) iz e no eik u jēguenu kā noza jēdzienu a iecīgās sis ēmas sas ā daļu..] (VPSV 2007: 399400). 3 P. Ska džius. Lie u iški a p au inių žodžių a i ikmenys, Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as, 1973 (V. D o ino s aipsnyje 1975) (P. Ska džius. Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1998, 427507). 4 Toks e minus pa liamo lie u ians non ojamo, in ci a o semplicemen e pe eik s la ians lingua pa ola. 128 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šakniai | e min- mik osis ema Isiciškinus del conce o e mas samp a ą e suo ko elia us, ul e io men e šaknies e min- da inių (i ien isinių, i sudė inių e minų) ieško a lie u ių i la ių e minų žodynuose i moksliniuose eks uose. VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ o a e e con la adice e minsuda y i e mini della lingua li uana: e minas, e minija, e minologija (Ž 1990: 210; anche ASLKT 2008, 62) 11 o de e minazione del e mine e minologico speciale MTŽ include e e izdēs y i abėcėkai lizdine o uoni ien isiniai e minini (che di lo o hanno non po po po un ampio e miną un al o capi olo dell'a icolo): e miniz (75), (75), (57), ide miniza imas, e miniza imas, e minog a ija (77), e minologija (837) e ans e iza imas. Nell'a uale pa liamo Li uaniano e minus e minog a ija, e minizzazione, ans e minizzazione, de e minizzazione5, come sos iene lo s esso au o e, 1970 m. udenį pa si ežęs da Kije o espala ino J. Klima ičius (2005: 249) (plg. Te minų leksikog a ija e minog a ija (16) im a a o i neseniai, ma uni e so inai. By he way, e minus e minog a ija, e minizzazione, ans e minizzazione, de e minizzazione 1970 m. udenį pa ežiau da Kije o (Ковалик 1970: 14). Un al o signi ica o della e minog a ia e minų a e mino logijos is o iog a ija (16) nella e minologia li uanea nežinoma, manding, ydinga (Klima ičius 2005: 249)). Occo e no a e che MTŽ è g azie i e di u i i e mini inclusi in esso co ispondmen i la iški, u a ia in lo o in ques o a icolo non k epiama a enzione, pe ché non u i essi hanno a osenes adizioni la ių e minologijoje, alcuni che solo adu e, ad nebū ų ko ek iška laiky i ių sa a ankiškais la e minijos iene ais. Nei es i della lingua Li uania be già incluk i in diziona i anco a iusci o o a e e minus e minologiza imas, e minoid, e minynas, e mino y a e k azi e minas. dicodyne e mino y os la ians VPSV abėcėlės o dine da a dieci ien isinių kalbamosios šaknies e minų: e minelemen s [ e minino elemen o]6 (397), e minēma [ e minema] (397), e minēšana [ e mininimas] (398), e minog a ija [ e minog a ija] (398),98 e minog a s [ e minog a as] (398), e minologs [ e minologas] (398), e minologija [ e minologija] (398), si na, e minologizācija [ e minologiza ion] (398), e mins nonimiškai a ojami eiksmo i jo ezul a o pa adinimai e minoloģizēša- 5 Te minai su p iesaga -acija sinonimiški į MTŽ į auk iems e minams su p iesaga -a imas. 6 Minė as e minas oliau ci uo oje ecenzijoje e s as kaip sudė inė e mino dalis (Keinys 2005: 264). 129Te minologia | 2013 | 20 [ e minas] (399), e minzinā ne [ e minų mokslas] (401). Dal u o dicodyne VPSV o a o en ise e uno pa lamosios eminės g upės ien isinis e minas (apie ques a šaknies e minus anche ž . Te minologijoje pubblica a dizionno ecenzijoje (K ašy ė 2008: 244245)). Da pa e ques o sie ina con la ians lingua sa ybe pa ole combinini ( e minijoje essi co ispond ebbe o composi i i e mi nus) keis i dū iniais, . y. pa e s i ien isiniais e mini. Šį la ių kalbos b uožą, p i aiky ą e minijai, sc i endo su V. Skujinios monog a iją, è akcen a ęs e S. Keinys: Skai an knygą, susida ė įspūdis, che pe quan o igua da la kalbinė sanda os la ių e minija ko ge o nemažai di e isce dal lie u ių e minija. Dalis la ians e minų appa e benokai complicingo e e es aiškos, i lo o disco so pa ole dei junginiai (sudė iniai e minai) legg okai cambia i dū iniais. Non un caso ali du ianili nel linguaggio li uano sa ebbe semplicemen e impossibili, che e, pe esempio, e mini della s essa e minologia de iskop e mins b ūkš nelinis (con b ūkšneliu sc i o) e minos, hib īd e mins hib idinis e m nas, inicialsalik enis7 san umpa, saln e mins u inis e mas, s upinajumsalik enis8 s suduk inis e minodis, umpka inis, žnea ība e minda imas s o, e m e mi e in e minēšana, da e myba, e minelemen s ėėėė inėė k ė, e mi e e minis Tali p op ie polinkie la ians e minija sa à simileότερη a okiečių, e non a più p ossima sių giminačių lie u ių e miniją (Keinys 2005: 263264). Alcuni dei ci a i suddu ini e mini sono inclusi e nella VPSV: de iskop e mins (81), hib īd e mins (140), salik eņ e mins (339), e minelemen s (397), ā dkop e mins (435), anche qui incluso anco a insu icien emen e di uso (più ecen e) dū inys jaun e mins [ e minas naujada as] (174). Successi amen e essi engono u ilizza i e nei es i sia o iginalalo lingua sc i u i, sia e iniuose, ecc.: Piemē am, inizi ikai e minologiskajā leksikā bija sas opami s a l i k eņ e mini9, ku us da ināja kā ek i alen us k ie u alod de issa ie no.. (G abis 2006b: 258); Salik ie e mini dalāmi salik eņ e minos (kas i ien ā da e mini) un ā dkop e minos (Skujiņa 2002: 2627); La īņu un daļēji g ieķu aloda eu opei au ām de usi non solo i kni nome celmu (例如, elek , kombin, ae o), ma anche g ama 7 Tu ė ų bū i iniciālsalik enis. Tu a ia non è un'uni à del mic osis ema di s udio, in quan o non dispone della sc knies di s udio (VPSV 2007: 157). 8 Do ebbe esse e s upinājumsalik enis. Ques o anche non è un'uni à del mic osis ema di s udio, in quan o non dispone del adice sios di s udio, inol e, ques o indica de inizione e no a, che ca a e is ico schnekamaja linguaggio (VPSV 2007: 377378). 9 Qui e successi amen e, do e non indica o di e samen e, e in a R. K. 130 Regina K ašy ė | Li u ians e la ians linguų e minų su šaknimi ikas | e min- mik osis ema e minelemen u (例如, ācija, -i ikācija, -a o [s], -o [s]) (D ezens 2002: 20). Randasi e nuo i dū inių, in che non inse i ebbe nei diziona i: Tādēļ isd īzākajā laikā nepieciešams.. izs ādā me odiska aks u a ma e iālus, ku i node ē u isiem, ku i iesais ī i nella p ak iskajā e m i n a d ē (Bal iņš 2006: 78). Di ingų ien isinių e minų su pa lan aia adinni Li uanei on i in u o o a o qua o dici, e la ių en ise e (iji co ispondmenis e mian is e minų a osenos adicija lie u ių i la ių kalba ž . 1 abelę; non alu a o l'a eggiamen o a ogni conc e ų e miną e e minų papele ija nonché le lo o equenze). Tabella 1. Vien isinių šaknies e minų mik osis ema e minog a ija Lie u ių kalba La ių kalba Lie u ių kalba La ių kalba e minas e mins apakš e mins e minija blakus e mins e minologija e minoloģija de iskop e mins e minog a ija e minija hib īd e mins e minologiaizēšanās jaun e mins e minologiza imas e minoloģizācija salik eņ e mins e mininimas e minēšana ā dkop e mins de e miniza imas de e minoloģizācija i s e mins e e miniza imas e e minoloģizācija e minācija ans e miniza imas e minoidas e minoīds ede e minoloģizācija e mino y a e minologas e minologs e minynas e minog ā s e minoloģisms e minzinā ne e min ade [ e minų elemen as]10 e minelemen s k azi e minas k azi e mins e minēma 10 La ians lingua sudu inį e miną co isponden e compos o e mine di lingue li uanee in ien isinių bend ą im į non calciuojamas (plg. kalbamojo e mino a i ikmuo S. Keinio ecenzijoje (2005: 264) sudė inė e mino dalis). Al ų la ių e minų a i ikmenys nesu ašy i, pe ché se ali e u ilizza i lie u ių kalboje ques o non ien isiniai e miniini. 131Te minologia | 2013 | 20 L'assunzione dei e mini ien isini della lingua la ia ge okai maggio e, quindi daugiau a i ikmenų lie u ių kalboje ne u inčių e minų, o iš lie u iškų esama e minì solo e minija, e mino y a e e minynas non ha co ispondmenų la ių kalbos e minų sis emoje. Išnag ina o e dei e mini della lingua li uana con lingua mąja šaknimi im yje o a o uno dū inys ( e mino y a), u i gli al i p iešdėlių i a p iesagų ediniai (išsky us pi minį e minas /). Nel linguaggio le onio p e an ja dū inie (dieci di u i gli ien isinių e minų a e modo sudū imo). SUDTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINLie u ių KTŽ compos o di e mini, cos i ui i da dėmenă con šaknimi e min-, non o a, nondimeno nei es i di lo o esama a i (apiò ques o ž . ul e io men e), e a 200 MTŽ incluse e mini, di cui uno dei dėmenä sa ebbe con pa lamąja šak nimi, è cinquan a e. Si a a di di e se composizione e mini, pe ché ques a spagnie e da lei da inius pada y ų as a sia dei p incipali, sia dei la e u ini dėmen. Te mini il cui p incipale dememen o è elen e del mic osis emo pa lamòsio, ad esempio sono singoli e mini o nomi delle specie e minija: d ižodžiai opisomasis e mas (65), hyb idinis e mas (67), me a o inis e mas (68), ne eik inis e mas (69), specieinis e mas (69), compoundis e mas (70), a pmokslinis e mas (72), ien isinis e mas (7), gimininis e mas (75), liaudies e minija (754), ižodžiai comun asis mokslo e minas (66), p op io lingua e minas (70). Al e, non e miną specie, seman ica composi i e mini di esama anche: d ižodžiai e mine o ma (76), e mine pa ikimumas (77), e mine con enu o (78), ke u žo džiai aiškinamasis e ziamasis e minų žodynas (81), abėcėlinė e minų žodyno sanda a (82), lizdinė e minų žodyno sanda a (82). Esis a e più spesso plu iscala us ojamų delle adici pa lamosios e min: e minų a kyba (80), eks inė e minų a kyba (80), e minų žodyno lizdas (82), e minų žodyno sanda a (82). Šalu inis dėmuo, . y. pažyminys può esse e pa lamosios šaknies a) būd a dis, b) daik a a džio uni àaskai os kelmininkas o c) daik a a džio plu iskai os kilmininkas. Più spesso sono d iodzodžiai e mini e essi includ i in p incipali dėmenų (gimininių e minų) lizdus, pu ché ali ocodyne dis ingue e: a) e mininis an onimas (12), e mininė leksika, e mininis žodynas (39), e mininė eikšmė (53); b) o ma e mine (76), a icolo e mine (78); c) e mine s anda d (80), e mine diziona io (80), e mini equisi i (79). Inciden almen e, ai colla e ni possono anda e sia le pa ole p ima ie, come in p ima di ques o menziona i esempi, sia da iniai, eg.: e minizia o e bo (90), e minologijas mokykla (77), e minologinė kompe encija (77). Nei es i as a 138 Regina K ašy ė | Li u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ASLKTŽ 2008: Bui ydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis più impo an i della le e a u a e kalbo y os e minų žodynėlis, Vilnius: Vilniaus kolegija. Aukso iū ė A. 2011: Te minologijos komisijos (19211926) a i i à sgua do. Te minologia 18, 8091. Baldunčiks J. 2008: La iešu alodniecības e minoloģijas a īs ība 19. gadsim ā. Valodniecības aks i 2, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 2335. Bal iņš M. 2006: La iešu e minoloģijas a īs ība: man ojums, p oblēmas un pe spek ī as. Valodniecības aks i, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 7279. Blinkena A. 1997: A ieksme agains s eš ā diem la iešu li e ā ās alodas ēs u ē. Sa ai alodai. La ijas Zinā ņu akadēmijas goda loceklim Rūdol am G abim el ī s piemiņas k ājums, Rīga: La ijas Zinā ņu Akadēmijas Vēs is, 8396. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Šeš as ( e zia io ele onico) edizione, a s. ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Sep in a, e i ica a e comple a a edizione, a s. ed. S. Kei nys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. D ezens E. 2002: Zinā nικές un ehnικές e minoloģijas in e nacionalizācija. Vēs u e, a uale condizione un pespek ī as. Saīsinā s un ulko s izde ums, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. D o inas V. 2002: A lie u iški leksikologijos e mininai? L'uomo e la pa ola 1, 1821. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. G abis R. 2006a: Pa la ino e minologia s iluppo un izs ādi. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 221229. G abis R. 2006b: Zinā nικές e minoloģijas izs āde un e minoloģijas ā dnīcu eidošana. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 252259. Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publykla. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. K ašy ė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas ādījis au o u kolek ī s Valen ī nas Skujiņas adībā. Te minologia 15, 242248. Laua A. 1981: La iešu leksikoloģija. O s, supplemen a o izde ums, Rīga: Z aigzne. Lybe is A. 2009: Ve bi sel ankos p oblema Daba inės lie u ių kalbos žodyne. Teo ia e p a ica della lessicog a ia, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 5665. LK 1995: Ba auskai ė J. i k . In lingua Li uania 1. Lessicologia, one ica, accen ologia, diale ologia, sc i yba, Vil nius: Mokslo e encyclopedijų publykla. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. 2esima edizione i is a e comple a a, Vilnius: Mokslo i enciklo pedijų publybos ins i u as. LKTŽ 2008: Gai eny ėBu le J., Keinys S., No eikai ė A. Lie u os kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900 2005 m. bibliog a ijas odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), ele onico a ian e, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 www.lki.l . LLV 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1.8. sēj., Rīga: Zinā ne. LRST 1990: P incipi e me odi di Te minologia. Li uania RST 111590 (ISO 70487), Vilnius. LVV 2006: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MTŽ 2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Skujiņa V. 2002: La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi. O ais, labo ais un papildinā ais izde ums, Rīga: La iešu alodas ins i ū s. SV 2008: S eš ā du ā dnīca, Rīga: A o s. Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is. TŽ 2013: In e nazionali pa ole di diziona io, Vilnius: Alma li e a. VPSV 2007: Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas . au . in. V. Skujiņas ad., Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, Vals s alodas aģen ū a. 139Te minologia | 2013 | 20 THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMIN- L'obie i o della ice ca è di s abili e le somiglianze e di e enze di om he main me alanguage o Li huanian and La ian e minology using analy ic desc ip i e and compa a i e me hods. The compa ison o e ms c ea ed wi h he oo e min- aken publica ions o Li huanian and La ian lexicog aphy and e minog aphy as well as a ious wo ks on e minology science pe me e di conclude e che he oo e minis de i a ionally p oduc i e and easily usable o he c ea ion o e ms bo h in Li huanian and La ian. When compa ing Li huanian and La ian e ms ew aspec s, i s o all e minological meanings and equi alen names o concep s we e aken in o conside a ion. A pa o Li huanian and La ian e ms a e simila , some o hem only look simila om he i s sigh ( o ins ance, e minologija and e minoloģija). I is di icul o es ablish he au ho ship o pa icula e ms, hough some imes i s possible. The e we e hi een onewo d e ms wi h he oo e min ound in Li huanian sou ces and wen y se en in La ian sou ces. Since he sample o La ian e ms is bigge he numbe o La ian e ms which do no ha e equi alen s in Li huanian is la ge as well and he e a e only h ee Li huanian e ms e minija, e mino y a and e minynas do no ha e equi alen s in e minological sys em o he La ian language. The e was one compound ( e mino y a) wi h he oo e minin he Li huanian sample. O he e ms we e p e ixal and/o su ixal de i a i es (excep o unde lying e mas ( e m)). In he La ian language, di e en ly om Li huanian, compounds p e ail ( en e ms in his sample we e compounds). The e we e i y h ee complex e ms ound in Li huanian dic iona ies and six een in La ian. I is no iceable ha ce ain e m o ma ion pa e ns p e ail: he e a e complex e ms wi h subo dina ed componen in geni i e case (in singula o plu al) in bo h La ian and Li huanian. In La ian, di e en emen e om Li huanian, he e was only one e m made wi h and adjec i e wi h he oo e min- (i is easie o make an adjec i e om he de i a i e e minoloģija). The mic osys em o he oo e minis qui e de eloped in bo h Li huanian and La ian and can be elabo a ed u he , because he e a e possibili ies o c ea e new e ms. Pa icola men e p oduc i e way o e m c ea ion is he o ma ion o complex e ms and in La ian he c ea ion o onewo d e ms is also common because o he endency o make compounds. Rice u a 20131111 Regina K ašy ė Šiaulių uni e si e as P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai E. pos a: k [email p o ec ed]