123Te minologie | 2013 | 20
Lie u ių i la ių kalbų e minų
a ec châ eaux e minmik osis ema
REGINA KVAŠYTĖ
Šiaulių uni e si e as
ESMINIAI VOODŽIAI: e mes de la langue li aoue, e mes de la langue la ienne, da iniai,
ien isiniai e msinai, sudė iniai e minai, e minų a osena ĮVADINS PASTABOS
Te minologie comme b anche de science, commencée à plė o is XX a.
oisièmeke i ame décennies, considé y ina ela i emen nou elle, donc
dans beaucoup de langues, en e elles Li uiniens e la ies, oujou s éla gi e
pe ec ionné appa eil scien i ique. L'obje de l'a icle a ec châ eaux
e minsuda y i e mes des langues li au es e la ies. Le bu de l'é ude
dé e mine des e minologies des deux bal es langues mé akalbes simili udes
e di é ences. À ce e e , che che à soule e les sui an s âches: 1)
ecueilli la plus g ande possible su e de di é en s e mes de acine
pa lan e; 2) isnag ine des e mes sanda ą e séman ique; 3) agg andi des
e mes Li uiniens e le onais langues; 4) selon les possibili és éclai ci
l'appa i ion de ce ains e mes, leu s épandi ion e a osens endances.
L'é ude e ec uée pasi elk i analy ique desc ip i e g e inamasse
mé hodes, e les e mes assemblés pa mi les p incipaux deux langues
lexiquog aphies, e minog aphies e encyclopediques édi ions (Lie u ių kalbos
žodynas (LKDLŽ), Daba inės lie u ių kalbos žodynas (KKŽ), Lie u ių kalbos
encyclopedija (LKE), Kalbo y os e minų žodynas (KTŽ), Mokomasis
e minologijos žodynas (ŽMT); La iešu li e ā ās alodas ā dnīca (LLVV),
La iešu alodas ā dnīca (LVV), Valodniecības pama e minu skaid ojošā
ā dnīca (VPSV)), ainsi que des li uanien e la ių kalbi ninkų e e minologų
(Janinos Ba auskai ės, Vincen o D o ino, Kazimie o Gai enio, E aldos Jakai ienės, Angelės Kaulakienės, S asio Keinio, Jono Klima ičiaus, An ano Lybe io, S asio Ska dkio, Šalka P kio;
Ainos Blinkenos (Aina Blinkena), Ju io Baldunčiko (Ju is Baldunčiks), Ma io
Bal inio (Mā is Bal iņš), E nes o D ezeno (E nes s D ezens), Rū dol o
G abio (Rūdol s G abis), Alisės Lauos (Alise Laua), Valen inos Sku jinios
(Valen īna Skujiņa)) son des a aux scien i iques.
124 Regina K ašy ė | Li uiniens e la iens langues de e mes a ec châ eaux
| e min- mik osis ema
SVOKA TERMINAS E JO KORRELIATAI
LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE
Su šaknimi e min- suda y os mik osis emos pag indas – iš lo ynų kal
bos kilęs e mas [la . e minus iba, siena], comme dé iniezida In e na ionale
des mo s dicodyne (TŽŽ), a du o al 3 signi ica ions, don l'obje de l'é ude
co espond celle p emiè e. C'es e odis ou mo s de combininys, p écisémen
indiquan une quelconque a , science, echnique e e c. s i es concep (TŽŽ
2013: 811). Dans les langues li ou es TŽŽ enco e inclus des acines pa lamoses
mo s e minija, e minologija e e minologisa ion, . i. mo du i imas e min
(plačiau à ce suje oi . ci-dessous). Une app oche similai e à ce loaninium e en
langue le oue: in e na ionaux mo s de ocodyne (SV) e me appelé un mo ou
mo s combininys, qui exp ime un ce ain domaine de l'a , science ou echnique
[ ā ds ai ā dkopa, kas iz eic kādu jēdzienu kādā mākslas, zinā nes, ehnikas
noza ē u. c.]1 (SV 2008: 911). Dans SV, en plus du mo p incipal, inclus enco e deux
deux signi ica ions de la même châ eaux dik a o džiai. C'es e minog aphie
[ e minog a ija] comme 1. ling . e mines sys éma isa ion e publica ion dans
des dic ionnai es, bulle iniens; 2. ling . e mines lexynes ou uma e
e minologie [ e mi nologija] 1. ling . une o ali é de e mes d'une ce aine
langue; aussi bien d'un ce ain ensemble de e mes du dis inc domaine; 2. s ield
linguo y os, é udian e minus, aussi bien būd a dis e minologisks
[ e minologinis] lié à la e minologie, lui ca ac é is ique (SV 2008: 911).
Ki uose Li uiniens e la iens lexicog aphies e e minog aphies sou ces, ainsi que linguis ique e
e minologique li é a u e, o mula ions du e me quelque peu di é en . DLKŽ publie que le mo e me a 3
signi ica ions, don seulemen la p emiè e signi ica ion co espond à l'obje d'é ude: l. ling . p écisémen
quelle que soi science, echnique, a , eligion ou au e domaine concep uel signi ian un mo ou des mo s
combininys (DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Taip dé iné ziama e LKŽ: l. ling . p écisémen quelque science, echnique,
a concep quoi déliquan le mo ou composinys (LKŽe). Išnag inėjus Li uiniens leksikog a ijos sou ces oi ,
que dans DLKŽ, be p écédemmen discu é p emie mo du e me, inclus da iniai e minija ling . e mines
isuma, e minologie ling . 1. science des e mes; 2. oi e minija e e minologas, ė e mino logijos specialis
(DLKŽ 2006; DLKŽ 2012: 840). Les mêmes daik a a dji, don e signi ica i s dé ini ions complè emen coinciden ,
inclus dans LKŽ. LKŽ ou é da būd a dis e mininis, ayan 3 signi ica ions, don les p emiè es 1 Tou es
ci a ions de la ies sou ces (dažniausiai men ionnées lauž iniuose skliaus uos), aussi bien les e mes, si n
indique au emen , en langue li oue adui la icle au o ées.
125Te minologija | 2013 | 20 deux liées à la mic osys ème pa lan e: 1. dépendan
e minie; 2. bū dingas e minui (LKŽe) (būd a dis u ilisé dans les e minaux
complexes à ce suje oi ci-dessous) e ois ac ionsmajodžiai: e minin i
e minologizuo i, su e minin i pa e s i e me, e minologizuo i panaudi i
e minijai uni ai nepa enka, ca baséamasi adi ion e minis eni des
(LKŽe). Pas a ieji į nag inėjamos mik osis emos im į kaip a ski i leksiniai
daik a a džius. LKE, en plus déjà se i ojo e mes, e ou é e me
e minologija (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553; comp e enu de l'encyclopédie
spécique là même aussi e nom de publica ion Te minologija). Le ocabulai e de
langue le onien LLVV dis inguen deux mo du e mins signi ica ions, don la
p emiè e es dé inie comme un mo ou un combiné de mo s, qui ma que une
ce aine no ion (pa yପରି, amme el je science, echnique, a domaine) e a
une signi ica ion spécialisée, a ose nos s i į (LLVV 72, 1991: 507). O d e abcélée
dans LLVV, ainsi que dans LVV me e enco e ois shaknies
e mindaik a a džių ediniai e minoloģija e a ski ai ou ni mâ iškosios e
mo e iškosios giminės ac eu s nommés e minologs, e minoloģe, aussi bien
déjà men ionné būd a dis e minoloģisks) (LLVV 72, 1991: 50; LVV 2006: 1091).
Leksikologée E. Jakai ienė souligne que les e mes appa iennen à une couche de
lexique spéciale e […]y a des concep s u ilisés, u ilisés dans ce ains domaines
d'ac i i é des gens, des noms (Jakai ienė 2010: 182) (plg. ci ée au eu ée
p écédemmen eignì: Te mininė leksika, ou simplemen e mes, son des mo s
qui nominen une no ion scien i ique p écisémen dé inie e son u ilisés dans
n'impo e quelle science (Jakai ien nosė 1980: 70)). Leksiką eche inée J.
Ba auskai ė p é end que les e mes son žodžiai ( peu en ê e e junginiai
<...>), p écisémen pasakan ys science, echnique, a concep ą (LK 1995: 48).
Comme a déjà é é cons a é, dans les langues li ou es le mo e m a ois
signi ica ions, don seulemen une appa ien e minologies s ičiai (an a
logikos są okai, ečia a ka pai laiko pa adin i), e dans les langues la ies le mo
e miņš, pa lequel adi nama a ka pa laiko, aide à é i e de la pa ie
mul ia eikšmiškumo. La ians leksikologė A. Laua dé ini le e me comme un mo ,
nominan un ce ain concep scien i ique, qui un e la même signi ica ion
conse e an dans n'impo e quel con ex e de domaine scien i ique conc e ,
que be kon ex e [ e mins i ā ds, kas apzīmē s ing i kādas no eik as zinā nes
jēdzie nu un kas un o pašu nozīmi gan jebku ā no eik as zinā nes noza ē gan
a ī ā pus kon eks a] (Laua 138:1913). Dans les sou ces de e minog aphie des
langues Li uanies, p incipalemen KTŽ, il es indiqué que le e me ces žodis ou
cons an o us mo s combininys, pa lequel in oduisi jama spécial science,
echnique, a ou au es domaines de ie de la socié é
Regina K ašy ė | 126 e mes de Li uanies e la ies langues a ec šaknimi są oka a ba daik as (KTŽ 1990:
| e min- mik osis ema
210; aussi ASLKTŽ 2008: 112). Te mi no dé ini ions se ou e e dans d'au es sou ces ixsuojancies
e miniją, pa y example, LKE éc i s que les e mes ( a ojama mnogiskai a) ce mokslo, echnikos, meno
są okų pa adinimai (LKE 1999: 648; LKE 2008: 552553). Pa compa aison, il peu men ionne que dans la
conseybine encyclopedia 1983 m. incluuk a S. Keinio su o mulua a e me dé ini ion, pe spausdi a son
a icles in kinyje: Žodis ou pas o us a ibu inis mo s junginys, ayan ès api b ėž ą signi ica ion dans
un ce ain domaine d'ac i i é des gens. Son bu […] pa din i n'impo e domaine concep s comme memb es
d'un ce ain sys ème […]... (Keinys 2005: 229). Des publica ions scien i iques consac ées aux ques ions de
e minologie on égalemen ou é plus une dé ini ion, pa exemple, le philosophe e e minologue S. Šal
kauskis a a i mé que ce es žodis, eiškiąs są oką, ayan une signi ica ion spéciale quel que suje de
science (Šalkauskis 1991: 15). Main enan en igueu la s anda d de la République de Li uanie indique que le
e me appelé žodis ou mo s de combininys, es u ilisé des concep s in oque (LRST 111590: 11), e K.
Gai enis souligne que le e me ne quelque pa iculie mo ou pas o us mo s de combininys, mais
in oijamasis une uni é de langue, don le con enu é èle la dé ini ion de signi ica ion e minelle2 (Gai enis:
2002 13). Valeu au aussi men ionne que des pa oles li uaniennes synonymiquemen peu ê e a o
jamas sa akilmis e mas į a das. Men ionné il en 1924 en i e du dic ionnai e des e mines Į a dai, ou
e minai, adop e Te minologijos komisijos (LKTŽ 2008: 18), bien que le discou san da inis ne soi pas
l'obje de ce e é ude (nė a il e épili ęs daba inėje e minijoje). Ra emen e a ojamo e me
au o ys ė a ibuée de la Te minologie commission, ac i s de 1921 à 1926 m. (pla čiau oi Aukso iū ė 2011),
au sec é ai e An anui Vi eliūnui, qui, comme a déjà é é men ionné, ainsi nommé a 1924 m. cons i uée
e minų žodynėlį (Klima ičius 2005: 248). Kons a e-se que con empo aininée des pa oles li uaniennes <...>
p esque p apuolė e bons A. Vi eliūno (?) e me į a das (: į a dy i) (néanmoins a o as é ange s des
e minog a ų lie u ių B. S undžios, P. Mažeikos; V. Vin a o même į a do y a) <...> (Klima ičius 2005: 261).
sous le nom de Tokio, au Canada éleissi e e mines dic ionnai e Jū iniai į a dai: umpas angliškai
lie u iškas žodynas B onys S undžia /. To on as: Jū inės knygos ondo lei dinys, 1996 (LKTŽ 2008: 135). Cou ,
examinan le lexicologie e me niją, V. D o inas in en ion d'in odui e ce e me juge comme nes succès
à P. Ska 2 Main enan plus p écisémen se ai u ilise le e me dé inis, plg. Su Lie u os Respublikos
banko e minų įs a ymu nas J. Rusųlie u ių žodynas, Kaunas: Spindulys] connue e nemažai a o a (S.
Šalkauskio e k .) dé inis (Klima ičius 2005: 248).
(2003 m. g uodžio 23 d. N . IX1950) ie oj apib ėžimo aldingai įsi e žė jau nuo RLŽ 1932 321 [Ba o
127Te minologija | 2013 | 20 džio essaissemen (plg. P anas Ska džius men ionnéie li eje3 ing -deux e mes
in e na ionaux de lexicologie on ou ni Li u iškus a i ikmenis (Ska džius, 1975, 1998). Jų (ish aniau žinomų o
son p op e suku ų) des inim d ejopas. Vieni Li u iški a i ikmenys son in e na ionaux des g e ybės <...>,
d'au es a osenoje nep igijo, comme an ai, senybėa chaizmas, miš ūnas, miš uolis hib idas,
į a das e minas (D o inas 2002: 19 (plg. eminas 3b (lo . 20) e minus iba), p écislus don quelque science,
echnique ou a son un cos no a ion; sous nomas (Ska džius 1973: 61)). La iens pa lo y os e mes de
l'appa i ion e épli imen la ies pa oie é udiée jès J. Baldunčikas é abli é que la p emiè e ois le mo
e mins pa a o 1871 m. pou ai a oi in luence in e na ionalnis épli usio e minus echnikus a osena. O
mo e minologieja p emiè e ois en egis é 1880 m. éleis a me Gus a o B ažės (Gus a s B aže)
okiečiųla ių o dodyne. Shi peu plus a d 1886 m. Jūlijis D a niekas (Jūlijs D a nieks) in e na ionaux mo s
de dic ionné dé inie scien i ique concep à e minologieija, qui plus la ge commencée a o i neu ième
décennie (Baldunčiks 2008: 3233). Il y a eu di é en s ban dymas dé ini les e mes, pa exemple, le e minologue
d'o igine le oue E. D ezenas a a i mé que ce son des noms qui exp imen en un ce ain concep (D ezens
2002: 7), e R. G abis a ainsi appelé des mo s, ayan un con enu s ic emen limi é e dé ini (G abis 2006a: 221).
L'opinion p é au an e dans la héo ie e minolo gijos de la langue la ienne ac uelle suc ugée V. Skujinios
monog a : e me es e mina ion4 uni é mo ou e minologinis combinnis de mo s , qui dans un ce ain
sys ème de e mes du domaine scien i ique exp ime (pa oine e ma que) une ce aine no ion scien i ique
[ e mins i e mi nācijas ienība ā ds aioloģiska e min zinā kopa , kas a iecīgās noza es e minology
(nosauc un no eik u jēdzieniu) zinā nes iz e nu] (Skujiņa: 2002 9). Aiškinamaije la ių kalbo y os e minų
žodine VPSV e me es dé inie ainsi: conc è es héma iques, spéciales héma iques, no ions e bales d'un
concep […] mo ou combinaison de mo s, qui émisskia (pa ai ina e ma quai ) une ce aine no ion de domaine
co espondan e comme su dė inę no ion de domaine pa ie du sys ème [konk ē as jomas, speciālā jēdziena
ā disks ā ds apzīmējums ai eskopa, kas nos (nosauc un) jomas (noza es) iz e no eik u kā noza jēdzienu
a iecīgās sis ēmas sas ā daļu..] (VPSV 2007: 399400). 3 P. Ska džius. Lie u iški a p au inių žodžių
a i ikmenys, Čikaga: Pedagoginis li uanis ikos ins i u as, 1973 (V. D o ino s aipsnyje 1975) (P. Ska džius.
Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1998, 427507). Li uanie es égalemen
connue pou ses œu es su le hème de l'éduca ion.
4 Toks e me des langues li ou es ne se ojamas, en ci a o simplemen pe duik s mo des langues le u es.

128 Regina K ašy ė | Li uiniens e la iens langues de e mes a ec châ eaux
| e min- mik osis ema
Išsiaiškinus concep os e minas samp a ą i joi ko elia us, oliau šaknies
e min- da inių (i ien isinių, i sudė inių e minų) ieško a lie u ių i
la ių e minų žodynuose i moksliniuose eks uose.
VIENTISINIAI TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINKTŽ as i ys su šaknim e minsuda y i
lie u ių kalbos e mini: e minas, e minija, e minologija (Ž 1990: 210; égalemen
ASLKT 2008, 62) 11 o Ž specialų e minologijos e miną MTŽ į auk i i išdės y i
abėcėkai lizdine aš uoni ien isiniai e miniai (qui d'en e eux on ne pas po kai
plaininu e miną ancha apie juos): e miniza imas (75), (27), iminiza imas (75),
e miniza imas (75), e minologija (75), e minologija (75), e e minologija (75).
Dans l'ac uelle pa lée Li uanienne e minus e minog aphija, e minisa ion,
ans e minisa ion, de e minisa ion5, comme p é end l'au eu lui-même, 1970 m.
udenį pa si ežęs de Kije o épla ino J. Klima ičius (2005: 249) (plg. Te minų
leksikog a ija e minog a ija (16) im a a o i écemmen , mais uni e so emen .
D'ailleu s, e minus e minog aphija, e minisa ion, ans e minisa ion,
de e minisa ion 1970 m. udenį pa eziau depuis Kije o (Ковалик 1970: 14). Une au e
signi ica ion de e minog aphie e minų a e mino logijos is o iog a ija (16) dans
la e minologie Li uanienne nežinoma, manding, ydinga (Klima ičius 2005: 249)). Il
con ien de no e que MTŽ es pa eik i e de ous les e mes y inclusés
co espondmenis la iški, cependan en eux dans ce a icle ne c épiama
a en ion, ca pas ous ils on a osens adi ions la ies e minologijoje,
ce ains qui seulemen adui e, ad se ai ko ek iška laiky i ių sa a ankiškais
la e minijos iene ais. Dans les ex es de la langue Li uanien sans déjà incluuk s
dans le dic ionnai e enco e éussi a ou e e minus e minologiza imas,
e minoid, e minynas, e mino y a e k azi e minas. Les e mes de la langue
le one son donnés pa o d e abécélé: e minelemen s (397), e minēma (397),
e minēšana (398), e minog a ija (398), e minog a s (398), e minologas (398),
e minologija (398), sina, e minologizācija (398), e minologizācija (398), e minins
nonimiškai a ojami eiksmo i jo ezul a o pa adinimai e minoloģizēša-
5 Te minai su p iesaga -acija sinonimiški į MTŽ į auk iems e minams su p iesaga -a imas.
6 Minė as e minas oliau ci uo oje ecenzijoje e s as kaip sudė inė e mino dalis (Keinys 2005: 264).
129Te minologie | 2013 | 20
[ e minas] (399), e minzinā ne [ e minų mokslas] (401). Du ou ocodyne VPSV ou é ing -un un pa lamosios
héma ique g oupe ien isinis e minas (apie ce e šaknies e minus aussi bien oi . Te minologijoje publiée
dic ionno ecenzijoje (K ašy ė 2008: 244245)). De la pa ie cela sie ina a ec la langue la iens sa ybe mo s
combinus ( e minijoje ils co espond aien composi i s e mi nus) keis i dū iniais, . i. pa e s i ien isiniais
e mes. Šį la ių kalbos b uožą, p i aiky ą e minijai, éc i an su V. Skujinios monog aphiją, es accen a ęs
e S. Keinys: Skai an knygą, susida ė įspūdis, que le langage sanda os ela i emen la ių e minija ko ge o
nemažai di è e du lie u ių e minijos. Dalis la iens e mines appa aî bonokai plus complexes ép eu es, leu
langage des mo s junginiai (sudė iniai e minai) acil okes emplacés dū iniais. Plus d'un cas els du inals dans la
langue li uanienne se ai simplemen impossibles, que e , pa exemple, des e mes de la e minologie même
de iskop e mins b ūkš nelinis (a ec b ūkšneliu éc i s) e me, hib īd e mins hib idinis e m nas,
inicialsalik enis7 san umpa, saln e mins u inis e mis, s upinajumsalik enis8 s suduk inis e midis,
umpka inis, žneu ainis independence du e mes o, e e minda ys , e min da yba, e minelemen s ėėėėėė
inėė k ė, e min s suduk inis e mis e De els leu s polinkies le oniques e minija se a semblότερη à des
okiques, e non à plus p oche sių kinanačių lie u ių e miniją (Keinys 2005: 263264). Ce ains des ci a ion menée
sousu ines e mes son inclus e dans VPSV: de iskop e mins (81), hib īd e mins (140), salik eņ e mins (339),
e minelemen s (397), ā dkop e mins (435), aussi ici inclus enco e insu isammen épandues (plus écen es)
dū inys jaun e mins [ e minas naujada as] (174). Sécu i emen ils son u ilisés e dans les ex es an
o iginalalo langue éc i es, que e s iniuose, exemple.: Piemē am, sākumā ikai e minoloģiskajā leksikā bija
sas opami s a l i k eņ e mini9, ku us da ināja kā ek i alen us k ie u alodas de issa ie no.. (G abis 2006b: 258);
Salik ie e mini dalāmi salik eņ e minos (cas e ien ā da e mini) un ā dkop e minos (Skujiņa 2002: 2627);
La īņu un daļēji g ieķu kaloda Eu opos au ām de usi non seulemen i kni ā du celmu (例えば, elek , kombin,
ae o), mais aussi g ama 7 Tu ė ų bū i iniciālsalik enis. cependan ce n'es pas une uni é du mic osys ème
d'é ude, ca n'a pas de cha knies d'é ude (VPSV 2007: 157).
8 De ai ê e s upinājumsalik enis. Ce n'es pas non plus une uni é du mic osys ème d'é ude, ca n'a pas la
acine de si[…]a é udiée, de plus, cela indique la dé ini ion e la no e, que ca ac é is ique de shnekamaja langage
(VPSV 2007: 377378). 9 Ici e ensui e, où il n'es indiqué au emen , e in a R. K.
130 Regina K ašy ė | Li uiniens e la iens langues des e mes a ec châ eaux
| e min- mik osis ema
ikas e minelemen u (exemple, ācija, -i ikācija, -a o [s], -o [s]) (D ezens 2002:
20). Randasi e de nou eaux dū ins, pou qui ne inco po e ai dans les
dic ionnai es: Tādēļ isd īzākajā laikā nepieciešams.. izs ādā me odiska
aks u a ma e iālus, ku i node ē u isiem, ku i iesais ī i p ak iskajā e m i n a d ē
(Bal iņš 2006: 78).
Ski ingų ien isinių e minų su les acines pa lan es des Li uiniens on
é é ou és au o al qua o ze, e la ių ing -sep (leu s
co espondmenis e mian is e mes a osenos adi ioncija lie u ių i
la ių kalba ž . 1 ablelę; ne é aluée l'a i ude à chaque conc e ų e miną
e e mes pe mea ion e leu s équences).
Tableau 1. Vien isinių šaknies e min e minog a ų
mik osis ema Lie u ių kalba La ių kalba Lie u ių kalba
La ių kalba e minas e mins apakš e mins e minija
blakus e mins e minologija e minologija
de iskop e mins e minog a ija e minija hib īd e mins
e minologieizēšanās jaun e mins e minologiza imas
e minoloģizācija salik eņ e mins e mininimas
e minēšana ā dkop e mins de e miniza imas
de e minoloģizācija i s e mins e e miniza imas
e e minoloģizācija e minācija ans e miniza imas
e minoidas e minoīds
ede e minoloģizācija e mino y a
e minologas e minologs e minynas
e minog ā s e minoloģisms
e minzinā ne e min ade
[ e min de élémen ]10 e minelemen s quasii e minas quasii e mins
e minēma
10 La langue la ienne sudu inį e miną co espondan composi e e me de la langue li uanienne dans
ien isinių bend ą im į ne comp eciuojamas (plg. kalbamojo e mino a i ikmuo S. Keinio ecenzijoje (2005:
264) sudė inė e mino dalis). D'au es e mes la iens ne co espondmenys n'u aşi i, ca si els e u ilisés
en langues Li uanies ce n'es pas ien isinions e mes.
131Te minologie | 2013 | 20
La p ise des e mes ien isins du langage le on es bienokai plus g ande,
daugiau a i ikmenų lie u ių kalboje ne u inčių e minų, o iš lie u iškų
donc esama e minų ik e minija, e mino y a e e minynas n'a pas de
co espondmenes la iens dans le sys ème des e mes du langage le on.
Išnag inée de e mes de langue li uanienne a ec langue mąja chaknimi im yje
ou é un dū inys ( e mino y a), ous les au es a an dėlių e a p iesagų
ediniai (išsky us pi minį e minas /). Dans les langues la ies p é al ja dū inie
(douze de ous les ien isinių e minų ai e açon soudu é). SUDTINIAI
TERMINAI SU ŠAKNIMI TERMINLie u ių KTŽ composés de e mes, cons i ue ai
de dėmenă a ec šaknimi e min-, n'es pas ou é, néanmoins dans les ex es
leu s esma di e ses (apie cela oi . plus loin), e des 200 MTŽ incluus dans les
e mes, don un des dėmenă se ai a ec pa léja šak nimi, es cinquan e- ois.
C'es di é en es composi ion des e mes, ca ce e châ eaux e de elle
da inių pada y ų ou é an des p incipaux, an des colla ines dėmen des.
Te mes don le p incipal démen es un élémen men du mic osys ème
pa lamose, pa exemple son des noms d'indi is de e mes ou de espèces de
e minies: d ižodžiai opisomasis e mas (65), hyb idinis e mas (67),
me a o inis e mas (68), ne eik inis e mas (69), speciesinis e mas (69),
composi is e mas (70), a pmokslinis e mas (72), ien isinis e mas (7),
gimininis e mas (75), liaudies e minija (75), ižodžiai commun asis e minas
mokslo (66), p op e langue e minas (70). Di es, ne e mines espèces,
séman ique composi es e mes exis e aussi aussi: d ižodžiai e me o me
(76), e me pa ikimumas (77), e me con enu (78), ke u žo džiai aiškinamasis
anschiamasis e minų žodynas (81), abėcėlinė e minų žodyno sanda a (82),
lizdinė e minų žodyno sanda a (82). Il exis e e plus équemmen plisci a
us ojamų pa lamosios chauknies e mų: e minų a kyba (80), eks inė
e minų a kyba (80), e minų žodyno lizdas (82), e minų žodyno sanda a (82).
Šalu inis dėmuo, . y. pažyminys peu ê e pa lamosios šaknies a) būd a dis, b)
daik a a djio uneaskai os kilmininkas ou c) daik a a djio plu iskai os
kilmininkas. Le plus sou en ce son d ižodžiai e mes e ils inclu i dans les
p incipaux dėmenų (gimininių e minų) lizdus, si els ocodyne dis ingue : a)
e mininis an onimas (12), e mininė leksika, e mininis slo ynas (39), e mininė
eikšmė (53); b) o me e me (76), a icle e me (78); c) s anda d des e mes
(80), dic ionnai e des e mes (80), exigences des e mes (79). D'ailleu s, des
annexes secondai es peu en alle aussi bien des mo s p emie s, comme dans
les exemples ci-a an , que des da iniai, exemple: e minizué mo (90), e minologijos mokykla (77), e minologinė kompe encija (77). Tex es dans as a
138 Regina K ašy ė | Li uiniens e la iens langues de e mes a ec châ eaux
| e min- mik osis ema
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
ASLKTŽ 2008: Bui ydienė V., Žukienė R. Aiškinamasis les plus impo an s e mines de li é a u e e
pa lo y os dicynėlis, Vilnius: Vilniaus kolegija.
Aukso iū ė A. 2011: Commission de Te minologie (19211926) un ape çu des ac i i és. Te minologie 18, 8091.
Baldunčiks J. 2008: La iešu alodniecības e minoloģijas a īs ība 19. gadsim ā. Valodniecības aks i 2,
Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 2335.
Bal iņš M. 2006: La iešu e minoloģijas a īs ība: man ojums, p oblēmas un pe spek ī as. Valodniecības
aks i, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, 7279. Blinkena A. 1997: A ieksme agains s eš ā diem la iešu
li e ā ās alodas ēs u ē. Sa ai langues. Zinā ņu La ijas akadēmijas goda loceklim Rūdol am G abim el ī s
piemiņas k ājums, Rīga: La ijas Zinā ņu
Akadēmijas Vēs is, 8396.
DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2006:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Šeš as ( ečiasis elek oninis) édi ion, a s. ed. S. Keinys, Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2012:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Sep in e, amended e complé é édi ion, a s. ed. S. Kei nys, Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
D ezens E. 2002: Zinā nικές un ehnικές e minologie in e nacionalizācija. Vēs u e, ac uel é a lis un pespek ī as.
Saīsinā s un ulko s izde ums, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. D o inas V. 2002: Es Li u iški leksikologijos
e mininai? L'homme e la pa ole 1, 1821. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: héo ies e a kybos me menys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
G abis R. 2006a: Pa la iešu e minologie dé eloppemen un izs ādi. Da bu izlase, Rīga: LU La iešu alodas
ins i ū s, 221229.
G abis R. 2006b: Zinā nικές e minoloģijas izs āde un e minoloģijas ā dnīcu eidošana. Da bu izlase,
Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 252259.
Jakai ienė E. 1980: Li u iens langues leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus
uni e si yd publikla. Kaulakienė A. 2009: Li uiniens physikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Keinys S. 2005: Daba inė
lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai:
no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas,
Kaunas: Š iesa. K ašy ė R. 2008: [Rec.:] Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca. Sas ādījis au o u
kolek ī s Valen ī nas Skujiņas dans le leade ship. Te minologie 15, 242248. Elle es ésumée comme sui : Laua A. 1981:
La iešu leksikoloģija. O s, ajou é izde ums, Rīga: Z aigzne. Lybe is A. 2009: Mo žių a ankos p oblema Daba inės
lie u ių kalbos žodyne. Théo ie e p a ique de la lexicog aphie, Vilnius: Li u iens langue ins i u , 5665. LK 1995:
Ba auskai ė J. e k . Li uanien pa le 1. Lexikologie, phoné ique, accen ologie, dialec ologie, éc i u e, Vil nius: Mokslo e
encyclopedijų édykla.
LKE 1999: Li u iens langues encyclopédia, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. LKE 2008:
Li u iens langues encyclopedia. 2ème édi ion é isée e complé ée, Vilnius: Mokslo i enciklo pedijų édi ions
ins i u .
LKTŽ 2008: Gai eny ėBu le J., Keinys S., No eikai ė A. Les e mes des langues Li uaniennes. Ano uo a
1900 2005 m. bibliog aphijos odyklė, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue. LKŽe Li uiniens langues
dic ionnas (IXX, 19412002), élec onique a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 www.lki.l .
LLV 19721996: La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1.8. sēj., Rīga: Zinā ne. LRST 1990: P incipes e mé hodes de
Te minologie. Li uanie RST 111590 (ISO 70487), Vilnius. LVV 2006: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MTŽ
2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Skujiņa V. 2002:
La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi. O ais, labo ais un papildinā ais izde ums, Rīga:
La iešu alodas ins i ū s.
2008: SV S eš ā du ā dnīca, Rīga: A o s.
Šalkauskis S. 1991: Raš ai 2, Vilnius: Min is.
TŽ 2013: Dic ionna s de mo s in e na ionaux, Vilnius: Alma li e a. VPSV 2007: Valodniecības pama e minu
skaid ojošā ā dnīca. Sas . au . jusqu. V. Skujiņas ad., Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, Vals s alodas
aģen ū a.

139Te minologie | 2013 | 20
THE MICROSYSTEM OF LITHUANIAN AND LATVIAN TERMS WITH THE ROOT TERMIN-
L'objec i de la eche che es d'é abli les simili udes e di é ences de om he main
me alanguage o Li huanian and La ian e minology using analy ic desc ip i e and
compa a i e me hods. The compa ison o e ms c ea ed wi h he oo e min- aken
publica ions o Li huanian and La ian lexicog aphy and e minog aphy as well as
a ious wo ks on e minology science pe me de conclu e que he oo e minis
de i a ionally p oduc i e and easily usable o he c ea ion o e ms bo h in
Li huanian and La ian.
When compa ing Li huanian and La ian e ms ew aspec s, i s o all e minological
meanings and equi alen names o concep s we e aken in o conside a ion. A pa o
Li huanian and La ian e ms a e simila , some o hem only look simila om he i s
sigh ( o ins ance, e minologija and e minoloģija). I is di icul o es ablish he
au ho ship o pa icula e ms, hough some imes i s possible. The e we e hi een
onewo d e ms wi h he oo e min ound in Li huanian sou ces and wen y se en in
La ian sou ces. Since he sample o La ian e ms is bigge he numbe o La ian e ms
which do no ha e equi alen s in Li huanian is la ge as well and he e a e only h ee
Li huanian e ms e minija, e mino y a and e minynas do no ha e equi alen s in
e minological sys em o he La ian language. The e was one compound ( e mino y a)
wi h he oo e minin he Li huanian sample. O he e ms we e p e ixal and/o su ixal
de i a i es (excep o unde lying e mas ( e m)). In he La ian language, di e en ly om
Li huanian, compounds p e ail ( en e ms in his sample we e compounds). The e we e
i y h ee complex e ms ound in Li huanian dic iona ies and six een in La ian. I is
no iceable ha ce ain e m o ma ion pa e ns p e ail: he e a e complex e ms wi h
subo dina ed componen in geni i e case (in singula o plu al) in bo h La ian and
Li huanian. In La ian, di e en ly om Li huanian, he e was only one e m made wi h and
adjec i e wi h he oo e min- (i is easie o make an adjec i e om he de i a i e
e minoloģija).
The mic osys em o he oo e minis qui e de eloped in bo h Li huanian and La ian and
can be elabo a ed u he , because he e a e possibili ies o c ea e new e ms.
Pa iculiè emen p oduc i e way o e m c ea ion is he o ma ion o complex e ms and
in La ian he c ea ion o onewo d e ms is also common because o he
endency o make compounds.
Reçu 20131111
Regina K ašy ė
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT76352 Šiauliai
E. paché: k [email p o ec ed]