4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os
Te minologinė eikla:
P incipai i pe spek y os
SERGIUSZ GRINIEWICZ
TC 55 Te minology RF,
Uni e si y o Bialys ok
Pag indiniai žodžiai: e minologijos y imų k yp ys, e minologijos da bo ūšys,
e minologijos o ma imo p iemonės, e minologijos plana imas
Te minologinėje eikloje galime a ski i du aspek us: eo inį da bą. ISO 1087: 94
p ak inė eikla a ba e minologijos mokslinis specialiose kalbose esančių są okų
e minologijos mokslas apib ėžiamas kaip eikla a ba e minologijos mokslas i
i e minų y imas. (Pasku inė dalis, mūsų nuomone, y a pa i šu iniška i
ne eikalinga, nes są okos i e minai p iklauso specialioms kalboms i a gu a
gali bū i ikimasi ki u .) Pagal ą pa į dokumen ą e minologijos da bas y a be
kokia eikla, susijusi su są okų sis ema izacija i ep ezen acija a ba
e minologijų pa eikimu emian is nus a y ais p incipais i me odais. Vėlesnėje
šio dokumen o o icialioje e sijoje (ISO 1087-1:2000) pa eikiama panaši apib ėž is:
"Da bai, susiję su sis emingu są okų i jų pa adinimų inkimu, ap ašymu,
apdo ojimu i p is a ymu", no s e minologijos mokslas apib ėžiamas ki aip kaip
"mokslas, y inėjan is e minologijų s uk ū ą, o ma imą, plė ą, naudojimą i
aldymą į ai iose s i yse", odėl są okos y a pašalin os iš jo aikymo s i ies.
Te minologinių leidinių analizė odo is o inius eo inės i p ak inės eiklos
ski umus. P adžioje, XX a. pi moje pusėje, eo iniai y imai bu o pa aldūs
p ak inėms užduo ims i p oblemoms […] iš p adžių užsakan e minologijas.
Pi mosios e minologinės g upės, a si adusios XX a. p adžioje Lie u oje i
La ijoje, aip pa e minologijos mokslo p adiniai - Eugen Wüs e , Dmi ij Lo e,
E nes D ezen, G igo ij Vinoku i Aleksand Re o ma skij - u ėjo sp ęs i
e minologijos apib ėžimą.
5Te minologija | 2013 | 20 pag indinės specialiųjų leksemų sa ybės i būdai,
kaip sp ęs i jų ūkumus. Pasak p o eso iaus He ibe o Pich o, iki
penkiasdešim ojo dešim mečio pabaigos Wüs e is daugiausia domėjosi
p ak iniais e minologijos da bo aspek ais (Pich 2011: 10[…]11).
Vėliau, p adedan nuo p aėjusio amžiaus penkiasdešim ojo dešim mečio,
ling is ikos s i yje a si ado didelis susidomėjimas e minologinėmis
p oblemomis, o ai lėmė daugybę g ynai ling is inių y imų i į ai ių
e minologijų ap ašymų, ku ie nebu o iesiogiai susiję su p ak iniu
e minologiniu da bu i odėl lėmė eo ijos i p ak ikos ski umus.
Ne iesioginis p ak inių sp endimų eo inio palaikymo nebu imo ezul a as bu o
didelis skaičius (daugiau nei 500) p as os kokybės e minologinių s anda ų,
pa eng ų 1960-1970 m. So ie ų Sąjungoje. Tačiau šiek iek ėliau, 1960-aisiais i
1970-aisiais me ais, p adėjo o muo is kele as aikomųjų e minologinių
y imų k ypčių. Šiam egionui būdingi speci iniai in e esai, pa yzdžiui, Sank
Pe e bu go mokslininkai y inėja į ai ių e minologijų is o iją (Kū inas, 1966;
So kalė, 1970; Ge das, 1968; Go ki, 1971), Go kijos ling is ai su elkia dėmesį į
e minų i e minologijų eikimą kalboje (Golo inas, Kob inas, Peka skai, 1981),
Vo onezh e minologai, specializuojasi s a is inių me odų aikyme
e minologijos y imams i e imo žodynų kū imo i e inimo p oblemoms
(I ano , 1967; Anushkinas, 1977), Omskės ling is ai, pa auk i e minologijos
is o ijos p oblemomis, aip pa e minologijos sociolinguis iniais aspek ais
(Ta ana, 1977 i jos mokiniai).
Канделаки 1977; Лейчик 1989; Суперанская, Подольская, Василье ва
1989, 1993).
1980 - 1990 m. e minologinių y imų, ku ių ezul a as bu o daugiau nei 100
dise acijų (G ine 1993), ezul a as bu o kele as e minologinių
disciplinų, įskai an lyginamąją e minologijos mokslą, susijusią su
e minologijos e imu i ha monizacija (Лейчик 1988; Циткина 1987, 1988).
e minologija, susijusi su e minologinių žodynų i e minų bankų
p ojek a imo i kū imo op imiza imu (Ge d 1986; G ine 1986; Ma čukas
1992), is o inė e minologijos mokslas, susijęs su są okų i e minologinių
o mų ys ymosi endencijų a adimu (Tkacho a 1987b;
2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os
Диа нова 1995, 2000; Хижняк 1997а, б; Борнхвальд 2000; Фельде (Борнх
aldas) 2001) i ipologinis e minologinis mokslas, susijęs su e minologijų
bend ųjų i konk ečių b uožų nus a ymu (Kaza inas 1998;
Володина 1997; Авербух 2004; Сложеникина 2005).
Rusų s anda uose 1960-aisiais i iš dalies 1970-aisiais dėl didelio da bo kiekio,
ku io eikia a lik i pe umpą laiką, pi miau minė o eo ijos i p ak ikos
ski umo bei apmoky ų e minologų i me odinių medžiagų nebu imo (pi mosios
ins ukcijos dėl e minologijos s anda iza imo pasi odė ik 1977 m.) galima
as i isas klasikines klaidas apib ėžian są okas i pasi enkan op imalias
e minologines o mas. Dėl o, kad nebu o a lik a išanks inė sis ema izacija i
koo dina imas, s anda ų, ku iuose y a ų pačių e minų su ski ingomis
apib ėž imis, su ampa, o am ik omis eminėmis s i imis s anda ų nė a. Tuo
pačiu me u 1970-1980 m. bu o su ink a nemažai ado ų i pa eng os ins ukcijos
e minologinio da bo o ganiza imui isoje šalyje, ski os: - o ganizuo i
expe ience o coo dina ion in p epa ing in o ma ion e ie al hesau i ha
may be used in o ganising sys emic o de ing o special ocabula y. Wi h
an es ablished in e es o linguis s in e minological p oblems, s anda d
pag indines p amonės šakos o ganizacijas, a sakingas už e minologijos
s anda iza imą;
[…] s anda izuo os e minologijos ilialų bazės o ganiza imas i
aldymas; - e minologijos s anda iza imo koo dina imas su
in o macijos paieškos sis emų ling is inių p iemonių plė a; - a ski ų
e minologijų koo dina imas bend oje e minų sis emoje;
e minologijos s anda iza imas;
- s anda izuo i žodžių su umpinimus i žodžių de inius
usų kalba;
- e minologijos de inimas i . .
1980 m. pabaigoje Rusijoje susi o ma o kele as e minologijos da bo k ypčių.
Vienas iš jų y a e minologinis in en o ius […] pasi ink os s i ies specialių
leksemų inkimas i p elimina us ap ašymas […], ku is gali bū i sa a ankiškas
da bas, ku io ezul a as y a apibūdinamasis e minologinis žodynas, no s
pap as ai jis y a p elimina i sąlyga
2Te minologija | 2013 | 20 Te minologijos a kymo e apas […] cen inis i
s a biausias e minologinis da bas, ku io ikslas - ans o muo i e minologijas
[…] na ū aliai su o muo as am ik ų dalykų s ičių e minų inkinius į e minų
sis emas […] a komus e minų inkinius su nus a y omis a pusa io san ykiais,
a spindinčiais a i inkamus są okų san ykius. Pa i is pa odė e minologijos
a kymo, ku is susideda iš kelių e apų, sudė ingą pobūdį, ku į apibūdino p o .
Pich (Pich 2009: 15[…]16) i ISO 704 Te minologijos da bas: p incipai i me odai.
Ki os e minologinio da bo k yp ys bu o: nacionalinės e minologinės
eiklos koo dina imas ( eiksmų kompleksas, ski as nacionalinių
e minologijų egulia imui i plė ai ski ų ins i ucijų i p ojek ų
sis emos sukū imui); a ski ų e minologijų koo dina imas bend oje
e minų sis emoje; naujų žinių s ičių e minų sis emų p ojek a imas i
kū imas; čia, be naujos e minų sis emos, pag įs os am ik ais modeliais,
y a pa eng a i pasiūly a naujų e minų o ma imo aisyklių inkinys;
e minog a inis da bas […] į ai ių e minologinių žodynų i duomenų bazių
suda ymas; e minologijos edaga imas; e minologinis e imas;
e minologinio dokumen a imo i in o macinių paslaugų; no malizuo os
e minologijos įgy endinimas; specialis ų e minologinis mokymas;
nespecialis ų e minologinis mokymas; e minologijos aldymas;
e minological expe ise;
e minologijos plana imas.
Te minologinių y imų k yp ys bu o o muojamos pagal p oblemas, ku ias
eikėjo išsp ęs i e minologiniame da be. Dėl okių y imų bu o su o muluo i
kai ku ie eo iniai p incipai, susiję su į ai iais e minologinio da bo e apais i
ūšimis. Šie p incipai nep iklauso ik Rusijos mokslinei mokyklai, nes jie bu o
suku i kolek y iai, daly aujan e minologams iš be eik isų bu usių so ie ų
espublikų.
2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Manoma,
kad e minologijos mokslas nag inėja šiuos p incipus: - iš i i pag indines
są okų ūšis, jų apib ėžimus i a pusa io yšius;
- nus a y i i apibūdin i pag indines specialių leksikinių iene ų ūšis,
analizuo i jų ypa umus; […] seman inė (semasiologinė) e minologijos
analizė; - s uk ū inė (onomasiologinė) e minologijos i pag indinių
naujų e minų o ma imo p iemonių analizė į ai iose kalbose i
į ai iose žinių s i yse;
- analizuo i e minologijos o ma imo i ys ymosi ypa umus
į ai iose kalbose i į ai iose žinių s i yse; - nus a y i op imalius
į ai ių ipų žodynų kū imo, kū imo i obulinimo p incipus; - lyginamoji
į ai ių no malizuo os e minologijos įgy endinimo būdų analizė;
- eiksmingų e minologinio edaga imo p iemonių kū imas i
e minological expe ise;
[…] eiksmingų e minologinio e imo p iemonių kū imas; […] nus a y i
eiksmingus e minologijos mokymo me odus; - pas a uoju me u, dėka
p o eso iaus Pich 'o nuola inių p iminimų, y inėja ki us nei žodinius,
semio iškus są okų žymes; - i i e minologijų aidmenį pažinimo i žinių
įgijimo, aip pa specialiosios š ie imo i bend a imo s i yse; - išsiaiškin i
pag indinius nacionalinės e minologinės eiklos o ganiza imo i
e minologijos plana imo p incipus.
Bu o daug usų leidinių, susijusių su e minologijos s udijų me odais. Kai
ku ie bend ieji me odai jau bu o umpai ap ašy i G ine -G iniewicz (2011).
Ty žian pag indines są okų ūšis, a odo, bū ina a k eip i dėmesį į
na ū alių a lanks ų są okų, ku ios y a są okos, u inčios ibo ą skaičių
esminių b uožų, ku ie suda o są okos b anduolį i lanks ą pe i e iją, ku
nė a nusis o ėjusios i isuo inai p iim os nuomonės, i ma icinių są okų,
iksliai apib ėž ų i isuo inai pa i in ų, ski umą. Pag indinių są okų ipų
i jų san ykių y inėjimas adiciškai laikomas mokslo s i imi.

2Te minologija | 2013 | 20 logikų. Tačiau, kalban apie apib ėžimus, e minologams
pa yko p idė i kai ku ių ling is inio pobūdžio eikala imų, okių kaip ienodumas
e mino o moje (G ine 1993: 89 […] 90; G ine […] G ine ich 2008: 85 […] 87).
o syn ax and lexical ea u es in de ini ions o simila concep s, b e i y
o de ini ion wi h exclusion o edundan in o ma ion and idle exp essions,
a oiding unnecessa y de ini ions when he speci ic ea u es a e ep esen ed
Pag indinių specialiųjų leksemų ipų nus a ymas i ap ašymas p asidėjo nuo
p oblemos nus a y i konk ečius e minų b uožus, ski ingus nuo įp as ų
žodžių. 1970 m. pabaigoje ginčas dėl e mino i pap as o žodžio ski umo
galiausiai bu o išsp ęs as emian is uo, kad e minas eiškia są oką - žinių
iene ą, suku ą unikaliu sa ybių de iniu, o pap as o žodžio eikšmė - są oka,
ku i y a iesioginis, isuo inis ealybės objek ų i eiškinių aizdas, ku is y a
išsaugo as i a ku as a min yje be iesioginio šių objek ų i eiškinių į akos
ju imo o ganams. Sąmonės skalėje są okos y a žingsniu žemiau nei są okos i
p iklauso a min ies lygiui. Tuo pačiu me u a as a, kad specialus žodynas
neapsi iboja ik e minais, sukėlė am ik ą nusi ylimą i po eikį iden i ikuo i i
apibūdin i pag indinius specialių leksikinių iene ų ipus. Jau
aš uoniasdešim ajame dešim me yje bu o apibūdinami okie pag indiniai ipai
kaip e minoidai, p e- e mai, k azi e mai, p o o- e mai, p o esionalizmai i
nominai (G ine 1996; Гринев 1993: 41[…]52; Шелов 1985), no s jie nebu o iš i as
aip k uopščiai kaip e minai, į ai ių a skleis ų e minų b uožų skaičius pasiekė
daugiau nei du šim us […] 265 (Гринев 1998: 61[…]76). A odo, kad eikė ų oliau
s udijuo i isas specialias leksemas, ypa ingą dėmesį ski ian nomens […]
unikalių są okų pa adinimams, i ai dėl d iejų p iežasčių. Pi ma, pas a uoju
me u jie y auja specialiuose leksikuose i suda o galbū 99% iso specialiųjų
leksemų skaičiaus; i , an a, didelė jų dalis gali bū i leng ai eguliuojama i
o muojama pagal am ik as aisykles. Te minų a kymas u i du aspek us -
su ienijimą, ku io ikslas - pašalin i nesude inamumą a p e mino leksikos
eikšmės i e minologinės eikšmės (a i inkamos są okos u inio), i
op imiza imą, susijusį su op imalių e minų o ma imo o mų i p iemonių
pasi inkimu. A i inkamos mokslinių y imų k yp ys apo adicinėmis
e minologiniuose y imuose i šiandien apo a i inkamomis e minologinėmis
subdisciplinomis […] semasiologinės e minologijos mokslas i onomasiologinės
e minologijos mokslas.
3 0 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Te minų
užsakymas u ė ų numa y i e minologijos daugialypę analizę, ku i a liekama
siekian nus a y i ne ik esamus ūkumus, be i jos ys ymosi endencijas.
Toks y imas pi miausia u ė ų apim i seman inę analizę, siekian nus a y i
į ai ius nuk ypimus nuo žodžių leksikinių i e minologinių eikšmių a i ik ies.
Taip pa u ė ų bū i a liekamos o malios s uk ū inės i e imologinės analizės,
kad bū ų nus a y os e ek y iausios e minų kū imo p iemonės i modeliai
pasi ink oje dalyko s i yje, aip pa esamos ne inkamos o mos i jų
obulinimo a pakei imo p iemonės; Tada unkcinė analizė, kad bū ų galima as i
e minų naudojimo ypa umus (Gak, Leychik 1981) i galiausiai diach oninė analizė,
kad bū ų galima a as i pasi ink os e minologijos ys ymosi endencijas
(Alekseje a 1994; Alesenko
2000; Клепальченко 1999; Миронова 2002; Филиппова 1996; Герд 1971;
Кутина 1964, 1966), i pa ame inis me odas (G ine 1992; G ine […]
G iniewicz 2011: 30). Toks požiū is gali už ik in i eisingus sp endimus
o muojan e minų sis emą.
Te minologijų seman inėje analizėje da daug ką eikia pada y i. Sinonimijoje
a odo inkama nus a y i isuo inai p iim ą sinonimų klasi ikaciją, aip pa
iksliau apib ėž i į ai ių ipų pilno sinonimų san ykį, ku ie gali bū i naudojami kaip
leksikiniai iš ekliai ūšių pa adinimų kū imui pažinimo p ocese. Be sinonimiškumo i
polisemijos bu o as a i ki ų ipų leksikinių i e minologinių eikšmių nea i ikimų.
Ka ais leksikalinės o mos eikšmė gali u ė i ne eikalingų sa ybių au ologiniu
požiū iu, pa yzdžiui, gy enamųjų bu ų, gy enamųjų namų, auminių sužalojimų,
a ei ies planų, a ba, p iešingai, gali ūkin i esminės są okos sa ybių. B i ų
s anda as BS 4118: 1967 Sani acijos e minų žodynas siūlo e miną
"kapaci e as" labai specializuo ai koncepcijai pa adin i "saugyklos cis e nos
pajėgumu", e miną "anglas" eiškia "liemenė, naudojama lie aus andens
kanaluose, kad bū ų pakeis a kanalo k yp is" i e miną "sėdynė" eiškia
"me alinis ėmas, ski as pas a y i į ploną ske smenų sieną i g indis, kad bū ų
už ik in as g indų, anden iekio a ki ų sani a inių p ie aisų palaikymas".
Didžiosios B i anijos s anda e BS 2780: 1972 odos e minų žodynas pla us
e minas "bending" pa eikiamas siau oje p asme […] […] pusė gal ijų odos gal os,
gau a padalijan ją palei s ubu o liniją […] i . . Taip pa ampa bū ina iš i i
naują eiškinį
1Te minologija | 2013 | 20 ku is y a pa onimija, aidinan i ibos aidmenį
naudojan e minų a iaciją ku ian naujus susijusius e minus (pa yzdžiu,
ilologijos s uden ai dažnai painioja e minus onomasiologija i onomas ika).
No in pasi ink i e ek y iausius naujųjų e minų o ma imo būdus, bū ina
išanalizuo i pag indines p iemones. Jų klasi ikacija pa eikiama G ine G iniewicz
2011: 36; čia mes galime nu ody i jų pag indinius p i alumus i ūkumus.
Seman inis e minų o ma imas. Vienas seniausių adicinių dan ų (pjaus ymo),
gaub o ( en iliacijos apa a o) a ba padė ies, p z., pėdos (lapio, kalno), gal os
new e ms is me apho ic ans e o he meaning o a common wo d (la e
o a e m) on he basis o compa ison. I is based on wo main ypes o
simila i y — ex e io simila i y o shape, e.g. neck and body (o a column),
(bol o) o ma imo būdų; i unkcijos panašumas, p z., agas (pa ojaus
signalizacijos į aisas); ado as (nus a ydamas s ogo d enažo g io į). Są okos
aip pa gali bū i su o muo os me onimija […] eikšmės pe da imu pagal
g e imąsias eikšmes. Y a į ai ių ipų me onimija: - daik o medžiaga gali ap i
daik o pa adinimu, p z., s iklas, plokš ės, geležis i . . ;
- ie os pa adinimas gali ap i en as ų a pagamin ų daik ų
pa adinimu, p z., kana ų (paukš is), kalaku ų, po celiano, kašmy o
( ilnos audinys);
- iš adėjų a dai dažnai ampa e minais, eiškiančiais dalykus, ku iuos jie
iš ado, p z., Wa , Ohm, Roen gen i . . ; - p oceso pa adinimas dažnai įgyja
an inę eikšmę: a) p oceso ezul a as: klasi ika imas (p ocesas) […]
klasi ika imas ( ezul a as), apib ėžimas (p ocesas) […] apib ėžimas
( ezul a as), skolinimasis (p ocesas) […] skolinimasis ( ezul a as); b) eiksmo
ykdymo p iemonės: sugau i ( eiksmas) […] sugau i (langų a du ų į aisas);
pu škimas ( eiksmas) pu škimas (p ie aisas); c) eiksmo ie a a ba
a i inkamas pas a as: inka (p ekyba) […] inka (s a yba). Kai ku ie ope acijų
pa adinimai, okie kaip ap alka imas, padengimas, g indų padengimas, izoliacija
i a a, aip pa naudojami iek šal inio, iek ezul a o pa adinimui.
Ch onologiškai sekan is y a kasdienio žodžio a pla esnio e mino eikšmės
specializacija, p z., a ejis, u in is bend ą eikšmę […] aplinkybės, ku iomis
asmuo a daik as y a […], specializuojasi, apdamas e minu eisėje ( eisinis
ieškinys), g ama ikos s i yje ( a dininko pa adigmos o ma) a ba medicinoje
(ligos). Linguis ikos pakylėjimas ampa pakylėjimu (iš eikšmės); s a ybose
mes u ime kalką (cemen ą), suda y ą iš žodžio, eiškiančio "be kokią klijuojančią medžiagą".
2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os
Ch onologiškai ėliau a si anda skolinimasis iš ki ų e minologijų: s a ybos
e minų ank as, ma kizas kilęs iš ka inio jū ų lai yno e minologijos, an enos
[…] iš biologijos, k aš o aizdis […] iš apybos e minologijos, g io ys […] iš
ka inės e minologijos i . .
Seman inis e minų o ma imas suda o maždaug 3% specialaus žodynų, no s
jaunose e minologijose okių e minų kiekis y a didesnis, ačiau jie pap as ai
suda o e minologijos b anduolį i naudojami kaip iš edimo, kompozicijos i
žodžių de inimo pag indas (G ine 1993: 134). Jie y a umpi, mo y uo i i dažnai
naudojami, dažnai y a hipe onimai, daugelis jų y a e minologijų pa adinimai.
Tuo pačiu me u seman inio e mino o ma imo naudojimas lemia polisemiją i
homonimiją. Kai okios homoniminės o mos naudojamos ski ingose emose,
ai gana pa ogiai pasi aiko biologijoje, geologijoje i ling is ikos s i yje, be
ields i does no cause any p oblems ( e minological o m mo phology
kai dėl seman inio pe da imo d i o mos naudojamos ame pačiame moksle,
pa yzdžiui, kaip duobelis (e imologinis) i duobelis (absoliu us sinonimas)
leksikologijoje, a ba kaip p ocesų, jų p iemonių i ezul a ų pa adinimai, ai
ampa labai nepa ogiai.
Mo ologinis e minų o ma imas suda o maždaug 5% iso specialiosios žodynų
(Гринев 1993: 134). P oduk y iausia mo ologinio e mino o ma imo p iemonė
y a su iksacija. Analizuojan su iksų naudojimą ku ian naujus e minus,
paaiškėja kai ku ie įdomūs eiškiniai. Pi ma, y a endencija ka ego ijas
iš eikš i am ik ais su iksais: - su su iksų -ing/1/ i -a ion/1/ […] p ocesai:
eks akcija, poli a imas, iškas ymas, spal os kei imas; - p iedėliai -e /1/, -o /1/,
-an […] su i in ojas, ekspedi o ius, elek ikas; - į anga su su iksais -e /2/
(-o /2/) sk ape is, pak o ėjas, en ilia o ius; - su su iksais "ing", "a ion",
" loo ing", "isola ion" Čia aip pa andame specializuo us mine alų su iksus:
-i […] bio i as, dia omi as, ch omi as; i cheminės medžiagos: […]a , […]ine,
[…]ide, […]oid, […]um […] chlo a as, chlo as, chlo idas, celuloidas, kalcis.
An a, galime pas ebė i i sinonimiškumą, i polisemiją su ikso: su iksas -e /o
gali bū i naudojamas, kad bū ų su o muo i e minai, u in ys šias eikšmes:
agen as, eiksmo, ku į iš eiškia kamienas (kalbė ojas), p o esija (moky ojas),
į ankis (siųs u as), cheminis agen as (a silanks y ojas, kie in u as,
plas ikuo ojas), pas a uoju me u kompiu e inė p og ama ( ai uo ojas, p ižiū ė ojas).
3Te minologija | 2013 | 20
Kai dažnai naudojami ilgai žodžių de iniai, a si adę aikan sin aksės
pa adinimo p iemones, jie dažnai su umpinami, p z., o o aušinimo į anga
[…] o o aušin u as, kabelių geležinkelio linija […] kabelių geležinkelio linija,
kabelių aukimo į ankiai […] kabelių į ankiai.
Te minologijų o ma imo i ys ymosi ypa ybių analizė paleng ina naujų
e minų kū imo būdų pasi inkimą. Medicinoje, a likus ipologinius y imus,
bu o nus a y a, kad y a ijų ipų e minologijos. Pi masis naudojamas
į ai iose mokslo šakose i . . i pasižymi iksliomis, la inizuo omis, pap as ai
su ge y (gene al, abdominal, neu osu ge y, ca dio ascula , auma ology,
sudė inėmis a p au inėmis o momis. Higienoje naudojama e minologija
(bend oji, komunalinė, asmeninė, p o esinė) y a a ima bend ai a ojamai
žodynui, ne iksli i u i nacionalinį pobūdį. Klinikinės medicinos šakų
e minologijoje naudojami abu e minų ipai, šiek iek y auja pi masis
ipas. Op imalių į ai ių ipų žodynų p ojek a imo, engimo i obulinimo
p incipų nus a ymas išsamiai ap a iamas (G ine […]G ine ich 2007). Pakanka
pasaky i, kad emian is pa i imi, gau a uo pačiu me u suda an kelių ipų
žodynus i lyginan daugiau nei 300 e minologinių žodynų apib ėžimo i
e imo, bu o pa eng a op imali a ka, kad bū ų suda y as ge os kokybės
žodynas, a siž elgian į iš anks o pasi ink ą s i į (bend ą, specializuo ą,
specializuo ą), ikslą (apib ėž i, e i, no malizuo i, moky i) i ap ėp ų kalbų
skaičių ( ienkalbį, d ikalbinį, daugkalbį). No malizuo os e minologijos
įgy endinimui naudojamos no malizuo os e minų sis emos egis a imas
gali bū i a liekamas į ai iomis o momis: s anda iza imas ( g iežčiausia
echninės e minologijos o ma); - ekomenda imas (mažiau sudė inga
o ma, ku ią moksliniams e minams naudoja SSRS mokslų akademijos
mokslinės i echninės e minologijos komi e as); - ne iesioginiai
e minologijos naudojimo in o macinėse sis emose no maliza imo būdai.
Pas a aisiais me ais įgy a pa i is p idėjo naują o mą, ku i bu o laikoma
e ek y iausia - naujų ado ų engimas, pag įs as no malizuo omis
(išsamiomis) e minologinėmis sis emomis. Nus a y a, kad ši e minų sis emų
į edimo o ma, no s i nė a aiškiai ibojan i, u i da labiau p i e s inį pobūdį
nei s anda ai, nes okie ado ai leidžia

4 0 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os nė a
ie os ki iems są okų pa adinimams […] būsimi specialis ai įsisa ina a kingą
e minų sis emą ka u su a kingąja są okų sis ema. bu o p adė a au o ių
The e a e easons o belie e ha he same app oach should be used in
p epa ing new o icial dec ees and no ma i e documen s as well.
The wo k on elabo a ing e ec i e means o e minological edi ing
g upės (K i ko, Lejčikas, Kaban se 1986). Tuo pačiu me u VNIIKI pa engė
e minologinės ekspe izės o ganiza imo i ykdymo ado ą. Mūsų nuomone,
dauguma als ybinių dokumen ų, p adedan Kons i ucija i eisės kodeksais
(ku ie iš esmės y a są okų i jų apib ėžimų inkiniai), u ė ų p aei i okią
ekspe izę.
E ek y ių e minologijos mokymo me odų nus a ymas u ė ų numa y i
į ai ių ūšių okias eiklą. Galime a ski i ben is okio mokymo ipus:
- e minologijos eo ijos i me odų specialis ų engimas, ku is p asideda
specialiais ku sais ling is ams i isiems suin e esuo iems daly au i
e minologiniame da be, o po o engiami dak a o i dak a o laipsniai.
dise acijos;
- specializacijos į edimo ku sai, pag įs i dalyko pa eikimu kaip są okų i
e minų sis emos. Rusijoje jau y a am ik os šios ūšies pa i ies i
ado ų (ž . Pompeje 1976 m.); - ling is ų (pi miausia e ėjų)
susipažinimo ku sai kaip LSP dalis. Tokie ku sai bu o o ganizuojami
So ie ų Sąjungoje sep yniasdešim ajame dešim me yje In o macijos
specialis ų obulinimo ins i u o (ИПКИР); - e minologinių me odų
pag indiniai ku sai specialis ams, užsiiman iems e minologiniais da bais
(daugeliu a ejų da bo apim ies padidėjimas i žemos kokybės p ojek ai
y a a likėjų e minologinės kompe encijos nebu imo ezul a ai).
Į ai ių są okų semio ikos žymenų y inėjimui eikalingi bend i i aikomieji
semio ikai (G ine 2000; Гринев[…]Гриневич, Сорокина 2012) bei analizė
semio ikos i e minologijos mokslo sanki os s i yje (G ine 1997; Pich 2009,
2011). Te minologijos aidmuo pažinimo s i yje u ė ų bū i nag inėjamas
a siž elgian į ai, kad pažinimas y a psichinis žinių i sup a imo pe min is,
pa i į i pojūčius įgijimo p ocesas, ku is p asideda su žmogaus ūšies
a si adimu i y a ypa ingas.
1Te minologija | 2013 | 20 žmonėms. Žinojimo kaip p oceso apib ėžimas lemia
diach oninio požiū io po eikį jo analizėje. Te minologiniai diach oniniai
y imai, ku ių ezul a as bu o pi miau (2000 m.) is o inės e minologijos
mokslo, o paskui 2004 m. - an opoling is ikos o ma imas, a skleidė, kad
ka u su mąs ymo e apu yks a kalbos su okimo i požiū io į kalbą e apo
ys ymasis, p adedan nuo nežinojimo apie kalbos egzis a imą anks y ojo
k omagnono žmoguje, paskui p iski ian kalbos magiškoms galioms
p imi y iame mąs ymo e ape i p imi y iose kul ū ose, paskui -
apibūdinamasis požiū is, siekian susido o i su d as išku žodynų augimu
p o o-moksliniame laiko a piu i bandymais obulin i kalbą. Ki as, a pinis
laiko a pis su eikia galimybę k eip is į sąmoningą, k uopš ų, planuo ą kalbos
page inamosios dalies - bū en specialaus žodynų - egulia imą. Tai u ė ų
bū i pag įs a keliais p incipais. Nacionalinės e minologinės eiklos
o ganiza imo i e minologijos plana imo pag indinių p incipų pa engimas
globaliza imo amžiuje ampa bū inas mažosioms kalboms. Rusijos pas angos
šia k yp imi 1970-1990-aisiais me ais lėmė kele ą eiksmų: - pag indinių
eo inių y imų k ypčių i ap ėp ies į e inimas, ku is bu o a lik as
1980-aisiais i 1990-aisiais i ku io ezul a as bu o dise acijų apž alga
(G ine 1993), e minologinių leidinių bibliog a ija (Татаринов 1998) i
e minologinio pobūdžio sėkmingai gyny ų dise acijų bibliog a ija (Гринев
[…] Грине[…]
вич e al. 2006);
- galiojančių e minologinių s anda ų bibliog a ijos, pa eng os
1980-1990 m. VNIIKI;
VNIIKI s anda izuo os e minologijos bankas (ROSTERM), ku iame
daba y a daugiau nei 140 000 e minologinių į ašų; - usų
e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos
(Гринев 1998; Татаринов 2006);
[…] įžanginiai e minologijos mokslo ado ėliai (G ine 1993; G ine […]
G ine ich 2008) i e minog a ija (G ine 1995; G ine […]G ine ich 2009)
pag įs i p elimina iai sis ema izuo omis są okomis i e minologija.
Y a p iežasčių many i, kad panašios eiklos k yp ys (mažesniu mas u),
papildy os sąmoningu nacionalinio lie u ių kalbos p aei ies plana imu,
4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os
Te minologijos a kymas, aldymas i plė a (G iniewicz 2010) u ė ų bū i
naudingi mažosioms kalboms. Jei mes paimame, pa yzdžiui, Lie u ą,
e minologijos poli ika u ė ų bū i nus a y a emian is daba inės
e minologijos būsenos į e inimu, . y. […] o ganizuo i esamų e minologinių
žodynų bazę; - ai, kas jau bu o pada y a e minologiniuose y imuose […]
e minologinių leidinių inkimas i esamų p oblemų e inimas; - su ink i
s anda izuo us nacionalinius e minus e minologinių duomenų banko pa idalu;
- analysis o endencies in o ming o na ional e minologies based
on his o ical s udies and ecen de elopmen ;
- analysing his o ical endencies in bo owing. In his imp essi e su ey
Jonas Klima ičius komen a o blogą p i e s inio d ikalbiškumo (su lenkų,
usų i anglų kalbomis) į aką Lie u os is o ijoje (Klima ičius, 2008).
Daba Lie u a kaip nep iklausoma šalis gali palygin i są eikos su
į ai iomis kalbomis pa i į i išsiaiškin i, ku ios nacionalinės o mos
išliko i išgy eno konku uojan su užsienio leksikiniais iene ais,
a k eipdama dėmesį ne ik į neigiamus, be i į eigiamus okios
są eikos aspek us;
- apskaičiuo i e minologijos a kymo i kū imo po eikius
į ai iose žinių s i yse.
Su ink a in o macija gali bū i naudojama kaip kalbos poli ikos eiksmų
pag indas, kai ku ios iš jų y a paminė os In o e m (GTP) pa eng ose
e minologijos poli ikos gai ėse, ku ios u ė ų apim i: - e minologijos i
e minog a ijos ado ų engimas a ba pasi inkimas, e minologijos mokslo i
LSP ku sų o ganiza imas aukš ojo mokslo įs aigose; - e minologijos da be
daly aujan iems specialis ams pa eng i ins ukcijas;
- o ganizuo i ku sus e minologiniame da be daly aujan iems
specialis ams;
- lie u ių kalbos žodynų sis ema izacija i sis emingo žodynų, ku ie y a
nacionalinės e minologijos b anduolys, engimas; - į ai ių e minų
o ma imo ipų palyginimas i specialių pa adinimų modelių kū imas
į ai ioms žinių šakoms; bend osios i lyginamosios is o inės ling is ikos
3Te minologija | 2013 | 20
- į e in i galimybes naudo i esamą nuos abią in o maciją apie dialek inę
leksikinę medžiagą, pa adinan naujas są okas; - nus a y i skolinimosi poli iką
[…] nus a y i pageidaujamas skolinimosi ūšis (ma e ialinės skolinimosi,
paskolų e imų, miš ių skolinimosi) į ai ioms žinių šakoms; […] nus a y i
echninių pa adinimų kū imo p incipus; - iš i i p agmonimų o mų kon olės
galimybes. Šią eiklą galima laiky i sudė ingos ci ilizuo os kalbos plė os
p og amos dalimi, pag įs a okia išski ine lie u ių kalbos sa ybė, kad ji y a
iena seniausių gy uojančių indoeu opiečių kalbų, išlaikydama daugybę
a chajiškų ling is inių b uožų, aip pa būdingų lo ynų i sansk i o kalboms.
Galbū bū ų inkama k eip is dėl lėšų į Eu opos Sąjungos o ganus, a sakingus
už kul ū inį pa eldą. Ki os lie u ių kalbos p opaga imo p iemonės gali bū i:
- add essing all Eu opean uni e si ies whe e he e a e cou ses o
su pasiūlymais o ganizuo i ku sus lie u ių kalba;
- leng a inės da bo sąlygos šalyje ki omis kalbomis kalban iems
asmenims, ku ie mokosi i žino lie u ių kalbą; nemokami lie u ių kalbos
ku sai; - eng i lie u ių kalbos moky ojus į ai ioms šalims.
Iš ados
Teo inės i p ak inės e minologinės eiklos y imai bu usioje So ie ų
Sąjungoje i Rusijoje pe pas a uosius 50 me ų odo, kad in ensy i
e minologijos eo ijos plė a 1980-1990 m. lėmė e minologijos da bo į ai ių
k ypčių p incipų, ku ie uo me u susi o ma o, o mula imą. Kai ku ie iš šių
p incipų gali bū i sėkmingai p i aiky i mažųjų kalbų e minologijos poli ikai i
plana imui.
SOURCES
BS 2780:1972 Glossa y o lea he e ms, London: B i ish S anda ds Ins i u ion.
BS 4118:1967 Glossa y o sani a ion e ms, London: B i ish S anda ds Ins i u ion.
GTP – Guidelines o Te minology Policies. Fo mula ing and implemen ing e minology policy in language
communi ies (CI-2005/WS/4). P epa ed by In o e m, Pa is: UNESCO, 2005.
ISO 1087-1:2000 Te minology wo k – Vocabula y. Pa 1. Theo y and applica ion.
ISO 704 Te minology wo k: P inciples and me hods
ISO WD 1087-1.5:94 Te minology wo k – Vocabula y. Pa 1.
4 4 Se giusz G iniewicz | Te minological Ac i i ies: P inciples and Pe spec i es
REFERENCES
Akhmano a O., Agapo a G. (eds.) 1974: Te minology: Theo y and Me hod, Moscow.
Akhmano a O. 1977: Linguis ic Te minology, Moscow.
G ine S V. 1992: Desc ip ion o Te minology: a Pa ame ical App oach. – IITF Jou nal 3(1), 41–46.
G ine S. V. 1993: Te minological Resea ch in he o me uSSR. – Knowledge O ganiza ion 20(3), 150–159.
G ine S. V. 1996: Te minology and Nomencla u e in Russian Te minology Science. – Te minologie und
Nomencla u e, Lang, 25–42.
G ine S. V. 1997: Some Semio ic Aspec s o Te minology Science. – P oceedings o he 11 h Eu opean
Symposium on LSP, copenhagen, Augus 1997, 300–307.
G ine -G iniewicz S. 2011: Te minological me hods in he his o y o e minology science. – Te minologija 18,
27–42.
G iniewicz S. 2010: Te minology and language policy ( owa ds es ablishing udimen s o linguopoli ology). –
Te minologija 17, 16–20.
Klima ičius J. 2008: lie u ių kalba i isuomenė: bend asis i e minologinis aspek ai (The li huanian
Language and Socie y: Gene al and Te minological Aspec s). – Te minologija 15, 56–104.
Pich H. 2009: The Se en Pilla s o Te minology. – Te minologija 16, 8–22.
Pich H. 2011: The Science o Te minology: His o y and E olu ion. – Te minologija 18, 6–26.
Авербух К. Я. 2004: Общая теория термина, Иваново.
Алексеева О. Б. 1994: Когнитивные аспекты диахронического исследования терминологии строитель-
ных материалов. Дисс. … канд. филол. наук, Москва.
Алесенко Т. А. 2000: Особенности формирования современных межотраслевых терминологий (на мате-
риале сопоставительного анализа терминологии воды в английском и русском языках), Москва.
Анюшкин Е. С. 1978: Преимущества и недостатки двуязычных переводных научнотехнических сло-
варей. – Проблемы общей и терминологической лексикографии, Баку, 7–9.
Анюшкин Е. С., Анюшкина Г. К. 1980: О некоторых типичных недостатках в содержании и оформ-
лении переводных научнотехнических словарей. – Лингвистические аспекты терминологии, Воро-
неж, 90–98.
Борнхвальд О. В. 2000: Историческое терминоведение русского языка, Красноярск.
Володина М. Н. 1997: Теория терминологической номинации, Москва.
Гак В. Г., Лейчик В. М. 1981: Субституция терминов в синтагматическом аспекте. – Терминология и
культура речи, Москва, 47–57.
Герд А. С. 1968: Проблемы формирования научной терминологии. Автореф. дис. ... докт. фил. наук,
Ленинград.
Герд А. С. 1971: Проблемы становления и унификации научной терминологии. – Вопросы языкозна-
ния 1, 14–22.
Герд А. С. 1986: Основы научно-технической лексикографии, Ленинград.
Головин Б. Н. 1968: Термин и слово. – Термин и слово, Горький, 3–12.
Головин Б. Н. 1981: Типы терминосистем и основания их различения. – Термин и слово, Горький, 3–10.
Головин Б. Н., Кобрин Р. Ю. 1987: Лингвистические основы учения о терминах, Горький.
Гринев С. В. 1968: Введение в терминологическую лексикографию. Учебное пособие, Москва.
Гринев С. В. 1993: Введение в терминоведение, Москва.
Гринев С. В. 1995: Введение в терминографию, Москва.
Гринев С. В. 1998: Исторический систематизированный словарь терминов терминоведения. Учебное
пособие, Москва.
Гринев С. В. 2000: Основы семиотики, Москва.
ГриневГриневич 2007: О принципах создания терминологических словарей. […] Te minologija 14, 20[…]36.
ГриневГриневич С. В. 2008: Терминоведение. Учеб. пособие для студ. высш. учеб. заведений, Москва.
ГриневГриневич С. В. 2009: Введение в терминографию: Как просто и легко составить словарь. Учеб-
ное пособие. Изд. 3е, доп., Москва.
ГриневГриневич С. В., Гринева В. П., Минкова Л. П., Скопюк Т. Г. 2006: Указатель терминологиче-
ских диссертаций. Справочное пособие, Белосток–Москва.
ГриневГриневич С. В., Сорокина Э. А. 2012: Основы семиотики. Учебное пособие, Москва.
Даниленко В. П. 1971: Лексикосемантические и грамматические особенности словтерминов. – Ис-
следования по русской терминологии, Москва, 5–67.

5Te minologija | 2013 | 20
Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва.
Даниленко В. П., Скворцов Л. И. 1982: Нормативные основы унификации терминологии. – Культура
речи в технической документации, Москва, 5–35.
Дианова Г. А. 1995: Язык алхимии: становление языка английской химической литературы 15–18 вв.,
Москва.
Дианова Г. А. 2000: Термин и понятие: проблемы эволюции (к основам исторического терминоведения),
Москва.
Иванов С. З. 1967: Терминология сахарного производства, Москва.
Казарина С. Г. 1998: Типологические характеристики отраслевых терминологий, Краснодар.
Канделаки Т. Л. 1977: Семантика и мотивированность терминов, Москва.
Квитко И. С., Лейчик В. М., Кабанцев Г. Г. 1986: Терминоведческие проблемы редактирования, Львов.
Клепальченко И. А. 1999: Сопоставительный анализ лексики семантической группы «Лестницы и эле-
менты лестничных конструкций» (на материале английского и русского языков). Автореф. дис. …
канд. филол. наук, Москва.
Кобрин Р. Ю. 1979: О принципах терминологической работы при создании тезаурусов для
информационнопоисковых систем. – Научно-техническая информация 2(6), 1–9.
Кобрин Р. Ю., Пекарская Л. А. 1977: Лингвостатистический анализ употребления терминов норма-
тивных словарей и ГОСТов в реальных научнотехнических текстах. – Языковая норма и стати-
стика, Москва, 265–279.
Кутина Л. Л. 1964: Формирование языка русской науки: терминология математики, астрономии, гео-
G a ijos pi moje XVIII amžiaus ečioje, Mosk aLening adas.
Кутина Л. Л. 1966: Формирование терминологии физики в России, Москва–Ленинград.
Кутина Л. Л. 1970: Языковые процессы, возникающие при становлении научных терминологических
систем. – Лингвистические проблемы научно-технической терминологии, Москва, 82–94.
Лейчик В. М. 1988: Основные положения сопоставительного терминоведения. – Отраслевая термино-
логия и ее структурно-типологическое описание, Воронеж, 3–10.
Лейчик В. М. 1989: Предмет, методы и структура терминоведения. Автореф. дис. ... докт. филол.
наук, Москва.
Марчук Ю. Н. 1992: Основы терминографии, Москва.
Миронова Е. Е. 2002: Проблемы эволюции архитектурной терминологии (на примере английской лекси-
ки поля «Окна и двери»). Дис. … канд. филол. наук, Москва.
Помпеев Ю. А. 1976: Основы строительной специальности, Ленинград.
Сложеникина Ю. В. 2005: Термин: семантическое, формальное, функциональное варьирование, Самара.
Сорокалетов Ф. П. 1970: История военной лексики в русском языке 11–17 в., Ленинград.
Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 1989: Общая терминология: Вопросы теории,
Москва.
Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 1993: Общая терминология: Терминологическая
деятельность, Москва.
Татаринов В. А. 1996–2004: Теория терминоведения. В 3 т., Москва.
Татаринов В. А. 1998: Терминоведение. Указатель работ, опубликованных отечественными терминоло-
гами в 20 веке, Москва.
Татаринов В. А. 2006: Общее терминоведение. Энциклопедический словарь, Москва.
Ткачева Л. Б. 1987а: Актуальные вопросы терминологии в социолингвистическом освещении. Автореф.
дис. ... доктора фил. наук, Ленинград.
Ткачева Л. Б. 1987б: Основные закономерности английской терминологии, Томск.
Фельде О. В. (Борнхвальд) 2001: Историческое терминоведение в теории и практике, Красноярск.
Филиппова Е. В. 1996: Эволюция английской онкологической терминологии. Автореф. дисс. … канд.
филол. наук, Москва.
Хижняк С. П. 1997а: Англо-американская и русская терминология права: Социолингвистический аспект
возникновения и развития, Саратов.
Хижняк С. П. 1997б: Юридическая терминология: формирование и состав, Саратов.
Циткина Ф. А. 1987: Сопоставительное терминоведение: теоретические вопросы и приложения. – Во-
просы языкознания 4, 114–124.
Циткина Ф. А. 1988: Терминология и перевод (к основам сопоставительного терминоведения), Львов.
Шелов С. Д. 1985: Об одном классе научнотехнической лексики (три подхода к выделению номен-
клатурных наименований). – Научно-техническая терминология 2(3), 1–7.
4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os TERMINOLOGIJOS
VEIKLA: PRINCIPAI IR PERSPEKTYVOS S aipsnyje umpai ap ašomos pag indinės
p ak inės e minologijos eiklos k yp ys i p incipai SSRS i Rusijoje pe pas a uosius
penkiasdešim me ų. A k eipiamas dėmesys į e minologijos i sa a ankiškų jos
disciplinų yšį. G ildenamos pag indinių są okų ipų y inėjimo, pag indinių specialiųjų
leksemų ipų nus a ymo i ap ašymo, a komos e minijos kompleksinės analizės,
e minijos seman inio nag inėjimo p oblemos, apž elgiami s a biausių e minų da ybos
būdų i ipų, suno min os e minijos diegimo būdų, e minologų engimo p i alumai i
ūkumai, e minologijos eiklos o ganiza imo nacionaliniu lygmeniu p incipai i me odai.
Remian is lie u ių kalbos pa yzdžiu apž elgiami galimi bend ieji nacionalinės e minijos
plė os ska inimo i plana imo me odai.
ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКАЯ ДЕЯТЕЛЬНОСТЬ: ПРИНЦИПЫ И ПЕРСПЕКТИВЫ
Дается краткое описание основных направлений практической терминологиче-
ской деятельности и ее теоретических принципов в СССР и России за последние
50 лет. Отмечается филиация терминоведения с появлением самостоятельных
терминоведческих дисциплин. Рассматриваются проблемы исследования основ-
ных типов понятий, выявления и описания основных типов специальных лексем,
комплексного анализа упорядочиваемых терминологий, семантического анализа
терминологий, разбираются достоинства и недостатки основных способов обра-
зования терминов, моделей образования терминов, способов введения упорядо-
ченных терминологий, подготовки терминоведов и терминологов, развитие вос-
приятия языка человеком в процессе его эволюции, принципы и методы органи-
зации национальной терминологической деятельности. На примере литовского
языка рассматриваются общие методы организации и планирования развития на-
циональной терминологии.
Gau a 2013 […]11[…]04
Se giusz G iniewicz
TC 55 Te minology RF,
Uni e si y o Bialys ok
Waska 4, m. 20, Bialys ok, 15-481, Lenkija
El. paš as g iniewicz@w. kb.pl