Terminological Activities: Principles and Perspectives

4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Te minologinė eikla: P incipai i pe spek y os SERGIUSZ GRINIEWICZ TC 55 Te minology RF, Uni e si y o Bialys ok Pag indiniai žodžiai: e minologijos y imų k yp ys, e minologijos da bo ūšys, e minologijos o ma imo p iemonės, e minologijos plana imas Te minologinėje eikloje galime a ski i du aspek us: eo inį da bą. ISO 1087: 94 p ak inė eikla a ba e minologijos mokslinis specialiose kalbose esančių są okų e minologijos mokslas apib ėžiamas kaip eikla a ba e minologijos mokslas i i e minų y imas. (Pasku inė dalis, mūsų nuomone, y a pa i šu iniška i ne eikalinga, nes są okos i e minai p iklauso specialioms kalboms i a gu a gali bū i ikimasi ki u .) Pagal ą pa į dokumen ą e minologijos da bas y a be kokia eikla, susijusi su są okų sis ema izacija i ep ezen acija a ba e minologijų pa eikimu emian is nus a y ais p incipais i me odais. Vėlesnėje šio dokumen o o icialioje e sijoje (ISO 1087-1:2000) pa eikiama panaši apib ėž is: "Da bai, susiję su sis emingu są okų i jų pa adinimų inkimu, ap ašymu, apdo ojimu i p is a ymu", no s e minologijos mokslas apib ėžiamas ki aip kaip "mokslas, y inėjan is e minologijų s uk ū ą, o ma imą, plė ą, naudojimą i aldymą į ai iose s i yse", odėl są okos y a pašalin os iš jo aikymo s i ies. Te minologinių leidinių analizė odo is o inius eo inės i p ak inės eiklos ski umus. P adžioje, XX a. pi moje pusėje, eo iniai y imai bu o pa aldūs p ak inėms užduo ims i p oblemoms […] iš p adžių užsakan e minologijas. Pi mosios e minologinės g upės, a si adusios XX a. p adžioje Lie u oje i La ijoje, aip pa e minologijos mokslo p adiniai - Eugen Wüs e , Dmi ij Lo e, E nes D ezen, G igo ij Vinoku i Aleksand Re o ma skij - u ėjo sp ęs i e minologijos apib ėžimą. 5Te minologija | 2013 | 20 pag indinės specialiųjų leksemų sa ybės i būdai, kaip sp ęs i jų ūkumus. Pasak p o eso iaus He ibe o Pich o, iki penkiasdešim ojo dešim mečio pabaigos Wüs e is daugiausia domėjosi p ak iniais e minologijos da bo aspek ais (Pich 2011: 10[…]11). Vėliau, p adedan nuo p aėjusio amžiaus penkiasdešim ojo dešim mečio, ling is ikos s i yje a si ado didelis susidomėjimas e minologinėmis p oblemomis, o ai lėmė daugybę g ynai ling is inių y imų i į ai ių e minologijų ap ašymų, ku ie nebu o iesiogiai susiję su p ak iniu e minologiniu da bu i odėl lėmė eo ijos i p ak ikos ski umus. Ne iesioginis p ak inių sp endimų eo inio palaikymo nebu imo ezul a as bu o didelis skaičius (daugiau nei 500) p as os kokybės e minologinių s anda ų, pa eng ų 1960-1970 m. So ie ų Sąjungoje. Tačiau šiek iek ėliau, 1960-aisiais i 1970-aisiais me ais, p adėjo o muo is kele as aikomųjų e minologinių y imų k ypčių. Šiam egionui būdingi speci iniai in e esai, pa yzdžiui, Sank Pe e bu go mokslininkai y inėja į ai ių e minologijų is o iją (Kū inas, 1966; So kalė, 1970; Ge das, 1968; Go ki, 1971), Go kijos ling is ai su elkia dėmesį į e minų i e minologijų eikimą kalboje (Golo inas, Kob inas, Peka skai, 1981), Vo onezh e minologai, specializuojasi s a is inių me odų aikyme e minologijos y imams i e imo žodynų kū imo i e inimo p oblemoms (I ano , 1967; Anushkinas, 1977), Omskės ling is ai, pa auk i e minologijos is o ijos p oblemomis, aip pa e minologijos sociolinguis iniais aspek ais (Ta ana, 1977 i jos mokiniai). Канделаки 1977; Лейчик 1989; Суперанская, Подольская, Василье ва 1989, 1993). 1980 - 1990 m. e minologinių y imų, ku ių ezul a as bu o daugiau nei 100 dise acijų (G ine 1993), ezul a as bu o kele as e minologinių disciplinų, įskai an lyginamąją e minologijos mokslą, susijusią su e minologijos e imu i ha monizacija (Лейчик 1988; Циткина 1987, 1988). e minologija, susijusi su e minologinių žodynų i e minų bankų p ojek a imo i kū imo op imiza imu (Ge d 1986; G ine 1986; Ma čukas 1992), is o inė e minologijos mokslas, susijęs su są okų i e minologinių o mų ys ymosi endencijų a adimu (Tkacho a 1987b; 2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Диа нова 1995, 2000; Хижняк 1997а, б; Борнхвальд 2000; Фельде (Борнх aldas) 2001) i ipologinis e minologinis mokslas, susijęs su e minologijų bend ųjų i konk ečių b uožų nus a ymu (Kaza inas 1998; Володина 1997; Авербух 2004; Сложеникина 2005). Rusų s anda uose 1960-aisiais i iš dalies 1970-aisiais dėl didelio da bo kiekio, ku io eikia a lik i pe umpą laiką, pi miau minė o eo ijos i p ak ikos ski umo bei apmoky ų e minologų i me odinių medžiagų nebu imo (pi mosios ins ukcijos dėl e minologijos s anda iza imo pasi odė ik 1977 m.) galima as i isas klasikines klaidas apib ėžian są okas i pasi enkan op imalias e minologines o mas. Dėl o, kad nebu o a lik a išanks inė sis ema izacija i koo dina imas, s anda ų, ku iuose y a ų pačių e minų su ski ingomis apib ėž imis, su ampa, o am ik omis eminėmis s i imis s anda ų nė a. Tuo pačiu me u 1970-1980 m. bu o su ink a nemažai ado ų i pa eng os ins ukcijos e minologinio da bo o ganiza imui isoje šalyje, ski os: - o ganizuo i expe ience o coo dina ion in p epa ing in o ma ion e ie al hesau i ha may be used in o ganising sys emic o de ing o special ocabula y. Wi h an es ablished in e es o linguis s in e minological p oblems, s anda d pag indines p amonės šakos o ganizacijas, a sakingas už e minologijos s anda iza imą; […] s anda izuo os e minologijos ilialų bazės o ganiza imas i aldymas; - e minologijos s anda iza imo koo dina imas su in o macijos paieškos sis emų ling is inių p iemonių plė a; - a ski ų e minologijų koo dina imas bend oje e minų sis emoje; e minologijos s anda iza imas; - s anda izuo i žodžių su umpinimus i žodžių de inius usų kalba; - e minologijos de inimas i . . 1980 m. pabaigoje Rusijoje susi o ma o kele as e minologijos da bo k ypčių. Vienas iš jų y a e minologinis in en o ius […] pasi ink os s i ies specialių leksemų inkimas i p elimina us ap ašymas […], ku is gali bū i sa a ankiškas da bas, ku io ezul a as y a apibūdinamasis e minologinis žodynas, no s pap as ai jis y a p elimina i sąlyga 2Te minologija | 2013 | 20 Te minologijos a kymo e apas […] cen inis i s a biausias e minologinis da bas, ku io ikslas - ans o muo i e minologijas […] na ū aliai su o muo as am ik ų dalykų s ičių e minų inkinius į e minų sis emas […] a komus e minų inkinius su nus a y omis a pusa io san ykiais, a spindinčiais a i inkamus są okų san ykius. Pa i is pa odė e minologijos a kymo, ku is susideda iš kelių e apų, sudė ingą pobūdį, ku į apibūdino p o . Pich (Pich 2009: 15[…]16) i ISO 704 Te minologijos da bas: p incipai i me odai. Ki os e minologinio da bo k yp ys bu o: nacionalinės e minologinės eiklos koo dina imas ( eiksmų kompleksas, ski as nacionalinių e minologijų egulia imui i plė ai ski ų ins i ucijų i p ojek ų sis emos sukū imui); a ski ų e minologijų koo dina imas bend oje e minų sis emoje; naujų žinių s ičių e minų sis emų p ojek a imas i kū imas; čia, be naujos e minų sis emos, pag įs os am ik ais modeliais, y a pa eng a i pasiūly a naujų e minų o ma imo aisyklių inkinys; e minog a inis da bas […] į ai ių e minologinių žodynų i duomenų bazių suda ymas; e minologijos edaga imas; e minologinis e imas; e minologinio dokumen a imo i in o macinių paslaugų; no malizuo os e minologijos įgy endinimas; specialis ų e minologinis mokymas; nespecialis ų e minologinis mokymas; e minologijos aldymas; e minological expe ise; e minologijos plana imas. Te minologinių y imų k yp ys bu o o muojamos pagal p oblemas, ku ias eikėjo išsp ęs i e minologiniame da be. Dėl okių y imų bu o su o muluo i kai ku ie eo iniai p incipai, susiję su į ai iais e minologinio da bo e apais i ūšimis. Šie p incipai nep iklauso ik Rusijos mokslinei mokyklai, nes jie bu o suku i kolek y iai, daly aujan e minologams iš be eik isų bu usių so ie ų espublikų. 2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Manoma, kad e minologijos mokslas nag inėja šiuos p incipus: - iš i i pag indines są okų ūšis, jų apib ėžimus i a pusa io yšius; - nus a y i i apibūdin i pag indines specialių leksikinių iene ų ūšis, analizuo i jų ypa umus; […] seman inė (semasiologinė) e minologijos analizė; - s uk ū inė (onomasiologinė) e minologijos i pag indinių naujų e minų o ma imo p iemonių analizė į ai iose kalbose i į ai iose žinių s i yse; - analizuo i e minologijos o ma imo i ys ymosi ypa umus į ai iose kalbose i į ai iose žinių s i yse; - nus a y i op imalius į ai ių ipų žodynų kū imo, kū imo i obulinimo p incipus; - lyginamoji į ai ių no malizuo os e minologijos įgy endinimo būdų analizė; - eiksmingų e minologinio edaga imo p iemonių kū imas i e minological expe ise; […] eiksmingų e minologinio e imo p iemonių kū imas; […] nus a y i eiksmingus e minologijos mokymo me odus; - pas a uoju me u, dėka p o eso iaus Pich 'o nuola inių p iminimų, y inėja ki us nei žodinius, semio iškus są okų žymes; - i i e minologijų aidmenį pažinimo i žinių įgijimo, aip pa specialiosios š ie imo i bend a imo s i yse; - išsiaiškin i pag indinius nacionalinės e minologinės eiklos o ganiza imo i e minologijos plana imo p incipus. Bu o daug usų leidinių, susijusių su e minologijos s udijų me odais. Kai ku ie bend ieji me odai jau bu o umpai ap ašy i G ine -G iniewicz (2011). Ty žian pag indines są okų ūšis, a odo, bū ina a k eip i dėmesį į na ū alių a lanks ų są okų, ku ios y a są okos, u inčios ibo ą skaičių esminių b uožų, ku ie suda o są okos b anduolį i lanks ą pe i e iją, ku nė a nusis o ėjusios i isuo inai p iim os nuomonės, i ma icinių są okų, iksliai apib ėž ų i isuo inai pa i in ų, ski umą. Pag indinių są okų ipų i jų san ykių y inėjimas adiciškai laikomas mokslo s i imi. 2Te minologija | 2013 | 20 logikų. Tačiau, kalban apie apib ėžimus, e minologams pa yko p idė i kai ku ių ling is inio pobūdžio eikala imų, okių kaip ienodumas e mino o moje (G ine 1993: 89 […] 90; G ine […] G ine ich 2008: 85 […] 87). o syn ax and lexical ea u es in de ini ions o simila concep s, b e i y o de ini ion wi h exclusion o edundan in o ma ion and idle exp essions, a oiding unnecessa y de ini ions when he speci ic ea u es a e ep esen ed Pag indinių specialiųjų leksemų ipų nus a ymas i ap ašymas p asidėjo nuo p oblemos nus a y i konk ečius e minų b uožus, ski ingus nuo įp as ų žodžių. 1970 m. pabaigoje ginčas dėl e mino i pap as o žodžio ski umo galiausiai bu o išsp ęs as emian is uo, kad e minas eiškia są oką - žinių iene ą, suku ą unikaliu sa ybių de iniu, o pap as o žodžio eikšmė - są oka, ku i y a iesioginis, isuo inis ealybės objek ų i eiškinių aizdas, ku is y a išsaugo as i a ku as a min yje be iesioginio šių objek ų i eiškinių į akos ju imo o ganams. Sąmonės skalėje są okos y a žingsniu žemiau nei są okos i p iklauso a min ies lygiui. Tuo pačiu me u a as a, kad specialus žodynas neapsi iboja ik e minais, sukėlė am ik ą nusi ylimą i po eikį iden i ikuo i i apibūdin i pag indinius specialių leksikinių iene ų ipus. Jau aš uoniasdešim ajame dešim me yje bu o apibūdinami okie pag indiniai ipai kaip e minoidai, p e- e mai, k azi e mai, p o o- e mai, p o esionalizmai i nominai (G ine 1996; Гринев 1993: 41[…]52; Шелов 1985), no s jie nebu o iš i as aip k uopščiai kaip e minai, į ai ių a skleis ų e minų b uožų skaičius pasiekė daugiau nei du šim us […] 265 (Гринев 1998: 61[…]76). A odo, kad eikė ų oliau s udijuo i isas specialias leksemas, ypa ingą dėmesį ski ian nomens […] unikalių są okų pa adinimams, i ai dėl d iejų p iežasčių. Pi ma, pas a uoju me u jie y auja specialiuose leksikuose i suda o galbū 99% iso specialiųjų leksemų skaičiaus; i , an a, didelė jų dalis gali bū i leng ai eguliuojama i o muojama pagal am ik as aisykles. Te minų a kymas u i du aspek us - su ienijimą, ku io ikslas - pašalin i nesude inamumą a p e mino leksikos eikšmės i e minologinės eikšmės (a i inkamos są okos u inio), i op imiza imą, susijusį su op imalių e minų o ma imo o mų i p iemonių pasi inkimu. A i inkamos mokslinių y imų k yp ys apo adicinėmis e minologiniuose y imuose i šiandien apo a i inkamomis e minologinėmis subdisciplinomis […] semasiologinės e minologijos mokslas i onomasiologinės e minologijos mokslas. 3 0 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Te minų užsakymas u ė ų numa y i e minologijos daugialypę analizę, ku i a liekama siekian nus a y i ne ik esamus ūkumus, be i jos ys ymosi endencijas. Toks y imas pi miausia u ė ų apim i seman inę analizę, siekian nus a y i į ai ius nuk ypimus nuo žodžių leksikinių i e minologinių eikšmių a i ik ies. Taip pa u ė ų bū i a liekamos o malios s uk ū inės i e imologinės analizės, kad bū ų nus a y os e ek y iausios e minų kū imo p iemonės i modeliai pasi ink oje dalyko s i yje, aip pa esamos ne inkamos o mos i jų obulinimo a pakei imo p iemonės; Tada unkcinė analizė, kad bū ų galima as i e minų naudojimo ypa umus (Gak, Leychik 1981) i galiausiai diach oninė analizė, kad bū ų galima a as i pasi ink os e minologijos ys ymosi endencijas (Alekseje a 1994; Alesenko 2000; Клепальченко 1999; Миронова 2002; Филиппова 1996; Герд 1971; Кутина 1964, 1966), i pa ame inis me odas (G ine 1992; G ine […] G iniewicz 2011: 30). Toks požiū is gali už ik in i eisingus sp endimus o muojan e minų sis emą. Te minologijų seman inėje analizėje da daug ką eikia pada y i. Sinonimijoje a odo inkama nus a y i isuo inai p iim ą sinonimų klasi ikaciją, aip pa iksliau apib ėž i į ai ių ipų pilno sinonimų san ykį, ku ie gali bū i naudojami kaip leksikiniai iš ekliai ūšių pa adinimų kū imui pažinimo p ocese. Be sinonimiškumo i polisemijos bu o as a i ki ų ipų leksikinių i e minologinių eikšmių nea i ikimų. Ka ais leksikalinės o mos eikšmė gali u ė i ne eikalingų sa ybių au ologiniu požiū iu, pa yzdžiui, gy enamųjų bu ų, gy enamųjų namų, auminių sužalojimų, a ei ies planų, a ba, p iešingai, gali ūkin i esminės są okos sa ybių. B i ų s anda as BS 4118: 1967 Sani acijos e minų žodynas siūlo e miną "kapaci e as" labai specializuo ai koncepcijai pa adin i "saugyklos cis e nos pajėgumu", e miną "anglas" eiškia "liemenė, naudojama lie aus andens kanaluose, kad bū ų pakeis a kanalo k yp is" i e miną "sėdynė" eiškia "me alinis ėmas, ski as pas a y i į ploną ske smenų sieną i g indis, kad bū ų už ik in as g indų, anden iekio a ki ų sani a inių p ie aisų palaikymas". Didžiosios B i anijos s anda e BS 2780: 1972 odos e minų žodynas pla us e minas "bending" pa eikiamas siau oje p asme […] […] pusė gal ijų odos gal os, gau a padalijan ją palei s ubu o liniją […] i . . Taip pa ampa bū ina iš i i naują eiškinį 1Te minologija | 2013 | 20 ku is y a pa onimija, aidinan i ibos aidmenį naudojan e minų a iaciją ku ian naujus susijusius e minus (pa yzdžiu, ilologijos s uden ai dažnai painioja e minus onomasiologija i onomas ika). No in pasi ink i e ek y iausius naujųjų e minų o ma imo būdus, bū ina išanalizuo i pag indines p iemones. Jų klasi ikacija pa eikiama G ine G iniewicz 2011: 36; čia mes galime nu ody i jų pag indinius p i alumus i ūkumus. Seman inis e minų o ma imas. Vienas seniausių adicinių dan ų (pjaus ymo), gaub o ( en iliacijos apa a o) a ba padė ies, p z., pėdos (lapio, kalno), gal os new e ms is me apho ic ans e o he meaning o a common wo d (la e o a e m) on he basis o compa ison. I is based on wo main ypes o simila i y — ex e io simila i y o shape, e.g. neck and body (o a column), (bol o) o ma imo būdų; i unkcijos panašumas, p z., agas (pa ojaus signalizacijos į aisas); ado as (nus a ydamas s ogo d enažo g io į). Są okos aip pa gali bū i su o muo os me onimija […] eikšmės pe da imu pagal g e imąsias eikšmes. Y a į ai ių ipų me onimija: - daik o medžiaga gali ap i daik o pa adinimu, p z., s iklas, plokš ės, geležis i . . ; - ie os pa adinimas gali ap i en as ų a pagamin ų daik ų pa adinimu, p z., kana ų (paukš is), kalaku ų, po celiano, kašmy o ( ilnos audinys); - iš adėjų a dai dažnai ampa e minais, eiškiančiais dalykus, ku iuos jie iš ado, p z., Wa , Ohm, Roen gen i . . ; - p oceso pa adinimas dažnai įgyja an inę eikšmę: a) p oceso ezul a as: klasi ika imas (p ocesas) […] klasi ika imas ( ezul a as), apib ėžimas (p ocesas) […] apib ėžimas ( ezul a as), skolinimasis (p ocesas) […] skolinimasis ( ezul a as); b) eiksmo ykdymo p iemonės: sugau i ( eiksmas) […] sugau i (langų a du ų į aisas); pu škimas ( eiksmas) pu škimas (p ie aisas); c) eiksmo ie a a ba a i inkamas pas a as: inka (p ekyba) […] inka (s a yba). Kai ku ie ope acijų pa adinimai, okie kaip ap alka imas, padengimas, g indų padengimas, izoliacija i a a, aip pa naudojami iek šal inio, iek ezul a o pa adinimui. Ch onologiškai sekan is y a kasdienio žodžio a pla esnio e mino eikšmės specializacija, p z., a ejis, u in is bend ą eikšmę […] aplinkybės, ku iomis asmuo a daik as y a […], specializuojasi, apdamas e minu eisėje ( eisinis ieškinys), g ama ikos s i yje ( a dininko pa adigmos o ma) a ba medicinoje (ligos). Linguis ikos pakylėjimas ampa pakylėjimu (iš eikšmės); s a ybose mes u ime kalką (cemen ą), suda y ą iš žodžio, eiškiančio "be kokią klijuojančią medžiagą". 2 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Ch onologiškai ėliau a si anda skolinimasis iš ki ų e minologijų: s a ybos e minų ank as, ma kizas kilęs iš ka inio jū ų lai yno e minologijos, an enos […] iš biologijos, k aš o aizdis […] iš apybos e minologijos, g io ys […] iš ka inės e minologijos i . . Seman inis e minų o ma imas suda o maždaug 3% specialaus žodynų, no s jaunose e minologijose okių e minų kiekis y a didesnis, ačiau jie pap as ai suda o e minologijos b anduolį i naudojami kaip iš edimo, kompozicijos i žodžių de inimo pag indas (G ine 1993: 134). Jie y a umpi, mo y uo i i dažnai naudojami, dažnai y a hipe onimai, daugelis jų y a e minologijų pa adinimai. Tuo pačiu me u seman inio e mino o ma imo naudojimas lemia polisemiją i homonimiją. Kai okios homoniminės o mos naudojamos ski ingose emose, ai gana pa ogiai pasi aiko biologijoje, geologijoje i ling is ikos s i yje, be ields i does no cause any p oblems ( e minological o m mo phology kai dėl seman inio pe da imo d i o mos naudojamos ame pačiame moksle, pa yzdžiui, kaip duobelis (e imologinis) i duobelis (absoliu us sinonimas) leksikologijoje, a ba kaip p ocesų, jų p iemonių i ezul a ų pa adinimai, ai ampa labai nepa ogiai. Mo ologinis e minų o ma imas suda o maždaug 5% iso specialiosios žodynų (Гринев 1993: 134). P oduk y iausia mo ologinio e mino o ma imo p iemonė y a su iksacija. Analizuojan su iksų naudojimą ku ian naujus e minus, paaiškėja kai ku ie įdomūs eiškiniai. Pi ma, y a endencija ka ego ijas iš eikš i am ik ais su iksais: - su su iksų -ing/1/ i -a ion/1/ […] p ocesai: eks akcija, poli a imas, iškas ymas, spal os kei imas; - p iedėliai -e /1/, -o /1/, -an […] su i in ojas, ekspedi o ius, elek ikas; - į anga su su iksais -e /2/ (-o /2/) sk ape is, pak o ėjas, en ilia o ius; - su su iksais "ing", "a ion", " loo ing", "isola ion" Čia aip pa andame specializuo us mine alų su iksus: -i […] bio i as, dia omi as, ch omi as; i cheminės medžiagos: […]a , […]ine, […]ide, […]oid, […]um […] chlo a as, chlo as, chlo idas, celuloidas, kalcis. An a, galime pas ebė i i sinonimiškumą, i polisemiją su ikso: su iksas -e /o gali bū i naudojamas, kad bū ų su o muo i e minai, u in ys šias eikšmes: agen as, eiksmo, ku į iš eiškia kamienas (kalbė ojas), p o esija (moky ojas), į ankis (siųs u as), cheminis agen as (a silanks y ojas, kie in u as, plas ikuo ojas), pas a uoju me u kompiu e inė p og ama ( ai uo ojas, p ižiū ė ojas). 3Te minologija | 2013 | 20 Kai dažnai naudojami ilgai žodžių de iniai, a si adę aikan sin aksės pa adinimo p iemones, jie dažnai su umpinami, p z., o o aušinimo į anga […] o o aušin u as, kabelių geležinkelio linija […] kabelių geležinkelio linija, kabelių aukimo į ankiai […] kabelių į ankiai. Te minologijų o ma imo i ys ymosi ypa ybių analizė paleng ina naujų e minų kū imo būdų pasi inkimą. Medicinoje, a likus ipologinius y imus, bu o nus a y a, kad y a ijų ipų e minologijos. Pi masis naudojamas į ai iose mokslo šakose i . . i pasižymi iksliomis, la inizuo omis, pap as ai su ge y (gene al, abdominal, neu osu ge y, ca dio ascula , auma ology, sudė inėmis a p au inėmis o momis. Higienoje naudojama e minologija (bend oji, komunalinė, asmeninė, p o esinė) y a a ima bend ai a ojamai žodynui, ne iksli i u i nacionalinį pobūdį. Klinikinės medicinos šakų e minologijoje naudojami abu e minų ipai, šiek iek y auja pi masis ipas. Op imalių į ai ių ipų žodynų p ojek a imo, engimo i obulinimo p incipų nus a ymas išsamiai ap a iamas (G ine […]G ine ich 2007). Pakanka pasaky i, kad emian is pa i imi, gau a uo pačiu me u suda an kelių ipų žodynus i lyginan daugiau nei 300 e minologinių žodynų apib ėžimo i e imo, bu o pa eng a op imali a ka, kad bū ų suda y as ge os kokybės žodynas, a siž elgian į iš anks o pasi ink ą s i į (bend ą, specializuo ą, specializuo ą), ikslą (apib ėž i, e i, no malizuo i, moky i) i ap ėp ų kalbų skaičių ( ienkalbį, d ikalbinį, daugkalbį). No malizuo os e minologijos įgy endinimui naudojamos no malizuo os e minų sis emos egis a imas gali bū i a liekamas į ai iomis o momis: s anda iza imas ( g iežčiausia echninės e minologijos o ma); - ekomenda imas (mažiau sudė inga o ma, ku ią moksliniams e minams naudoja SSRS mokslų akademijos mokslinės i echninės e minologijos komi e as); - ne iesioginiai e minologijos naudojimo in o macinėse sis emose no maliza imo būdai. Pas a aisiais me ais įgy a pa i is p idėjo naują o mą, ku i bu o laikoma e ek y iausia - naujų ado ų engimas, pag įs as no malizuo omis (išsamiomis) e minologinėmis sis emomis. Nus a y a, kad ši e minų sis emų į edimo o ma, no s i nė a aiškiai ibojan i, u i da labiau p i e s inį pobūdį nei s anda ai, nes okie ado ai leidžia 4 0 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os nė a ie os ki iems są okų pa adinimams […] būsimi specialis ai įsisa ina a kingą e minų sis emą ka u su a kingąja są okų sis ema. bu o p adė a au o ių The e a e easons o belie e ha he same app oach should be used in p epa ing new o icial dec ees and no ma i e documen s as well. The wo k on elabo a ing e ec i e means o e minological edi ing g upės (K i ko, Lejčikas, Kaban se 1986). Tuo pačiu me u VNIIKI pa engė e minologinės ekspe izės o ganiza imo i ykdymo ado ą. Mūsų nuomone, dauguma als ybinių dokumen ų, p adedan Kons i ucija i eisės kodeksais (ku ie iš esmės y a są okų i jų apib ėžimų inkiniai), u ė ų p aei i okią ekspe izę. E ek y ių e minologijos mokymo me odų nus a ymas u ė ų numa y i į ai ių ūšių okias eiklą. Galime a ski i ben is okio mokymo ipus: - e minologijos eo ijos i me odų specialis ų engimas, ku is p asideda specialiais ku sais ling is ams i isiems suin e esuo iems daly au i e minologiniame da be, o po o engiami dak a o i dak a o laipsniai. dise acijos; - specializacijos į edimo ku sai, pag įs i dalyko pa eikimu kaip są okų i e minų sis emos. Rusijoje jau y a am ik os šios ūšies pa i ies i ado ų (ž . Pompeje 1976 m.); - ling is ų (pi miausia e ėjų) susipažinimo ku sai kaip LSP dalis. Tokie ku sai bu o o ganizuojami So ie ų Sąjungoje sep yniasdešim ajame dešim me yje In o macijos specialis ų obulinimo ins i u o (ИПКИР); - e minologinių me odų pag indiniai ku sai specialis ams, užsiiman iems e minologiniais da bais (daugeliu a ejų da bo apim ies padidėjimas i žemos kokybės p ojek ai y a a likėjų e minologinės kompe encijos nebu imo ezul a ai). Į ai ių są okų semio ikos žymenų y inėjimui eikalingi bend i i aikomieji semio ikai (G ine 2000; Гринев[…]Гриневич, Сорокина 2012) bei analizė semio ikos i e minologijos mokslo sanki os s i yje (G ine 1997; Pich 2009, 2011). Te minologijos aidmuo pažinimo s i yje u ė ų bū i nag inėjamas a siž elgian į ai, kad pažinimas y a psichinis žinių i sup a imo pe min is, pa i į i pojūčius įgijimo p ocesas, ku is p asideda su žmogaus ūšies a si adimu i y a ypa ingas. 1Te minologija | 2013 | 20 žmonėms. Žinojimo kaip p oceso apib ėžimas lemia diach oninio požiū io po eikį jo analizėje. Te minologiniai diach oniniai y imai, ku ių ezul a as bu o pi miau (2000 m.) is o inės e minologijos mokslo, o paskui 2004 m. - an opoling is ikos o ma imas, a skleidė, kad ka u su mąs ymo e apu yks a kalbos su okimo i požiū io į kalbą e apo ys ymasis, p adedan nuo nežinojimo apie kalbos egzis a imą anks y ojo k omagnono žmoguje, paskui p iski ian kalbos magiškoms galioms p imi y iame mąs ymo e ape i p imi y iose kul ū ose, paskui - apibūdinamasis požiū is, siekian susido o i su d as išku žodynų augimu p o o-moksliniame laiko a piu i bandymais obulin i kalbą. Ki as, a pinis laiko a pis su eikia galimybę k eip is į sąmoningą, k uopš ų, planuo ą kalbos page inamosios dalies - bū en specialaus žodynų - egulia imą. Tai u ė ų bū i pag įs a keliais p incipais. Nacionalinės e minologinės eiklos o ganiza imo i e minologijos plana imo pag indinių p incipų pa engimas globaliza imo amžiuje ampa bū inas mažosioms kalboms. Rusijos pas angos šia k yp imi 1970-1990-aisiais me ais lėmė kele ą eiksmų: - pag indinių eo inių y imų k ypčių i ap ėp ies į e inimas, ku is bu o a lik as 1980-aisiais i 1990-aisiais i ku io ezul a as bu o dise acijų apž alga (G ine 1993), e minologinių leidinių bibliog a ija (Татаринов 1998) i e minologinio pobūdžio sėkmingai gyny ų dise acijų bibliog a ija (Гринев […] Грине[…] вич e al. 2006); - galiojančių e minologinių s anda ų bibliog a ijos, pa eng os 1980-1990 m. VNIIKI; VNIIKI s anda izuo os e minologijos bankas (ROSTERM), ku iame daba y a daugiau nei 140 000 e minologinių į ašų; - usų e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos e minologijos (Гринев 1998; Татаринов 2006); […] įžanginiai e minologijos mokslo ado ėliai (G ine 1993; G ine […] G ine ich 2008) i e minog a ija (G ine 1995; G ine […]G ine ich 2009) pag įs i p elimina iai sis ema izuo omis są okomis i e minologija. Y a p iežasčių many i, kad panašios eiklos k yp ys (mažesniu mas u), papildy os sąmoningu nacionalinio lie u ių kalbos p aei ies plana imu, 4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os Te minologijos a kymas, aldymas i plė a (G iniewicz 2010) u ė ų bū i naudingi mažosioms kalboms. Jei mes paimame, pa yzdžiui, Lie u ą, e minologijos poli ika u ė ų bū i nus a y a emian is daba inės e minologijos būsenos į e inimu, . y. […] o ganizuo i esamų e minologinių žodynų bazę; - ai, kas jau bu o pada y a e minologiniuose y imuose […] e minologinių leidinių inkimas i esamų p oblemų e inimas; - su ink i s anda izuo us nacionalinius e minus e minologinių duomenų banko pa idalu; - analysis o endencies in o ming o na ional e minologies based on his o ical s udies and ecen de elopmen ; - analysing his o ical endencies in bo owing. In his imp essi e su ey Jonas Klima ičius komen a o blogą p i e s inio d ikalbiškumo (su lenkų, usų i anglų kalbomis) į aką Lie u os is o ijoje (Klima ičius, 2008). Daba Lie u a kaip nep iklausoma šalis gali palygin i są eikos su į ai iomis kalbomis pa i į i išsiaiškin i, ku ios nacionalinės o mos išliko i išgy eno konku uojan su užsienio leksikiniais iene ais, a k eipdama dėmesį ne ik į neigiamus, be i į eigiamus okios są eikos aspek us; - apskaičiuo i e minologijos a kymo i kū imo po eikius į ai iose žinių s i yse. Su ink a in o macija gali bū i naudojama kaip kalbos poli ikos eiksmų pag indas, kai ku ios iš jų y a paminė os In o e m (GTP) pa eng ose e minologijos poli ikos gai ėse, ku ios u ė ų apim i: - e minologijos i e minog a ijos ado ų engimas a ba pasi inkimas, e minologijos mokslo i LSP ku sų o ganiza imas aukš ojo mokslo įs aigose; - e minologijos da be daly aujan iems specialis ams pa eng i ins ukcijas; - o ganizuo i ku sus e minologiniame da be daly aujan iems specialis ams; - lie u ių kalbos žodynų sis ema izacija i sis emingo žodynų, ku ie y a nacionalinės e minologijos b anduolys, engimas; - į ai ių e minų o ma imo ipų palyginimas i specialių pa adinimų modelių kū imas į ai ioms žinių šakoms; bend osios i lyginamosios is o inės ling is ikos 3Te minologija | 2013 | 20 - į e in i galimybes naudo i esamą nuos abią in o maciją apie dialek inę leksikinę medžiagą, pa adinan naujas są okas; - nus a y i skolinimosi poli iką […] nus a y i pageidaujamas skolinimosi ūšis (ma e ialinės skolinimosi, paskolų e imų, miš ių skolinimosi) į ai ioms žinių šakoms; […] nus a y i echninių pa adinimų kū imo p incipus; - iš i i p agmonimų o mų kon olės galimybes. Šią eiklą galima laiky i sudė ingos ci ilizuo os kalbos plė os p og amos dalimi, pag įs a okia išski ine lie u ių kalbos sa ybė, kad ji y a iena seniausių gy uojančių indoeu opiečių kalbų, išlaikydama daugybę a chajiškų ling is inių b uožų, aip pa būdingų lo ynų i sansk i o kalboms. Galbū bū ų inkama k eip is dėl lėšų į Eu opos Sąjungos o ganus, a sakingus už kul ū inį pa eldą. Ki os lie u ių kalbos p opaga imo p iemonės gali bū i: - add essing all Eu opean uni e si ies whe e he e a e cou ses o su pasiūlymais o ganizuo i ku sus lie u ių kalba; - leng a inės da bo sąlygos šalyje ki omis kalbomis kalban iems asmenims, ku ie mokosi i žino lie u ių kalbą; nemokami lie u ių kalbos ku sai; - eng i lie u ių kalbos moky ojus į ai ioms šalims. Iš ados Teo inės i p ak inės e minologinės eiklos y imai bu usioje So ie ų Sąjungoje i Rusijoje pe pas a uosius 50 me ų odo, kad in ensy i e minologijos eo ijos plė a 1980-1990 m. lėmė e minologijos da bo į ai ių k ypčių p incipų, ku ie uo me u susi o ma o, o mula imą. Kai ku ie iš šių p incipų gali bū i sėkmingai p i aiky i mažųjų kalbų e minologijos poli ikai i plana imui. SOURCES BS 2780:1972 Glossa y o lea he e ms, London: B i ish S anda ds Ins i u ion. BS 4118:1967 Glossa y o sani a ion e ms, London: B i ish S anda ds Ins i u ion. GTP – Guidelines o Te minology Policies. Fo mula ing and implemen ing e minology policy in language communi ies (CI-2005/WS/4). P epa ed by In o e m, Pa is: UNESCO, 2005. ISO 1087-1:2000 Te minology wo k – Vocabula y. Pa 1. Theo y and applica ion. ISO 704 Te minology wo k: P inciples and me hods ISO WD 1087-1.5:94 Te minology wo k – Vocabula y. Pa 1. 4 4 Se giusz G iniewicz | Te minological Ac i i ies: P inciples and Pe spec i es REFERENCES Akhmano a O., Agapo a G. (eds.) 1974: Te minology: Theo y and Me hod, Moscow. Akhmano a O. 1977: Linguis ic Te minology, Moscow. G ine S V. 1992: Desc ip ion o Te minology: a Pa ame ical App oach. – IITF Jou nal 3(1), 41–46. G ine S. V. 1993: Te minological Resea ch in he o me uSSR. – Knowledge O ganiza ion 20(3), 150–159. G ine S. V. 1996: Te minology and Nomencla u e in Russian Te minology Science. – Te minologie und Nomencla u e, Lang, 25–42. G ine S. V. 1997: Some Semio ic Aspec s o Te minology Science. – P oceedings o he 11 h Eu opean Symposium on LSP, copenhagen, Augus 1997, 300–307. G ine -G iniewicz S. 2011: Te minological me hods in he his o y o e minology science. – Te minologija 18, 27–42. G iniewicz S. 2010: Te minology and language policy ( owa ds es ablishing udimen s o linguopoli ology). – Te minologija 17, 16–20. Klima ičius J. 2008: lie u ių kalba i isuomenė: bend asis i e minologinis aspek ai (The li huanian Language and Socie y: Gene al and Te minological Aspec s). – Te minologija 15, 56–104. Pich H. 2009: The Se en Pilla s o Te minology. – Te minologija 16, 8–22. Pich H. 2011: The Science o Te minology: His o y and E olu ion. – Te minologija 18, 6–26. Авербух К. Я. 2004: Общая теория термина, Иваново. Алексеева О. Б. 1994: Когнитивные аспекты диахронического исследования терминологии строитель- ных материалов. Дисс. … канд. филол. наук, Москва. Алесенко Т. А. 2000: Особенности формирования современных межотраслевых терминологий (на мате- риале сопоставительного анализа терминологии воды в английском и русском языках), Москва. Анюшкин Е. С. 1978: Преимущества и недостатки двуязычных переводных научнотехнических сло- варей. – Проблемы общей и терминологической лексикографии, Баку, 7–9. Анюшкин Е. С., Анюшкина Г. К. 1980: О некоторых типичных недостатках в содержании и оформ- лении переводных научнотехнических словарей. – Лингвистические аспекты терминологии, Воро- неж, 90–98. Борнхвальд О. В. 2000: Историческое терминоведение русского языка, Красноярск. Володина М. Н. 1997: Теория терминологической номинации, Москва. Гак В. Г., Лейчик В. М. 1981: Субституция терминов в синтагматическом аспекте. – Терминология и культура речи, Москва, 47–57. Герд А. С. 1968: Проблемы формирования научной терминологии. Автореф. дис. ... докт. фил. наук, Ленинград. Герд А. С. 1971: Проблемы становления и унификации научной терминологии. – Вопросы языкозна- ния 1, 14–22. Герд А. С. 1986: Основы научно-технической лексикографии, Ленинград. Головин Б. Н. 1968: Термин и слово. – Термин и слово, Горький, 3–12. Головин Б. Н. 1981: Типы терминосистем и основания их различения. – Термин и слово, Горький, 3–10. Головин Б. Н., Кобрин Р. Ю. 1987: Лингвистические основы учения о терминах, Горький. Гринев С. В. 1968: Введение в терминологическую лексикографию. Учебное пособие, Москва. Гринев С. В. 1993: Введение в терминоведение, Москва. Гринев С. В. 1995: Введение в терминографию, Москва. Гринев С. В. 1998: Исторический систематизированный словарь терминов терминоведения. Учебное пособие, Москва. Гринев С. В. 2000: Основы семиотики, Москва. ГриневГриневич 2007: О принципах создания терминологических словарей. […] Te minologija 14, 20[…]36. ГриневГриневич С. В. 2008: Терминоведение. Учеб. пособие для студ. высш. учеб. заведений, Москва. ГриневГриневич С. В. 2009: Введение в терминографию: Как просто и легко составить словарь. Учеб- ное пособие. Изд. 3е, доп., Москва. ГриневГриневич С. В., Гринева В. П., Минкова Л. П., Скопюк Т. Г. 2006: Указатель терминологиче- ских диссертаций. Справочное пособие, Белосток–Москва. ГриневГриневич С. В., Сорокина Э. А. 2012: Основы семиотики. Учебное пособие, Москва. Даниленко В. П. 1971: Лексикосемантические и грамматические особенности словтерминов. – Ис- следования по русской терминологии, Москва, 5–67. 5Te minologija | 2013 | 20 Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва. Даниленко В. П., Скворцов Л. И. 1982: Нормативные основы унификации терминологии. – Культура речи в технической документации, Москва, 5–35. Дианова Г. А. 1995: Язык алхимии: становление языка английской химической литературы 15–18 вв., Москва. Дианова Г. А. 2000: Термин и понятие: проблемы эволюции (к основам исторического терминоведения), Москва. Иванов С. З. 1967: Терминология сахарного производства, Москва. Казарина С. Г. 1998: Типологические характеристики отраслевых терминологий, Краснодар. Канделаки Т. Л. 1977: Семантика и мотивированность терминов, Москва. Квитко И. С., Лейчик В. М., Кабанцев Г. Г. 1986: Терминоведческие проблемы редактирования, Львов. Клепальченко И. А. 1999: Сопоставительный анализ лексики семантической группы «Лестницы и эле- менты лестничных конструкций» (на материале английского и русского языков). Автореф. дис. … канд. филол. наук, Москва. Кобрин Р. Ю. 1979: О принципах терминологической работы при создании тезаурусов для информационнопоисковых систем. – Научно-техническая информация 2(6), 1–9. Кобрин Р. Ю., Пекарская Л. А. 1977: Лингвостатистический анализ употребления терминов норма- тивных словарей и ГОСТов в реальных научнотехнических текстах. – Языковая норма и стати- стика, Москва, 265–279. Кутина Л. Л. 1964: Формирование языка русской науки: терминология математики, астрономии, гео- G a ijos pi moje XVIII amžiaus ečioje, Mosk aLening adas. Кутина Л. Л. 1966: Формирование терминологии физики в России, Москва–Ленинград. Кутина Л. Л. 1970: Языковые процессы, возникающие при становлении научных терминологических систем. – Лингвистические проблемы научно-технической терминологии, Москва, 82–94. Лейчик В. М. 1988: Основные положения сопоставительного терминоведения. – Отраслевая термино- логия и ее структурно-типологическое описание, Воронеж, 3–10. Лейчик В. М. 1989: Предмет, методы и структура терминоведения. Автореф. дис. ... докт. филол. наук, Москва. Марчук Ю. Н. 1992: Основы терминографии, Москва. Миронова Е. Е. 2002: Проблемы эволюции архитектурной терминологии (на примере английской лекси- ки поля «Окна и двери»). Дис. … канд. филол. наук, Москва. Помпеев Ю. А. 1976: Основы строительной специальности, Ленинград. Сложеникина Ю. В. 2005: Термин: семантическое, формальное, функциональное варьирование, Самара. Сорокалетов Ф. П. 1970: История военной лексики в русском языке 11–17 в., Ленинград. Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 1989: Общая терминология: Вопросы теории, Москва. Суперанская А. В., Подольская Н. В., Васильева Н. В. 1993: Общая терминология: Терминологическая деятельность, Москва. Татаринов В. А. 1996–2004: Теория терминоведения. В 3 т., Москва. Татаринов В. А. 1998: Терминоведение. Указатель работ, опубликованных отечественными терминоло- гами в 20 веке, Москва. Татаринов В. А. 2006: Общее терминоведение. Энциклопедический словарь, Москва. Ткачева Л. Б. 1987а: Актуальные вопросы терминологии в социолингвистическом освещении. Автореф. дис. ... доктора фил. наук, Ленинград. Ткачева Л. Б. 1987б: Основные закономерности английской терминологии, Томск. Фельде О. В. (Борнхвальд) 2001: Историческое терминоведение в теории и практике, Красноярск. Филиппова Е. В. 1996: Эволюция английской онкологической терминологии. Автореф. дисс. … канд. филол. наук, Москва. Хижняк С. П. 1997а: Англо-американская и русская терминология права: Социолингвистический аспект возникновения и развития, Саратов. Хижняк С. П. 1997б: Юридическая терминология: формирование и состав, Саратов. Циткина Ф. А. 1987: Сопоставительное терминоведение: теоретические вопросы и приложения. – Во- просы языкознания 4, 114–124. Циткина Ф. А. 1988: Терминология и перевод (к основам сопоставительного терминоведения), Львов. Шелов С. Д. 1985: Об одном классе научнотехнической лексики (три подхода к выделению номен- клатурных наименований). – Научно-техническая терминология 2(3), 1–7. 4 Se giusz G iniewicz | Te minologinė eikla: p incipai i pe spek y os TERMINOLOGIJOS VEIKLA: PRINCIPAI IR PERSPEKTYVOS S aipsnyje umpai ap ašomos pag indinės p ak inės e minologijos eiklos k yp ys i p incipai SSRS i Rusijoje pe pas a uosius penkiasdešim me ų. A k eipiamas dėmesys į e minologijos i sa a ankiškų jos disciplinų yšį. G ildenamos pag indinių są okų ipų y inėjimo, pag indinių specialiųjų leksemų ipų nus a ymo i ap ašymo, a komos e minijos kompleksinės analizės, e minijos seman inio nag inėjimo p oblemos, apž elgiami s a biausių e minų da ybos būdų i ipų, suno min os e minijos diegimo būdų, e minologų engimo p i alumai i ūkumai, e minologijos eiklos o ganiza imo nacionaliniu lygmeniu p incipai i me odai. Remian is lie u ių kalbos pa yzdžiu apž elgiami galimi bend ieji nacionalinės e minijos plė os ska inimo i plana imo me odai. ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКАЯ ДЕЯТЕЛЬНОСТЬ: ПРИНЦИПЫ И ПЕРСПЕКТИВЫ Дается краткое описание основных направлений практической терминологиче- ской деятельности и ее теоретических принципов в СССР и России за последние 50 лет. Отмечается филиация терминоведения с появлением самостоятельных терминоведческих дисциплин. Рассматриваются проблемы исследования основ- ных типов понятий, выявления и описания основных типов специальных лексем, комплексного анализа упорядочиваемых терминологий, семантического анализа терминологий, разбираются достоинства и недостатки основных способов обра- зования терминов, моделей образования терминов, способов введения упорядо- ченных терминологий, подготовки терминоведов и терминологов, развитие вос- приятия языка человеком в процессе его эволюции, принципы и методы органи- зации национальной терминологической деятельности. На примере литовского языка рассматриваются общие методы организации и планирования развития на- циональной терминологии. Gau a 2013 […]11[…]04 Se giusz G iniewicz TC 55 Te minology RF, Uni e si y o Bialys ok Waska 4, m. 20, Bialys ok, 15-481, Lenkija El. paš as g iniewicz@w. kb.pl