Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi „termin-“ mikrosistema

123Te minologija | 2013 | 20 Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi e min- mik osis ema REGINA KVAŠYTĖ Šiaulių uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalbos e minai, la ių kalbos e minai, da iniai, ien isiniai e minai, sudė iniai e minai, e minų a osena ĮVADINĖS PASTABOS Te minologija kaip mokslo šaka, p adėjusi plė o is XX a. ečiame–ke  i ame dešim mečiais, laiky ina palygin i nauja, odėl daugelyje kalbų, a p jų lie u ių i la ių, is plečiamas i obulinamas mokslinis apa a as. S aipsnio objek as – su šaknimi e min- suda y i lie u ių i la ių kalbų e minai. Ty imo ikslas – nus a y i abiejų bal ų kalbų e minologijos me akalbos panašumus i ski umus. Šiam ikslui siek i iškel i okie už- da iniai: 1) su ink i kuo didesnę į ai ių kalbamosios šaknies e minų im į; 2) išnag inė i e minų sanda ą i seman iką; 3) sug e in i lie u ių i la ių kalbų e minus; 4) pagal galimybes išsiaiškin i am ik ų e minų a si adimą, jų papli imo i a osenos endencijas. Ty imui a lik i pasi elk i anali inis ap ašomasis i g e inamasis me odai, o e minai ink i iš pag indinių abiejų kalbų leksikog a ijos, e minog a ijos i enciklopedinių leidinių (Lie u ių kalbos žodynas (LKŽ), Daba inės lie u ių kalbos žodynas (DLKŽ), Lie u ių kalbos enciklopedija (LKE), Kalbo y os e minų žodynas (KTŽ), Mokomasis e minologijos žodynėlis (MTŽ); La iešu li e ā ās alo- das ā dnīca (LLVV), La iešu alodas ā dnīca (LVV), Valodniecības pa- ma e minu skaid ojošā ā dnīca (VPSV)), aip pa lie u ių i la ių kalbi ninkų i e minologų (Janinos Ba auskai ės, Vincen o D o ino, Kazimie o Gai enio, E aldos Jakai ienės, Angelės Kaulakienės, S asio Keinio, Jono Klima ičiaus, An ano Lybe io, P ano Ska džiaus, S asio Šalkauskio; Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Ju io Baldunčiko (Ju is Baldunčiks), Ma io Bal inio (Mā is Bal iņš), E nes o D ezeno (E nes s D ezens), Rū dol o G abio (Rūdol s G abis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valen inos Sku jinios (Valen īna Skujiņa)) mokslo da bų. 124 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema SĄVOKA TERMINAS IR JO KORELIATAI LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Su šaknimi e min- suda y os mik osis emos pag indas – iš lo ynų kal bos kilęs e minas [lo . e minus – iba, siena], kaip apib ėžiama Ta p au- inių žodžių žodyne (TŽŽ), u i iš iso 3 eikšmes, iš ku ių y imo objek ą a i inka pi moji. Tai „žodis a ba žodžių junginys, iksliai eiškian is ku ią no s meno, mokslo, echnikos i k . s i ies są oką“ (TŽŽ 2013: 811). Į lie u ių kalbos TŽŽ da į auk i kalbamosios šaknies žodžiai e minija, e minologija i e minologizacija, . y. žodžio i imas e minu (plačiau apie ai ž . oliau). Panašus požiū is į šį skolinį i la ių kalboje: a p au inių žodžių žodyne (SV) e minu adinamas žodis a ba žodžių junginys, ku is iš eiškia am ik os meno, mokslo a echnikos s i ies są oką [„ ā ds ai ā dkopa, kas iz eic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinā nes, ehnikas noza ē u. c.“]1 (SV 2008: 911). Į SV, be pag indinio žodžio, į auk i da du d i eikšmiai os pačios šaknies daik a a džiai. Tai e minog ā ija [ e minog a ija] kaip „1. ling . e minų sis ema iza imas i publika imas žodynuose, biule eniuose; 2. ling . e minų žodynų isuma“ i e minoloģija [ e mi nologija] – „1. ling . am ik os kalbos e minų isuma; aip pa am ik os a ski os s i ies e minų isuma; 2. kalbo y os s i is, i ian i e minus“, aip pa būd a dis e minoloģisks [ e minologinis] „susijęs su e minologija, jai būdingas“ (SV 2008: 911). Ki uose lie u ių i la ių leksikog a ijos i e minog a ijos šal iniuose, aip pa ling is inėje i e minologinėje li e a ū oje e mino o muluo ės šiek iek ski iasi. DLKŽ skelbia, kad žodis e minas u i 3 eikšmes, iš ku ių ik pi moji eikšmė a i inka i iamąjį objek ą: „l. ling . iksliai ku ią no s mokslo, echnikos, meno, eligijos a ki os s i ies są oką eiškian is žodis a žodžių junginys“ (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Taip apib ė žiama i LKŽ: „l. ling . iksliai ku ią no s mokslo, echnikos, meno są o ką eiškian is žodis a junginys“ (LKŽe). Išnag inėjus lie u ių leksikog a ijos šal inius ma y i, kad į DLKŽ, be anksčiau ap a o pi minio žodžio e minas, į auk i da iniai e minija „ling . e minų isuma“, e minologija „ling . 1. e minų mokslas; 2. ž . e minija“ i e minologas, ė „ e mino logijos specialis as“ (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Tie pa ys daik a a  džiai, ku ių i eikšmių apib ėžimai isiškai su ampa, į auk i į LKŽ. Da LKŽ as as būd a dis e mininis, u in is 3 eikšmes, iš ku ių pi mosios 1 Visos ci a os iš la ių šal inių (dažniausiai pa eik os lauž iniuose skliaus uose), aip pa e minai, jeigu ne nu ody a ki aip, į lie u ių kalbą iš e s i s aipsnio au o ės. 125Te minologija | 2013 | 20 d i susijusios su kalbamąja mik osis ema: „1. e minijai p iklausan is; 2. bū dingas e minui“ (LKŽe) (būd a dis a ojamas sudė iniuose e minuose – apie ai ž . oliau) i ys eiksmažodžiai: e minin i „ e minologizuo i“, su e minin i „pa e s i e minu“, e minologizuo i „panaudo i e minijai“ (LKŽe). Pas a ieji į nag inėjamos mik osis emos im į kaip a ski i leksiniai iene ai nepa enka, nes emiamasi adicija e minais laiky i daik a a džius. LKE, be jau ap a ojo e minai, as as e minas e minologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552–553; a siž elgian į enciklopedijos speci iką en pa da i leidinio pa adinimas Te minologija). La ių kalbos žodyne LLVV išski os d i žodžio e mins eikšmės, iš ku ių pi moji apib ėž a kaip žodis a ba žodžių junginys, ku is žymi am ik ą są oką (pa yzdžiui, am ik o je mokslo, echnikos, meno s i yje) i u i specializuo ą eikšmę, a ose nos s i į (LLVV 72, 1991: 507). Abėcėlės a ka į LLVV, aip pa į LVV įdė i da ys šaknies e min- daik a a džių ediniai – e minoloģija i a  ski ai pa eik i y iškosios i mo e iškosios giminės eikėjų pa adinimai e minologs, e minoloģe, aip pa jau minė as būd a dis e minoloģisks) (LLVV 72, 1991: 507; LVV 2006: 1091). Leksikologė E. Jakai ienė pab ėžia, kad e minai p iklauso specialiosios leksikos sluoksniui i „y a są okų, a ojamų am ik os žmonių eiklos s i ies kalboje, pa adinimai“ (Jakai ienė 2010: 182) (plg. ci uo os au o ės anksčiau išsaky ą eiginį: „Te mininė leksika, a ba iesiog e minai, y a žodžiai, pa adinan ys iksliai nus a y ą mokslinę są oką i a ojami ie nos ku ios no s mokslo šakos kalboje“ (Jakai ienė 1980: 70)). Leksiką y inėjusi J. Ba auskai ė eigia, kad e minai y a „žodžiai (gali bū i i junginiai <...>), iksliai pasakan ys mokslo, echnikos, meno są oką“ (LK 1995: 48). Kaip jau bu o kons a uo a, lie u ių kalboje žodis e minas u i is eikšmes, iš ku ių ik iena p iklauso e minologijos s ičiai (an a – logikos są okai, ečia – laiko a ka pai pa adin i), o la ių kalboje daugia eikšmiškumo iš eng i iš dalies padeda žodis e miņš, ku iuo adi nama laiko a ka pa. La ių leksikologė A. Laua apib ėžia e miną kaip žodį, pa adinan į am ik o mokslo są oką, ku is ieną i ą pačią eikšmę išlaiko iek be ku iame konk ečios mokslo s i ies kon eks e, iek be kon eks o [„ e mins i ā ds, kas apzīmē s ing i no eik u kādas zinā nes jēdzie nu un kas ienu un o pašu nozīmi saglabā gan jebku ā no eik as zinā nes noza es kon eks ā, gan a ī ā pus kon eks a“] (Laua 1981: 138–139). Lie u ių kalbos e minog a ijos šal iniuose, pi miausia KTŽ, nu odoma, kad e minas – ai „žodis a ba pas o us žodžių junginys, ku iuo į a dijama speciali mokslo, echnikos, meno a ki os isuomenės gy enimo s i ies 126 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema są oka a ba daik as“ (KTŽ 1990: 210; aip pa ASLKTŽ 2008: 112). Te mi no apib ėžčių andama i ki uose e miniją iksuojančiuose šal iniuose, pa yzdžiui, LKE ašoma, kad e minai ( a ojama daugiskai a) – ai „mokslo, echnikos, meno są okų pa adinimai“ (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552–553). Palyginimui galima paminė i, kad į a ybinę enciklopediją 1983 m. į auk a S. Keinio su o muluo a e mino apib ėž is, pe spausdin a jo s aipsnių in kinyje: „Žodis a ba pas o us a ibu inis žodžių junginys, u in is labai api b ėž ą eikšmę am ik os žmonių eiklos s i ies kalboje. Jo paski is – pa a din i be ku ios s i ies są okas kaip am ik os sis emos na ius <...>“ (Keinys 2005: 229). Te minologijos klausimams ski ose mokslinėse publikacijose aip pa as a ne iena apib ėž is, pa yzdžiui, iloso as i e minologas S. Šal kauskis eigė, kad ai y a „žodis, eiškiąs są oką, u inčią specialios eikšmės ku iam no s mokslo dalykui“ (Šalkauskis 1991: 15). Daba galiojančiame Lie u os Respublikos s anda e nu ody a, kad e minu adinamas „žodis a ba žodžių junginys, a ojamas są okai į a dy i“ (LRST 111590: 11), o K. Gai enis pab ėžia, kad e minas – „ne koks ypa ingas žodis a pas o us žodžių junginys, be į a dijamasis kalbos iene as, ku io u inį a skleidžia e mininės eikšmės apib ėžimas2“ (Gai enis 2002: 13). Ve a aip pa paminė i, kad lie u ių kalboje sinonimiškai gali bū i a o jamas sa akilmis e minas į a das. Paminė as jis 1924 m. e minų žodyno pa adinime Į a dai, a ba e minai, p iim i Te minologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), no s kalbamasis da inys nė a šio y imo objek as (nė a jis i papli ęs daba inėje e minijoje). Re ai e a ojamo e mino au o ys ė p iski iama Te minologijos komisijos, eikusios nuo 1921 iki 1926 m. (pla čiau ž . Aukso iū ė 2011), sek e o iui An anui Vi eliūnui, ku is, kaip jau bu o minė a, aip pa adino 1924 m. suda y ą e minų žodynėlį (Klima ičius 2005: 248). Kons a uojama, kad šiuolaikinėje lie u ių kalboje „<...> be eik p apuolė i ge as A. Vi eliūno (?) e minas į a das (: į a dy i) ( is dėl o a o as užsienio lie u ių e minog a ų B. S undžios, P. Mažeikos; V. Vin a o – ne į a do y a) <...>“ (Klima ičius 2005: 261). Tokiu pa adinimu Kanadoje išleis as i e minų žodynas Jū iniai į a dai: umpas angliškai– lie u iškas žodynas / B onys S undžia. To on as: Jū inės knygos ondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Tiesa, nag inėdamas leksikologijos e mi niją, V. D o inas ke inimą į es i šį e miną e ina kaip nesėkmingą P. Ska  2 Daba iksliau bū ų a o i e miną apib ėž is, plg. „Su Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymu (2003 m. g uodžio 23 d. N . IX1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 321 [Ba o nas J. Rusų–lie u ių žodynas, Kaunas: Spindulys] žinoma i nemažai a o a (S. Šalkauskio i k .) apib ėž- is“ (Klima ičius 2005: 248). 127Te minologija | 2013 | 20 džiaus bandymą (plg. „P anas Ska džius minė oje knygoje3 d idešim d iem a p au iniams leksikologijos e minams pa eikė lie u iškus a i ikmenis (Ska džius, 1975, 1998). Jų (iš seniau žinomų a sa o pa ies suku ų) likimas d ejopas. Vieni lie u iški a i ikmenys y a a p au inių g e ybės <...>, ki i a osenoje nep igijo, kaip an ai, senybė–a chaizmas, miš ūnas, miš uolis– hib idas, į a das– e minas“ (D o inas 2002: 19–20) (plg. „ eminas 3b (lo . e minus „ iba“), ikslus ku ios no s mokslo, echnikos a meno są o kos pažymėjimas; į a das“ (Ska džius 1973: 61)). La ių kalbo y os e minų a si adimą i papli imą la ių kalboje y inė jęs J. Baldunčikas nus a ė, kad pi mą ka ą žodis e mins pa a o as 1871 m. – į akos galėjo u ė i a p au inio papli usio e minus echnikus a osena. O žodis e minoloģija pi mą ka ą egis uo as 1880 m. išleis a me Gus a o B ažės (Gus a s B aže) okiečių–la ių žodyne. Šiek iek ėliau – 1886 m. – Jūlijis D a niekas (Jūlijs D a nieks) a p au inių žodžių žodyne apib ėžė mokslinę są oką e minoloģija, ku i plačiau p adė a a  o i de in ame dešim me yje (Baldunčiks 2008: 32–33). Bū a į ai ių ban dymų apib ėž i e minus, pa yzdžiui, la ių kilmės e minologas E. D e zenas eigė, kad ai pa adinimai, ku ie iš eiškia am ik as są okas (D ezens 2002: 7), o R. G abis aip adino žodžius, u inčius g iež ai ap ibo ą i apib ėž ą u inį (G abis 2006a: 221). Daba inės la ių kalbos e minolo gijos eo ijoje y aujan i nuomonė su o muluo a V. Skujinios monog a ijoje: e minas y a e minacijos4 iene as – žodis a ba e minologinis žodžių junginys –, ku is am ik oje mokslo s i ies e minų sis emoje iš eiškia (pa adina i žymi) am ik ą mokslo są oką [„ e mins i e mi nācijas ienība – ā ds ai e minoloģiska ā dkopa –, kas a iecīgās zinā nes noza es e minu sis ēmā iz eic (nosauc un iezīmē) no eik u zinā nes jēdzie nu“] (Skujiņa 2002: 9). Aiškinamajame la ių kalbo y os e minų žodyne VPSV e minas apib ėžiamas aip: konk ečios eminės s i ies, specialios s i ies są okos žodinis apibūdinimas – žodis a ba žodžių junginys, ku is iš eiškia (pa adina i žymi) am ik ą a i inkamos s i ies są oką kaip su dė inę s i ies są okų sis emos dalį [„konk ē as ema iskās jomas, speciālās noza es jēdziena ā disks apzīmējums – ā ds ai ā dkopa, kas iz eic (nosauc un iezīmē) a iecīgās jomas (noza es) no eik u jēdzienu kā noza es jēdzienu sis ēmas sas ā daļu ..“] (VPSV 2007: 399–400). 3 P. Ska džius. Lie u iški a p au inių žodžių a i ikmenys, Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as, 1973 (V. D o ino s aipsnyje 1975) (P. Ska džius. Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1998, 427–507). 4 Toks e minas lie u ių kalboje ne a ojamas, ci a oje iesiog pe eik as la ių kalbos žodis. 128 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema Išsiaiškinus są okos e minas samp a ą i jo ko elia us, oliau šaknies e min- da inių (i ien isinių, i sudė inių e minų) ieško a lie u ių i la ių e minų žodynuose i moksliniuose eks uose. VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMIN- KTŽ as i ys su šaknimi e min- suda y i lie u ių kalbos e minai: e minas, e minija, e minologija (KTŽ 1990: 210; aip pa ASLKTŽ 2008: 112), o į specialųjį e minologijos e minijai ski ą MTŽ į auk i i išdės y i abėcėliškai lizdine a ka aš uoni ien isiniai gimininiai e minai (kai ku ie iš jų u i ne po ieną ūšinį e miną – plačiau apie juos ki ame s aipsnio sky iuje): de e miniza imas (29), e e miniza imas (53), e minas (65), e minija (75), e miniza imas (76), e minog a ija (77), e minologija (77) i ans e miniza imas (83). Daba inėje lie u ių kalboje e minus e minog a ija, e minizacija, ans e minizacija, de e minizacija5, kaip eigia pa s au o ius, 1970 m. udenį pa si ežęs iš Kije o išpla ino J. Klima ičius (2005: 249) (plg. „Te minų leksikog a ija – e minog a ija (16) im a a  o i neseniai, be isuo inai. Beje, e minus e minog a ija, e minizacija, ans e minizacija, de e minizacija 1970 m. udenį pa ežiau iš Kije o (Ковалик 1970: 14). Ki a e minog a ijos eikšmė – „ e minų a e mino logijos is o iog a ija“ (16) lie u ių e minologijoje nežinoma, manding, ydinga“ (Klima ičius 2005: 249)). Reikia pas ebė i, kad MTŽ y a pa eik i i isų į jį į auk ų e minų la iški a i ikmenys, ačiau į juos šiame s aipsnyje nek eipiama dėmesio, nes ne isi jie u i a osenos adicijas la ių e minologijoje, kai ku ie ik iš e s i, ad nebū ų ko ek iška laiky i juos sa a ankiškais la ių e minijos iene ais. Teks uose lie u ių kalba be jau į auk ų į žodynus da pa yko as i e minus e minologiza imas, e minoidas, e minynas, e mino y a i k azi e minas. La ių kalbo y os e minų žodyne VPSV abėcėlės a ka pa eik a dešim ien isinių kalbamosios šaknies e minų: e minelemen s [ e mino elemen as]6 (397), e minēma [ e minema] (397), e minēšana [ e mininimas] (398), e minog ā ija [ e minog a ija] (398), e minog ā s [ e minog a as] (398), e minologs [ e minologas] (398), e minoloģija [ e minologija] (398), si nonimiškai a ojami eiksmo i jo ezul a o pa adinimai e minoloģizēša- na, e minoloģizācija [ e minologiza imas, e minologizacija] (398), e mins 5 Te minai su p iesaga -acija sinonimiški į MTŽ į auk iems e minams su p iesaga -a imas. 6 Minė as e minas oliau ci uo oje ecenzijoje e s as kaip sudė inė e mino dalis (Keinys 2005: 264). 129Te minologija | 2013 | 20 [ e minas] (399), e minzinā ne [ e minų mokslas] (401). Iš iso žodyne VPSV as as d idešim ienas kalbamosios eminės g upės ien isinis e  minas (apie šios šaknies e minus aip pa ž . Te minologijoje paskelb oje žodyno ecenzijoje (K ašy ė 2008: 244–245)). Iš dalies ai sie ina su la ių kalbos sa ybe žodžių junginius ( e minijoje jie a i ik ų sudė inius e mi nus) keis i dū iniais, . y. pa e s i ien isiniais e minais. Šį la ių kalbos b uožą, p i aiky ą e minijai, ašydamas apie V. Skujinios monog a iją, y a akcen a ęs i S. Keinys: „Skai an knygą, susida ė įspūdis, kad kalbinės sanda os a ž ilgiu la ių e minija ko ge o nemažai ski iasi nuo lie u ių e minijos. Dalis la ių e minų odosi ge okai sudė ingesnės iš aiškos, jų kalboje žodžių junginiai (sudė iniai e minai) leng okai keičiami dū iniais. Ne ienu a eju okie dū iniai lie u ių kalboje bū ų iesiog neįmanomi, kad i , pa yzdžiui, pačios e minologijos e minai de iskop e mins „b ūkš nelinis (su b ūkšneliu ašomas) e minas“, hib īd e mins „hib idinis e mi nas“, inicialsalik enis7 „san umpa“, salik eņ e mins „sudu inis e minas“, s upinajumsalik enis8 „su auk inis žodis, umpinys“, e mina kon eks ne- a ka ība „ e mino nep iklausymas nuo kon eks o“, e minda inājums „ e  minas da inys“, e minda ināšana „ e minų da yba“, e minelemen s „sudė inė e mino dalis“, ā dkop e mins „sudė inis e minas“ i k . Tokiais sa o polinkiais la ių e minija bus panašesnė į okiečių, o ne į a imiau sių giminaičių lie u ių e miniją“ (Keinys 2005: 263–264). Kai ku ie iš ci a oje minė ų sudu inių e minų į auk i i į VPSV: de iskop e mins (81), hib īd e mins (140), salik eņ e mins (339), e minelemen s (397), ā dkop- e mins (435), aip pa čia į auk as da nepakankamai papli ęs (naujesnis) dū inys jaun e mins [ e minas naujada as] (174). Sėkmingai jie a ojami i eks uose – iek o iginalo kalba ašy uose, iek e s iniuose, p z.: „Piemē am, sākumā ikai e minoloģiskajā leksikā bija sas opami s a l i k  eņ e mini9, ku us da ināja kā ek i alen us k ie u alodas de issa ie nojumiem ..“ (G abis 2006b: 258); „Salik ie e mini dalāmi salik eņ e - minos (kas i ien ā da e mini) un ā dkop e minos“ (Skujiņa 2002: 26–27); „La īņu un daļēji g ieķu aloda Ei opas au ām de usi ne ien i kni ā du celmu (piemē am, elek , kombin, ae o), be a ī g ama 7 Tu ė ų bū i iniciālsalik enis. Tačiau ai nė a i iamosios mik osis emos iene as, nes ne u i i iamosios ša knies (VPSV 2007: 157). 8 Tu ė ų bū i s upinājumsalik enis. Tai aip pa nė a i iamosios mik osis emos iene as, nes ne u i i iamo sios šaknies, be o, ai odo apib ėž is i pas aba, kad būdingas šnekamajai kalbai (VPSV 2007: 377–378). 9 Čia i oliau, ku nenu ody a ki aip, e in a R. K. 130 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema ikas e minelemen u (piemē am, ācija, -i ikācija, -a o [s], -o [s])“ (D ezens 2002: 20). Randasi i naujų dū inių, kol kas neį auk ų į žodynus: „Tādēļ isd īzākajā laikā nepieciešams .. izs ādā me odiska aks u a ma e iālus, ku i node ē u isiem, ku i iesais ī i p ak iskajā e m i n a d ē“ (Bal iņš 2006: 78). Ski ingų ien isinių e minų su kalbamąja šaknimi lie u ių šal iniuose iš iso as a ke u iolika, o la ių – d idešim sep yni (jų a i ikmenis e mian is e minų a osenos adicija lie u ių i la ių kalba ž . 1 len elę; ne e inamas požiū is į kiek ieną konk e ų e miną i e minų papli imas bei jų dažnumas). 1 len elė. Vien isinių šaknies e min- e minų mik osis ema Lie u ių kalba La ių kalba Lie u ių kalba La ių kalba e minas e mins – apakš e mins e minija – – blakus e mins e minologija e minoloģija – de iskop e mins e minog a ija e minog ā ija – hib īd e mins – e minoloģizēšanās – jaun e mins e minologiza imas e minoloģizācija – salik eņ e mins e mininimas e minēšana – ā dkop e mins de e miniza imas de e minoloģizācija – i s e mins e e miniza imas e e minoloģizācija – e minācija ans e miniza imas – e minoidas e minoīds – ede e minoloģizācija e mino y a – e minologas e minologs e minynas – – e minog ā s – e minoloģisms e minzinā ne – e min ade [ e minų elemen as]10 e minelemen s k azi e minas k azi e mins – e minēma 10 La ių kalbos sudu inį e miną a i inkan is sudė inis lie u ių kalbos e minas į ien isinių bend ą im į neskaičiuojamas (plg. kalbamojo e mino a i ikmuo S. Keinio ecenzijoje (2005: 264) „sudė inė e mino dalis“). Ki ų la ių e minų a i ikmenys nesu ašy i, nes jeigu okie i a ojami lie u ių kalboje – ai ne ien isiniai e minai. 131Te minologija | 2013 | 20 La ių kalbos ien isinių e minų im is ge okai didesnė, odėl esama daugiau a i ikmenų lie u ių kalboje ne u inčių e minų, o iš lie u iškų e minų ik e minija, e mino y a i e minynas ne u i a i ikmenų la ių kalbos e minų sis emoje. Išnag inė oje lie u ių kalbos e minų su kalba mąja šaknimi im yje as as ienas dū inys ( e mino y a), isi ki i p iešdėlių i / a p iesagų ediniai (išsky us pi minį e minas). La ių kalboje y au ja dū iniai (dešim iš isų ien isinių e minų pada y i sudū imo būdu). SUDĖTINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMIN- Lie u ių KTŽ sudė inių e minų, suda y ų iš dėmenų su šaknimi e min-, ne as a, is dėl o eks uose jų esama į ai ių (apie ai ž . oliau), o iš 200 į MTŽ į auk ų e minų, ku ių ienas iš dėmenų bū ų su kalbamąja šak nimi, y a penkiasdešim ys. Tai ski ingos sudė ies e minai, nes šios šaknies i iš jos da inių pada y ų as a iek pag indinių, iek šalu inių dėmenų. Te minai, ku ių pag indinis dėmuo y a kalbamosios mik osis emos ele men as, pa yzdžiui, y a a ski ų e minų a e minijos ūšių pa adinimai: d ižodžiai ap ašomasis e minas (65), hib idinis e minas (67), me a o inis e minas (68), ne eik inas e minas (69), ūšinis e minas (69), sudė inis e minas (70), a pmokslinis e minas (72), ien isinis e minas (74), gimi- ninis e minas (67), liaudies e minija (75), mokslinė e minija (75); ižodžiai bend asis mokslo e minas (66), sa os kalbos e minas (70). Ki os, ne e  minų ūšių, seman ikos sudė inių e minų esama aip pa : d ižodžiai e - mino o ma (76), e mino pa ikimumas (77), e mino u inys (78), ke u žo džiai aiškinamasis e čiamasis e minų žodynas (81), abėcėlinė e minų žo- dyno sanda a (82), lizdinė e minų žodyno sanda a (82). Esama i dažniau daugiskai a a ojamų kalbamosios šaknies e minų: e minų a kyba (80), eks inė e minų a kyba (80), e minų žodyno lizdas (82), e minų žodyno sanda a (82). Šalu inis dėmuo, . y. pažyminys gali bū i kalbamosios šaknies a) būd a dis, b) daik a a džio ienaskai os kilmininkas a c) daik a a džio daugiskai os kilmininkas. Dažniausiai ai d ižodžiai e minai i jie į auk i į pag indinių dėmenų (gimininių e minų) lizdus, jeigu okie žodyne išski i: a) e mininis an onimas (12), e mininė leksika, e mininis žodynas (39), e mininė eikšmė (53); b) e mino o ma (76), e mino s aipsnis (78); c) e minų s anda as (80), e minų žodynas (80), e minų eikala imai (79). Beje, šalu iniais dėmenimis gali ei i iek pi miniai žodžiai, kaip p ieš ai minė uose pa yzdžiuose, iek da iniai, p z.: e minizuo as žodis (90), e - minologijos mokykla (77), e minologinė kompe encija (77). Teks uose as a 138 Regina K ašy ė | Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi | e min- mik osis ema LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ASLKTŽ 2008: Bui ydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis s a biausių li e a ū os i kalbo y os e minų žodynė- lis, Vilnius: Vilniaus kolegija. Aukso iū ė A. 2011: Te minologijos komisijos (1921–1926) eiklos apž alga. – Te minologija 18, 80–91. Baldunčiks J. 2008: La iešu alodniecības e minoloģijas a īs ība 19. gadsim ā. – Valodniecības aks i 2, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 23–35. Bal iņš M. 2006: La iešu e minoloģijas a īs ība: man ojums, p oblēmas un pe spek ī as. – Valodniecības aks i, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 72–79. Blinkena A. 1997: A ieksme p e s eš ā diem la iešu li e ā ās alodas ēs u ē. – Sa ai alodai. La ijas Zinā ņu akadēmijas goda loceklim Rūdol am G abim el ī s piemiņas k ājums, Rīga: La ijas Zinā ņu Akadēmijas Vēs is, 83–96. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Šeš as ( ečiasis elek oninis) leidimas, a s. ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Sep in as, pa aisy as i papildy as leidimas, a s. ed. S. Kei nys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. D ezens E. 2002: Zinā niskās un ehniskās e minoloģijas in e nacionalizācija. Vēs u e, paš eizējais s ā oklis un pespek ī as. Saīsinā s un ulko s izde ums, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. D o inas V. 2002: A lie u iški leksikologijos e minai? – Žmogus i žodis 1, 18–21. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. G abis R. 2006a: Pa la iešu e minoloģijas a īs ību un izs ādi. – Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 221–229. G abis R. 2006b: Zinā niskās e minoloģijas izs āde un e minoloģijas ā dnīcu eidošana. – Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 252–259. Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. K ašy ė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas ādījis au o u kolek ī s Valen ī nas Skujiņas adībā. – Te minologija 15, 242–248. Laua A. 1981: La iešu leksikoloģija. O s, papildinā s izde ums, Rīga: Z aigzne. Lybe is A. 2009: Žodžių a ankos p oblema „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 56–65. LK 1995: Ba auskai ė J. i k . Lie u ių kalba 1. Leksikologija, one ika, akcen ologija, dialek ologija, ašyba, Vil nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. 2asis pa ikslin as i papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklo pedijų leidybos ins i u as. LKTŽ 2008: Gai eny ėBu le J., Keinys S., No eikai ė A. Lie u ių kalbos e minų žodynai. Ano uo a 1900– 2005 m. bibliog a ijos odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 – www.lki.l . LLVV 1972–1996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1.–8. sēj., Rīga: Zinā ne. LRST 1990: Te minologijos p incipai i me odai. Lie u os RST 1115–90 (ISO 704–87), Vilnius. LVV 2006: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MTŽ 2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Skujiņa V. 2002: La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi. O ais, labo ais un papildinā ais izde ums, Rīga: La iešu alodas ins i ū s. SV 2008: S eš ā du ā dnīca, Rīga: A o s. Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. VPSV 2007: Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas . au . kol. V. Skujiņas ad., Rīga: LU La  iešu alodas ins i ū s, Vals s alodas aģen ū a. 139Te minologija | 2013 | 20 THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMIN- The objec i e o he esea ch is o es ablish he simila i ies and di e ences o me alanguage o Li huanian and La ian e minology using analy ic desc ip i e and compa a i e me hods. The compa ison o e ms c ea ed wi h he oo e min- aken om he main publica ions o Li huanian and La ian lexicog aphy and e minog aphy as well as a ious wo ks on e minology science allows o conclude ha he oo e min- is de i a ionally p oduc i e and easily usable o he c ea ion o e ms bo h in Li huanian and La ian. When compa ing Li huanian and La ian e ms ew aspec s, i s o all e minological meanings and equi alen names o concep s we e aken in o conside a ion. A pa o Li huanian and La ian e ms a e simila , some o hem only look simila om he i s sigh ( o ins ance, e minologija and e minoloģija). I is di icul o es ablish he au ho ship o pa icula e ms, hough some imes i ’s possible. The e we e hi een onewo d e ms wi h he oo e min- ound in Li huanian sou ces and wen y se en – in La ian sou ces. Since he sample o La ian e ms is bigge he numbe o La ian e ms which do no ha e equi alen s in Li huanian is la ge as well and he e a e only h ee Li huanian e ms e minija, e mino y a and e minynas do no ha e equi alen s in e minological sys em o he La ian language. The e was one compound ( e mino y a) wi h he oo e min- in he Li huanian sample. O he e ms we e p e ixal and/o su ixal de i a i es (excep o unde lying e minas ( e m)). In he La ian language, di e en ly om Li huanian, compounds p e ail ( en e ms in his sample we e compounds). The e we e i y h ee complex e ms ound in Li huanian dic iona ies and six een – in La ian. I is no iceable ha ce ain e m o ma ion pa e ns p e ail: he e a e complex e ms wi h subo dina ed componen in geni i e case (in singula o plu al) in bo h La ian and Li huanian. In La ian, di e en ly om Li huanian, he e was only one e m made wi h and adjec i e wi h he oo e min- (i is easie o make an adjec i e om he de i a i e e minoloģija). The mic osys em o he oo e min- is qui e de eloped in bo h Li huanian and La ian and can be elabo a ed u he , because he e a e possibili ies o c ea e new e ms. Pa icula ly p oduc i e way o e m c ea ion is he o ma ion o complex e ms and in La ian he c ea ion o onewo d e ms is also common because o he endency o make compounds. Gau a 20131111 Regina K ašy ė Šiaulių uni e si e as P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai E. paš as: k [email p o ec ed]